Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Balansuojant
Krėsle prie televizoriaus
Jei pasakysiu, kad per televiziją kartais gali pamatyti visišką retenybę, suabejosite. Ir pats suabejojau „LRT Plius“ (27 d. 21 val.) programoje pamatęs Philipo Saville’o filmo „Edipas karalius“ pavadinimą. Sukurtas 1967-aisiais ir sukritikuotas už teatrališkumą, filmas ilgam dingo iš ekranų, kol buvo įteisintos rodymo per televiziją ir vaizdajuostėse teisės, tad netruko įgyti retenybės statusą.
Jonas Ūbis
Apie ribas
Krėsle prie televizoriaus
Cinizmu apkaltintas, politiškai nekorektiškas filmas tamsų lapkričio vakarą? Kai jau kelias savaites parduotuvių langus puošia lempučių girliandos ir kitokie priminimai apie artėjančias žiemos šventes, kurios ir vėl gali tapti karantinu, kodėl neprisijungus prie kūrybinę ir kitokias krizes išgyvenančio rašytojo Anri? „LRT Plius“ (25 d. 21.33) Yvano Attalio (jis vaidina ir Anri) filmą „Mano šuo Kvanka“ pirmiausia, be abejo, siūlo prancūzų kino ir Charlotte Gainsbourg gerbėjams bei gerbėjoms, bet atgarsį jis ras ir ne vieno niurgzlio sieloje.
Jonas Ūbis
Undinės ir beždžionės
Krėsle prie televizoriaus
Christiano Petzoldo filme „Undinė“ („LRT Plius“, 18 d. 21.33) susilieja sena legenda ir naujoji architektūra, apmąstymai apie formą, kuri turi sekti paskui funkciją, simboliškasis ir realusis lygmenys. Petzoldo forma skaidri, jam pavyko parodyti meilės esmę, rimuojant ją su vandens motyvu, kuris filme įgyja ir Jungo archetipų, ir Freudo sapnų ar Paulio Celano eilių prasmę. Undinė tyrinėja Berlyno istoriją ir rengia ekskursijas norintiems susipažinti su miesto praeitimi bei ateitimi. Ji ne tik pabrėžia tai, kad Berlynas pastatytas pelkėje, bet ir užsimena apie „niekieno žemę“ – ten, kur dar prieš trisdešimt metų driekėsi garsioji Berlyno siena, dabar vyksta statybos.
Jonas Ūbis
Apie laisvę ir perkuriamas istorijas
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
„Man patinka drastiška Quentino Tarantino mintis, kad reikia kartą ir visiems laikams pakeisti tikras istorijas, išbraukti jas iš vaidybinio kino ir paversti žanro pokštais. Tai tarytum jo manifestas – kurdamas savo pasaulį, jis perkuria istoriją. Man artimas toks kitų režisierių žaidimas“, – sako Algimantas Puipa. Didelis režisieriaus interviu „Kinui“ siejasi su naujo jo filmo „Sinefilija“ premjera, kuri įvyks šią savaitę „Scanoramoje“. Šiųmečio kino forumo programą žurnale pristato festivalio organizatoriai, o italų kino klasiko Vittorio De Sicos retrospektyvą – Živilė Pipinytė.
Jonas Ūbis
Sodas – geriau
Krėsle prie televizoriaus
Vis dažniau televizijoje ar internete kalbama apie naują ekonominę krizę. Lietuvių politikai ją neigia, bet jie neigia net lavonus Baltarusijos miškuose šalia Lietuvos ir Lenkijos sienos. Taip paprasčiau – galima aiškinti, kad žmogiškumą pamynusi vidaus reikalų ministrė gina tautą ir visą ES nuo grėsmingų ateivių, statyti miške brangią tvorą, kuri neišvengiamai pavirs rūdžių krūva. Galima ir kaip Vilniaus meras džiaugtis žaliąja banga, kuri pavers Vilnių pasakų miestu.
Jonas Ūbis
Išpažintys nebūtinai tiesa
Krėsle prie televizoriaus
Iano McEwano romaną „Česilo pakrantėje“ perskaičiau vienu ypu, mėgaudamasis subtiliai pasakojama istorija. Romaną sudaro penki skyriai, iš kurių tik viename aprašytas įvykis pajūrio kurorte, į kurį 1962-ųjų birželį atvyksta ką tik susituokusi pora – Florens ir Edvardas. Jie kilę iš skirtingų sluoksnių, abu neturi jokios seksualinio gyvenimo patirties ir fizinis suartėjimas porai taps sunkiu išbandymu. Jie abu yra savo epochos vaikai: Anglijoje seksualinė revoliucija dar neprasidėjo, šalis praranda paskutines kolonijas ir vis giliau pasineria į depresiją.
Jonas Ūbis
Marginalai, rykliai ir mes
Krėsle prie televizoriaus
Tokių sėkmingų filmų kaip George’o Roy’aus Hillo „Apgaulė“ (LRT, šiąnakt, 23 d. 00.15) kino istorijoje nedaug. 1973-iaisiais pasirodęs filmas, kurio herojai – 4-ojo dešimtmečio sukčiai, trokštantys atkeršyti už draugo mirtį, pelnė septynis „Oskarus“, originalus filmo pavadinimas „The Sting“ tapo šnekamosios kalbos dalimi, o Roberto Redfordo ir Paulo Newmano duetas iki šiol atrodo nepralenktas, kad ir kaip Quentinas Tarantino stengtųsi įrodyti, jog jiems prilygsta Leonardo DiCaprio ir Bradas Pittas jo filme „Vieną kartą Holivude“.
Jonas Ūbis
Vaiko ir filosofo žvilgsniu
Krėsle prie televizoriaus
Komercinis kinas neatsisako minties šviesti liaudies masių, nesvarbu, kokiame žemyne jos gyventų. Pastaraisiais metais dažnai pasirenkamos katastrofų, siaubo, apokaliptinio filmo konvencijos. Kalbėdami apie grėsmę žmonijai, tokie filmai dažniausiai aiškina ekologiško gyvenimo taisykles.
Jonas Ūbis
Bjaurūs, pikti, meluojantys
Krėsle prie televizoriaus
Kai televizoriaus ekrane matau politikų ir politikių, ministrų ir ministrių veidus, kai klausausi jų negyvos, plastmasinės kalbos, jų primityvių argumentų, apima bejėgiškumo jausmas ir neviltis. Jei prieš trisdešimt metų kas būtų pasakęs, kad lietuviai nuoširdžiai pamils komunistę aukštosios partinės mokyklos dėstytoją, būčiau pasukiojęs prie smilkinio pirštą. Dabar taip pat nuoširdžiai mylimi nacionalistai, homofobai ar tiesiog apgailėtini fašistėliai.
Jonas Ūbis
Suprasti tikrovę, maištauti prieš ją
Krėsle prie televizoriaus
Roy’aus Anderssono filmas „Apie begalybę“ („LRT Plius“, šįvakar, spalio 1 d. 21.30) – dar vienas režisieriaus bandymas suvokti, kas yra žmogus, jo kasdienybė, vienatvė ir neviltis. Keista, bet pandemijos patirtis, regis, sustiprina Anderssono mintį, kad tik suvokę būties trapumą sugebame įvertinti tai, ką turime. Priešingai nei dauguma kino moralistų, režisierius nepamokslauja, neaiškina, kaip reikia gyventi.
