7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Leizeris Kaganas
Leizeris Kaganas
M. D. Smetonaitė-Valušienė
M. D. Smetonaitė-Valušienė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė – Lietuvos dainininkė
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Juozas Tumas-Vaižgantas – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Mykolas Sleževičius – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Kazys Inčiūra – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, radijo diktorius
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas
Giedrė Jankevičiūtė

Muziejus buvo visas jo gyvenimas

In memoriam Osvaldui Daugeliui

2020 m. liepos 19 d. Kaune mirė dailės istorikas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. 

 

Osvaldas Daugelis gimė 1955 m. spalio 6 d. Naujamiestyje, mokėsi M.K. Čiurlionio ir J. Naujalio vidurinėse meno mokyklose, 1979 m. baigė dailės istoriją ir teoriją tuomečiame LSSR valstybiniame dailės institute ir pradėjo dirbti M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Buvo šio muziejaus muziejininkas, Tapybos skyriaus vedėjas (1988), direktoriaus pavaduotojas (1988–1992), direktorius (1992–2019), Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos (nuo 1995), Tarptautinio olandų ir flamandų meno kuratorių tinklo (CODART) narys (nuo 2002). Paskelbė straipsnių apie M.K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos dvarų dailės rinkinius, sudarė parodų katalogų, albumų. Pagrindinė tyrinėjimų sritis – XIX–XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija. 

 

Osvaldą Daugelį prisimena kolegė ir bičiulė dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė

 

Telefono atmintyje tebeturiu birželio 23 d. susirašinėjimą su Osvaldu žinutėmis. Apie kosulį, dusulį, deguonies kaukę, kuri leido truputį pailsėti. Joninių naktį Osvaldas dar praleido paprastoje palatoje. Rytą jį perkėlė į reanimaciją, o liepos 19 d. ligos išsekintas kūnas atsisakė veikti. Nežinau, kodėl neištryniau šio susirašinėjimo ir kol kas ranka tam nekyla, nors protas sako, kad daug svarbiau džiaugtis laiku, kurį drauge praleidome parodoje „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“ jo ligos išvakarėse. 

Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. Iš šeimos archyvo
Osvaldas Daugelis. Iš šeimos archyvo
Su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Apie 1995-1996 m. Iš Stasio Eidrigevičiaus asmeninio archyvo
Su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Apie 1995-1996 m. Iš Stasio Eidrigevičiaus asmeninio archyvo
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Rengiantis Baltijos šalių simbolizmo parodai Nepriklausomybių atkūrimo šimtmečiui Paryžiuje. Susitikimas Latvijoje, Rundalės pilyje su Rudolphe Rapetti - parodos generaliniu kuratoriumi. N.Simėnienės nuotr.
Rengiantis Baltijos šalių simbolizmo parodai Nepriklausomybių atkūrimo šimtmečiui Paryžiuje. Susitikimas Latvijoje, Rundalės pilyje su Rudolphe Rapetti - parodos generaliniu kuratoriumi. N.Simėnienės nuotr.
2008 m. gruodį muziejuje prie tik ką išpokuoto naujo pirkinio – dingusiu laikyto M. K. Čiurlionio paveikslo „Piramidžių sonata. Andante“. Iš kairės: Osvaldas Daugelis, Milda Kairaitienė, Giedrė Jankevičiūtė, Nijolė Adomavičienė.
2008 m. gruodį muziejuje prie tik ką išpokuoto naujo pirkinio – dingusiu laikyto M. K. Čiurlionio paveikslo „Piramidžių sonata. Andante“. Iš kairės: Osvaldas Daugelis, Milda Kairaitienė, Giedrė Jankevičiūtė, Nijolė Adomavičienė.
Indrė Tubinienė ir Osvaldas Daugelis, parodos „Spyruoklės laiku“ atidarymo akimirka. 2019 m. A. Solomino nuotr.
Indrė Tubinienė ir Osvaldas Daugelis, parodos „Spyruoklės laiku“ atidarymo akimirka. 2019 m. A. Solomino nuotr.
Osvaldas Daugelis po spektaklio ir atsiminimų vakaro su Michailu Baryšnikovu. 2019 m. J. Danielevičiaus nuotr.
Osvaldas Daugelis po spektaklio ir atsiminimų vakaro su Michailu Baryšnikovu. 2019 m. J. Danielevičiaus nuotr.
Virginijus Kinčinaitis

Skandalingojo ispano spindesio priežastis

Picasso ir Kahnweileris – meno rinkos dvyniai

Kiekvienas didis menininkas turi savo sėkmės šešėlį – mecenatą, prekeivį, kolekcininką. Tik vėliau atsiranda jo genialumo mitas plačioje visuomenėje. Piccasso žvaigždės statusas žinomas visiems, jo meilės istorijos aitrina vaizduotę ir kuria pridėtinę kubizmo vertę. Tačiau kokia šešėlinė skandalingojo ispano spindesio priežastis? 

Pablo Picasso su Daniel-Henry Kahnweiler. 1964 m.
Pablo Picasso su Daniel-Henry Kahnweiler. 1964 m.
Brassaï, Daniel-Henry Kahnweiler savo ofise, už jo - Pablo Picasso kūrinys. 1962
Brassaï, Daniel-Henry Kahnweiler savo ofise, už jo - Pablo Picasso kūrinys. 1962
Jonas Bruveris

Lukiškių drama

Apie Lietuvos istorinės atminties įamžinimo istoriją ir aktualijas

2014 m. lapkričio 2 d. paskelbtas straipsnis „Per Vėlines pagerbti ir laisvės kovotojai“ (kariuomeneskurejai.lt). Aprašomas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narių lankymasis Vilniaus ir kai kuriose kitose kapinėse. Rasose jie uždegė žvakeles ant 22 Nepriklausomybės kovų karių kapų (primenama, kad juos čia 1920 m. su bičiule Elžbieta Matulionyte palaidojo Marcelė Kubiliūtė), ant 16 kenotafų ir M. Kubiliūtės kapo.

Lukiškių aikštė XIXa. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Lukiškių aikštė XIXa. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Stanislovas Filibertas Fleris. Turgus Lukiškių aikštėje 1900 m. Stereoskopinė nuotrauka. LMAVB. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Stanislovas Filibertas Fleris. Turgus Lukiškių aikštėje 1900 m. Stereoskopinė nuotrauka. LMAVB. Vilniaus vaizdų archyvo nuotr.
Vilhelmas Zacharcikas. Lukiškių vaizdas nuo Boufalo (Tauro) kalno. 1866 m.
Vilhelmas Zacharcikas. Lukiškių vaizdas nuo Boufalo (Tauro) kalno. 1866 m.
Paminklinė lenta nužudytiems sukilėliams. R. Danisevičiaus nuotr.
Paminklinė lenta nužudytiems sukilėliams. R. Danisevičiaus nuotr.
Lukiškių aikštė šiandien
Lukiškių aikštė šiandien
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rekordinis tenorų šou

Įspūdis iš unikalaus koncerto

Birželio 30 d. Mokytojų namų kiemelyje Vilniuje klausytojus viliojo neįprastas renginys – Lietuvos tenorų šou. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis, vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas) po pradžios fanfarų atvėrė sceną Lietuvos tenorams. Juos pristatė Vaida Genytė ir Jogaila Morkūnas. Tai dainininko Vaido Vyšniausko idėja – parodyti turtingą, spalvingą, profesionalią profesoriaus Virgilijaus Noreikos klasę ir su juo artimai bendravusius dainininkus. Būtina pasakyti, kad koncertas buvo mikrofonizuotas, kad pučiamųjų instrumentų skambesys nenustelbtų solisto balso.

Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis ir dainininkai. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis ir dainininkai. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis, „Trimitas“ ir Rafailas Karpis. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis, „Trimitas“ ir Rafailas Karpis. D. Matvejevo nuotr.
Danguolė Ruškienė

Kintančio(s) kūno reikšmės

Apie dvi fotografijų knygas: Violetos Bubelytės „Vis-a-vis“ ir Snieguolės Michelkevičiūtės „Moteris apie vyrus“

Spektaklis, nesvarbu kokio turinio, visuomet yra reginys ir savotiškai įteisina žiūrėjimo galią. O tai, kas vyksta scenoje, dažniausiai siejasi su žmogaus kūnu. Per aktoriaus kūną, judesius, balsą, mimiką konstruojami personažų santykiai ir mezgamas spektaklio audinys. Kūnas čia dažniausiai tampa pagrindine siužeto varomąja jėga, kurią dar labiau išryškina tokios spektaklio dalys kaip muzika, apšvietimas, tekstas ir pan. Taigi kūnas spektaklyje-reginyje formuoja kūrinio stuburą, tampa viso turinio laikančiąja konstrukcija ir kartu pagrindine žiūrėjimo priežastimi. Taip yra ne tik teatre. Kaip ženklas, konkrečias reikšmes turintis atskiruose kontekstuose, kūnas yra viena parankiausių ir paveikiausių priemonių bet kurioje vaizduojamojo meno srityje.

Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Jonas Ūbis

Berniukai, šuniukai ir uodegos

Krėsle prie televizoriaus

Vis dar svarstote, iš kur Prezidentūroje atsirado berniukas? Pasižiūrėkite 1997 m. nuskambėjusį Barry Levinsono filmą „Uodega vizgina šunį“ (TV1, 13 d. 21 val.). Jis apie tai, koks vaidmuo šiuolaikinėje politikoje tenka manipuliatyvioms politinėms technologijoms, kai reikia perkelti dėmesio centrą nuo situacijų, galinčių sukelti nepasitikėjimą ar kritinę rinkėjų reakciją.

„Uodega vizgina šunį“
„Uodega vizgina šunį“
„Snoudenas“
„Snoudenas“
„Tarnaitė“
„Tarnaitė“
Martyna Jurkevičiūtė

Menininkų dienoraščiai

Galerijos „White Cube“ projektas instagrame

Prasidėjus karantinui, Londono šiuolaikinio meno galerija „White Cube“ kvietė įvairius menininkus dalintis pasikeitusios kasdienybės dokumentacija. Taip galerijos instagramo profilis užsipildė ir tebesipildo menininkų vaizdo dienoraščiais, jais pasidalinti spėjo 9 menininkai: Tracey Emin, Antony Gormley, Sarah Morris, Theasteris Gates’as, Raqibas Shaw, Gilbertas ir George’as, Parkas Seo Bo, Ha Xiangyu, Ibrahimas Mahama. Kiekvienas menininkas savo nuožiūra į galerijos profilį 7 dienas iš eilės kėlė po vieną įrašą, dokumentuojantį gyvenimą ir darbą per izoliaciją.

Linas Vildžiūnas

Apie tai, kas skauda

Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei, Vilnius, 2020, 320 p.

Birželio gale pasirodė Rūtos Vanagaitės pokalbių su vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu knyga „Kaip tai įvyko?“, išsamiai aptarianti Holokausto Lietuvoje istoriją. Knyga išversta iš anglų kalbos. Jos leidybą iš dalies parėmė Geros valios fondas, prisidėjo privatūs asmenys iš Lietuvos, JAV, Kanados, Australijos, Izraelio ir kitų šalių. Išleido Rūta Vanagaitė, labai kokybiškai išspausdino „PRINT GROUP“ Ščecine. Knygą galima (ir būtina) įsigyti interneto prekybos tinkle patogupirkti.lt.

Jonas Ūbis

Meilės lenktynės

Krėsle prie televizoriaus

Nežinau, kodėl Valstybės dienai skirtą koncertą (liepos 6 d. 18.30) LRT pavadino „Aš tikrai myliu Lietuvą“, juk tik apsimetėliai visada mielai žongliruoja žodžiu „tikrai“, taip sukeldami daug įtarimų. Bet tarkime, kad kalti vasaros karščiai ir nesibaigiančios patriotų lenktynės (ypač Seime), kas surinks daugiau meilės balų.

„Adelė ir mumijos paslaptis“
„Adelė ir mumijos paslaptis“
„Styvas Džobsas“
„Styvas Džobsas“
„Anoniminis tėtis“
„Anoniminis tėtis“
  PUSLAPIS IŠ 90  >>> Archyvas