7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Kultūros ir meno kūrėjų atstovai Lietuvoje sunerimo: Kauno miesto savivaldybė pažeidė Vyriausybės nutarimą

Balandžio 3-6 dienomis Vyriausybę, Seimo kultūros komitetą ir Kultūros ministeriją pasiekė kreipimaisi, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl Kauno miesto savivaldybės politikos kultūros sektoriaus atžvilgiu – nuo š.m. kovo mėn. 30 d. sustabdytos Kauno miesto biudžetinių kultūros įstaigų veiklos ir mažinama šių įstaigų biudžetai.


Kreipimus pateikė daugiau nei 20 miesto ir šalies kultūros įstaigų ir asociacijų.

Žilvinas Dautartas

Lietuviški amerikietiškos svajonės ypatumai

Vytautas Kudžma

Ne vienas mūsų esame girdėję pasakų apie tai, kaip nuvykusieji į svečią šalį, kuri vadinasi Amerika, staigiai praturtėdavo, dideliam savo artimųjų pavydui. Ir net jei tai ir įvykdavo, manydavom, kad žmogui tiesiog pasisekė, visos gėrybės tarsi pačios nukrito iš amerikietiško dangaus. Tereikėjo pasilenkti ir paimti. Jei taip, tai pasisekė ir Respublikos liaudies artistui (nereikia bijoti to garbės vardo, pelnyto milžinišku darbu) Vytautui Kudžmai, Kovo 11-osios proga atsiėmusiam Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Pasisekė, kad Nendrinių kaime prieš daugelį metų jo mama sename laikraštyje perskaitė skelbimą, jog Vilniuje viena mokykla skelbia vaikų priėmimą į choreografijos skyrių. Pasisekė, kad tas skyrius buvo baleto, o su choru turėjo tiek bendro, kiek turi bendro dainavimas ir šokis. Vytautui sekėsi ir toliau, tačiau ta sėkmė ėjo paskui nuolatinį, alinantį darbą. Bet apie tai kiek vėliau.

Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“
Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Panelė ir chuliganas“. LNOBT nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Panelė ir chuliganas“. LNOBT nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Žizel“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Žizel“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Don Kichotas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Don Kichotas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Gulbių ežeras“. R. Bičiūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Gulbių ežeras“. R. Bičiūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas tarp keturių sienų

Baleto artistai atsako į klausimus (I dalis)

Vieniems kalendoriuje pažymėti baleto spektakliai „Stebuklingas mandarinas“ (03 25) ir „Romeo ir Džuljeta“ (03 28) liks tik tušti įrašai, neįgyvendinti planai, nepatirti įspūdžiai, kitiems tai bus nesušokti vaidmenys, neišsipildę lūkesčiai, neišgyventas scenos jaudulys, nepatirtas gaivinantis kūrybos džiaugsmas. Kaip ir daugelis kitų scenos meno kūrinių Lietuvoje ir visame pasaulyje, kurio kultūros ritmą pakeitė koronavirusas. Meninis gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę, karantinas daugelį privertė stabtelėti, suteikė laiko apmąstymams, naujų kūrybos ir jos sklaidos formų paieškoms. Baleto menininkai – ne išimtis, tik jų kasdienis gyvenimas skiriasi nuo kitų teatro kūrėjų: jie yra ne tik artistai, bet ir muzikantai, privalantys kasdien skirti tinkamą dėmesį savo pagrindinio instrumento – kūno – kūrybinei parengčiai.

Marija Kastorina. A. Vasiliausko nuotr.
Marija Kastorina. A. Vasiliausko nuotr.
Maximas Clefosas. O. Steponkienės nuotr.
Maximas Clefosas. O. Steponkienės nuotr.
N. Adigamovos asmeninio archyvo nuotr.
N. Adigamovos asmeninio archyvo nuotr.
Saulė Auglytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Saulė Auglytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Inga Augutytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Inga Augutytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Urtė Bareišytė ir Voicechas Žuromskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Urtė Bareišytė ir Voicechas Žuromskas. Asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
Agnė Narušytė

Menininkės ir kanonas

Konferencija ir paroda KUMU dailės muziejuje

Tai buvo paskutinė mano prieš karantiną matyta paroda. Rašau apie ją žinodama, kad daugumą skaitytojų dabar domina tik viena tema. Bet rašymas (ir skaitymas) apie ką kita – neblogas būdas bent kuriam laikui atitolti nuo grėsmingai augančių skaičių sekimo, apokaliptinių scenarijų įsivaizdavimo ir mąstymo apie pandemijos etiką (ir estetiką). Netikiu, kad būtent tokio straipsnio dabar labiausiai reikia. Tačiau pandemijos pasibaigia, o straipsniai lieka. Tad gal verta tęsti.

Autoportretų galerija.
Autoportretų galerija.
Lydia Mei, „Moteris su cigarete“. 3-asis deš.
Lydia Mei, „Moteris su cigarete“. 3-asis deš.
Sally von Kügelgen, aktai. Nedatuota.
Sally von Kügelgen, aktai. Nedatuota.
Sally von Kügelgen, „Sophie Menter portretas“. 1907 m.
Sally von Kügelgen, „Sophie Menter portretas“. 1907 m.
Julie Hagen Schwarz, „Moters portretas“. 1853 m.
Julie Hagen Schwarz, „Moters portretas“. 1853 m.
Karin Luts, „Sodininkas“. 1928 m.
Karin Luts, „Sodininkas“. 1928 m.
Karin Luts, „Nekaltųjų žudynės“. 1928 m.
Karin Luts, „Nekaltųjų žudynės“. 1928 m.
Lüüdia Vallimäe-Mark, „Pionierės portretas“. 1951 m.
Lüüdia Vallimäe-Mark, „Pionierės portretas“. 1951 m.
AICA, LTMKS

Dėl Mindaugo Navako įvietintos skulptūros „Kablys“ išsaugojimo

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija

Vilniaus miesto savivaldybės
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai                                    
                                                                                                   2020 03 20, Vilnius

KREIPIMASIS


Šiuolaikiniuose demokratiniuose miestuose sugyvena reprezentacinės ir alternatyvios erdvės. Pastarųjų atsiradimas tapo įmanomas tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Minint šio svarbaus įvykio trisdešimtmetį prašome Vilniaus savivaldybę atkreipti dėmesį į „Kabliu“ vadinamo pastato Kauno g. 5 vertę ir išsaugoti jį kaip unikalią visumą, kurią sudaro šio pastato specifinių savybių kombinacija:
          - pagal tipinį sovietmečio socialistinio realizmo stiliaus projektą pastatytas geležinkeliečių kultūros rūmų pastatas (1958);
          - pasikeitusią politinę situaciją įkūnijęs Mindaugo Navako skulptūrinis objektas „Kablys“ (1994);
          - turtinga ir svarbi „Kablio“ visuomeninių-kultūrinių veiklų istorija (1994–2020).  

Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Raudonas”. 2004 m. Parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Raudonas”. 2004 m. Parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Decorare”. 2007 m. Vilniaus Geležinio vilko tiltas, projekto „Menas netikėtose erdvėse” dalis.
Mindaugas Navakas, „Decorare”. 2007 m. Vilniaus Geležinio vilko tiltas, projekto „Menas netikėtose erdvėse” dalis.
Mindaugas Navakas, „Kolona N”. 2005 m.
Mindaugas Navakas, „Kolona N”. 2005 m.
7md inf.

Pasakojimas tęsiasi

Redakcijos laiškas prenumeratoriams ir skaitytojams

LR Vyriausybei paskelbus karantiną siekiant stabdyti koronavirusą šalyje, redakcijai tenka apriboti savo veiklą. Beveik sustojus šalies kultūriniam gyvenimui, uždarius parodų, koncertų, teatrų sales, apmiršta ir kultūros refleksija. Siekdami daugiau saugumo, nusprendėme atsisakyti popierinio „7 meno dienų“ varianto ir tikimės ištikimų mūsų prenumeratorių supratimo. Spausdinimą atnaujinsime atsiradus pirmai galimybei.

 

Tačiau redakcija darbą tęsia. Rašysime apie tai, ką galime pagrįsti, prisiminsime tai, kas svarbu, virtualiai kalbinsime kūrėjus, seksime aktualijas pasaulyje, ieškosime šiuo metu reikšmingų temų. Pasakojimas tęsiasi.

 

Sulėtėjus laikui, kviečiame pasižvalgyti ir po mūsų sukauptą straipsnių archyvą, kurį galima filtruoti pagal Jums rūpimą rubriką ar mėgstamą autorių, taip pat paieškos lange įvedus reikiamą raktažodį ar jų derinius. Galima apžiūrėti ir popierines „7 meno dienas“ nuo 2002 metų PDF formatu. Būkime drauge. Susisiekime tekstais ir vaizdais.

G. Jucevičiaus nuotr.
G. Jucevičiaus nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ne visos pelenės tampa princesėmis

Ada Tumalevičiūtė, Irena Kalvaitytė, Leokadija Šveikauskaitė ir Natalija Makarova

Prieš kelis dešimtmečius „Kultūros baruose“ (1981, nr. 2) rašiau apie mūsų baleto „antrąjį ešeloną“, arba atsarginių suolelį, jei kalbėtume krepšinio terminais. Tame straipsnyje bandžiau atkreipti dėmesį į tas baleto solistes, kurioms vieną vakarą tekdavo šokti kordebalete, kitą – atlikti pagrindinį vaidmenį. Tie pagrindiniai vaidmenys „antrajam ešelonui“ atitekdavo jau po premjerinių spektaklių, kai recenzijos jau būdavo parašytos ir išspausdintos. Tad „antrasis ešelonas“ likdavo ne tik be dėmesio, bet ir be įvertinimo. Ką gi, tokia buvo jų dalia. Kaip ir kitų, eilinių scenos meno sričių atstovų, apie kuriuos mažai kas rašė, bet be kurių neįmanoma buvo net įsivaizduoti didelio ar mažo teatro. Tiesa, kartais kritika paminėdavo ir „antrojo ešelono“ atstoves.

Ada Tumalevičiūtė ir Sergejus Bilida balete „Audronė“
Ada Tumalevičiūtė ir Sergejus Bilida balete „Audronė“
Irena Kalvaitytė ir V. Stiklioraitis balete „Dvylika mėnesių“
Irena Kalvaitytė ir V. Stiklioraitis balete „Dvylika mėnesių“
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Bilida ir Leokadija Šveikauskaitė balete „Raimonda“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Sergejus Gončarovas ir Irena Kalvaitytė balete „Tyna“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Ramutė Janavičiūtė, Tamara Sventickaitė ir Natalija Makarova balete „Audronė“. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Jonas Ūbis

Menininkas ir fikcija

Krėsle prie televizoriaus

Delfina (Emmanuelle Seigner) – rašytoja. Ji gyvena Paryžiuje, o pirmos sėkmės sulaukė, romane aprašiusi motinos gyvenimą. Po kurio laiko ji pradėjo gauti anoniminius ją kaltinančius laiškus. Prislėgta rašytoja sutinka paslaptingą moterį Elę (Eva Green) ir jos gyvenimas pradeda slysti nuo įprastų bėgių. Draugystė virsta toksiška priklausomybe. Delfina ima prarasti kontrolę...

„Paremta tikra istorija“
„Paremta tikra istorija“
„Kaliniai“
„Kaliniai“
„Lemtinga dvikova“
„Lemtinga dvikova“
„Kabirijos naktys“
„Kabirijos naktys“
Aistė Kisarauskaitė

Lobių paieškos

Dariaus Žiūros kūrinio radybos

Ši istorija galėtų būti reklaminis pasakojimas, viliojantis stoti į menotyros specialybę, nes ji nėra vien tik sudėtingų tekstų rašymas, dažnai tai nuotykiai, lobių ieškojimas ir svarbiausia – radimas.

Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Vyksta Dariaus Žiūros kūrinio paieška. Autorės nuotr.
Vyksta Dariaus Žiūros kūrinio paieška. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra rado kūrinį. Autorės nuotr.Autorės nuotr.
Darius Žiūra rado kūrinį. Autorės nuotr.Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“, fragmentas. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“, fragmentas. 1996 m. parodos dokumentacija
1996 m. ekspozicijos fragmentas
1996 m. ekspozicijos fragmentas
Jonas Ūbis

Paveldėtojai

Krėsle prie televizoriaus

Šiandien (6 d. 21.40) „LRT Plius“ pradeda rodyti Federico Fellini filmų retrospektyvą. Pirmasis – 1954 m. pasirodęs „Kelias“. Pasakojimas apie cirko stipruolį Dzampaną (Anthony Quinn), keliaujantį Italijos keliais su protiškai neįgalia Dželsomina (Giulietta Masina), kurią kadaise nusipirko iš jos motinos, seniai pripažintas kino šedevru. Ypatinga filmo poezija išlieka, nepaisant permainų, kurios per tuos šešiasdešimt kelerius metus įvyko kine.

„Kelias“
„Kelias“
„Vagiliautojai“
„Vagiliautojai“
„Miražas“
„Miražas“
  PUSLAPIS IŠ 86  >>> Archyvas