7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Jolanta Vymeryte

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis sunkiau apibrėžti, kokios šokio formos egzistuoja šalies scenose bei kitose erdvėse. Tačiau vis dar galima įvardyti, kokias šokio kryptis formuoja ar formavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 1998-aisiais surinkusi pirmą aktorių-šokėjų kursą, o 2003-iaisiais leidusi įsikurti Šokio ir judesio katedrai. Aktoriai-šokėjai pradėti suvokti kaip šokio teatro atstovai; 2000-aisiais atsirado choreografijos specialybė, kurią galėjo studijuoti nuo vaikystės baleto mokęsi klasikinio šokio šokėjai; pagaliau profesionalios studijos pakvietė ir norinčiuosius kurti šiuolaikinį šokį.

Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Vasaris

Sausio pabaigoje užklupęs ir baigiantis vasariui atsinaujinęs gripas gerokai patrumpino planuotų pamatyti šokio spektaklių sąrašą, tačiau simboliniame dienoraštyje liko vienas kitas įrašas, užfiksavęs tiesioginius ir netiesioginius Lietuvos šokio kultūros įspūdžius.

Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Pikų dama“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Armalis balete „Graikas Zorba“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina ir Ignas Armalis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“. V. Ruzgaitės nuotr.
Tautvydas Urbelis

Du šokio vakarai

Keturi spektakliai Kaune

Ryškiai apšviestoje scenoje Blake’as Seidelas ir Ema Senkuvienė akimirksniu įsitraukia į ekspresyvius judesio mainus. Kintantis ritmas žymi emocinius pokyčius, nestabilumo būsenas ir tvyrančią įtampą. Išsiskyrimai, sugrįžimai ir akcentuotos veido išraiškos nurodo, kad stebime konflikto persmelktą eskizą. Tačiau po kelių ritmo pokyčių kyla klausimas – ką kūnai scenoje nori pasakyti?

Scena iš spektaklio „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Tvenkti“. Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ archyvo nuotr.
Blake Seidel ir Ema Senkuvienė spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Blake Seidel ir Ema Senkuvienė spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė ir Blake Seidel spektaklyje „X ir ateities X“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Ema Senkuvienė spektaklyje „Nailed it“. K. Latvytės-Bibiano nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis

2018 m. pirmajame meno kultūros žurnalo „Krantai“ numeryje Skaidrė Baranskaja straipsnyje „Iš operų dingstantis baletas“ išsamiai apžvelgė operos ir baleto „santykių dramą“; jos įžvalgos atsigamino stebint po ilgesnio laiko į Vilnių pargrįžusią Giacomo Puccini ir Anthony Minghellos operą „Madam Baterflai“.

Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Naglis Bierancas operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Ilva Juodpusytė operoje „Madam Baterflai“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova (Fėja) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Deividas Dulka (Princas) ir Rūta Karvelytė (Pelenė) balete „Pelenė“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Pavėluotas liūdesys

Hermanis / Brodskis / Baryšnikovas Vilniuje

Latvijos teatro režisieriaus Alvio Hermanio spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ besidomintiems XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūra reklamuoti nereikia – lygiai kaip ir aiškinti, kas yra spektaklio kūrėjai. Visi trys jau tapo ženklais, vienetais, kuriais matuojamas aukštasis menas, virto tikromis ir sukurtomis legendomis, palikusiomis pėdsaką ir Lietuvos kultūros erdvėje.

Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Michailas Baryšnikovas spektaklio „Brodskis / Baryšnikovas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Žilvinas Dautartas

Išsipildžiusios svajos

Pirmasis ciklo „Gyvoji baleto istorija“ koncertas „Romantizmo svajos“

Netrukus sukaks metai, kai įžengėme į antrąjį nepriklausomybės šimtmetį, kiekvienas savaip žadėdamas ar vildamasis šlovinti Lietuvą darbais ar pastangomis, pergalėmis ar naujomis idėjomis, jų įgyvendinimą patikint kitiems. Netruko pasirodyti ir pirmieji to visuotinio dvasinio pakilimo rezultatai – pirmajame Europos sniego tinklinio čempionate Lietuvos atstovai pelnė aukso ir bronzos medalius. Kiek žinau, vieni pirmųjų, pasekusių šių sportininkų pėdomis, buvo „čiurlioniukai“ – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai. Jau praėjusių metų vasario 23 d. vykusiame Tarptautiniame Veronikos Vitaitės fortepijoninių ansamblių konkurse laureatėmis tapo Klėja ir Kaja Kašubaitės. Netrukus prie jų prisijungia būsimieji baleto artistai – iš Talino tarptautinio baleto konkurso Nora Straukaitė ir Edvinas Jakonis parsiveža antrų vietų apdovanojimus.

Barbora Gudavičiūtė, Ksenija Jermakova, Kotryna Fedorovičiūtė ir Kotryna Rudych scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Barbora Gudavičiūtė, Ksenija Jermakova, Kotryna Fedorovičiūtė ir Kotryna Rudych scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova, Barbora Gudavičiūtė, Kotryna Rudych ir Kotryna Fedorovičiūtė scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Ksenija Jermakova, Barbora Gudavičiūtė, Kotryna Rudych ir Kotryna Fedorovičiūtė scenoje iš „Pas de Quatre“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė miniatiūroje „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Paulina Čistovaitė miniatiūroje „La Cachucha“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Pijus Ožalas scenoje iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Gabrielė Marčiukaitytė ir Pijus Ožalas scenoje iš baleto „Najadė ir žvejys“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė miniatiūroje „Lietuvaitė“. M. Aleksos nuotr.
Kamilė Pilibaitytė miniatiūroje „Lietuvaitė“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Paula Krivickaitė ir Martynas Čiučiulka scenoje iš baleto „La Péri“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Gruodis

Gruodį paminėtos kelių baleto solistų sukaktys – proga prisiminti Lietuvos baleto istoriją, kuri sparčiai artėja prie šimto metų jubiliejaus, ir jau dabar reikėtų galvoti, kaip triukšmingai jį atšvęsti. Gražią sukaktį 2018 m. atšventė ir paklausiausias šventinio sezono spektaklis – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.

Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Krzysztofas Pastoras ir Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Jonas Laucius balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Rūta Krugiškytė. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Daria Olefirenko balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Spragtukas“. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Elegijus Bukaitis. M. Aleksos nuotr.
Dovilė Zavedskaitė-Statkevičienė

Žuvis vandeny, žuvis ugny

Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektaklis „Su(si)tikimas“

Stebėdama „Low Air“ ir Laurynos Liepaitės darbą „Su(si)tikimas“, susitikau su daug kuo. Neslėpsiu – užtruko, kol sutikau juos, esančius prieš akis, rato viduryje. Pirmiausia į susitikimą atėjo praeities būtybės, vis dar klegančios viduje. Susitikau su Silvia Calderoni („MDLSX“, rež. Enrico Casagrande ir Daniela Nicolò (Italija), „Sirenos ’17“) ir prisiminiau, kaip stipriai jos padedama pajutau lytiškumo problematiką ir kūno melą – akivaizdžią oda užklotą anatomiją ir slaptą nenuspėjamą tos anatomijos gyvenimą.

Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Budreckytė, Airida Gudaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Budreckytė, Airida Gudaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Žakevičius spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Žakevičius spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Su(si)tikimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Su(si)tikimas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Su(si)tikimas“. D. Putino nuotr.
Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Putino nuotr.
Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Putino nuotr.
Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Putino nuotr.
Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė spektaklyje „Su(si)tikimas“. D. Putino nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Nuo istorijos iki savirealizacijos

Šokio spektakliai „Pareiškiu – Brandir“ ir „Laikini šešėliai“ Vilniuje

Lietuvos šiuolaikinio šokio diskursą vis labiau veikia daugiakultūris kontekstas – Lietuvoje dirba nemažai su kitų šalių mokyklomis susijusių atlikėjų, vis dažniau čia savo kūrinių premjeras pristato kitose šalyse susiformavę choreografai.

Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Pareiškiu – Brandir“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

2018-ųjų ruduo

Pats seniausias Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro spektaklis – lenkų kompozitoriaus Bogdano Pawłowskio baletas vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurio premjera įvyko 1972-aisiais dar senuosiuose teatro rūmuose Jono Basanavičiaus gatvėje, – kartu yra ir pats jauniausias, nes jame savarankišką kūrybinį kelią pradeda vis naujos jaunųjų baleto šokėjų kartos.

Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Ernestas Barčaitis balete „Procesas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Mano Piteris Penas“. V. Petriko nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jonas Laucius balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 14  >>> Archyvas