Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Daktaras Mengelė šypsosi
Krėsle prie televizoriaus
Kartais tenka palaukti – poliklinikoje, kino teatre, įstaigoje, stotyje. Vis dažniau būnu vienintelis iš laukiančiųjų nežiūrintis į telefono ekraną. Galiu stebėti žmones, bet su telefonais rankose visi jie atrodo vienodi. Anksčiau buvo įdomu stebėti žvilgsnius, kuriais palydimi pro šalį einantys žmonės, žiūrėti, kaip laukiantieji kalbasi ar kuičiasi rankinėse, pamatyti, kokią knygą skaito. Dabar rankose visi laiko žaisliukus, nukreipiančius dėmesį nuo gyvenimo.
Jonas Ūbis
Šeimos kaip šeimos
Krėsle prie televizoriaus
„Kokia laimė, – sušuko „Paris Match“ kritikė Marie-Laure Delorme, – filmas be akivaizdžių tiesų, be pamokymų, be ideologijos.“ Taip ji apibūdino Carine Tardieu „Prieraišumą“ (LRT Plius, šįvakar, 2 d., 21.03), pasakojantį apie penkiasdešimtmetę bibliotekininkę feministę Sandrą, kuri gyvena viena ir neturi vaikų. Kai prasidės kaimynės Sesilės gimdymas, ši paprašys Sandros prižiūrėti šešerių Eliotą, kol vyras Aleksas sugrįš iš ligoninės. Sesilė mirs.
Jonas Ūbis
Kaip išgyventi Laplandijos ežere
Krėsle prie televizoriaus
Interesų zona – istorinis terminas. 1941 m. tokia zona buvo įkurta aplink Aušvico koncentracijos stovyklą, prieš tai penkių kilometrų spinduliu nusavinus žemę ir išvarius iš jos vietinius gyventojus. Taip padaryta norint apsunkinti kalinių kontaktus su vietiniais, sukurti kaimus, tapsiančius pavyzdžiu būsimiems vokiečių kolonistams bei siekiant finansinės naudos iš kalinių užaugintų žemės ūkio produktų.
Jonas Ūbis
Keiktis kartais sveika
Krėsle prie televizoriaus
Ketvirtadienio vakarą nelaukite filmo per LRT Plius – užgniaužusi kvapą tauta tiesiogiai stebės istorines futbolo rungtynes: lietuviai žais su Lichtenšteino komanda ir aistrų bus daug. Visos tos aistros pašaliečiui kaip aš atrodo gana komiškos, bet, kita vertus, kas gali būti svarbiau sporto apsėstų sirgalių šalyje?
Jonas Ūbis
Šokiai su mirtimi
Krėsle prie televizoriaus
Pedro Almodóvaro filmo „Skausmas ir šlovė“ (LRT Plius, 17 d. 21.33) pagrindinis veikėjas – pagyvenęs kino režisierius Salvadoras. Jį kankina depresija, vienatvė, nugaros skausmai ir dar dešimt įvairiausių ligų, kurias pamatome lyg mokslo populiarinimo filmo animuotuose kadruose. Taip su šypsena Almodóvaras išvardija tipiškus pagyvenusio žmogaus negalavimus.
Jonas Ūbis
Geriau tikėti abejojančiais
Krėsle prie televizoriaus
Payal Kapadia filmas „Taip įsivaizduojame šviesą“ (LRT Plius, 10 d. 21.18) – pernykščių Kanų sensacija, apdovanota Didžiuoju festivalio prizu. Režisierė sukūrė poetišką dviejų slaugytojų, kartu gyvenančių triukšmingame Mumbajuje, portretą. Jos išsilavinusios ir finansiškai nepriklausomos, bet ilgisi meilės, artumo. Prabha prarado ryšį su vyru, už kurio buvo ištekinta visai jauna ir kuris prieš daugelį metų išvažiavo ieškoti darbo į Europą.
Jonas Ūbis
Suvalgyti pyragaitį artėjant ciklonui
Krėsle prie televizoriaus
Davido O. Russello filmo „Džoja“ (LNK, 27 d. 21.40) herojės mama nuolat žiūri serialą, kurio veikėjos – sektinas pavyzdys, nes gyvena prabangiame pasaulyje. Šiame kičo koncentrate svarbiausia yra žinoti, kas su kuo permiegojo, ką nusipirko. Trumpai tariant, panašias istorijas mėgsta ne tik „Delfi“ vartotojai.
Jonas Ūbis
Virtuvė ir kitos metaforos
Krėsle prie televizoriaus
Įsijungiu televizorių ir iškart matau maistą gaminančius tautiečius. Su jais kalbasi kokia nors vietinio masto garsenybė. Ir taip kasdien – jei ne laida, tai jos anonsas. Dabar televizijoje gamina visi – ir sostinės, ir provincijos gyventojai. Vyrai ir moterys. Nežinojau, kad dauguma jų yra tobuli gurmanai ir kulinarai. Kita vertus, nelabai suprantu, kas juos verčia stovėti prie puodų.
Jonas Ūbis
Tas saldus žodis kaifas
Krėsle prie televizoriaus
Sekmadienio vakarą žiūrėdamas „Panoramą“ (LRT) dar kartą įsitikinau, kad Karlas Marxas buvo teisus sakydamas, esą religija yra opiumas liaudžiai. Į Vilniaus gatves išsiliejus Pasaulinio gailestingumo kongreso dalyvių ir sirgalių miniai, viena eitynių dalyvė prisipažino, kad tikėjimas jai leidžia patirti kaifą. Kiekvienam savo, tad ir aš nusprendžiau pasiūlyti tikro kaifo akimirkų, mėgaujantis net ne vienu, o keliais šios savaitės filmais.
Jonas Ūbis
Geriau judėti
Krėsle prie televizoriaus
Suprantu, kad aistringai kovojant už laisvą žodį galvoti apie profesionalumą nelieka laiko. LRT nuosekliai grumiasi su asmeniniuose košmaruose gimusiais fantomais, tad nenuostabu, kad menkas profesinis „Sidabrinių gervių“ ceremonijos lygis badė akis. Provincialu, ištęsta ir nuobodu. Vedėjai sėkmingai šturmavo aukščiausias banalybių viršūnes, apdovanojimų teikėjai sakė ilgus monologus apie save, skambėjo daug liaupsių lietuvių kinui, tautinis popsas liejosi per kraštus.
