Šokis
Helmutas Šabasevičius
Keli įspūdžiai iš Miuncheno operos festivalio
Vasaros operos ir baleto dienoraščiai
Senokai planuotos kelionės į Miuncheną įspūdžius kartu su pirmą kartą aplankytais puikiais architektūros ansambliais ir muziejais gerokai praturtino muzikinės patirtys. Nuo birželio 18 d. iki pačios liepos pabaigos Bavarijos sostinėje vyko tradicinis Miuncheno operos festivalis, sudominęs operos ir baleto spektakliais, koncertais bei rečitaliais, keletą kurių pavyko pamatyti. Iš viso festivalio programoje buvo suplanuota parodyti dvylika operų, penkis baletus, penkis koncertus, šešis vokalinius rečitalius.
Birutė Banevičiūtė
Lietuvos šiuolaikinio šokio tyrimai tarptautiniame kontekste: kas domina kūrėjus?
Įspūdžiai iš Šiaurės šokio tyrimų forumo konferencijos ir Lietuvos tyrimų potencialas
Ką šiandien tyrinėja šiuolaikinio šokio kūrėjai Lietuvoje ir užsienyje? Toks klausimas man kilo dalyvaujant Šiaurės šokio tyrimų forumo (Nordic forum for dance research – NOFOD) konferencijoje, šių metų birželio 23–26 d. vykusioje Reikjavike, Islandijoje, kur pristačiau mūsų su kolege šokėja ir choreografe Giedre Subotinaite parengtą pranešimą „Įtraukus šokis vaikams su negalia: demokratinis požiūris ir pasikeitusių galių iššūkiai“ („Inclusive dance for children with disability: democratic approach and challenges of shifted powers“). Lietuvos kultūros tarybai skyrus mobilumo stipendiją, galėjau ne tik supažindinti užsienio kolegas su mūsų tyrimais, bet ir susipažinti su naujausiomis pasaulinėmis šokio tyrimų tendencijomis, kurias pristatė šokio kūrėjai iš 15 šalių. Dauguma pranešėjų buvo iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos ir Danijos, tačiau nemažai tyrėjų atvyko ir iš kitų Europos šalių – Vokietijos, Portugalijos, Serbijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, taip pat Latvijos, Estijos ir, žinoma, Lietuvos. Šį kartą lietuvių pranešėjų buvo smagi grupelė, priešingai nei 2015 m., kai dalyvavau šioje konferencijoje ir buvau vienintelė mūsų šalies atstovė. Šiais metais buvo džiugu būti drauge su Indre Gin (Ginkevičiūtė) ir Viliumi Dranseika, kurių patyriminė paskaita atidarė renginį, bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) trečio kurso doktorante, choreografe ir šokėja Inga Kuznecova, kuri dalijosi savo meninio tyrimo rezultatais ir pristatė pranešimą „Kito pasaulio kūnas arba neriant į bedugnę“ („Other world body or diving into abyss“). Dėl Ingos itin džiaugiuosi, nes kartu su Mantautu Krukausku esu jos tiriamojo darbo vadovė. Konferencijos tarptautinį kontekstą išplėtė ir kolegų iš gan tolimų šalių – JAV, Brazilijos, Indijos – dalyvavimas.
Ugnė Sasnauskaitė
Man priklausanti teisė gyti
Adriano Carlo Bibiano šokio performansas „man niekada nepriklausiusi kaltė“
Kamerinėje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos „Arka“ salėje susėdame aplink klūpomis gulinčią Adriano Carlo Bibiano figūrą. Trūkčiojantys rankų pirštai inicijuoja šokėjo bei choreografo judesį. Šviesos užpildo patalpą, imame matyti ne tik atlikėją, bet ir jo aplinka laikinai tapusius kitų žiūrovų kūnus. Nors mūsų akys gali aprėpti visą erdvę, Bibiano sėkmingai prikausto mūsų dėmesį prie savo transformuojančios autobiografinės kelionės po kaltės žemėlapius, pamažu brėždamas trajektoriją nuo „ten ir tada“ iki „čia ir dabar“.
Agnė Zėringytė
Skirtingos baimės formos
Pokalbis su menininke Liza Baliasnaja
Liza Baliasnaja – choreografė, atlikėja, dėstytoja ir pedagogė, šiuo metu dirbanti tarp Lietuvos ir Vokietijos. Ji baigė šokio studijas P.A.R.T.S. šiuolaikinio šokio mokykloje bei filosofijos bakalaurą KU Leuven universitete. Menininkės darbai rodyti tiek Lietuvos festivaliuose „New Baltic Dance“, „ConTempo“, tiek užsienyje – „Favoriten“ Vokietijoje, „Radiant Nights“ Belgijoje ir kt.
Aistė Audickaitė
Maištas scenoje ir už jos ribų
Pokalbis su choreografe, šokėja Vilma Pitrinaite
Balandžio 23 d. festivalio „New Baltic Dance“ metu vykusios Baltijos šokio platformos programoje spektaklį pristatė Lietuvos šokio menininkė ir choreografė Vilma Pitrinaitė. Tarp Lietuvos ir Belgijos gyvenanti kūrėja nesirenka lengviausio kelio ir nesivaiko tendencijų – pirmiausia tema turi būti įdomi jai pačiai. Per pokalbį choreografė atskleidžia, kas šiuo metu traukia jos dėmesį, ir pasakoja, kodėl kurti spektaklius nebėra nei svarbiausias, nei vienintelis galimas kūrybos tikslas.
Helmutas Šabasevičius
Švytinti baleto klasika
„Pakita“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Po kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir choreografo Martyno Rimeikio „Kopelijos“, šiuolaikinės diskusijos su Europos ir Lietuvos baleto paveldu, dramaturginėmis, choreografinėmis ir vaizdinėmis formomis atskleidusios Lietuvos baleto potencialą, – dar vienas, ir visai kitoks, prisilietimas prie baleto klasikos. Pirmą kartą Lietuvoje visą baletą „Pakita“ sukūrė iš įvairių šalių suburti menininkai, kuriems vadovavo prancūzų choreografas, buvusi Paryžiaus operos etoile Manuelis Legris.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Pavasaris
Paskutinė kovo savaitė – būsimųjų baleto artistų egzaminų metas. Šiemet diplomus turėtų gauti keturios mokytojos Deimantės Karpušenkovienės klasės merginos – Agota Korytė, Deivė Niauraitė, Jogailė Staikūnaitė ir Saulė Žemgulytė – bei trys mokytojo Petro Skirmanto klasės vaikinai – Jonas Čipkus, Vaitiekus Diska ir Kostas Grudzinskas.
Aistė Audickaitė
Prarasto jaunystės veržlumo paieškos
Pokalbis su Graikijos choreografu Christosu Papadopoulosu
Balandžio 28–29 d. Graikijos choreografas Christos Papadopoulos jau antrą kartą viešėjo tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „New Baltic Dance“. Šįkart jis pristatė naujausią savo kūrinį „My Fierce Ignorant Step“, nagrinėjantį pirmuosius kartus ir jaunatvišką tikėjimą, kad viskas įmanoma. Choreografas džiaugiasi galėdamas grįžti į Vilnių: „Kai pasakiau šokėjams, kad vyksime čia, visi labai apsidžiaugė. Mums čia patinka – miestas labai gyvas, o žmonės itin malonūs.“
Ditė Elzbergaitė
Baltijos baletų veidai
Baletų „Pasaulio pabaigos šviesa“ ir „Esmeralda“ gastrolės Vilniuje
Bendros trijų Baltijos šalių gastrolės – reta proga Lietuvos žiūrovui pamatyti, kuo šiandien gyvena kaimyninių teatrų baletas. Estijos nacionalinė opera pasirinko choreografo, ilgamečio baleto solisto Jevgenijaus Gribo kartu su jaunosios kartos kompozitore Alisson Kruusmaa 2024 m. sukurtą šiuolaikinį baletą „Pasaulio pabaigos šviesa“, o Latvijos nacionalinis operos ir baleto teatras – choreografų Aivaro Leimanio ir Elzos Leimanės baletą „Esmeralda“, kurio premjera Rygoje įvyko tik prieš metus.
Ugnė Sasnauskaitė
Baltijos šokio bendruomenė – kokia ji šiandien?
Festivalio „New Baltic Dance“ Baltijos šokio platforma
Nuo 2019 m. organizuojama 4-oji Baltijos šokio platforma šiemet įsiliejo į festivalio „New Baltic Dance“ programą ir užkūrė tikrą pasiutpolkę. Be atrinktų šokio spektaklių, svečiai ir dalyviai sausakimšose auditorijose stebėjo idėjų ir projektų pristatymo sesijas, pokalbius su spektaklių kūrėjais, ruošiamų ir jau baigtų kūrinių pristatymus atvirose studijose, aktualias kongreso diskusijas bei kitas veiklas, numatytas „šalia“ programos.
