7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Aušra Kaminskaitė

Žiūrėk, ką palieki po savęs

Spektaklis „Aneckxander“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Šįmet „Naujojo Baltijos šokio“ organizatoriai taip tiksliai apibūdino ir pagarsino festivalio temą, kad būtent nuo jos norisi atsispirti analizuojant matytus spektaklius. Kūnas ir kitas. Antonimai ar vienas kito papildiniai? Žvelgiant kaip į priešingybes, kūno sąvoka galėtų būti suprantama kaip savas. Kita vertus, kitas gali būti tai, kas pratęsia kūną, tai, kas yra už jo ir kas verčia jį aukoti įpročius dėl nežinomų, todėl nepatogių potyrių. Pastaruoju atveju dar aktualiau nuskamba festivalio buklete nurodyti programų pavadinimai – main ir next. Pagrindinė programa ir kita, t.y. next, arba tie, vėliau pakeisiantys šiandieninius main. Ir nors minėtuose kontekstuose žodis kitas turi skirtingą reikšmę (next – po to einantis; other – ne tas, kitoks), jų sąsajas užčiuopti itin lengva: negali žinoti, ar kitoks nebus tas, kuris ateis po tavęs.

Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Alexanderis Vantournhoutas spektaklyje „Aneckxander“. B. Grietenso nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su audros kvapu

„Korsaro“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

XIX a. baleto paveldo atgaivinimo monopolis (su retomis išimtimis) priklauso Rusijos choreografams ir baletmeisteriams statytojams; su jų pagalba ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras į savo repertuarą įtraukė Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“ (2004) ir „Miegančiąją gražuolę“ (2006), Ludwigo Minkaus „Bajaderę“ (2007) ir „Don Kichotą“ (2016).

Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė (Medora) ir Genadijus Žukovskis (Konradas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Baleto „Korsaras“ prologas. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius (Lankadamas) balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Monika Jašinskaitė

Būti dukra poteleviziniame amžiuje

Gretos Grinevičiūtės spektaklis „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“

Kovo 29 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko Gretos Grinevičiūtės spektaklio „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ premjera. Grinevičiūtė yra jauna šokėja, baigusi šiuolaikinį šokį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ją greičiausiai jau matėte: kaip atlikėją Airos Naginevičiūtės, Jono Tertelio, Vyčio Jankausko kūriniuose, kaip kūrėją spektaklyje „B ir B dialogas“, o gal net blondinės amplua per nacionalinio transliuotojo žinias. „Šokis dulkių siurbliui...“ – pirmas jos pilnametražis solinis darbas, tad šiame tekste iš arčiau pažvelkime į keletą jo elementų.

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Vienuolika vienuoliktųjų žmogaus

Apie šokio spektaklį „Asmens kodas“

Kadaise buvo sakoma, kad geras režisierius gali pastatyti spektaklį net pagal telefonų knygą. Šiandien frazė, regis, prarado prasmę – spektakliai statomi remiantis bet kuo ar net visiškai niekuo. Todėl sužinojus, kad šokėja ir choreografė Oksana Griaznova stato monospektaklį, kurio išeities tašku pasirinko žmogaus asmens kodą, pirma į galvą ateinanti mintis iškart nušluoja nuostabą: kodėl gi ne? Juolab kad jau spektaklio aprašyme nurodoma asmens kodo interpretacijos kryptis: ką asmens kodas sako apie asmenybę ir kas įvyktų jį dekonstravus?

Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Asmens kodas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Šokio spektaklis „Asmens kodas“. „Miško archyvas“
Šokio spektaklis „Asmens kodas“. „Miško archyvas“
Rimgailė Renevytė

Romantinė baleto siela

Apie Jurgitos Droninos Žizel

Sakoma, kad be „Žizel“, kaip ir be „Gulbių ežero“, būtų sunku įsivaizduoti baleto tradiciją, galbūt todėl jų dramatiniai vaidmenys yra trokštamas kiekvienos balerinos išbandymas. Lygiai prieš savaitę Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje pagrindinį baleto „Žizel“ vaidmenį šoko Anglijos ir Kanados nacionalinių trupių primabalerina Jurgita Dronina. LNOBT scenoje Dronina jau yra šokusi „Žizel“ (2013 m.), taip pat „Gulbių ežere“ (2014 m.) ir „Bajaderėje“ (2015 m.). Praėjusį kartą Droninos partneris „Žizel“ buvo Paryžiaus operos baleto trupės primarijus Mathias Heymannas, šįsyk Albertą įkūnijo taip pat kviestinis solistas Alejandro Virellesas, šokantis Bavarijos valstybiniame balete.

Jurgita Dronina (Žizel). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel), Alejandro Virelles (Albertas). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel), Alejandro Virelles (Albertas). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel), Alejandro Virelles (Albertas). M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina (Žizel), Alejandro Virelles (Albertas). M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Vytautas „Siemens“ arenoje

Apie baltarusių baleto gastroles

„Nieko nėra nuostabesnio, kaip matyti Vladislovą Jogailą ir Jadvygą auksu ir brangakmeniais žibančiais drabužiais“, – 1816 m. Vilniaus miesto teatre pamatęs Juliano Ursyno Niemcewicziaus ir Karolio Kurpińskio operą „Jadvyga, Lenkijos karalienė“ susižavėjęs savo dienoraštyje įrašė Vilniaus universiteto studentas Teodoras Krasińskis. Po dviejų šimtų metų Vilniuje vėl pasirodė Jogaila ir Jadvyga, pavaizduoti Lenkijos karalių Jogailą deheroizuojančioje perspektyvoje – šį kartą kaip Baltarusijos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre pastatyto Viačeslavo Kuznecovo baleto „Vytautas“ herojai, sudarę draugiją Lietuvos istorijos ikonoms – Vytautui, Onai Vytautienei, Kęstučiui, Birutei.

Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Scena iš baleto „Vytautas“. Organizatorių nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jubiliejus užklupo scenoje

Balerinos Olgos Konošenko sukakčiai

Lietuvos operos ir baleto teatro solistę Olgą Konošenko pirmasis jubiliejus užklupo scenoje, pačiame kūrybinių, artistinių jėgų žydėjime. 1978 m. sausio 18 d. gimusi šokėja, M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventė, pedagogių Irenos Kalvaitytės-Požėrienės ir Jolantos Vymerytės auklėtinė teatre dirba nuo 1996-ųjų. Daugelis jos bendramokslių jau baigė šokėjos karjerą, o be Olgos Konošenko neįsivaizduojame ir klasikinių („Žizel“ – Mirta, „Bajaderė“ – Gamzati, „Don Kichotas“ – Gatvės šokėja), ir neoklasikinių („Romeo ir Džuljeta“ – Motina Kapuleti), ir šiuolaikinių („Piaf“) pastarųjų teatro sezonų spektaklių.

 

Jau baigiamajame Baleto skyriaus moksleivių koncerte 1996-aisiais šokusi pagrindinį vaidmenį Grand pas iš baleto „Pachita“, Konošenko pademonstravo solistės ambicijas, nors kelias į žvaigždes nebuvo lengvas ir greitas. Geri fiziniai duomenys, pedagogių, taip pat ir mamos Jelenos Saskovos, ilgus metus šokusios Lietuvos operos ir baleto teatre, patarimai – dar ne viskas; teko įdėti nemažai darbo, kad vienas paskui kitą rikiuotųsi mažesni ir didesni baleto spektaklių vaidmenys – vieni išlikę ilgesniam laikui, kiti – sužibėję ir užgesę.

Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Alyvų fėja) ir Aurimas Paulauskas (Dezirė) balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Gamzati) ir Vytautas Kudžma (Radža) balete „Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko (Mirta) balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Jausmų įkvėptas šokis

Apie naujus vaidmenis balete „Romeo ir Džuljeta“

Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera įvyko 2016-ųjų rudenį, tačiau šis choreografo Krzysztofo Pastoro spektaklis vis pateikia staigmenų, pirmiausia susijusių su kintančia artistine jo medžiaga, todėl kyla noras pildyti, tikslinti įspūdžius, likusius po premjerinių spektaklių.

Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Neringa Česaitytė (Džuljeta) ir Kipras Chlebinskas (Romeo) balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Kur traukia sugrįžti

Kas liko nepasakyta apie 2017-ųjų šokį

Praėję metai Lietuvos šokio kultūrai buvo dosnūs – sukurta nemažai naujų spektaklių, naujų vaidmenų, visose šokio erdvėse vyko intensyvus darbas, garantuojantis šios meno srities tradicijų tęstinumą ir žadantis naujų proveržių. Tačiau ne apie viską užteko laiko tinkamai pagalvoti, ne viskuo pavyko pasidalinti ar bent jau užfiksuoti.

„Archegono žemė“. M. Aleksos nuotr.
„Archegono žemė“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Elzė Sadauskaitė. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Martynas Ciuciulka balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Martynas Ciuciulka balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Dominyka Vosyliūtė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Dominyka Vosyliūtė balete „Kopelija“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas balete „Palangos Juzė“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas balete „Palangos Juzė“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė balete „Raimonda“. M. Aleksos nuotr.
Milda Luckutė balete „Raimonda“. M. Aleksos nuotr.
Rimgailė Renevytė

Šokantys mechanizmai

Martyno Rimeikio ir Mindaugo Urbaičio „Procesas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Pirmosiomis gruodžio dienomis įvyko bene laukiamiausia šio sezono Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (o galbūt ir teatro apskritai) premjera – Martyno Rimeikio choreografinis debiutas pagal Franzo Kafkos romaną „Procesas“. Spektaklio ašimi pasirinkęs prozos kūrinį, Martynas Rimeikis kartu su kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu ir libreto bendraautoriu Laurynu Katkumi sukūrė naują „Proceso“ tekstą-spektaklį, per muziką, prasminius dramaturginius akcentus, o svarbiausia – judesio raišką interpretuojantį Kafkos pasaulį.

Scena iš baleto „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas