Laiškas Ukrainai
„Laišku Ukrainai“ – stebimosios dokumentikos kūriniu apie mus, apie mūsų reakciją į karą Ukrainoje – buvo užvertas šiųmetinis „Kino pavasaris“. Vytauto Puidoko iniciatyva sukurtas filmas festivalį pasiekė su tam tikra intriga, nes kurį laiką sklandė darbiniu pavadinimu ,,Mėlyna / Geltona“ (ar net be pavadinimo) ir buvo montuojamas iki pat pasirodymo didžiajame ekrane.
Paradas
Iki Tito Lauciaus „Parado“ sąvoka „lietuviška komedija“ man skambėjo kaip oksimoronas. „Paradas“ prasideda jaunimo pučiamųjų orkestro repeticija ne šiaip sau kur, o bažnyčioje. Vienas pūtikas erzina kitą. Šviesiaplaukė mergaitė iš pradžių tvardosi, bet paskui atsako jam staigiai ir taikliai. Tai Gabrielė – orkestro vadovės Miglės duktė. Miglei (Rasa Samuolytė) lengviau sekasi suvaldyti orkestrą nei dukterį, bet gyvenimas staiga jai pametės visą problemų komplektą: orkestras turi rengtis atsakingam pasirodymui parade, bet Gabrielė (Barbora Bareikytė) atsisako groti, o iš tolimos praeities išdygęs buvęs vyras Eimantas (Giedrius Savickas) per savo motinos laidotuves paprašo vadinamųjų bažnytinių skyrybų, nes nauja jo pasija Gabija (Indrė Patkauskaitė) nori tuoktis tik bažnyčioje. Veiksmo spyruoklė įsitempia ir kiekvienas įvykis paverčia Miglės gyvenimą mūšio lauku, ypač kai jame pasirodo bažnytinio tribunolo kunigai, juolab kad kiekvienas jų žaidžia savo žaidimą, į kurį bus įtraukti ir spalvingi Miglės bei Eimanto praeities „liudininkai“.
Mariupolis 2
2016 metais pasirodžiusi režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinė juosta „Mariupolis“ pasakojo apie Ukrainos industrinio uostamiesčio prie Azovo jūros, kur kadaise buvo graikų kolonijos, įprastą / neįprastą gyvenimą. Filmas perteikė tą nesvarumo būseną, miestui ir jo gyventojams atsidūrus tarp karo ir taikos, po prasidėjusių karinių veiksmų Donbase ir Krymo aneksijos.