Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1942 10 31–2019 06 13

Nuvilnijo lengvas lietus kaip muzika senuosiuose Baruoliuose, kur gamtos apsuptyje gyveno ir nustojo plakusi Lietuvos trimitininko, kompozitoriaus Narcizo Gracijaus Paugos širdis. Kauno Petrašiūnų kapinėse atsiras jo atmintį sauganti lentelė.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po sezono pabaigos koncerto su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Nareku Hakhnazaryanu

78-ojo Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos programa klausytojams atskleidė į  kitokio mąstymo muzikos stichiją išsirutuliojantį galingąjį romantizmą. Galingąjį, nes ir šiandien mūsų žmogiškoji padermė yra jo glėbyje. Romantinė muzika, poezija yra nesibaigianti išpažintis, raibuliuojanti jausmų verpetais, kuriuos inspiruoja menininkai, apdovanoti įtaigiu, genialiu jutimiškumu.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

(1930 05 08–2019 04 29)

Balandžio 29-ąją nustojo plakusi kompozitoriaus Vytauto Laurušo širdis: jautusi ir užjautusi žmogų. Anapilin išėjo didis žmogus, apdovanotas talentu nuoširdžiai kurti naują muzikos pasaulį, kuriame tilptų garsiniai mintijimai apie gyvenimo prasmę, emocijų proveržiai ir ironiškas požiūris į ilgai besitęsiantį gyvenimą.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lukas Geniušas skambino Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą fortepijonui

Balandžio 18 d. Vilniaus Kongresų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras atliko Piotro Čaikovskio Pirmąją simfoniją g-moll, op. 13, „Žiemos svajos“ ir Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą B-dur, op. 83. Solistas – pianistas Lukas Geniušas.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po Mūzos Rubackytės ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto

Gruodžio 1-osios vakarą Filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo Modestas Pitrėnas. Pastaraisiais metais jis diriguoja Lietuvos, Latvijos, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Varšuvos ir Maskvos Didžiuosiuose, Kelno, Helsinkio operos teatruose. Yra Sankt Galeno operos vyriausiasis dirigentas.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po Giedrės Kaukaitės vakaro Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Spalio 21 d. Nacionalinės filharmonijos pakviesti žmonės rinkosi į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų. Neskubėdami, po dešimtojo laiptelio atsipūsdami, vieni kitus atpažindami, apsikabindami. Ėjo į savotišką draugų sambūrį: susitikti su ryškų puslapį Lietuvos meno istorijon įrašiusia artistiškiausia dainininke Giedre Kaukaite. Ta proga buvo pristatytas dokumentinis filmas-esė „Aš žinau tą smoką“ (scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė, režisierius Marius Siparis).

Svečių šurmulys. Meiliai, skoningai ir kasdieniškai visus pasitinka vakaro herojė. Pasivaikščiodami po menę galime apžiūrėti Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Zitos Sodeikienės, Ingos Budriuvienės sukurtus sceninius Giedrės drabužius. Kai kuriuos pamatėme ir dokumentinėje juostoje. Štai tasai įspūdingas lietuviškais paukščių ir gėlių kontūrais siuvinėtas „maišas“, derėjęs su gegužę vykusio solinio koncerto programa, kūręs archajiškų dermių ir autentiškos tradicijos vienį. Žiūriu, ir jis man primena Lietuvoje, Niujorko „Carnegie Recital Hall“, prestižinėse Maskvos, Stokholmo, Krokuvos, Miuncheno ar kitose salėse skambėjusius Felikso Bajoro, Broniaus Kutavičiaus muzikos motyvus. Dainininkė įtaigiai kūrė pirmapradžio naujo užgimimo iliuziją.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po „Fausto pasmerkimo“ Kongresų rūmuose

Spalio 12 d. Kongresų rūmuose įvyko koncertas, melomanams tapęs reta dvasine atgaiva, kurios įspūdžiai ilgai neišblės. Kūrybinį 30-metį švenčiantis Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas ir diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliko prancūzų kompozitoriaus Hectoro Berliozo dramatinę legendą „Fausto pasmerkimas“ (1846).

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1927 09 06–2018 10 04

Spalio 4 d., eidamas 92-us metus, mirė smuikininkas profesorius Eugenijus Paulauskas.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po David Geringo ir Iano Fountaino koncerto

Atsistojusi filharmonijos publika pagerbė kovo 3-iosios rytą Amžinybėn išėjusį vieną didžiųjų Lietuvos menininkų – Virgilijų Noreiką. Apibrėžtoje sovietmečio erdvėje uždarytas pasaulinio lygio tenoras žavėjo ypatingu muzikalumu ir protingu dainavimu, darbštumu, saviugda, užsispyrimu, sukūrė įtikinančius vaidmenis. Jis niekada nebus pamirštas. Koncerto atlikėjai violončelininkas David Geringas ir pianistas Ianas Fountainas iš Didžiosios Britanijos V. Noreikos atminimui dedikavo Johanno Sebastiano Bacho Ariją iš siuitos D-dur.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistų koncertas

Nacionalinėje filharmonijoje sausio 14-ąją tvyrojo šventiška nuotaika. Pilnutėlė salė, gėlės, tarp publikos – neįprastai daug muzikų. Visus subūrė neeilinis pretekstas: Modesto Pitrėno diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistais šį vakarą tapo kolegos, dideliame orkestro kolektyve klausytojų dažniausiai nepastebimi muzikai. Dirigentas, įgyvendindamas savo interpretacinius sumanymus, visus suvienija į vientisą lydinį, o atskirus solistus išgirstame tik soliniuose epizoduose. Jau gražia tradicija tapusi programa „Orkestras iš arti“ leido atsiskleisti kolektyve grojantiems talentingiems instrumentininkams, klausytojams pademonstravo dalelę talento resursų ir pateikė pluoštą gražios, neišpaikintų melomanų ypač nuoširdžiai priimtos muzikos.

Orkestre grojantys muzikantai, kuriems netenka atlikti solinių partijų, grupėje privalo gerai jausti ansamblį. Daugelį orkestro artistų dažnai išgirstame grojančius kvartetuose, kituose ansambliuose, dalyvaujančius šiuolaikinės muzikos projektuose. Tai patyrę kamerinės muzikos atlikėjai. O toks muzikavimas – daugelio tradicijas išlaikiusių ir pasaulyje pirmaujančių orkestrų praktika. Tačiau solo su orkestru grojant retai, muzikantui tenka perorientuoti ne tik savo įgūdžius, bet ir psichologiją: aktualizuojama solisto koncepcija, jis – vedantysis.

Visi tą vakarą koncertavę atlikėjai – Lietuvos pedagogų auklėtiniai, tobulinęsi ir plačiai pripažintų užsienio atlikėjų-pedagogų klasėse. Įgyti pagrindai daugeliui leido pelnyti laureatų vardus tarptautiniuose konkursuose, tobulinti meistrystę svetur, įvairiose šalyse groti kameriniuose ansambliuose, dirbti su žinomais dirigentais.