7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Žilvinas Dautartas

„Pasiduok, atsiduok?..“

„Amžinybė ir viena diena“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Spalio 24-osios vakarą, maloniai pakviestas į Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusią generalinę repeticiją (teatro veteranams ir kitiems prijaučiantiems buvo suteikta galimybė pamatyti naujausią teatro darbą – Ritos Mačiliūnaitės dviejų veiksmų šokio operą „Amžinybė ir viena diena“), iš pradžių pasijutau lyg nukeltas ne vieną dešimtmetį į praeitį. Besirenkančius žiūrovus intrigavo neįgaliojo vežimėlyje be gyvybės ženklų sėdinti žmogysta. Kaip ir scenoje dėl kažkokio plakato susistumdę du žaliūkai, kurių pasistumdymas peraugo į nuožmią kovą. Tik kai plakatą nugvelbė trečiasis, tuo plakatu kviesdamas vis augančią minią į kažkokį renginį, pamaniau, kad naujausias kūrinys skiriamas Spalio perversmo (kiti tai vadina revoliucija), įvykusio 1917 m. spalio 25 d., jubiliejui. Iš pradžių maniau, kad dėl plakato-lozungo grumiasi monarchijos šalininkas ir liberalas, kol jų kova nepasinaudojo anarchistas – revoliucionierius, o gal bolševikas, tačiau mano sarkastišką nepasitenkinimą labai greitai nustelbė vyksmas scenoje.

Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Mokyti baleto

Pokalbis su Lili Ramanauskiene-Navickyte

„Tik mes, mokytojai, turbūt ir težinome, kiek savęs atiduodame mokiniams“, – šį teiginį suradau bandydamas (eilinį kartą ir nesėkmingai) aptvarkyti savo archyvą. Tai mano pirmosios baleto mokytojos Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės teiginys, išsakytas prieš keturiasdešimt metų Lietuvos teatro draugijos leidinyje „Teatras“ (1979 m. Nr. 1).

Lili Ramanauskienė-Navickytė
Lili Ramanauskienė-Navickytė
Pirmoje eilėje iš kairės: Nijolė Strikulytė, Danutė Korkevičiūtė, Rūta Railaitė, Ermana Grigaitė, Nijolė Bacevičiūtė, Olga Venckutė; antroje eilėje iš kairės: Audronė Petkūnaitė, Loreta Bartusevičiūtė, Ramunė Cechanavičiūtė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Irina Kozlovaitė, Laima Valentaitė, Birutė Papinigytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Pirmoje eilėje iš kairės: Nijolė Strikulytė, Danutė Korkevičiūtė, Rūta Railaitė, Ermana Grigaitė, Nijolė Bacevičiūtė, Olga Venckutė; antroje eilėje iš kairės: Audronė Petkūnaitė, Loreta Bartusevičiūtė, Ramunė Cechanavičiūtė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Irina Kozlovaitė, Laima Valentaitė, Birutė Papinigytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: Lili Ramanauskienė-Navickytė, Nijolė Šimkūnaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Natalija Makarova-Sodeikienė, Aliodija Ruzgaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: mokytojos Nijolė Strikulytė-Martinsonė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Dainora Adomaitytė, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė. 1987-ųjų rugsėjis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Iš kairės: mokytojos Nijolė Strikulytė-Martinsonė, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Lili Ramanauskienė-Navickytė, Dainora Adomaitytė, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė. 1987-ųjų rugsėjis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gražina Beganskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gražina Beganskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Ruduo

Rugsėjo 19–21 d.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė sezoną pradėjo naujausio darbo – vienaveiksmių spektaklių triptiko – serija. Į premjerose matytų šokėjų gretas jau įsilieja nauji artistai – Živilės Baikštytės „Pradžioje nebuvo nieko“ didesnius vaidmenis pirmą kartą atliko Aistis Kavaliauskas, Jeronimas Krivickas, Voicechas Žuromskas.

Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Citronas), Mantas Daraškevičius (Senjoras Pomidoras) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Šumacherytė ir Kipras Chlebinskas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Zsolt Kovács (Sargybinis) balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Gediminas Švendravičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Genadijus Žukovskis balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Tautvydas Urbelis

Keturi gundymai

Beno J. Riepe’s spektaklis šokio festivalyje „Aura 29“

Tamsaus baroque pop žanro garso takelis ir casual stiliaus kostiumai Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje atrodė pernelyg... normaliai. Iš pradžių veiksmas scenoje priminė dar vieno tarp Renesanso idealų ir šiandienos nerimo pasiklydusio spektaklio repeticiją. Net šokėjų kūnai atrodė pavargę ir dar neatsipeikėję iš nuostabos, kad dar kartą, skambant klasikai, tais pačiais judesiais teks spręsti tuos pačius būties klausimus, – kankinanti amžinybė nesigaili žiūrovų.

Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Scena iš spektaklio „Be pavadinimo: Persona“. U. Kaufmann nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Pasipriešinimas mene – anachronizmas ar būtinybė?

Pokalbis su choreografu Vyčiu Jankausku

Kūrėjas yra kovotojas – dėl to nedaug kas ginčytųsi. Seniai įvardyta, kad menas paprastai gimsta iš nepasitenkinimo, tarsi estetiška rezistencija prieš pasaulyje, visuomenėje, šeimoje, žmoguje vykstančius procesus. Paradoksalu tai, kad norėdami išgyventi (ne tik užsidirbti, bet ir priklausyti bendruomenei) kūrėjai, kaip ir kiti žmonės, turi prisitaikyti prie institucijų diktuojamų sąlygų.

Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ar tikrai primirštieji?

„Leningradiečių“ baleto grupė

Kiekvieną kartą eidamas pro senąjį Operos ir baleto teatrą Jono Basanavičiaus gatvėje, prisimenu ne tik savo paauglystę, jaunystę, kurios prabėgo šalia teatro arba jame. Tuo metu gyvenome K. Kalinausko gatvėje, iki teatro tik keli žingsniai, tad vos ne kiekvieną dieną matydavau teatralų ar su jais bendraudavau. Gal todėl dabar jaučiuosi turintis teisę dainuoti „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku...“. Tas laikas ne tik supažindino mane su tikruoju teatro meno elitu, bet ir suteikė galimybę bendrauti, mokytis, sekti jų pėdomis.

Charakterinių šokių pamoka Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Charakterinių šokių pamoka Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Genovaitė Samaitytė ir Algimantas Mackevičius
Genovaitė Samaitytė ir Algimantas Mackevičius
Antanas Beliukevičius
Antanas Beliukevičius
Iš kairės: Eugenijus Judinas, Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Ramutė Šimėnaitė ir Pranė Sargūnaitė
Iš kairės: Eugenijus Judinas, Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Ramutė Šimėnaitė ir Pranė Sargūnaitė
Iš kairės: Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Eugenijus Judinas ir Raimondas Minderis
Iš kairės: Pranas Peluritis, Antanas Beliukevičius, Vytautas Sinkevičius, Eugenijus Judinas ir Raimondas Minderis
Lietuvių merginų grupė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Lietuvių merginų grupė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Lietuvių baleto grupė Leningrade. E. Bukaičio archyvo nuotr.
Lietuvių baleto grupė Leningrade. E. Bukaičio archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė Leningrado choreografijos mokykloje. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Karalienė be karūnos

Eduardo Balsio baletas Klaipėdos muzikiniame teatre

Prieš dvidešimt suvirš metų Klaipėdoje gimęs festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau ne kartą yra prisidėjęs prie Lietuvos šokio kultūros įvairovės stiprinimo. Šiais metais jo indėlis – ypatingas. Tai naujas vilniečio choreografo Martyno Rimeikio darbas – Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, afišose pristatomas kaip šiuolaikinio šokio spektaklis (premjera – rugpjūčio 16 ir 17 d.).

Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Darius Berulis, Aušra Krasauskaitė ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Individualus žvilgsnis į gerai žinomą pasaką

Pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu prieš baleto premjerą

 

Vakarų Lietuvos regione vyksta tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Ryškiausias šių metų festivalio akcentas – Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera, žiūrovų laukianti rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje. Ta proga kalbiname choreografą Martyną Rimeikį, publikai ruošiantį išskirtinį baleto pastatymą. Pašnekovas dalinasi mintimis apie pasakos „Eglė žalčių karalienė“ įvairiapusiškumą, naujas įžvalgas, idėjas, perspektyvius jaunuosius baleto artistus.


Kompozitoriaus Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera – ryškus įvykis Lietuvos šokio meno pasaulyje. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė minėjo, jog jau prieš metus Jūsų galvoje šmėžavo mintys apie tokį spektaklį. Kokie užplūdo jausmai, sulaukus konkretaus teatro kvietimo?

Seniai žinojau, jog pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – įvairialypė.

Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaros pradžia

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.

Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė šoka variaciją iš „Čaikovskio Pas de deux“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė atlieka Mersedes šokį. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Viltė Lauciūtė ir Jonas Laucius šoka „Pas d'esclave“ iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Martynas Čiučiulka šoka „Faruką“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis šoka variaciją iš baleto „Drugelis“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Auglytė šoka variaciją iš baleto „Esmeralda“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė atlieka Marinos monologą iš baleto „Graikas Zorba“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Benas Davisas šoka „Mėlynojo paukščio ir princesės Florinos pas de deux“ iš baleto „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ar verta atsisakyti tradicijų?

Baleto skyriaus Gala koncertas

Mėgstame kartoti, jog tradicijos yra tam, kad jas laužytum. Bet ar verta? Viena tokių tradicijų – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventų pavasarinis koncertas, anksčiau vadintas Baigiamuoju, dabar – Gala koncertu. Būsimos baleto žvaigždės ir būsimi kordebaleto šokėjai tapdavo šio vakaro ašimi.

Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Deividas Dulka Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Scena iš Baleto skyriaus Gala koncerto. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė  Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Rimkutė Baleto skyriaus Gala koncerte. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas