Nuo 2012 m. medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ skaitmenina ir restauruoja lietuviškus filmus ir videokūrinius. Ši veikla tapo akstinu sukurti virtualią sinematekos versiją sinemateka.lt. Į ją keliami ir visuomenei nemokamai prieinami dokumentiniai filmai ir ankstyvojo videomeno kūriniai, pokalbiai su kūrėjais ir kūrėjomis, nušviečiantys filmų atsiradimo ir sukūrimo kontekstus.
Šis tekstas – tai videomeno pradžios Lietuvoje apybraiža, leidžianti susipažinti su lietuvių videomeno ištakomis, kryptimis ir formavimosi aplinkybėmis pirmajame atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetyje.
2022 m. vasario 24 d. rytą įsijungusi BBC žinias kelias minutes negalėjau suvokti, kas vyksta, tuo pat metu pasipylė ašaros, apėmė baisus pykčio ir nevilties jausmas. Taip jaučiausi ne aš viena.
Nuo 1991 m., kai Ukraina tapo nepriklausoma, šios šalies kinas perėjo kelis raidos etapus ir tapo pagrindine ukrainiečių tapatybės formavimo priemone. Po nepriklausomybės atkūrimo Ukrainos kinas dėl finansinės krizės patyrė nuosmukį. Nuo 1990 iki 2000 m. sukurtų filmų sumažėjo vidutiniškai nuo 45 iki 4 per metus. Taip atsitiko dėl to, kad nebuvo aiškios vyriausybės politikos, skatinančios ukrainietiško kino plėtrą, kartu sustiprėjo rusiškos produkcijos propagavimas Ukrainos kultūros rinkoje, vyko kino rinkos liberalizavimas. Dėl šių veiksnių nacionalinis kinas kone visiškai persiorientavo į rusišką produkciją.