7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Tautvydas Urbelis

Beribiai kūnai

Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (II)

Vos įžengę į sceną Shane’as Boersas, Simonas Busas ir Evangelos Biskas savo kūnais ima kurti choreografinį raštą. Lengvai, ironiškai, tačiau su juntamu nerimu „Dar blogiau“ pasiūlo savitą vizualią kalbą.

 

Guilherme’o Miotto choreografija pasižymi ekspresyvia judesio kaita. Šokėjai be perstojo formuoja ir ardo laikinas kūnų kompozicijas. Laikinumo būsena tampa pasirodymo norma, o šokėjų judesiai susilieja į raibuliuojantį raštą.

Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Simon Bus, Shane Boers ir Evangelos Biskas spektaklyje „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Dar blogiau“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Putino nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Matvejevo nuotr.
Irene Russolillo ir Sabina Scarlat spektaklyje „Uniforma“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Balandis ir dešimt gegužės dienų

Senokai rodytas Ludwigo Minkaus „Don Kichotas“ sudomino naujais vaidmenimis – didesniais ir mažesniais, tačiau pastebimais ir suteikusiais šiam senoviniam baletui naujų atspalvių ir naujos energijos. Spektaklyje taip pat dalyvavo svečias iš Ukrainos nacionalinės operos Denysas Nedakas, jis šoko Bazilį ir padėjo Olesiai Šaitanovai sukurti žavingą Kitri paveikslą.

Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Mantas Daraškevičius ir Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Arturas Šesterikovas ir Maia Makhateli Lietuvos tarptautinės baleto akademijos koncerte. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Denysas Nedakas ir Olesia Šaitanova balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Marija Kastorina balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Grytė Dirmaitė spektaklyje „Alisa stebuklų šalyje“ (Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija). M. Aleksos nuotr.
Tautvydas Urbelis

Šokio pasaulyje ir už jo ribų

Festivalio „Naujasis Baltijos šokis ’19“ spektakliai (I)

Katedros aikštėje stovinčio krovininio konteinerio sienos prasiskiria ir keturkampis objektas transformuojasi į daugiakampę pasirodymo erdvę. Kartu su kintančia plieno struktūra į orą pakyla Satchie Noro, kuri kartu su konstruotuoju Silvainu Ohlu pasiūlo atidžiau žvilgtelti į žmogaus ir mašinos santykį pasirodyme „Origamis“.

Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Satchie Noro pasirodyme „Origamis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš dramblio kaulo ir mėsos – skulptūros irgi kenčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš dramblio kaulo ir mėsos – skulptūros irgi kenčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš dramblio kaulo ir mėsos – skulptūros irgi kenčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš dramblio kaulo ir mėsos – skulptūros irgi kenčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš dramblio kaulo ir mėsos – skulptūros irgi kenčia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš dramblio kaulo ir mėsos – skulptūros irgi kenčia“. D. Matvejevo nuotr.
Žilvinas Dautartas

Šokio profesionalai

Baletų triptikas LNOBT

Išties pranašiški poeto Maironio žodžiai, aktualūs visais laikais, visoms kartoms ir visoms profesijoms. Ne išimtis ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė, sezono pabaigai parengusi baleto triptiko premjerą. Trys skirtingos choreografijos, tarsi atstovaujančios skirtingiems stiliams, statytos skirtingų choreografų, tačiau visos trys pelnytai ar nepelnytai pretenduojančios į šiuolaikinio baleto titulą.

Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Franceska Mann“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.

„Naujasis Baltijos šokis ’19“

Šiuolaikinio šokio festivalio spektakliai

Balandžio 29 – gegužės 12 d. penkiuose Lietuvos miestuose vyksta 23-iasis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Šių metų programoje – 20 spektaklių ir svečiai iš Žaliojo Kyšulio salų, Australijos, Kanados, Libano, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Latvijos bei Estijos.

Scena iš spektaklio „Dar blogiau“. S. Ligthert nuotr.
Scena iš spektaklio „Dar blogiau“. S. Ligthert nuotr.
Scena iš spektaklio „Opus“. P. Skafidas nuotr.
Scena iš spektaklio „Opus“. P. Skafidas nuotr.
Scena iš spektaklio „Uniforma“. G. Ferrando nuotr.
Scena iš spektaklio „Uniforma“. G. Ferrando nuotr.
Scena iš spektaklio „Titanai“. J. Mommert nuotr
Scena iš spektaklio „Titanai“. J. Mommert nuotr
Goda Dapšytė

Mažiausioji šokio dalelė

Šiuolaikinio šokio spektakliai patiems mažiausiems „Dansemos“ repertuare

Vienas iš šiuolaikinių kūdikius auginančių ir nemažai laiko namuose praleidžiančių mamų galvos skausmų – kaip saugiai ir patogiai prablaškyti kasdienę rutiną. O pasirinkimų šiais laikais tikrai nemažai (ir ne tik sostinėje): joms yra pasiryžę padėti įvairiausi sporto ir pokalbių klubai, medicinos klinikos, siūlančios baseinus ir įvairius mokymus, mamų konferencijų organizatoriai, masažo specialistai ir net miesto gidai (ekskursijos su vaikiškais vežimėliais, kai dalyvių skaičius viršija porą dešimčių, rytinėse sostinės gatvėse atrodo gana įspūdingai). O kaipgi teatras?

Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „Šviesiukai“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „Šviesiukai“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „Šviesiukai“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis spektaklyje „Šviesiukai“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Spalvoti žaidimai“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Spalvoti žaidimai“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Spalvoti žaidimai“. V. Morkvėnaitės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Spalvoti žaidimai“. V. Morkvėnaitės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Spalvoti žaidimai“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Spalvoti žaidimai“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė, Indrė Bacevičiūtė ir Mantas Stabačinskas spektaklyje „Mozaika“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Subotinaitė, Indrė Bacevičiūtė ir Mantas Stabačinskas spektaklyje „Mozaika“. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Ekspansija oro burbule

Performatyvus Vyčio Jankausko spektaklis

Pernai į trečią dešimtį įkopęs Vyčio Jankausko šokio teatras savo kūrybinę veiklą įprasmino atgaivindamas vieną iš geriausiai žinomų savo darbų – „Liepsnos virš šaltojo kalno“, o šiemet pristatė ir naują, jau keturioliktą darbą, kuriame ryškėja choreografo kūrybos atsinaujinimo kryptys.

Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Viltė Švarplytė spektaklyje „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. N. Juro nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Kovas ir kelios balandžio dienos

Kovo 19 d. dviejų dalių koncertą „Didysis baleto šimtmetis“ savo baleto istorijai paskyrė Latvijos šokio menininkai; jis vyko Latvijos operos pagrindinėje salėje ir pristatė išlikusius ir atgaivintus daugumos Latvijos choreografų kūrinius. Koncertą surengė Rygos choreografijos mokykla, o režisavo pedagogė ir choreografė Regīna Kaupuža. Šis sumanymas šiek tiek priminė kur kas kuklesnėmis galimybėmis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus parengtą koncertą „Baleto atmintis“, 2016–2017 m. parodytą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Maia Makhateli ir Alessandro Staiano Neapolio San Carlo teatro balete „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“ uždanga su Michailo Vrubelio „Gulbės caraitės“ kopija. Autoriaus nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Scena iš Neapolio San Carlo teatro baleto „Gulbių ežeras“. A. Ranzi („Studio Casaluci“) nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės paveikslas, eksponuojamas Mantujos kunigaikščių rūmų galerijoje. Autoriaus nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė, Jeronimas Krivickas ir Marija Kastorina balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė ir Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Jeronimas Krivickas balete „Gulbių ežeras“. M. Aleksos nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Aira Naginevičiūte-Adomaitiene

Šiuolaikinis šokis šiandien turi tiek formų ir atmainų, kad pristatyti žmogų kaip jo kūrėją beveik tolygu nepasakyti nieko. O jei pabandytume apibūdinti šiuolaikinio šokio atstovės choreografės Airos Naginevičiūtės-Adomaitienės kūrybą, ji tuoj pat sustabdytų ir paaiškintų, kad tiksliai įvardyti jos darbų stilistiką nėra taip paprasta. Todėl šįkart prašome kalbėti ją pačią.

Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė. D. Matvejevo nuotr.
Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė. D. Matvejevo nuotr.
Šokio spektaklio „Druska“ repeticija. Festivalio „Shock academia“ nuotr.
Šokio spektaklio „Druska“ repeticija. Festivalio „Shock academia“ nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Anželika Cholina

„Kiekvienam duotas kosmosas, tik ne kiekvienas jį savyje atpažįsta“, – viena iš daugybės sparnuotų minčių, kurias kalbėdama apie šokį, pedagogiką bei vadovaujamą darbą ištaria Anželika Cholina. Prieš susitinkant ketinau ją klausinėti apie šokio teatro specifiką, tačiau vos prasidėjus pokalbiui paaiškėjo, kad sąvokų ir kategorijų choreografė kiek įmanydama vengia. Tad antrajame serijos interviu su savo vardo teatro įkūrėja ir pirmąja aktorių-šokėjų kursų vadove kalbamės apie vadovavimo subtilybes, būtinybę padėti jaunam žmogui atrasti savo kryptį ir, žinoma, scenos meno esmę bei sampratas.

Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina ir šokėjai po spektaklio „Carmen“. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina ir šokėjai po spektaklio „Carmen“. P. Gasiūno nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 15  >>> Archyvas