7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Greta Vilnelė

Tarp materijos ir koncepcijos

Apie spektaklius „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“ ir „Lustopia“

Šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinoje – dešimt per pastaruosius metus sukurtų kūrinių. Programos sudarytojoms teatro kritikėms Almai Braškytei ir Kristinai Steiblytei pavyko išryškinti šiuolaikinio Lietuvos teatro kryptis, akcentuojant ne tik dramos pastatymus, bet ir kitus scenos menus įtraukiančius darbus. Lietuviška vitrina parodo ir dėl tarpdisciplininio meno įtakos paplitusias hibridinio teatro formas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į programoje padidėjusį nepriklausomų teatrų spektaklių kiekį, įtvirtinant jų meninės kokybės lygiateisiškumą su po nuolatinio valstybinio finansavimo stogu sukurtais darbais.

Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas su kelio ženklais

„La strada“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Naujojo sezono pradžioje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupė leidosi į kelią, kurį nutiesė vokiečių choreografas Marco Goecke. Šis kelias nužymėtas garsiojo italų kino režisieriaus Federico Fellini filmo „La strada“ ženklais, kurie įvardinti jau spektaklio afišose: vos vos matomas šviesus Dželsominos-Giuliettos Masinos atvaizdas, užrašai „La strada“, „pagal Fellini filmą“.

Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr
Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr
Marija Kastorina ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Voicechas Žuromskas balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Voicechas Žuromskas balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Lataitė ir Ernestas Barčaitis balete „La strada“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

Ką pasirinkti – dramblį ar banginį?

Anželika Cholina, Martynas Rimeikis ir Birutė Letukaitė

Ne paslaptis, jog dalis žmonijos anksčiau buvo įsitikinusi, kad žemė laikosi ant trijų dramblių. Kita dalis manė, kad žemę palaiko trys banginiai. Dabar bent jau dauguma žino, kad žemė sukasi pati. O ant ko laikosi Terpsichorės pasaulis? Ant dramblio ar ant banginio? Aš renkuosi banginį. Tikrai ne dėl jo masės, juk dramblys ne ką mažesnis. Bet prisiminkime, kaip juda tiek vienas, tiek kitas, – jų judėjimas skiriasi kaip žemė ir dangus. Ir nieko nuostabaus, kad šokio deivės Terpsichorės valdas galima lyginti su jūromis ar vandenynais. Kaip ir visos jūros bei vandenynai, Terpsichorės valdos taip pat pasižymi gyventojų įvairove. Faunos gausa tik dar kartą įrodo, kad procesai, vykstantys gamtoje, tarsi atspindi evoliuciją.

Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Barbora Radvilaitė“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Barbora Radvilaitė“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Barbora Radvilaitė“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė spektaklyje „Jūra“ (choreografė Anželika Cholina). M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Jeronimas Krivickas balete „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis ir Jeronimas Krivickas balete „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Julija Stankevičiūtė balete „Dienos, minutės“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Julija Stankevičiūtė balete „Dienos, minutės“ (choreografas Martynas Rimeikis). M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasara

Jau ketvirtą vasarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo sezoną pratęsia atvirame ore – Valdovų rūmų kieme vykstančiame festivalyje „LNOBT Open“. Laikina scena, ant grindinio tame pačiame lygyje sustatytos žiūrovų kėdės – ne visai tinkamos sąlygos šokio meno suvokimui, kai net ir įtempęs kaklą ir aukštai iškėlęs galvą ne visada matai svarbiausią šokėjo instrumentą – kojas. Henry Purcello operą „Didonė ir Enėjas“ pastatė Vengrijos menininkai: režisierė ir choreografė Dóra Barta, scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács ir šviesų dailininkas Józsefas Pető.

Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Didonė ir Enėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Audio Unit“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Callisto“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Užduotis – išlaikyti spektaklį tokį, koks buvo per premjerą

Pokalbis su baleto spektaklių vadovu Laurynu Navicku

Laurynas Navickas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto spektaklių vadovas. Nuo 2014 m. dirba prie visų LNOBT baleto repertuaro spektaklių. Prieš pasirinkdamas šią profesiją daugiau nei dvidešimt sezonų šoko LNOBT baleto trupėje.

Laurynas Navickas. Asmeninio archyvo nuotr.
Laurynas Navickas. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Mantas Daraškevičius balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas ir Mantas Daraškevičius balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Bernardas Kertenis balete „Barbora Radvilaitė“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Andrea Canei balete „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Lorenzo Epifani balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Nora Straukaitė balete „Arlekino milijonai“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Prisilietimų ir bučinių parkas

Angelino Preljocajo spektaklis LNOBT

Balandžio mėnesį Prancūzijos choreografo Angelino Preljocajo (g. 1957) šokio spektaklis „Parkas“ atšventė trisdešimtmetį – jis pirmą kartą pastatytas su Paryžiaus operos baleto trupe 1994-aisiais. Brandos amžiaus sulaukęs kūrinys naują pavidalą įgavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje – premjeriniai spektakliai vyko birželio 15, 18, 19, 20 ir 21 dienomis.

Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Jonas Laucius ir Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė šokio spektaklyje „Parkas“. M. Aleksos nuotr.
Eglė Elena Murauskaitė

Kelionės ieško herojų

„Overture“ ir „Angels’ Atlas“ Berlyno Unter den Linden operos ir baleto teatre

Malonumą keliauti dėl meno buvau primiršusi per karantiną, tačiau šįkart motyvavo Berlyno Unter den Linden operos ir baleto teatre vykęs spektaklių „Overture“ ir „Angels’ Atlas“, sukurtų mėgstamų choreografų Marcoso Morau ir Crystal Pite, vakaras. Jis prasidėjo itin kokybišku orkestro, diriguojamo Mariaus Stravinskio, skambesiu.

Scena iš baleto „Overture“. S. Gherciu nuotr.
Scena iš baleto „Overture“. S. Gherciu nuotr.
Scena iš baleto „Overture“. S. Gherciu nuotr.
Scena iš baleto „Overture“. S. Gherciu nuotr.
Scena iš baleto „Angels’ Atlas“. S. Gherciu nuotr.
Scena iš baleto „Angels’ Atlas“. S. Gherciu nuotr.
Scena iš baleto „Angels’ Atlas“. S. Gherciu nuotr.
Scena iš baleto „Angels’ Atlas“. S. Gherciu nuotr.
Žilvinas Dautartas

Baleto mokyklos puoselėtoja

Knyga apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę

„Imkit mane ir skaitykit...“ Prisiminęs šiuos klasiko žodžius, žinomus ne vienam, siūlau visiems, ką domina Lietuvos baleto raida ir lietuviška literatūra apie jį, susirasti naujausią leidinį „Įprasmintas gyvenimas“, skirtą Lietuvos baleto mokyklos puoselėtojai, išugdžiusiai ne vieną kartą ne tik mokinių, bet ir mokyklos pedagogų. Tai knyga apie ilgametės Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos (NMKČMM) Baleto skyriaus vadovės Lili Navickytės‑Ramanauskienės pedagoginę, administracinę veiklą, be kurios šios mokyklos auklėtiniai ir baleto gerbėjai negalėtų pagrįsti savo pasididžiavimo.

Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Knygos apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę „Įprasmintas gyvenimas“ pristatymas. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Knygos apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę „Įprasmintas gyvenimas“ pristatymas. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Pavasario pabaiga

Trys romantinio baleto „Žizel“ spektakliai sulaukė didelio žiūrovų dėmesio, nes senojo choreografijos paveldo spektaklių mūsų teatro repertuare liko nedaug, o būtent juose telkiasi tai, ko vis mažiau šurmulingoje kasdienybėje ir šiuolaikiniame teatre: jausmų – impulsyvių, žeidžiančių, guodžiančių ir gelbstinčių – grožio. Antrasis iš trijų spektaklių buvo ypatingas. Tai buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primabalerinos Anastasijos Čumakovos debiutas šiame „Žizel“ pastatyme ir kartu atsisveikinimas su scena.

Živilė Baikštytė ir Anastasija Čumakova balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė ir Anastasija Čumakova balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Larsen C“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Hairy“. D. Matvejevo nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „Nemiga“. D. Matvejevo nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „Nemiga“. D. Matvejevo nuotr.
Knygos apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę „Įprasmintas gyvenimas“ pristatymas. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Knygos apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę „Įprasmintas gyvenimas“ pristatymas. M.K. Čiurlionio menų mokyklos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carcaça“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carcaça“. D. Matvejevo nuotr.
Camilo Mejía Cortésas ir Cherish Menzo spektaklyje „Darkmatter“. D. Ališausko nuotr.
Camilo Mejía Cortésas ir Cherish Menzo spektaklyje „Darkmatter“. D. Ališausko nuotr.
Aistė Šivytė

Aštrūs kampai ir slidi prasmė

„Jezebel“ ir „Darkmatter“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Balandžio 27 – gegužės 12 d. Vilniuje vykęs tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, kaip ir kasmet, Lietuvos publikai pristatė rinktinius šiuolaikinio šokio darbus. Išskirtinis dėmesys šiemet teko kūrėjai iš Nyderlandų Cherish Menzo – į festivalį atvežti du jos spektakliai „Jezebel“ ir „Darkmatter“.

Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Ališausko nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
Cherish Menzo spektaklyje „Jezebel“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 38  >>> Archyvas