7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Tikresnės realybės pasakojimai

Krėsle prie televizoriaus

Kasdienybė dažnai būna dramatiškesnė nei tai, ką matome istoriniuose filmuose ar melodramose. Bet ją parodyti sugeba ne kiekvienas režisierius. Pirmiausia jis turi būti idealus tikrovės stebėtojas. Toks yra Roy’us Anderssonas.

„Tu gyvendamas džiaukis“
„Tu gyvendamas džiaukis“
„Lara“
„Lara“
„Operacija „Finalas“
„Operacija „Finalas“
„Vienintelė galimybė“
„Vienintelė galimybė“
Danutė Zovienė

33 viršeliai

Knygų dailininko Jokūbo Jacovskio paroda Šiauliuose

Pirmoje asmeninėje knygų dailininko Jokūbo Jacovskio parodoje, kuri rugsėjo 9 – spalio 5 d. eksponuojama Šiauliuose, „Laiptų“ galerijoje, rodoma tik labai nedidelė jo gausios kūrybos dalis – vos 33-ijų knygų viršeliai. Paroda surengta gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją.

Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Agnė Narušytė

Fotobloke – „nieko ypatingo“

Vidurio Europos fotoknygų paroda Nacionalinėje dailės galerijoje

„Iš pradžių, kai tik pradėjau dirbti Slovakijoje ir aplinkinėse šalyse, mane nustebino išskirtinis to regiono nuobodumas. Baltijos jūra graži, paplūdimiai malonūs, bet vanduo toks šaltas, kad joje neįmanoma maudytis. Slovakijoje turime Aukštuosius Tatrus, kurie yra gražūs kalnai, bet palyginus su Alpėmis jie atrodo daugiau kaip kalvos. Kai svečiai iš užsienio paprašo jiems parodyti įdomiausias vietas, tu visiškai suglumsti ir pradedi gėdytis, nes nėra nieko išskirtinio. Viskas tam tikra prasme vidutiniška.“ Taip rašo slovakų fotografas Martinas Kolláras, komentuodamas savo knygą „Nieko ypatingo“, išleistą 2007 metais

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Jonas Ūbis

Vertybių ribos

Krėsle prie televizoriaus

Tarptautinio pripažinimo ir kritikos dėmesio Roy’us Anderssonas sulaukė, kai Kanų žiuri prizu 2000-aisiais buvo apdovanotas jo filmas „Dainos iš antro aukšto“ („LRT Plius“, šįvakar, 10 d. 21.30). Tada ne vienas nustebo, kad filmo kūrėjas visai ne debiutantas, bet brandus menininkas. Tai buvo trečias Anderssono filmas, tik sukurtas po ilgos, dvidešimt penkerius metus trukusios pertraukos.

„Dainos iš antro aukšto“
„Dainos iš antro aukšto“
„Visi pasaulio pinigai“
„Visi pasaulio pinigai“
„Viktorija ir Abdulas“
„Viktorija ir Abdulas“
„Kalnai tarp mūsų“
„Kalnai tarp mūsų“
Jonas Ūbis

Už tikrovės fasado

Krėsle prie televizoriaus

Gal tik man taip sekasi, bet vasarą retkarčiais įsijungęs televizorių būtinai pamatydavau kokios nors LRT laidos anonsą, o jame – būtinai virėją Beatą. Vulgariai kvatojančią, vartančią akis lyg blogame filme, garsiai rėkiančią, agituojančią skiepytis...

„Sulaužytos gėlės“
„Sulaužytos gėlės“
„Į naktį“
„Į naktį“
„Švediška meilės istorija“
„Švediška meilės istorija“
Autorių grupė

Literatūros tarybos nariai stebisi, kad kultūros ministras su jais nesikonsultavo dėl Petro Cvirkos paminklo

Lietuvos kultūros ministerijos suburtos Literatūros tarybos nariai, veikiantys kaip patariamasis organas, atsiliepdami į šių metų rugpjūčio 24 d. Kultūros ministerijos išplatiną žinią, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos sprendimu Petro Cvirkos paminklas Vilniuje išbraukiamas iš Kultūros paveldo registro, kreipėsi į kultūros ministrą Simoną Kairį. Literatūros tarybos nariai reiškia susirūpinimą tokia kultūros administravimo praktika, kai vengiama platesnės diskusijos su kultūros ir meno lauko ekspertais, ir nepritaria būdui, kuriuo buvo priimtas šis savavališkas politizuotas sprendimas, kultūros ministrui neparodžius jokios iniciatyvos pasitarti.

Gediminas Pranckūnas, Petro Cvirkos skveras Vilniuje. 2021 m.
Gediminas Pranckūnas, Petro Cvirkos skveras Vilniuje. 2021 m.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Kaip pagaliau atrasti Veščiūną?

„ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) paroda „Titanike”

Pirmą kartą Alberto Veščiūno paveikslus Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje pamačiau 1996 metais. Labiausiai įstrigo „Peizažas Nr. 2“ (1958–1959). Taip įstrigo, kad parėjusi namo pas senelius Kaune nutapiau à la Veščiūno maniera, tai yra plonai ir ekspresyviai, sodo obelį. Pamenu, tąkart jaučiausi partizaniškai ir mokytojams paveikslo nerodžiau, nes drovėjausi taip labai man patikusio „nežinomo išeivijos dailininko“. O šią savaitę visus kviečiu bėgti į „ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) parodą „Titanike“ (kuratorius Vidas Poškus) ir pirkti knygą „Albertas Veščiūnas“ (sudarytoja Vaida Ščiglienė). Reikia žiūrėti parodą, švęsti Veščiūno šimtmetį ir skaityti leidinį, ypač menininko laiškus, antraip asmens, „nuo kurio likimas nusisuko“, nepažinsime ir nesuprasime.

 Albertas Veščiūnas, Moteris I-II. 1957 m.
Albertas Veščiūnas, Moteris I-II. 1957 m.
„ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) parodos fragmentas
„ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) parodos fragmentas
 Albertas Veščiūnas, studentų meno lygoje (Niujorkas) sukurtos litografijos. 1951 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, studentų meno lygoje (Niujorkas) sukurtos litografijos. 1951 m. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, kompozicija su keturiomis figūromis. 1958 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, kompozicija su keturiomis figūromis. 1958 m. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, Kompozicija (Peizažas). 1955–1958 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, Kompozicija (Peizažas). 1955–1958 m. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, piešiniai iš 1955 m. blonknoto. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, piešiniai iš 1955 m. blonknoto. M.K. nuotr.
 Albertas Veščiūnas, Sėdinti figūra. 1958 m. M.K. nuotr.
Albertas Veščiūnas, Sėdinti figūra. 1958 m. M.K. nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ėjimas pakrante

25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai

Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.

Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Pasikartojimas iš didžiosios „P“

Fabrizio Contarino paroda „Priešinga jūra“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Su menininkais Fabrizio Contarino ir Alina Melnikova susitikau prieš Fabrizio parodos „Priešinga jūra“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ atidarymą. Kalbėjomės apie jūrą, apie pabėgėlius migrantus, apie būsimą parodą. Fabrizio gimė Taorminoje, Sicilijoje (1976), augo prie Jonijos jūros, iki išvyko studijuoti į Perudžią, vėliau į Barseloną, kur pradėjo menininko karjerą kūrybinės dokumentikos srityje. Vėliau Fabrizio Contarino kaip menininkas ir kuratorius įžengė į šiuolaikinio meno pasaulį, kuriame, kaip rodo jo kūrybinė biografija, jis yra matomas, aktyvus, reiškiasi įvairiomis temomis. Menininkas gerai žino savo krašto istoriją ir amžinąją salos lemtį – būti migracijos punktu, praeivių žeme.

Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. M.K. nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Fabrizio Contarino parodos „Priešinga jūra“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Laimutė Ligeikaitė, Emilija Vaiginytė, Matas Macevičius, Dalia Vaicenavičienė

Kaip medžio ošimas

In memoriam kompozitoriui, multiinstrumentininkui, pedagogui, kritikui Algirdui Klovai (1958 10 26–2021 07 16)

Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.

Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“.  2015 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“. 2015 m.
  PUSLAPIS IŠ 99  >>> Archyvas