7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ignas Zalieckas

Ignas Zalieckas

Sisteminė socialinė neteisybė

Pokalbis su režisiere Anna Smolar

Režisierė Anna Smolar, Sorbonos universitete Paryžiuje baigusi literatūros studijas, šiuo metu gyvena ir kuria Lenkijoje. Dirbo režisierių Krystiano Lupos, Jacqueso Lassalleo ir Andrzejaus Seweryno asistente, bendradarbiavo su kino režisiere Agnieszka Holland. Sukūrė tokius spektaklius kaip „Žydų aktoriai“ (Žydų teatras Varšuvoje, 2015), „Dibukas“ (Lenkų teatras Bydgoščiuje, 2015), „Poilsio centras“ („Komuna Warszawa“, 2017), „Kaubojai“ (Juliuszo Osterwos teatras Liubline, 2019), „Edžio pabaiga“(„Teatr Studio“ Varšuvoje, 2020) ir kt.. 2017 m. šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ ji vedė kūrybines dirbtuves, o 2018 m. šiame festivalyje įvyko pjesės „Henrietta Lacks“ skaitymas.

Anna Smolar. D. Matvejevo nuotr.
Anna Smolar. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio  „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. B. Warzecha nuotr.
Scena iš spektaklio „Dibukas“. M Stolarska nuotr.
Scena iš spektaklio „Dibukas“. M Stolarska nuotr.
Ignas Zalieckas

Mūsų santykis su technologijomis

Pokalbis su Tammara Leites

Tammara Leites, gimusi ir augusi Urugvajuje, dabar gyvena Ženevoje. Turėdama programavimo, grafinio dizaino ir vizualinės komunikacijos išsilavinimą, įgijo žiniasklaidos dizaino magistro laipsnį Ženevos aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD. Domėdamasi technologijų ir visuomenės santykiu ji siekia kurti projektus, suartinančius pomėgius ir kūrybingumą, bei apmąstyti, ką reiškia būti su technologijomis susietu žmogumi. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomas jos kartu su Simonu Sennu sukurtas spektaklis-paskaita „dSimon“ (2021).

Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Ignas Zalieckas

Atsidurti kito žmogaus kūne

Pokalbis su Simonu Sennu

Simonas Sennas (g. 1986) gyvena ir kuria Ženevoje. Čia jis baigė bakalauro studijas aukštojoje meno ir dizaino mokykloje HEAD, o magistro – Londono Goldsmito universitete. Senno vaizduojamojo meno darbai pristatomi „Nicola von Senger“ galerijoje Ciuriche, o videodarbas „L'hôtel des sapins“ (2008) yra „Kunsthaus Zürich“ kolekcijos dalis. Jo kūriniai buvo eksponuojami Liverpulio bienalėje, Londono šiuolaikinio meno institute (ICA), Berno meno muziejuje. Menininkas įvertintas Šveicarijos scenos meno, Šveicarijos meno bei Kiefer Hablitzel apdovanojimais. Į Lietuvą jis atvyksta pirmą kartą – šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje bus rodomi jo spektakliai-paskaitos „Būti Ariele F“ (2020) ir „dSimon“ (kartu su Tammara Leites, 2021).

Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. E. Larvego nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. E. Larvego nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. M. Olmi nuotr.
Spektaklis-paskaita „Būti Ariele F“. Simono Senno kūrybos archyvo nuotr.
Spektaklis-paskaita „Būti Ariele F“. Simono Senno kūrybos archyvo nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Tammara Leites ir Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. M. Olmi nuotr.
Ignas Zalieckas

Abejoju, ar vienas spektaklis gali pažadinti Vakarus

Pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi

Pokalbis apie Mariaus Ivaškevičiaus dramaturgiją spektakliui „Dievų aušra“ (rež. Vladimiras Gurfinkelis, Lietuvos rusų dramos teatras), kurio premjera įvyko Avinjono teatro festivalio „Off“ programoje.

Marius Ivaškevičius. D. Matvejevo nuotr.
Marius Ivaškevičius. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Ignas Zalieckas

Tarp sacrum ir profanum

76-asis Avinjono teatro festivalis

76-asis Avinjono teatro festivalis, vykęs liepos 7–26 d., pasitiko nuvildamas, bet išlydėjo su tam tikru lengvumu. Savaitę Provanso miražuose klajojo mano mintys, ieškančios, kaip apibrėžti šį neaprėpiamo dydžio vyksmą, kuriame tiek daug butaforijos, pigių triukų ir sandėlį primenančio teatro. Įvykius galima tik nupasakoti, o įsprausti šį vyksmą į sąvokas – neįmanoma užduotis.

Scena iš spektaklio „Aukojimas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Aukojimas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nin veidrodyje“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. R. Morkūno nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Ignas Zalieckas

Naujausios tikrovės problemos teatre

Pokalbis su režisiere Magda Szpecht

Magda Szpecht (g. 1990) – lenkų režisierė, sukūrusi tokius spektaklius kaip „Salos galimybė“ (pagal Michelį Houellebecqą, 2015, „TR Warszawa“), „Schubertas. Romantinė kompozicija dvylikai aktorių ir styginių kvartetui“ (2016, Valbžycho teatras), performatyvią instaliaciją „Kodėl aš tau nerašau“ (pagal Johanno Wolfgango Goethe’s „Jaunojo Verterio kančias“, 2016, Juliuszo Osterwos teatras Liubline), „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“ (pagal Delmore’ą Schwartzą, 2017, Juliuszo Słowackio teatras Krokuvoje), „“ (pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, 2018, Hanso Christiano Anderseno teatras Liubline), „Cukriniai liepžiedžiai“ (pagal moterų erotines fantazijas, sukurtas kartu su TERAZ POLIŻ moterų trupe, 2019, „Nowy Teatr“) ir kt.

Magda Szpecht. L. Vorobiuk nuotr.
Magda Szpecht. L. Vorobiuk nuotr.
Magda Szpecht. L. Vorobiuk nuotr.
Magda Szpecht. L. Vorobiuk nuotr.
Scena iš spektaklio „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“. Juliuszo Słowackio teatro Krokuvoje nuotr.
Scena iš spektaklio „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“. Juliuszo Słowackio teatro Krokuvoje nuotr.
Scena iš spektaklio „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“. Juliuszo Słowackio teatro Krokuvoje nuotr.
Scena iš spektaklio „In Dreams Begin Responsibilities [svajonėse prasideda pareigos]“. Juliuszo Słowackio teatro Krokuvoje nuotr.
Scena iš spektaklio „Schubertas. Romantinė kompozicija dvylikai aktorių ir styginių kvartetui“. K. Chmura-Cegiełkowska (Valbžycho teatro) nuotr.
Scena iš spektaklio „Schubertas. Romantinė kompozicija dvylikai aktorių ir styginių kvartetui“. K. Chmura-Cegiełkowska (Valbžycho teatro) nuotr.
Scena iš spektaklio „Schubertas. Romantinė kompozicija dvylikai aktorių ir styginių kvartetui“. K. Chmura-Cegiełkowska (Valbžycho teatro) nuotr.
Scena iš spektaklio „Schubertas. Romantinė kompozicija dvylikai aktorių ir styginių kvartetui“. K. Chmura-Cegiełkowska (Valbžycho teatro) nuotr.
Scena iš spektaklio „Salos galimybė“. W. Sobolewski („TR Warszawa“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Salos galimybė“. W. Sobolewski („TR Warszawa“) nuotr.
Ignas Zalieckas

Technologijos pridengia mūsų trapumą

Pokalbis su Stefanu Kaegi

2000 m. Stefanas Kaegi kartu su Helgarda Haug ir Danieliu Wetzeliu įkūrė kolektyvą „Rimini Protokoll“. 2005 m. festivalyje „Sirenos“ buvo pristatytas trupės spektaklis „Sabenation“, 2015 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įgyvendintas projektas „Remote Vilnius“, o 2017 m. „Sirenose“ parodyta interaktyvi instaliacija-spektaklis „NACHLASS, kambariai be žmonių“. 2020 m. Kaegi dalyvavo „Sirenų“ edukacinėje programoje: vedė kūrybines dirbtuves teatro žiūrovams ir profesionalams. Šių metų festivalio tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Nejaukos slėnis“ (2018).

Stefanas Kaegi. Asmeninio archyvo nuotr.
Stefanas Kaegi. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. „Rimini Protokoll“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. „Rimini Protokoll“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. „Rimini Protokoll“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. „Rimini Protokoll“ nuotr.
„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„Remote Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
„Remote Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
„Remote Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
„Remote Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
„Remote Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
„Remote Vilnius“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Galią turinčios grupės atsakas į laisvą pasirinkimą

Pokalbis su Phia Ménard

Žongliravimo, vaidybos ir šiuolaikinio šokio studijas baigusi režisierė ir atlikėja Phia Ménard (g. 1971) dirbo su Prancūzijos naujojo cirko garsenybe – žonglieriumi Jérômeu Thomas, kuris 2006 m. Vilniuje atidarė pirmąjį „Naujojo cirko savaitgalį“. 1998 m. ji įkūrė kūrybinį kolektyvą „Non Nova. Kūryboje nuo 2008 m. ieškojo to, ką pati vadina „papildomu elementų nesuderinamumu, – tai paskatino tyrinėti ledą, vandenį, orą ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Sausasis sezonas“ (2018) yra šio organinio ciklo tęsinys, sekantis tokius spektaklius kaip „P.P.P.“ (2008), „Sūkurys“ (2011), „Vakarykštis grožis“ (2015), „Juodi kaulai“ (2017) ir kt.

Phia Ménard. B. Borgers („Non Nova“) nuotr.
Phia Ménard. B. Borgers („Non Nova“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“.  J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“.  J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Ignas Zalieckas

Smegenys kuria tikrovę

Pokalbis su Yvainu Juillardu

Yvainas Juillardas – aukštojo nacionalinio scenos meno instituto INSAS Briuselyje dramos skyriaus absolventas, taip pat biofizikas, besispecializuojantis smegenų plastiškumo srityje, meno ir mokslo doktorantas. Jis sukūrė Liudviko XVI vaidmenį Joëlio Pommerat spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“ ir vaidino to paties pavadinimo „Canal+“ seriale. 2013 ir 2016 m. tapo C.N.E.S rašymo stipendijos laureatu (rezidencija Chartreuse de Villeneuve lez Avignon), o nuo 2018 m. dėsto INSAS kino skyriuje. Jo spektaklis „Cerebrum“ bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.

Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“. E. Carecchio nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“. E. Carecchio nuotr.
Ignas Zalieckas

Galimybė atsitraukti – svarbi bet kokioje erdvėje

Pokalbis su Dominyku Digimu

Kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Varnas, JT, 2021), „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Estijos teatras „Vaba Lava“, 2020), „Vapsvos“ (rež. Artiomas Rybakovas, OKT, 2020), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Gudmonaitė, JT, 2019), „Laimės respublikoje“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „This Order Goes Wrong“ („Menų spaustuvės“ jaunųjų menininkų programa „Atvira erdvė ’18“, 2018) ir kt.

Dominykas Digimas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dominykas Digimas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „This Order Goes Wrong“. „Glasses’n Beard Photography“
Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „This Order Goes Wrong“. „Glasses’n Beard Photography“
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas