Įspūdžiai iš „Kaunas Jazz 2025“ koncertų
– Girdėjai vakar koncertą Vienybės aikštėje?
– Iš tolo. Mane trio Kauno dramos teatre visiškai pavergė, nebereikėjo nieko daugiau.
Džiazo autoritetų Joe McPhee, Steve’o Swello, Marko Tokaro ir Klauso Kugelio koncertas Vilniuje
Laisvoji improvizacija yra patikimas vertybinis lakmusas. Jos negali sumeluoti, imituoti. Ji nesileidžia užgniaužiama ir yra nenugalima – autentiška, gryna, švari žmogaus saviraiškos forma, išsiskleidžianti visur, kur jai atsiveriama.
Įspūdžiai iš festivalio
Reikia atgauti kvapą. Intensyvus, daugiagarsis ir daugiažodis, ilgas ir dosnus keistybių buvo šių metų „Vilnius Jazz“. Galbūt festivalio žinutės nesugulė į vientisą ir akivaizdų naratyvą, bet iškėlė klaustukų, šauktukų, daugtaškių ir šypsnių, nublokšdamos į netikėtas kūrybines erdves.
Larsas Danielssonas ir Grégory Privatas Paliesiaus dvare
Būna tokių užburtų vietų, kurios tiesiog visuomet, kiekvieną kartą, nuteikia tobulai muzikos patirčiai. Paliesiaus dvaras man tapo viena tokių erdvių, nes gamta aplink – tyra ir svetinga, architektūrinės formos sukuria palankią akustiką, o susirenkanti publika – dėmesinga, imli, nedrumsčiama jokio atsitiktinio kostelėjimo, vieningai užgniaužusi kvapą, pasinėrusi į garsus ir griausmingai prapliumpanti ovacijomis, kai išaušta padėkos metas. Žinoma, šie burtai veikia tik todėl, kad čia skamba ypatinga muzika. Birželio 8 d. šioje kamerinėje salėje svečiavosi švedų džiazo kontraboso legenda Larsas Danielssonas ir pianistas iš Martinikos, kylanti žvaigždė Grégory Privatas.
Mėrso džiazo festivalyje apsilankius
Pripažinkime akivaizdybę: džiazas negali būti apolitiškas. Mėrso (Moers) džiazo festivalis (Vokietija), įvykęs gegužės 17–20 dienomis, jau penkiasdešimt trejus metus ne tik nesipriešina savo dalyvių polinkiui keisti pasaulį, o priešingai – atveria aikštelę diskusijoms, kuria areną susitikimams, provokuoja mąstyti apie dabartį ir istoriją, meno poveikį ir paskirtį, kviečia patirti bendrystę ir nenurimti siekiant tiesos. Šiais metais festivalio idėja vizualizavosi grafinių novelių, animacijos ir kompiuterinių žaidimų inspiruotu pavidalu: nepaprastų galių turintys muzikantai pavaizduoti tarsi superherojai, o jų piktųjų priešininkų gaują sudaro tuo pačiu stiliumi pieštos politikų, atsakingų dėl smurto, nelygybės ir kitokio kenkimo pasaulio visuomenėms, karikatūros.
Įspūdžiai iš „Vilnius Mama Jazz 2024“
„Ai, nesvarbu forma, svarbu turinys“, – manau, daugelis esame taip pamąstę, atsikąsdami negražaus, tačiau gardaus pyrago, gaudami ne itin grakščiai suformuluotą malonų pasiūlymą ar vartydami kokį nevykusiai išleistą, bet įdomų leidinį. Festivalių atžvilgiu tai negalioja. Festivalyje ir turinys, ir forma yra kalbėjimo būdai bei žinučių perteikimo priemonės. Todėl norėčiau aptarti abu šiuos gegužės 23–26 dienomis vykusio festivalio „Vilnius Mama Jazz“ dėmenis, kurie jau metų metus išlieka ganėtinai netolygūs.
Įspūdžiai iš koncerto
Likus mėnesiui iki koncerto bilietai buvo iššluoti! Kai į saksofonininko solo koncertą, numatytą pirmadienio (balandžio 22 d.) vakarą, per kelias dienas nuo paskelbimo išperkama tiek bilietų, kiek tik Šv. Kotrynos bažnyčia gali priimti klausytojų, tai aiškus signalas, kad įvykis – neeilinis. Iš tiesų taip ir buvo: „Improdimensijos“ kvietimu Vilnių aplankė Colinas Stetsonas.
Pora džiazo vakarų su patyrusių džiazmenų kvartetu
Muzikos salonų veikla sostinėje pastaruoju metu atrodo kiek pagyvėjusi, ir viena patraukliausių tokio pobūdžio salelių veikia adresu Šv. Stepono g. 12, su „Muzikos magijos“ iškaba. Klausytojai susirenka kiek anksčiau, yra kviečiami pasivaišinti puodeliu kavos, maloniai kalbinami erdvės šeimininkų ir palydimi užimti vietų patogiose kėdėse. Sūris, riešutai ir saldainiai skirti tam, kad maloniai nuteiktų muzikiniam potyriui ir būtų svetingumo ženklas – subtilus ir nekonkuruojantis su muzikine patirtimi.
Įspūdžiai iš festivalio „Birštonas 2024“
Birštono džiazo festivalis – visų kitų džiazo festivalių motina, tėvas, brolis, sesė ir šventoji dvasia viename, tai džiazuomenės namai ir visų prisiekusiųjų džiazomanų suvažiavimas, kur susitinka visos muzikantų kartos, visų stilių ir konfesijų atstovai, vieningai švęsdami laisvę kurti. Jis visuomet ištikimas savo tikrajai misijai – atskleisti, parodyti, suteikti sceną nacionalinio džiazo autoriams ir stiprinti tarptautines jungtis, kurios yra reikšmingos mūsų improvizacijos meno raidai. Savo programa jis kuria tarytum kuo tikslesnę Lietuvos džiazo panoramos fotografiją, ir tas vaizdas tolydžio vis gražėja, todėl kiekvienas naujas festivalis atrodo dar geresnis nei ankstesni.
Įspūdžiai iš „Vilnius Jazz 2023“
Nė vienas žodis apie pasaulį krečiantį smurtą, nė viena palaikymo vėliava ar atviras šūkis nesudrumstė festivalio „Vilnius Jazz“ šventinės nuotaikos, bet visus penkis festivalio vakarus nuo spalio 12 iki 16 dienos į sceną lipo gyvi žmonės, savo kūryba transliuojantys tai, kuo jie tiki ir kas jiems rūpi. Todėl negaliu girdėti Vilniaus senajame teatre skambėjusių dešimties vakaro koncertų serijos tik kaip aukšto tarptautinio lygio prašmatnios programos, kokia didžiuotųsi ir gardžiuotųsi bet kuri pasaulio sostinė. Tarp natų pakibo neišsakytos mintys, neišrėktas skausmas, nenumalšinamo nerimo debesys su viltingais universalios harmonijos pragiedruliais.