Pokalbis su aktoriumi Matu Dirginčiumi
Aktorius Matas Dirginčius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Austerlicas“ (rež. Krystianas Lupa, Jaunimo teatras, 2020), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2020), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, Jaunimo teatras, 2019), „Orfeo. Miesto šviesos“ (rež. Naubertas Jasinskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2019), „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2019), „Otelas“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2018) ir kt.
Pokalbis su Gediminu Rimeika
Aktorius Gediminas Rimeika sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Apvalytieji“ (2016, rež. Oskaras Koršunovas, OKT), „Reikalai“ (2017, rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija), „#beskambučio“, (2017, rež. Paulius Tamolė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), „Su(si)tikimas“, (2018, rež. Lauryna Liepaitė, Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“), „Sulėtintai“ (2019, rež. Anna Smolar, LNDT), „Respublika“ (2020, rež. Łukasz Twarkowski, LNDT) ir kt. Režisavo spektaklį „Žuvėdra (remix)“ (2019, „Menų spaustuvė“ ), kuriame vaidino vaikai.
Pokalbis su Ieva Navickaite
Ieva Navickaitė – šokėja, šiuolaikinio šokio ir vizualiųjų menų studijas baigusi „Idyllwild Arts Academy“ Kalifornijoje. Dirbo su „Kibbutz“ šiuolaikinio šokio kompanija Izraelyje, šokio teatru „Aura“ Lietuvoje, „Cienfuegos Danza“ Ispanijoje, „Reut Shemesh Company“ Vokietijoje, „Bodytraffic Company“ Los Andžele ir kitais nepriklausomais kūrėjais bei choreografais.
Pokalbis su Agnija Šeiko
Agnija Šeiko – šokėja, choreografė, pedagogė, Šeiko šokio teatro vadovė. Ji yra sukūrusi daugiau nei tris dešimtis šiuolaikinio šokio ir muzikinių spektaklių, tarp jų: „Dykra“ (2011), „Dior in Moscow“(2016), „Metų laikai“ (2017), „Who the F**k is Alice?“ (2019), „Užpustyti“ (2019).
Pokalbis su Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi
Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius – šokėjai ir choreografai, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ įkūrėjai ir pedagogai, sukūrę spektaklius „Feel-Link“ (2011), „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, 2013), „Nuosprendis“ (2014), „Vaivorykštė“ (2015), „Šventasis pavasaris“ (2016), „Žaidimas baigtas“ (2016) ir „Su(si)tikimas“ (rež. Lauryna Liepaitė, 2018).
Pokalbis su Liucija Kvašyte
Su drabužių dizainere Liucija Kvašyte kalbamės apie kūrybą teatre. Ji sukūrė kostiumus režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektakliams „Sniegas. Moteris. Dvikova“ (2019, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras), „Iš kūno ir kraujo“ (2020, Nacionalinis Kauno dramos teatras) bei „Sprendžiant Hedą“ (2020, Vilniaus mažasis teatras).
Artūro Areimos teatro spektaklis „Testas“
Kambarys, šaknimis apaugusios sienos, sutrūniję foteliai. Pasaulis po šeimos medžiu, ties Hado riba? O gal apsamanojusios šeimos schemos, paremtos ištikimybe? Priešakyje stovi virpantis, iš karto neaišku, ar iš pykčio, ar iš baimės, Pėteris (Rokas Petrauskas). Rankose tarsi šeimos medį jis laiko televizoriaus anteną.
Pokalbis su kompozitore Agne Matulevičiūte
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė yra sukūrusi muziką daugiau nei dešimčiai spektaklių, yra muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė, taip pat rašo muziką kinui, aktyviai bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, dalyvauja grupinėse parodose, meno ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose, menininkų rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. Yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė. Jos kūrinys „Synth porn“ šiemet pristatytas Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. Naujausias jos darbas teatre – muzika Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas).
Pokalbis su Sergejumi Ivanovu
Pastaruosius svarbiausius vaidmenis Jaunimo teatro aktorius Sergejus Ivanovas sukūrė Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Cinkas (Zn)“ (2017), Yanos Ross „Vienos miško pasakose“ (2019) bei Krystiano Lupos „Austerlice“ (2020). Su aktoriumi ir muzikos grupės „Solo ansamblis“ nariu kalbamės apie aktorystę, muziką ir kūrybos tikslą.
„Dialogai“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Įėjus pro renovuojamo Lietuvos nacionalinio dramos teatro duris pasitinka faneros lakštai, dar vis seni laiptai, žymintys kelionę laiku. „Studijoje“ išvystu į amfiteatrą panašią pilkos spalvos spektaklio „Dialogai“ scenografiją. Seniai girdėta, kad jaunas režisierius imtųsi sudėtingo antikinio veikalo, ypač Platono.