7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Akistatos su paslaptimi

Krėsle prie televizoriaus

Tai, kas vyko 2000-ųjų rugpjūtį Barenco jūroje, gali būti ne vieno filmo tema. Atominį rusų povandeninį laivą „Kurskas“ ištiko katastrofa: sprogusi torpeda sunaikino didžiąją įgulos dalį, o likę gyvi dvidešimt trys jūreiviai taip ir nesulaukė gelbėtojų. Tai liudijo ir politikų abejingumą (garsioji Putino frazė „Jis nuskendo“ geriausiai apibūdina Rusijos prezidentą), ir karinio jūrų laivyno situaciją, ir žuvusiųjų artimųjų dramą.

„Kurskas“
„Kurskas“
„Jūsų Vincentas“
„Jūsų Vincentas“
„Manhatanas naktį“
„Manhatanas naktį“
Polina Pailis

Chaimo Nachmano Bialiko apsilankymo Lietuvoje 90-mečiui

Chaimas Nachmanas Bialikas (1873–1934) – žydų poetas, šiuolaikinės hebrajų (ivrito) poezijos klasikas, rašytojas, vertėjas – buvo dvasinis vadovas visiems žydams nuo sostinės iki pačio mažiausio štetlo. Labiausiai tautiečius jaudino jo siekis sukurti žydų tautos namus.

Lietuvos bibliotekų lentynose buvo galima rasti jo knygų, klasikų, poezijos ir prozos vertimų į jidiš, lietuvių, rusų, lenkų kalbas. Hebrajų, jidiš, lietuvių ir rusų laikraščiai publikuodavo Ch.N. Bialiką originalo kalba, taip pat jo poezijos ir prozos kūrinių vertimus. Poeto ir mąstytojo populiarumą bei svarbą bylojo ir jo asmenybei, kūrybai skirti leidiniai, straipsniai. 

Ch. N. Bialkas Vilkaviškio stotyje.
Ch. N. Bialkas Vilkaviškio stotyje.
 Ch.N. Bialikas
Ch.N. Bialikas
Moišos Ceslerio sukurtas poeto biustas
Moišos Ceslerio sukurtas poeto biustas
Skelbimas apie vakarą laikraštyje „Di jidiše štime“
Skelbimas apie vakarą laikraštyje „Di jidiše štime“
Ch. N. Bialikas apsigyveno „Metropolio“ viešbutyje.
Ch. N. Bialikas apsigyveno „Metropolio“ viešbutyje.
Knyga „Cvei redes“
Knyga „Cvei redes“
Di jidiše štime, 1930 m. spalio 9 d.
Di jidiše štime, 1930 m. spalio 9 d.
Lietuvos aidas, 1930, rugsėjo 11.
Lietuvos aidas, 1930, rugsėjo 11.
Jonas Ūbis

Sprendimai ir pasekmės

Krėsle prie televizoriaus

Pilnametražis trisdešimtmečio dano Gustavo Möllerio debiutas „Kaltė“ („LRT Plius“, 17 d. 21.33) pritvinkęs įtampos. Ne vieno festivalio žiūrovus sužavėjusio filmo veiksmas neperžengia uždaros pagalbos telefono būstinės sienų, o pagrindinis veikėjas – policininkas Asgeris (Jakob Cedergren) – visą filmą kalba telefonu. Jis neturi laiko svarstyti gėrio ir blogio problemų, nes jas sprendžia kiekvieną akimirką priimdamas sprendimus. Savaime suprantama, sprendimai gali būti ir klaidingi.

„Kaltė“
„Kaltė“
„Vidinis miestas“
„Vidinis miestas“
„Žavusis žudikas Tedas Bandis“
„Žavusis žudikas Tedas Bandis“
Jonas Ūbis

Ne tik niuansai

Krėsle prie televizoriaus

Kriminalinė Romaino Gavraso komedija „Pasaulis priklauso tau“ (TV3, 5 d. 22 val.) prieš porą metų sužavėjo Kanus. Tai pasakojimas apie Paryžiaus pakraščių gyventoją, trisdešimtmetį Fransua (Karim Leklou), kuris svajoja apie butą prie jūros ir ramų verslą. Tačiau svajones apie prekybą šaldytais batonėliais Šiaurės Afrikoje sugriauna žinia, kad visas Fransua santaupas iššvaistė mama (Isabelle Adjani).

„Pasaulis priklauso tau“
„Pasaulis priklauso tau“
„Tobulas vyras“
„Tobulas vyras“
„Troškulys“
„Troškulys“
Parengė Ž. P.

Būti savimi savo visuomenėje

Mariai Janion atminti

Rugpjūčio 23 d. Varšuvoje mirė lenkų literatūros istorikė, kritikė, feministė, kelių lenkų humanitarų kartų mokytoja, dešimčių knygų autorė Maria Janion. Jai buvo 93 metai. Janion – viena iškiliausių XX a. antrosios pusės vilniečių, nors Vilniuje liko nepastebėta ir neįvertinta. Mokslininkės specializacija – romantizmo literatūra, tačiau ji tuo neapsiribojo, pavyzdžiui, Janion tekstai apie kiną ir jo herojus iki šiol stebina įžvalgų originalumu. Ji daug rašė apie XIX ir XX a. lenkų kultūrą, jos refleksijos apie lenkų tapatybę, nacionalinių mitų ir tautinės martirologijos, antisemitizmo, rasizmo, homofobijos ir mizoginijos kritika erzino ne tik komunistus, bet ir vėliau į valdžią atėjusius radikalius dešiniuosius: Janion net buvo atsidūrusi „rasės išdavikų“ sąraše. Prisimindamas jos pamokas, teatrologas, rašytojas Pawełas Goźlińskis „Gazeta Wyborcza“ išspausdintame nekrologe rašo, kad „Maria Janion pirmiausia buvo mokslininkė, tyrinėjusi dvasias.

Maria Janion. J. Dominski nuotr.
Maria Janion. J. Dominski nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Jie ir mes esame tie patys

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologu edukatoriumi Povilu Zaremba

Populiariojoje kultūroje (ypač vaikų animacijoje) dailininkas visada bus vaizduojamas su berete ir teptuku rankoje, o įsivaizduodami archeologą turbūt daugelis regi Indianą Džounsą: žmogų slepiamųjų spalvų apranga, su skrybėle, apdulkėjusį nuo kasinėjimų. Tačiau kiek to kasimo? 

Žmonės dažniausiai įsivaizduoja, kad archeologija yra vien darbas kastuvu, brėžinių sudarymas, griaučių preparavimas šepetėliu ir po to nuobodus radinių aprašinėjimas. Tai yra ganėtinai pasenusi samprata. Mokslo ir technologijų pažanga ir požiūrio į archeologiją bei patį jos tyrimo objektą – materialinę kultūrą – pokyčiai tarp mokslininkų viską keičia gana dramatiškai. Pavyzdžiui, jei šiuo metu kas nors bandytų tyrimus atlikti XX a. 6–7-ojo dešimtmečio metodais, tai būtų laikoma barbarizmu ir tikru informacijos naikinimu – anais laikais orientuotasi į išskirtinių ir įspūdingų radinių paiešką. Šiuolaikiniai archeologai dažnai laikosi strategijos „nekask, jei gali nekasti“. Ypač išskirtinės reikšmės objektus stengiamasi palikti ateičiai, tikintis dar pažangesnių tyrimo būdų. 

LNM edukatorius-archeologas Povilas Zaremba
LNM edukatorius-archeologas Povilas Zaremba
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
„Pajūrio akmens amžius“. LNM archeologijos edukacinio užsiėmimo akimirka Palangoje
LNM archeologijos ekspoziciją papildę luotai rodomi taip, lyg skrostų vandens paviršiumi. L. Penek nuotr.
LNM archeologijos ekspoziciją papildę luotai rodomi taip, lyg skrostų vandens paviršiumi. L. Penek nuotr.
Pušnų pora. XIV a. II pusė, Vilnius. Eksponuojamos Vilniuje rastos pušnys (avalynė, kurios aulas dengia koją virš kelio), datuojamos XIV a. pabaiga, yra geriausiai išlikę tokio avalynės tipo archeologiniai radiniai pasaulyje. Tokia avalynė Vakarų Europoje pradėta avėti XIII a. ir buvo specifinis keliautojų apavas. Lietuvos nacionalnis muziejus.
Pušnų pora. XIV a. II pusė, Vilnius. Eksponuojamos Vilniuje rastos pušnys (avalynė, kurios aulas dengia koją virš kelio), datuojamos XIV a. pabaiga, yra geriausiai išlikę tokio avalynės tipo archeologiniai radiniai pasaulyje. Tokia avalynė Vakarų Europoje pradėta avėti XIII a. ir buvo specifinis keliautojų apavas. Lietuvos nacionalnis muziejus.
Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Jonas Ūbis

Ironija gydo (ne tik kiną)

Krėsle prie televizoriaus

Baigiasi ši keista vasara, kurią istorikai, ko gero, pavadins ir protestų bei permainų vasara. Pokyčių nematyti tik lietuviškų televizijų programose. Vienos jų, kaip ir anksčiau, skatina vartojimą (taip pat ir populiariosios kultūros) bei šiurpina lietuviškų žvaigždžių gyvenimo detalėmis, kitos vis labiau angažuojasi politiškai – artėja rinkimai. Tai suprantama. Lyderiai išsikvėpę. Reikia protezų. Iš veiksmingiausių ir patikrintų – nacionalizmas. Jau teko pastebėti ir atvirai propagandinių laidų, nors, prisipažinsiu, lietuviškų televizijų iš paskutiniųjų vengiu. Tai, ką jos rodo, dažnai tėra diskusijos dėl tikrovės ar problemos imitacija. Mūsų televizijos tampa naujosios fasadinės kultūros dalimi. Stinga kritikos, ironijos, bet labiausiai – analizės.

„Išdavikas“
„Išdavikas“
„Pajūrio švaistūnas“
„Pajūrio švaistūnas“
„Apgaulė“
„Apgaulė“
Virginijus Kinčinaitis

Rusiška ruletė

Kaip kolekcionieriai įtakoja meno raidą? 

Kodėl vienos šalys puikuojasi prabangiomis meno kolekcijomis, o kitos, kaip Lietuva, negali pasigirti pasaulinio lygio šedevrų gausa? Vienas iš atsakymų netolimoje Rusijoje. XX a. pradžioje didžiausią moderniojo meno kolekciją pasaulyje sukaupė Maskvos pirklys Sergejus Ščukinas. Šaltoje Maskvoje atsidūrė karščiausios meno naujienos, geriausi Henri Matisse’o, Paulio Gauguino, Pablo Picasso kūriniai. Kaip dramatiška Ščukino aistra meno naujovėms įtakojo menininkų kūrybą ir Rusijos kultūrą? Tiesiogiai. 

 

Ščukinas kolekcionavo tik le dernier cri de la mode, tik tai, kas radikaliai naujausia, pralenkę laiką ir dar nesuvokiama visuomenei. Jo skonis ir vaizduotė skrodė ateitį kartu su įžūliomis Vincent’o van Gogho, Gauguino, Picasso ar Matisse’o vizijomis. Rusų tekstilės magnato pinigai suteikė galimybę drąsiausiems menininkams kurti, o Paryžiaus galerijų savininkams – rizikuoti naujovėmis. Pirklių ir fabrikantų palikuonis žavėjosi meno eksperimentais, o prietarais ir daugybe draudimų apribota aristokratija tokio meno purtėsi. 

Henri Matisse, Šokis. 1909-1910 m. Ermitažo muziejus.
Henri Matisse, Šokis. 1909-1910 m. Ermitažo muziejus.
 Sergejus Ščukinas. 1890 m.
Sergejus Ščukinas. 1890 m.
 Sergejaus Ščukino namų fragmentas. 1937 m.
Sergejaus Ščukino namų fragmentas. 1937 m.
 Paul Gauguin, „Tu pavyduliauji?“. 1892 m. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus
Paul Gauguin, „Tu pavyduliauji?“. 1892 m. Puškino vaizduojamosios dailės muziejus
Henri Matisse, Raudonasis kambarys. 1908 m. Ermitažo muziejus
Henri Matisse, Raudonasis kambarys. 1908 m. Ermitažo muziejus
Xan Krohn,  Sergejaus Ščukino portretas visu ūgiu. 1916 m. Ermitažo muziejus.
Xan Krohn, Sergejaus Ščukino portretas visu ūgiu. 1916 m. Ermitažo muziejus.
Gauguino kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Gauguino kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Picasso kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Picasso kabinetas Sergejaus Ščukino namuose. 1914 m. P. Orvolo nuotr.
Leizeris Kaganas
Leizeris Kaganas
M. D. Smetonaitė-Valušienė
M. D. Smetonaitė-Valušienė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
Giedrė Jankevičiūtė

Muziejus buvo visas jo gyvenimas

In memoriam Osvaldui Daugeliui

2020 m. liepos 19 d. Kaune mirė dailės istorikas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. 

 

Osvaldas Daugelis gimė 1955 m. spalio 6 d. Naujamiestyje, mokėsi M.K. Čiurlionio ir J. Naujalio vidurinėse meno mokyklose, 1979 m. baigė dailės istoriją ir teoriją tuomečiame LSSR valstybiniame dailės institute ir pradėjo dirbti M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Buvo šio muziejaus muziejininkas, Tapybos skyriaus vedėjas (1988), direktoriaus pavaduotojas (1988–1992), direktorius (1992–2019), Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos (nuo 1995), Tarptautinio olandų ir flamandų meno kuratorių tinklo (CODART) narys (nuo 2002). Paskelbė straipsnių apie M.K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos dvarų dailės rinkinius, sudarė parodų katalogų, albumų. Pagrindinė tyrinėjimų sritis – XIX–XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija. 

 

Osvaldą Daugelį prisimena kolegė ir bičiulė dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė

 

Telefono atmintyje tebeturiu birželio 23 d. susirašinėjimą su Osvaldu žinutėmis. Apie kosulį, dusulį, deguonies kaukę, kuri leido truputį pailsėti. Joninių naktį Osvaldas dar praleido paprastoje palatoje. Rytą jį perkėlė į reanimaciją, o liepos 19 d. ligos išsekintas kūnas atsisakė veikti. Nežinau, kodėl neištryniau šio susirašinėjimo ir kol kas ranka tam nekyla, nors protas sako, kad daug svarbiau džiaugtis laiku, kurį drauge praleidome parodoje „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“ jo ligos išvakarėse. 

Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. Iš šeimos archyvo
Osvaldas Daugelis. Iš šeimos archyvo
Su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Apie 1995-1996 m. Iš Stasio Eidrigevičiaus asmeninio archyvo
Su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Apie 1995-1996 m. Iš Stasio Eidrigevičiaus asmeninio archyvo
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Rengiantis Baltijos šalių simbolizmo parodai Nepriklausomybių atkūrimo šimtmečiui Paryžiuje. Susitikimas Latvijoje, Rundalės pilyje su Rudolphe Rapetti - parodos generaliniu kuratoriumi. N.Simėnienės nuotr.
Rengiantis Baltijos šalių simbolizmo parodai Nepriklausomybių atkūrimo šimtmečiui Paryžiuje. Susitikimas Latvijoje, Rundalės pilyje su Rudolphe Rapetti - parodos generaliniu kuratoriumi. N.Simėnienės nuotr.
2008 m. gruodį muziejuje prie tik ką išpokuoto naujo pirkinio – dingusiu laikyto M. K. Čiurlionio paveikslo „Piramidžių sonata. Andante“. Iš kairės: Osvaldas Daugelis, Milda Kairaitienė, Giedrė Jankevičiūtė, Nijolė Adomavičienė.
2008 m. gruodį muziejuje prie tik ką išpokuoto naujo pirkinio – dingusiu laikyto M. K. Čiurlionio paveikslo „Piramidžių sonata. Andante“. Iš kairės: Osvaldas Daugelis, Milda Kairaitienė, Giedrė Jankevičiūtė, Nijolė Adomavičienė.
Indrė Tubinienė ir Osvaldas Daugelis, parodos „Spyruoklės laiku“ atidarymo akimirka. 2019 m. A. Solomino nuotr.
Indrė Tubinienė ir Osvaldas Daugelis, parodos „Spyruoklės laiku“ atidarymo akimirka. 2019 m. A. Solomino nuotr.
Osvaldas Daugelis po spektaklio ir atsiminimų vakaro su Michailu Baryšnikovu. 2019 m. J. Danielevičiaus nuotr.
Osvaldas Daugelis po spektaklio ir atsiminimų vakaro su Michailu Baryšnikovu. 2019 m. J. Danielevičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 90  >>> Archyvas