7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Daiva Tamošaitytė

Daiva Tamošaitytė

Marcas-André Hamelinas: misija (ne)įmanoma

Fortepijoninio rečitalio Vilniaus festivalyje atgarsiai

Antrasis Vilniaus festivalio koncertas birželio 5 d. įeis į istoriją kaip neeilinis įvykis: pagaliau į Lietuvą atvyko seniai laukta pasaulinė įžymybė – kanadiečių pianistas ir kompozitorius Marcas-André Hamelinas, suteikęs neprilygstamų įspūdžių muzikos gurmanams. Padaręs stulbinamą karjerą dėl savo nepaprasto talento ir darbštumo, pianistas tęsia programos, metodikos ir interpretacijos požiūriu pasirinktą originalią liniją, kurią galima įvardyti pasitelkus taiklų festivalio pavadinimą – „Misija įmanoma“: plėsti virtuoziškumo ribas iki, regis, neįmanomų aukštumų. Jis yra gavęs 11 „Grammy“ apdovanojimų ir jau išleidęs 70 kompaktinių plokštelių, o jutube ir internete rasime nemažai įrašų, kurie supažindina su jo asmenybe bei kūrybiniais principais.

Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Marc-André Hamelin. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Bendrauti prie fortepijonų

Tarptautinio fortepijonų duetų festivalio koncerto „Organum“ salėje atgarsis

 

Gegužės 13–18 dienomis atgijo Šiaulių kraštas: čia vyko IX Tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fort duo fest“, skaičiuojantis pradžią nuo 1993-iųjų, kai jį sumanė pianistas Romualdas Lukošius. Tam dirvą paruošė ir Šiauliuose savo karjeros pradžioje dirbusi žymi pianistė profesorė Veronika Vitaitė, grojusi duetu su Andriumi Povilaičiu. Jų duetas buvo vienas pirmųjų (greta Liudos ir Kęstučio Grybauskų) Lietuvoje. Nutrūkusią festivalio tradiciją 2018 m. atgaivino pianistas Rimantas Vingras.

Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Lauryna Šablevičiūtė ir Nicholas Ashtonas. A. Radvilaitės nuotr.
Lauryna Šablevičiūtė ir Nicholas Ashtonas. A. Radvilaitės nuotr.
Nicholas Ashtonas ir Lauryna Šablevičiūtė. D. Tamošaitytės nuotr.
Nicholas Ashtonas ir Lauryna Šablevičiūtė. D. Tamošaitytės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Brahmso gelmėse

Pianistas Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir dirigentė Gianna Fratta interpretavo Johannesą Brahmsą

Kovo 28 d. LVSO koncertų salėje skambėjo vien Johanneso Brahmso muzika: pirmoje koncerto dalyje girdėjome Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 83, kurį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko pianistas Petras Geniušas, antroje – Simfoniją Nr. 1 c-moll, op. 68. Orkestrui dirigavo italų maestra Gianna Fratta.

Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Petras Geniušas, Gianna Fratta, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Petras Geniušas, Gianna Fratta, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. S. Lukoševičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. S. Lukoševičiaus nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Kas genialu, tas paprasta

Liuksemburgo filharmonijos orkestras Nacionalinėje filharmonijoje sveikino Vilnių

Kovo 15-ąją Nacionalinė filharmonija skambėjo nuo didingos romantikos garsų: Liuksemburgo filharmonijos orkestras atliko Ludwigo van Beethoveno Uvertiūrą „Koriolanas“, op. 62, ir Simfoniją Nr. 4 B-dur, op. 60, bei Claros Schumann Koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 7, solistė Beatrice Rana.

Liuksemburgo filharmonijos orkestras, dirigentas Gustavo Gimeno. D. Matvejevo nuotr.
Liuksemburgo filharmonijos orkestras, dirigentas Gustavo Gimeno. D. Matvejevo nuotr.
Liuksemburgo filharmonijos orkestras, Gustavo Gimeno, Beatrice Rana. D. Matvejevo nuotr.
Liuksemburgo filharmonijos orkestras, Gustavo Gimeno, Beatrice Rana. D. Matvejevo nuotr.
Beatrice Rana. D. Matvejevo nuotr.
Beatrice Rana. D. Matvejevo nuotr.
Beatrice Rana, Liuksemburgo filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Beatrice Rana, Liuksemburgo filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Beatrice Rana, Gustavo Gimeno ir Liuksemburgo filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Beatrice Rana, Gustavo Gimeno ir Liuksemburgo filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Elonai Raudonienei (1939–2024) atminti

Iškili kanklių solistė, pedagogė Elona Raudonienė gimė 1939 m. kovo 26 d. Radviliškyje, tarnautojų šeimoje. 1956 m. baigė kanklių specialybę Klaipėdos muzikos mokykloje. Vėliau studijavo Valstybinėje konservatorijoje Reginos Tamošaitienės klasėje, ją baigė 1961 m. įgijusi solistės bei dėstytojos specialybę.

Elona Raudonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elona Raudonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elona Raudonienė ir ansamblis „Sutartinė“. Asmeninio archyvo nuotr.
Elona Raudonienė ir ansamblis „Sutartinė“. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Gyvenime reikia padaryti ką nors kilnaus

Pokalbis su pianiste, ilgamete Muzikos ir teatro akademijos profesore Veronika Vitaite

Profesorės Veronikos Vitaitės vardą Lietuvoje žino ir mažas, ir didelis, nes per ilgą kūrybingą gyvenimą ji dalyvavo visose pianistų ugdymo grandyse, rūpinosi mokymo sistemos veiksmingumu, steigė konkursus, ypač didelį dėmesį kreipdama į lietuviškos muzikinės kultūros puoselėjimą. Galima teigti, kad Vitaitė, kaip lietuvių fortepijono mokyklos atstovė, tęsė iškiliausių pedagogų ir atlikėjų – Stasio Vainiūno, Balio Dvariono, Jurgio Karnavičiaus, Mariam Azizbekovos, Olgos Šteinberg – sukurtą ilgametę pianistinę tradiciją ir išugdė visą plejadą profesionalių, ryškių asmenybių. Šalia jos nuopelnų, kurie atspindėti 2020 m. išleistoje Ramunės Kryžauskienės monografijoje „Veronika Vitaitė. Pianizmo atvertys“, ypač norėtųsi pažymėti svarbų profesorės charakterio bruožą, būdingą tik didžiosioms asmenybėms: nesavanaudiškumą, nepaprastą atsidavimą menui ir gyvą, šiltą asmeninį santykį su ją supančiais žmonėmis, kuriems ji save seikėjo negailėdama jėgų ir patirties, žinių ir laiko, globodama ir įkvėpdama kiekvieną talento daigą. Ji visada geranoriška, rodanti pavyzdį neblėstančiu optimizmu ir aukštų idealų siekiu.

Veronika Vitaitė. B. Baublinskienės nuotr.
Veronika Vitaitė. B. Baublinskienės nuotr.
Pianistų dinastija: Paulius Anderssonas, Aleksandra Žvirblytė, Veronika Vitaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Pianistų dinastija: Paulius Anderssonas, Aleksandra Žvirblytė, Veronika Vitaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Veronika Vitaitė, Paulius Anderssonas, Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Veronika Vitaitė, Paulius Anderssonas, Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Begalybės ir amžinumo pojūtis

Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“ „Organum“ salėje

Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“, kurį jis parašė 1940 m. karo belaisvių stovykloje Gerlice, Silezijoje, tapo vienu dažniausiai griežiamų kūrinių pasaulyje. Viena tokios sėkmės priežasčių galima laikyti nepaprastą kompozitoriaus išradingumą ir kalbos naujumą, šiandien skambantį kaip niekad aktualiai ir stebinantį nė kiek ne mažiau nei prieš aštuoniasdešimt metų. Taip pat muzikantai mėgsta iššūkius, o šis opusas pasižymi kraštutinai sunkiais techniniais uždaviniais tiek paskiriems instrumentams, tiek visam kvartetui ansamblio prasme. O svarbiausia priežastis turbūt yra faktas, kad Messiaenas, iš XX a. žymiausių kompozitorių modernistų išsiskiriantis ypatingu pamaldumu ir atsidavimu krikščionybės atspindėjimui muzikoje, sunkiausiomis aplinkybėmis pranoko pats save, ne tik įveikdamas išgyventą Antrojo pasaulinio karo neviltį ir siaubą, bet ir sukurdamas nemirtingą gyvenimą teigiančią odę karo, mirties, naikinimo ir netikėjimo pergalėjimui. Kūrinį pats kompozitorius su kitais kaliniais atliko 1941 m. sausio 15 d. nelaisvėje, lageryje.

Rasa Vosyliūtė (smuikas), Justas Šervenikas (fortepijonas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). D. Tamošaitytės nuotr.
Rasa Vosyliūtė (smuikas), Justas Šervenikas (fortepijonas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). D. Tamošaitytės nuotr.
Rasa Vosyliūtė (smuikas), Justas Šervenikas (fortepijonas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). D. Tamošaitytės nuotr.
Rasa Vosyliūtė (smuikas), Justas Šervenikas (fortepijonas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). D. Tamošaitytės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Baroko dialogai su Davidu Shemeriu

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir svečio iš Izraelio koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje

Sidabru žėrintys Bacho trimitai, trapus Couperino klavesino šnaresys, aistringai čiulbantys Telemanno obojai, aksominiai Purcello smuikų balsai – tai nauji pojūčiai klausai, kuriais apdovanoja puošni baroko epochos muzika. Praėjus maždaug 250 metų nuo viduramžių, ryškios pirminės tonų spalvos vėl sugrįžta į gyvenimą, kad teiktų gryną klausymosi malonumą, panašiai kaip džiaugsmą akiai teikia baroko architektūra, Bernini kolonos, Miltono poezija arba Rubenso tapyba.

David Shemer. N. Unikauskaitės nuotr.
David Shemer. N. Unikauskaitės nuotr.
Davidas Shemeris ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. N. Unikauskaitės nuotr.
Davidas Shemeris ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. N. Unikauskaitės nuotr.
Davidas Shemeris ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. N. Unikauskaitės nuotr.
Davidas Shemeris ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. N. Unikauskaitės nuotr.
Davidas Shemeris ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. N. Unikauskaitės nuotr.
Davidas Shemeris ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. N. Unikauskaitės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Prikeltos istorijos blyksniai

Muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera

Ketvirtasis artistinių iniciatyvų festivalis „Salve“, vykęs Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje Vilniuje, buvo skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui ir Miko Petrausko 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Tarp kitų programų rugsėjo 24 d. buvo rodoma režisierės Eglės Tulevičiūtės muzikinio spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ premjera. Du seansai nedidelę salę sausakimšai pripildė publikos, gyvai reagavusios į veiksmą.

Spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ akimirka. I. Dingos nuotr., grimo dailininkė D. Jovaišienė
Spektaklio „Mikas. Žmogus orkestras“ akimirka. I. Dingos nuotr., grimo dailininkė D. Jovaišienė
Daiva Tamošaitytė

Viktoro Paukštelio garsų tapyba

Įspūdžiai iš pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Šiuo metu Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyksta paroda „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba. 2020–2023“, o gegužės 21 dieną „Organum“ koncertų salėje surengtas pianisto rečitalis atspindėjo kitą polichromiškai pulsuojančios menininko raiškos pusę. Specialiai sąsajų tarp muzikos ir dailės neieškojau, sinestezijos koncepcijos netaikiau, bet tai ir nebūtina, nes pats Viktoro Paukštelio skambinimo metodas primena prancūzišką mokyklą ar bent jau vieną jos aspektų – grojimą „klavišo dugnu“, arba, kaip sakydavo Alfredas Cortot, „spausti klavišą reikia taip, lyg traiškytum uogą“. Toks metodas padeda ne tik pasiekti ypatingą legato, bet ir garsui sklisti kitaip, lyg išraunant jį iš instrumento gelmių ir leidžiant stipriai vibruoti obertonams. Tatai savaime plečia garsinę paletę.

Viktoras Paukštelis. D. Tamošaitytės nuotr.
Viktoras Paukštelis. D. Tamošaitytės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas