7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Paprasta ir gražu

Krėsle prie televizoriaus

1851-ieji. Broliai Čarlis ir Elaja Sistersai (Joaquin Phoenix, John C. Reilly) yra samdomi žudikai. Jie užaugo Laukiniuose Vakaruose ir kitokio gyvenimo nepažįsta. Vyresnėlis Elaja labiau linkęs susimąstyti ir, regis, jau norėtų gyventi kitaip. Amžinai girtas Čarlis nori būti šio dueto svarbiausias.

„Broliai Sistersai“
„Broliai Sistersai“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Ričardas atsisveikina“
„Ričardas atsisveikina“
Jonas Ūbis

Kai laikai ima švinkti

Krėsle prie televizoriaus

Italija, 1966-ieji. Džiazo trimitininkas Chetas Bakeris atsidūrė kalėjime. Jį kankina haliucinacijos... Taip prasideda kanadiečio Robert’o Budreau filmas „Gimęs liūdėti“ („LRT Plius“, 23 d. 21.33), iškart pareiškiantis, kad nuostabiausios melodijos gimsta iš skausmo, kraujo ir purvo. Iš narkotikų ir meilės. Tokių filmų buvo daug. Tačiau ir Budreau nelabai nutolsta nuo šio apie džiazo muzikantus pasakojančio kino „kanono“. Kai 1988-aisiais Bakeris Amsterdame iššoko pro viešbučio langą, vis dar buvo priklausomas nuo narkotikų.

„Gimęs liūdėti“
„Gimęs liūdėti“
„Spąstai“
„Spąstai“
„Tabakininkas“
„Tabakininkas“
Laima Laučkaitė

Klajoklis, keliavęs pirmąja klase

Lasario Segallo paroda Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre

 

Dešimtajame XX a. dešimtmetyje į Lietuvą sugrįžo Vakaruose išblaškyta lietuvių emigrantų dailė, grįžo parodomis, albumais, net naujais muziejais. Paskutiniais dešimtmečiais Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro darbuotojų dėka pareina kitos mūsų etninės bendruomenės, žydų išeivių dailė. Jau sugrįžo nemažai žymių vardų, tačiau pažvelgę į enciklopedinę Jolantos Širkaitės studiją „Vilniaus piešimo mokykla“ (kurioje mokėsi dauguma žydų dailininkų, vėliau išgarsėjusių pasaulyje) įsitikinsime, kad potencialus susitikimų sąrašas dar ilgas. Šiandien turime galimybę susipažinti su puikia vilniečio, Brazilijos modernisto Lasario Segallo (1889–1957) paroda, kūriniais, atkeliavusiais iš dailininko muziejaus San Paule. Vilniaus Gaono žydų muziejus 2010 m. jau rodė jo kelių ofortų ciklą „Vilniaus prisiminimai“ iš Judaizmo meno ir istorijos muziejaus Paryžiuje, tačiau tik ši paroda visapusiškai atskleidžia Segallo kūrybą. Kuratorės Kamilė Rupeikaitė ir Ieva Šadzevičienė, talkinamos Lasario Segallo muziejaus San Paule direktoriaus Giancarlo Hannudo, pristato ne tik dailininko kūrybą: gausi, nematyta dokumentinė medžiaga, nuotraukos, filmų ištraukos atskleidžia jo biografinį kontekstą, šeimos istoriją, likimo vingius.

Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Jonas Ūbis

Apie mitus

Krėsle prie televizoriaus

Paryžietė Mišelė yra kompiuterinių žaidimų bendrovės savininkė, turi puikų namą ir gražuolį katiną, geriausios draugės vyras – jos meilužis, o už žigolo susirengusi tekėti motina, buvęs vyras rašytojas ir netrukus tėvu tapsiantis bedarbis sūnus, regis, jos nelabai jaudina. Gal dažniau ji pagalvoja apie tėvą, žudiką maniaką, kuris jau keliasdešimt metų sėdi kalėjime ir vėl padavė prašymą išleisti į laisvę. Gyvenimas teka sava vaga, Mišelė mėgaujasi nepriklausomybe nuo visuomenės sąlygiškumų, bet vieną vakarą namuose pasirodo kaukėtas vyras ir ją išprievartauja. Policijai ji nepraneša – pradeda pati ieškoti prievartautojo, bet ne tam, kad šis sulauktų teisingumo.

„Džiunglės“
„Džiunglės“
„Ji“
„Ji“
„Visuomenės priešai“
„Visuomenės priešai“
Jonas Ūbis

Tie patys klausimai

Krėsle prie televizoriaus

Perskaitęs šventines televizijų programas, kasmet savęs klausiu, ar televizijos per Kūčias ir Kalėdas rodo prasčiausias lietuviškas komedijas todėl, kad yra įsitikinusios, jog pamalonins žiūrovus, ar todėl, kad visus juos laiko nelabai protingais. Šiemet niekas nepasikeitė: LNK per Kūčias rodys nejuokingus Donato Ulvydo, TV3 – Andriaus Žiurausko ir kitų namudininkų kino gaminius, LRT transliuos mišias, žinoma, nepristigs ir pokalbių su saldžiabalsiais kunigais bei siaubingo lietuviško popso su Inga Valinskiene priešakyje.

„Bridžitos Džouns dienoraštis“
„Bridžitos Džouns dienoraštis“
„Graži moteris“
„Graži moteris“
„Tyla“
„Tyla“
Agnė Narušytė

Ateities atmetimas

Vėl kalėdinė esė

Neapsnigtą žiemą pasukus link Matuizų, būna toks laiko tarpsnis, kai tavo automobilis lieka vienas kelyje. Nieko nėra nei priekyje, nei už tavęs. Iš šonų – tavo skrodžiamas miškas ir netikėtai išlindusio briedžio grėsmė. Baugi palaima. Spusteliu radijo mygtuką.

Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitenkimai“
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitenkimai“
Rugsėjo 11-osios paminklas Niujorke. Autorės nuotr.
Rugsėjo 11-osios paminklas Niujorke. Autorės nuotr.
Jonas Ūbis

Pasirinkimai

Krėsle prie televizoriaus

Jauni režisieriai, norėdami kalbėti apie dabartį ar pateikti savo požiūrį į sudėtingas problemas, vis dažniau pasitelkia pasakos motyvus arba pasakiškas metaforas. Tai suprantama – jie užaugo su animaciniais filmais, kurie tapo, sakyčiau, grėsmingu masinio vartojimo produktu. Ivanas I. Tverdovskis priskiriamas prie tų kūrėjų, su kuriais siejama kino ateitis.

„Šoklys“
„Šoklys“
„Stiklo pilis“
„Stiklo pilis“
„Mirtinas šūvis“
„Mirtinas šūvis“
„Danų mergina“
„Danų mergina“
Nina Ronlev

Diplomuoto gobeleno klajonės

Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės kūrinio istorija

Kalėdos – labai tinkamas metas sakyti pamokslus apie vertybes ir dorybes bei dalintis istorijomis su laiminga pabaiga, kurios praskaidrina nuotaiką ir įtikina, kad mūsų pasaulis gerų žmonių rankose. Kaip tik turiu tokią vieno diplomuoto Vilniaus gobeleno istoriją, kupiną gyvenimo vingių ir nuotykių.

Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“, skenuota iš Rimantas Dichavičius „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“, II tomas, 2013 m.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“, skenuota iš Rimantas Dichavičius „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“, II tomas, 2013 m.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobeleno „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ fragmentas. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės gobelenas „Šimtmečių Vilnius – Lietuvos sostinė“ Ąžuolyno progimnazijoje. Autorės nuotr.
Jonas Ūbis

Skubėkite pasinaudoti

Krėsle prie televizoriaus

Tadas Blinda – ne vienintelis nusikaltėlis, apie kurį kurtos legendos. Liaudžiai patinka kieti vyrukai, todėl šiuolaikiniai „razbainikai“ taip pat gana greitai pavirsta beveik didvyriais. Aną dieną perjungdamas kanalus keliskart išgirdau narkotikų barono ir žiauraus žudiko Pablo Escobaro pavardę.

„Giliame dugne“
„Giliame dugne“
„Gringo“
„Gringo“
„O broli, kur tu?“
„O broli, kur tu?“
Ruta Bloshtein

Kokiais būdais galima užgauliai pažeminti žmogų?

Veiksmu, raštu ir žodžiu

Komentaro autorė – vilnietė, aktyvi mažos Vilniaus žydų ortodoksų bendruomenės narė, ilgus metus dirbanti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriuje. Ji yra ir tarptautinės peticijos Senosioms Vilniaus žydų (Piromonto) kapinėms išsaugoti rengėja.

  PUSLAPIS IŠ 84  >>> Archyvas