7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Žilvinas Dautartas

Gyvas valingumo pavyzdys

XVIII baleto mokyklos laida. Deimantė Kupstaitė-Karpušenkovienė

Dauguma mūsų žino tokią patarlę: pyragas kepa ne taip, kaip bobutė nori, o kaip krosnis iškūrenta. Ją kartais prisimenu rašydamas apie Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidas. Prisimindamas tą ar kitą choreografijos skyriaus auklėtinį ar auklėtinę stengiuosi suprasti, kodėl Fortūna vienus globoja, o kitiems atsuka nugarą.

Deimantė Kupstaitė ir Viktoras Karpušenkovas. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Deimantė Kupstaitė ir Viktoras Karpušenkovas. Aliodijos Ruzgaitės archyvo nuotr.
Deimantė Kupstaitė spektaklyje „Atspindžiai“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė spektaklyje „Atspindžiai“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė balete „Choreografo laiškai M.K.Č.“. M. Raškovskio nuotr.
Deimantė Kupstaitė balete „Choreografo laiškai M.K.Č.“. M. Raškovskio nuotr.
Aliodija Ruzgaitė pamokoje. Šeimos archyvo nuotr.
Aliodija Ruzgaitė pamokoje. Šeimos archyvo nuotr.
Agnė Zėringytė

Judesys, išlaisvinantis emocijas

Pokalbis su šokėja Vilija Montrimaite

Šokėja Vilija Montrimaitė, 2017 m. baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės. Sukūrė vaidmenis spektakliuose „Don Kichotas“, „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, LNOBT, 2020), „Amžinybė ir viena diena“ (choreografas Itzikas Galili, 2019), „Pachita“ (2021) ir kt.

Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Stanislavas Semianiura balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandis

Vienas paskui kitą rodyti trys Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ spektakliai iš nerimo ir nežinios persmelktos kasdienybės nukėlė į romantizmo idėjomis alsuojantį XIX a. pasaulį ir padėjo kuriam laikui atkurti emocinę pusiausvyrą. Balete daug dėmesio skirta ne tik choreografinėms formoms, bet ir vaidybinėms scenoms, leidžiančioms žiūrovams įsijausti į pasakojimą ir mėgautis tokiomis būdingomis tam laikotarpiui estetizuotomis netekties ir liūdesio būsenomis. Solistai Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius toliau kuria ir tobulina savo herojų biografijas, o Laucius entrechat six serijoje, atrodė, atsiplėš nuo žemės ir pramuš scenos lubas.

Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Miryam Roca Cruz ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Vilija Montrimaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Vilija Montrimaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Victor Coffy ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Victor Coffy ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kasdieniškai nepakeliamas šokis dviese

Annos Marijos Adomaitytės spektaklis festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatytas choreografės Annos Marijos Adomaitytės spektaklis „Pas de deux“ į nepasiruošusio žiūrovo sąmonę įsminga kaip adata arba smeigtukas, nepaliekantis akivaizdžių sužalojimų, tik nejaukų emocinio maudulio pojūtį. Sakyčiau, ypač malonu, kad tokį tikslų, bet gyvybę tausojantį dvasinį smūgį žiūrovų link paleidžia taikli iš Lietuvos kilusios šiuolaikinio šokio kūrėjos ranka.

Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier ir Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier ir Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier ir Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier ir Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier ir Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Victoras Poltier ir Mélissa Guex šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Kamilė Žičkytė

Išsivaduoti iš baimės

„Šiaurės Korėjos šokis“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Prieš penkmetį dalyvaujant festivalyje „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje, į akiratį pakliuvo tuomet neseniai išversta vieno įdomiausių prancūzų teatro kūrėjų, režisieriaus, dramaturgo Joëlio Pommerat pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“, parašyta 2013-aisiais. Pjesėje – dvidešimt trumpų istorijų, išrašytų lyg žmonių santykių kaleidoskopas su ašaromis, drama ir juoku. Nors pjesė visai nepolitiška, jos pavadinimas skatino pasidomėti Korėjos konfliktu, Šiaurės Korėja ir mitais apie šalį, kurioje gyvenimas apjuostas griežtomis taisyklėmis ir melu.

Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Eun-Me Ahn spektaklyje „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Eun-Me Ahn spektaklyje „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiaurės Korėjos šokis“. D. Ališausko nuotr.
Agnė Zėringytė

Suprasti, ką reiškia krytis

Pokalbis su šokėju Luku Karveliu

Lukas Karvelis – šokėjas, savo kūryba laužantis nusistovėjusias normas. Jis ardo bei tyrinėja tokias temas kaip priklausomybė, tapatybė, lytis, emocija, krytis ir judesys. Baigęs šokio studijas Nyderlanduose, pasirodė Brazilijos, Italijos, Danijos, Izraelio, Prancūzijos, Švedijos ir kitų šalių scenose. Sukūrė tokius monospektaklius ir performansus kaip „Blank Spots“, „Theo“ ir kt. Su šokėja Julija Stankevičiūte šoko spektaklyje „Derybos“ (choreografė Viktorija Bobinaitė, „Menų industrija“, 2021).

Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Ališausko nuotr.
Lukas Karvelis pasirodyme „Theo“. D. Ališausko nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Meistriškai papasakota istorija sukuria pasaulį

Jo Strømgreno spektaklio „Made in Oslo“ gastrolės Vilniuje

Vilniuje tikru pavasariu pakvipo tik balandžio 2-ąją – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre legendinei trupei „Jo Strømgren Kompani“ suvaidinus šokio spektaklį „Made in Oslo“. Šį kartą norvegai pasistengė maksimaliai išnaudoti mūsų, sostinės gyventojų, jūros ilgesį – pakviesdami vilniečius iš vandens perspektyvos pažvelgti į jų gimtojo Oslo fenomeną.

Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Scena iš spektaklio „Made in Oslo“. J. Battisti nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Fantazija ir tikrovė

Dimitris Papaioannou Vilniuje

Ilgai lauktas pirmasis pasimatymas su graikų menininko Dimitrio Papaioannou kūryba, kuriam įvykti padėjo šių metų festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, atvėrė tokias estetinio suvokimo erdves, kurias įtikinamai perteikti gali tik nemenką literatūrinį talentą turintis vertintojas.

Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Ignas Zalieckas

Šokis gali kurti alternatyvias struktūras

Pokalbis su šokėja Ula Liagaite

Šokėja Ula Liagaitė studijavo šiuolaikinį šokį „The Northern School of Contemporary Dance“ Anglijoje ir LEM Argentinoje. Sukūrė tokius darbus kaip „Duetas kuris buvo“, „Nedidelės apimties vyksmas“ („Small Performance“), „Una Chiva“ (choreografė Viviana Iasparra) ir kt. Taip pat vaidina Łukaszo Twarkowskio spektaklyje „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020).

Ula Liagaitė. M. La Banca nuotr.
Ula Liagaitė. M. La Banca nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Una Chiva“. G. V. Videla nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Una Chiva“. G. V. Videla nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Duetas, kuris buvo“. L. Mykolaičio nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Duetas, kuris buvo“. L. Mykolaičio nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Duetas, kuris buvo“. L. Mykolaičio nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Duetas, kuris buvo“. L. Mykolaičio nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Duetas, kuris buvo“. L. Mykolaičio nuotr.
Ula Liagaitė šokio spektaklyje „Duetas, kuris buvo“. L. Mykolaičio nuotr.
Ula Liagaitė pasirodyme „Nedidelės apimties vyksmas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Ula Liagaitė pasirodyme „Nedidelės apimties vyksmas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Ula Liagaitė pasirodyme „Nedidelės apimties vyksmas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Ula Liagaitė pasirodyme „Nedidelės apimties vyksmas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Ula Liagaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ula Liagaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Žilvinas Dautartas

Baleto priešaušris

XV, XVI ir XVII baleto mokyklos laida. Viltis Algutytė ir Edvardas Smalakys

Ir mene pasitaiko nederlingų metų. Nuo tokio „badmečio“ neapsaugotas niekas – nei profesionalūs meniniai kolektyvai, nei švietimo įstaigos, ruošiančios būsimus profesionalus. Nuo ko priklauso tas „badmetis“, kuris kartais sujaukdavo ir choreografijos skyriaus absolventų, ir jų mokytojų planus? Nuo mokytojų? Bet didesnė jų dalis juk prieš tai ir po to sugebėdavo profesionaliai atlikti savo darbą. Nuo mokinių, jų profesinių duomenų, gebėjimo perimti mokytojų teikiamas žinias? Bet į choreografijos skyrių priimdavo gabiausius, po skrupulingos atrankos (su sąlyga, jei būdavo iš ko rinktis!).

Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Žizel“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Gulbių ežeras“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys balete „Spragtukas“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys ir Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Edvardas Smalakys ir Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Viltis Algutytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
Viltis Algutytė balete „Žydrasis Dunojus“. M. Raškovskio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 27  >>> Archyvas