7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Vyrai kaip vyrai

Krėsle prie televizoriaus

Jei įsiminėte švedų režisieriaus Tariko Saleho filmus „Nutikimas Nilo Hiltono viešbutyje“ ir „Kairo sąmokslas“, manau, nepraleisite 2022 m. jo filmo „Samdomas karys“ (TV3, 14 d. 21.40). Tai pasakojimas apie Džeimsą Harperį (Chris Pine), kuris dėl sveikatos būklės priverstas trauktis iš specialiųjų JAV pajėgų ir neturi iš ko gyventi, nes liko be pensijos, kai jo kraujyje buvo aptikta „neteisingų“ nuskausminamųjų. Kitaip nei daugumos panašių filmų herojų, Džeimso nekankina traumos, košmarai ir kaltės jausmas. Jis tikrai trokšta ramaus gyvenimo ir nenori pakartoti tėvo, kuris pasijuto „nurašytas“ ir tiesiog dingo, likimo. Kad išlaikytų šeimą ir sumokėtų skolas, Džeimsas prisideda prie privačios karinės organizacijos ir kartu su grupe vyksta į Berlyną tirti paslaptingo viruso.

„Samdomas karys“
„Samdomas karys“
„Brangenybių medžiotojai“
„Brangenybių medžiotojai“
„Laukiniai vyrai“
„Laukiniai vyrai“
Jonas Ūbis

Kultūros ministrai ir uždraustos temos

Krėsle prie televizoriaus

Raymondą Chandlerį skaičiau, kai didžioji dalis inteligentų gėdijosi prisipažinti mėgstantys detektyvus. Lenkai leido seriją, ant kurios viršelių puikavosi taksiukas, ir „Draugystės“ knygyne tuometiniame Lenino prospekte detektyvai būdavo išperkami greitai. Su 4-ojo dešimtmečio pabaigoje išpopuliarėjusiu  pagrindiniu Chandlerio personažu detektyvu Filipu Marlou nebuvo sunku susitapatinti. Privatus detektyvas Marlou negali pasigirti komercine sėkme, tirdamas bylas jis  susiduria su visokiu blogiu ir žiaurumu, su pasauliu, kuriame auka gali būti tokia pat bloga kaip ir nusikaltėlis. Marlou nevengia sekso, cigarečių bei alkoholio, jo elgesys ne visada atitinka teisės reikalavimus, o santykiai su korumpuotais policininkais nesusiklostė.

„Marlou“
„Marlou“
„Svajonių šalis“
„Svajonių šalis“
„Antra pusė“
„Antra pusė“

KREIPIMASIS DĖL MEDIJŲ RĖMIMO FONDO

Kultūros periodinių leidinių asociacijos (KPLA), kuri yra viena iš Medijų rėmimo fondo (MRF) steigėjų ir turi vieną trečiąją balsų, nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai šiuo raštu kreipiasi dėl sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose, kuriose apribojama ir / ar eliminuojama galimybė dviem trečdaliams KPLA narių bei asociacijai nepriklausančiai kultūros žiniasklaidai teikti paraiškas.

Aurelija Maknytė, „Žmogus zuikis“. 2017 m.
Aurelija Maknytė, „Žmogus zuikis“. 2017 m.
Jonas Ūbis

Kas suteikia prasmės

Krėsle prie televizoriaus

Kai ryte stinga priežasčių atsikelti iš lovos, kai atrodo, kad gyvenimas stovi vietoje, o pasaulis ritasi bedugnėn, prasmės gali suteikti nebent pusryčiai. Žinoma, prancūziški ir, šiukštu, „nepagardinti“ vulgarių virėjų iš LRT apylinkių. Terapinio poveikio man visada turėjo ir Noros Ephron feljetonai, ir jos filmai, todėl iškart rekomenduoju 2009-aisiais pasirodžiusią režisierės komediją „Julie ir Julia“ (TV3, 23 d. 13.10). Ji apdainuoja prancūzų virtuvės žavesį, bet Ephron įkvėpė dvi tikros istorijos. Julia Child (Meryl Streep) pokario Prancūzijoje pradėjo mokytis gaminti, nes, regis, niekuo nesugebėjo užsiimti rimtai. Dabar ji laikoma kulinarijos meno guru. Daug vėliau Julie Powell (Amy Adams) norėjo tapti rašytoja, bet dėl kulinarinių sugebėjimų įgijo šlovę internete, išleido knygą, ir jos nuotykiai galiausiai buvo ekranizuoti.

„Julie ir Julia“
„Julie ir Julia“
„Skandalas“
„Skandalas“
„Fortūnos ratas ir fantazijos“
„Fortūnos ratas ir fantazijos“
„Memoria“
„Memoria“

Tyrimas nustatė, kad kultūrinio gyvenimo dalyviai yra pilietiškesni ir laimingesni

Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas gyventojų tyrimas apie kultūros produktų ir paslaugų vartojimą, jų prieinamumą ir kokybę atskleidė, kad aktyviausiai į kultūrą įsitraukia Kauno ir Klaipėdos miestų bei Alytaus apskrities gyventojai, o kultūros prieinamumas geriau nei vidutiniškai vertinamas Vilniuje ir Kaune, kultūros kokybė – Vilniuje ir Kauno bei Alytaus apskrityse.

Jonas Ūbis

Apie medinukus, kurie gyvi

Krėsle prie televizoriaus

Leos Caraxo filmai tarsi antrina jo gyvenimui. Gebėjimas jungti gyvenimą ir meną, realybę ir mitą tapo sudėtine režisieriaus kūrybos dalimi. Regis, kiekviename filme jis rodo asmeniškus jausmus – prancūzų kino enfant terrible būseną, kartėlį, džiaugsmą, nuostabą, susižavėjimą, meilę Juliette Binoche ir Katerinai Golubevai, be kurių nebūtų „Pont Neuf meilužių“ ar „Polos X“. Filmo „Anetė“ (LRT Plius, 14 d. 21.33) siužetas formaliai priklauso muzikos autoriams, grupei „Sparks“, bet veikėjų likimuose sunku nepamatyti Caraxo gyvenimo atgarsių – po tragiškos Golubevos mirties jis vienas augino dukterį. Kartais sudėtinga suprasti, kur baigiasi filmas ir prasideda gyvenimas. Gal todėl „Anetė“ toks demonstratyviai pažeidžiamas. Kaip pažeidžiamas filme yra roko operos, miuziklo žanras, kiču dvelkiantis siužetas ir kūdikis, kurį vaidina marionetė.

„Anetė“
„Anetė“
„Ema“
„Ema“
„Pinokis“
„Pinokis“
„Tūkstantis vienas įsimylėjusio virėjo receptas“
„Tūkstantis vienas įsimylėjusio virėjo receptas“
Jonas Ūbis

Lemtingi sprendimai

Krėsle prie televizoriaus

2000-aisiais pasirodęs Rogerio Donaldsono trileris „Trylika lemtingų dienų(LNK, 4 d. 22.30) pasakoja apie politinę krizę, kai vos pavyko išvengti JAV ir SSRS karo. Tai nutiko 1962-aisiais. Spalio šešioliktą amerikiečių lėktuvas nufotografavo sovietų balistines raketas Kuboje. Jos per penkias minutes galėjo pasiekti ir sunaikinti bet kurį JAV miestą. Amerikiečiai nusprendė nelaukti, kol raketos bus paruoštos. Sprendimui priimti jie turėjo maždaug dvi savaites. „Trylika lemtingų dienų“ pasakoja apie šį laiko tarpsnį, skirtingų požiūrių susidūrimą Baltuosiuose rūmuose ir apie žmones, nuo kurių priklausė pasaulio ateitis.

„Trylika lemtingų dienų“
„Trylika lemtingų dienų“
„Skambink Džeinei“
„Skambink Džeinei“
„Srovių karas“
„Srovių karas“

Atgimstančiuose Sapiegų rūmuose – šiuolaikinio meno ir istorijos dermė

Po daugiau nei penkerius metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų pristatyti rekonstruoti Sapiegų rūmai. Jų rekonstrukcijos ir aktualizavimo projektą kuravo Kultūros ministerijai pavaldus Šiuolaikinio meno centras. Atgimstančiuose rūmuose veiks įvairioms lankytojų grupėms ir jų interesams pritaikytos erdvės, nuolatinės bei keičiamos rūmų istorijos ir šiuolaikinio meno ekspozicijos.

G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
Jonas Ūbis

Kas gelbės pasaulį

Krėsle prie televizoriaus

Prieš dvejus metus Rusija užpuolė Ukrainą. Nuo tada karo vaizdai kasdien mirga televizoriaus ekrane, bet iki šiol prisimenu užplūdusį siaubą, stebint rusų tankų judėjimą link Kijivo, griūvančius namus, Charkivo ir Kijivo metro pasislėpusius žmones ir Svyatoslavą Vakarchuką iš „Okean Elzy“, dainuojantį bombarduojamo Mariupolio gatvėse. Nežinau, ar jo daina pateko į Mstyslavo Chernovo filmą „20 dienų Mariupolyje“ (TV3, 24 d. 22 val.), bet filmo laukiu. Ne tik todėl, kad jis jau apdovanotas Amerikos režisierių gildijos premija, Britų kino ir televizijos meno akademijos premija BAFTA, nominuotas „Oskarui“ ir tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Ukrainos istorijoje.

„20 dienų Mariupolyje“
„20 dienų Mariupolyje“
„Piligrimai“
„Piligrimai“
„Tas naujas pasaulis“
„Tas naujas pasaulis“
„Žudikų kodeksas“
„Žudikų kodeksas“
Jonas Ūbis

Prezidentas nedalyvavo

Krėsle prie televizoriaus

Prancūzas Bruno Dumont’as – vienas svarbiausių Europos kino autorių. Režisieriaus filmas „Jos vardas Prancūzija“ (LRT Plius, 22 d. 21.33) – tai pikta šių dienų medijų pasaulio, politikos viršūnių satyra, kurios heroje tapo televizijos žurnalistė Frans. Originalų filmo pavadinimą „France“ galima perskaityti ir kaip šalies pavadinimą, ir kaip herojės vardą. Tai tik pabrėžia Dumont’o balansavimą tarp satyros ir tragikomiškos istorijos, juolab kad aristokratiška Frans pavardė „de Meurs“ taip pat sukelia asociacijų, priklausomai nuo to, kaip ją ištarsi. Vienu atveju bus galima traktuoti kaip „lieka“, kitu – kaip „miršta“, dar kitu – prisiminti posakį apie laikus ir papročius. Toks visą filmą trunkantis dviprasmiškas žodžių, vaizdų ir prasmių žaidimas Dumont’ui yra būdas išreikšti savo požiūrį į šiuolaikinę Prancūziją. Režisierius rodo absurdišką, nes gyvenančią pagal medijų ir socialinių tinklų taisykles, realybę ir net nebando slėpti, kad jos neapkenčia.

„Jos vardas Prancūzija“
„Jos vardas Prancūzija“
„Šaunusis kapitonas“
„Šaunusis kapitonas“
„Nova Lituania“
„Nova Lituania“
  PUSLAPIS IŠ 125  >>> Archyvas