Neretai komedija suprantama kaip „žemasis“ masių menas, kurio tikslas –prajuokinti žiūrovus ir pakelti jiems nuotaiką. Toks suvokimas ateina dar iš Antikos laikų ir yra iki šiol gajus. Kad ir kokia būtų svarbi nenuneigiama terapinė komedijų funkcija, jos ne tik kompensuoja žiūrovų gyvenimo sunkumus, padeda susitaikyti su tikrove ir jos prieštaromis, bet gali būti subversijos ir socialinės kritikos erdve, dekonstruoti nusistovėjusius stereotipus, leisti pažvelgti į pažįstamus dalykus iš kitos perspektyvos ir atskleisti pasaulio dvilypumą bei neracionalumą. Tad tradicinė šių metų „Kino“ anketa skirta komedijai. Paprašėme savo autorių išrinkti tris geriausias.
„Visai svetimas žmogus“, Alfonso Cuaróno režisuotas serialas, – tai rafinuotas psichologinis trileris, kuris per daugiasluoksnį pasakojimą analizuoja kaltės, keršto ir paslapčių įtaką žmogaus gyvenimui. Tai ir kinematografinė patirtis, stebint, kaip Cuarónas demonstruoja savo režisūrinį talentą, į intensyvią istoriją subtiliai įpindamas sudėtingus psichologinius aspektus.
Tai vienas mėgstamiausių šių laikų serialų ir personažų. Pažįstu žmonių, kurie jį žiūri jau ne pirmą kartą, ir tų, kurie, prisiminę, kad rytoj į darbą, turėjo liautis pirmą valandą nakties, spėję iškart pažiūrėti tik keturias serijas.