7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Tamošaitytė

Daiva Tamošaitytė

Laisvės viltis neišblės niekada

Koncertai Sausio 13-ajai atminti

Sausio 12 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko koncertas, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų dienai, Baltijos šalių kovai už nepriklausomybę paminėti ir karą išgyvenančiai Ukrainai. Pradžioje estų, latvių ir lietuvių chorai atliko ukrainiečių kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ (solistė sopranas Erika Kviatkovskaja, dirigentas Artūras Dambrauskas). Po dainingo, jausmingo kūrinio žodį tarė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas profesorius Vytautas Juozapaitis.

„Baltijos mišios“. Jungtinis choras. Dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
„Baltijos mišios“. Jungtinis choras. Dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
„Baltijos misios“. Ž. Ivanausko nuotr.
„Baltijos misios“. Ž. Ivanausko nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Erki Pehkas, Arvydas Malcys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Erki Pehkas, Arvydas Malcys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Dainiaus Sverdiolo garsų vitražai

Olivier Messiaeno „Viešpaties gimimas“ „Organum“ koncertų salėje

Iškart po Kalėdų į „Organum“ koncertų salę gausiai susirinkusi publika iki pat Trijų Karalių galėjo gyventi šventiška sakraline nuotaika, kurią gruodžio 26-ąją sukūrė žymus choro pedagogas, šiuolaikinės muzikos propaguotojas ir lietuviškų premjerų atlikėjas, vargonininkas Dainius Sverdiolas. Jis pagrojo 57 minučių trukmės devynių dalių Olivier Messiaeno jaunystės kūrinį „Viešpaties gimimas“ („La Nativité du Seigneur“, 1935 m.).

Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Triumfuosiančio gėrio viltis

Pianisto Jurgio Karnavičiaus rečitalis „Organum“ salėje

Pianistas, LMTA profesorius, tarptautinių konkursų laureatas Jurgis Karnavičius – vienas tų muzikos pasaulio veidų, kuriems nereikia papildomos reklamos. Jam, sukaupusiam didelę kamerinio muzikavimo ir bendradarbiavimo su operos solistais patirtį, kelias į sceną visada buvo atviras ir lydimas pagarbos. Žavi ne tik pianisto profesionalumas ir interesų akiratis, bet ir didelė vidinė inteligencija, o jo kukli ir santūri asmenybė atsiskleidžia per galimybę apmąstyti platesnę pasaulio panoramą, išreikšti savo poziciją dieviškąja muzikos meno forma. Jurgis Karnavičius išties atrodo uždara asmenybė, sukaupusi turtingą dvasinę patirtį.

Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Jurgis Karnavičius. D. Tamošaitytės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

...Ir visas mano gyvenimas

Violončelininko Rimanto Armono jubiliejui skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje 

Paprastai jubiliejinės datos, jeigu švenčiamos viešai ir pažymi garsių kultūros veikėjų sukaktis, nestokoja pompastikos ir privalomo pagerbimo dozės. Tačiau būna išimčių. Spalio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykęs koncertas liudijo, kad Lietuvos kultūra dar turi asmenybių, kurioms nereikia papildomos paspirties ir reklamos, nes jų darbai kalba už save ir gyvena nepertraukiamą visavertį gyvenimą. Tą vakarą, pavadintą „...Et toute ma vie...“ („...Ir visas mano gyvenimas...“) pasirodė ne tik pats jubiliatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, violončelininkas profesorius Rimantas Armonas, kaip solistas koncerto pradžioje atlikęs Johanno Sebastiano Bacho Preliudą iš Siuitos violončelei solo G-dur, BWV 1007, bet ir jo ištikima bendražygė žmona Irena Uss (fortepijonas), kaip kamerinio ansamblio „Armonas Uss Duo“ narė kartu atlikusi Ottorino Respighi Adagio con variazioni, bei sūnus violončelininkas Edvardas Armonas – visi trys muzikai pagrojo Jurgio Juozapaičio kūrinį „Mėnulio šviesa“ ir Franzo Schuberto Adagio iš „Okteto“ (Alexanderio Vlasovo aranžuotė). Pirmą dalį baigė Enrique Granadoso „Madrigalas“ violončelei ir fortepijonui.

Edvardas Armonas, Irena Uss Armonienė ir Rimantas Armonas. D. Matvejevo nuotr.
Edvardas Armonas, Irena Uss Armonienė ir Rimantas Armonas. D. Matvejevo nuotr.
Rimantas Armonas ir violončelių orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rimantas Armonas ir violončelių orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Violončelių orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Violončelių orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Trys seansai

Šarūno Nako kūrybos koncertai-performansai „Organum“ salėje

Šarūnas Nakas – kompozitorius, muzikantas, švietėjas, eruditas – į Lietuvos kultūros pasaulį it kometa įsiveržė dar studijų metais, iškart suradęs savo unikalų pasaulėvaizdį, kuriame dera visiškai naujas žvilgsnis į komponavimą, scenos meną, kultūros paveldą ir originali įvairių pasaulio tradicijų refleksija. Jis meistriškai suderina akademinę mokyklą, jos griežtus reikalavimus dėl profesionalumo ir eksperimentą, pasireiškiantį kaip hepeningas ar performansas.

Šarūnas Nakas ir Alla Zagaykevych. Koncerto „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Šarūnas Nakas ir Alla Zagaykevych. Koncerto „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Seanso „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Seanso „Kosminės vibracijos“ akimirka. J. Šopos nuotr.
Petras Geniušas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Petras Geniušas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Giedrius Nakas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Giedrius Nakas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Juozas Milašius. „Kosminės vibracijos“ J. Šopos nuotr.
Juozas Milašius. „Kosminės vibracijos“ J. Šopos nuotr.
Liudas Mockūnas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Liudas Mockūnas. „Kosminės vibracijos“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Šarūnas Nakas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Šarūnas Nakas. „Mistinis langas“. J. Šopos nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Birbynininko Prano Tamošaičio 90-mečio minėjimas

Lapkričio 5 d. birbynininkui, tarptautinių konkursų laureatui, nusipelniusiam artistui, kompozitoriui, kamerinio ansamblio „Sutartinė“ įkūrėjui ir ilgamečiam vadovui, dainų švenčių dirigentui prof. Pranui Tamošaičiui būtų sukakę devyniasdešimt metų. Šia proga vyko renginiai, atsiminimais „Ryto suktinyje“ dalinosi profesoriai Algirdas Vyžintas, Vytautas Juozapaitis, P. Tamošaičio mokinys Egidijus Ališauskas, kompozitorius Anatolijus Lapinskas, Daiva Tamošaitytė. Radijo laidoje „Pakeliui su klasika“ ji papasakojo apie tėvą – pirmąjį profesionalų birbynininką, parodžiusį nacionalinį instrumentą pasauliui, sukūrusį naują tradicinės muzikos žanrą, naują repertuarą ir savitą stilių.

Ansamblis „Sutartinė“, koncerto dalyviai Egidijus Ališauskas, Eduardas Gabnys, Daiva Tamošaitytė, Vytautas Tetenskas LMTA. A. Bružaitės nuotr.
Ansamblis „Sutartinė“, koncerto dalyviai Egidijus Ališauskas, Eduardas Gabnys, Daiva Tamošaitytė, Vytautas Tetenskas LMTA. A. Bružaitės nuotr.
Jurbarko krašto muziejuje: Egidijus Ališauskas, Daiva Tamošaitytė, Anatolijus Lapinskas, Jurbarko kultūros centro kapela „Mituva“. A. Sinkaus / Jurbarko kultūros centro nuotr.
Jurbarko krašto muziejuje: Egidijus Ališauskas, Daiva Tamošaitytė, Anatolijus Lapinskas, Jurbarko kultūros centro kapela „Mituva“. A. Sinkaus / Jurbarko kultūros centro nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Kerinčios pasakos prie fortepijono

Pianistės Annos Geniušienės rečitalis „Organum“ salėje

Spalio 9-ąją „Organum“ fortepijonų salono koncertų salėje įvyko jaunos pianistės Annos Geniušienės rečitalis. Salonui persikėlus į naujas patalpas, ir atlikėjui, ir klausytojui atsivėrė dar geresnės akustikos galimybės. Salonas yra puikioje vietoje, Savanorių prospekto pradžioje, inovatyviai dekoruotomis lubomis, erdvesnis ir dar jaukesnis nei buvo.

Anna Geniušienė. M. Erler nuotr.
Anna Geniušienė. M. Erler nuotr.
Anna Geniušienė. A. McKenzie nuotr.
Anna Geniušienė. A. McKenzie nuotr.
Anna Geniušienė ir Daiva Tamošaitytė. „Organum“ nuotr.
Anna Geniušienė ir Daiva Tamošaitytė. „Organum“ nuotr.
Naujoji „Organum“ koncertų salė. J. Šopos nuotr.
Naujoji „Organum“ koncertų salė. J. Šopos nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Su ilgesiu ir meile

Klaipėdos kamerinio orkestro ir David Geringo koncertas

Maestro David Geringas, kurio Lietuvos publikai pristatinėti nereikia – mat vienas žymiausių pasaulio violončelininkų dažnai koncertuoja savo Tėvynėje, aktyviai dalyvauja šalies muzikiniuose procesuose ir nuosekliai propaguoja lietuvišką muziką, – nesiliauja stebinti ne tik meistryste, bet ir naujomis idėjomis, jaunatviška energija, meile muzikai ir ją mylintiems žmonėms. Kovo 21 d. maestro Klaipėdai padovanojo teminį vakarą „Su ilgesiu ir meile“, vykusį miesto Koncertų salėje. Su Klaipėdos kameriniu orkestru (meno vadovas Mindaugas Bačkus) jis atliko programą, kurioje pasirodė ir kaip dirigentas, ir kaip solistas.

Michailas Šenderovas ir David Geringas
Michailas Šenderovas ir David Geringas
Daiva Tamošaitytė

Dialogai su Donelaičiu

Lietuvių kompozitorių premjeros

Vasario 22 d. Taikomosios dailės muziejuje skambėjo aštuonios pasaulinės premjeros, skirtos Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Renginį organizavo Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Valstybinis choras „Vilnius“, dirigavo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys; taip pat dalyvavo Dainius Jozėnas (vargonai), styginių kvartetas „Archi Quartett“, Varinių pučiamųjų kvintetas bei ansamblis „Giunter Percussion“. Aktorius Ramūnas Abukevičius prieš kiekvieną kūrinį skaitė Donelaičio žodžius, kurie nušvietė rašytojo asmeninį požiūrį į save ir pasaulį.

Daiva Tamošaitytė

Koncertai Valstybės atkūrimo dienai

 

Jau trejetą metų ypatingą reikšmę turintis iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas vyksta Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, o išskirtinis koncerto bruožas yra tas, kad jame skamba tik lietuviška muzika. Anksčiau kurį laiką Vasario 16-osios proga iškilmingi simfoniniai koncertai vykdavo LNOBT, o koncerto programą sudarydavo klasikiniai Vakarų Europos, rusų romantikų ir lietuvių autorių kūriniai, t.y. ypatingos šios dienos reikšmės programa neatspindėdavo. Minėjimą perkėlus į Nacionalinę filharmoniją, koncepcija pasikeitė. Iškilmingą koncertą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė, o koncerto kulminacija tampa kuriam nors lietuvių autoriui užsakyto kūrinio premjera.
 

Koncerto, skirto Vasario 16-ajai, akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto, skirto Vasario 16-ajai, akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto, skirto Vasario 16-ajai, akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto, skirto Vasario 16-ajai, akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, Tadas Girininkas ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė, Tadas Girininkas ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.