7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Ignas Zalieckas

Kurti iš savo žiūros taško

Pokalbis su Nielsu Claesu

Belgijoje gimęs šokėjas ir choreografas Nielsas Claesas mokslus baigė Fontys šokio akademijoje Tilburge, Nyderlanduose. Šoko Lenkijoje, Izraelyje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Apsistojęs Lietuvoje, dirbo šokio teatre „Aura“, dabar – Šeiko šokio teatre. Kartu su Gintare Marija Ščavinskaite sukūrė šokio spektaklį „Aside“ (Šeiko šokio teatras, 2017), už jį apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Šiemet gavo antrąjį už vaidmenis šokio spektakliuose „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir „Maciej Kuźmiński Company“, 2020) ir „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras, 2020). Sukūrė spektaklius „Maathai“ (Lenkijos šokio teatras), „Troškulys“ (šokio teatras „Aura“), „Jiems patinka“ (M.K. Čiurlionio menų mokykla) ir „Paženklintas“ (Šeiko šokio teatras, 2021), dalyvavusį šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.

Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D Matvejevo nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D Matvejevo nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D. Putino nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D. Putino nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D. Putino nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D. Putino nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D. Putino nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. D. Putino nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas šokio spektaklyje „Paženklintas“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas ir Gintarė Marija Ščavinskaitė šokio spektaklyje „Aside“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Nielsas Claesas ir Gintarė Marija Ščavinskaitė šokio spektaklyje „Aside“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Agnė Zėringytė

Įkūnyti Jozefą K.

Pokalbis su šokėju Zsoltu Venceliu Kovácsu

Jau trečią sezoną vengrų kilmės šokėjas Zsoltas Vencelis Kovácsas pasirodo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje. Per tą laiką jis šoko ir klasikiniuose, ir moderniuose spektakliuose, tokiuose kaip „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Amžinybė ir viena diena“ (choreografas Itzik Galili, 2019), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ (choreografai Pastoras ir Martynas Rimeikis, 2021). Šiais metais šokėjas atliko pagrindinį Jozefo K. vaidmenį Rimeikio balete „Procesas“ (2017), sukurtą remiantis Franzo Kafkos kūriniu.

Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas ir Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas ir Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėje kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėje kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėje kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėje kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėje kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas choreografinėje kompozicijoje „Nurimk, širdie“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kiekviena diena – lapas į vidinę knygą

Pokalbis su Petru Lisausku

Petras Lisauskas – šokėjas, choreografas, aktorius ir režisierius. Šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Andriaus Katino, Agnijos Šeiko, Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, Palle’s Granhøjaus spektakliuose, Roberto Wilsono statytose operose. Tarp jo choreografijos darbų spektaklis „TUAŠ“ („Padi Dapi Fish“, 2013), spektaklis paaugliams „SMS | suggest me SERVICE“ ir vaikams „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“ bei kiti. Bendradarbiauja su Danijos fizinio teatro kompanija DON GNU, kartu sukūrė gatvės teatro spektaklį „Balansuojantis žmogus“ (2020 m. pristatytas festivalyje „Spot“).

Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. Druskininkų kultūros centro nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. Druskininkų kultūros centro nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. P. Židonio nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. P. Židonio nuotr.
Petras Lisauskas ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“. V. Lupovskojo nuotr.
Petras Lisauskas ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“. V. Lupovskojo nuotr.
Petras Lisauskas „SMS | suggest me SERVICE“. Alytaus miesto teatro nuotr.
Petras Lisauskas „SMS | suggest me SERVICE“. Alytaus miesto teatro nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „TUAŠ“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „TUAŠ“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas spektaklyje „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas spektaklyje „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Agnė Zėringytė

Pastangos išsaugoti žmogiškumą ir autentiškumą

Pokalbis su šokėja Olesia Šaitanova

Olesia Šaitanova – baleto šokėja, kilusi iš Ukrainos, jau penkerius metus gyvenanti ir dirbanti Vilniuje. Su pagyrimu baigusi Kijevo valstybinę baleto mokyklą, kurį laiką šoko Ukrainos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o nuo 2016 m. tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) soliste. Per savo karjerą su skirtingų teatrų trupėmis pasirodė įvairiose pasaulio šalyse – JAV, Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, Graikijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje ir t.t. Ne vieno tarptautinio konkurso laureatė.

Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. K. Orlovos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Romas Ceizaris balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Romas Ceizaris balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Klausimai, jaudinantys žmones

„Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ LNOBT

„... ir labai norėčiau, kad žiūrovai susikurtų savąją istorijos versiją...“ Ar išsipildė choreografo Krzysztofo Pastoro norai? Atsakymą į šį klausimą gausime ne po premjerinių spektaklių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Premjerinis šventinis šurmulys demonstruoja tik pasitenkinimą dėl dar vieno užbaigto kūrybinio etapo, o išliekamąją viso to vertę parodys lankomumas ir ilgaamžiškumas. Spalio 29 ir 30 d. žiūrovų verdikto laukė LNOBT bendruomenė, pristatydama naujausią darbą – Arnoldo Schönbergo vienaveiksmį baletą „Pragiedrėjusi naktis“ ir Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“. 

Scena iš baleto „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Šventasis pavasaris“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Daniel Dolan, Anastasija Čumakova ir Jonas Laucius balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Daniel Dolan, Anastasija Čumakova ir Jonas Laucius balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Anastasija Čumakova balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius, Anastasija Čumakova, Daniel Dolan ir Gohar Mkrtchyan balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius, Anastasija Čumakova, Daniel Dolan ir Gohar Mkrtchyan balete „Pragiedrėjusi naktis“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Antrieji talkininkai

Užsienio choreografijos mokyklų auklėtiniai Lietuvoje

Tęsdami prisiminimus apie kitų šalių choreografijos mokyklų auklėtinius mūsų scenoje, grįžkime į praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Operos ir baleto teatro scenoje karaliauja dvi primabalerinos – tuometinio Leningrado Agripinos Vaganovos choreografijos mokyklos absolventė Leokadija Aškelovičiūtė ir Minsko choreografijos mokyklos auklėtinė Svetlana Masaniova. Slavai turi patarlę „Dievas mėgsta trejybę“, tad nieko nuostabaus, kad 1975 m. Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro scenoje pasirodė Maskvos choreografijos mokyklos absolventė Neli Beredina.

Svetlana Masaniova ir Vytautas Kudžma balete „Ana Karenina“. VLE nuotr.
Svetlana Masaniova ir Vytautas Kudžma balete „Ana Karenina“. VLE nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė balete „Miegančioji gražuolė“. R. Miciūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė balete „Miegančioji gražuolė“. R. Miciūno nuotr.
Neli Beredina ir Svetlana Masaniova miniatiūroje „Pas de Quatre“. Asmeninio archyvo nuotr.
Neli Beredina ir Svetlana Masaniova miniatiūroje „Pas de Quatre“. Asmeninio archyvo nuotr.
Neli Beredina ir Petras Skirmantas balete „Raimonda“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beredina ir Petras Skirmantas balete „Raimonda“. M. Raškovskio nuotr.
Antanas Beliukevičius balete „Korsaras“. VLE nuotr.
Antanas Beliukevičius balete „Korsaras“. VLE nuotr.
Raimondas Minderis. LNOBT archyvo nuotr.
Raimondas Minderis. LNOBT archyvo nuotr.
Agnė Zėringytė

Tarp dviejų skirtingų pasaulių

Pokalbis su šokėju Ignu Armaliu

Šokėjas Ignas Armalis, 2011 m. baigęs M.K. Čiurlionio menų mokyklą, pradėjo šokti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupėje (LNOBT), o nuo 2010 m. yra „Baltijos baleto grupės“ narys. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Gulbių ežeras“, „Snieguolė ir septyni nykštukai, „Čipolinas“, „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, LNOBT, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, LNOBT, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, LNOBT, 2020) ir kt.

Ignas Armalis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis divertismente „Baleto gala. Nepapasakotos istorijos“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis divertismente „Baleto gala. Nepapasakotos istorijos“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis, Tomas Ceizaris, Aistis Kavaliauskas ir Tomas Kratkovskis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis, Tomas Ceizaris, Aistis Kavaliauskas ir Tomas Kratkovskis balete „Stebuklingas mandarinas“. M. Aleksos nuotr.
Ugnė Milerytė ir Ignas Armalis balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Ugnė Milerytė ir Ignas Armalis balete „Piaf“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Aistė Šivytė

Pasaulis audros aky

Šeiko šokio teatro spektaklis

Audros akis – paradoksalus reiškinys. Stichijai niokojant viską, kas pasitaiko jos kelyje, pačiame centre, nedideliame kelių dešimčių kilometrų plote, tvyro ramybė. Spalio 26 d. „Menų spaustuvėje“ pasinerti į panašią ramybės būseną teatro scenoje buvo pakviesti žiūrovai – įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio „Audros akis“ (choreografas Rachidas Ouramdane’as) premjera.

Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audros akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Sukinys – tai bandymas ieškoti esmės

Pokalbis su Lora Juodkaite

Lora Juodkaitė – šiuolaikinio šokio kūrėja, šokėja, pedagogė. Šiuo metu gyvena Prancūzijoje, dirba Nacionaliniame Grenoblio choreografijos centre. Už pirmuosius spektaklius „Čia ir dabar“ (2006) ir „Salamandros sapnas. Paveikslas“ (rež. Valentinas Masalskis, 2006) pelnė „Auksinį scenos kryžių“. Taip pat sukūrė spektaklius „Riba“ (2008), „Nepaklusti“ (2008), „Kai bus balta“ (2008), „Išnykti“ (2008), „Sibilė“ (rež. Masalskis, 2008), „Malda smėlyje“ (2010), „Atmintis“ (2014) ir kt. Jos darbai sulaukė tarptautinio pripažinimo. Bendradarbiauja su tokiais choreografais kaip Thomas Lebrunas, Ziya Azazi, Kenzo Kusuda („Miražas“, 2012) ir Rachidas Ouramdane’as („Sfumato“ (2012), „Tordre“ (2014) ir kt.).

Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Tordre“. S. Baturos nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Tordre“. S. Baturos nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Paukščių paslaptis“. P. Cholette nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Paukščių paslaptis“. P. Cholette nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Tordre“. „Bucarest français“ nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Tordre“. „Bucarest français“ nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Sibilė“. M. Raškovskio nuotr.
Lora Juodkaitė šokio spektaklyje „Sibilė“. M. Raškovskio nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto dienoraščiai

Rugsėjis ir spalis

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė naująjį sezoną pradėjo pasipildžiusi vienuolika naujų artistų. Septynios merginos šiais metais gavo Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos diplomus: tai Baleto skyriaus absolventės, mokytojos Neli Beredinos auklėtinės Paulina Čistovaitė, Barbora Gudavičiūtė, Agnė Juškaitė, Rūta Karvelytė, Gabrielė Marčiukaitytė, Vakarė Radvilaitė ir Kotryna Rudych. Visos jau pažįstamos baleto mėgėjams iš sukurtų vaidmenų mokykliniuose spektakliuose, LNOBT scenoje rodomoje „Pelenėje“, mokyklos rengtuose koncertuose, o kai kurios – ir iš jaunųjų baleto artistų konkursuose pelnytų apdovanojimų.

Aistis Kavaliauskas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Aistis Kavaliauskas balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Edvinas Jakonis ir Jade Longley balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Julija Stankevičiūtė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Olesia Šaitanova balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Jonas Laucius balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Jonas Laucius balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Marine Pontarlier balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Marine Pontarlier balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas ir Ernest Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Kovácsas ir Ernest Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 23  >>> Archyvas