Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Reginai Praksedai Paskačimaitei-Tamošaitienei
(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)
Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Kameriniame vakare – primiršti opusai
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje
Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Romantizmo pagairėje
Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerto
Gal nelabasis jau pasitraukia? Dvasinės ramybės, kuri glūdi kilnioje klasikinės muzikos prigimtyje, ištroškę melomanai jau suskubo ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Pasidairiau: aplinkui grįžtančiųjų veidai. Kadaise Raffaello Santi draugas, brandžiojo Renesanso laiku gyvenęs grafas Baldassare Castiglione vienoje iš savo knygų muzikai suteikė nuo seniausių laikų prilipusį cosa sacra („švento dalyko“) vardą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
„Norėjau uolą nuversti...“
In memoriam pedagogui, dirigentui, poetui Petrui Juodelei (1924 05 20–2021 05 15)
„Norėjau nuversti uolą ir atrasti paslaptingą raktą, kuriuo būtų galima atrakinti duris į gyvenimą – gražesnį, prasmingesnį, laimingesnį. Stengiausi rinkti gėrio trupinėlius, juos kaupti, brandinti ir dovanoti kitiems, būsimoms kartoms, ypač jaunimui – mūsų ateičiai“, – savo gyvenimo prasmę apibrėžė artėjęs prie šimtmečio, kardinalius istorijos, kultūros fenomenų pasikeitimus matęs, juos pergyvenęs birbynininkas, dirigentas, poetas, pedagogas, kultūrinio švietimo darbo organizatorius Petras Juodelė.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Mielas mano...
Nacionalinės filharmonijos koncertas Vytauto Barkausko atminimui
Praėjo metai, kai balandžio 25-ąją netekome vieno ryškiausių XX a. Lietuvos kompozitorių Vytauto Barkausko. Pagerbdama šio kūrėjo, nuoširdaus bičiulio ir ištikimo koncertų lankytojo atminimą, minėdama kompozitoriaus mirties bei 90-ąsias gimimo metines, Nacionalinė filharmonija net ir pandemijos akivaizdoje surengė virtualų koncertą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Melitai Diamandidi
(1949 08 08–2021 03 13)
Nelemtoji corona pasiglemžė dar vieną gyvybingą menininką: kovo 13-osios paryčiais kovoje su virusu pasidavė pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Melita Diamandidi, mylima dainininko Vincento Kuprio žmona ir scenos partnerė.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Įkūniję muzikinio teatro idėją
Apie „Karmen siuitą“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir kitas aktualijas
Pasirodo, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Aišku, tuo tik guodžiamės. Viena iš gerų karantino tendencijų – „LRT Klasikos“ sumanymas rengti koncertus tuščioje salėje („Koncertas vienam“). Kiek rasis valios juos rengti ir toliau, sistemingai? Šie pradmenys gali tapti katastrofiškų skylių LRT veikloje lopymu.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Romualdui Aleknai
1931 spalio 15 – 2021 sausio 2
Dailėtyrininkas, lietuviškos kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna anapilin išėjo įžengęs į devintojo dešimtmečio vainikavimą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Vytautui Kairiūkščiui
(1930 06 17–2020 10 31)
Ak, Faustai! Tegul Tau gieda viso pasaulio paukščiai... Vertas to. Tačiau anksčiau nei Tu išėjo kolega Vytautas Kairiūkštis. Ar gali įsivaizduoti? Vos ne kasdien skambėjęs eteryje, visada buvęs ir iki šiol likęs dainininkų repertuaruose. Bet dabar Tavo jaunieji kolegos jau neprisimena Jo pavardės! Net ir žiniasklaidai pateiktą mirties dieną supainiojo... Tačiau kūrėjų sąjunga birželį galėjo paminėti Jo 90-metį... Ar ir inteligentų galvas užvaldžiusi jaunystės magija? Būdamas arti valdžios, Tu, Faustai, visada stengdavaisi nepamiršti žmonių, žinau, net kovojai už juos...
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Vilties šauksmas ir džiaugsmas
Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo koncertų sezoną
Prieš sezono pradžios koncertą, neįprastai šiltą rudens popietę Katedros aikštėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išradingai pristatė 32-ąjį koncertų sezoną. Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas kolektyvas (komentuojant Viktorui Gerulaičiui) oriai atliko būsimų koncertų fragmentus: ne linksmino Johannno Strausso valsais, bet pateikė Antono Brucknerio Trečiosios simfonijos (skambės lapkričio 29 d.), Richardo Wagnerio operos „Tanhoizeris“ (lapkričio 6 d.), Gioacchino Rossini operos „Vilius Telis“ (spalio 23 d.), Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos muzikos fragmentus.
