Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Aukų privilegijos
Krėsle prie televizoriaus
Pandemijos realybė nyki, todėl kiekvienas savaip bando nuo jos pasislėpti. Vis dažniau bėgu į jutubą, kur gyvenimą iš tikrųjų praskaidrina tiesioginės koncertų transliacijos. Kai matau, kad prisijungia vis daugiau laukiančiųjų koncerto pradžios, o kameros rodo susirinkusius salėje, ir pats pasijuntu esąs tarp jų – besišnekančių su pažįstamais, ieškančių savo vietos, skaitančių programėlę. Žinoma, galėčiau koncertą pasižiūrėti ir vėliau, bet labai jau brangus dalyvavimo tą pačią akimirką kažkur toli vykstančiame koncerte efektas.
Jonas Ūbis
Kai griūva pasaulis
Krėsle prie televizoriaus
Tiršta migla, asfaltuotas kelias, nuo jo nuvažiuojantis automobilis, kuris krinta į pilką nežinią. Tai tik keli netoli gyvenančios šeimos tragedijos elementai. Nuo šios akimirkos šeimos kasdienybę persmelks skausmingas per avariją žuvusios moters – žmonos, motinos, močiutės – ilgesys. Pasak islandų, kai dangaus spalva susilieja su žiemos kraštovaizdžiu, išnyksta riba tarp dangaus ir žemės, gali bendrauti mirusieji ir gyvieji.
Jonas Ūbis
Dideli ir maži gyvūnai
Krėsle prie televizoriaus
Jerzy Stuhro filmo „Didelis gyvūnas“ („LRT Plius“, balandžio 2 d. 21.30) istorija ilga. Jo scenarijų parašė Krzysztofas Kieślowskis pagal Kazimierzo Orłosio apsakymą, kuris buvo išspausdintas 1972-aisiais. Netrukus Kieślowskis gavo teisę jį ekranizuoti, bet Orłosis atsidūrė uždraustų rašytojų sąraše ir filmą kurti Lenkijoje buvo neįmanoma.
Jonas Ūbis
Statant tiltus
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Naujasis „Kinas“ neatsisakė tradicijos pristatyti „Kino pavasarį“, nors šiemet šis ne toks ilgas ir programos taip pat trumpesnės. Festivalis dar vyksta ir jo rengėjų rekomendacijos naudingos, juolab kad dalis filmų, matyt, pratęs savo gyvenimą ir lietuviškose virtualiose platformose. Tad pravers ir filmų recenzijos: Linas Vildžiūnas recenzuoja Tsai Ming-liango „Dienas“, Ieva Kotryna Skirmantaitė – Hong Sang-soo „Moterį, kuri pabėgo“, o Gediminui Kuktai patiko Małgorzatos Szumowskos kartu su Michału Englertu režisuotas nuorodų į Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį“ kupinas pasišaipymas iš stebuklingų prasmingo gyvenimo receptų ieškančių šiuolaikinių turčių „Sniego daugiau nebus“.
Jonas Ūbis
Dabarties diagnozės
Krėsle prie televizoriaus
Televizijos žmonės vis dažniau primena mano kompiuterį. Jis kartais apsimeta gyvu ir sugrįžus prie pradėto teksto išmeta kažką panašaus į „Malonu vėl matyti“. Taip ir televizijos laidų vedėjai stengiasi būti malonūs, mandagūs, bet jų klausydamasis imu abejoti, ar tai gyvas žmogus, ką jau kalbėti apie velykinius cukrinius kunigėlius, kurie jau nuo kovo pradžios šmėkščioja laidų anonsuose. Tai suprantama, juk netrukus Velykos ir vėl užlies mišių, bažnytinio kičo ir šventinių koncertų banga.
Jonas Ūbis
Svajonės puošia
Krėsle prie televizoriaus
Knygos „Bloga moteris ir naujoji femme fatale šiuolaikiniame kine“ („The Nasty Woman and the Neo Femme Fatale in Contemporary Cinema“) autorė Agnieszka Piotrowska mano, kad šiuolaikiniuose filmuose ir serialuose apstu naujo tipo veikėjų, kurios vis drąsiau kovoja su patriarchatu.
Jonas Ūbis
Pabėgimų kronikos
Krėsle prie televizoriaus
Filmą „Vasaros paukščiai“ (TV3, 13 d. 22.39) kūrė garsus duetas iš Lotynų Amerikos – Ciro Guerra ir Cristina Gallego. Filmas prasideda beveik kaip dokumentinis – senas indėnas piemuo mėlyno dangaus fone dainuoja apie garbę, praradimą ir godulį. Ties 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių riba Kolumbijos pakraštyje gyvena sena ir garbinga šeima.
Jonas Ūbis
Nebijokime prisiminimų
Krėsle prie televizoriaus
Psichiatrai ir psichologai su baime laukia pandemijos pabaigos, užtat įvairių bažnyčių ar sektų atstovai, regis, tik trina rankas. Jų poreikis neabejotinai išaugs. Bet ne todėl noriu dar kartą parekomenduoti Paulo Thomo Andersono „Mokytoją“ (LNK, 9 d. 22.30), nors filmas gali tapti ir perspėjimu.
Jonas Ūbis
Pasižiūrėti kitaip
Krėsle prie televizoriaus
Gal kalta pandemija, bet anksčiau nerodytų filmų televizijų programose padaugėjo. Tik nežinau, ar televizorius, internetas, gausūs serialai ir kitokios virtualios pramogos vis dar džiugina akis ir ausis. Bet pabandykime įsigilinti į kelis šios savaitės pasakojimus.
Jonas Ūbis
Nekęsti kartais sveika
Krėsle prie televizoriaus
Iš pradžių Martino McDonagh filmas „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ (TV3, 20 d. 22.40) pasakoja istoriją taip, kad ji atrodo sudėliota iš stereotipų: veiksmo vieta – JAV provincijos miestelis, kuriame, regis, dar gyvi visi steigiamieji mitai, vietiniai policininkai – rasistai ir homofobai, kunigas atspindi bendruomenės veidmainystę, o pagrindinė veikėja Mildred (Frances McDormand) negali susitaikyti, kad praėjus jau septyniems mėnesiams vis dar nerastas jos paauglės dukters žudikas.
