7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Nina Ronlev

Diplomuoto gobeleno klajonės

Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės kūrinio istorija

Kalėdos – labai tinkamas metas sakyti pamokslus apie vertybes ir dorybes bei dalintis istorijomis su laiminga pabaiga, kurios praskaidrina nuotaiką ir įtikina, kad mūsų pasaulis gerų žmonių rankose. Kaip tik turiu tokią vieno diplomuoto Vilniaus gobeleno istoriją, kupiną gyvenimo vingių ir nuotykių.

Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“, skenuota iš Rimantas Dichavičius „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“, II tomas, 2013 m.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“, skenuota iš Rimantas Dichavičius „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“, II tomas, 2013 m.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Jonas Ūbis

Skubėkite pasinaudoti

Krėsle prie televizoriaus

Tadas Blinda – ne vienintelis nusikaltėlis, apie kurį kurtos legendos. Liaudžiai patinka kieti vyrukai, todėl šiuolaikiniai „razbainikai“ taip pat gana greitai pavirsta beveik didvyriais. Aną dieną perjungdamas kanalus keliskart išgirdau narkotikų barono ir žiauraus žudiko Pablo Escobaro pavardę.

„Giliame dugne“
„Giliame dugne“
„Gringo“
„Gringo“
„O broli, kur tu?“
„O broli, kur tu?“
Ruta Bloshtein

Kokiais būdais galima užgauliai pažeminti žmogų?

Veiksmu, raštu ir žodžiu

Komentaro autorė – vilnietė, aktyvi mažos Vilniaus žydų ortodoksų bendruomenės narė, ilgus metus dirbanti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriuje. Ji yra ir tarptautinės peticijos Senosioms Vilniaus žydų (Piromonto) kapinėms išsaugoti rengėja.

Jonas Ūbis

Svetimi žaidimai

Krėsle prie televizoriaus

„Kartojote kaip mantrą gerovės valstybės sampratą. Tokioje valstybėje yra kiekvienam prieinami pigūs butai, prieinamos ligoninės, tikrai nemokama sveikatos apsauga ir edukacija. Gerovės valstybėje kiekvienas jaučiasi saugus gatvėje ir netampa dešiniųjų fanatikų mušimo ar patyčių auka (...)“, – taip atsakydamas į ministro pirmininko kalbą Seime kalbėjo jaunas politikas.

„Pamoka“
„Pamoka“
„Bet kokia kaina“
„Bet kokia kaina“
„Domino“
„Domino“
Jonas Ūbis

Kinas ir gyvenimas

Krėsle prie televizoriaus

Kartais ir pats nustembu, kiek puikių siužetų voliojasi po lietuvių kinematografininkų kojomis, bet šie jų nepastebi ir žvalgosi į skarotų eglių viršūnes ar klajoja po pasaulį, ieškodami degradavusių personažų. Posakis „kaip kine“ vis labiau neatitinka realybės. Greit sakysime „kaip gyvenime“, norėdami pagirti filmo kūrėjų fantaziją.

„Laiminga pabaiga“
„Laiminga pabaiga“
„Pjūklo ketera“
„Pjūklo ketera“
Gražina Mareckaitė

„Su sostine Vilniuje“

Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. Sudarytoja Jūratė Gudaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019, 2 t.

1918 m. vasario 16 d. Aktas, skelbiantis Lietuvos Nepriklausomos valstybės „su sostine Vilniuje“ gimimą, nuvilnijo tartum rago balsas, šaukiantis lietuvius, karo ir politinių represijų išblaškytus po visą carinę imperiją, sugrįžti į senąjį Gedimino miestą. Taip pat ir sėslūs šių žemių gyventojai buvo raginami atsitiesti ieškodami tiesos ir šviesos kelių, apsidairyti platesnėje erdvėje – permainos žengė kartu su Europos „tautų pavasariu“.

Grūto pradžios mokyklos mokiniai pamokoje su mokytoju Motiejumi Bigeliu. Apie 1932 m. LCVA nuos.
Grūto pradžios mokyklos mokiniai pamokoje su mokytoju Motiejumi Bigeliu. Apie 1932 m. LCVA nuos.
Antakalnio vaikų prieglauda Vasaros g. 7. 1917 m. Viduryje iš kairės: Kostas Daunoras, Pranas Bieliauskas, Jonas Tamulevičius. A. Jurašaitytės nuotr. LNM nuos.
Antakalnio vaikų prieglauda Vasaros g. 7. 1917 m. Viduryje iš kairės: Kostas Daunoras, Pranas Bieliauskas, Jonas Tamulevičius. A. Jurašaitytės nuotr. LNM nuos.
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
Jonas Ūbis

Senos istorijos

Krėsle prie televizoriaus

Pamaniau, kad būtų visai smagu atsidurti Morteno Tyldumo filmo „Pakeleiviai“ (LNK, 17 d. 21.45) herojų, kosminiu laivu skrendančių į naują planetą, kuri taps jų naujaisiais namais, vietoje. Nugrimzdęs dirbtinai sukeltame sapne – nesibaigiančiame „čia ir dabar“, skrendi sau kelis šimtus metų ir apie nieką negalvoji. Bet kine net tobuli planai pasmerkti žlugti.

„Pakeleiviai“
„Pakeleiviai“
„Paradaisas“
„Paradaisas“
„Omaras“
„Omaras“
„Nemeilė“
„Nemeilė“
Nina Ronlev

Ar bus išplėštas dar vienas puslapis?

Koks „Neringos“ kavinės interjero likimas

Tikrieji vilniečiai pasižymi giliu nerimastingumu, išpūstu pilietiškumu ir ištreniruotu karingumu. Jie jaudinasi dėl iškilsiančių paminklų Lukiškių aikštėje ir sustojusių nacionalinio stadiono statybų. Jie negali ramiai miegoti dėl nugriauto „Lietuvos“ kino teatro ir karštai aptarinėja jo vietoje išdygusį kampuotą ir spygliuotą MO muziejaus pastatą. Vilniečiai pasiryžę kovoti dėl kiekvieno klevo Reformatų ir Sapiegų parkuose ir žada nepalikti ramybėje Kultūros paveldo departamento, nes nuojauta jiems kužda, kad kažkas ne taip daroma su jų jaunystės ir atšilimo epochos pradžios simboliu – „Neringos“ kavine.

Nuotrauka iš virtualios-parodos.archyvai.lt
Nuotrauka iš virtualios-parodos.archyvai.lt
Nuotrauka iš virtualios-parodos.archyvai.lt
Nuotrauka iš virtualios-parodos.archyvai.lt
Nuotrauka iš virtualios-parodos.archyvai.lt
Nuotrauka iš virtualios-parodos.archyvai.lt
Ingrida Ragelskienė

Palėpėje telpantis teatro nuotykis

„Kaime nėra Wi-Fi“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Spektaklių vaikams pasiūlos stygius Vilniuje pamažu įgauna katastrofos mastą – teko konstatuoti stebint gausybę žiūrovų, šturmuojančių Vilniaus teatro „Lėlė“ Palėpės salę. Vis dėlto kas metai vis vangiau vaikams spektaklius statantys valstybiniai teatrai, rekonstrukcijai uždarytas didysis Lietuvos teatras, kuriantis vaikams, – Keistuolių teatras bei pastaraisiais metais stulbinamai atjaunėjusi „Lėlė“, bent kol kas žiūrovams galinti pasiūlyti tik dvi mažąsias sales, leidžia teigti, kad teatrinių premjerų vaikams sostinėje sumažėjo daugiau nei perpus.

Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
„Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
„Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Karina Simonson

Ieškant gijų

Afrikos šalių paviljonai 58-ojoje Venecijos bienalėje

Afrikos šalių dalyvavimo Venecijos meno bienalėje istorija yra labai nesena, prasidėjusi tik 2007 m. prieštaringai vertinamu Afrikos paviljonu, siekusiu atstovauti viso žemyno menui. Jis buvo organizuotas kaip 52-osios Roberto Storrso kuruotos bienalės dalis ir finansuotas kongiečio kolekcininko Sindikos Dokolo. Nepaisant renginį lydėjusio entuziazmo ir postūmio jausmo, inicijavusio nacionalinių Afrikos paviljonų steigimą, jų išliko nedaug.

 

Afrikos žemyno ir jo diasporos meno indėlis buvo ypač išryškintas ir įtrauktas į bienalės darbotvarkę nigeriečio menininko ir kuratoriaus Okwui Enwezoro dėka, jis 2015 m. kuravo 56-ąją Venecijos bienalę pavadinimu „Visos pasaulio ateitys“. Bienalėje pasirodė kūriniai, pasakojantys apie besitęsiantį kolonizacijos poveikį, klimato kaitą ir migracijos kaip „krizės“ suvokimo poveikį. Tačiau kitais metais Christine Macel iškelta tema „Viva Arte Viva!“ garbino menininkus ir „meną dėl meno“, taigi atitolino bienalę nuo politinių apmąstymų.

Seišelių paviljono fragmentas
Seišelių paviljono fragmentas
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
  PUSLAPIS IŠ 83  >>> Archyvas