7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt
m-puslapiai

Kauno bienalė

Vilniaus festivalis 2018


PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute
7md rekomenduoja
  • Žurnalas „Kinas“
  • Modernaus meno centras
  • Lewben Art Foundation
  • Lietuvos išeivijos dailės fondas
  • Meno fondas
  • Nacionalinė dailės galerija
  • Lietuvos žinios
  • Lietuvos Nacionalinis Muziejus
  • Skalvija
  • Lietuvių filmų centras
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Grafikos meno centras
  • Tartle
  • Lietuvos nacionalinė filharmonija
  • Modus radio
  • Lietuvos kultūros taryba
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
  • k-operator
  • Muzikos informacijos centras
  • Jansas TV
  • Literatūra ir menas
  • Kultūros periodinių leidinių asociacija
  • Rupert
  • Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
  • Muzikos galerija
  • Klaipėdos koncertų salė
  • Kulturpolis.lt
  • Kaunas photo
  • House of Puglu
  • ŠMC kino salė
  • Pasaka
  • Kultūros barai
  • Katinėlis & Gaidelis
  • Kūrybiška Europa
  • Šv. Jono gatvės galerija
  • Menų faktūra
  • Kamanė
  • Kauno miesto muziejus

Audringa reakcija

Per vieno pseudopatriotiško (gana menko meninio lygio, jei apie meną šiuo atveju apskritai galima kalbėti) filmo premjerą priešais mane eilėje sėdėjo žinomas televizijos žurnalistas. Tik pasibaigus filmui, jis pašoko šaukdamas „Bravo!“, ilgai plojo stovėdamas ir plyšaudamas, o paskui pasisuko į netoli sėdėjusį režisierių, subtilių ir filosofiškų filmų autorių, ir paklausė: „Na kaip, nuo šios akimirkos gyvenimas jau bus kitoks?“ Kaip supratau, žurnalistas patyrė tokį sukrėtimą, kad negalėjo juo nepasidalyti su kino menininku, kurį, jo manymu, taip pat turėjo sukrėsti Emilijos iš Laisvės alėjos žygdarbis. Nenugirdau, ką atsakė režisierius, bet žurnalistas nenustebino. Nežinau, kaip filmas pakeitė jo gyvenimą. Tikiuosi, kad į gerąją pusę. Besididžiuojantis, kad lyg medžioklinis šuo gali užspeisti kiekvieną televizijos studijoje, jis vis dėlto niekad nedarė išsilavinusio žmogaus įspūdžio, todėl, suprantama, meną suvokia gana primityviai. Net ne kaip įrankį indoktrinuoti tautą, o kaip jos didvyriškumo ir stiprybės demonstraciją. Tokia jau mūsų žurnalistų ypatybė – kartais jie net didžiuojasi savo neišprusimu ir kultūros stoka. Bet šis feljetonas ne apie juos, o apie stovinčių ovacijų epidemiją.

Mano draugė, mano meilė

Reklamuodama serialą „Babilonas Berlynas“, LRT pabrėžia, kad 4-ojo dešimtmečio pradžios Berlynas buvo nuodėmių sostinė. Tačiau tada Berlynas buvo ir vokiečių kino sostinė, nors per paskutinius trejus Veimaro respublikos gyvavimo metus kino gamyba čia sumenko, ją paveikė Didžioji depresija. Milžiniška perėjimo prie garsinio kino kaina privertė vokiečių kino gamintojus konsoliduotis, ieškoti investicijų ir kurti alternatyvą, neleisiančią dominuoti Vokietijoje vis labiau įsigalinčioms amerikiečių kino kompanijoms.

Gyvenimas iliuzijomis

Apie 1999 m. Boriso Jelcino atsistatydinimą iš Rusijos Prezidento posto Vitalijus Manskis, tuo metu didžiausio valstybinės televizijos kanalo „Rossija“ dokumentikos skyriaus vadovas, sužinojo taip pat, kaip ir didžioji dalis Rusijos piliečių – su šeima žiūrėdamas televizorių Naujųjų išvakarėse. Manskis užfiksavo ir savo šeimos reakciją, ir istorine tapusią televizijos transliaciją. Nerimo apimta šeima su baime svarsto savo šalies ateitį. Tą naktį Vitalijus Manskis dar nežinojo, kad vos po kelių dienų laikinasis šalies vadovas, tuo metu dar mažai kam žinomas Vladimiras Putinas, kreipsis į jį prašydamas sukurti apie jį dokumentinį filmą. Taip prasidėjo penkiolika artimoje Jelcino ir Putino aplinkoje praleistų Manskio metų. Tapęs putinizmo pradžios liudininku ir, kaip pats sako, vienu iš kaltininkų, šiuo metu emigracijoje gyvenantis režisierius teigia savo kainą jau sumokėjęs.

„Kino“ žurnalui kalbiname Vitalijų Manskį, viešėjusį „Kino pavasaryje“ ir pristačiusį naująjį dokumentinį filmą „Putino liudininkai“. Jame – už kadro likusi medžiaga, kurią Manskis nufilmavo 1999–2001 metais, Kremliaus užsakymu kurdamas filmą „Putinas. Keliamieji metai“.

  < PUSLAPIS IŠ 161  >>> Archyvas