7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Krikštopaitytė

Monika Krikštopaitytė

Vaizdų rinkiniai su žinia

Grafikos keliai ir auginanti mokykla

Vaizdų rinkinys visada yra naujas kūrinys ar bent jau nauja situacija, kuri kaip naujas kontekstas ryškina ir temdo vienus ar kitus aspektus. Ar teminėje parodoje, ar konkurso medžiagos išklotinėje rebusus spręsti tenka kuratoriams, architektams. O autorių kūrinių individualumas atsidūrus grupėje beveik visada nukečia, tai neišvengiama, tačiau sukuriama proga šį tą patyrinėti, atverti kokias nors briaunas, netikėtai ką nors naujo suprasti.

Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Už posūkio, už ekrano

Parodos Vilniuje

Pamenu, kaip Vilniaus dailės akademijoje dailėtyrininkams dėstė apie baroką. Labiausiai įsiminė barokinėms bažnyčioms būdingas netikėtas išnėrimas iš už posūkio, tarsi atsivėrus teatro užsklandai. Gotikinės bažnyčios matomos iš toli, moja bokštais lyg ištiestomis rankomis, kviečia susiburti masiškai, o barokinės – dažniau bus mažesnės ir įterptos mieste. Geriausias pavyzdys – Šv. Teresės (prie Aušros vartų). Eini, pakeli žvilgsnį, ir jau čia pat durys, voliutos ir visa kita, kas būna bažnyčiose. Asmeniškiau nei artėjimas į tolumoje esančią beveik Nojaus arką, kur galėtų sutilpti visų gyvūnų po du.

Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Gedimino Pranckūno parodos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Aušros Barysienės parodos fragmentas. M. K. nuotr.
Aušros Barysienės parodos fragmentas. M. K. nuotr.
Aušros Barysienės parodos fragmentas. M. K. nuotr.
Aušros Barysienės parodos fragmentas. M. K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Panardinimas

Antano Gudaičio (1904–1989) paroda „Kompozicijos VDA parodų salėse „Titanikas“

Visi puikiai žinome Antaną Gudaitį. Tarpukariu jis mokėsi Paryžiuje, buvo įkvėptas kurti Lietuvos modernizmo versiją, drauge su Antanu Samuoliu, Viktoru Vizgirda, Juozu Mikėnu (ir kt.) įkūrė „Ars“ grupę; ryškus koloristas, vėliau tapęs daugelio mokytoju, tuomečio Lietuvos valstybinio dailės instituto profesorius, savaip prisitaikęs prie politinės sistemos, bet išlikęs laisvas; patriarchiškos laikysenos meistras, bet ir šiltas elegantiškas seniokas, dėvintis megztinį aukštu kaklu. Galvoje šmėkšteli asmenybės kontūrai, žinojimo iliuzija, bet ją nuoširdžiai pasidėjus po nosimi pasirodo, kad tikrai senokai analizavome Gudaičio palikimą ir tai, kaip jis atrodo dabartyje.

Antanas Gudaitis, parodos „Kompozicijos“ atidarymo momentas. 2024 m. R. Šeškaičio nuotr.
Antanas Gudaitis, parodos „Kompozicijos“ atidarymo momentas. 2024 m. R. Šeškaičio nuotr.
Antanas Gudaitis savo dirbtuvėje. A. Kunčiaus nuotr.
Antanas Gudaitis savo dirbtuvėje. A. Kunčiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Antano Gudaičio parodoje „Kompozicijos“. R. Šeškaičio nuotr.
Antano Gudaičio parodoje „Kompozicijos“. R. Šeškaičio nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kintančio laiko kapsulės

Dviejų Arūno Baltėno fotografijų knygų pasakojimai

Karai apverčia ne tik žmonių, bet ir knygų likimus. Pastarieji pora sumaišties metų permainė mūsų santykį su rusų kultūra. Keitėsi teatro pavadinimas, atšaukti bet kokie bendri projektai, o tai, kas likę iš anksčiau, peržiūrime iš pokolonijinio diskurso perspektyvos. Su smurto kultūra tiesiogiai nesusiję projektai taip pat pakimba ore. Štai dar porą metų prieš kaimynui užpuolant Ukrainą fotografo Arūno Baltėno sumanyta ir rengta fotografinė knyga „Du Josifo Brodskio miestai“ („Baltėno archyvai“, 2023, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, tekstai lietuvių, rusų, anglų, italų kalbomis), skirta Venecijai ir Sankt Peterburgui, taip ir liko nepristatyta. Ir visi supranta kodėl. Niekas nesipiktina. Žmonės ir vertybės svarbiau.

Monika Krikštopaitytė

Kodėl aš tokia laiminga?

Po Meno kritikos apdovanojimų, po diskusijų, po susitikimų

Apie meno kritikus galvojame mažai – tai jie galvoja apie mus (menininkus, publiką, meno bendruomenę). Tai jie turi mums (gerai argumentavę!) pranešti apie vertas dėmesio parodas, išskirtinius įvykius, iškilius kūrėjus, seikėti grūdus nuo pelų, kai reikia, graudžiai atsikvėpti arba piktai šūktelt, pagirti ir pabarti. Pageidautina, kad tai darytų žmonėms suprantama, įtaigia kalba. Gerai, jei dar ir prajuokintų, bet svarbiausia, kad žodžiais įrėmintų, pakeltų ant pjedestalo ar ką nors painaus paverstų aiškesniu, vestų už rankos, pristatytų premijoms. Tai jie turi tapti ryšininkais tarp kūrėjo (muziejaus, kuratoriaus, autoriaus) ir žiūrovų... Kažką panašaus girdime kalbant, kai mėginami formuluoti lūkesčiai šiai profesijai.

Meno kritikos apdovanojimų laureatai: Ilona Mažeikienė, Regina Urbonienė, Jogintė Bučinskaitė, Ernestas Parulskis, Agnė Bagdžiūnaitė, Edvinas Grinkevičius, Laima Kreivytė, Ieva Gražytė, Marija Martinaitytė. A. Solomino nuotr.
Meno kritikos apdovanojimų laureatai: Ilona Mažeikienė, Regina Urbonienė, Jogintė Bučinskaitė, Ernestas Parulskis, Agnė Bagdžiūnaitė, Edvinas Grinkevičius, Laima Kreivytė, Ieva Gražytė, Marija Martinaitytė. A. Solomino nuotr.
Meno kritikos apdovanojimų rengėjai: Edvardas Šumila, Virginija Januškevičiūtė, Danutė Gambickaitė, Goda Aksamitauskaitė. A. Solomino nuotr.
Meno kritikos apdovanojimų rengėjai: Edvardas Šumila, Virginija Januškevičiūtė, Danutė Gambickaitė, Goda Aksamitauskaitė. A. Solomino nuotr.
Alfonsas Andriuškevičius ir publika. A. Solomino nuotr.
Alfonsas Andriuškevičius ir publika. A. Solomino nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Antis už kampo

Pokalbis su parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ kuratore Jolita Liškevičiene

Paroda Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–Dešinė“ rengiama dailininko Kęstučio Kasparavičiaus 70-ies metų jubiliejaus proga. Tai akstinas imtis veiksmo, bet turbūt be jokių datų galėtume drąsiai sakyti, kad autorius išskirtinis, tapęs ne vienos kartos vaikų ir su jais kartu skaitančių tėvų mylimu kūrėju, legenda. Ar jubiliejaus aplinkybė nors kiek lėmė jūsų kuruojamos parodos toną? Kaip galvojote tvarkytis su laiko tėkme?

Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Parodos „Kęstutis Kasparavičius – stebuklingų istorijų kūrėjas“ fragmentas. I. Juodytės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Masteliai ir atspindžiai

Trys parodos Vilniuje, trys regėjimų kultūros

Šis pasakojimas susidėliojo atsitiktinai, pagal laiko kaprizą. Parodos veikė (ir tebeveikia) vienu metu ir virsta niekieno nenumatytu sakiniu, lyginimo ar susiliejimo galimybe. Pirma užsukau į Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikiančią parodą be pavadinimo, o jai ir nereikia jokių minties kablių, turinčių patraukti žiūrovą, jos autoriai pasaulinio garso: Marcas Chagallas, Pablo Picasso, Maxas Ernstas. Mums tik patikslinama, kad bus rodoma keramika ir gobelenai. Keramiką atsimename, o gobelenai? Kuris čia iš jų audė?

Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Aistės Kisarauskaitės parodos „Bona Sforca sako:“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Aistės Kisarauskaitės parodos „Bona Sforca sako:“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Aistės Kisarauskaitės parodos „Bona Sforca sako:“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Aistės Kisarauskaitės parodos „Bona Sforca sako:“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Skirtingų atspalvių gėla

Trijų menininkių paroda „Neįrėmintos“ Vytauto Kasiulio muziejuje

Kažkada Marija Teresė Rožanskaitė susisiekė ir padovanojo kadaginę rankeną auksuotais kraštais (įsikibti kai sunku) iš savo instaliacijos („Ateik ir pasiimk“, 2005), nes jai patiko, kaip rašau. Rašiau net ne apie ją, apie kažkokią bendrą parodą. Tokie dalykai nepamirštami. Susitikusios Vokiečių gatvėje pakrizenome kaip moksleivės, pažiūrų sąskambiai kūrė prasmės jausmą, mažiau buvo gaila, kad kartais karščiuojuosi raštu. Susitikau, nes Rožanskaitę žinojau, labai vertinau jos kūrybą, apie ją nuolat įdomiai kalbėjo menotyrininkė Laima Kreivytė.

Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Maija Tabaka (1939), „Dvigubas skulptorių Valdos Blunavos ir Artos Dumpės portretas“. 1971 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Maija Tabaka (1939), „Dvigubas skulptorių Valdos Blunavos ir Artos Dumpės portretas“. 1971 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Malle Leis (1940–2017), „Moteris išeina“. 1970 m. Estijos dailės muziejus
Malle Leis (1940–2017), „Moteris išeina“. 1970 m. Estijos dailės muziejus
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Suspaustos visatos

Pokalbis su Jurgita Ludavičiene apsilankius parodoje „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika

LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (TDDM) atidaryta keliaujanti šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika, joje 97 menininkai iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Suomijos, Australijos, Nyderlandų, Estijos, Ispanijos, Japonijos, Lietuvos „apmąsto kosmoso ir vieno ryškiausių XX a. rašytojų fantastų, futurologų, filosofų Stanisławo Lemo kūrybos sąsajas. Paroda jau buvo pristatyta Gdanske, Vroclave (Lenkija), Mariaheidėje (Nyderlandai), toliau numatoma ją eksponuoti Vienoje, Londone ir Hjustone. Parodos Vilniuje proga kalbamės su jos koordinatore, ryškiausia juvelyrikos žinove ir kuratore Lietuvoje Jurgita Ludavičiene.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Felieke van der Leest, „Brachiozauro medis su NSO lizdu ir ateivių kiaušiniais“. G. Grigėnaitės nuotr.
Felieke van der Leest, „Brachiozauro medis su NSO lizdu ir ateivių kiaušiniais“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Inauguraciniai procesai

Paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos“ Kaune

Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje nuo vasario vidurio veikia didžiulė paroda, skirta tapytojo, arsininko Antano Samuolio (1899–1942) 125-osioms gimimo metinėms. Net nemačiusi jos drąsiai visiems rekomendavau būtiniausiai apsilankyti, nes čiagi Samuolis! Meno žmonėms paaiškinimų praktiškai nereikia – šis tapytojas yra tapybos konstanta, gyvastingo ir tikro modernizmo liudijimas, kurį linksniuoja trys kartos dailininkų. Jis – toks net tapybinės optikos formuotojas, pro jo prizmę tikrinama, ar gera tapyba. Bet tuo pačiu metu jo personalija yra ir mitas, sukuriantis sąskambį su pasauline modernizmo istorija ir gal net išreiškiantis nacionalinės tapatybės skausmingumą. Jis yra tarsi daugiau nei menininkas, o ir Lietuvos tariamosios nuosakos (kas galėjo būti) ir nesėkmių skiedinio esencija.

Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Stasės Vasiliauskaitės-Samulevičienės kurtas žaislas. M.K. nuotr.
Stasės Vasiliauskaitės-Samulevičienės kurtas žaislas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 21  >>> Archyvas