7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Tarp ritualų

Krėsle prie televizoriaus

Rašytojų biografijos kartais domina labiau nei jų knygos, gal todėl ne vienas literatūros klasikas rinkosi anonimiškumą. Seserys Charlotte, Emily ir Anne Brontë taip pat ilgai dangstėsi pseudonimais.

„Vaikščioti nemačiomis“
„Vaikščioti nemačiomis“
„Patersonas“
„Patersonas“
„Valstybinės laidotuvės“
„Valstybinės laidotuvės“
Monika Krikštopaitytė

Klausimai, kylantys lankant parodas

Keturių parodų Vilniuje apžvalga

Išsivadavusios nuo Vasiljevo suknelių Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus (Arsenalo g. 3A) salės neliko tuščios, jas užpildė Lietuvos tekstilės klasika tapusių menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda „Rytai Vakaruose“ (veikia iki rugsėjo 26 d.).

„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Alsavimas“. 2021 m.  Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Alsavimas“. 2021 m. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“, fragmentas. 2007–2019 m. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“, fragmentas. 2007–2019 m. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Spartakas“, fragmentas. 2021 m.  Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Spartakas“, fragmentas. 2021 m. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Jonas Ūbis

Be ateities

Krėsle prie televizoriaus

Kad vasara prasidėjo, matyti ir iš televizijų programų: filmai ir serialai kartojami, užtat sporto labai daug. Ir bus tik daugiau, nes dar žadama olimpiada... Sporto negali būti mažai, nes jis, kaip ir sovietmečiu, tebėra svarbi sudėtinė ideologijos dalis. Ir visai nesvarbu, kad jo „didvyriai“ gali būti net prievartautojai. Svarbu, kad jie žadina pasididžiavimą tėvyne ir jos pergalėmis. Tokiu pasididžiavimu, deja, grįstas ne vienas tiesus kelias į pragarą.

„Tranzitas“
„Tranzitas“
„Agata ir tiesa apie žmogžudystę“
„Agata ir tiesa apie žmogžudystę“
„Keršto kelias“
„Keršto kelias“
KPLA inf.

Naujo Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovo tikslas tas pats: užtikrinti kultūros ir meno leidinių išlikimą

Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) įkurta 2018 m. gegužės 11 d. paaštrėjus poreikiui organizuotai atstovauti kultūriniams leidiniams, ypač teisėkūros procesuose. Šiuo metu KPLA vienija didžiąją dalį ryškiausių, tradicinių ir progresyvių, kultūros ir meno periodinių leidinių: „Artnews.lt“, „Dailė“, „Kinas“, „Krantai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „7 meno dienos“. Pirmus trejus kalendorinius metus KPLA vadovavo kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė, menotyrininkė Monika Krikštopaitytė. Nuo birželio 1 d. Asociacijai vadovauti išrinktas kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius, poetas Gytis Norvilas.

Gytis Norvilas. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
Gytis Norvilas. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
Monika Krikštopaitytė. Aušros Barysienės nuotr.
Monika Krikštopaitytė. Aušros Barysienės nuotr.
Jonas Ūbis

Patirtis įpareigoja

Krėsle prie televizoriaus

Knygos ar filmai apie šnipus vis dar sugeba žadinti fantaziją. Gal todėl, kad dažname mūsų taip pat tūno šnipas, kuris stebi ir analizuoja, bet nebūtinai kitus. Jam smagu apsimesti kažkuo kitu, net jei vedžioja šunį ar eina apsipirkti, o vakare spoksoti į svetimus langus, už kurių viskas turi būti kitaip nei jo namuose.

„Aštuntas puslapis“
„Aštuntas puslapis“
„Pokerio princesė“
„Pokerio princesė“
„Mano mama ir mūsų kūdikiai“
„Mano mama ir mūsų kūdikiai“
„Chuljeta“
„Chuljeta“
Rita Mikučionytė

Pradedant Kūdrų parku

Penkių parodų Vilniuje apžvalga

Šyla oras, o ir parodų atmosfera kaip niekad įkaitusi – natūralu, kad iš pradžių norisi apžiūrėti lauko ekspozicijas. Pirmiausia žiūriu, kas gi vyksta Užupyje įsikūrusiame Kūdrų parke (buvau ten dar prieš oficialų atidarymą), po to skubu apžiūrėti naują galerijos „apiece“ ekspozicinę vitriną „Čiudirkos“ skvere, esančiame V. Kudirkos ir M.K. Čiurlionio gatvių sankryžoje. Na, šįkart turėjau interesų net keliose Vilniaus galerijose – Jono Meko vizualiųjų menų centre, VDA „Titaniko“ pirmojo aukšto parodų salėje bei Mokytojų namuose įsikūrusioje Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Kūdrų parkas. Danas Aleksa „Dumplės“, 2020 m.  V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Danas Aleksa „Dumplės“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Tauras Kensminas, „[An]atominis industrinis“, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Tauras Kensminas, „[An]atominis industrinis“, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mykolas Sauka, „Embrionai“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mykolas Sauka, „Embrionai“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Vladas Urbanavičius „Junginys III“, 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Vladas Urbanavičius „Junginys III“, 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jonas Ūbis

Vienintelis siužetas

Krėsle prie televizoriaus

Thierry Frémaux filmas „Lumière!“ („LRT Plius“, 27 d. 21.33) – ne tik apie kino pradininkus Louis ir Auguste’ą Lumière’us ar jų sukurtus filmus. Tai neįtikėtinai jaudinantis pasakojimas apie XX amžiaus pradžią ir idėjas, prisidėjusias prie naujojo meno atsiradimo. Frémaux yra sakęs, kad Lumière’ai sugalvojo kiną tris kartus – iš pradžių techniką, paskui meną, o vėliau kino teatrą. Ir visa tai išliko iki mūsų dienų.

„Lumière!“
„Lumière!“
„Šaltasis karas“
„Šaltasis karas“
„Švytinti tamsoje“
„Švytinti tamsoje“
Jonas Ūbis

Gauti iš gyvenimo daugiau

Krėsle prie televizoriaus

Kai tikrovė tampa vis alternatyvesnė ir, regis, nestebina net gegužės 9-ąją Raudonojoje aikštėje nuskambėjęs Rusijos prezidento pareiškimas, esą sovietai vieni nugalėjo Antrajame pasauliniame kare, Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ (LRT, šįvakar, 14 d. 22.55) papasakota alternatyvi istorija taip pat gali pasirodyti visai reali.

„Katarakta“
„Katarakta“
„Katarakta“
„Katarakta“
„Aferistės“
„Aferistės“
„Nuodėmės prisilietimas“
„Nuodėmės prisilietimas“
Jonas Ūbis

Keisti maršrutai

Krėsle prie televizoriaus

Jane Campion „Fortepijonas“ pasirodė 1993-iaisiais, bet tai iki šiol žinomiausias Naujosios Zelandijos režisierės filmas. Be abejo, jis reiškė ne tik Campion biografijos, bet ir XX a. pabaigos kino lūžį. Likimo ironija – po „Fortepijono“ Campion sukūrė ne vieną filmą ar serialą, bet juos prislėgė „Fortepijono“ šlovė.

„Moters portretas“
„Moters portretas“
„Koletė“
„Koletė“
„Tik be sparnų“
„Tik be sparnų“
„Bilietas į Mėnulį“
„Bilietas į Mėnulį“
„Pamatų duobė“
„Pamatų duobė“
Jonas Ūbis

Maištininkai ir gegužė

Krėsle prie televizoriaus

1968-ųjų studentų revoliucija Paryžiuje – mėgstama ne tik prancūzų kino tema. Prie jos nuolat grįžta ir tuometiniai maištautojai, ir jų vaikai bei anūkai, o šios revoliucijos lozungus gali pamatyti ir dabar. Jie visai nepaseno. Dažniausiai 1968-ųjų gegužę gaubia nostalgija. „LRT Plius“ (6 d. 21.33) primins Michelio Hazanaviciaus filmą „Manasis Godard’as“, pasakojantį apie revoliucingiausią 1968-ųjų gegužės kino kūrėją Jeaną-Lucą Godard’ą.

„Manasis Godard’as“
„Manasis Godard’as“
„Mano mama“
„Mano mama“
„Raudonasis žvirblis“
„Raudonasis žvirblis“
  PUSLAPIS IŠ 97  >>> Archyvas