7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ignas Zalieckas

Ignas Zalieckas

Egzistuoja riba, kuri nebus peržengta

Pokalbis su režisieriumi Tadu Montrimu

Režisierius Tadas Montrimas sukūrė tokius spektaklius kaip „Dėdė Vania“ (Vilniaus senasis teatras, 2019), NO FAKE* („Sirenos“, 2020), „Ein Elefant“ (Vilniaus mažasis teatras, 2022). Kaune kartu su Justu Terteliu organizavo „Fluxus“ festivalį (2022).

Tadas Montrimas. „Sirenų“ nuotr.
Tadas Montrimas. „Sirenų“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Mindaugas Capas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Capas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Ar niekšas gali būti patikimas istorijos pasakotojas?

Pokalbis su prancūzų literatūrologe Luba Jurgenson

Lapkritį Paryžiuje, Sorbonos universiteto Slavų literatūros katedroje, netoli Liuksemburgo sodų, susitikome su estų kilmės literatūros mokslų daktare, literate, rašytoja Luba Jurgenson. Per susitikimą aptarėme šiemet Lietuvoje daug diskusijų sukėlusį, nors dar į lietuvių kalbą neišverstą, Jonathano Littello romaną „Gero linkinčiosios“ („Les Bienveillantes“), jo oficialaus išleidimo Prancūzijoje kontekstus ir pagal jį Jaunimo teatre režisieriaus Sergejaus Loznicos sukurtą spektaklį „Erinijos“. Pokalbio su viena iš šios knygos analitikių ašimi tapo moralinio atminties tikslumo ir istorijos instrumentalizavimo klausimai.

Luba Jurgenson. Asmeninio archyvo nuotr.
Luba Jurgenson. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys, Vytautas Kaniušonis ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Van-sevičienės nuotr.
Donatas Želvys, Vytautas Kaniušonis ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Van-sevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dainius Gavenonis ir Donatas Želvys spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Ignas Zalieckas

Dramaturgija yra mąstymo būdas

Pokalbis su dramaturgu Matu Vildžiumi

Pagal dramaturgo Mato Vildžiaus pjeses sukurti tokie spektakliai kaip „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, Oskaro Koršunovo teatras, 2018), „Sapiens“ (rež. Leonova, Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Mamos sūnus“ (rež. Loreta Vaskova, „Atviras ratas“, 2020), „Iš kūno ir kraujo“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Pasakų parkas“ (rež. Gediminas Rimeika, Meno ir mokslo laboratorija, 2022) ir kt.

Matas Vildžius. Asmeninio archyvo nuotr.
Matas Vildžius. Asmeninio archyvo nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Judita Urnikytė ir Gabrielius Zapalskis spektaklyje „Mamos sūnus“. D. Putino nuotr.
Judita Urnikytė ir Gabrielius Zapalskis spektaklyje „Mamos sūnus“. D. Putino nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
Ignas Zalieckas

Atradimų erdvė

Pokalbis su prodiusere Ana Ablamonova

Prodiuserė Ana Ablamonova 2008 m. įkūrė prodiuserinę kompaniją „Operomanija“, plėtojančią naująjį muzikos teatrą ir skatinančią įvairių meno sričių kūrėjų bendradarbiavimą. Organizacija įgyvendino per penkiasdešimt naujų šiuolaikinių operų ir multidisciplininio meno projektų. Tarp jų – šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (autorės Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė ir Rugilė Barzdžiukaitė, 2013), barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“ (aut. Arturas Bumšteinas, 2017), komiksų opera „Alfa“ (aut. Albertas Navickas, Dr. GoraParasit, Gabrielė Labanauskaitė, 2018), garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“ (aut. Rimantas Ribačiauskas, Mantas Jančiauskas, Jūra Elena Šedytė, Andrius Šiurys, 2019), muzikiniai paveikslėliai iš Lietuvos televizijos archyvų „Radvila Darius, Vytauto“ (aut. Karolis Kaupinis, 2020) ir kt.

Ana Ablamonova. M. Endriuškos nuotr.
Ana Ablamonova. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Geros dienos!“. K. Serulevičiaus nuotr.
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“. M. Aleksos nuotr.
Barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Brikė ir Nora Petročenko komiksų operoje „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Brikė ir Nora Petročenko komiksų operoje „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Ignas Zalieckas

Ryšio troškimas

Paryžiaus rudens festivalio užrašai (II)

Antroje šiųmečio Paryžiaus rudens festivalio užrašų dalyje noriu prisiminti ryškiausias jo akimirkas. Pirmajame tekste aptariau ilgai nerimą kėlusį scenos meno priklausomybės nuo rinkos klausimą, o tęsinyje norisi rašyti apie estetinį ir dvasinį pasitenkinimą sužadinusius spektaklius bei teatrą, nebijantį būti savimi. Toks sprendimas nėra formalus – jis suteikia galimybę kelti klausimus, nors ir atsikartojančiomis, bet svarbiomis scenos menui temomis.

Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kaskada“. M. Argyrogio nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Liebestod“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Ignas Zalieckas

Kompromiso paieškos

Paryžiaus rudens festivalio užrašai (I)

Kaip ir kasmet, rugsėjį į Paryžių sugrįžo iki pat gruodžio besitęsiantis Rudens festivalis, nutraukęs po vasarą vykusio Avinjono teatro festivalio vyravusį štilį. Deja, pirmieji rudens mėnesiai privertė skendėti blunkančioje liepos reminiscencijoje. Tyliai iškilo seniai nerimą keliantis scenos meno priklausomybės nuo rinkos klausimas. Susidarė įspūdis, kad dalis Rudens festivalyje pristatomų kūrinių maunami ant vieno tematinio ir tikslinio virbo.

Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Ignas Zalieckas

Spręsti iš asmens laikinumo perspektyvos

Pokalbis su aktore Ieva Brike

Aktorė Ieva Brikė sukūrė vaidmenis tokiuose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliuose kaip „Laukys“ (rež. Olga Lapina, 2022), „Kūnai“ (choreografai ir režisieriai Marius Pinigis ir Adrianas Carlo Bibiano, 2022), „Aliaska“ (rež. Augustas Gornatkevičius, 2022), „Big Pharma“ (rež. Arturas Bumšteinas, 2021), „Apsiaustas“ (rež. Kotryna Siaurusaitytė, 2021), „Tie metai“ (rež. Jonas Vaitkus, 2021), „Volponė“ (rež. Aidas Giniotis, 2021), „Irano konferencija“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2020) ir kt. Taip pat atlieka performansus, dalyvauja įvairiuose meno projektuose, tarp jų – komiksų opera „Alfa“ (rež. Dr. GoraParasit, „Operomanija“, 2018).

Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Kūnai“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Kūnai“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė vokaliniame performanse „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė vokaliniame performanse „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Aliaska“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Aliaska“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Apsiaustas“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Apsiaustas“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Tie metai“. A Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Tie metai“. A Gudo nuotr.
Ignas Zalieckas

Muzika – pasaulio siela, o teatras – jo kūnas

Pokalbis su aktoriumi Mantu Zemlecku

Aktorius Mantas Zemleckas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Dorianas“ (rež. Robertas Wilsonas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „Panika“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, NKDT, 2019), „Getas“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2018), „Varnas“ (rež. Aidas Giniotis, Keistuolių teatras, 2015) ir kt. Taip pat vaidina kine – filmuose „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa, 2021), „Dainos lapei“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas, 2021) ir kt. Muzikos grupės „Kamanių šilelis“ narys.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas