7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Gražina Mareckaitė

„Su sostine Vilniuje“

Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. Sudarytoja Jūratė Gudaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019, 2 t.

1918 m. vasario 16 d. Aktas, skelbiantis Lietuvos Nepriklausomos valstybės „su sostine Vilniuje“ gimimą, nuvilnijo tartum rago balsas, šaukiantis lietuvius, karo ir politinių represijų išblaškytus po visą carinę imperiją, sugrįžti į senąjį Gedimino miestą. Taip pat ir sėslūs šių žemių gyventojai buvo raginami atsitiesti ieškodami tiesos ir šviesos kelių, apsidairyti platesnėje erdvėje – permainos žengė kartu su Europos „tautų pavasariu“.

Grūto pradžios mokyklos mokiniai pamokoje su mokytoju Motiejumi Bigeliu. Apie 1932 m. LCVA nuos.
Grūto pradžios mokyklos mokiniai pamokoje su mokytoju Motiejumi Bigeliu. Apie 1932 m. LCVA nuos.
Antakalnio vaikų prieglauda Vasaros g. 7. 1917 m. Viduryje iš kairės: Kostas Daunoras, Pranas Bieliauskas, Jonas Tamulevičius. A. Jurašaitytės nuotr. LNM nuos.
Antakalnio vaikų prieglauda Vasaros g. 7. 1917 m. Viduryje iš kairės: Kostas Daunoras, Pranas Bieliauskas, Jonas Tamulevičius. A. Jurašaitytės nuotr. LNM nuos.
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
„Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ viršelis
Jonas Ūbis

Senos istorijos

Krėsle prie televizoriaus

Pamaniau, kad būtų visai smagu atsidurti Morteno Tyldumo filmo „Pakeleiviai“ (LNK, 17 d. 21.45) herojų, kosminiu laivu skrendančių į naują planetą, kuri taps jų naujaisiais namais, vietoje. Nugrimzdęs dirbtinai sukeltame sapne – nesibaigiančiame „čia ir dabar“, skrendi sau kelis šimtus metų ir apie nieką negalvoji. Bet kine net tobuli planai pasmerkti žlugti.

„Pakeleiviai“
„Pakeleiviai“
„Paradaisas“
„Paradaisas“
„Omaras“
„Omaras“
„Nemeilė“
„Nemeilė“
Ingrida Ragelskienė

Palėpėje telpantis teatro nuotykis

„Kaime nėra Wi-Fi“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Spektaklių vaikams pasiūlos stygius Vilniuje pamažu įgauna katastrofos mastą – teko konstatuoti stebint gausybę žiūrovų, šturmuojančių Vilniaus teatro „Lėlė“ Palėpės salę. Vis dėlto kas metai vis vangiau vaikams spektaklius statantys valstybiniai teatrai, rekonstrukcijai uždarytas didysis Lietuvos teatras, kuriantis vaikams, – Keistuolių teatras bei pastaraisiais metais stulbinamai atjaunėjusi „Lėlė“, bent kol kas žiūrovams galinti pasiūlyti tik dvi mažąsias sales, leidžia teigti, kad teatrinių premjerų vaikams sostinėje sumažėjo daugiau nei perpus.

Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Storpirštienė spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
„Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
„Kaime nėra Wi-Fi“. D. Matvejevo nuotr.
Karina Simonson

Ieškant gijų

Afrikos šalių paviljonai 58-ojoje Venecijos bienalėje

Afrikos šalių dalyvavimo Venecijos meno bienalėje istorija yra labai nesena, prasidėjusi tik 2007 m. prieštaringai vertinamu Afrikos paviljonu, siekusiu atstovauti viso žemyno menui. Jis buvo organizuotas kaip 52-osios Roberto Storrso kuruotos bienalės dalis ir finansuotas kongiečio kolekcininko Sindikos Dokolo. Nepaisant renginį lydėjusio entuziazmo ir postūmio jausmo, inicijavusio nacionalinių Afrikos paviljonų steigimą, jų išliko nedaug.

 

Afrikos žemyno ir jo diasporos meno indėlis buvo ypač išryškintas ir įtrauktas į bienalės darbotvarkę nigeriečio menininko ir kuratoriaus Okwui Enwezoro dėka, jis 2015 m. kuravo 56-ąją Venecijos bienalę pavadinimu „Visos pasaulio ateitys“. Bienalėje pasirodė kūriniai, pasakojantys apie besitęsiantį kolonizacijos poveikį, klimato kaitą ir migracijos kaip „krizės“ suvokimo poveikį. Tačiau kitais metais Christine Macel iškelta tema „Viva Arte Viva!“ garbino menininkus ir „meną dėl meno“, taigi atitolino bienalę nuo politinių apmąstymų.

Seišelių paviljono fragmentas
Seišelių paviljono fragmentas
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
Edmundas Gedgaudas

Apie šį bei tą

Kai visuomenė rinko, kokiu akcentu papildyti Lukiškių aikštę, buvau už Andriaus Labašausko pasiūlytą projektą. Jis man patiko, kol nepamačiau realizuoto jo maketo fragmento. Ir maždaug tada internete aptikau architekto Audriaus Ambraso siūlomo galingo obelisko Aukų gatvėje vizualizaciją. Ji taip iš karto paveikė mano vaizduotę, kad dabar, kai Lukiškių aikštė pagaliau sėkmingai sutvarkyta, mintyse matau tą didingą, su aikšte bendraujantį statinį Aukų gatvėje.

Mikėno paminklo Petrui Cvirkai fragmentas. E. Gedgaudo nuotr.
Mikėno paminklo Petrui Cvirkai fragmentas. E. Gedgaudo nuotr.
Audriaus Ambraso obelisko Aukų gatvėje vizualizacija
Audriaus Ambraso obelisko Aukų gatvėje vizualizacija
Jonas Ūbis

Balandžių akimis

Krėsle prie televizoriaus

Prieš savaitę, kai stebėjau nesibaigiančias batalijas dėl Seimo pirmininko posto, į rankas pateko dviejų – prancūziškos ir itališkos – Lietuvoje, matyt, niekad nepasirodysiančių knygų apie kvailybę ir jos istoriją recenzija. Negaliu susilaikyti nepacitavęs kelių recenzento, rašytojo Krzysztofo Vargos sakinių: „Be kvailybės žmogus neegzistuoja. Iš esmės be kvailybės nebūtų ir žmonijos. Kvailybė visada buvo su mumis, yra ir bus. Bet geriausi jos laikai dar laukia ateityje. Visi ženklai žemėje, danguje ir internete rodo, kad artėja kvailybės epocha. Kada sulauksime naujojo apšvietos amžiaus – nežinia, bet tai bus tikrai negreit.“

„Brexitas“. Karas be taisyklių“
„Brexitas“. Karas be taisyklių“
„Antrininkas“
„Antrininkas“
Jonas Ūbis

Įkaitai

Krėsle prie televizoriaus

Praėjus daugiau nei šimtui metų po sufražisčių judėjimo Didžiojoje Britanijoje pradžios, 2015 m. pasirodė filmas, atiduodantis pagarbos duoklę pirmosioms už savo teises kovojusioms moterims. Tai Sarah Gavron „Sufražistė“ („LRT Plius“, 30 d. 21.20). Prisimenu, laukiau, kada filmą rodys kino teatruose, bet, jei neklystu, „Sufražiste“ nesusigundė ne tik nė vienas platintojas, bet ir nė vienas festivalis. Todėl visai nesistebiu, kad žodis „feministė“ pas mus vis dar skamba kaip keiksmažodis.

„Sufražistė“
„Sufražistė“
„Bel Canto“
„Bel Canto“
„Visi pasaulio pinigai“
„Visi pasaulio pinigai“
Jonas Ūbis

Netobuli žmonės

Krėsle prie televizoriaus

Laurent’o Tirard’o filmą „Prancūziška porelė“ sekmadienio vakarą galėsime pasižiūrėti dukart, nes jį rodo ir TV1 (20 d. 21 val.), ir LRT (20 d. 22.30). Suprantu programų sudarytojų norą prieš naują darbo savaitę pasiūlyti grakščią prancūzišką komediją (deja, lietuviškas pavadinimas primityviai nešvankus), nors filmas – gana tikslus 2013 m. pasirodžiusios Argentinos komedijos „Liūto širdis“ perdirbinys.

„Prancūziška porelė“
„Prancūziška porelė“
„Mano karalius“
„Mano karalius“
„Lenktynininkė ir gangsteris“
„Lenktynininkė ir gangsteris“
„Stebuklas virš Hadsono“
„Stebuklas virš Hadsono“
Jonas Ūbis

Kai negalvoji

Krėsle prie televizoriaus

Vasarą išgirdęs per televizijos žinias finansų ministro pasisakymą, negalėjau patikėti savo ausimis, mat ministras nedviprasmiškai teigė, kad viena rezistencijos prieš sovietus formų buvo vagystės. Esą žmonės buvo įpratę vogti iš savo darboviečių, nes taip priešinosi sovietų valdžiai. Pirmąkart nepatikėjau, bet antrą kartą išgirdęs jau supratau, kad praeitį ministro karta suvokia būtent taip. Matyt, dar ir todėl, kad kartu galima paprastai pateisinti tėvelius ar senelius, kurie ginkluotame pasipriešinime nedalyvavo, bet žiūrėkite, kokius namelius pasistatė iš kokiame nors sovietų fabrike pavogtos vilnos (siūlų, detalių, dešrų ir t.t.).

„Bilis Eliotas“
„Bilis Eliotas“
„Pabėgimas į Galvestoną“
„Pabėgimas į Galvestoną“
„Apgalvota žmogžudystė“
„Apgalvota žmogžudystė“
Jonas Ūbis

Meluoja ne tik prezidentai

Krėsle prie televizoriaus

Kai visa žiniasklaida (net lietuviška) kalba apie JAV ir Ukrainos prezidentų pokalbį telefonu, kurį, manau, netrukus pamatysime ir kokiame nors vaidybiniame filme, LNK (7 d. 22.30) siūlo prisiminti kitą garsų netolimos praeities JAV skandalą. Dougo Limano „Žaidimas be taisyklių“ (2010) sukurtas pagal autobiografinę amerikiečių žvalgybininkės Valerie Plame knygą.

„Žaidimas be taisyklių“
„Žaidimas be taisyklių“
„Dilema“
„Dilema“
„Laukimas“
„Laukimas“
  PUSLAPIS IŠ 82  >>> Archyvas