7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Krikštopaitytė

Monika Krikštopaitytė

Laikų žvalgyba

Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Pakraščiais. Peizažo likučiai“

Kam reikėjo solidaus autoriaus vardą įtvirtinusiam Gediminui Pranckūnui rengti parodą, beje, jau antrąkart, tokioje studentiškoje, „ne formato“ galerijoje kaip „Krematoriumas / Meno krosnys“ (Vilniaus dailės akademijos kieme, suodžiais aprūkytame rūsyje), kuri tuo ir gera, kad čia gali reikštis ne iki blizgesio sušukuoti reiškiniai?

Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Pakraščiais. Peizažo likučiai“ . 2019 m.
Monika Krikštopaitytė

Gausos briaunos

Trys svarbios parodos Vilniuje

Antros lapkričio savaitės parodų atidarymai ant vienos smilgos suvėrė tris nepalyginamus autorius: a.a. Augustiną Savicką, Kęstutį Grigaliūną ir Rūtą Spelskytę. Tai trys skirtingos kartos, visiškai kitokios raiškos, interesai bei parodų formatai (retrospektyvinė, teminė ir disertacijos pagrindu). Tačiau visose teko pamąstyti apie kūrybos gausą. Kaip su ja elgiamasi ir ką ji gali reikšti. Šio keblaus reikalo imsiuosi chronologine tvarka, pagal vyresnybę.

Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Augustinas Savickas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kalizjacas

Trumpos trijų parodų Vilniuje recenzijos

Neguglinkite, žodis kalizjacas nieko nereiškia. Vieną dieną keturmetė dukra išdidžiai pranešė, kad ji gamins kalizjacą. Ji nieko nesupainiojo, o sukūrė naujadarą, nes to, ką žino, neužtenka. Tai štai kaip atsiranda nauji žodžiai, supratau. Neatsimenamų jų šiuo metu gaunu apsčiai, daugelį užsirašau.

Jurga Barilaitė, Sąrišiai. Ką sakai?. Autorės nuotr.
Jurga Barilaitė, Sąrišiai. Ką sakai?. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Rimanto Sakalausko parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Monika Furmana, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Monika Furmana, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Monika Furmana, Hamelno fleitininkė. 2019 m. Autorės nuotr.
Monika Furmana, Hamelno fleitininkė. 2019 m. Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kūno kalbos galimybės beribės

Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip“ Prospekto fotografijos galerijoje

Jau senokai pripažinome, kad kalba, lyginant su vaizdo galimybėmis, yra beveik luoša, kaip tik todėl kalbame apie ikiverbalinį ir užverbalinį lygmenis, kaip tik todėl poezija gyvybiškai reikalinga, kaip tik todėl mažam veido išraiškos niuansui prozos rašytojas turi skirti visą pastraipą, kad žinotume, kaip krito šviesa, kokios buvo akys, aplinka gniuždė ar taurino. Kūno gestas irgi apima tūkstančius žodžių.

Violeta Bubelytė, „Aš parodysiu tau, ko tu nebuvai dar regėjus“. 2019 m.
Violeta Bubelytė, „Aš parodysiu tau, ko tu nebuvai dar regėjus“. 2019 m.
Violeta Bubelytė, „Apraudojimas 2“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apraudojimas 2“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apdainavimas 1“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apdainavimas 1“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Kelionė“. 2016 m.
Violeta Bubelytė, „Kelionė“. 2016 m.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Muziejų renesansas

Apie pokyčius pasikeitus vadovybei

Norėčiau tikėti, kad muziejų lankymo bumas pasaulyje kyla ne tiek dėl pagerėjusios vadybos, kiek dėl supratimo, kad atmintis lemia šiandieną, ir vis didesnio kultūros institucijų įsitraukimo į kasdienybės aktualijų analizę, vizionieriškumo ir sudėtingiausių žmogiškųjų dilemų turtinimo. Ne paprastinimo – tai daro dauguma politikų, o turtinimo per įvairiapusiškesnį tyrimą. Galbūt daliai žmonių muziejus tebelieka aukštesnio lygio pramoga, bet jei tai būtų kompiuterinis žaidimas, manyčiau, pastarieji naudotojai yra tik pirmame lygyje. (Labai laukiame jūsų kituose lygiuose.) Atrodo, jau aiškėja, kad kultūra yra ne kosmetika, o stuburas.

Pastaraisiais metais muziejai artėja prie anksčiau labiau galerijose spręstų aktualijų, permąsto ne tiek abstrakčias estetines problemas, kiek lyčių, rasinės reprezentacijos, ekologijos problemas, vaizdžiai rodo pragaištingos politikos ir valdininkijos ydas, pasakoja atkaklumo, drąsos ir silpnybių istorijas. Visa tai vėliau išrieda iš muziejų ir virsta visuomeninėmis bangomis. Vietinis pavyzdys – Aušros Petrulienės buriamos bendruomenės už medžių gyvybę mieste ir miesto grąžinimą jame gyvenantiems.

NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Krizė ir maištas". Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Krizė ir maištas". Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Šuniškos istorijos

Jurgos Šarapovos paroda „Mu mu“ Antakalnio galerijoje

Kai Marinos Abramovič knygoje „Eiti kiaurai sienas“ perskaičiau, esą jai Brazilijos šamanai sakė, kad jos genai ne iš šios planetos, pagalvojau, kad pastangos padaryti iš savęs legendą, kuri jau šiek tiek primena komunistinių lyderių stebuklingumą, įgauna radikalių ir komiškų formų. Tačiau susidūrusi su Jurgos Šarapovos kūryba pati vis pagalvoju, kad šita menininkė iš kitos planetos. Man iki šiol nesuvokiama, kaip ji sudvigubina, sutrigubina laiką: smulkiausi sutvėrimai nuausti, nupinti iš dar smulkesnių gijų, o jų tūkstančiai. Viskas atlikta rankomis. Kiek reinkarnacijų reikia, kad visa tai padarytum?

Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova savo parodoje. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova savo parodoje. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Jurga Šarapova, kūrinio fragmentas. Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Draugai, banano ar vaivorykštės?

Adamo Mazuro komentaras apie kultūros karus Lenkijoje

Su Adamu Mazuru kartu dalyvavome tarptautinėje konferencijoje „Fast Forward“ (2017), skirtoje fotografių kūrybos analizei, vykusioje Nacionalinėje dailės galerijoje. Šalia kitų autorių jis pristatė ir prieštaringą bei prieštaringai vertinamą Natalia LL kūrybą. Kaip tik šios menininkės videodarbas „Vartotojiškas menas“ („Consumer Art“, 1973), Lenkijos kultūros ministrui reikalaujant, balandžio pabaigoje buvo išimtas iš nuolatinės ekspozicijos Nacionaliniame Varšuvos muziejuje. Kūrinys kritikuotas kaip nepadorus ir trikdantis jaunimą.

Daugiau nei tūkstantis protestuotojų susirinko prie muziejaus valgyti bananų. Socialiniai tinklai buvo užtvindyti bananų valgymu, dalis rinkosi obuolius dėl įvairovės ir įvairesnio lyčių atspindėjimo. Protestuotojai norėjo priminti, kad Natalijos LL kūrinys ne tik pasakoja apie seksualinę revoliuciją, bet ir kritikuoja vartotojiškumą bei sovietmečio deficito kultūrą, kai gauti bananą reiškė nepaprastą sėkmę. Kūrinys buvo grąžintas, nors vėliau nuspręsta keisti visą ekspoziciją iš esmės. Apie šį įvykį ir kultūrinę atmosferą Lenkijoje paprašiau pasidalinti mintimis Mazurą, kuris yra meno kritikas ir istorikas, kuratorius, dėsto Poznanės menų universitete, taip pat kartu su Karolina Plinta ir Piotru Polichtu yra įkūręs BLOK (https://blokmagazine.com/about-us/) žurnalą, skirtą Vidurio Europos kultūros reiškiniams.

Natalia LL, Vartotojiskas menas, nuotrauka. 1974 m.
Natalia LL, Vartotojiskas menas, nuotrauka. 1974 m.
Elżbietos Podleśnos kūrinio fragmentas
Elżbietos Podleśnos kūrinio fragmentas
Monika Krikštopaitytė

Ar menas turi būti šaunus?

Nauja MO paroda ir kiti reikalai

Kas čia per klausimas? Atrodo, viskas labai paprasta – paimi geriausius pasaulio kūrinius (na gerai – geriausius populiariausius) ir žiūri. Mona Liza šauni? Beethoveno Penktoji simfonija? Van Gogho autoportretas su nupjauta ausimi? Marina Abramovič Venecijos bienalėje, ant kaulų kalno gramdanti nuo jų pūvančią mėsą? Kęstučio Grigaliūno „Mirties dienoraščiai“? Šarūno Saukos pragarai? Šaunūs? Siaurokas kriterijus, į jį menininkai ir menas netelpa. Niekaip. Nė dešimčia procentų. Tačiau parodų komunikacijai, muziejaus parduotuvei, bendravimo kultūrai tokios liniuotės visiškai pakanka. Svarbiausia, kad skirtingų dalykų matavimai nebūtų painiojami.

Rūta Jusionytė, „Pabaisa", fragmentas. 2015 m. „Lewben Art Foundation" nuos. G. Matulaičio nuotr.
Rūta Jusionytė, „Pabaisa", fragmentas. 2015 m. „Lewben Art Foundation" nuos. G. Matulaičio nuotr.
Parodos fragmentas.  G. Matulaičio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Matulaičio nuotr.
Donatas Jankauskas-Duonis, „Karaliai". 2013 m. Autoriaus nuos. G. Matulaičio nuotr.
Donatas Jankauskas-Duonis, „Karaliai". 2013 m. Autoriaus nuos. G. Matulaičio nuotr.
Viltė Bražiūnaitė, Tomas Sinkevičius, „Paint Job". 2018 m. Autorių nuos.  G. Matulaičio nuotr.
Viltė Bražiūnaitė, Tomas Sinkevičius, „Paint Job". 2018 m. Autorių nuos. G. Matulaičio nuotr.
Hito Steyerl, filmo „Takumo korporacija“ (2014) peržiūra. G. Matulaičio nuotr.
Hito Steyerl, filmo „Takumo korporacija“ (2014) peržiūra. G. Matulaičio nuotr.
 Katja Novitskova, „Aktyvinimo modelis (ambriogenezė)“. 2017 m. G. Matulaičio nuotr.
Katja Novitskova, „Aktyvinimo modelis (ambriogenezė)“. 2017 m. G. Matulaičio nuotr.
Giedrius Jonaitis, „Žvaigždžių barsukas“. 2008 m. G. Matulaičio nuotr.
Giedrius Jonaitis, „Žvaigždžių barsukas“. 2008 m. G. Matulaičio nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Susiję, bet atskiri

Rosandos Sorakaitės ir Povilo Ramanausko parodos KKKC Parodų rūmuose

Apie Rosandą Sorakaitę ir Povilą Ramanauską jau seniai ieškau progos parašyti, nes Lietuvos dailės gyvenimui jie yra svarbūs dėl trijų priežasčių. Pirmiausia todėl, kad yra originalūs ir įdomūs kūrėjai. Antra – todėl, kad yra akivaizdžiai nematoma, bet aktyviai veikianti menininkų bendruomenės dalelė, užtikrinanti jos sklandų veikimą. O trečia – jie papildo Lietuvoje gana dažną ir labai įvairios menininkų porų dinamikos istoriją.

Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. N. Jankausko nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. N. Jankausko nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. N. Jankausko nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. N. Jankausko nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rosanda Sorakaitė, ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Vaikystės revizija

Paroda „Vaikas manyje“ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje

Įsikūrusi Mokytojų namų pakraštyje Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, pasirodo, švenčia 15-ąjį gimtadienį. Šioje galerijoje dažniausiai vyksta vaikų darbų parodos, bet vyksta ir jų mokytojų, kurie yra žinomi menininkai. Galerija susijusi su Jūratės Stauskaitės įkurta Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla. Stauskaitė kartu su Justina Gražyte yra ir šios parodos kuratorės. Siekdamos išryškinti sukaktį, kuratorės pasikvietė žymių autorių: parodoje dalyvauja Agnė Kuzmickaitė, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Andrius Miežis, Birutė Zokaitytė, Eglė Ganda Bogdanienė, Eglė Lekevičiūtė, Jolanta Kyzikaitė, Jurga Šarapova, Kęstutis Grigaliūnas, Kristina Norvilaitė, Linas Liandzbergis, Rokas Dovydėnas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Vilmantas Marcinkevičius.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas