7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Tautvydas Urbelis

Keturi gundymai

Beno J. Riepe’s spektaklis šokio festivalyje „Aura 29“

Tamsaus baroque pop žanro garso takelis ir casual stiliaus kostiumai Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje atrodė pernelyg... normaliai. Iš pradžių veiksmas scenoje priminė dar vieno tarp Renesanso idealų ir šiandienos nerimo pasiklydusio spektaklio repeticiją. Net šokėjų kūnai atrodė pavargę ir dar neatsipeikėję iš nuostabos, kad dar kartą, skambant klasikai, tais pačiais judesiais teks spręsti tuos pačius būties klausimus, – kankinanti amžinybė nesigaili žiūrovų.

Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Pasipriešinimas mene – anachronizmas ar būtinybė?

Pokalbis su choreografu Vyčiu Jankausku

Kūrėjas yra kovotojas – dėl to nedaug kas ginčytųsi. Seniai įvardyta, kad menas paprastai gimsta iš nepasitenkinimo, tarsi estetiška rezistencija prieš pasaulyje, visuomenėje, šeimoje, žmoguje vykstančius procesus. Paradoksalu tai, kad norėdami išgyventi (ne tik užsidirbti, bet ir priklausyti bendruomenei) kūrėjai, kaip ir kiti žmonės, turi prisitaikyti prie institucijų diktuojamų sąlygų.

Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ar tikrai primirštieji?

„Leningradiečių“ baleto grupė

Kiekvieną kartą eidamas pro senąjį Operos ir baleto teatrą Jono Basanavičiaus gatvėje, prisimenu ne tik savo paauglystę, jaunystę, kurios prabėgo šalia teatro arba jame. Tuo metu gyvenome K. Kalinausko gatvėje, iki teatro tik keli žingsniai, tad vos ne kiekvieną dieną matydavau teatralų ar su jais bendraudavau. Gal todėl dabar jaučiuosi turintis teisę dainuoti „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku...“. Tas laikas ne tik supažindino mane su tikruoju teatro meno elitu, bet ir suteikė galimybę bendrauti, mokytis, sekti jų pėdomis.

Charakterinių šokių pamoka Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Charakterinių šokių pamoka Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Genovaitė Samaitytė ir Algimantas Mackevičius
Genovaitė Samaitytė ir Algimantas Mackevičius
Antanas Beliukevičius
Antanas Beliukevičius
Iš kairės: Eugenijus Judinas, Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Ramutė Šimėnaitė ir Pranė Sargūnaitė
Iš kairės: Eugenijus Judinas, Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Ramutė Šimėnaitė ir Pranė Sargūnaitė
Iš kairės: Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Eugenijus Judinas ir Raimondas Minderis
Iš kairės: Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Eugenijus Judinas ir Raimondas Minderis
Lietuvių merginų grupė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Lietuvių merginų grupė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Lietuvių baleto grupė Leningrade. E. Bukaičio archyvo nuotr.
Lietuvių baleto grupė Leningrade. E. Bukaičio archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Karalienė be karūnos

Eduardo Balsio baletas Klaipėdos muzikiniame teatre

Prieš dvidešimt suvirš metų Klaipėdoje gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau ne kartą yra prisidėjęs prie Lietuvos šokio kultūros įvairovės stiprinimo. Šiais metais jo indėlis – ypatingas. Tai naujas vilniečio choreografo Martyno Rimeikio darbas – Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, afišose pristatomas kaip šiuolaikinio šokio spektaklis (premjera – rugpjūčio 16 ir 17 d.).

Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Individualus žvilgsnis į gerai žinomą pasaką

Pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu prieš baleto premjerą

 

Vakarų Lietuvos regione vyksta tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Ryškiausias šių metų festivalio akcentas – Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera, žiūrovų laukianti rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje. Ta proga kalbiname choreografą Martyną Rimeikį, publikai ruošiantį išskirtinį baleto pastatymą. Pašnekovas dalinasi mintimis apie pasakos „Eglė žalčių karalienė“ įvairiapusiškumą, naujas įžvalgas, idėjas, perspektyvius jaunuosius baleto artistus.


Kompozitoriaus Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera – ryškus įvykis Lietuvos šokio meno pasaulyje. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė minėjo, jog jau prieš metus Jūsų galvoje šmėžavo mintys apie tokį spektaklį. Kokie užplūdo jausmai, sulaukus konkretaus teatro kvietimo?

Seniai žinojau, jog pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – įvairialypė.

Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaros pradžia

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.

Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ar verta atsisakyti tradicijų?

Baleto skyriaus Gala koncertas

Mėgstame kartoti, jog tradicijos yra tam, kad jas laužytum. Bet ar verta? Viena tokių tradicijų – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventų pavasarinis koncertas, anksčiau vadintas Baigiamuoju, dabar – Gala koncertu. Būsimos baleto žvaigždės ir būsimi kordebaleto šokėjai tapdavo šio vakaro ašimi.

Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Silvija Čižaitė-Rudokienė

Laiko karoliukų žaidimai

Lietuvos šiuolaikinis šokis

Jei pradėsime šiuolaikinio šokio laiko karoliukų žaidimą nuo svarstymų, kas vyksta šiandien ir kas bus toliau, turbūt derėtų suprasti, kad šokio kelias lietuviškoje kūrybos padangėje niekada nebuvo pats tiesiausias. Lietuva buvo vadinama teatro šalimi, teatro, kuris griovė sienas (tariamas ar tikras), buvo nužymėtas egzistencializmo žyme, puoselėjamas kaip pasipriešinimo sistemai reiškinys. Teatro, kuris net būdamas apolitiškas, linkęs į lyriką, vienaip ar kitaip būdavo nuspalvinamas kultūrinės kovos motyvais. Tačiau šokio pasaulis gimdė ne ką mažesnius kovotojus, tik jų kelias buvo kur kas sudėtingesnis.

Scena iš spektaklio „Kaunas Zoo“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaunas Zoo“. D. Matvejevo nuotr.
Išraiškos šokis. D. Nasvytytės archyvo nuotr.
Išraiškos šokis. D. Nasvytytės archyvo nuotr.
Brigita Kulbytė

Mąstyti, kaip padėti kitam

Pokalbis su menininku Denisu Kolomyckiu

Prioritetas visada buvo ir yra teatras – norėjau būti režisieriumi. Būdamas maždaug keturiolikos pradėjau lankyti Mažąją teatro akademiją (MTA). Tai parengiamieji aktorių kursai moksleiviams, ketinantiems studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Dėstytojai MTA dirbo kaip su vaidybos studentais pirmame kurse – gyvūnėlių etiudai, scenos kalba, judesio, šokio pamokos etc.

Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
„1001 šokio istorija“
„1001 šokio istorija“
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Naujos choreografijos erdvės

Aštuntasis „Kūrybinis impulsas“

2011 m. prie Lietuvos baleto trupės vairo stojęs choreografas Krzysztofas Pastoras metė gelbėjimo ratą tuomet merdėjusiai Lietuvos choreografijai – inicijavo „Kūrybinį impulsą“, padrąsindamas baleto artistus ir kitus su šokiu susijusius menininkus išbandyti jėgas kuriant choreografiją.

Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno kompozicijoje „The Spotlight“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė, Milda Luckutė, Dorotėja Navickaitė ir Jonas Bernardas Kertenis kompozicijoje „Domino efektas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „259“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Mel Bombardo ir Aistis Kavaliauskas kompozicijoje „Daug, vėlu, toli, nėra“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš kompozicijos „Miražas“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas