7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Agnė Zėringytė

Juokas išlaisvina šokį

Pokalbis su baleto artistu Laimiu Rosleku

Laimis Roslekas – baleto artistas, 2005 m. baigęs Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės prisijungė 2004 metais. Sukūrė tokius vaidmenis kaip Droselmajeris balete „Spragtukas“, Radža Dugmanta balete „Bajaderė“, Paša Saidas balete „Korsaras“, Tėvas Lorenco balete „Romeo ir Džuljeta“, Ginklanešys balete „Žizel“, Vilkas balete „Miegančioji gražuolė“, Kasandras balete „Arlekino milijonai“, Kapitonis balete vaikams „Daktaras Aiskauda“, Pomidoras balete vaikams „Čipolinas“, Profesorius balete vaikams „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022) ir kt. Nuo 2014 m. vadovauja LNOBT profesinei sąjungai.

Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Emilija Šumacherytė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Jonas Laucius balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Jonas Laucius balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Laimis Roslekas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Laimis Roslekas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Kūrybinių industrijų centre „Tech Arts“ parodytas Vyčio Jankausko šokio teatro ir paties choreografo naujausias darbas kontakto su žiūrovais ieško ne jausminiais išgyvenimo, bet intelektiniais suvokimo kanalais. Daugelis šiuolaikinio teatro menininkų savo kūrinius ima konstruoti ieškodami pagalbos filosofų ar mokslininkų veikaluose, išsamiai aiškina savo idėjas prieš premjerą, kūrybą grindžia ne meninio rezultato siekimu, bet pačiu kūrybos procesu. Neabejotina, kad į jį įsitraukę menininkai išgyvena nuostabių akimirkų, tačiau ne visi žiūrovai skuba pasiduoti šiems kūrybinės partnerystės džiaugsmams.

Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Jonas Laucius balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Emilija Dūdaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Emilija Dūdaitė ir Oksana Griaznova šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilytė šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilytė šokio spektaklyje „Dekreacija“. D. Putino nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno, Benjaminas Thomas Davisas ir Karolina Matačinaitė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Haruka Ohno, Benjaminas Thomas Davisas ir Karolina Matačinaitė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Julija Šumacherytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Stanytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Saulė Stanytė balete „Pachita“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Zalieckas

Gyvenimas dosnus įdomių asmenybių

Pokalbis su choreografe ir šokėja Aušra Krasauskaite

Choreografė, šokėja ir pedagogė Aušra Krasauskaitė sukūrė šokio spektaklius „Akvariumai“ („PADI DAPI Fish“ ir menininkų grupė „Žuvies akis“, 2013), „Karmen“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), 2017), „Dėdės ir dėdienės“ (Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, 2019), „Šiluma“ (Šeiko šokio teatras, 2021), „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ („Lietuva“, 2023) ir kt. Taip pat sukūrė choreografiją operoms „Mažvydas“ (rež. Kęstutis Jakštas, „Lietuva“, 2020), „Undinė“ (rež. Gytis Padegimas, KVMT, 2022), „Klaipėda“ (rež. Padegimas, KVMT, 2023) ir kt. Atliko daugiau nei trisdešimt vaidmenų įvairiuose šokio spektakliuose. 2021 m. paskirta Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe.

Aušra Krasauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Krasauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš baleto „Bolero“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Bolero“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Mažvydas“. Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ nuotr.
Scena iš operos „Mažvydas“. Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ nuotr.
Greta Vilnelė

Siekiai ištrūkti

Du šokio spektakliai

Susijungus dviem kūrybingoms jaunų menininkų komandoms – „Menų spaustuvės“ programoje „Atvira erdvė ’22“ dokumentinį pasivaikščiojimą „Iš|m(i)estas“ sukūrusioms merginoms ir ten pat šiuolaikinio cirko pasirodymą „7 minutės“ pristačiusiems vaikinams – gimė neverbalinio dainavimo ir judesio spektaklis su cirko elementais. Taip į vizualiuosius menus linkstantį ir estetinę dermę išaukštinantį kūrinį „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“ (2023) įvardijo patys autoriai. Vyksmo epicentre – grupelė jaunuolių, gyvenančių gatvėje be namų, šeimos ar buitinių patogumų.

Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Agnė Zėringytė

Įsijautus į vaidmenį, galima išlikti savimi

Pokalbis su baleto šokėju Andrea Canei

Andrea Canei – italų kilmės baleto šokėjas, Europos baleto mokyklos Amsterdame absolventas, prieš trejus metus prisijungęs prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės. 2023 m. sukūrė pagrindinius vaidmenis baletuose „Čipolinas“, „Arlekino milijonai“ (2023) ir „Pradžioje nebuvo nieko“(choreografė Živilė Baikštytė, 2023).

Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Aistis Kavaliauskas ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Aistis Kavaliauskas ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė ir Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Debiutai balete „Korsaras“

Po Adolphe’o Adamo baleto „Korsaras“ premjeros, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusios 2018-ųjų pavasarį, šis prancūzų šokėjo ir choreografo Manuelio Legris kūrinys įgijo dar keletą sceninių pavidalų – buvo pastatytas Didžiajame teatre Varšuvoje (2020; čia, kaip ir Vilniuje, kelis spektaklius dirigavo Robertas Šervenikas) ir Milano Teatro alla Scala (2023; nuo 2020 m. Legris yra šio teatro baleto trupės vadovas).

Imanolis Sastre’as balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani ir Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė ir Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vakarė Radvilaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Rudych balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Vilija Montrimaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Paskutiniai romantikos mohikanai

Apie choreografą Vytautą Brazdylį

Gal ir natūralu, kad vis agresyviau klasikinio šokio pasaulyje svariausias pozicijas užima naujoji choreografų karta, savo kūrybą grindžianti proceso tempu, lakoniškumu tiek choreografijoje, tiek ir scenografijoje, agresyviu vulgarumu, balansuojant ties riba, kartais net ir peržengiant raudonas linijas. Ir visa tai vyksta nepriklausomai nuo pastangų išsaugoti į sąmonę įsigėrusius etalonus. Neabejoju, jog ne vienas naujojo klasikinio šokio atstovas pateiks gausybę įrodymų, kad visa, kas dabar kuriama, jo supratimu, yra didžiausia teigiamybė, garantuojanti modernaus šokio su klasikos inkliuzais ilgaamžiškumą.

Vytautas Brazdylis. LNOBT nuotr.
Vytautas Brazdylis. LNOBT nuotr.
Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Amžinai gyvi“ (choreografas Vytautas Brazdylis). M. Aleksos nuotr.
Fragmentas iš Antano Rekašiaus baleto „Amžinai gyvi“ (choreografas Vytautas Brazdylis). M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Grytė Dirmaitė balete „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Žilvinas Beniuševičius ir Grytė Dirmaitė balete „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Scena iš baleto „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Scena iš baleto „Baltaragio malūnas“. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Grytė Dirmaitė balete „Kopelija“ (choreografas Vytautas Brazdylis). Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro nuotr.
Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“. R. Mičiūno (VLE) nuotr.
Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“. R. Mičiūno (VLE) nuotr.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Rūta Krugiškytė ir Vytautas Brazdylis balete „Don Kichotas“.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

2023 m. lapkritis ir gruodis

Jau ne pirmą kartą svetingoje Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje svečiuojasi Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras, Rusijos karo veiksmų Ukrainoje išvarytas iš savo namų ir jau daugiau nei pusantrų metų priverstas klajoti po Europą. Pamatyti šią trupę skatino ne tik į Kauną atvežtas romantinio baleto šedevras – Adolphe’o Adamo „Žizel“, bet ir smalsumas: kaip svarbiausioje Kauno dramos scenoje sutilps baletas, kurio įtaigai reikšmingi ir scenografiniai, ir techniniai efektai, kaip spektaklis atrodys skambant įrašui. Tačiau pavyko išsaugoti svarbiausius estetinius šio ilgaamžio baleto akcentus, Antoninos Vasiljevos sukurta Žizel savitai ir jautriai pasakojo išdavystės ir atleidimo istoriją, Denisas Pančenko savo Albertui suteikė įdomių, nematytų detalių pirmame veiksme, mėgindamas įtikinti Žizel savo meile, o antrajame – akivaizdžiai atgailaudamas; įtaigų miškininko Hanso vaidmenį sukūrė Tarasas Kovšunas.

Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Voicechas Žuromskas balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Nuo ko prasideda gyvenimas?

Baletas „Pradžioje nebuvo nieko“

Ar kada svarstėte, nuo ko viskas prasideda? Nesvarbu kas: mūsų gyvenimas, rytas arba naktis, lietus arba kaitra. Ar dažnai pagalvojate, nuo ko prasidėjo Žemė, kokias „kalvarijas“ jai teko nueiti? Ar dažnai prisimename, kad esame homo sapiens? Į šiuos ir panašius klausimus bando atsakyti, tiksliau, bando juos priminti, naujausias Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklos rezultatas – Antano Jasenkos baletas „Pradžioje nebuvo nieko“.

Imanolis Sastre’as ir Marija Kastorina balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre’as ir Marija Kastorina balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Kristina Gudžiūnaitė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Komiško baleto klasika

„Tuščias atsargumas“ Latvijos nacionalinėje operoje

Kai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kvietė į premjerinius Giuseppe’s Verdi operos „Aida“ spektaklius, lapkričio 10 ir 11 d. Latvijos nacionalinė opera pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – Ferdinando Héroldo baletą „Tuščias atsargumas“, pasaulio baleto istorijoje labiau žinomą prancūzišku „La Fille mal gardée“ pavadinimu.

Filipas Fedulovas ir Sabīne Strokša balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Filipas Fedulovas ir Sabīne Strokša balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Darius Florianas Catana ir Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Aleksandras Osadčijus ir Andris Pudānas balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Aleksandras Osadčijus ir Andris Pudānas balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Scena iš baleto balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Andris Pudānas, Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Andris Pudānas, Jūlija Brauere ir Darius Florianas Catana balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
Jūlija Brauere balete „Tuščias atsargumas“. A. Zeltiņos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 35  >>> Archyvas