Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Ašara Dievo aky
Charkivo operos ir baleto teatro orkestro, solistų ir baleto artistų koncertai Vilniuje
Gegužės 8-ąją Nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovus pasitiko ukrainiečių tautiniais raštais pasidabinusios moterys, istoriniais kostiumais vilkintys vyrai su vėliavomis rankose. Neapsieita be bendrų nuotraukų su įvairiakalbe publika. Salėje vyravo pakylėta nuotaika. Ukrainiečių choras jautriai, su lyriška priegaide sugiedojo savo valstybės himną, o į jį, akompanuojant Charkivo teatro orkestrui, visa žiūrovų salė atsiliepė Vinco Kudirkos žodžiais – dauguma klausytojų negrabiai valė rasojančias akis.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Savaitgalis su simfonine ir smuiko muzika
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Domenico Nordio bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Sergejaus Krylovo koncertai
Taip jau įvyko, kad balandžio 22 d. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO, meno vadovas Gintaras Rinkevičius) mane suviliojo vienais mėgstamiausių kūrinių – Claude’o Debussy „Jūra“, Maurice’o Ravelio „Bolero“, kuriuos dirigavo amerikietis Marcas Tardue. Šie opusai visada intriguoja ir klausytojus. Smuikininkas Domenico Nordio atliko Ludwigo van Beethoveno Koncertą smuikui D-dur, op. 61. Dirigavo ukrainietė Natalia Ponomarchuk.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Amžinai skambantis mostas
In memoriam Lionginui Abariui (1929 08 08 – 2022 04 22)
Mus paliko Lietuvos choro meno legenda profesorius Lionginas Abarius. Užverstas spalvingas ir reikšmingas dainos gyvavimo pilietinėje bendruomenėje puslapis. Liko L. Abariaus sudarytų kūrinių chorams rinkiniai, atsiminimų knygelės „Ėjau aš keleliu“ (2009) ir „Susitikimai“ (2019). Istorijoje įrašyti L. Abariaus nuopelnus Lietuvai žymintys įvertinimai: nusipelniusio meno veikėjo vardas (1967), Gedimino trečiojo laipsnio ordinas (1995), Zarasų krašto Garbės piliečio vardas (2006), medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010), Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016).
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Būti didvyriais
Mintys po Nacionalinėje filharmonijoje įvykusio simfoninio koncerto „Didvyrio gyvenimas“
Pagaliau Nacionaliniam simfoniniam orkestrui vėl dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Kolektyvas, gavęs gerą vadovo startą, jau kuris laikas po įvairių dirigentų sparnu tik vykdė užduotis, tačiau nesukūrė didesnio dėmesio verto opuso. Balandžio 2-osios vakarą M. Pitrėnas per koncerto vedėją klausytojams perdavė įsitikinimą, kad kiekvienas, maksimumą žinių, jėgų, ryžto skirdamas konkrečiai veiklai, gali būti didvyris. Koncertui pasibaigus tokiu galėjome vadinti ir orkestro meno vadovą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Tragedijos akivaizdoje
Nacionalinio simfoninio orkestro ir atlikėjų iš Latvijos koncertas filharmonijoje
Kovo 19 d. Nacionalinėje filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui koncertą pradėjus Ukrainos himnu, pasąmonėje nesiliovė plaukusios teksto eilutės: „Visas pasaulis pasiutusiu Vezuvijumi virto. Latakais ir vieškeliais, plačiausiais laukais ir sesulių darželiais ugninė lava papliupo: ėdri, nepasotinama. Statykite namus ant Vezuvijaus! Mokykitės gyventi pavojuje!“ Taip 1941 m. Balys Sruoga mintijo Friedricho Nietzsche’s pėdsakais.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Lietuvos refleksija šiandienos istorijoje
Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „Epitafija praeinančiam laikui“, skirtas Ukrainai ir jos žmonėms palaikyti
Kovo 4 d. Valdovų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (meno vadovas Robertas Šervenikas) pakėlė klausytojus, prieš mane sėdinčios merginos ištiesė Ukrainos vėliavą, ir suskambo 1862 m. Mykhaylo Verbytskio sukurti visais laikais kovotojus įkvėpę himno, dažnai vadinamo „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“, žodžiai: „Sielą, kūną mes padėsim už savąją laisvę / nepamirškit niekas, – iš kazokų kilę, broliai, turim tokią teisę!“
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam muzikologui Algimantui Jonui Puišiui
(1936 01 08 – 2022 01 27)
Neramų pasaulį po sunkios ligos paliko muzikologas Jonas Algimantas Puišys. Atgulė Saltoniškių kalnelyje greta mamos ir brolio.
Daug košės kartu kabliuota. Buvo romus, inteligentiškas, klausantis ir išgirstantis. Toks tylus ir nesusireikšminantis, kad šiandien apie ilgai gyvenusį muzikologą net sunku rasti duomenų. Užtat darbais jo gyvenimas labai reikšmingas.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Vienijanti malda
Giuseppe’s Verdi „Requiem“ Lietuvos operos ir baleto teatre buvo skirtas laisvės gynėjams
Sausio 13-ąją Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Ričardas Šumila) ir choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), pagerbdami Sausio 13-osios didvyrius, atliko Giuseppe’s Verdi „Requiem“. Parengė ir dirigavo teatro operos meno vadovas Sesto Quatrini. Solistai – pirmą kartą Lietuvoje dainuojanti Chiara Isotton (Italija), Justina Gringytė, Kristianas Benediktas, Kostas Smoriginas. Koncerto režisierius Gediminas Šeduikis, scenografijos ir vaizdo projekcijų autorius Gintaras Makarevičius, šviesų dailininkas Levas Kleinas.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Misija įmanoma
Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio koncertas su Lorenzo Mazzola ir Ádámu Szokolay
Pristatydama festivalį „Paryžietiški vakarai Vilniuje“ jo meno vadovė Mūza Rubackytė išsakė svarbią savo misijos kryptį – pristatyti jaunus, talentingus menininkus. Jie nėra išrašyti jokioje mega pasaulio skelbimų lentoje. Kaip geras, imlus, kritiškas ir įžvelgiantis perspektyvą impresarijus, M. Rubackytė seka pasaulyje vykstančius konkursus, kviečiama į jų žiuri, pati rengia meistriškumo kursus ir patiems ryškiausiems jauniems menininkams teikia savąją premiją – kvietimą koncertuoti Vilniuje. Lapkričio 23 d. įvykęs koncertas patikina, kad misija neginčytinai vykdoma.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Paryžietiški vakarai Vilniuje prasidėjo
Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio preliudas ir atidarymo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Koncentruotas renginys – festivalis – intensyviu koncertų srautu akumuliuoja energiją. Klausytojas patiria pozityvų šoką – tarsi patenka į siūlomą žaidimą. Jei festivalis gerai organizuotas, klausytojas sutinka su siūlomomis sąlygomis, kartu su koncertų lavina neria į įspūdžių fejeriją. Todėl jau septintą kartą organizuotas Vilniaus fortepijono festivalis klausytojų buvo laukiamas. Jo siela, meno vadovė – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė – visomis prasmėmis yra puiki vadybininkė, gebanti tiksliai ir tikslingai dirbti, pastebėti įdomiausius pasaulyje pasirodančius jaunus atlikėjus, prikalbinti ryškias žvaigždes.
