Apie spektaklius „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“ ir „Lustopia“
Šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinoje – dešimt per pastaruosius metus sukurtų kūrinių. Programos sudarytojoms teatro kritikėms Almai Braškytei ir Kristinai Steiblytei pavyko išryškinti šiuolaikinio Lietuvos teatro kryptis, akcentuojant ne tik dramos pastatymus, bet ir kitus scenos menus įtraukiančius darbus. Lietuviška vitrina parodo ir dėl tarpdisciplininio meno įtakos paplitusias hibridinio teatro formas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į programoje padidėjusį nepriklausomų teatrų spektaklių kiekį, įtvirtinant jų meninės kokybės lygiateisiškumą su po nuolatinio valstybinio finansavimo stogu sukurtais darbais.
„La strada“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Naujojo sezono pradžioje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupė leidosi į kelią, kurį nutiesė vokiečių choreografas Marco Goecke. Šis kelias nužymėtas garsiojo italų kino režisieriaus Federico Fellini filmo „La strada“ ženklais, kurie įvardinti jau spektaklio afišose: vos vos matomas šviesus Dželsominos-Giuliettos Masinos atvaizdas, užrašai „La strada“, „pagal Fellini filmą“.
Anželika Cholina, Martynas Rimeikis ir Birutė Letukaitė
Ne paslaptis, jog dalis žmonijos anksčiau buvo įsitikinusi, kad žemė laikosi ant trijų dramblių. Kita dalis manė, kad žemę palaiko trys banginiai. Dabar bent jau dauguma žino, kad žemė sukasi pati. O ant ko laikosi Terpsichorės pasaulis? Ant dramblio ar ant banginio? Aš renkuosi banginį. Tikrai ne dėl jo masės, juk dramblys ne ką mažesnis. Bet prisiminkime, kaip juda tiek vienas, tiek kitas, – jų judėjimas skiriasi kaip žemė ir dangus. Ir nieko nuostabaus, kad šokio deivės Terpsichorės valdas galima lyginti su jūromis ar vandenynais. Kaip ir visos jūros bei vandenynai, Terpsichorės valdos taip pat pasižymi gyventojų įvairove. Faunos gausa tik dar kartą įrodo, kad procesai, vykstantys gamtoje, tarsi atspindi evoliuciją.
Vasara
Jau ketvirtą vasarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo sezoną pratęsia atvirame ore – Valdovų rūmų kieme vykstančiame festivalyje „LNOBT Open“. Laikina scena, ant grindinio tame pačiame lygyje sustatytos žiūrovų kėdės – ne visai tinkamos sąlygos šokio meno suvokimui, kai net ir įtempęs kaklą ir aukštai iškėlęs galvą ne visada matai svarbiausią šokėjo instrumentą – kojas. Henry Purcello operą „Didonė ir Enėjas“ pastatė Vengrijos menininkai: režisierė ir choreografė Dóra Barta, scenografė Ildi Tihanyi, kostiumų dailininkė Andrea Kovács ir šviesų dailininkas Józsefas Pető.
Pokalbis su baleto spektaklių vadovu Laurynu Navicku
Laurynas Navickas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto spektaklių vadovas. Nuo 2014 m. dirba prie visų LNOBT baleto repertuaro spektaklių. Prieš pasirinkdamas šią profesiją daugiau nei dvidešimt sezonų šoko LNOBT baleto trupėje.
Angelino Preljocajo spektaklis LNOBT
Balandžio mėnesį Prancūzijos choreografo Angelino Preljocajo (g. 1957) šokio spektaklis „Parkas“ atšventė trisdešimtmetį – jis pirmą kartą pastatytas su Paryžiaus operos baleto trupe 1994-aisiais. Brandos amžiaus sulaukęs kūrinys naują pavidalą įgavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje – premjeriniai spektakliai vyko birželio 15, 18, 19, 20 ir 21 dienomis.
„Overture“ ir „Angels’ Atlas“ Berlyno Unter den Linden operos ir baleto teatre
Malonumą keliauti dėl meno buvau primiršusi per karantiną, tačiau šįkart motyvavo Berlyno Unter den Linden operos ir baleto teatre vykęs spektaklių „Overture“ ir „Angels’ Atlas“, sukurtų mėgstamų choreografų Marcoso Morau ir Crystal Pite, vakaras. Jis prasidėjo itin kokybišku orkestro, diriguojamo Mariaus Stravinskio, skambesiu.
Knyga apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę
„Imkit mane ir skaitykit...“ Prisiminęs šiuos klasiko žodžius, žinomus ne vienam, siūlau visiems, ką domina Lietuvos baleto raida ir lietuviška literatūra apie jį, susirasti naujausią leidinį „Įprasmintas gyvenimas“, skirtą Lietuvos baleto mokyklos puoselėtojai, išugdžiusiai ne vieną kartą ne tik mokinių, bet ir mokyklos pedagogų. Tai knyga apie ilgametės Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos (NMKČMM) Baleto skyriaus vadovės Lili Navickytės‑Ramanauskienės pedagoginę, administracinę veiklą, be kurios šios mokyklos auklėtiniai ir baleto gerbėjai negalėtų pagrįsti savo pasididžiavimo.
Pavasario pabaiga
Trys romantinio baleto „Žizel“ spektakliai sulaukė didelio žiūrovų dėmesio, nes senojo choreografijos paveldo spektaklių mūsų teatro repertuare liko nedaug, o būtent juose telkiasi tai, ko vis mažiau šurmulingoje kasdienybėje ir šiuolaikiniame teatre: jausmų – impulsyvių, žeidžiančių, guodžiančių ir gelbstinčių – grožio. Antrasis iš trijų spektaklių buvo ypatingas. Tai buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primabalerinos Anastasijos Čumakovos debiutas šiame „Žizel“ pastatyme ir kartu atsisveikinimas su scena.
„Jezebel“ ir „Darkmatter“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Balandžio 27 – gegužės 12 d. Vilniuje vykęs tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, kaip ir kasmet, Lietuvos publikai pristatė rinktinius šiuolaikinio šokio darbus. Išskirtinis dėmesys šiemet teko kūrėjai iš Nyderlandų Cherish Menzo – į festivalį atvežti du jos spektakliai „Jezebel“ ir „Darkmatter“.