7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Ateitis, kurios norime

2020 m. spalio 22 d. Ženevos Tautų rūmuose atidaryta Jungtinių Tautų biuro Ženevoje surengto meno konkurso paroda „Ateitis, kurios norime“. Jungtinių Tautų (JT) 75-osioms įkūrimo metinėms paminėti skirtam konkursui pateiktas Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tapybos darbas „Siena“ pripažintas geriausiu iš 44 konkurse dalyvavusių meno kūrinių.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Siena“. 2020 m. V. Ilčiuko nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Siena“. 2020 m. V. Ilčiuko nuotr.
Prie paveikslo Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Saulius Mažylis ir nuolatinis Lietuvos JT atstovas ambasadorius Andrius Krivas. Iš asmeninio archyvo
Prie paveikslo Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Saulius Mažylis ir nuolatinis Lietuvos JT atstovas ambasadorius Andrius Krivas. Iš asmeninio archyvo
Ekspozicijos fragmentas. Iš asmeninio archyvo
Ekspozicijos fragmentas. Iš asmeninio archyvo
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sako kalbą. Iš asmeninio archyvo
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sako kalbą. Iš asmeninio archyvo
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sako kalbą. Iš asmeninio archyvo
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sako kalbą. Iš asmeninio archyvo
Jonas Ūbis

Vedlių laikai

Krėsle prie televizoriaus

Paulas Thomas Andersonas – iš tų režisierių, kurių kiekvienas filmas tampa įvykiu. Jo „Mokytojas“ (TV1, lapkričio 1 d. 21 val.) pasirodė 2012-aisiais, bet išlieka aktualus ir kino kalbos, ir turinio požiūriu, nors filmo veiksmas nukelia į pokario metus, o jis kurtas 65 mm kino juosta.

„Mokytojas“
„Mokytojas“
„Juodoji pantera“
„Juodoji pantera“
„Agnes paplūdimiai“
„Agnes paplūdimiai“
Virginijus Kinčinaitis

Vaškinio impresionizmo rinkodara

Iš meno rinkos istorijos

Kiekvieną kartą, Europos muziejuose aptikęs XIX a. pabaigos menininko Medardo Rosso vaškines skulptūras, ilgai negaliu išsivaduoti nuo jų sukelto įspūdžio. Nesvarbu, po metų ar kelerių, jos pašaipūniškai atgyja atmintyje, keičia formą ir spalvą, minkštėja ir stingsta. Gal tai skulptūros ir vaško nesuderinamumo pasekmė, gal nesavalaikio meno efektas?

Medardo Rosso, autoportretas studijoje (Boulevard des Batignolles). 1901 m.
Medardo Rosso, autoportretas studijoje (Boulevard des Batignolles). 1901 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Žydų berniukas“. 1892–1894 m.
Medardo Rosso, „Žydų berniukas“. 1892–1894 m.
Medardo Rosso, „Lažybų tarpininkas“. 1893–1895 m.
Medardo Rosso, „Lažybų tarpininkas“. 1893–1895 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Medardo Rosso, „Aukso amžius“. 1885–1886 m.
Jonas Ūbis

Siaubas kartais gydo

Krėsle prie televizoriaus

Dar vienas Agnès Varda retrospektyvos filmas „Jane B. pagal Agnès V.“ („LRT Plius“, šįvakar, 23 d. 21.30) – tai gana chuliganiškas, neįprastas aktorės, dainininkės, modelio, Serge’o Gainsbourgo mylimosios ir Charlotte Gainsbourg mamos Jane Birkin kino portretas.

Jane B. pagal Agnès V.“
Jane B. pagal Agnès V.“
„Nesijaudink, jis toli nenueis“
„Nesijaudink, jis toli nenueis“
„Greta“
„Greta“
Jonas Ūbis

Visi laimės atspalviai

Krėsle prie televizoriaus

Laimė man visada buvo pernelyg, kaip čia pasakius, buržuazinė sąvoka. Išsipildžiusi svajonė. Oksimoronas. Gal todėl šiais laikais tai pavadinta paprasčiau: „gerovė“. Ar laimė egzistuoja, ar tai tik spalvinga reklaminė gyvenimo būdo etiketė, ironiškame filme „Laimė“ („LRT Plius“, šįvakar, 16 d. 21.30) svarsto Agnès Varda.

„Laimė“
„Laimė“
„Minkštaširdis“
„Minkštaširdis“
„Vila prie jūros“
„Vila prie jūros“
Jonas Ūbis

Išvakarėse

Krėsle prie televizoriaus

„LRT Plius“ šįvakar (spalio 9 d. 21.30) pradeda rodyti prancūzų režisierės Agnès Varda (1928–2019) filmų retrospektyvą. Tai, matyt, geriausia, kas gali mus ištikti šį rudenį. Jos filmai – apie žmones, kurie myli, abejoja ir nori gyventi savo gyvenimą, bei apie laiką, kurį taip tiksliai jautė režisierė. Varda turėjo ypatingą talentą užčiuopti tai, kas dar tik formuojasi, dar nematoma, bet jau tvyro ore. Jau paženklinta būsimų permainų ir naujos tapatybės dvasios.

„Kleo nuo 5 iki 7“
„Kleo nuo 5 iki 7“
„Memuarai apie skausmą“
„Memuarai apie skausmą“
Jonas Ūbis

Žirmūnų titanė ir kitos staigmenos

Krėsle prie televizoriaus

Šeštadienio rytą pašto dėžutėje radau reklaminį leidinį „Žirmūnų balsas“. Pasirodo, taip reklamuojasi Seimo narė, kurią maniau esant bebalsę ir bežodę – tipišką lietuvių politikos nykumo įsikūnijimą, mat per visus tuos metus, kai ji Seime, nepastebėjau pasisakant ar pristatant kokią įsimenančią iniciatyvą, nors būdamas mizantropas gana dažnai žiūriu Seimo televiziją.

„Reikalai Briugėje“
„Reikalai Briugėje“
„Aušros pažadas“
„Aušros pažadas“
„Asako“
„Asako“
Jonas Ūbis

Pirmykščiai jausmai

Krėsle prie televizoriaus

Kol televizijose vyksta rinkimų debatai, „Dviračio žinios“ neturi jokių šansų. Tokio absurdo ir satyros kaip per debatus nepamatysi niekur. Būtent čia filosofas Arvydas Juozaitis į kalbas vis smaigsto liberalaus siaubo „Maximos“ pavyzdį. Arba teisininkė (laimė, buvusi) Neringa Venckienė palaiko idėją uždaryti prokuratūrą ir pati siūlo uždaryti LRT, mat taip galima sutaupyti pinigų ir atiduoti juos liaudžiai.

„Juodoji jūra“
„Juodoji jūra“
„Lik sveikas, Kristoferi Robinai“
„Lik sveikas, Kristoferi Robinai“
„Paryžiaus imperatorius“
„Paryžiaus imperatorius“
Jonas Ūbis

Akistatos su paslaptimi

Krėsle prie televizoriaus

Tai, kas vyko 2000-ųjų rugpjūtį Barenco jūroje, gali būti ne vieno filmo tema. Atominį rusų povandeninį laivą „Kurskas“ ištiko katastrofa: sprogusi torpeda sunaikino didžiąją įgulos dalį, o likę gyvi dvidešimt trys jūreiviai taip ir nesulaukė gelbėtojų. Tai liudijo ir politikų abejingumą (garsioji Putino frazė „Jis nuskendo“ geriausiai apibūdina Rusijos prezidentą), ir karinio jūrų laivyno situaciją, ir žuvusiųjų artimųjų dramą.

„Kurskas“
„Kurskas“
„Jūsų Vincentas“
„Jūsų Vincentas“
„Manhatanas naktį“
„Manhatanas naktį“
Polina Pailis

Chaimo Nachmano Bialiko apsilankymo Lietuvoje 90-mečiui

Chaimas Nachmanas Bialikas (1873–1934) – žydų poetas, šiuolaikinės hebrajų (ivrito) poezijos klasikas, rašytojas, vertėjas – buvo dvasinis vadovas visiems žydams nuo sostinės iki pačio mažiausio štetlo. Labiausiai tautiečius jaudino jo siekis sukurti žydų tautos namus.

Lietuvos bibliotekų lentynose buvo galima rasti jo knygų, klasikų, poezijos ir prozos vertimų į jidiš, lietuvių, rusų, lenkų kalbas. Hebrajų, jidiš, lietuvių ir rusų laikraščiai publikuodavo Ch.N. Bialiką originalo kalba, taip pat jo poezijos ir prozos kūrinių vertimus. Poeto ir mąstytojo populiarumą bei svarbą bylojo ir jo asmenybei, kūrybai skirti leidiniai, straipsniai. 

Ch. N. Bialkas Vilkaviškio stotyje.
Ch. N. Bialkas Vilkaviškio stotyje.
 Ch.N. Bialikas
Ch.N. Bialikas
Moišos Ceslerio sukurtas poeto biustas
Moišos Ceslerio sukurtas poeto biustas
Skelbimas apie vakarą laikraštyje „Di jidiše štime“
Skelbimas apie vakarą laikraštyje „Di jidiše štime“
Ch. N. Bialikas apsigyveno „Metropolio“ viešbutyje.
Ch. N. Bialikas apsigyveno „Metropolio“ viešbutyje.
Knyga „Cvei redes“
Knyga „Cvei redes“
Di jidiše štime, 1930 m. spalio 9 d.
Di jidiše štime, 1930 m. spalio 9 d.
Lietuvos aidas, 1930, rugsėjo 11.
Lietuvos aidas, 1930, rugsėjo 11.
  PUSLAPIS IŠ 91  >>> Archyvas