7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Brigita Jurkonytė

Trys (ne)išpildyti norai

Antano Kučinsko „Žvaigždžių operos“ vaikams premjera Klaipėdoje

Pakalbėkime apie operą vaikams – tik šįkart pūškuojant vakariniam traukiniui Klaipėda–Vilnius. Tikra tiesa, kad šis sekmadienis tapo įsimintinas ne tik į Klaipėdą atvykusiems muzikos kritikams, kompozitoriams, bet ir visiems mažyliams bei jų tėveliams. Kompozitorius Antanas Kučinskas, pratęsdamas savo operų „Bulvinė pasaka“ ir „Makaronų opera“ žmogiškos ar gyvūniškos prigimčių problematikos idėjas, priartėja prie „maistu protui“ tituluotos trilogijos įgyvendinimo. Štai ir pasirodė trečioji, tikras ir tariamas vertybes nagrinėjanti „Žvaigždžių opera“, kurios premjera įvyko gruodžio 9 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose, dabartinėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje.

 

Pagaliau nuskriaustiems ir alkaniems peliukams iš dangaus nusileidusi Žvaigždelė išpildo jų norą – pilvai prikimšti gardaus sūrio. Tačiau ar sotieji peliukai teisingai ir prasmingai išpildo likusius du norus? Ar visos svajonės yra nuoširdžios ir nesavanaudiškos? Žvaigždelė (Rosana Štemanetian) tampa pagrindine istorijos figūra. Ji prižada peliukams išpildyti bet kokius tris gerus norus. Alkani peliukai, girdėdami tik savo urzgiančius pilvus, skuba patenkinti žemiausią vertybinės piramidės poreikį – prieš save pamatyti didžiulį kalną sūrio. Pasisotinus atsiranda energijos pamąstyti ir apie likusius norus. Tačiau čia susiduriama su problema. Peliukai nesuvokė gerų norų reikšmės. Pelių karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, o vadovaudamasis garbės bei šlovės troškimu pamiršta visus aplinkinius ir nuolat atstumia scenoje vis pasirodančią, pintinėje žibutes nešančią merginą (Rasa Ulteravičiūtė).

Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Jonas Ūbis

Nepritapę prie savo epochos

Krėsle prie televizoriaus

Amerikiečių nepriklausomasis Jamesas Gray’us laikomas kritikų numylėtiniu. Filmuose jis rodo Niujorką ir asmenines katastrofas išgyvenančius jo gyventojus, nesvarbu, ar tai būtų mūsų laikai („Mažoji Odesa“, „Jardai“, „Dvi meilužės“), ar praeitis („Kartą Niujorke“). 2016 m. pasirodęs Gray’aus filmas „Prarastasis miestas Z“ (TV3, 8 d. 21.45) perkels į Amazonės džiungles.

„Prarastasis miestas Z“
„Prarastasis miestas Z“
„Komivojažierius“
„Komivojažierius“
„Hičkokas ir Triufo“
„Hičkokas ir Triufo“
Kamilė Žičkytė

„Tikros pasakos“ apie gyvenimą

Spektaklis vaikams

Vaiko teisių apsaugos reforma, pradėta dar liepą, susiduria su tam tikrais įgyvendinimo sunkumais. Tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymų pakeitimus, o šie sukelia aršias diskusijas apie fizinio ir psichologinio smurto prieš vaikus tolerancijos ribas. Galima ilgai pasakoti apie spektaklių vaikams įtaką jų raidai bei pasaulio pažinimui ar pagalbą įsitvirtinant visuomenėje, misiją žadinti smalsumą, ugdyti kūrybiškumą. Šiandien auklėjamąją funkciją vis dažniau perima spektaklių vaikams kūrėjai, atsakingiau kalbantys apie tai, kas dabar patiems atrodo svarbu, ką patys norėjo išgirsti, išmokti, suvokti dar būdami vaikai. Tad muzikinius, didaktinius ar katalikiškos moralės ugdymo spektaklius vaikams pamažu keičia socialines ir psichologines vaiką užgriūvančias problemas aktualizuojantys spektakliai.

Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė spektaklyje „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė spektaklyje „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė spektaklyje „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė spektaklyje „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Scena iš spektaklio „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Scena iš spektaklio „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė spektaklyje „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė spektaklyje „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Scena iš spektaklio „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Scena iš spektaklio „Tikros pasakos“. „Glasses’n Beard Photography“
Jonas Ūbis

Gyvenimo menas

Krėsle prie televizoriaus

Žiūrėdamas žinias ar klausydamasis įvairių analitikų (gaila, bet kalbantieji Lietuvos televizijose dažniau primena propagandistus), dažnai pagalvoju, kaip jautėsi žmonės kad ir 1939-ųjų pradžioje, kokias mintis jiems sukeldavo kariuomenių paradai ir juos stebintys prezidentai, generolai, vyskupai ir džiugiai nusiteikę miestelėnai. Ką jie jautė žiūrėdami maršais įgarsintą kino kroniką? Ar jie suprato, kas atsitiks netrukus, ar ruošėsi tam, ar stūmė nemalonias mintis kuo toliau ir bandė pasitikėti politikų žodžiais?

„Didysis meistras“
„Didysis meistras“
„Hju Glaso legenda“
„Hju Glaso legenda“
„Kvadratas“
„Kvadratas“
Ieva Tumanovičiūtė

Normalus gyvenimas (II)

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Festivalį „Versmė“ lapkričio 9-ąją užbaigė argentinietės Lolos Arias pjesė „Melancholija ir demonstracijos“ (2012), kurioje, kaip ir pirmoje šio straipsnio dalyje aptartame „Normalaus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenime“, per asmenišką dokumentinį pasakojimą dramaturgė atskleidžia šalies politinį bei istorinį kontekstą. Kino režisierė Lina Lužytė vietoj pjesės skaitymo pristatė spektaklio eskizą ar atvirą repeticiją. Aktoriai Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis buvo atmintinai išmokę didžiąją dalį teksto ir tik retkarčiais žvilgtelėdavo į lapus, todėl galėjo kurti personažus, mėgindami užčiuopti mamos ir dukters emocijas bei jų ryšį. Dėl to šiame pasirodyme šiek tiek nukentėjo tekstas, nes pirmame plane atsidūrė ne Arias dokumentinė pjesė apie jos maniakine depresija sergančią motiną, o intriguojantis ir lūkesčius pateisinantis aktorių duetas.

Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis ir Nelė Savičenko pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis ir Nelė Savičenko pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alanas Gurinas ir Mantas Joneikis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alanas Gurinas ir Mantas Joneikis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Marcelo Vallejo ir Lou Armour filme „Karo teatras“
Marcelo Vallejo ir Lou Armour filme „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Jonas Ūbis

Žmonos ir seserys

Krėsle prie televizoriaus

Oficialiai žinoma, kad Friedricho Schillerio žmona buvo nuskurdusi aristokratė Charlotte von Lengefeld, su kuria poetas, dramaturgas ir istorikas susilaukė keturių vaikų. Tačiau didžiojo vokiečių romantiko intymus gyvenimas yra paslaptis.

„Mylimos seserys“
„Mylimos seserys“
„Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“
„Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“
„Fusis“
„Fusis“
„Tamsos pakraštys“
„Tamsos pakraštys“
„Topazas“
„Topazas“

Teatre (ne)viskas galima

Pokalbis su LATGA Dramos poskyrio vadove Evelina Brusokaite

Beveik tris dešimtmečius Lietuvos autorių teises ginanti asociacija LATGA administruoja įvairių meno sričių kūrėjų turtines teises – muzikos, audiovizualinių (kino), vizualinių, dramos. Kad ir kaip būtų keista, pastaroji sritis – viena problematiškiausių. Apie dramos kūrinių naudojimo subtilybes bei dažniausiai pasitaikančius autorių teisių pažeidimus kalbamės su naująja asociacijos LATGA Dramos poskyrio vadove Evelina Brusokaite.

Evelina Brusokaitė su dramaturge Tekle Kavtaradze. M. Juknevičiūtės nuotr.
Evelina Brusokaitė su dramaturge Tekle Kavtaradze. M. Juknevičiūtės nuotr.
Evelina Brusokaitė. M. Juknevičiūtės nuotr.
Evelina Brusokaitė. M. Juknevičiūtės nuotr.
Jonas Ūbis

Stebėtojai, maištininkai, paslaugų teikėjai

Krėsle prie televizoriaus

Andrzejaus Ciecierskio dokumentinis filmas „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ („LRT Plius“, 19 d. 19.30) skirtas Stanisławui Filibertui Fleury (1858–1915), kuris į fotografijos istoriją įėjo kaip kasdienio Vilniaus gyvenimo ties XIX ir XX a. riba stebėtojas ir fiksuotojas. Jo nespalvotos nuotraukos pasižymi kadro gelme ir dėmesiu detalėms. Fleury taip pat dokumentavo Vilniaus ir jo apylinkių architektūrą, leido atvirukus, iliustravo knygas, bendradarbiavo su laikraščiais ir žurnalais. Beje, jam priklauso ir vienas geriausių M.K. Čiurlionio portretų.

„Genijus. Pikasas“
„Genijus. Pikasas“
„Lapių medžiotojas“
„Lapių medžiotojas“
Jonas Ūbis

Virtuvės ir istorijos

Krėsle prie televizoriaus

Alfredas Hitchcockas buvo filmų apie Bondą gerbėjas, nors ir prastai vertino jų meninį lygį. Jis sakydavo, kad šių filmų pasakojimas tik vienu tašku aukštesnis nei komiksų. Hitchcockas norėjo sukurti „realistiškesnį Bondą“. 1964-aisiais jis parašė laišką į Šveicariją Vladimirui Nabokovui, siūlydamas šiam kurti filmo scenarijų.

„Praplėšta uždanga“
„Praplėšta uždanga“
„Ateitis“
„Ateitis“
„Šimto žingsnių kelionė“
„Šimto žingsnių kelionė“
Jonas Ūbis

Blogio gėlės vėl žydi

Krėsle prie televizoriaus

Chen Kaige – „penktosios kartos“, t.y. tos, kuri pradėjo kurti pasibaigus vadinamajai kultūrinei revoliucijai, kinų režisierius. 1993 m. jo filmas „Sudie, mano sugulove“ buvo apdovanotas Kanų „Auksine palmės šakele“. Kartu su Zhang Yimou 9-ajame dešimtmetyje jie pavertė Kinijos kiną pasauliniu reiškiniu. Chen Kaige gimė režisieriaus ir aktorės šeimoje. Dar vaikystėje jis buvo verčiamas skųsti savo šeimą saugumo organams. Tad nieko keista, kad pagrindine Chen Kaige tema tapo individo ir valstybės santykiai, konformizmas ir tapatybės praradimas. Jo filmų veikėjai kenčia, nes nesugeba prisitaikyti prie visuomenės priimtų normų, nesvarbu, ar veiksmas vyksta imperatorių valdomoje, ar komunistinėje Kinijoje.

„Vienuolis nusileidžia nuo kalno“
„Vienuolis nusileidžia nuo kalno“
„Rimti žaidimai“
„Rimti žaidimai“
„Marni“
„Marni“
  PUSLAPIS IŠ 77  >>> Archyvas