7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Gražinai Apanavičiūtei

1940 04 05 – 2019 10 03

Pasaulį Gražina Apanavičiūtė išvydo Kybartuose, 1940 m. balandžio 5 dieną. Dainavimo meno gražaus stoto balsinga mergina mokėsi tuometėje Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Salomėjos Vaidžiūnaitės ir Aleksandros Staškevičiūtės klasėse.

 

Lietuvos operos ir baleto teatre dainuoti pradėjo dar nebaigusi studijų, 1968-aisiais. Jau repetavo Richardo Wagnerio „Lohengrine“. Vienas po kito ėjo ir kiti vaidmenys: Mikaela Georges’o Bizet „Karmen“, Margarita Charles’io Gounod „Fauste“, Grafienė Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybose“. Operos ir koncertinėje scenoje brendo balsas, artistinė natūra.

Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.
Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė  (Valdovė) „Legendoje apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Valdovė) „Legendoje apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Gracijui Paugai

1942 10 31–2019 06 13

Nuvilnijo lengvas lietus kaip muzika senuosiuose Baruoliuose, kur gamtos apsuptyje gyveno ir nustojo plakusi Lietuvos trimitininko, kompozitoriaus Narcizo Gracijaus Paugos širdis. Kauno Petrašiūnų kapinėse atsiras jo atmintį sauganti lentelė.

Gracijus Pauga. R. Aleknaitės-Bieliauskienės nuotr.
Gracijus Pauga. R. Aleknaitės-Bieliauskienės nuotr.
Gracijus Pauga ir jaunoji fleitininkė Agnė Burbaitė. 2007 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Gracijus Pauga ir jaunoji fleitininkė Agnė Burbaitė. 2007 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Muzikinis epochų diskursas

Mintys po sezono pabaigos koncerto su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Nareku Hakhnazaryanu

78-ojo Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos programa klausytojams atskleidė į  kitokio mąstymo muzikos stichiją išsirutuliojantį galingąjį romantizmą. Galingąjį, nes ir šiandien mūsų žmogiškoji padermė yra jo glėbyje. Romantinė muzika, poezija yra nesibaigianti išpažintis, raibuliuojanti jausmų verpetais, kuriuos inspiruoja menininkai, apdovanoti įtaigiu, genialiu jutimiškumu.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas. N. Žilinskaitės nuotr.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. N. Žilinskaitės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Vytautui Laurušui

(1930 05 08–2019 04 29)

Balandžio 29-ąją nustojo plakusi kompozitoriaus Vytauto Laurušo širdis: jautusi ir užjautusi žmogų. Anapilin išėjo didis žmogus, apdovanotas talentu nuoširdžiai kurti naują muzikos pasaulį, kuriame tilptų garsiniai mintijimai apie gyvenimo prasmę, emocijų proveržiai ir ironiškas požiūris į ilgai besitęsiantį gyvenimą.

Vytautas Laurušas. A. Baltėno nuotr.
Vytautas Laurušas. A. Baltėno nuotr.
Vytautas Laurušas. Apie 1971 m. V. Koreskovo nuotr.
Vytautas Laurušas. Apie 1971 m. V. Koreskovo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Simfonija su būtinu fortepijonu

Lukas Geniušas skambino Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą fortepijonui

Balandžio 18 d. Vilniaus Kongresų rūmuose Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras atliko Piotro Čaikovskio Pirmąją simfoniją g-moll, op. 13, „Žiemos svajos“ ir Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą B-dur, op. 83. Solistas – pianistas Lukas Geniušas.

Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Dovanos klausytojams

Mintys po Mūzos Rubackytės ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto

Gruodžio 1-osios vakarą Filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo Modestas Pitrėnas. Pastaraisiais metais jis diriguoja Lietuvos, Latvijos, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Varšuvos ir Maskvos Didžiuosiuose, Kelno, Helsinkio operos teatruose. Yra Sankt Galeno operos vyriausiasis dirigentas.

Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tikėti tuo, ką darai

Mintys po Giedrės Kaukaitės vakaro Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Spalio 21 d. Nacionalinės filharmonijos pakviesti žmonės rinkosi į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų. Neskubėdami, po dešimtojo laiptelio atsipūsdami, vieni kitus atpažindami, apsikabindami. Ėjo į savotišką draugų sambūrį: susitikti su ryškų puslapį Lietuvos meno istorijon įrašiusia artistiškiausia dainininke Giedre Kaukaite. Ta proga buvo pristatytas dokumentinis filmas-esė „Aš žinau tą smoką“ (scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė, režisierius Marius Siparis).

 

Svečių šurmulys. Meiliai, skoningai ir kasdieniškai visus pasitinka vakaro herojė. Pasivaikščiodami po menę galime apžiūrėti Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Zitos Sodeikienės, Ingos Budriuvienės sukurtus sceninius Giedrės drabužius. Kai kuriuos pamatėme ir dokumentinėje juostoje. Štai tasai įspūdingas lietuviškais paukščių ir gėlių kontūrais siuvinėtas „maišas“, derėjęs su gegužę vykusio solinio koncerto programa, kūręs archajiškų dermių ir autentiškos tradicijos vienį. Žiūriu, ir jis man primena Lietuvoje, Niujorko „Carnegie Recital Hall“, prestižinėse Maskvos, Stokholmo, Krokuvos, Miuncheno ar kitose salėse skambėjusius Felikso Bajoro, Broniaus Kutavičiaus muzikos motyvus. Dainininkė įtaigiai kūrė pirmapradžio naujo užgimimo iliuziją.

Giedrė Kaukaitė. A. Kairio nuotr.
Giedrė Kaukaitė. A. Kairio nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir „Canto fiorito“. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir „Canto fiorito“. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Feliksas Bajoras. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Feliksas Bajoras. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė, Gražina Ručytė ir Vytautas Landsbergis. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė, Gražina Ručytė ir Vytautas Landsbergis. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Romualdas Budrys. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Romualdas Budrys. A. Rakausko nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Fausto legenda

Mintys po „Fausto pasmerkimo“ Kongresų rūmuose

Spalio 12 d. Kongresų rūmuose įvyko koncertas, melomanams tapęs reta dvasine atgaiva, kurios įspūdžiai ilgai neišblės. Kūrybinį 30-metį švenčiantis Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas ir diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliko prancūzų kompozitoriaus Hectoro Berliozo dramatinę legendą „Fausto pasmerkimas“ (1846).

Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
v
v
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Eugenijui Paulauskui

1927 09 06–2018 10 04

Spalio 4 d., eidamas 92-us metus, mirė smuikininkas profesorius Eugenijus Paulauskas.

Eugenijus Paulauskas. K. Sereikaites nuotr.
Eugenijus Paulauskas. K. Sereikaites nuotr.
Lietuvos kvartetas
Lietuvos kvartetas
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Įprasminę Johanno Sebastiano Bacho muziką

Mintys po David Geringo ir Iano Fountaino koncerto

Atsistojusi filharmonijos publika pagerbė kovo 3-iosios rytą Amžinybėn išėjusį vieną didžiųjų Lietuvos menininkų – Virgilijų Noreiką. Apibrėžtoje sovietmečio erdvėje uždarytas pasaulinio lygio tenoras žavėjo ypatingu muzikalumu ir protingu dainavimu, darbštumu, saviugda, užsispyrimu, sukūrė įtikinančius vaidmenis. Jis niekada nebus pamirštas. Koncerto atlikėjai violončelininkas David Geringas ir pianistas Ianas Fountainas iš Didžiosios Britanijos V. Noreikos atminimui dedikavo Johanno Sebastiano Bacho Ariją iš siuitos D-dur.

David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas