Šokis
Ieva Tumanovičiūtė
Ką atsakytų žiūrovo kūnas
Tarptautinė festivalio „New Baltic Dance“ programa
Šių metų festivalio „New Baltic Dance“ šūkis – „kūnas kalba“. Atsakyti scenoje kalbančiam kūnui žiūrovo kūnas turi ribotas išraiškos galimybes – dažniausiai tik plojimus, retkarčiais trypimus ar šūksnius. Tačiau į šokio spektaklius įsijaučiama ir fiziškai, jie gali paskatinti šokti. Vienuose stebint, kaip judėdami šokėjai patiria malonumą ir laisvę, norisi dalyvauti, o kituose ne. Galima pasvajoti, kas būtų, jeigu žiūrovas galėtų ne tik ploti ar parašyti komentarą, bet ir sušokti atsaką į spektaklį – atsakyti kalbančiam kūnui kūnu?
Viktorija Sinicyna
Garso terapija ir protestas, kurio nebuvo
„Mirlitons“, „Unearth“ ir „NON+ULTRAS“ festivalyje „New Baltic Dance“
Ant neaukštos pakylos – du atlikėjai. Žiūrovai apsupę juos ratu. Judesio ir garso temperatūra kyla iki virimo. Ritmą diktuoja kaukšintys kulnai, į grindis trankomos lazdos, intensyvi elektronika. Sukuriamas gyvas griausmas, kuriam belieka pasiduoti.
Helmutas Šabasevičius
Dvi su puse valandos apie meilę su laiminga pabaiga
„Tuščias atsargumas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Naujausios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjeros, Louis Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“, afišoje – nedidukas paveikslas puošniais paauksuotais rėmais. Tai visai tinkamas sprendimas pristatyti spektaklį, muziejinį pačia geriausia šio žodžio prasme. Siužetas – Prancūzijos revoliucijos amžininkas, o muzika, režisūrinė ir choreografinė forma mena sudėtingą daugiau nei dviejų šimtų metų Europos baleto istoriją.
Greta Vilnelė
Atsigręžti į save
Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“
Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.
Dovilė Zavedskaitė
Nebekraujuoju, gliaudau saulėgrąžas, šoku tūkstantį metų
Apie kelis festivalio „New Baltic Dance“ spektaklius
Lovísos Ósk Gunnarsdóttir spektaklis „When The Bleeding Stops“ (Islandija), choreografės Maríos del Mar Suárez La Chachi darbas „Taranto Aleatorio“ (Ispanija) ir Agnietės Lisičkinaitės bei Gretos Grinevičiūtės kūrinys „Šokti 1000 metų“ (Lietuva) – trys šių metų tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „New Baltic Dance“ darbai, kuriuose jaučiausi panašiai: ne pernelyg arti šokio, bet labai arti žmogaus.
Helmutas Šabasevičius
Romano iliustracija
„Esmeralda“ Rygoje
Baletas „Esmeralda“, kurį pagal XIX a. populiarų Victoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“ ir Cesare’s Pugni muziką pastatė choreografas Jules’is Perrot, pirmą kartą buvo parodytas 1844 m. Jos Didenybės teatre Londone, o Esmeraldos vaidmenį sukūrė balete „Žizel“ išgarsėjusi Carlotta Grisi; pats choreografas atliko poeto Grenguaro vaidmenį, Febą vaidino Arthuras Saint-Léonas, Flior de Lis – Adelaide Frassi, Kvazimodą – Antoine’as Louis Coulonas.
Agnė Zėringytė
Nejutau, kad ką nors aukoju dėl baleto
Pokalbis su šokėju Victoru Coffy
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje Victoras Coffy šoka jau aštuntą sezoną. Studijų metus šokėjas praleido Paryžiuje – mokėsi Paryžiaus operos baleto mokykloje ir Prancūzijos aukštojoje nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Per savo karjeros metus Lietuvoje šoko daugelyje LNOBT repertuaro spektaklių.
Ingrida Ragelskienė
Kūnai, kurie mus išduoda
„Mont Ventoux“ ir „Harmonia“ festivalyje „New Baltic Dance“
Tai greičiausiai įvyko tik kūrėjo mintyse, vaizduotėje ir laiške, bylojančiame, kad 1336-aisiais balandžio 26-ąją, pasiekęs viršukalnę, vadinamą Filiolus („Mažasis sūnus“), Francesco Petrarca atsivertė šv. Augustino „Išpažinimus“ ir netikėtai rado frazę: „Ir žmonės stebisi kalnų aukštumomis, galingomis jūros bangomis, plačiomis upių tėkmėmis, vandenyno sūkuriu ir žvaigždžių judėjimu, bet nesusimąsto apie save.“
Žilvinas Dautartas
Praskleisti užmaršties uždangą
Apie kordebaletą, ir ne tik
Saugokite senas nuotraukas. Jos gali daug papasakoti – ir apie tai, ką jau užmiršome, ir apie tai, ko nė nežinojome ar dar nežinome. Tad praskleisti užmaršties uždangą nusprendžiau atsitiktinai vartydamas šeimos archyvą. Dėmesį patraukė grupinė Valstybinio operos ir baleto teatro baleto trupės nuotrauka po Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektaklio 1956 m. birželio 1 dieną.
Greta Vilnelė
Paaugti su kiekvienu spektakliu
Pokalbis su šokėja Dominyka Markevičiūte
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šokio studijas baigusi šokėja Dominyka Markevičiūtė šiemet nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už choreografo Luko Karvelio spektaklio „Kur krantas“ („Be kompanijos“, 2024) atlikimą. Ji taip pat dalyvauja danų choreografo Palle Granhøjaus šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ („Granhøj Dans“, 2023), audiovizualiniame šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“ (rež. Armanda Rudelytė, „Bloom Theory Theatre“, 2024) bei choreografės Lizos Baliasnajos sukurtame šokio ir judesio performanse „Chiaroscuro“ („Be kompanijos“, 2024).
