7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Eglė Juocevičiūtė

Reformatų skveras: lūžio taškas viešųjų erdvių atnaujinimo istorijoje?


2018 m. birželio pabaigoje Vilniaus savivaldybė paviešino savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą Vilniaus Reformatų skvero atnaujinimo projektą ir informaciją apie su rangovu UAB „Eikos statyba“ pasirašytą sutartį, pagal kurią jau 2018 m. vasarą ketinta pradėti atnaujinimo darbus. Skverą kasdien naudojantiems žmonėms, architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos ir kitų sričių specialistams išreiškus nepritarimą projektui, Vilniaus savivaldybė sutiko rugpjūčio 9 d. surengti viešą susitikimą su visuomene, kurio metu bus aptariamas parengtas projektas ir galimi jo keitimai, atsižvelgiant į išsakytus komentarus.


Tą pačią dieną skvere vyks ir projektui nepritariančių aktyvistų rengiamas vienos dienos Re:formatų festivalis, skirtas Reformatų skverui ir siekiui reformuoti vilniečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų erdvių. Festivalis vyks nuo 12 val. iki 24 val. Jį atidarys muzikinė procesija, dienos metu vyks meninės akcijos, 16 val. prasidės aktyvistų tarpusavio diskusijos, 18 val. – diskusija su Vilniaus savivaldybės atstovais ir dabartinio projekto rengėjais, nuo 20 val. prasidės vakaro muzikinė ir sporto programa. Išsami festivalio programa.

 Ignas  Šimelis, Atpažintas objektas. 1995 m.
Ignas Šimelis, Atpažintas objektas. 1995 m.

Dėl Dailėtyros studijų tęstinumo Lietuvos kultūros ir mokslo įstaigų darbuotojų, mokslininkų, menininkų pasirašytas kreipimasis

KREIPIMASIS
į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę
2018-08-02


Šiuo raštu palaikome Vilniaus dailės akademijos prašymą leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę šiais metais, lanksčiau taikant rentabilumo grupės principą. Jau pirmajame stojamųjų etape 9 Lietuvos piliečiai išreiškė norą studijuoti dailėtyrą Vilniuje. Leidus programai dalyvauti kituose etapuose, galbūt susirinktų ir būtina 10 studentų grupė. Kita vertus, 9 dailėtyros pirmakursiai – optimalus skaičius kokybiškoms studijoms, kai studentams galima skirti individualų dėmesį. Regis, tam negalėtų argumentuotai prieštarauti ir pati Švietimo ir mokslo ministerija, nes juk nustatė mažesnes – 4 ir 8 – studentų rentabilumo grupes kai kurioms kitoms humanitarinių mokslų studijų programoms.

Jolita Liškevičienė

Kolekcionuojant įspūdžius

Lietuvių menininkų fotografijos paroda Tel Avive

 

Tel Avivo „Indie“ fotografijos galerijoje birželio 28 d. atidaryta Lietuvos fotografijos paroda „Kolekcijos“. Parodos kuratoriai Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė atrinko parodai aštuonių Lietuvos menininkų kūrinius ir sumanė parodyti Lietuvos fotografijos spektrą, kitaip tariant, kuo didesnę šiuolaikinės fotografijos įvairovę. Pramoniniame rajone įsikūrusioje galerijoje rodomas Izraelio ir kitų šalių fotografijos menas, Lietuvos fotografija joje buvo pristatyta pirmą kartą. Visi aštuoni parodos autoriai – Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Valdemaras Manomaitis, Vilma Samulionytė, Vytautas Stanionis ir Gintautas Trimakas – yra ryškūs savo kūrybinėmis biografijomis, nors dauguma jų nedirba vien fotografijos srityje, K. Grigaliūnas, D. Liškevičius ir A. Maknytė yra šiuolaikinio meno atstovai, o V. Manomaitis kuria daugiau muzikinius projektus.

 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. 2011 m. G. Skudžinsko nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. 2011 m. G. Skudžinsko nuotr.
 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“. 1993 m. G. Skudžinsko nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“. 1993 m. G. Skudžinsko nuotr.
Aurelija Maknytės, „Keptos skaidrės“, kuriamas nuo 2012 m.G. Skudžinsko nuotr.
Aurelija Maknytės, „Keptos skaidrės“, kuriamas nuo 2012 m.G. Skudžinsko nuotr.
Alvydas Lukys, „Krikštai“. 1988 / 1998 / 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Alvydas Lukys, „Krikštai“. 1988 / 1998 / 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Valdemaras Manomaitis. „Fotogramos“, 2006 m. G. Skudžinsko nuotr.
Valdemaras Manomaitis. „Fotogramos“, 2006 m. G. Skudžinsko nuotr.
 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Rimantė Černiauskaitė

Marianos Veriovkinos vasaros Vyžuonėlėse šiandien

Kiekvieną vasarą Lietuvoje vyksta dešimtys plenerų, kuriuos dailininkai mėgsta, nes gali kurti ne studijoje, o gamtoje. Patinka jie ir vietiniams gyventojams, džiugina jų vietovėje rengiamos parodos, bendruomenėms dovanojami kūriniai. Bet nedaug vyksta kūrybinių stovyklų, kurios turėtų ir aukštesnių tikslų, o būtent tokie yra Marianos Veriovkinos simpoziumai, rengiami siekiant išgelbėti apleistą vokiečių ekspresionizmo dailininkės dvarą Vyžuonėlėse, Utenos rajone.

Mykolė Ganusauskaitė prie M. Veriovkinos studijos
Mykolė Ganusauskaitė prie M. Veriovkinos studijos
Klezmer muzikantai Vyžuonėlės dvare.
Klezmer muzikantai Vyžuonėlės dvare.
M. Veriovkinos paveikslai.
M. Veriovkinos paveikslai.
Simpoziumo dalyviai prie M. Veriovkinos studijos
Simpoziumo dalyviai prie M. Veriovkinos studijos
Simpoziumo paroda Vyžuonėlių dvaro svirne 2017 07 16
Simpoziumo paroda Vyžuonėlių dvaro svirne 2017 07 16
Laima Laučkaitė

Lietuvos dailė Orsė muziejuje Paryžiuje

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“

Baltijos valstybių šimtmečio proga Orsė muziejus Paryžiuje pakvietė į parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“. Simbolizmas pasirinktas kaip ypatingo laikotarpio, nacionalinio judėjimo, valstybingumo formavimosi amžininkas, šauklys ir palydovas. Ši paroda – bendras Estijos dailės muziejaus Taline, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje, Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune projektas. Kūrinius ekspozicijai suteikė šie muziejai ir privatūs kolekcininkai, projekto vykdymą koordinavo Latvijos nacionalinis dailės muziejus ir jo direktorė Ginta Gerharde-Upeniece.

Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ reklama mieste. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ reklama mieste. V. Mačianskaitės nuotr.

Viešoji sfera intelektualui svarbi

Pokalbis su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu

Gegužę ispanų dienraštis „El Pais“ išspausdino pokalbį su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu. Jis gimė 1929 m. birželio 18 dieną. Habermasas – garsiosios Frankfurto mokyklos atstovas, Theodoro Adorno mokinys ir asistentas. Vienas svarbiausių šiuolaikinių mąstytojų, filosofas pasisako visais pagrindiniais socialinių ir politinių mokslų klausimais, daug dėmesio skiria komunikacijos teorijai ir analizuoja kliūtis, trukdančias susikalbėti. Pateikiame Borjos Hermoso pokalbio, kuris vyko Starnberge, netoli Miuncheno, fragmentus.

Jürgen Habermas
Jürgen Habermas
Dalia Vasiliūnienė

Šv. Kazimiero šlovės atspindžiai Italijos mene

Lietuvos šventojo karalaičio gerbimo istorijos šedevrai Bažnytinio paveldo muziejuje

Lietuvos meno lauko profesionalai ir gerbėjai tikrai nelepinami atvežtinėmis klasikinės dailės parodomis, o Europos muziejuose saugomų aukščiausio lygio šedevrų eksponavimas mūsų šalyje dažnumu galėtų rungtis su popiežių vizitais. Todėl ypač nudžiugino Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva į Vilnių iš Italijos atgabenti baroko epochos dailininkų kūrinius.

Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Jonas Ūbis

Birželio kronikos

Krėsle prie televizoriaus

Netrukus prasidės atostogos. Kaip visada, manęs laukia didžiulė knygų krūva ir dar didesnis skaitymo malonumas. Todėl labiau nei į televizijos programas gilinuosi į skaitytinų knygų sąrašus, kuriuos spausdina ne tik įvairūs leidiniai, bet ir tinklaraštininkai.

„Kalno valdovas“
„Kalno valdovas“
„Auksinė taurė“
„Auksinė taurė“
„Pradedantieji“
„Pradedantieji“
„Tik tavo akims“
„Tik tavo akims“
Kristina Stančienė

Vasara pro fotoobjektyvą

Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime

 

Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.

Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Iš retų knygų lentynos

Kada prasidės bibliofilinis žaidimas?

Neseniai buvo pristatyta Virginijos Kulvinskaitės, dar žinomos kaip Virginija Cibarauskė, poezijos knyga „Antrininkė“. Tačiau šįkart norėtųsi pakalbėti ne apie poeziją ar jos autorę, o apie mažo tiražo popierinę knygą.

Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
  PUSLAPIS IŠ 74  >>> Archyvas