Šokis
Žilvinas Dautartas
Gyvas valingumo pavyzdys
XVIII baleto mokyklos laida. Deimantė Kupstaitė-Karpušenkovienė
Dauguma mūsų žino tokią patarlę: pyragas kepa ne taip, kaip bobutė nori, o kaip krosnis iškūrenta. Ją kartais prisimenu rašydamas apie Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidas. Prisimindamas tą ar kitą choreografijos skyriaus auklėtinį ar auklėtinę stengiuosi suprasti, kodėl Fortūna vienus globoja, o kitiems atsuka nugarą.
Agnė Zėringytė
Judesys, išlaisvinantis emocijas
Pokalbis su šokėja Vilija Montrimaite
Šokėja Vilija Montrimaitė, 2017 m. baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės. Sukūrė vaidmenis spektakliuose „Don Kichotas“, „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, LNOBT, 2020), „Amžinybė ir viena diena“ (choreografas Itzikas Galili, 2019), „Pachita“ (2021) ir kt.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Balandis
Vienas paskui kitą rodyti trys Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ spektakliai iš nerimo ir nežinios persmelktos kasdienybės nukėlė į romantizmo idėjomis alsuojantį XIX a. pasaulį ir padėjo kuriam laikui atkurti emocinę pusiausvyrą. Balete daug dėmesio skirta ne tik choreografinėms formoms, bet ir vaidybinėms scenoms, leidžiančioms žiūrovams įsijausti į pasakojimą ir mėgautis tokiomis būdingomis tam laikotarpiui estetizuotomis netekties ir liūdesio būsenomis. Solistai Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius toliau kuria ir tobulina savo herojų biografijas, o Laucius entrechat six serijoje, atrodė, atsiplėš nuo žemės ir pramuš scenos lubas.
Ingrida Ragelskienė
Kasdieniškai nepakeliamas šokis dviese
Annos Marijos Adomaitytės spektaklis festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatytas choreografės Annos Marijos Adomaitytės spektaklis „Pas de deux“ į nepasiruošusio žiūrovo sąmonę įsminga kaip adata arba smeigtukas, nepaliekantis akivaizdžių sužalojimų, tik nejaukų emocinio maudulio pojūtį. Sakyčiau, ypač malonu, kad tokį tikslų, bet gyvybę tausojantį dvasinį smūgį žiūrovų link paleidžia taikli iš Lietuvos kilusios šiuolaikinio šokio kūrėjos ranka.
Kamilė Žičkytė
Išsivaduoti iš baimės
„Šiaurės Korėjos šokis“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Prieš penkmetį dalyvaujant festivalyje „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje, į akiratį pakliuvo tuomet neseniai išversta vieno įdomiausių prancūzų teatro kūrėjų, režisieriaus, dramaturgo Joëlio Pommerat pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“, parašyta 2013-aisiais. Pjesėje – dvidešimt trumpų istorijų, išrašytų lyg žmonių santykių kaleidoskopas su ašaromis, drama ir juoku. Nors pjesė visai nepolitiška, jos pavadinimas skatino pasidomėti Korėjos konfliktu, Šiaurės Korėja ir mitais apie šalį, kurioje gyvenimas apjuostas griežtomis taisyklėmis ir melu.
Agnė Zėringytė
Suprasti, ką reiškia krytis
Pokalbis su šokėju Luku Karveliu
Lukas Karvelis – šokėjas, savo kūryba laužantis nusistovėjusias normas. Jis ardo bei tyrinėja tokias temas kaip priklausomybė, tapatybė, lytis, emocija, krytis ir judesys. Baigęs šokio studijas Nyderlanduose, pasirodė Brazilijos, Italijos, Danijos, Izraelio, Prancūzijos, Švedijos ir kitų šalių scenose. Sukūrė tokius monospektaklius ir performansus kaip „Blank Spots“, „Theo“ ir kt. Su šokėja Julija Stankevičiūte šoko spektaklyje „Derybos“ (choreografė Viktorija Bobinaitė, „Menų industrija“, 2021).
Ingrida Ragelskienė
Meistriškai papasakota istorija sukuria pasaulį
Jo Strømgreno spektaklio „Made in Oslo“ gastrolės Vilniuje
Vilniuje tikru pavasariu pakvipo tik balandžio 2-ąją – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre legendinei trupei „Jo Strømgren Kompani“ suvaidinus šokio spektaklį „Made in Oslo“. Šį kartą norvegai pasistengė maksimaliai išnaudoti mūsų, sostinės gyventojų, jūros ilgesį – pakviesdami vilniečius iš vandens perspektyvos pažvelgti į jų gimtojo Oslo fenomeną.
Helmutas Šabasevičius
Fantazija ir tikrovė
Dimitris Papaioannou Vilniuje
Ilgai lauktas pirmasis pasimatymas su graikų menininko Dimitrio Papaioannou kūryba, kuriam įvykti padėjo šių metų festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, atvėrė tokias estetinio suvokimo erdves, kurias įtikinamai perteikti gali tik nemenką literatūrinį talentą turintis vertintojas.
Ignas Zalieckas
Šokis gali kurti alternatyvias struktūras
Pokalbis su šokėja Ula Liagaite
Šokėja Ula Liagaitė studijavo šiuolaikinį šokį „The Northern School of Contemporary Dance“ Anglijoje ir LEM Argentinoje. Sukūrė tokius darbus kaip „Duetas kuris buvo“, „Nedidelės apimties vyksmas“ („Small Performance“), „Una Chiva“ (choreografė Viviana Iasparra) ir kt. Taip pat vaidina Łukaszo Twarkowskio spektaklyje „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020).
Žilvinas Dautartas
Baleto priešaušris
XV, XVI ir XVII baleto mokyklos laida. Viltis Algutytė ir Edvardas Smalakys
Ir mene pasitaiko nederlingų metų. Nuo tokio „badmečio“ neapsaugotas niekas – nei profesionalūs meniniai kolektyvai, nei švietimo įstaigos, ruošiančios būsimus profesionalus. Nuo ko priklauso tas „badmetis“, kuris kartais sujaukdavo ir choreografijos skyriaus absolventų, ir jų mokytojų planus? Nuo mokytojų? Bet didesnė jų dalis juk prieš tai ir po to sugebėdavo profesionaliai atlikti savo darbą. Nuo mokinių, jų profesinių duomenų, gebėjimo perimti mokytojų teikiamas žinias? Bet į choreografijos skyrių priimdavo gabiausius, po skrupulingos atrankos (su sąlyga, jei būdavo iš ko rinktis!).
