Autorius: Jonas Ūbis
Jonas Ūbis
Siaubas kartais gydo
Krėsle prie televizoriaus
Dar vienas Agnès Varda retrospektyvos filmas „Jane B. pagal Agnès V.“ („LRT Plius“, šįvakar, 23 d. 21.30) – tai gana chuliganiškas, neįprastas aktorės, dainininkės, modelio, Serge’o Gainsbourgo mylimosios ir Charlotte Gainsbourg mamos Jane Birkin kino portretas.
Jonas Ūbis
Visi laimės atspalviai
Krėsle prie televizoriaus
Laimė man visada buvo pernelyg, kaip čia pasakius, buržuazinė sąvoka. Išsipildžiusi svajonė. Oksimoronas. Gal todėl šiais laikais tai pavadinta paprasčiau: „gerovė“. Ar laimė egzistuoja, ar tai tik spalvinga reklaminė gyvenimo būdo etiketė, ironiškame filme „Laimė“ („LRT Plius“, šįvakar, 16 d. 21.30) svarsto Agnès Varda.
Jonas Ūbis
Išvakarėse
Krėsle prie televizoriaus
„LRT Plius“ šįvakar (spalio 9 d. 21.30) pradeda rodyti prancūzų režisierės Agnès Varda (1928–2019) filmų retrospektyvą. Tai, matyt, geriausia, kas gali mus ištikti šį rudenį. Jos filmai – apie žmones, kurie myli, abejoja ir nori gyventi savo gyvenimą, bei apie laiką, kurį taip tiksliai jautė režisierė. Varda turėjo ypatingą talentą užčiuopti tai, kas dar tik formuojasi, dar nematoma, bet jau tvyro ore. Jau paženklinta būsimų permainų ir naujos tapatybės dvasios.
Jonas Ūbis
Žirmūnų titanė ir kitos staigmenos
Krėsle prie televizoriaus
Šeštadienio rytą pašto dėžutėje radau reklaminį leidinį „Žirmūnų balsas“. Pasirodo, taip reklamuojasi Seimo narė, kurią maniau esant bebalsę ir bežodę – tipišką lietuvių politikos nykumo įsikūnijimą, mat per visus tuos metus, kai ji Seime, nepastebėjau pasisakant ar pristatant kokią įsimenančią iniciatyvą, nors būdamas mizantropas gana dažnai žiūriu Seimo televiziją.
Jonas Ūbis
Pirmykščiai jausmai
Krėsle prie televizoriaus
Kol televizijose vyksta rinkimų debatai, „Dviračio žinios“ neturi jokių šansų. Tokio absurdo ir satyros kaip per debatus nepamatysi niekur. Būtent čia filosofas Arvydas Juozaitis į kalbas vis smaigsto liberalaus siaubo „Maximos“ pavyzdį. Arba teisininkė (laimė, buvusi) Neringa Venckienė palaiko idėją uždaryti prokuratūrą ir pati siūlo uždaryti LRT, mat taip galima sutaupyti pinigų ir atiduoti juos liaudžiai.
Jonas Ūbis
Akistatos su paslaptimi
Krėsle prie televizoriaus
Tai, kas vyko 2000-ųjų rugpjūtį Barenco jūroje, gali būti ne vieno filmo tema. Atominį rusų povandeninį laivą „Kurskas“ ištiko katastrofa: sprogusi torpeda sunaikino didžiąją įgulos dalį, o likę gyvi dvidešimt trys jūreiviai taip ir nesulaukė gelbėtojų. Tai liudijo ir politikų abejingumą (garsioji Putino frazė „Jis nuskendo“ geriausiai apibūdina Rusijos prezidentą), ir karinio jūrų laivyno situaciją, ir žuvusiųjų artimųjų dramą.
Jonas Ūbis
Sprendimai ir pasekmės
Krėsle prie televizoriaus
Pilnametražis trisdešimtmečio dano Gustavo Möllerio debiutas „Kaltė“ („LRT Plius“, 17 d. 21.33) pritvinkęs įtampos. Ne vieno festivalio žiūrovus sužavėjusio filmo veiksmas neperžengia uždaros pagalbos telefono būstinės sienų, o pagrindinis veikėjas – policininkas Asgeris (Jakob Cedergren) – visą filmą kalba telefonu. Jis neturi laiko svarstyti gėrio ir blogio problemų, nes jas sprendžia kiekvieną akimirką priimdamas sprendimus. Savaime suprantama, sprendimai gali būti ir klaidingi.
Jonas Ūbis
Ne tik niuansai
Krėsle prie televizoriaus
Kriminalinė Romaino Gavraso komedija „Pasaulis priklauso tau“ (TV3, 5 d. 22 val.) prieš porą metų sužavėjo Kanus. Tai pasakojimas apie Paryžiaus pakraščių gyventoją, trisdešimtmetį Fransua (Karim Leklou), kuris svajoja apie butą prie jūros ir ramų verslą. Tačiau svajones apie prekybą šaldytais batonėliais Šiaurės Afrikoje sugriauna žinia, kad visas Fransua santaupas iššvaistė mama (Isabelle Adjani).
Jonas Ūbis
Lietuvių kino istorijos detektyvai
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Vasarą tradiciškai užbaigia lietuviškam kinui skirtas žurnalo numeris, kurį būsimo leidinio „Lietuvių kinas: filmai, asmenybės, kontekstai“ pagrindu parengė kino kritikė Rasa Paukštytė. Įžangos žodyje ji rašo: „Lietuvos kino raida ir menininkų kūrybinės biografijos pilnos nuotykių, kuriuose įsiamžino laikas, asmenybės, kontekstai. Kai kuriuos rašytinius šaltinius šiandien skaitome kaip intriguojantį romaną apie visuomenę ar detektyvinę istoriją. Laikraščiai, interviu, žurnalai, posėdžių protokolai išsaugojo leksiką, elgesio papročius, žodžius, terpę, kurioje kūrė kino menininkai ir ne tik jie.“
Jonas Ūbis
Ironija gydo (ne tik kiną)
Krėsle prie televizoriaus
Baigiasi ši keista vasara, kurią istorikai, ko gero, pavadins ir protestų bei permainų vasara. Pokyčių nematyti tik lietuviškų televizijų programose. Vienos jų, kaip ir anksčiau, skatina vartojimą (taip pat ir populiariosios kultūros) bei šiurpina lietuviškų žvaigždžių gyvenimo detalėmis, kitos vis labiau angažuojasi politiškai – artėja rinkimai. Tai suprantama. Lyderiai išsikvėpę. Reikia protezų. Iš veiksmingiausių ir patikrintų – nacionalizmas. Jau teko pastebėti ir atvirai propagandinių laidų, nors, prisipažinsiu, lietuviškų televizijų iš paskutiniųjų vengiu. Tai, ką jos rodo, dažnai tėra diskusijos dėl tikrovės ar problemos imitacija. Mūsų televizijos tampa naujosios fasadinės kultūros dalimi. Stinga kritikos, ironijos, bet labiausiai – analizės.
