Režisierius Bartas Laytonas apie nusikaltimus ir nusikaltėlių psichologiją šį bei tą nusimano, jo filmografijoje – dokumentinis filmas „Apsimetėlis“ („The Imposter“, 2012) apie tapatybės vagį ir vaidybinis „Amerikos gyvūnai“ („American Animals“, 2018) apie knygų vagis. Šį kartą jo dėmesį patraukė trumpas Dono Winslow apsakymas apie nusikaltimą, ištikimybę, išdavystę ir individo polinkį į korupciją.
Pernai Richardas Linklateris pristatė net du kūrėjams (ir kūrybai) skirtus filmus. „Mėlynas mėnulis“, pasakojantis apie Brodvėjaus miuziklų tekstų autorių Lorenzą Hartą, jau atsidūrė filmų žiūrėjimo platformose, bet mūsų regiono dar nepasiekė. O „Scanoramoje“ rodyta „Naujoji banga“ kurį laiką užsibuvo ir kino teatrų repertuare, paskui save atsivesdama Jeano-Luco Godard’o „Iki paskutinio atodūsio“ ir suteikdama retą progą šį filmą vėl pamatyti didžiajame ekrane.
Pernai į kino ekranus po ilgo laiko sugrįžo „28 dienos po“ franšizė. Jos tęsinio ilgai laukti nereikėjo – sausio mėnesį Lietuvos kino teatrus pasiekė „28 metai po: kaulų šventykla“. Net ne itin domintis šia franšize arba siaubo filmais, intrigavo socialinėse medijose plačiai aptariamas aktoriaus Ralpho Fienneso pasirodymas – jį, primenantį kažkokio kulto lyderį ar sunkiojo metalo grupės dainininką, matėme ir filmo plakatuose. Ne veltui – Fiennesas ir yra įdomiausias šios juostos aspektas.