Krėsle prie televizoriaus
Dmytro Sukholytkyy-Sobchuko filmas „Pamfiras“ (LRT Plius, 10 d. 21.33) – vienas svarbiausių pastarųjų metų ukrainiečių filmų. Pradėtas kurti dar prieš pandemiją, „Pamfiras“ buvo baigtas jau prasidėjus karui. Jo premjera vyko Kanuose. Bukovinos miglose, paslaptingose vietinių apeigose skendintis „Pamfiro“ pasaulis – tai netikėtas Ukrainos provincijos portretas ir kartu universalus pasakojimas apie meilę. Apie sūnų, kuris nori būti kaip tėvas, ir apie tėvą, kuris padarys viską, kad sūnus nesektų jo pėdomis.
Krėsle prie televizoriaus
...Restauratorė Leila (Leïla Bekhti) ir dailininkas Damjenas (Damien Bonnard) myli vienas kitą. Bet Damienas serga bipoliniu sutrikimu ir ateina akimirka, kai Leila nebegali būti žmona, meiluže, motina ir slaugytoja. Liga pradeda užimti vyro ir žmonos santykiuose tiek vietos, kad jos nebelieka niekam kitam. Laikas ligoninėje padeda, bet tik iki tol, kol viskas vėl pasikartos. Prancūzų režisierius Joachimas Lafosse’as filme „Neramieji“ (LRT Plius, spalio 3 d. 21.33) bando suprasti, ką daryti, kai kitas žmogus tampa ne tuo, kuo buvo anksčiau. Ar tada reikia užbaigti santykius, ar juos pradėti iš naujo?
Krėsle prie televizoriaus
...Vidutinio amžiaus vyras Badis (Homayoun Ershadi) nori nusižudyti. Jis jau išsikasė duobę nuošalioje vietoje, bet reikia to, kuris ją užkas, prieš tai dukart pašaukęs Badį vardu. Jei šis atsilieps, žmogus turės jį ištraukti iš duobės, jei ne – užkasti kapą. Pagaliau atsiranda tas, kuris padės. Kadaise Bageris norėjo nusižudyti, bet jį išgelbėjo trešnių skonis. Abbaso Kiarostamio filmo „Trešnių skonis“ (LRT Plius, 21 d. 21 val.) veiksmas nukelia į Teheraną ir jo apylinkes.
Krėsle prie televizoriaus
Jei esate įpratę susitapatinti su pagrindiniu filmo veikėju, žiūrėti Martino Scorsese’s „Volstryto vilką“ (TV3, 14 d. 22 val.) bus nepatogu. Leonardo DiCaprio šįkart vaidina ne šiaip iš kitų režisieriaus filmų pažįstamą sociopatą, bet cinišką ir charizmatišką nusikaltėlį. Susitapatinti su juo pernelyg rizikinga. Tačiau banali istorija apie sukčiaus iškilimą ir žlugimą įtraukia nuo pat pirmų „Volstryto vilko“ kadrų, parodijuojančių garsius reklaminius finansinių bendrovių klipus. Juos už kadro komentuoja pats filmo herojus. Jis realus, nes filmas sukurtas pagal Jordano Belforto autobiografinę knygą. Beje, pats Belfortas filmo pabaigoje taip pat pasirodys ekrane – Naujojoje Zelandijoje jis pristatys susirinkusiesiems DiCaprio personažą.
Krėsle prie televizoriaus
Su vasara sunku atsisveikinti, bet gyvenimo ritmas pradeda keistis. Vakare jau anksti temsta ir pamažu supranti, kad teks susitaikyti su kalendoriumi. Nežinau, ar televizorius gali palengvinti tą susitaikymą – greičiau atvirkščiai, bet Abbaso Kiarostami (1940–2016) kūryba gali padėti susitaikyti ir su tirpstančiu laiku. 1987 m. pasirodęs jo filmas „Kur draugo namai?“ (LRT Plius, 7 d. 21 val.) – vienas garsiausių Irano Naujosios bangos filmų. Tai jautrus ir gilus filmas, kupinas grožio ir įtampos. Jo išeities taškas paprastas: aštuonerių metų Ahmedas atsitiktinai paėmė Mohamado sąsiuvinį ir turi jį grąžinti, nes klasės draugas gali būti išmestas iš mokyklos. Ahmedas ilgai klaidžioja ieškodamas draugo namų.
...Pagrobimą, apie kurį iš anksto buvo pranešta, transliuoja socialiniai tinklai. Pagrobtas teisėjas, kadaise paskelbęs neteisingą nuosprendį. Dabar jis pats kaltinamasis, o prisiekusiaisiais taps tiesioginės transliacijos žiūrovai. Jie ir spręs, kokio nuosprendžio nusipelno teisėjas. Taip trumpai galima anonsuoti Kanados rašytojo ir režisieriaus Wilsono Coneybeare’o filmą „Amerikos korikas“ (LNK, liepos 2 d. 22.30).
Krėsle prie televizoriaus
Lietuva geba stebinti. Štai viena konservatorių politikė nustebino savo „žmogiška klaida“. Taip ir nesupratau, kokia klaida būtų nežmogiška, bet ne tai svarbiausia. Nustebino, kad moralinį nevalyvumą galima vadinti klaida. Štai LRT tinklalapyje skaitau, kad viena žurnalistė susituokė su mylimuoju. O jei būtų susituokusi su nekenčiamuoju? Ar sužinotume? Važiuojant iš Vilniaus galima pamatyti reklamą, kuri žada „orgazmo investicijas“, – apie tokias iki šiol negirdėjau. Stebina nuolat tyru ir nekaltu patriotizmu besidžiaugiantis Kaunas, susirengęs statyti paminklą komunistui Brazauskui. Paguosti gali tik tame pačiame Kaune pamatyta iškaba: „Laidojimo paslaugos visą parą“.
Krėsle prie televizoriaus
Prancūzų režisierė ir aktorė Maïwenn mano, kad „menininkai – tai prieinami politikai“, kurie formuoja visuomenės nuomonę, nes „kai mes matome, kaip kalba politikas, mažai ką suprantame“, bet „kai kalba menininkai, tai suprantama visiems“. Gal taip ir yra, bet kažkodėl neįsivaizduoju, kad lietuvių politikus būtų galima išversti į meno kalbą, juolab kad po pastarųjų rinkimų ir gausių vieno naujo Europos Parlamento nario Evangelijos citatų gali pasirodyti, jog atsidūrei psichodeliško „siaubiako“ filmavimo aikštelėje.
Krėsle prie televizoriaus
Marielle Heller filmas „Nuostabi diena, kai esame kartu“ (TV1, 9 d. 23.05) nėra tipiškas biografinis filmas, nuo kurių, regis, visi pavargo. Užuot pasakojusi apie JAV populiarios laidos vaikams vedėją Fredą Rogersą (1928–2003), žmogų iš kūno ir kraujo, režisierė pasakoja apie reiškinį, koks buvo žiūrovų pamėgtas ponas Rogersas, ir apie jo įtaką, na, jei ne pasauliui, tai bent laidos žiūrovams. Heller yra sakiusi, kad jos metodas – „bandyti kalbėti apie tai, apie ką žmonėms kalbėti nepatogu“.
Krėsle prie televizoriaus
Vasarą svarbiausia yra orų prognozė. Nors ja pasitiki tik labai naivūs žmonės, vis dėlto tai kasdienio ritualo dalis. Įdomu klausytis gyvų ir tikrų sinoptikų, bet televizijoje egzistuoja ir vyrai bei moterys, stovintys veidu į mus žemėlapio fone ir iškilmingai skaitantys televizijos suflerį. Jie įsitempę, bijo pajudėti, mediniais rankų judesiais kartais brūkšteli virtualų žemėlapį. Negyva kalba, tvarkingi kostiumai ir gilios iškirptės – ne profesionalų, o įsivaizduojamų idealių lietuvių atributai, tad kiekvienąkart suabejoju, ar tik jų nesugeneravo dirbtinis intelektas.