7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kariuomenė ir muzika – neatskiriami

Lietuvos kariuomenės orkestro 30-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Spalio 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje 30-metį paminėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Į salę rinkosi kariuomenės žmonės, kitų pučiamųjų orkestrų muzikantai, buvę šio kolektyvo nariai, grojančiųjų šeimos. Šis orkestras nuo įkūrimo dienos, 1991 m. rugsėjo 4 d., reprezentuoja Lietuvos valstybę ir kariuomenę oficialiuose protokoliniuose ir visuomeniniuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Tai kolektyvas, kuris yra atsakingas už muzikos kariniams orkestrams tradicijas ir naujų, šiuolaikiškų kūrinių sklaidą, už tinkamą užsienio valstybių himnų atlikimą per iškilmingas ceremonijas.

Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras, dirigentas E. Ališauskas. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestras, dirigentas E. Ališauskas. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Dainius Pavilionis. A. Pliadžio nuotr.
Dainius Pavilionis. A. Pliadžio nuotr.
Egidijus Ališauskas, Valdemaras Rupšys. A. Pliadžio nuotr.
Egidijus Ališauskas, Valdemaras Rupšys. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto akimirka. A. Pliadžio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Džiaugsmas muzikuoti

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezonas prasidėjo su brolių Jussenų duetu

Rugsėjo 25 d. savo sezoną pradėjo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Salė buvo pilnutėlė simfoninio orkestro skambesio ištroškusių melomanų. Programa numatyta puiki: daugumai klausytojų dar negirdėta „Karmen“ autoriaus Georges’o Bizet Pirmoji simfonija C-dur – 17-mečio, kūrinyje bandžiusio perteikti XIX a. patirtis; simbolizmo filosofiją įprasminančio Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“ ir „impresionizmo rūką bandžiusio sklaidyti“ Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui.

Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Dedikacija pianistei Olgai Šteinberg

Profesorės 100-mečio minėjimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje

Rugsėjo 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko vakaras, skirtas pianistės profesorės Olgos Šteinberg šimtmečiui paminėti (1920-aisiais gimė Rostove prie Dono, mirė 2005 m. Vilniuje). Pandemija, karantinai privertė šį vakarą nukelti į kitus metus. Tačiau pernai atminimo parodą interneto platformoje surengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Prisimintas ir bendraamžis jos vyras, smuikininkas, pedagogas Aleksandras Livontas. Jų gyvenimo istorija – tai ir žydų genocido atminimas. Nors tiesiogiai šeima nepatyrė karo metais vykdyto naikinimo proceso, ne mažiau žeminantys buvo tarsi žvėries genamo žmogaus gyvenimo epizodai: holodomoras, vaikystė muzikos ir knygos mieste Odesoje, karo vejamų žmonių prieglobstis Rytuose, tolimoje Udmurtijoje, laimingi studijų metai Maskvos konservatorijoje, Jakovo Zako klasėje, ir vėl žydams grėsusi nelemtis, pastūmėjusi link Lietuvos.  

Olga Šteinberg ir Aleksandras Livontas. Kaunas, 1947 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Olga Šteinberg ir Aleksandras Livontas. Kaunas, 1947 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Olga Šteinberg. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Olga Šteinberg. Asmeninio archyvo nuotr.
Prof. Aleksandra Juozapėnaitė pažymint pedagogės 90-metį 2010 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Prof. Aleksandra Juozapėnaitė pažymint pedagogės 90-metį 2010 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Veronika Vitaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Profesorė Veronika Vitaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Olgos Šteinberg pagerbimo vakaras. A. Rakausko nuotr.
Olgos Šteinberg pagerbimo vakaras. A. Rakausko nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Reginai Praksedai Paskačimaitei-Tamošaitienei

(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)

Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.

Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Regina Raskačimaitė-Tamošaitienė. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Stasys ir Antanina Paskačimai su vaikais Zenonu ir Regina. 1934 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Kanadoje 1972 m. Iš kairės: E. Kuodis, R. Tamošaitienė, P. Tamošaitis, J. Girijotas. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gastrolės Lenkijoje. 1958 m. R. Tamošaitienė centre. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje. Solistas P. Tamošaitis. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m.  D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Liaudies instrumentų katedra. 1964-1965 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė ir ansamblis „Rūta“. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
R. Tamošaitienė apie 1954 m. D. Tamošaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kameriniame vakare – primiršti opusai

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.

Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Romantizmo pagairėje

Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerto

Gal nelabasis jau pasitraukia? Dvasinės ramybės, kuri glūdi kilnioje klasikinės muzikos prigimtyje, ištroškę melomanai jau suskubo ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Pasidairiau: aplinkui grįžtančiųjų veidai. Kadaise Raffaello Santi draugas, brandžiojo Renesanso laiku gyvenęs grafas Baldassare Castiglione vienoje iš savo knygų muzikai suteikė nuo seniausių laikų prilipusį cosa sacra („švento dalyko“) vardą.

Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

„Norėjau uolą nuversti...“

In memoriam pedagogui, dirigentui, poetui Petrui Juodelei (1924 05 20–2021 05 15)

„Norėjau nuversti uolą ir atrasti paslaptingą raktą, kuriuo būtų galima atrakinti duris į gyvenimą – gražesnį, prasmingesnį, laimingesnį. Stengiausi rinkti gėrio trupinėlius, juos kaupti, brandinti ir dovanoti kitiems, būsimoms kartoms, ypač jaunimui – mūsų ateičiai“, – savo gyvenimo prasmę apibrėžė artėjęs prie šimtmečio, kardinalius istorijos, kultūros fenomenų pasikeitimus matęs, juos pergyvenęs birbynininkas, dirigentas, poetas, pedagogas, kultūrinio švietimo darbo organizatorius Petras Juodelė.    

Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mielas mano...

Nacionalinės filharmonijos koncertas Vytauto Barkausko atminimui

Praėjo metai, kai balandžio 25-ąją netekome vieno ryškiausių XX a. Lietuvos kompozitorių Vytauto Barkausko. Pagerbdama šio kūrėjo, nuoširdaus bičiulio ir ištikimo koncertų lankytojo atminimą, minėdama kompozitoriaus mirties bei 90-ąsias gimimo metines, Nacionalinė filharmonija net ir pandemijos akivaizdoje surengė virtualų koncertą.

Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Džeraldas Bidva
Džeraldas Bidva
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris
Robertas Beinaris
Robertas Šervenikas
Robertas Šervenikas
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Melitai Diamandidi

(1949 08 08–2021 03 13)

Nelemtoji corona pasiglemžė dar vieną gyvybingą menininką: kovo 13-osios paryčiais kovoje su virusu pasidavė pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Melita Diamandidi, mylima dainininko Vincento Kuprio žmona ir scenos partnerė.

Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincertas Kuprys. 1988 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincertas Kuprys. 1988 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Kauno filharmonijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asmeninio archyvo nuotr.
Melita Diamandidi ir Vincentas Kuprys Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Įkūniję muzikinio teatro idėją

Apie „Karmen siuitą“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir kitas aktualijas

Pasirodo, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Aišku, tuo tik guodžiamės. Viena iš gerų karantino tendencijų – „LRT Klasikos“ sumanymas rengti koncertus tuščioje salėje („Koncertas vienam“). Kiek rasis valios juos rengti ir toliau, sistemingai? Šie pradmenys gali tapti katastrofiškų skylių LRT veikloje lopymu.

Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. „Karmen siuita“
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas