7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Reginai Praksedai Paskačimaitei-Tamošaitienei

(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)

Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.

Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m.  D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kameriniame vakare – primiršti opusai

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Romantizmo pagairėje

Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerto

Gal nelabasis jau pasitraukia? Dvasinės ramybės, kuri glūdi kilnioje klasikinės muzikos prigimtyje, ištroškę melomanai jau suskubo ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Pasidairiau: aplinkui grįžtančiųjų veidai. Kadaise Raffaello Santi draugas, brandžiojo Renesanso laiku gyvenęs grafas Baldassare Castiglione vienoje iš savo knygų muzikai suteikė nuo seniausių laikų prilipusį cosa sacra („švento dalyko“) vardą.

Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

„Norėjau uolą nuversti...“

In memoriam pedagogui, dirigentui, poetui Petrui Juodelei (1924 05 20–2021 05 15)

„Norėjau nuversti uolą ir atrasti paslaptingą raktą, kuriuo būtų galima atrakinti duris į gyvenimą – gražesnį, prasmingesnį, laimingesnį. Stengiausi rinkti gėrio trupinėlius, juos kaupti, brandinti ir dovanoti kitiems, būsimoms kartoms, ypač jaunimui – mūsų ateičiai“, – savo gyvenimo prasmę apibrėžė artėjęs prie šimtmečio, kardinalius istorijos, kultūros fenomenų pasikeitimus matęs, juos pergyvenęs birbynininkas, dirigentas, poetas, pedagogas, kultūrinio švietimo darbo organizatorius Petras Juodelė.    

Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mielas mano...

Nacionalinės filharmonijos koncertas Vytauto Barkausko atminimui

Praėjo metai, kai balandžio 25-ąją netekome vieno ryškiausių XX a. Lietuvos kompozitorių Vytauto Barkausko. Pagerbdama šio kūrėjo, nuoširdaus bičiulio ir ištikimo koncertų lankytojo atminimą, minėdama kompozitoriaus mirties bei 90-ąsias gimimo metines, Nacionalinė filharmonija net ir pandemijos akivaizdoje surengė virtualų koncertą.

Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Džeraldas Bidva
Džeraldas Bidva
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris
Robertas Beinaris
Robertas Šervenikas
Robertas Šervenikas
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Melitai Diamandidi

(1949 08 08–2021 03 13)

Nelemtoji corona pasiglemžė dar vieną gyvybingą menininką: kovo 13-osios paryčiais kovoje su virusu pasidavė pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Melita Diamandidi, mylima dainininko Vincento Kuprio žmona ir scenos partnerė.

Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincertas Kuprys. 1988 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincertas Kuprys. 1988 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Įkūniję muzikinio teatro idėją

Apie „Karmen siuitą“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir kitas aktualijas

Pasirodo, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Aišku, tuo tik guodžiamės. Viena iš gerų karantino tendencijų – „LRT Klasikos“ sumanymas rengti koncertus tuščioje salėje („Koncertas vienam“). Kiek rasis valios juos rengti ir toliau, sistemingai? Šie pradmenys gali tapti katastrofiškų skylių LRT veikloje lopymu.

Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Romualdui Aleknai

1931 spalio 15 – 2021 sausio 2

Dailėtyrininkas, lietuviškos kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna anapilin išėjo įžengęs į devintojo dešimtmečio vainikavimą.

Romualdas Alekna. Iš asmeninio archyvo
Romualdas Alekna. Iš asmeninio archyvo
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Vytautui Kairiūkščiui

(1930 06 17–2020 10 31)

Ak, Faustai! Tegul Tau gieda viso pasaulio paukščiai... Vertas to. Tačiau anksčiau nei Tu išėjo kolega Vytautas Kairiūkštis. Ar gali įsivaizduoti? Vos ne kasdien skambėjęs eteryje, visada buvęs ir iki šiol likęs dainininkų repertuaruose. Bet dabar Tavo jaunieji kolegos jau neprisimena Jo pavardės! Net ir žiniasklaidai pateiktą mirties dieną supainiojo... Tačiau kūrėjų sąjunga birželį galėjo paminėti Jo 90-metį... Ar ir inteligentų galvas užvaldžiusi jaunystės magija? Būdamas arti valdžios, Tu, Faustai, visada stengdavaisi nepamiršti žmonių, žinau, net kovojai už juos...

Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Kairiūkštis. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vilties šauksmas ir džiaugsmas

Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo koncertų sezoną

Prieš sezono pradžios koncertą, neįprastai šiltą rudens popietę Katedros aikštėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išradingai pristatė 32-ąjį koncertų sezoną. Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas kolektyvas (komentuojant Viktorui Gerulaičiui) oriai atliko būsimų koncertų fragmentus: ne linksmino Johannno Strausso valsais, bet pateikė Antono Brucknerio Trečiosios simfonijos (skambės lapkričio 29 d.), Richardo Wagnerio operos „Tanhoizeris“ (lapkričio 6 d.), Gioacchino Rossini operos „Vilius Telis“ (spalio 23 d.), Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos muzikos fragmentus.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Agnė Stančikaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas, tenoras), Tadas Girininkas (bosas). G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Agnė Stančikaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (Vaidas Vyšniauskas, tenoras), Tadas Girininkas (bosas). G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas