Ko laukti ir tikėtis, kai gyvenimas persirita į antrą pusę? Negana to, vienintelis sūnus išvyksta studijuoti už jūrų marių, o du kadaise labai vienas kitą mylėję žmonės lieka vieni su savo nelinksmomis mintimis apie ateitį? Pasirinkęs egzistencinę temą, kine debiutuojantis argentiniečių režisierius Juanas Vera rodo krizę išgyvenančią sutuoktinių porą, tačiau tai daro taip lengvai ir šmaikščiai, kad daug sudėtingų situacijų, su kuriomis dažnam tenka susidurti, nebeatrodo tokios nemalonios ir gąsdinančios. Žinoma, ypatingų kinematografinių aukštumų ir atradimų tikėtis neverta, bet filmas „Netikėta meilė“ į juos ir nepretenduoja. Šiaip ar taip, romantinės komedijos žanras diktuoja savas taisykles, kurių bene svarbiausia yra idealistinė nuostata, kad tikra meilė gali įveikti bet kokias kliūtis. Nors iki nuspėjamos laimingos pabaigos herojų laukia ilgas išbandymų kelias ir nesusipratimai, šis vilties ir humoro derinys, leidžiantis žiūrovams trumpam pabėgti nuo savo problemų ar pažvelgti į jas kiek kitaip (nesureikšminant), yra nemenkas filmo sėkmės garantas. Kai gyvenimas sukasi beprotišku ritmu ir galva svaigsta nuo nuolatinių „iššūkių“ ir „neribotų galimybių“, norisi kažko pastovaus, stabilaus. Ar bent patvirtinimo, kad net susiklosčius pačioms nepalankiausioms aplinkybėms įmanoma rasti išeitį. Filmas šį patvirtinimą suteikia.