7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Cirkas ir pasaulis

Krėsle prie televizoriaus

Apšvietos amžiaus idėjos suformuotam žmogui visuotinis dėmesys karalienės Elžbietos II laidotuvėms kelia nuostabą. Britus gal ir galiu suprasti, bet svetimos karalienės garbinimas Lietuvoje – tai jau provincialumo liudijimas. Kita vertus, lietuviai taip pat jau tapo reginio visuomenės dalimi. 1967 m. parašytoje knygoje „Spektaklio visuomenė“ Guy Debord’as sukūrė visuomenės viziją, kuri šį pirmadienį sklido iš beveik visų televizijų programų.

„Cirkas“
„Cirkas“
„Asmeninė pirkėja“
„Asmeninė pirkėja“
„Dvigubas sprogimas“
„Dvigubas sprogimas“

Tarp krizės ir vilties

79-ajam Venecijos kino festivaliui pasibaigus

Rugpjūčio 10 d. baigėsi 79-asis tarptautinis Venecijos kino festivalis. Po paskelbtų apdovanojimų nemažai kas internetiniuose portaluose stebėjosi, kad didieji favoritai liko be apdovanojimų, o „Auksinis liūtas“ atiteko dokumentininkei Laurai Poitras už filmą „Visas grožis ir kraujas“ („All the Beauty and the Bloodshed“, JAV). Režisierė dėkojo žiuri, kuriai vadovavo Julianne Moore, kad dokumentika taip pat traktuojama kaip kinas.

„Visas grožis ir kraujas“
„Visas grožis ir kraujas“
„Šventasis Omeras“
„Šventasis Omeras“
„Kartu su kaulais“
„Kartu su kaulais“
„Salos vaiduokliai“
„Salos vaiduokliai“
Jonas Ūbis

Pasivaikščiojimas su lokiu

Krėsle prie televizoriaus

Šią savaitę laukia vienas šedevras, keli „Oskarai“ ir „Auksinis lokys“. Pastarąjį prieš kelerius metus gavo Irano režisieriaus Mohammado Rasouloufo filmas „Blogio nėra“ (LRT Plius, 22 d. 21.33). Tai keturios 150 min. trunkančios istorijos – variacija moralės ir mirties bausmės, asmens laisvės ir totalitarinės valdžios temomis. Režisieriui šios temos jau anksčiau užtraukė valdžios nemalonę ir apribojo jo meninę bei asmeninę laisvę.

„Aukso karštligė“
„Aukso karštligė“
„Tėvas“
„Tėvas“
„Siuvėja“
„Siuvėja“
„Taikinys #1“
„Taikinys #1“
Julius Norwilla

Dar kartą apie Vilniaus Šnipiškių žydų kapines

Vilniaus Šnipiškių senųjų žydų kapinių ir palaidotų jose palaikų naikinimas prasideda nuo 1830 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją. Šis sukilimas, Lenkijoje vadinamas Lapkričio sukilimu, ir kilo iš valios pasipriešinti imperinės Rusijos ketinimui pasiųsti Lenkijos, anuo metu imperijos autonomijos, kariuomenę įsiveržti į Belgiją ir Prancūziją bei siekių atkurti šalies nepriklausomybę. Rusijos imperijos valdžia, matydama, kad nepriklausomybės sukilimas persimeta į Vilnių, 1831 m. nusavino didelę Šnipiškių žydų kapinių dalį prie Neries kranto ir įkūrė čia tvirtovę – artilerijos fortą, kad laikytų įrėmusi patrankų vamzdžius į laisvę mylintį miestą.

Sporto rūmai. Miesto komjaunimo sparčioji statyba, apie 1968 m.
Sporto rūmai. Miesto komjaunimo sparčioji statyba, apie 1968 m.
Vilniaus 650 metų jubiliejui skirtas grafikos kūrinys, apie 1973 m.
Vilniaus 650 metų jubiliejui skirtas grafikos kūrinys, apie 1973 m.
Jonas Ūbis

Pelenės yra nemirtingos

Krėsle prie televizoriaus

Lietuviškų medijų nususimą liudija televizorių ekranuose nuolat demonstruojamas šalies gyventojų susižavėjimas savimi, garsenybių gyvenimo būdo bei jų kulinarinių sugebėjimų mėgdžiojimas ir, žinoma, didvyriai. Tarp pastarųjų svarbiausi sportininkai. Jų garbinimas (lydimas žodžių „sutriuškino“, „palaužė“, „nugalėjo“ ir pan.) man visada atrodė ryškiausias sovietinio mentaliteto reliktas nepriklausomoje Lietuvoje.

„Liaudis ir jos karalius“
„Liaudis ir jos karalius“
„Liaudis ir jos karalius“
„Liaudis ir jos karalius“
„Liaudis ir jos karalius“
„Liaudis ir jos karalius“
„Paryžietė“
„Paryžietė“
„Paryžietė“
„Paryžietė“
„Mišios“
„Mišios“
„Be šansų“
„Be šansų“
„Be šansų“
„Be šansų“

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“

XX amžiaus viduryje nedaugelis būtų drįsę suabejoti, kad kinas yra dominuojanti masinė pramoga pasaulyje. Šis statusas buvo pelnytas ne per vienus metus. Pirmais savo gyvavimo dešimtmečiais kinui dėl žiūrovų dėmesio teko pakovoti su visa aibe scenos menų: nuo vodevilio pasirodymų iki teatro trupių ir magijos šou.

„Gaunantis antausius“, rež. Victor Sjöström
„Gaunantis antausius“, rež. Victor Sjöström

Kreivi filmai kreiviems žiūrovams

Vilniaus queer festivalio „Kreivės“ programa

Rugsėjį devintąjį kartą vykstančių „Kreivių“ filmų programos formatas ištikimiems festivalio lankytojams pasirodys pažįstamas – konkursinė trumpametražių filmų programa, šmaikščiai vadinama „Trumpikėmis“, ir bendroji festivalio programa „Kryptys“. Taip pat neišblėsta festivalio organizatorių noras plėtoti atminties temą, į ją gilintis ir ieškoti istorijos paraštėse užmirštų ar iš naujo prisimintų queer tapatybių – šiemet išplečiama „Atminčių“ programa, kviečianti pažvelgti ir į Rytų Europos ankstyvąjį queer kiną. Festivalyje vietą atranda ir ukrainietiškas kinas – su pora į festivalį atvykstančių režisierių atkeliauja ir keli trumpametražiai filmai, kurie bus rodomi specialiame seanse.

Kadras iš filmo „Rebel Dykes“
Kadras iš filmo „Rebel Dykes“
Kadras iš filmo „Rebel Dykes“
Kadras iš filmo „Rebel Dykes“
„Marble Ass“
„Marble Ass“
„Nelly ir Nadine“
„Nelly ir Nadine“
„Ramiau, smarkuoli“
„Ramiau, smarkuoli“
„Transseks“
„Transseks“
„Slenkstis“
„Slenkstis“
„Tu man gražus kaip vasaros diena“
„Tu man gražus kaip vasaros diena“

Tokarczuk ne idiotams

Apie vieną šios vasaros diskusiją

Vasarą, kai stoja vadinamasis „agurkų sezonas“, medijos mėgsta skandalus. Šiemet vienas toks liepą kilo Lenkijoje, kai Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk per susitikimą festivalyje „Literatūros kalnas“, kurį Žemutinėje Silezijoje organizuoja rašytojos įsteigtas fondas, pareiškė, kad „literatūra yra ne idiotams“.

Olga Tokarczuk
Olga Tokarczuk
Jonas Ūbis

Pasaulis netobulas, bet yra Čarlis

Krėsle prie televizoriaus

Vieną vasaros dieną įsijungęs „Lietuvos ryto“ televiziją pasijutau keistai. „Naujos dienos“ studijoje sėdėjo vyriokas, labiau primenantis „Dviračio žinių“ personažą, o ne karo ekspertą, kokiu jis buvo pristatytas. Iš po plačios eksperto juodų marškinėlių iškirptės kyšojo krūtinę puošiančios tatuiruotės fragmentas, iš burnos sklido, švelniai tariant, paviršutiniški teiginiai, kurių leksika priminė Michailo Zoščenkos personažų monologus.

„Mažylis“
„Mažylis“
„Teisėjas“
„Teisėjas“
„Teisėjas“
„Teisėjas“
„Nepasirinkti keliai“
„Nepasirinkti keliai“
Laimutė Ligeikaitė

Kaip skamba kaimynystė

XXVI tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje apsilankius

Tarp gausybės vasaros kultūros renginių neabejotiną kokybės svorį išlaiko Thomo Manno festivalis Nidoje, kasmet liepos mėnesį kviečiantis į akademinės muzikos koncertus, intelektualų diskusijas, rytinius skaitymus, naktines filmų peržiūras, dailės parodas. Kaip žinome, Thomo Manno kultūros centro rengiamas festivalis neturi nieko bendra su poilsinio atostogų renginio formatu. 26-erių metų tradiciją skaičiuojantis savaitės trukmės intelektualų ir menininkų koncentratas yra tapęs vienu reikšmingiausių ir kokybiškiausių kultūros forumų, kurio gerai apmąstyta tematika, programos, svečių įžvalgos skamba drąsiai ir aktualiai. Humanistinių vertybių ir kultūros kaip atsvaros brutaliai jėgai svarbą visuomet pabrėžia festivalio globėjas, Neringos garbės pilietis, prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį pradžios koncerte, prezidentui šįkart negalėjus atvykti, perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis, giminingas mintis išsakė Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, apsilankęs beveik visuose renginiuose, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.

Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 108  >>> Archyvas