PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute
Liepos 12–15 d. Vilniuje vyks tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT, kurį pirmą kartą organizuoja „Menų spaustuvė“. Spektakliai, ekskursijos ir instaliacijos iš Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Lietuvos ir Italijos leis naujai pamatyti skirtingas miesto erdves. Pirmosiomis festivalio dienomis planuojami du pasivaikščiojimai. Ispanas Adrianas Schvarzsteinas ir Jūratė Širvytė-Rukštelė pasirodyme „Atvykėliai“ kuria žmones iš praeities, keliaujančius šiuolaikiniame mieste ir dabartį matančius visai kitomis akimis. Dar vieną pasivaikščiojimą rengia choreografės ir šokėjos Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė. „Ekskursijoje su B ir B“ menininkės klaus, kas kuria miesto istoriją. Visa gatvės teatro festivalio SPOT programa – www.menuspaustuve.lt.
Baltijos šalių kino istorijos labirintais
Nuo 2001-ųjų kiekvieną balandį kurortinis Vysbadeno miestas Vokietijoje tampa susitikimų ir diskusijų vieta bei kino sklaidos platforma Vidurio ir Rytų Europos kinui bei jo kūrėjams. Festivalis siekia pristatyti įvairiapusį žvilgsnį į posovietinių šalių kiną, tapti dialogo tarp Rytų ir Vakarų forumu. Jį sudaro vaidybinių ir dokumentinių filmų konkursas, retrospektyvos, kino mokyklų studentų darbų bei specialiosios peržiūros, seminarai ir paskaitos, skirtos jaunosios kartos kūrėjams. Žodžiu, stengiamasi ne tik rodyti filmus, bet ir juos įvertinti, kurti platų tų vertinimų kontekstą, kalbėtis su filmų kūrybinėmis grupėmis ir ugdyti jaunąją kartą.
Laiškai iš Kanų: pabaiga
Labas, Mante,
Paskutinėmis dienomis Kanuose jaučiu malonų nuovargį ir lengvą melancholiją. Be to, kaip tyčia, sugrįžo šiluma, todėl išvažiuoti iš Kanų darosi dar sunkiau. Sėdžiu pustuščiame spaudos centre ir stebiu, kaip toli, paplūdimyje, į jūrą brenda drąsiausieji, pasiilgę saulės ir maudynių – tikrosios Kanų rutinos.
Laiškai iš Kanų: ketvirtas
Sveikas, Gediminai,
Taip, festivalis jau artėja į pabaigą, tad akys vis dažniau nori užsimerkti, bet vis dar pavyksta išlaikyti tempą. Miego trūkumas ir pakitusi rutina veikia visą kūną. Vakarais eidama iš tolimiausio kino teatro jaučiuosi lyg filmuočiau aplinką, o ne joje būčiau. Fiksuoju detales kitaip, nei įprasta. Bet visada malonu patekti į tokią būseną – ji festivalinė, sukurta filmų.