7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Miglė Munderzbakaitė

Nuo pokalbių iki pojūčių

„ConTempo“ festivalio įspūdžiai

Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.

Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Rankas į viršų

Teatriniai vasaros įspūdžiai

Mano vangi, bekraujė, užguita teatrinė vasara galiausiai patyliukais mirė Rygoje. Rugsėjo 3 d. nuolankiai susigėrė į senojo pirklių ir poetų miesto grindinį. Įkyriu purvu ir dulkėmis prikibo prie elegantiškų praeivių batų padų. Tądien 27-uosius gyvavimo metus švenčiantis šiuolaikinio teatro festivalis „Homo Novus“ atsargiai žadėjo meninę pauzę didžiosios tamsos metu. Po sočių pietų festivalio kuratoriai ir tikriausiai jų artimųjų būrys linksminosi namudiniame „GuČi Fabrika“ projekto vyksme – pasitelkę žirkles ir adatą visai Rytų Europai puikiai pažįstamą turgaus „tašę“ transformuodami į praktinės reikšmės nebeturinčius, bet labai mielus, asmeninių istorijų kupinus naujus objektus: kepures, žaisliukus, „stringus“.

Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio vyksme „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Šokio vyksmas „Hands Up“. I. Bajars nuotr.
Agnė Zėringytė

Tarp skirtingų kultūrų

Pokalbis su baleto šokėja Gohar Mkrtchyan

Gohar Mkrtchyan – armėnų kilmės šokėja, užaugusi ir mokslus baigusi Ispanijoje. 2012 m. po studijų Madrido konservatorijoje mokėsi ir treniravosi San Fransiske, o 2014–2015 m. stažavosi „Estudio de Danza María de Ávila“. 2015 m. prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, čia sukūrė daug vaidmenų tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Don Kichotas“, „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, 2017), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Dienos, minutės“ (choreografas Rimeikis, 2019), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Pragiedrėjusi naktis“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2021), „Šventasis pavasaris“ (choreografas Rimeikis, 2021), „Flesh“ (choreografas Ivánas Pérezas, 2022), „Infra“ (choreografas Wayne’as McGregoras, 2022) ir kt. 2022 m. tapo „Metų baleto viltimi“.

Jeronimas Krivickas ir Gohar Mkrtchyan balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Gohar Mkrtchyan balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Gohar Mkrtchyan balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Gohar Mkrtchyan balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir  Jeronimas Krivickas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jeronimas Krivickas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Ignas Armalis balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Ignas Armalis balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Ignas Armalis balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Ignas Armalis balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Gohar Mkrtchyan balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Armalis ir Gohar Mkrtchyan balete „Flesh“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Gohar Mkrtchyan balete „Infra“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Gohar Mkrtchyan balete „Infra“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Pirmieji laimėjimai Terpsichorės pasaulyje

Baleto mokyklos auklėtinių pasiekimai

Rugsėjo 1-ąją jubiliejinius mokslo metus pradės Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Nors tuometis Meno reikalų valdybos viršininkas prie LTSR Ministrų tarybos Juozas Banaitis įsakymą dėl choreografijos skyriaus steigimo prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos pasirašė tik 1952 m. kovo 20 d., įpareigodamas muzikos mokyklos direktorę Liudmilą Keželytę iki rugsėjo 1-osios surengti mokinių priėmimą.

Rūta Jezerskytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Rūta Jezerskytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Loreta Bartusevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Jolanta Valeikaitė ir Aurimas Paulauskas spektaklyje „Kontrastai“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beliakaitė balete „Miegančioji gražuolė“. M. Raškovskio nuotr.
Neli Beliakaitė balete „Miegančioji gražuolė“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys balete „Karmen“. M. Raškovskio nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baleto dienoraščiai

Birželis – nuo 1922 iki 2022

Ši diena Lietuvos profesionaliajam šokiui ypatinga – lygiai prieš šimtą metų Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje, įvyko pirmasis Olgos Dubeneckienės baleto studijos moksleivių koncertas. Pirmoje dalyje mokinės parodė baleto pamoką prie atramų, po to – salės viduryje. Antroje dalyje žiūrovai pamatė atskirų šokių programą, kurioje kartu su kitomis studijos auklėtinėmis dalyvavo Jadvyga Jovaišaitė, vėliau tapusi viena mėgstamiausių Valstybės teatro baleto artisčių.

Scena iš baleto „Rossini“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Rossini“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Coliukė“. Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Coliukė“. Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos nuotr.
Ūla Drobnytė ir Nerijus Juška baleto „Don Kichotas“ divertismente. Nerijaus Juškos baleto mokyklos nuotr.
Ūla Drobnytė ir Nerijus Juška baleto „Don Kichotas“ divertismente. Nerijaus Juškos baleto mokyklos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė absolventų kompetencijų vertinimo praktinės dalies koncerte. S. Zlunitsyno nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė absolventų kompetencijų vertinimo praktinės dalies koncerte. S. Zlunitsyno nuotr.
Knygos „Olga Schwede. Švedė. Ra. Deo. Dubeneckienė. Kalpokienė“ viršelis
Knygos „Olga Schwede. Švedė. Ra. Deo. Dubeneckienė. Kalpokienė“ viršelis
Ernestas Barčaitis ir Jeronimas Krivickas choreografinėje kompozicijoje „Belaukiant Godo“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Jeronimas Krivickas choreografinėje kompozicijoje „Belaukiant Godo“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Greta Gylytė choreografinėje kompozicijoje „Moters kova“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Olga Konošenko ir Greta Gylytė choreografinėje kompozicijoje „Moters kova“ („Kūrybinis impulsas“). M. Aleksos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Greta Vilnelė

Nuo gimimo iki mirties

Apie meninį projektą „Vilkta svetainė“

Ekscentriško meno gurmanams jau girdėto ir pažįstamo kabareto „Vilkta karalienė“ organizatorius Povilas Bastys naktį iš liepos 16 į 17 d. tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatė novatorišką eksperimentinį-meninį projektą „Vilkta svetainė“. Šio projekto tikslas – suburti skirtingų sričių menininkus ir iš jau turimų pavienių eskizų sukurti kolektyvinį aukštos meninės vertės pasirodymą. „Vilktos svetainės“ bendra koncepcija glaudžiai susijusi su šių metų festivalio tema „Sanatorium Immortalitas“. Prie projekto prisijungė šokėjai, fakyrai, dainininkai, cirko artistai ir drag karalienė.

„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
Greta Vilnelė

Pamatyti nematomą

Apie tarptautinį gatvės teatro festivalį SPOT

Pirma į galvą ateinanti mintis, galvojant apie festivalio sąvoką, yra bendruomenė. Ne vienus metus trunkantys renginiai visuomenėje įgauna savitą veidą. Jeigu pasiseka, su festivaliu susiję žmonės suformuoja giliai alsuojantį organizmą, kuris atveria akiratį, įkvepia žiūrovus domėtis ir augti. Be bendruomenės festivalis ir apskritai kultūra pamažu vysta. Ne veltui šių metų festivalio „Kino pavasaris“ šūkiu tapo frazė „Kad būtum, reikia kito“.

„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Galią turinčios grupės atsakas į laisvą pasirinkimą

Pokalbis su Phia Ménard

Žongliravimo, vaidybos ir šiuolaikinio šokio studijas baigusi režisierė ir atlikėja Phia Ménard (g. 1971) dirbo su Prancūzijos naujojo cirko garsenybe – žonglieriumi Jérômeu Thomas, kuris 2006 m. Vilniuje atidarė pirmąjį „Naujojo cirko savaitgalį“. 1998 m. ji įkūrė kūrybinį kolektyvą „Non Nova. Kūryboje nuo 2008 m. ieškojo to, ką pati vadina „papildomu elementų nesuderinamumu, – tai paskatino tyrinėti ledą, vandenį, orą ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Sausasis sezonas“ (2018) yra šio organinio ciklo tęsinys, sekantis tokius spektaklius kaip „P.P.P.“ (2008), „Sūkurys“ (2011), „Vakarykštis grožis“ (2015), „Juodi kaulai“ (2017) ir kt.

Phia Ménard. B. Borgers („Non Nova“) nuotr.
Phia Ménard. B. Borgers („Non Nova“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“.  J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“.  J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Žilvinas Dautartas

Jaunųjų šokėjų meninė branda

Baleto skyriaus Gala koncertas

Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius efektingai atšventė savo jubiliejų – prieš 70 metų tuometės Meno reikalų valdybos prie Ministrų Tarybos viršininkas Juozas Banaitis pasirašė įsakymą Nr. 171, kuriuo buvo įteisintas Choreografijos skyriaus įkūrimas prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos. Nors birželio 17 d. šventinis koncertas Šokio teatre ir buvo skirtas šiai sukakčiai, renginio organizatoriai įrodė, kad bet kuri meno šaka gali labai įtaigiai ir suprantamai pademonstruoti savo gebėjimą atsakyti į skaudžiausius šiandienos klausimus.

Baleto skyriaus Gala koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Baleto skyriaus Gala koncertas. S. Zlunitsynos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Adelija Kondrataitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Paulina Kuraitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Paulina Kuraitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Robertas Vaištaras Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Akvilė Šulcaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. T. Ivanausko nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Adrianas Klimaševskis Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Genadijus Žukovskis ir Nora Straukaitė Baleto skyriaus Gala koncerte. S. Zlunitsynos nuotr.
Ignas Zalieckas

Burnešų istorijos jaudina žmones, kuriems rūpi lyties klausimai

Pokalbis su Nataša Živković

Nataša Živković (g. 1981) – choreografė, šokėja, aktorė ir pedagogė iš Slovėnijos, kurianti skirtingose scenos meno srityse. Baigusi baleto mokyklą, pasirinko šiuolaikinį šokį ir bendradarbiavo su įvairiais choreografais. Jos debiutinis spektaklis „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“ (prodiuseris „City of Women“), nagrinėjantis motinos ir dukters ryšį, bei kiti jos šokio ir teatro pasiekimai 2009 m. pelnė jai „Zlata ptica“ apdovanojimą. Jos spektaklis „Tėvo labui“ (2014) tiria tėvo ir dukters santykius, o naujausias darbas „Kvadratas“ (2020) užbaigia šeimos trilogiją. 2016 m. ji vaidino ir bendradarbiavo kuriant spektaklius „Jei esi laimingas“ („Bunker“), „Atgal laiku“ (Liublianos lėlių teatras) ir „Tiesiog kartais atrodyti kaip visi kiti“ („Emanat“). Jos monospektaklis „Sūnelis“ (2018, „City of Women“) laimėjo pagrindinį Tarptautinio kylančių atlikėjų festivalio ACT Bilbao mieste Ispanijoje prizą. Šis spektaklis bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.

 

Nataša Živković. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Tėvo labui“. „Via negativa“ (Marcandrea) nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Tėvo labui“. „Via negativa“ (Marcandrea) nuotr.
Scena iš spektaklio „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“. „City of Women“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“. „City of Women“ nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 29  >>> Archyvas