Šokis
Žilvinas Dautartas
Judėjimas į priekį, nors ir lėtas
Baleto pedagogai ir VII laida
Choreografijos skyrius, išleisdamas pirmąsias absolventų laidas, pagrindė, nors ir sunkiai, savo teisę į egzistavimą, tapo de jure. De facto baleto mokykla, ruošianti šokėjus profesionaliai scenai, Lietuvoje veikė nuo 1921 m., kai ją įkūrė baletmeisterė, pedagogė, dailininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė.
Ignas Zalieckas
Menas – pagrindinė gyvenimo veikla
Pokalbis su Vilma Pitrinaite
Šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė šokio pagrindus įgijo Kauno šokio teatre „Aura“, vėliau mokėsi Prancūzijoje: Avinjono šokio konservatorijoje, CDC centre Tulūzoje, CCN šokio centre Monpeljė. Studijavo režisūrą Strasbūro nacionalinėje teatro mokykloje, kur kartu su dramaturgu Thomu Pondevie 2013 m. įkūrė trupę „WE compagnie“, jungiančią teatro, šokio ir dokumentikos elementus. Pitrinaitė yra sukūrusi choreografiją aštuoniems šokio spektakliams, tarp jų: „Mis Lietuva“ (2015), „Match“ (2017), „Somaholidays“ (2018) ir „Ordredesordreordredesordre“ (2019).
Ignas Zalieckas
Sustiprinti savo balsą
Pokalbis su Ieva Navickaite
Ieva Navickaitė – šokėja, šiuolaikinio šokio ir vizualiųjų menų studijas baigusi „Idyllwild Arts Academy“ Kalifornijoje. Dirbo su „Kibbutz“ šiuolaikinio šokio kompanija Izraelyje, šokio teatru „Aura“ Lietuvoje, „Cienfuegos Danza“ Ispanijoje, „Reut Shemesh Company“ Vokietijoje, „Bodytraffic Company“ Los Andžele ir kitais nepriklausomais kūrėjais bei choreografais.
Ignas Zalieckas
Šokis, peržengiantis laiką
Pokalbis su Agnija Šeiko
Agnija Šeiko – šokėja, choreografė, pedagogė, Šeiko šokio teatro vadovė. Ji yra sukūrusi daugiau nei tris dešimtis šiuolaikinio šokio ir muzikinių spektaklių, tarp jų: „Dykra“ (2011), „Dior in Moscow“(2016), „Metų laikai“ (2017), „Who the F**k is Alice?“ (2019), „Užpustyti“ (2019).
Greta Vilnelė
Ištirti moteriškumo ribas
Šiuolaikinio šokio spektaklis „Vonia“
Vonios kambarys – jaukiausias namų kampelis, kuriame daugiausia laiko praleidžiame vieni su savo mintimis ir kūnu. Čia nusimetame visuomenėje dėvimas kaukes ir esame pažeidžiamiausi. Šioje reliatyvioje erdvėje apsivalome kūniškai ir emociškai, sulaukiame įkvėpimo, apsvarstome, ko esame verti, ir prisipažįstame savo nuodėmes bei dorybes.
Aistė Šivytė
Taip jau būna su tais klausimais apie lytį
Šiuolaikinio šokio spektaklis „Vonia“
Tvarkos ir logikos poreikis iki šiol verčia ieškoti būdo viską kaip nors sudėti į „stalčiukus“, apibrėžti. Ne išimtis ir moterys – taip dažnai norimos įvardyti kaip paslaptingi pradai, globėjiškos, švelnios būtybės, o kartais priešingai – fatališkos, negailestingos ir nesuvaldomos furijos.
Žilvinas Dautartas
Duoklė moiroms
V ir VI baleto mokyklos laida
Ar tikrai žmogus – savo likimo kalvis? O gal mūsų likimai priklauso nuo... moirų? Tų mistinių senosios Graikijos būtybių, sugebančių ar sugebėjusių manipuliuoti ne tik likimais, bet ir gyvybėmis? Gal jos prikišo nagus ir prie penktos M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos? Juk 1971 m. pavasarį choreografijos skyrių baigusi laida teikė daug gražių vilčių.
Ignas Zalieckas
Šokis išlaisvina nuo baimės patirti gėdą
Pokalbis su Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi
Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius – šokėjai ir choreografai, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ įkūrėjai ir pedagogai, sukūrę spektaklius „Feel-Link“ (2011), „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, 2013), „Nuosprendis“ (2014), „Vaivorykštė“ (2015), „Šventasis pavasaris“ (2016), „Žaidimas baigtas“ (2016) ir „Su(si)tikimas“ (rež. Lauryna Liepaitė, 2018).
Įsimintiniausi 2020 m. teatro ir šokio įvykiai
Puikiai pamenu tą dieną – ruošėmės Vilniaus mažojo teatro jubiliejui. Po poros savaičių turėjo įvykti „Čia nebus mirties“ premjera, ir staiga žinia – viskas stabdoma. Tą ankstyvo pavasario popietę viskas persivertė
Kamilė Žičkytė
Cukrus smegenims
Trumpametražiai šokio filmai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Pasaulis pasikeitė. Darbas, mokykla ir teatro salė tapo įkalinti tame pačiame kambaryje, o žmogus – savyje. Daug pokyčių viduje ir išoriniame gyvenime, daug naujų patirčių. Pavyzdžiui, dabar spektaklių renkamės žiūrėti ne į teatro sales, o prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, nerengiami koncertai, susibūrimai.
