7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Krikštopaitytė

Monika Krikštopaitytė

Sidabriški sapnai

Vlado Oržekausko „Sapnų asmenukės“ Vilniaus rotušėje

Įtartinai gražūs, teatrališki ir visgi savaip tobuli Vlado Oržekausko kompiuterinės grafikos darbai. Žiūrėjau, svarsčiau, vis neapsisprendžiau, ką išties apie juos manau. Vilniaus rotušėje eksponuojami įvairiu laiku sukurti darbai turi savybių, kurias įprastai laikau trūkumais, bet šįkart jie –  puošnumas, literatūriškumas ir mistifikavimas – pakeisti, kitos kilmės, kažkodėl vis tiek traukia. Tai labai keista, nes paprastai labai greit pasirenku, nusprendžiu, įsivertinu.

Vladas Oržekauskas, „Juodas herbas“, „Baltas herbas“. 2020–2021 m. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Juodas herbas“, „Baltas herbas“. 2020–2021 m. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Šventa karvė“. 2014 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Šventa karvė“. 2014 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Maistas akims“. 2022 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Maistas akims“. 2022 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kai pasaulį labai sunku suprasti

Monikos Furmanos paroda „(Ne)Įmanoma VisaTA“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Žmonijos istorija liudija begalybę kartų ir būdų suprasti pasaulį. Kartais tam imamas kiekvienas augalas atskirai, jis detaliai piešiamas, aprašomas, stebimas. Po to augalai, vabzdžiai, mineralai, reiškiniai klasifikuojami, dėliojami į kontekstus. Kitais atvejais vaizdas ne priartinamas, o atitraukiamas, nutolinamas, kad tik daugiau aprėptum, net periferiniu žvilgsniu, o kiek dar sukurta supermatymų, kurie gali žvelgti atskirai į kaulus, audinius, skysčius ir t.t.

Monika Furmana, „Karalius mirė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, „Karalius mirė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Karalius mirė“ fragmentas. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Paslaptinga krabo spinduliuotė“ fragmentas. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, kūrinio „Paslaptinga krabo spinduliuotė“ fragmentas. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monika Furmana, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Moteriškojo kūrybingumo triumfas

Plačiau savo įspūdžiais iš 59-osios Venecijos bienalės sutiko pasidalinti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas

Šių metų bienalė, vadovaujama Cecilios Alemani, nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje joje dominuoja moterys menininkės drauge su lyties nepatikslinančiais asmenimis. Kaip tai justi ekspozicijoje? Kokias matote tendencijas Arsenale, paviljonuose, apskritai?

Šių metų (59-oji) Venecijos bienalė džiugina taip stipriai, kad net galima būtų apibendrinant sakyti, jog tai didžiulė ir triumfališka moteriškojo kūrybingumo pergalė, pasireiškianti Meno pasaulyje prieš brutalius ir laukinius, nevaldomus vyriškus instinktus, demonstruojamus geopolitikos pasaulyje, – žinoma, čia turiu omeny Kremliaus nusikaltėlių Ukrainoje vykdomą totalų nužmogėjimo aktą, Ukrainos civilių gyventojų genocidą. Šis kontrastas taip bado akis, kad kiekviena akimirka, praleista Venecijos bienalėje ir kitose Venecijos mieste vykstančiose parodose, atrodo kaip stebuklinga likimo dovana ir gaivus vilties gurkšnis.

Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kas ten auksu žiba?

Karinos Kazlauskaitės paroda „Organiniai žaidimai. Juvelyrika ir objektai“ Palangos gintaro muziejuje

Kodėl yra svarbu rašyti apie sąlyginai mažą parodėlę kažkur ten kurorte? Tai tik iš pažiūros mažas įvykis, o realiai tai yra viltingas kurso pasikeitimas, ištisas fenomenas ir geros naujienos taikomuoju vadinamo, labiau su technologijomis susijusio, bet konceptualaus meno kūrėjams. Paaiškinu: nors sovietmetis buvo visais esminiais vertybiniais dalykais melagingas ir žalojantis laikas, jis kartu buvo ir gana palankus įvairioms meno sritims, nes teikė materialinę bazę kūrėjams, siūlė organizuotas darbo bei sklaidos galimybes.

Karina Kazlauskaitė, Žuvelės. Segės. Pergamentas, 24K aukso ir sidabro lapeliai, 2016 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Žuvelės. Segės. Pergamentas, 24K aukso ir sidabro lapeliai, 2016 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Be pavadinimo. Kiaulės žarna, gintaras, 2020 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Be pavadinimo. Kiaulės žarna, gintaras, 2020 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Dionizas. Džiovintos kiaulių pūslės, siūlas, 24K aukso lapeliai, džiovinti žirniai, stiklas, kaldinta grandinė, 2016 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Dionizas. Džiovintos kiaulių pūslės, siūlas, 24K aukso lapeliai, džiovinti žirniai, stiklas, kaldinta grandinė, 2016 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Grandinėlė. Kaltinė auksuota geležis, 2016 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Grandinėlė. Kaltinė auksuota geležis, 2016 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Kaklo papuošalas. Kiaulės žarna, interneto kabelis UTP 25P, 2020 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Kaklo papuošalas. Kiaulės žarna, interneto kabelis UTP 25P, 2020 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Be pavadinimo. Kiaulės žarna, gintaras, 2020 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Be pavadinimo. Kiaulės žarna, gintaras, 2020 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Auskarai. Gintaras, pergamentas, batraištis, pelkinių augalų šaknys, juodintas sidabras, plieninė viela, dromedaro spira, 2022 m. M.K. nuotr.
Karina Kazlauskaitė, Auskarai. Gintaras, pergamentas, batraištis, pelkinių augalų šaknys, juodintas sidabras, plieninė viela, dromedaro spira, 2022 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Negražu neleisti šilkverpiams tapti drugiais

Pokalbis su menininke Jurga Šarapova

Akivaizdu, kad, mano nuomone, esi įdomi, vertinga, pačia geriausia prasme beprotiška menininkė. Seku tavo kūrybos pasirodymus, vieną jų net esu kuravusi. Visgi naujos parodos „Bombyx mori“ proga noriu šio to paklausti. Nesu girdėjusi diskusijų, ar esi gera menininkė, bet ne kartą – kad, va, reikėtų tave kitaip eksponuoti, su daugiau erdvės, ne taip tankiai, nes kūriniai labai sodrūs. O man rodos, kad tavo eksponavimo metodas labai artimas kūrybos metodams ir primena koralinį rifą. Kaip tu apibūdintum savo kūrinių rodymo principus?

Jurga Šarapova. G. Umbraso nuotr.
Jurga Šarapova. G. Umbraso nuotr.
Jurga Šarapova. G. Umbraso nuotr.
Jurga Šarapova. G. Umbraso nuotr.
Jurga Šarapova. G. Umbraso nuotr.
Jurga Šarapova. G. Umbraso nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinys. G. Umbraso nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinys. G. Umbraso nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinys. G. Umbraso nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinys. G. Umbraso nuotr.
Jurga Šarapova. V. Ilčiuko nuotr.
Jurga Šarapova. V. Ilčiuko nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinys. M.K. nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinys. M.K. nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinio fragmentas. M.K. nuotr.
Jurgos Šarapovos kūrinio fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Yris po yrio

Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados

Nepaliaujamai regiu tai savo galvoje – kruvinu vandeniu plaukiančią trapią, bet nenugalimos vidinės jėgos pilną figūrą – nuo balandžio 6 d., kai feisbuke buvo paskelbtas trumpas videopasakojimas iš meninio performanso „(Iš)plaukti“ (angl. „Swimming Through“ idėja: Berta Tilmantaitė, Neringa Rekašiūtė, Rūta Meilutytė, Aurelija Urbonavičiūtė; vaizdas: Neringa Rekašiūtė, Berta Tilmantaitė, Mindaugas Drigotas, Andrius Repšys, Karolis Pilypas Liutkevičius; muzika: Viktoras Urbaitis; padedant: „Cgates“, Aurelijus Liubinas, „Inospectra“).

Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Atsiskyręs žvilgsnis

Kristinos Ališauskaitės paroda „Antrininkas“ galerijoje „Vartai“

Tapytojos Kristinos Ališauskaitės paroda „Antrininkas“ buvo ilgai rengiama, sulaikyta nuo susitikimo su žiūrovais karantino laikotarpiu, 2021 metų pabaigoje rodyta Amsterdame, galerijoje „LangArto“, o dabar galerijoje „Vartai“ veikia kaip pop-up paroda. Pop-up ir fonetiškai, ir, ko gero, dėl netikėto atsiradimo artima spragėsiui, tačiau menininkė savo idėjas brandino kelerius metus, motyvai tolygiai plėtojosi iš ankstesnės kūrybos.

Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Kristina Ališauskaitė, Antrininkas. 2021 m.
Kristina Ališauskaitė, Antrininkas. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Ieškant užuovėjos

Paroda „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Taikos laikotarpiu parodos, susijusios su karu, nėra labai populiarios. Dažniau ir mieliau didesnė plačiosios publikos dalis kultūroje ieško atokvėpio, grožio, pramogos, tiesiog prasiblaškymo. Tai akivaizdu, palyginus santūrią tylą MO muziejaus parodoje „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“ (2021), kuri kalbėjo apie trijų garsių Lenkijos pokario kūrėjų darbus, su minios bruzdesiu provokuojančio žaidimo formos ir daug lengvesnio turinio „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“ ekspozicijoje (2020).

Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G.Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G.Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“, Leonos Szczepanowicz kūriniai. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“, Leonos Szczepanowicz kūriniai. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Įrėmintas žvilgsnis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Namų teritorijos“. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“ dalis „Namų teritorijos“. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Tobulai netobulas pasaulis

Pokalbis su grafiku ir iliustratoriumi Mohammadu Barrangi, su žinia atvykstančiu į Tarptautinę Vilniaus knygų mugę

Mohammadas Barrangi Fashtami (g. 1988) yra kilęs iš Rašto (Rasht), miesto šiaurės Irane, šiuo metu kuria ir gyvena Londone. Jau kurį laiką atidesni knygos meno tyrinėtojai galėjo pastebėti talentingą prizus vieną po kito renkantį kūrėją tarptautiniuose prestižiniuose renginiuose Estijoje, Kolumbijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Slovakijoje, Italijoje ir kt. Tačiau per paskutinius kelerius metus Barrangi kūryba it sprogimas išsiplėtė masteliu ir užmojais, menininkas buvo pastebėtas ir įvertintas. Šiuo metu keli jo kūriniai papildė nuolatinę Britų muziejaus ekspoziciją, o viena kitą intensyviu režimu keitė kūrybinės dirbtuvės ir parodos (Los Andžele, Romoje, Edinburge, Londone).

Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m.
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m.
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m.
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m.
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m.
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m.
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Paukščių susirinkimas“ („The Conference of The Birds“). 2020 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Juodojo penktadienio vagis“. 2021 m. 
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Juodojo penktadienio vagis“. 2021 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Zebrai patenka į rojų“. 2021 m.
irds“). 2020 m.
© Mohammad Barrangi Fashtami
Mohammad Barrangi, „Zebrai patenka į rojų“. 2021 m. irds“). 2020 m. © Mohammad Barrangi Fashtami
Monika Krikštopaitytė

Vandenyno projekcijos

Paroda „Apeiron. – Kodėl dabar austrai? – Austrų ekspedicija 2021“

Radvilų rūmų dailės muziejuje paskutines dienas skaičiuoja 14 austrų šiuolaikinių menininkų paroda su trigubu pavadinimu. Vienas jų klausia: „Kodėl dabar austrai?“ Tai rodo rengėjų abejonę, nuojautą, kad toks klausimas gali kilti. Bet, man rodos, visai be reikalo, į jį labai lengva atsakyti: o kodėl gi ne? Jei kas nors įsigilinęs ir turi ką papasakoti apie Japonijos, Austrijos ar dar kokios šalies įdomius menininkus ir jų aktualijas, visada prasminga pasidomėti. Kad ir kaip būtų keista tokio gausybės rago akivaizdoje, mūsų akiratis siauras dėl dviejų priežasčių. Viena yra dabartiniai ribojimai keliauti, antra – teoriškai pasiekiamų kontekstų gausa, todėl vedlio ar kuratoriaus vaidmens vertė kyla iki debesų, nes atsigerti iš „gaisrinės žarnos“ darosi vis sunkiau.

Michael Gumhold, be pavadinimo. 2009 m. L. Albrikienės nuotr.
Michael Gumhold, be pavadinimo. 2009 m. L. Albrikienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Albrikienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Albrikienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Albrikienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Albrikienės nuotr.
Beate Gatschelhofer, „Normalumo produkcija“. 2021 m.  L. Albrikienės nuotr.
Beate Gatschelhofer, „Normalumo produkcija“. 2021 m. L. Albrikienės nuotr.
Ernst Koslitsch, „Pirmieji 5000 metų“. 2021 m.  L. Albrikienės nuotr.
Ernst Koslitsch, „Pirmieji 5000 metų“. 2021 m. L. Albrikienės nuotr.
Bernd Oppl, „Blokai“. 2018 m.  L. Albrikienės nuotr.
Bernd Oppl, „Blokai“. 2018 m. L. Albrikienės nuotr.
Ernst Koslitsch, „Pirmieji 5000 metų“ (fragmentas). 2021 m.  L. Albrikienės nuotr.
Ernst Koslitsch, „Pirmieji 5000 metų“ (fragmentas). 2021 m. L. Albrikienės nuotr.
Beate Gatschelhofer, „Tuo tarpu“. 2020 m. L. Albrikienės nuotr.
Beate Gatschelhofer, „Tuo tarpu“. 2020 m. L. Albrikienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas