7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Dovilė Jadzevičiūtė

Skirtingos judesio ir minties komponavimo strategijos

Lietuvių kūrėjų darbai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Stebėdama šių metų tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatytus lietuvių kūrėjų darbus – Luko Karvelio „Kur krantas“, Dovydo Strimaičio „Hairy“ bei Petro Lisausko ir Mariyos Salo (Ukraina) „Nemigą“ – kėliau klausimą, kaip judesys tampa mintimi, idėja; kur yra riba tarp neįprasminto judesio ir jį įgalinančios reikšmės. Kiek judesys yra savaime autonomiškas, o kiek į jo savipakankamumą kėsinasi kūrėjas ar žiūrovas?

Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Pradžioje buvo judesys

„Larsen C“ ir „Fear and Greed“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Kartą per metus Vilniuje dviem savaitėms atsiveria portalas į meninę, kultūrinę erdvę, kurioje išnyksta būtinumas, nelaisvė ir suvaržymas. Šiems trims pagrindiniams žodžio „laisvė“ antonimams nuo 1997-ųjų griežtai draudžiama patekti į tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ scenas ir užkulisius. Šių metų festivalį balandžio 27 d. atidariusiam graikų choreografui Christosui Papadopoulosui drąsos pralaužti bet kokių kūrybinių suvaržymų rėmus galėtų pavydėti daugelis šiuolaikinės scenos menų kūrėjų. 2021 m. menininko sukurtas šokio spektaklis „Larsen C“ savo milžinišką energiją akumuliuoja iš nebesustabdomos Antarktidos ledynų tirpimo dinamikos. Paradoksalu, kad šią mirtinai tylią, visiškai nematomą, bet globaliai mūsų pasaulį keičiančią tragediją pajėgus perteikti tik žmogaus kūnas.

Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Paslaptis, ašis, šauksmas

Festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’24“ (I dalis)

„Susidurti su paslaptimi“, – taip galima būtų apibendrinti pirmosios šių metų tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“, vykusio balandžio 27 – gegužės 12 d., savaitės spektaklių įspūdžius. Dar tiksliau – atsidurti akistatoje su tuo, kas gąsdina ir kelia nerimą: ar tai būtų gamtos didybė, ar vienatvė, ar beprotybė, ar nemiga, ar egzistencinė baimė, ar maištas. Pirmieji šeši iš vienuolikos šiemet festivalyje pristatytų kūrinių leido ne tik patirti šiuolaikinio šokio formų įvairovę, bet ir pripažinti ne pačias šviesiausias žmogiškosios būties puses.

Sati Veyrunes šokio spektaklyje „Bless the Sound that Saved a Witch like me“. D. Matvejevo nuotr.
Sati Veyrunes šokio spektaklyje „Bless the Sound that Saved a Witch like me“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Žingsnis į ateitį

Apie choreografą Jurijų Smoriginą

„Šventa vieta tuščia nebūna“, – taip kartais galvoja žmonės, susidūrę su įvairiomis permainomis, pradedant sutarta rotacija ir baigiant taip laukiamais rinkimais, tikėdamiesi žadamų pokyčių. Gyvenimas įrodo, kad kartais tos „šventos vietos“ užimamos ir be rotacijų, rinkimų ar kitų žaidimų. Tiesa, ne visada pateisinamų. Kadaise buvome taip auklėjami, kad imtis kokių nors idėjų įgyvendinimo galėjome tik sulaukę savo eilės tarp daugybės norinčiųjų ar tik svajojančiųjų. Tačiau keičiasi ne tik klimatas, pasaulis – keičiasi ir žmonės bei jų kartos. Tad nieko nuostabaus, kad pasikeitė ne tik choreografijos meno atlikėjai, bet ir to meno kūrėjai.

Neli Beliakaitė ir Giedrė Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Fedra“ (choreografas Jurijus Smoriginas). D. Matvejevo nuotr.
Neli Beliakaitė ir Giedrė Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Fedra“ (choreografas Jurijus Smoriginas). D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jezerskytė šokio spektaklyje „Mano gyvenimas“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Raškovskio nuotr.
Rūta Jezerskytė šokio spektaklyje „Mano gyvenimas“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Raškovskio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Jausmai“ (choreografas Jurijus Smoriginas). J. Kravčenko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Jausmai“ (choreografas Jurijus Smoriginas). J. Kravčenko nuotr.
Aurelijus Daraškevičius ir Rūta Kudžmaitė šokio spektaklyje „boHema“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Raškovskio nuotr.
Aurelijus Daraškevičius ir Rūta Kudžmaitė šokio spektaklyje „boHema“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Raškovskio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Choreografo laiškai M.K.Č.“ (choreografas Jurijus Smoriginas). Vilniaus baleto nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Choreografo laiškai M.K.Č.“ (choreografas Jurijus Smoriginas). Vilniaus baleto nuotr.
Scena iš baleto „Makbetas“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Scena iš baleto „Makbetas“ (choreografas Jurijus Smoriginas). M. Vidzbelio (VLE) nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Vijolė Parutytė ir Jurijus Smoriginas balete „Mergaitė ir mirtis“. LNOBT nuotr.
Jurijus Smoriginas. V. Balkūno (VLE) nuotr.
Jurijus Smoriginas. V. Balkūno (VLE) nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Kovas ir balandis

Atšaukus Piotro Čaikovskio „Spragtuką“, Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljetą“, su Igorio Stravinskio „Šventuoju pavasariu“ suporuotą „Pragiedrėjusią naktį“ pagal Arnoldo Schönbergo muziką, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) repertuare nebeliko dešimtmetį mūsų baleto trupei vadovavusio Krzysztofo Pastoro darbų, todėl buvo malonu matyti sugrįžusį Bélos Bartóko kūrinių diptiką. „Stebuklingas mandarinas“ – priešpaskutinis Pastoro darbas Vilniuje, sukurtas iškeitus jam būdingą neoklasikinio baleto estetiką į kur kas juslingesnę, aštresnę judesių kalbą.

Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Klasikinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
Klasikinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
Klasikinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
Klasikinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
„Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonija. D. Rimeikos nuotr.
„Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonija. D. Rimeikos nuotr.
Charakterinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
Charakterinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
Charakterinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
Charakterinio šokio egzaminas. M. Aleksos nuotr.
Imogen Moss balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Imogen Moss balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Zalieckas

Lietuvą pasaulyje garsinantys menininkai – pavyzdys

Pokalbis su baleto šokėja Liepa Mikaliūnaite

Balerina Liepa Mikaliūnaitė profesinį kelią pradėjo Lietuvoje – Eglės Špokaitės baleto mokykloje (dabar Lietuvos tarptautinė baleto akademija) ir Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje (pedagogė Jolanta Vymerytė). Trylikos metų išvyko mokytis įEllison Ballet“ mokyklą Niujorke. Daugybės tarptautinių baleto konkursų dalyvė ir laureatė stažavosi įvairiose šalyse, o 2023 m. tapo Švedijos karališkosios operos baleto trupės nare. Šoka tokiuose spektakliuose kaip „Manon“ (choreografas Kenneth’as MacMillanas), „Korsaras“ (choreografas José Martinezas pagal Marijų Petipą), „Spragtukas“ (choreografas Päras Isbergas), „Gulbių ežeras“, „Vasarvidžio nakties sapnas“ (choreografas Alexanderis Ekmanas) ir kt.

Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūno pažinimas ir judesio tyrinėjimas

Pokalbis su šokėja Giedre Kirkile

Giedrė Kirkilė šoko tokiuose Vyčio Jankausko šokio teatro spektakliuose kaip „Dekreacija“ (2023), „Nematomas šokis“ (2021), „Agonija“ (2017), „Akloji dėmė“ (2015), „Judantys taikiniai“ (2011), „Liepsnos virš šaltojo kalno“ (2010), „Budėjimai“ (2008), „Žinia“ (2007) ir kt. 2023 m. sukūrė judesio monospektaklį „Kraitis“ („Vileišio 18“). Nuo 2014 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).

Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė performatyvaus šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilė performatyvaus šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Agonija“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Agonija“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Butkus ir Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Akloji dėmė“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Butkus ir Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Akloji dėmė“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Judantys taikiniai“. G. Jacikevičiaus nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Judantys taikiniai“. G. Jacikevičiaus nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Semperoper baleto planai ir „Miegančioji gražuolė“

Labai gaila, kad kovo 14 d. vakarą neteko būti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), kur prieš spektaklį buvo pagerbtas Lietuvos choreografas Vytautas Brazdylis – jam suteiktas LNOBT garbės solisto emerito vardas. Nuoširdžiausi sveikinimai menininkui ir pedagogui, tolygiai dėmesio skyrusiam ir tebeskiriančiam tiek baleto paveldui, tiek naujiems ieškojimams! Tačiau kelionė į Dresdeną buvo suplanuota gerokai anksčiau. Didingame architekto Gottfriedo Semperio operos rūme, kuris beveik visiškai supleškėjo per Dresdeną nusiaubusį bombardavimą 1945 m. vasarį ir po atstatymo buvo atidarytas 1985-ųjų vasario 13 d. (tad kitais metais bus minimas teatro atstatymo 40-metis), kovo 14 d. vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas 2024 / 2025 metų sezonas.

Kanako Fujimoto ir Zarina Stahnke balete „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Kanako Fujimoto ir Zarina Stahnke balete „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Scena iš baleto „Miegančioji gražuolė“. J. Battisti nuotr.
Semperoper. D. Šabasevičienės nuotr.
Semperoper. D. Šabasevičienės nuotr.
Žilvinas Dautartas

Jų tarnystė menui, tikėjimas grožio jėga

Choreografai Alfredas Kondratavičius ir Egidijus Domeika

Baleto solistas, pedagogas, baletmeisteris Vytautas Brazdylis – tikrai ne pirmas ir ne paskutinis iš tų choreografų, kuriuos vadinu romantikais, mohikanais, tikėjusiais ir tebetikinčiais grožio bei deivės Terpsichorės jėga. Jų ne tiek daug ir liko (jei tik liko!), nors viltis gyva. Vienas tų išlikusių – Alfredas Kondratavičius, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ šokėjas, Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis baletmeisteris, neseniai atšventęs garbingą jubiliejų. Gaila, bet šis taktiškas, santūrus choreografas nepelnytai primirštas klasikinio baleto išpažintojų bendruomenėje. O juk jis – vienas pirmųjų Lietuvos choreografų (po Genovaitės Sabaliauskaitės 1962 m. pastatyto Piotro Čaikovskio baleto „Frančeska da Rimini“), atsisakiusių libreto, „realistinio“ teksto pateikimo ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams.

Scena iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ (choreografas Egidijus Domeika). M. Raškovskio (VLE) nuotr.
Scena iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ (choreografas Egidijus Domeika). M. Raškovskio (VLE) nuotr.
Alfredas Kondratavičius. V. Gulevičiaus (VLE) nuotr.
Alfredas Kondratavičius. V. Gulevičiaus (VLE) nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

„Žizel“ Staatsoper Unter den Linden

Adolphe’o Adamo baletą „Žizel“ pagrindinėje Berlyno operos ir baleto scenoje 2000 m. pastatė prancūzų baleto solistas ir choreografas Patrice’as Bartas (g. 1945). Jo ir partnerės Francescos Zumbo šokiu gėrėjosi ir Vilniaus žiūrovai – 1971 m. gegužės 11 ir 12 d. dar senajame Operos ir baleto teatre jie šoko pagrindinius vaidmenis baletuose „Žizel“ ir „Gulbių ežeras“ (šiame spektaklyje Zumbo nustebino dvigubais fouetté). Barto „Žizel“ redakcija (spektaklį teko pamatyti kovo 16 d.) integruoja nemažą dalį šio romantinio baleto šedevro paveldo epizodų, tačiau kai kuriose scenose akivaizdus ir paties baletmeisterio indėlis į spektaklio apie meilę, išdavystę ir atleidimą koncepciją.

Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
Scena iš baleto „Žizel“. M. Kulchytska nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 37  >>> Archyvas