Šokis
Miglė Munderzbakaitė
Nuo pokalbių iki pojūčių
„ConTempo“ festivalio įspūdžiai
Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.
Ingrida Ragelskienė
Rankas į viršų
Teatriniai vasaros įspūdžiai
Mano vangi, bekraujė, užguita teatrinė vasara galiausiai patyliukais mirė Rygoje. Rugsėjo 3 d. nuolankiai susigėrė į senojo pirklių ir poetų miesto grindinį. Įkyriu purvu ir dulkėmis prikibo prie elegantiškų praeivių batų padų. Tądien 27-uosius gyvavimo metus švenčiantis šiuolaikinio teatro festivalis „Homo Novus“ atsargiai žadėjo meninę pauzę didžiosios tamsos metu. Po sočių pietų festivalio kuratoriai ir tikriausiai jų artimųjų būrys linksminosi namudiniame „GuČi Fabrika“ projekto vyksme – pasitelkę žirkles ir adatą visai Rytų Europai puikiai pažįstamą turgaus „tašę“ transformuodami į praktinės reikšmės nebeturinčius, bet labai mielus, asmeninių istorijų kupinus naujus objektus: kepures, žaisliukus, „stringus“.
Agnė Zėringytė
Tarp skirtingų kultūrų
Pokalbis su baleto šokėja Gohar Mkrtchyan
Gohar Mkrtchyan – armėnų kilmės šokėja, užaugusi ir mokslus baigusi Ispanijoje. 2012 m. po studijų Madrido konservatorijoje mokėsi ir treniravosi San Fransiske, o 2014–2015 m. stažavosi „Estudio de Danza María de Ávila“. 2015 m. prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, čia sukūrė daug vaidmenų tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Don Kichotas“, „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, 2017), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Dienos, minutės“ (choreografas Rimeikis, 2019), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Pragiedrėjusi naktis“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2021), „Šventasis pavasaris“ (choreografas Rimeikis, 2021), „Flesh“ (choreografas Ivánas Pérezas, 2022), „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, 2022) ir kt. 2022 m. tapo „Metų baleto viltimi“.
Žilvinas Dautartas
Pirmieji laimėjimai Terpsichorės pasaulyje
Baleto mokyklos auklėtinių pasiekimai
Rugsėjo 1-ąją jubiliejinius mokslo metus pradės Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Nors tuometis Meno reikalų valdybos viršininkas prie LTSR Ministrų tarybos Juozas Banaitis įsakymą dėl choreografijos skyriaus steigimo prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos pasirašė tik 1952 m. kovo 20 d., įpareigodamas muzikos mokyklos direktorę Liudmilą Keželytę iki rugsėjo 1-osios surengti mokinių priėmimą.
Helmutas Šabasevičius
Baleto dienoraščiai
Birželis – nuo 1922 iki 2022
Ši diena Lietuvos profesionaliajam šokiui ypatinga – lygiai prieš šimtą metų Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje, įvyko pirmasis Olgos Dubeneckienės baleto studijos moksleivių koncertas. Pirmoje dalyje mokinės parodė baleto pamoką prie atramų, po to – salės viduryje. Antroje dalyje žiūrovai pamatė atskirų šokių programą, kurioje kartu su kitomis studijos auklėtinėmis dalyvavo Jadvyga Jovaišaitė, vėliau tapusi viena mėgstamiausių Valstybės teatro baleto artisčių.
Greta Vilnelė
Nuo gimimo iki mirties
Apie meninį projektą „Vilkta svetainė“
Ekscentriško meno gurmanams jau girdėto ir pažįstamo kabareto „Vilkta karalienė“ organizatorius Povilas Bastys naktį iš liepos 16 į 17 d. tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatė novatorišką eksperimentinį-meninį projektą „Vilkta svetainė“. Šio projekto tikslas – suburti skirtingų sričių menininkus ir iš jau turimų pavienių eskizų sukurti kolektyvinį aukštos meninės vertės pasirodymą. „Vilktos svetainės“ bendra koncepcija glaudžiai susijusi su šių metų festivalio tema „Sanatorium Immortalitas“. Prie projekto prisijungė šokėjai, fakyrai, dainininkai, cirko artistai ir drag karalienė.
Greta Vilnelė
Pamatyti nematomą
Apie tarptautinį gatvės teatro festivalį SPOT
Pirma į galvą ateinanti mintis, galvojant apie festivalio sąvoką, yra bendruomenė. Ne vienus metus trunkantys renginiai visuomenėje įgauna savitą veidą. Jeigu pasiseka, su festivaliu susiję žmonės suformuoja giliai alsuojantį organizmą, kuris atveria akiratį, įkvepia žiūrovus domėtis ir augti. Be bendruomenės festivalis ir apskritai kultūra pamažu vysta. Ne veltui šių metų festivalio „Kino pavasaris“ šūkiu tapo frazė „Kad būtum, reikia kito“.
![„[The Frame]“. D. Putino nuotr.](https://www.7md.lt/images/ar_or/1.__The_Frame_._D._Putino_nuotr..jpg)
![„[The Frame]“. D. Putino nuotr.](https://www.7md.lt/images/ar_or/8.__The_Frame_._D._Putino_nuotr..jpg)
Ignas Zalieckas
Galią turinčios grupės atsakas į laisvą pasirinkimą
Pokalbis su Phia Ménard
Žongliravimo, vaidybos ir šiuolaikinio šokio studijas baigusi režisierė ir atlikėja Phia Ménard (g. 1971) dirbo su Prancūzijos naujojo cirko garsenybe – žonglieriumi Jérôme’u Thomas, kuris 2006 m. Vilniuje atidarė pirmąjį „Naujojo cirko savaitgalį“. 1998 m. ji įkūrė kūrybinį kolektyvą „Non Nova“. Kūryboje nuo 2008 m. ieškojo to, ką pati vadina „papildomu elementų nesuderinamumu“, – tai paskatino tyrinėti ledą, vandenį, orą ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Sausasis sezonas“ (2018) yra šio organinio ciklo tęsinys, sekantis tokius spektaklius kaip „P.P.P.“ (2008), „Sūkurys“ (2011), „Vakarykštis grožis“ (2015), „Juodi kaulai“ (2017) ir kt.
Žilvinas Dautartas
Jaunųjų šokėjų meninė branda
Baleto skyriaus Gala koncertas
Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius efektingai atšventė savo jubiliejų – prieš 70 metų tuometės Meno reikalų valdybos prie Ministrų Tarybos viršininkas Juozas Banaitis pasirašė įsakymą Nr. 171, kuriuo buvo įteisintas Choreografijos skyriaus įkūrimas prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos. Nors birželio 17 d. šventinis koncertas Šokio teatre ir buvo skirtas šiai sukakčiai, renginio organizatoriai įrodė, kad bet kuri meno šaka gali labai įtaigiai ir suprantamai pademonstruoti savo gebėjimą atsakyti į skaudžiausius šiandienos klausimus.
Ignas Zalieckas
Burnešų istorijos jaudina žmones, kuriems rūpi lyties klausimai
Pokalbis su Nataša Živković
Nataša Živković (g. 1981) – choreografė, šokėja, aktorė ir pedagogė iš Slovėnijos, kurianti skirtingose scenos meno srityse. Baigusi baleto mokyklą, pasirinko šiuolaikinį šokį ir bendradarbiavo su įvairiais choreografais. Jos debiutinis spektaklis „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“ (prodiuseris „City of Women“), nagrinėjantis motinos ir dukters ryšį, bei kiti jos šokio ir teatro pasiekimai 2009 m. pelnė jai „Zlata ptica“ apdovanojimą. Jos spektaklis „Tėvo labui“ (2014) tiria tėvo ir dukters santykius, o naujausias darbas „Kvadratas“ (2020) užbaigia šeimos trilogiją. 2016 m. ji vaidino ir bendradarbiavo kuriant spektaklius „Jei esi laimingas“ („Bunker“), „Atgal laiku“ (Liublianos lėlių teatras) ir „Tiesiog kartais atrodyti kaip visi kiti“ („Emanat“). Jos monospektaklis „Sūnelis“ (2018, „City of Women“) laimėjo pagrindinį Tarptautinio kylančių atlikėjų festivalio ACT Bilbao mieste Ispanijoje prizą. Šis spektaklis bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.
