Šokis

Ignas Zalieckas

Pokalbis su Ieva Navickaite

Ieva Navickaitė – šokėja, šiuolaikinio šokio ir vizualiųjų menų studijas baigusi „Idyllwild Arts Academy“ Kalifornijoje. Dirbo su „Kibbutz“ šiuolaikinio šokio kompanija Izraelyje, šokio teatru „Aura“ Lietuvoje, „Cienfuegos Danza“ Ispanijoje, „Reut Shemesh Company“ Vokietijoje, „Bodytraffic Company“ Los Andžele ir kitais nepriklausomais kūrėjais bei choreografais.

Ignas Zalieckas

Pokalbis su Agnija Šeiko

Agnija Šeiko – šokėja, choreografė, pedagogė, Šeiko šokio teatro vadovė. Ji yra sukūrusi daugiau nei tris dešimtis šiuolaikinio šokio ir muzikinių spektaklių, tarp jų: „Dykra“ (2011), „Dior in Moscow“(2016), „Metų laikai“ (2017), „Who the F**k is Alice?“ (2019), „Užpustyti“ (2019).

Greta Vilnelė

Šiuolaikinio šokio spektaklis „Vonia“

Vonios kambarys – jaukiausias namų kampelis, kuriame daugiausia laiko praleidžiame vieni su savo mintimis ir kūnu. Čia nusimetame visuomenėje dėvimas kaukes ir esame pažeidžiamiausi. Šioje reliatyvioje erdvėje apsivalome kūniškai ir emociškai, sulaukiame įkvėpimo, apsvarstome, ko esame verti, ir prisipažįstame savo nuodėmes bei dorybes.

Aistė Šivytė

Šiuolaikinio šokio spektaklis „Vonia“

Tvarkos ir logikos poreikis iki šiol verčia ieškoti būdo viską kaip nors sudėti į „stalčiukus“, apibrėžti. Ne išimtis ir moterys – taip dažnai norimos įvardyti kaip paslaptingi pradai, globėjiškos, švelnios būtybės, o kartais priešingai – fatališkos, negailestingos ir nesuvaldomos furijos.

Žilvinas Dautartas

V ir VI baleto mokyklos laida

Ar tikrai žmogus – savo likimo kalvis? O gal mūsų likimai priklauso nuo... moirų? Tų mistinių senosios Graikijos būtybių, sugebančių ar sugebėjusių manipuliuoti ne tik likimais, bet ir gyvybėmis? Gal jos prikišo nagus ir prie penktos M.K. Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriaus laidos? Juk 1971 m. pavasarį choreografijos skyrių baigusi laida teikė daug gražių vilčių.

Ignas Zalieckas

Pokalbis su Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi

Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius – šokėjai ir choreografai, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ įkūrėjai ir pedagogai, sukūrę spektaklius „Feel-Link“ (2011), „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, 2013), „Nuosprendis“ (2014), „Vaivorykštė“ (2015), „Šventasis pavasaris“ (2016), „Žaidimas baigtas“ (2016) ir „Su(si)tikimas“ (rež. Lauryna Liepaitė, 2018).

Puikiai pamenu tą dieną – ruošėmės Vilniaus mažojo teatro jubiliejui. Po poros savaičių turėjo įvykti „Čia nebus mirties“ premjera, ir staiga žinia – viskas stabdoma. Tą ankstyvo pavasario popietę viskas persivertė

Kamilė Žičkytė

Trumpametražiai šokio filmai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“

Pasaulis pasikeitė. Darbas, mokykla ir teatro salė tapo įkalinti tame pačiame kambaryje, o žmogus – savyje. Daug pokyčių viduje ir išoriniame gyvenime, daug naujų patirčių. Pavyzdžiui, dabar spektaklių renkamės žiūrėti ne į teatro sales, o prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, nerengiami koncertai, susibūrimai.

Aistė Šivytė

Šokio spektaklis „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“

Vakaras arba naktis. Tamsus kambarys, apšviestas nebent gatvės žibintų šviesos. Daug kam yra tekę pabūti tokioje erdvėje su savo apmąstymais. Prietemoje išgyventi melancholiją, nusivylimą, pyktį, vienatvę, kontempliuoti praeitį ar dabartį. Tai asmeniška, bet kartu universali patirtis. Ir vis dėlto scenoje būti jos užkluptam – netikėta.

Žilvinas Dautartas

Pirmosios Baleto mokyklos laidos

Lapkričio 26 d. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švęs savo 75-metį.  Nuo 1953 m. prie muzikos mūzos Euterpės prisijungė ir šokio mūza Terpsichorė. Šis gražus duetas gan sėkmingai bendradarbiavo iki 1960-ųjų, kai šalia muzikos ir choreografijos skyrių buvo atidarytas ir dailės skyrius. Manau, kad apie muzikos ir dailės skyrius papasakos jų absolventai, aš norėčiau prisiminti pirmuosius, labai nedrąsius Terpsichorės žingsnelius.