7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute
7md rekomenduoja
  • Žurnalas „Kinas“
  • Modernaus meno centras
  • Lewben Art Foundation
  • Lietuvos išeivijos dailės fondas
  • Meno fondas
  • Nacionalinė dailės galerija
  • Lietuvos žinios
  • Lietuvos Nacionalinis Muziejus
  • Skalvija
  • Lietuvių filmų centras
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Grafikos meno centras
  • Lietuvos nacionalinė filharmonija
  • Modus radio
  • Lietuvos kultūros taryba
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
  • k-operator
  • Muzikos informacijos centras
  • Jansas TV
  • Literatūra ir menas
  • Rupert
  • Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
  • Muzikos galerija
  • Klaipėdos koncertų salė
  • Kulturpolis.lt
  • Kaunas photo
  • House of Puglu
  • ŠMC kino salė
  • Pasaka
  • Kultūros barai
  • Katinėlis & Gaidelis
  • Kūrybiška Europa
  • Šv. Jono gatvės galerija
  • Menų faktūra
  • Kamanė
  • Kauno miesto muziejus

Permainų skersvėjai

2018-ieji Amsterdame 31-ą kartą vykusiam dokumentinių filmų festivaliui IDFA buvo kitokie – nuo sausio meno vadovo pareigas perėmė Orwas Nyrabia. Šis nepriklausomo dokumentinio kino prodiuseris, režisierius, festivalio DOX BOX įkūrėjas žinomas ir kaip aktyvistas, kovojantis su Sirijos režimu. 2012 m. jis buvo sulaikytas Damasko oro uoste ir apkaltintas kūręs filmą apie teroristus (su juo po poros metų lankėsi ir Lietuvoje). Atvykęs į festivalį „Nepatogus kinas“ pristatyti filmo apie Homso miesto ir jo revoliucionierių likimą („Sugrįžimas į Homsą“), jis kalbėjo, kad netiki objektyvumu dokumentiniame kine. Ta linkme Nyrabia eina ir toliau – tik šįkart pasitelkęs IDFA.

Drąsos spalvos

Panelė Merė buvo jauna, panelė Merė buvo graži. Dar ji turėjo sužadėtinį, tokį poną Foksą, apie kurį nieko tikro nežinojo, tik kad jis drąsus, galantiškas ir turtingas. Kartą paklaustas, kur jiedu gyvens po vestuvių, ponas Foksas papasakojo jai apie savo pilį, tačiau, nors ir keista, nepakvietė į svečius. Vieną dieną, kai panelė Merė buvo viena, o ponas Foksas išvykęs, ji nusprendė pati surasti tą pilį ir savomis akimis ją išvysti. Po ilgų ieškojimų galiausiai priėjusi, pamatė keistą dalyką – virš vartų kabėjo užrašas „Drąsiau, drąsiau“. Niekur nesimatė nė gyvos dvasios, o vartai buvo atverti, tad panelė Merė pro juos įėjo. Pasiekusi pilies duris išvydo dar vieną užrašą: „Drąsiau, drąsiau, tik ne per drąsiai“. Tuomet panelė Merė atidarė duris ir pakilusi plačiais laiptais pasiekė ilgą galeriją, kurios gale virš durų kabėjo užrašas: „Drąsiau, drąsiau, tik ne per drąsiai, antraip tu galvą tuoj prarasi“. Panelė Merė sukaupė drąsą, atidarė duris ir savo siaubui išvydo jaunų mergelių lavonų ir skeletų pilną kruviną salę...

Politiniai ir poetiniai pasakojimai

Šių metų Tarptautinio Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalio organizatoriai, tęsdami politiškai angažuoto kino festivalio tradiciją, deklaravo siekius užčiuopti politines tendencijas Vokietijoje, Europoje ir už jos ribų. Jie taip pat pabrėžė dabarties politines nuotaikas, socialinio susiskaldymo, rasizmo, populizmo stiprėjimą ir istorijos kartojimąsi. Konkursinėje programoje buvo galima pamatyti ir dabarties politinius procesus analizuojančių, į istoriją besigręžiančių, ir ekologinį ūkininkavimą propaguojančių filmų. Pagrindinis festivalio prizas „Auksinis balandis“ įteiktas italei Claudiai Tosi už filmą „Aš turėjau svajonę“ („Avevo un sogno“), pasakojantį apie dvi Italijos politikes ir politinį šalies pastarojo dešimtmečio klimatą. Prizą Tosi filmui žiuri skyrė vienbalsiai, nes (nors paliesta sudužusių svajonių tema) jame kalbama apie orumo, sąžinės ir žmogiškumo imperatyvus politiniame gyvenime.

  < PUSLAPIS IŠ 147  >>> Archyvas