Autorius: Daiva Tamošaitytė
Daiva Tamošaitytė
Prikeltos istorijos blyksniai
Muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera
Ketvirtasis artistinių iniciatyvų festivalis „Salve“, vykęs Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje Vilniuje, buvo skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui ir Miko Petrausko 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Tarp kitų programų rugsėjo 24 d. buvo rodoma režisierės Eglės Tulevičiūtės muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera. Du seansai nedidelę salę sausakimšai pripildė publikos, gyvai reagavusios į veiksmą.
Daiva Tamošaitytė
Viktoro Paukštelio garsų tapyba
Įspūdžiai iš pianisto rečitalio „Organum“ salėje
Šiuo metu Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyksta paroda „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba. 2020–2023“, o gegužės 21 dieną „Organum“ koncertų salėje surengtas pianisto rečitalis atspindėjo kitą polichromiškai pulsuojančios menininko raiškos pusę. Specialiai sąsajų tarp muzikos ir dailės neieškojau, sinestezijos koncepcijos netaikiau, bet tai ir nebūtina, nes pats Viktoro Paukštelio skambinimo metodas primena prancūzišką mokyklą ar bent jau vieną jos aspektų – grojimą „klavišo dugnu“, arba, kaip sakydavo Alfredas Cortot, „spausti klavišą reikia taip, lyg traiškytum uogą“. Toks metodas padeda ne tik pasiekti ypatingą legato, bet ir garsui sklisti kitaip, lyg išraunant jį iš instrumento gelmių ir leidžiant stipriai vibruoti obertonams. Tatai savaime plečia garsinę paletę.
Daiva Tamošaitytė
Žiūrint į žvaigždes
Koncertai rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus atminimui
Balandžio 15 ir 22 d. „Organum“ koncertų salėje vyko koncertai litvakų literatūros klasiko Grigorijaus Kanovičiaus (1929 06 18 Jonavoje – 2023 01 20 Tel Avive) atminimui, surengti rašytojo sūnaus Dmitrijaus Kanovičiaus iniciatyva. Tačiau šie koncertai išskirtiniai nelaukta prasme: jie susieja Dmitrijaus idėją su menininkais, suprantančiais jo puoselėjamos visuomeninės misijos svarbą. O ši misija nepaprasta – suteikti vilties įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms, senjorams, pabėgėliams, taip pat karo aukoms Ukrainoje, rengiant pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams klasikinės muzikos koncertus.
Daiva Tamošaitytė
Racionalus didingumas
Paulius Anderssonas interpretavo Ferenco Liszto „Transcendentinius etiudus“ Nacionalinėje filharmonijoje
Jaunosios kartos lietuvių pianistas Paulius Anderssonas vis dažniau patenka į elitinės muzikinės visuomenės akiratį kaip plačiai koncertuojantis, įvairiapusių gabumų, savitos individualybės ieškantis atlikėjas. Sakyčiau, jis yra tikras laimės kūdikis, nes gimė žinomų muzikų ir pedagogų profesorių šeimoje – senelių pianistės Veronikos Vitaitės, choro dirigento Vytauto Žvirblio ir mamos pianistės Aleksandros Žvirblytės, todėl turėjo puikias sąlygas rinktis ir puoselėti muziko kelią. Tačiau dinastija ir įpareigoja, kelia klasikinį uždavinį eiti toliau, pranokti savo mokytojus, praturtinti paveldą savais laimėjimais.
Daiva Tamošaitytė
Atlikėjo ir instrumento universalumas
Luko Geniušo rečitaliu „Organum“ salėje pristatytas naujos kartos fortepijonas
Vasario 25 dieną „Organum“ salėje šurmuliavo svečiai, susirinkę išgirsti naują fortepijoną YAMAHA CFX, kurį išrinko ir tą vakarą pirmas „prakalbino“ pianistas Lukas Geniušas. Pristatydamas instrumentą YAMAHA atstovas Baltijos šalyse latvis Gintas Dobbermannas pabrėžė, kad 1887 m. įkurta kompanija gamybą pradėjo nuo vargonų, ir tik 1900-ieji tapo fortepijonų linijos pradžia.
Daiva Tamošaitytė
Muzikos titanai
„Vaidman-Krasovsky Duo“ iš Izraelio koncertas „Organum“ salėje
Vasario 3 d. „Organum“ salėje įvyko vienas tų renginių, kurie atspindi šios koncertinės įstaigos nuostatas pristatyti įdomių, naujų ir dideles lietuviško muzikos pasaulio, išsišakojančio į visus žemynus, tradicijas tęsiančių įvykių sklaidą. Šįkart į svečius pamuzikuoti atvyko išeivis iš Lietuvos pianistas Emanuelis Krasovsky (Krasauskas) su žmona smuikininke bei altininke Vera Vaidman. Jie atliko didžiulės ištvermės, aukščiausio meistriškumo ir nuodugnių klasikinės muzikos žinių reikalaujančią programą.
Daiva Tamošaitytė
Laisvės viltis neišblės niekada
Koncertai Sausio 13-ajai atminti
Sausio 12 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko koncertas, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų dienai, Baltijos šalių kovai už nepriklausomybę paminėti ir karą išgyvenančiai Ukrainai. Pradžioje estų, latvių ir lietuvių chorai atliko ukrainiečių kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ (solistė sopranas Erika Kviatkovskaja, dirigentas Artūras Dambrauskas). Po dainingo, jausmingo kūrinio žodį tarė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas profesorius Vytautas Juozapaitis.
Daiva Tamošaitytė
Dainiaus Sverdiolo garsų vitražai
Olivier Messiaeno „Viešpaties gimimas“ „Organum“ koncertų salėje
Iškart po Kalėdų į „Organum“ koncertų salę gausiai susirinkusi publika iki pat Trijų Karalių galėjo gyventi šventiška sakraline nuotaika, kurią gruodžio 26-ąją sukūrė žymus choro pedagogas, šiuolaikinės muzikos propaguotojas ir lietuviškų premjerų atlikėjas, vargonininkas Dainius Sverdiolas. Jis pagrojo 57 minučių trukmės devynių dalių Olivier Messiaeno jaunystės kūrinį „Viešpaties gimimas“ („La Nativité du Seigneur“, 1935 m.).
Daiva Tamošaitytė
Triumfuosiančio gėrio viltis
Pianisto Jurgio Karnavičiaus rečitalis „Organum“ salėje
Pianistas, LMTA profesorius, tarptautinių konkursų laureatas Jurgis Karnavičius – vienas tų muzikos pasaulio veidų, kuriems nereikia papildomos reklamos. Jam, sukaupusiam didelę kamerinio muzikavimo ir bendradarbiavimo su operos solistais patirtį, kelias į sceną visada buvo atviras ir lydimas pagarbos. Žavi ne tik pianisto profesionalumas ir interesų akiratis, bet ir didelė vidinė inteligencija, o jo kukli ir santūri asmenybė atsiskleidžia per galimybę apmąstyti platesnę pasaulio panoramą, išreikšti savo poziciją dieviškąja muzikos meno forma. Jurgis Karnavičius išties atrodo uždara asmenybė, sukaupusi turtingą dvasinę patirtį.
Daiva Tamošaitytė
...Ir visas mano gyvenimas
Violončelininko Rimanto Armono jubiliejui skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Paprastai jubiliejinės datos, jeigu švenčiamos viešai ir pažymi garsių kultūros veikėjų sukaktis, nestokoja pompastikos ir privalomo pagerbimo dozės. Tačiau būna išimčių. Spalio 12 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykęs koncertas liudijo, kad Lietuvos kultūra dar turi asmenybių, kurioms nereikia papildomos paspirties ir reklamos, nes jų darbai kalba už save ir gyvena nepertraukiamą visavertį gyvenimą. Tą vakarą, pavadintą „...Et toute ma vie...“ („...Ir visas mano gyvenimas...“) pasirodė ne tik pats jubiliatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, violončelininkas profesorius Rimantas Armonas, kaip solistas koncerto pradžioje atlikęs Johanno Sebastiano Bacho Preliudą iš Siuitos violončelei solo G-dur, BWV 1007, bet ir jo ištikima bendražygė žmona Irena Uss (fortepijonas), kaip kamerinio ansamblio „Armonas Uss Duo“ narė kartu atlikusi Ottorino Respighi Adagio con variazioni, bei sūnus violončelininkas Edvardas Armonas – visi trys muzikai pagrojo Jurgio Juozapaičio kūrinį „Mėnulio šviesa“ ir Franzo Schuberto Adagio iš „Okteto“ (Alexanderio Vlasovo aranžuotė). Pirmą dalį baigė Enrique Granadoso „Madrigalas“ violončelei ir fortepijonui.
