Gera būti teisingam
Tikiu, kad gyvendamas žmogus keičiasi, kad jis klysta, anksčiau ar vėliau tai supranta, kad nori klaidas taisyti, kad gyvenimas kartais verčia jį pripažinti svetimą nuomonę, atsisakyti savos, ir tai normalu, jei žmogus nuoširdus ir nori suprasti save bei kitus. Tai vyksta viduje ir akimi nematoma, bet, prisipažinsiu, bijau žmonių, kurie visą gyvenimą kalba tą patį ar, tarkim, nekeičia šukuosenos. Žinoma, patogu būti tokiam, kaip visi. Sakyti teisingus žodžius. Ir niekad neklysti. Šiuolaikiniai teisuoliai paprastai neabejoja savimi ir nepripažįsta kitos pusės argumentų. Užtenka kartą išgirsti JAV prezidentą, kad suprastum, kokia tai grėsmė.
Terapija (Shrinking)
Tokių filmų ir serialų turėtų būti daugiau. Taip, cinikams jie kelia žiovulį, nes kiekviena serija čia prasideda ir baigiasi tikėjimu, kad žmonės gali įveikti sunkumus, gali atleisti ir, o tai realybėje atrodo neįmanoma, pasikeisti. (Realybėje tai ir yra neįmanoma, bet, matyt, nereikia liautis tikėjus).
Asura (Asura no Gotoku)
Jei ne BBC naujienų portalo rekomendacijos, turbūt būčiau praleidusi naujieną, kad šių metų sausį pasirodė japonų režisieriaus Hirokazu Kore-edos miniserialas „Asura“. Pati „Netflix“ platforma (esu aktyvi vartotoja) jo praktiškai nereklamavo, skirtingai nei kitus, jų nuomone, „įdomesnius“ (skandalingesnius) projektus. Akivaizdu, niekaip nesugebėjo sugalvoti reklaminės kampanijos tokiam subtiliam kūrėjui, ir visai nesvarbu, kad Kore-eda yra ne tik „Auksinės palmės šakelės“ laureatas, bet ir nominuotas „Oskarui“.