7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ignas Zalieckas

Ignas Zalieckas

Asmeninei raiškai atviros kūrybinės aplinkos paieškos

Pokalbis su šokėja Evelina Kholod

Evelina Kholod šokio mokėsi Švedijos „Kävesta Danslinje“ mokykloje ir savo pirmąjį choreografinį darbą pristatė Martino Mutterio teatre. Vėliau baigė profesionalias šokio studijas „SOZO vim“ mokykloje Kaselyje, Vokietijoje. Studijuodama gavo tris šokio stipendijas ir turėjo galimybę šokti su tarptautinį pripažinimą pelniusiais choreografais. Trečiame kurse sukūrė choreografiją, kuri buvo pristatyta Kaselio kultūros centre „Dock4“.

Evelina Kholod pasirodyme „Metamorphosis“. Ł. Kowalski nuotr.
Evelina Kholod pasirodyme „Metamorphosis“. Ł. Kowalski nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Boléro-Extended“. Asmeninio archyvo nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Boléro-Extended“. Asmeninio archyvo nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Laikas, kurį mes jaučiame“ (Kaselis, Vokietija). K. H. Mierke nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Laikas, kurį mes jaučiame“ (Kaselis, Vokietija). K. H. Mierke nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Laikas, kurį mes jaučiame“ (Kaselis, Vokietija). K. H. Mierke nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Laikas, kurį mes jaučiame“ (Kaselis, Vokietija). K. H. Mierke nuotr.
Evelina Kholod improvizacijos pasirodyme su kompozitoriumi Vladu Dieniniu. Asmeninio archyvo nuotr.
Evelina Kholod improvizacijos pasirodyme su kompozitoriumi Vladu Dieniniu. Asmeninio archyvo nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Spragtukas“ (Kaselis, Vokietija). A. Kuyler nuotr.
Evelina Kholod šokio spektaklyje „Spragtukas“ (Kaselis, Vokietija). A. Kuyler nuotr.
Ignas Zalieckas

Pažinti scenos meną iš įvairių pusių

Pokalbis su Indre Stakišaityte

Su scenos meno vadybos studijų magistre Indre Stakišaityte kalbamės apie baletą, stažuotę „Metropolitan Opera“ teatre, šokio piešinius, patirtį užsienyje ir teatro rinkodarą.

Indrė Stakišaitytė. L. Segers nuotr.
Indrė Stakišaitytė. L. Segers nuotr.
Indrė Stakišaitytė ir Žilvinas Beniuševičius spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Asmeninio archyvo nuotr.
Indrė Stakišaitytė ir Žilvinas Beniuševičius spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Asmeninio archyvo nuotr.
Indrė Stakišaitytė variacijoje iš baleto „Paquita“. U. Skirmantaitės nuotr.
Indrė Stakišaitytė variacijoje iš baleto „Paquita“. U. Skirmantaitės nuotr.
Indrė Stakišaitytė prie „Metropolitan Opera“ teatro. R. Sosa nuotr.
Indrė Stakišaitytė prie „Metropolitan Opera“ teatro. R. Sosa nuotr.
Indrė Stakišaitytė „Metropolitan Opera“ teatre. R. Sosa nuotr.
Indrė Stakišaitytė „Metropolitan Opera“ teatre. R. Sosa nuotr.
Indrės Stakišaitytės piešinys „Gulbė“
Indrės Stakišaitytės piešinys „Gulbė“
Indrės Stakišaitytės paveikslas „Gulbė“
Indrės Stakišaitytės paveikslas „Gulbė“
Indrė Stakišaitytė. J. Stakišaičio nuotr.
Indrė Stakišaitytė. J. Stakišaičio nuotr.
Ignas Zalieckas

Kino teatras kaip kultūrinės erdvės patirtis

Pokalbis su „Skalvijos“ edukacinių programų vadove Vėjūne Dūdėniene

Vėjūnė Dūdėnienė – „Skalvijos“ kino centro edukacinių programų vadovė. Aistringai domėdamasi kinu ir švietimu, savo karjerą ji paskyrė prasmingų patirčių jauniesiems žiūrovams kūrimui. Per daugelį metų įgijo patirties kurdama ir valdydama edukacines kino programas, taip pat filmų platinimą, filmų peržiūras šeimoms, nacionalinį mokyklų projektą ir specialiai paaugliams skirtą dvejų metų kino mokyklą. Neseniai „Skalvija“ už savo edukacines iniciatyvas sulaukė pripažinimo „Europa Cinemas“ konferencijoje. Šia proga susitikome pasikalbėti apie jaunimo edukaciją ir arthauzo kino teatrus.

Vėjūnė Dūdėnienė. A. Papievytės nuotr.
Vėjūnė Dūdėnienė. A. Papievytės nuotr.
_„Skalvijos“ kino akademija Nidoje. 2022 m.
_„Skalvijos“ kino akademija Nidoje. 2022 m.
_„Skalvijos“ komanda
_„Skalvijos“ komanda
Edukacinių užsiėmimų „Mokausi iš kino“ akimirka. T. Padhak nuotr.
Edukacinių užsiėmimų „Mokausi iš kino“ akimirka. T. Padhak nuotr.
Edukacinių užsiėmimų „Mokausi iš kino“ akimirka. T. Padhak nuotr.
Edukacinių užsiėmimų „Mokausi iš kino“ akimirka. T. Padhak nuotr.
M. Endriuškos nuotr.
M. Endriuškos nuotr.
„Mokausi iš kino“ programos dalyviai
„Mokausi iš kino“ programos dalyviai
Ignas Zalieckas

Pasitikėti kūrybos procesu

Pokalbis su šokėja ir choreografe Grėte Vosyliūte

Šiuolaikinio šokio studijas Amsterdamo teatro ir šokio akademijoje baigusi šokėja ir choreografe Grėtė Vosyliūtė dalyvavo tokiuose spektakliuose kaip „Lustopia“ (choreografai Silke Z., Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė, „Low Air“, 2024), „Me Two / Savoj krūvoj“ (choreografė Gudaitė, „Low Air“, 2021), „Spending Time Dancing“ (choreografas Matejus Kejžaras, Amsterdamo menų universitetas, 2024), „Empathic Chamber“ (choreografė Yasmine Hugonnet, Amsterdamo menų universitetas, 2023) ir kt.

Grėtė Vosyliūtė. B. Mikelionytės nuotr.
Grėtė Vosyliūtė. B. Mikelionytės nuotr.
Grėtė Vosyliūtė spektaklyje „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Grėtė Vosyliūtė spektaklyje „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Grėtė Vosyliūtė spektaklyje „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Grėtė Vosyliūtė spektaklyje „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Grėtė Vosyliūtė spektaklyje „Lustopia“. S. Ebner nuotr.
Grėtė Vosyliūtė spektaklyje „Lustopia“. S. Ebner nuotr.
Grėtė Vosyliūtė ir Dmitrijus Andrušanecas spektaklio „Sandpaper“ kūrybinėje rezidencijoje. D. Putino nuotr.
Grėtė Vosyliūtė ir Dmitrijus Andrušanecas spektaklio „Sandpaper“ kūrybinėje rezidencijoje. D. Putino nuotr.
Grėtė Vosyliūtė ir Dmitrijus Andrušanecas spektaklio „Sandpaper“ kūrybinėje rezidencijoje. D. Putino nuotr.
Grėtė Vosyliūtė ir Dmitrijus Andrušanecas spektaklio „Sandpaper“ kūrybinėje rezidencijoje. D. Putino nuotr.
Grėtė Vosyliūtė. B. Mikelionytės nuotr.
Grėtė Vosyliūtė. B. Mikelionytės nuotr.
Ignas Zalieckas

Nenutrūkstantis ryšys

Lietuviškas kinas Prancūzijoje

Smagu pradėti nuo minties, kad lietuviškas kinas užima vis svarbesnę vietą prancūziškoje aplinkoje. Tai galima drąsiai sakyti, net jei neminėtume Jono Meko ar kitų prancūzams pažįstamų mūsų šalies režisierių. Lietuvos kultūros sezonas, akivaizdu, suteikė papildomą impulsą dar didesniam frankofoniškos auditorijos, kritikų ir kultūrinių institucijų, tokių kaip Pompidou meno centras, dėmesiui pritraukti. Per filmų peržiūras, retrospektyvas ir diskusijas visoje Prancūzijoje lietuvių kinas atskleidžia savo gilumą, nagrinėdamas tapatybės ir atminties temas, kurios stipriai rezonuoja šiandieniniame pasaulyje.

„Ūkų ūkai“
„Ūkų ūkai“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Šuolis“
„Šuolis“
Ignas Zalieckas

Kiekvienas projektas – tarsi naujas gyvenimas

Pokalbis su menininke Ona Juciūte

Menininkė, skulptorė Ona Juciūtė sukūrė scenografiją tokiems spektakliams kaip „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2020), „Fossilia“(rež. Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, LNDT, 2023), „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ (rež. Švedkauskaitė, LNDT, 2024) ir kt. Taip pat bendradarbiavo su teatrais „Hotel Pro Forma“ Kopenhagoje ir „Volksbühne“ Berlyne. Vykstant Lietuvos sezonui Prancūzijoje Juciūtė pristatė ne tik spektaklį „Fossilia“, bet ir asmeninę parodą „Legroom“.

Ona Juciūtė. V. Morkevičiaus nuotr.
Ona Juciūtė. V. Morkevičiaus nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmy-bei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmy-bei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmy-bei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmy-bei“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ignas Zalieckas

Per meną galime bendrauti

Pokalbis su režisiere Egle Švedkauskaite

Paryžiuje rugsėjo 29 d. prasidėjo Lietuvos scenos menų vitrina „Focus Lituanie“ – Lietuvos sezono Prancūzijoje dalis. Prieš Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Fossilia“ rodymą Théâtre de la Ville padalinyje Théâtre des Abbesses Monmartro rajone spalio 2–4 d. kalbamės su jo režisiere Egle Švedkauskaite.

Eglė Švedkauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Švedkauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Lietuvos scena Paryžiuje

Apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje

Ilgai laukus, Lietuvos kultūros sezonas pasiekė Paryžiaus vartus ir mūsų menas pasklido po Prancūzijos sostinę. Vieni šio renginių ciklo laukė labiau už olimpines žaidynes, kiti abejojo, ar Lietuvos kultūra nepasiklys tarp gausybės olimpiados reklamos kampanijų ir po žaidynių vyksiančių diskusijų. Vis dėlto Sorbonos universiteto didžiajame amfiteatre suskambo „Kur giria žaliuoja“, Pompidou centre aidėjo sveikinimo kalbos, Paryžiaus rudens festivalyje kūrinį parodė Lina Lapelytė, o rugsėjo 29 d. Théâtre de la Ville prasidėjo „Focus Lituanie“ programa. Būtent apie pastaruosius įvykius ir noriu papasakoti. Bienvenue en France! Bienvenue à Paris! (Sveiki atvykę į Prancūziją! Sveiki atvykę į Paryžių!)

„The Speech“. N. Versecko nuotr.
„The Speech“. N. Versecko nuotr.
„The Speech“. M. Norvaišo nuotr.
„The Speech“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Lietuvą pasaulyje garsinantys menininkai – pavyzdys

Pokalbis su baleto šokėja Liepa Mikaliūnaite

Balerina Liepa Mikaliūnaitė profesinį kelią pradėjo Lietuvoje – Eglės Špokaitės baleto mokykloje (dabar Lietuvos tarptautinė baleto akademija) ir Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje (pedagogė Jolanta Vymerytė). Trylikos metų išvyko mokytis įEllison Ballet“ mokyklą Niujorke. Daugybės tarptautinių baleto konkursų dalyvė ir laureatė stažavosi įvairiose šalyse, o 2023 m. tapo Švedijos karališkosios operos baleto trupės nare. Šoka tokiuose spektakliuose kaip „Manon“ (choreografas Kenneth’as MacMillanas), „Korsaras“ (choreografas José Martinezas pagal Marijų Petipą), „Spragtukas“ (choreografas Päras Isbergas), „Gulbių ežeras“, „Vasarvidžio nakties sapnas“ (choreografas Alexanderis Ekmanas) ir kt.

Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Liepa Mikaliūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūno pažinimas ir judesio tyrinėjimas

Pokalbis su šokėja Giedre Kirkile

Giedrė Kirkilė šoko tokiuose Vyčio Jankausko šokio teatro spektakliuose kaip „Dekreacija“ (2023), „Nematomas šokis“ (2021), „Agonija“ (2017), „Akloji dėmė“ (2015), „Judantys taikiniai“ (2011), „Liepsnos virš šaltojo kalno“ (2010), „Budėjimai“ (2008), „Žinia“ (2007) ir kt. 2023 m. sukūrė judesio monospektaklį „Kraitis“ („Vileišio 18“). Nuo 2014 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).

Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė performatyvaus šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilė performatyvaus šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Agonija“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Agonija“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Butkus ir Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Akloji dėmė“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Butkus ir Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Akloji dėmė“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Judantys taikiniai“. G. Jacikevičiaus nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Judantys taikiniai“. G. Jacikevičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas