Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Tikresnės realybės pasakojimai
Krėsle prie televizoriaus
Kasdienybė dažnai būna dramatiškesnė nei tai, ką matome istoriniuose filmuose ar melodramose. Bet ją parodyti sugeba ne kiekvienas režisierius. Pirmiausia jis turi būti idealus tikrovės stebėtojas. Toks yra Roy’us Anderssonas.
Jonas Ūbis
Vertybių ribos
Krėsle prie televizoriaus
Tarptautinio pripažinimo ir kritikos dėmesio Roy’us Anderssonas sulaukė, kai Kanų žiuri prizu 2000-aisiais buvo apdovanotas jo filmas „Dainos iš antro aukšto“ („LRT Plius“, šįvakar, 10 d. 21.30). Tada ne vienas nustebo, kad filmo kūrėjas visai ne debiutantas, bet brandus menininkas. Tai buvo trečias Anderssono filmas, tik sukurtas po ilgos, dvidešimt penkerius metus trukusios pertraukos.
Jonas Ūbis
Už tikrovės fasado
Krėsle prie televizoriaus
Gal tik man taip sekasi, bet vasarą retkarčiais įsijungęs televizorių būtinai pamatydavau kokios nors LRT laidos anonsą, o jame – būtinai virėją Beatą. Vulgariai kvatojančią, vartančią akis lyg blogame filme, garsiai rėkiančią, agituojančią skiepytis...
Jonas Ūbis
Istorija, kuri gyva
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Naujas „Kinas“, kurio autorė – Rasa Paukštytė, tradiciškai skirtas tik lietuvių kino istorijai. Simboliškas ir jo viršelis: Maskvos kinematografijos instituto (VGIK) studentas Raimondas Vabalas stovi atsirėmęs į Veros Muchinos skulptūros „Valstietė ir darbininkas“ herojės koją. Skulptūra iki šiol yra kino studijos „Mosfilm“ vinjetė, bet, prieš atsidurdama netoli instituto, 1939-aisiais puošė SSRS paviljoną pasaulinėje Paryžiaus parodoje.
Jonas Ūbis
Pamiršus baimę
Krėsle prie televizoriaus
Ingmaras Bergmanas laikomas vienu didžiausių kino kūrėjų. Padedamas Liv Ullmann, Bibi Andersson, Maxo von Sydowo, Ingrid Thulin ir kitų ištikimų talentingų bendradarbių, jis sugebėjo į kino materiją įdiegti tai, kas iki tol kinui atrodė svetima, – transcendentinę filosofiją ir psichologinę analizę, pasiekiančią slapčiausias žmogaus sielos gelmes.
Jonas Ūbis
Pabaisų laikas
Krėsle prie televizoriaus
Johno Krasinskio „Tylos zona“ (LNK, šiąnakt, 19 d. 02.15) – siaubo filmas, perkeliantis į netolimą ateitį. Ebotų šeima gyvena uždaroje erdvėje – jų nuošali ferma atrodo lyg gyvybės sala neaiškios kilmės pabaisų terorizuojamoje teritorijoje.
Jonas Ūbis
Tarp ritualų
Krėsle prie televizoriaus
Rašytojų biografijos kartais domina labiau nei jų knygos, gal todėl ne vienas literatūros klasikas rinkosi anonimiškumą. Seserys Charlotte, Emily ir Anne Brontë taip pat ilgai dangstėsi pseudonimais.
Jonas Ūbis
Be ateities
Krėsle prie televizoriaus
Kad vasara prasidėjo, matyti ir iš televizijų programų: filmai ir serialai kartojami, užtat sporto labai daug. Ir bus tik daugiau, nes dar žadama olimpiada... Sporto negali būti mažai, nes jis, kaip ir sovietmečiu, tebėra svarbi sudėtinė ideologijos dalis. Ir visai nesvarbu, kad jo „didvyriai“ gali būti net prievartautojai. Svarbu, kad jie žadina pasididžiavimą tėvyne ir jos pergalėmis. Tokiu pasididžiavimu, deja, grįstas ne vienas tiesus kelias į pragarą.
Jonas Ūbis
Patirtis įpareigoja
Krėsle prie televizoriaus
Knygos ar filmai apie šnipus vis dar sugeba žadinti fantaziją. Gal todėl, kad dažname mūsų taip pat tūno šnipas, kuris stebi ir analizuoja, bet nebūtinai kitus. Jam smagu apsimesti kažkuo kitu, net jei vedžioja šunį ar eina apsipirkti, o vakare spoksoti į svetimus langus, už kurių viskas turi būti kitaip nei jo namuose.
Jonas Ūbis
Vienintelis siužetas
Krėsle prie televizoriaus
Thierry Frémaux filmas „Lumière!“ („LRT Plius“, 27 d. 21.33) – ne tik apie kino pradininkus Louis ir Auguste’ą Lumière’us ar jų sukurtus filmus. Tai neįtikėtinai jaudinantis pasakojimas apie XX amžiaus pradžią ir idėjas, prisidėjusias prie naujojo meno atsiradimo. Frémaux yra sakęs, kad Lumière’ai sugalvojo kiną tris kartus – iš pradžių techniką, paskui meną, o vėliau kino teatrą. Ir visa tai išliko iki mūsų dienų.
