7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt
m-puslapiai

Kviečiame prenumeruoti

7md rekomenduoja
  • Žurnalas „Kinas“
  • Modernaus meno centras
  • Lewben Art Foundation
  • Lietuvos išeivijos dailės fondas
  • Meno fondas
  • Nacionalinė dailės galerija
  • Lietuvos žinios
  • Lietuvos Nacionalinis Muziejus
  • Skalvija
  • Lietuvių filmų centras
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Grafikos meno centras
  • Lietuvos nacionalinė filharmonija
  • Modus radio
  • Lietuvos kultūros taryba
  • Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
  • k-operator
  • Muzikos informacijos centras
  • Jansas TV
  • Literatūra ir menas
  • Rupert
  • Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
  • Muzikos galerija
  • Klaipėdos koncertų salė
  • Kulturpolis.lt
  • Kaunas photo
  • House of Puglu
  • ŠMC kino salė
  • Pasaka
  • Kultūros barai
  • Katinėlis & Gaidelis
  • Kūrybiška Europa
  • Šv. Jono gatvės galerija
  • Menų faktūra
  • Kamanė
  • Kauno miesto muziejus

Kauno kino festivalyje – Kanados kino klasika, dokumentika ir avangardo eksperimentai

Šią savaitę prasidedantis Tarptautinis Kauno kino festivalis kino mėgėjams siūlo neeilinę pažintį su Kanados kinu. Kauno kino festivaliui specialiai paruoštoje programoje bus rodomi tiek klasikiniai, tiek nauji, tarptautiniuose kino festivaliuose pripažinti filmai. Programos pažiba – Tarptautiniuose Lokarno bei Toronto kino festivaliuose sužibėjęs filmas „88:88” (2015), kurio pristatyti atvyksta pats juostos režisierius Isiah Medina.

Ordininkas

Stalino propaganda mėgo naujadarą „ordenonosec“. Taip buvo vadinami ordinais ir medaliais apdovanoti sovietų elito atstovai – menininkai, mokslininkai, darbo pirmūnai. Lietuviškas atitikmuo „ordininkas“ skamba ne taip sodriai kaip originalas, kurio daryba sufleravo ir pašaipias ar nepadorias prasmes. Sovietų kronikoje šis žodis skamba dažnai, kai rodomi prie molbertų, fortepijonų ar rašomųjų stalų palinkę menininkai. Bet kiekvienąkart, kai juo apibūdinamas, tarkime, Sergejus Prokofjevas arba Dmitrijus Šostakovičius, kronikos tekstas man skamba fantasmagoriškai. Valdžios apdovanotas menininkas visada bus oksimoronas.

Pasaulis kito akimis

1992-ųjų vasara. Paauglys žvalgosi po Vilniaus oro uosto aikštę. Viskas purvina ir neprižiūrėta. Ant suoliuko tarp lagaminų sėdi jo mama. Šalia jos rūkydami kažką aptarinėja keli vyrai. Berniuko vardas Kovas, jis – debiutuojančio režisieriaus Tomo Vengrio filmo „Gimtinė“ pagrindinis veikėjas. Griuvus geležinei uždangai, dvylikametis pirmą kartą aplanko savo gimtinę. Jo mama Viktorija tikisi Lietuvoje pradėti naują gyvenimą. Šeimai priklausiusioje sodyboje apsigyvenę kiti žmonės, tad Viktorija turi nuspręsti, kaip toli ji gali žengti, kad susigrąžintų savo praeitį.

  PUSLAPIS IŠ 118  >>> Archyvas