7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt
m-puslapiai

7md prenumerata

7md rekomenduoja

Valstybinis Šiaulių dramos teatras žiūrovams dovanoja nemokamas spektaklių peržiūras namuose. Informacija apie „online premjeras“ bei įrašų transliacijų laiką – teatro „Facebook“ paskyroje.

 

Lietuvos nacionalinio dramos teatro tinklalaidžių cikle – pokalbiai su Lietuvos teatro kūrėjais: https://lndt.podbean.com/.

 

Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) kviečia susipažinti su Lietuvos šokio menininkais dokumentiniuose filmuose „Lietuvos šokio kūrėjų portretai“. Iki Tarptautinės šokio dienos (balandžio 29 d.) „Vimeo“ platformoje bus atvirai prieinami devyni dokumentiniai šokio kūrėjų portretai. Kiekvieną savaitę bus pristatoma po vieną filmą, o pirmąjį – apie choreografą ir šokėją Petrą Lisauską – LŠIC paskyroje galima rasti jau šiandien – https://vimeo.com/showcase/6849174. Pranešimus apie naujus prieinamus filmus galima sekti LŠIC „Facebook“ paskyroje.

 

Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ šokio spektaklį „Šventasis pavasaris“ galima pasižiūrėti LRT mediatekoje (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013702397/vilniaus-miesto-sokio-teatras-low-air-festivalyje-midsummer-vilnius-2018).

 

Lenkų režisierių spektaklių įrašai (ir su angliškais subtitrais) prieinami: https://ninateka.pl/filmy/teatr,spektakle.

  • Žurnalas „Kinas“
  • Modernaus meno centras
  • Lewben Art Foundation
  • Lietuvos išeivijos dailės fondas
  • Meno fondas
  • Nacionalinė dailės galerija
  • Klaipėdos dramos teatras
  • Lietuvos Nacionalinis Muziejus
  • Skalvija
  • Lietuvių filmų centras
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Grafikos meno centras
  • Tartle
  • Lietuvos nacionalinė filharmonija
  • Modus radio
  • Lietuvos kultūros taryba
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
  • k-operator
  • Muzikos informacijos centras
  • Jansas TV
  • Literatūra ir menas
  • Kultūros periodinių leidinių asociacija
  • Rupert
  • Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
  • Muzikos galerija
  • Klaipėdos koncertų salė
  • Kulturpolis.lt
  • Kaunas photo
  • House of Puglu
  • ŠMC kino salė
  • Pasaka
  • Kultūros barai
  • Katinėlis & Gaidelis
  • Kūrybiška Europa
  • Šv. Jono gatvės galerija
  • Menų faktūra
  • Kamanė
  • Kauno miesto muziejus

Kultūriniai periodiniai leidiniai skatina didinti finansavimą

Kultūros periodinė spauda užsiima nuoseklia Lietuvos elitinės kultūros stebėsena ir analize, ji taip pat yra terpė atsirasti ir augti meno kritikos ir literatūros talentams. Pirmiausiai šios leidybos vertinimais remiasi Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, Lietuvos kultūros ministerija, LR kultūros atašė korpusas ir kultūros bendruomenė, o parašyti tekstai sugula į antologijas ir vadovėlius, nes juos kuria profesionalūs meno kritikai, rašytojai. Deja, net 7 metus nebuvo didinamas šios srities rėmimo biudžetas, kas privedė kultūrinę spaudą prie išsekimo: darbuotojų atlyginimai nesiekia bedarbio pašalpos lygio, dėl itin menkų honorarų (20–30 Eur) protestavo meno kritikai, leidiniai mažino savo apimtis ir periodiškumą (liko tik vienas kassavaitinis 16 psl. apimties leidinys).

Kino juostų saugojimas

Apie UAB „Lietuvos kinas“ išlikusią 65 tūkstančių kino juostų kolekciją ir jos išsaugojimo galimybes kalbamės su šio paveldo būklę tyrusios ekspertų grupės nariais Vaida Kazlauskaite ir Aleksu Gilaičiu.

Anapus šešėlio

Šį rudenį žurnalo „Seans“ tinklaraštis paskelbė ukrainiečių kino istoriko Romano Rosliako surinktus, į Maskvą iš Kijevo 4-ojo dešimtmečio pabaigoje ir vėliau siųstus sovietų saugumo agentų pranešimus apie kino režisierių Aleksandrą Dovženką – pasaulinio kino klasiką, vieno svarbiausių XX a. filmų „Žemė“ („Zemlia“, 1930) autorių. Ataskaitas apie susitikimus su režisieriumi (rusiškas jų pavadinimas „donos“, gal ir gerai, kad neturi lietuviško atitikmens) rašė ne tik ukrainiečių poetai ir menininkai, kai kurie jų – net artimi režisieriaus draugai, bet ir įvairūs Maskvos kino institucijų atstovai. Juose daug piktų žodžių apie Dovženkos žmoną ir bendraautorę Juliją Solncevą. Dalis tuose pranešimuose nurodomų jos biografijos faktų, pavyzdžiui, apie tėvą kontrrevoliucionierių, yra melas, bet daugiausia rašoma apie tai, kokia Solnceva intrigantė, kaip blogai ji veikia vyrą, užsimenama, kad yra jam neištikima, kad blogai atsiliepia apie sovietų valdžią.

  < PUSLAPIS IŠ 180  >>> Archyvas