7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Krikštopaitytė

Monika Krikštopaitytė

Amžinosios močiutės

Arūno Baltėno paroda „Namų tyloj“ Kauno fotografijos galerijoje

Užtenka turėti vieną vienintelę močiutę arba senelį, kad suprastum Arūno Baltėno parodą „Namų tyloj“. Kad sustingtum prie kiekvienos mažos fotografijos ir mėgintum it siurblys viską sutraukti į save arba atspindėtum lyg veidrodinė kamera savyje įrašytus vaizdus, kurie ima gausti iš užmaršties glūdumų kaip Austerlicui (pagrindinis W.G. Sebaldo knygos veikėjas, vaikystėje atskirtas nuo saviškių), verdamiesi ir užgriūdami tarsi kažkokia išvirkščia, šviesi traumos pusė.

Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2006), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2006), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2007), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2007), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Gervėčių Lietuva (2010), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Gervėčių Lietuva (2010), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Žemaitija (2012), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Žemaitija (2012), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Ekspozicijos vaizdas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Pagalbos taktika ir svajonių strategija

Apie Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondą ir kitas galimybes padėti Ukrainai kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu

Atvirai kalbant, į Lietuvos didžiojo etmono, karvedžio ir visuomenininko Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo įkūrimą (2019 m. lapkričio 11 d.) nelabai sureagavau. Gal dėl beveik grynai vyriškos (ir dėl to klubą primenančios) 11 dalininkų sudėties (vad. Edmundas Jakilaitis, Donatas Juozas Katkus, Alfredas Bumblauskas, Astijus Kungys, Valdas Rakutis, Ramūnas Banys, jūs ir kiti). Nebuvo aišku, kokį pavidalą įgis siekiai „įamžinti ir plačiai visuomenei pristatyti Lietuvos didžiojo etmono J.K. Chodkevičiaus asmenybę, skatinti giliau pažinti šalies istoriją, kviesti piliečius veikti valstybės klestėjimo labui, skirti jėgas visuomeninei ir kultūrinei veiklai“. Labiau simbolinę fondo veiklą (minėjimai, premijos teikimas) pakreipė ir labai konkretizavo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Kokie paramos ir labdaros projektai buvo įgyvendinami per šį fondą ar fondui bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis?

Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai prie pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntos Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai prie pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntos Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai pakrauna pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntą Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai pakrauna pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntą Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme.  G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme. G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme.  G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kai vaikas lieka gyvas

Dominyko Sidorovo kūrybos paroda „Stebuklas“ Pamėnkalnio galerijoje

Šita paroda turėtų veikti visu Kalėdų laikotarpiu, nes tarsi pratęsia, atspindi tai, koks gyvas pasaulis atrodo vaikui, tupinčiam po egle, stebinčiam žaislinį traukinį, išilgėjusius šešėlius su atvira vaizduote, kai viskas, absoliučiai viskas, tampa alternatyvia realybe, kunkuliuojančia gyvybe iki pasišiaušusios odos ir gerklėje kapotai banguojančio džiaugsmo, kai spalvos reiškia pojūčius, pavidalai virsta veikėjais ir kalba, kalba, bėga, šoka, krinta ir keliasi. Kartais įspėja arba tuojau pat sprogsta, ir lieki liudininkas. Pagal prekybos logiką Kalėdas, žinoma, kur kas labiau apsimoka pradėti iškart vos išparduodami Helovino niekeliai, dar lapkritį, todėl sąlyginai Sidorovo paroda vyksta beveik per Kalėdas

Sominykas Sidorovas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Sominykas Sidorovas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Sominykas Sidorovas, „Šiukšlių konteinerio stovėjimo aikštelėj tebuklas“. 2022 m. M.K. nuotr.
Sominykas Sidorovas, „Šiukšlių konteinerio stovėjimo aikštelėj tebuklas“. 2022 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Skrodžiant žvilgsniams

Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Nors didžiojoje Nacionalinės dailės galerijos salėje rodomi tik keturi Dariaus Žiūros kūriniai, ji neatrodo tuštoka. Neužpildytas erdves skrodžia Gustonių kaimo gyventojų žvilgsniai: nuo ilgosios sienos į mus tiesiai žiūri aštuoni to paties žmogaus, tik skirtingu metu fiksuoti, videoportretai, po 60-ies sekundžių rodomas kitas žmogus, irgi filmuotas kas treji metai (2007, 2010, 2013, 2016, 2019 ir 2022 m. – „Gustoniai“). Tušti plotai reiškia, kad žmogus kaime dar negyveno, buvo iškeliavęs ar mirė.

Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kelionės laiku į abi puses

Parodų kaleidoskopas

Šalia kitų, turiu vieną subjektyvų kultūros gyvybingumo matavimo būdą – redaktoriaus skausmu. Jei vyksta daug gero, vertingo ar skubiai aptartino, dėl to, ko neaprėpi, skauda. Man skauda stipriai ir chroniškai. Kiek jau liko tų redakcijų resursų ir kritikų, tiek liko, o Lietuvos menų gyvybingumu galima tik džiaugtis, didžiuotis ir imtis šiokių tokių nusiskausminimo darbų pasiūlant, pavyzdžiui, įvykių apžvalgą.

Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. M.K. nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. M.K. nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Taip, nustebau!

5-oji Lietuvos knygos meno paroda „O imago!“

Ar nustebote? – klausia parodos-konkurso kataloge viena iš kuratorių Jolita Liškevičienė (kuravo drauge su Ieva Babilaite). Taip, nustebau, nes knygų iliustracijai atgyti tarp juodų raidžių yra įgimta, tad ir nustebti galima ne kartą, dairantis tarp daugybės su knyga susijusių kūrinių. Paprastai verčiant iliustruotos knygos puslapius net kvapą užlaikęs ieškai, kad vaizdas atvertų duris, langą, kelią, pasaulį, o gal mažo vaiko, žvėrelio perspektyvą, gal tik atspindžius ar masinančią formą, kuri įdomi būtent tuo, kad neaišku, kas tokia, kam skirta, bet negali atplėšti akių. Visa tai galima rasti parodoje „O imago!“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“.

Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Menas išgyvens ir tai

Trys Vilniaus parodos

Kultūra Lietuvoje beveik visada yra krizėje. Dabar ji yra krizėje kvadratu, nes atslenka apčiuopiami ekonominiai išbandymai dar nespėjus atsigauti po kovido pandemijos. Tai labiausiai akivaizdu iš to, kaip stengiamasi pataikauti žiūrovui – paskutiniam, į ką galima atsiremti kaišant labai iš dalies paremtų biudžetų spragas. Kartais darosi baisu, kad šis susitelkimas į pramogą menus nutemps visiškai ne ta kryptimi. Tačiau kad ir kiek rengėjai besistengtų viską paversti patrauklia preke, jiems neišdegs, nes menas visada bus apie mirtį, traumą, nejaukų erotizmą, visokius santykius, keistus džiaugsmus, neišsakomus jausmus, problemas. Menas kalbės apie tai, apie ką kalbėti įprastai per sunku, per smulku, nejauku ir t.t.

Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš serijos  „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2021-2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš serijos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2021-2022 m.
Monika Krikštopaitytė

Kūrybos žygiai

Trijų Vilniaus parodų ir jų publikų apžvalga

Artėjant Vilniaus jubiliejui, vis labiau norisi atsiversti tikrą jo mylėtoją Mikalojų Vorobjovą ir jo „Vilniaus meną“ (1940): „Žiūrint į Vilnių iš Gedimino pilies bokšto arba nuo kurios aplinkinės kalvos, tarytum arčiau pajunti šito lyg ir „ne šio pasaulio“ miesto dvasią, kuris nesikrovė prekių sandėliuose ir aukso kapšuose, bet gyveno svajonėmis ir maldomis. Kuris neatbuko ilgos gerovės sotyje jau vien dėl to, kad nuolatinės audros ir likimo smūgiai, svetimtaučių antplūdžiai, plėšimai, gaisrai niekam neleisdavo čia aptukti bei nugrimzti smaguriavime ir pamažu išdirbo ypatingą žmonių rasę – jautrių dvasinėms realybėms, apdovanotų gyva ir aristokratiškai subtilia sielos sąranga, kurių pasiryžimas kūrybos žygiams ne menkėdavo, o atvirkščiai, pakildavo išorinių nelaimių laikotarpiais.“

Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Jelena Škulis, su nuo priklausomybių sveikstančia bendruomene 
 „Mano diena“. 2022 m. Autorės nuotr.
Jelena Škulis, su nuo priklausomybių sveikstančia bendruomene „Mano diena“. 2022 m. Autorės nuotr.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė Žaltė, „WWW (Women oWn Writing)“. 2022 m. Autorės nuotr.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė Žaltė, „WWW (Women oWn Writing)“. 2022 m. Autorės nuotr.
Laima Oržekauskienė, „Nature Morte“. 2021 m. Autorės nuotr.
Laima Oržekauskienė, „Nature Morte“. 2021 m. Autorės nuotr.
Lina Ringelienė, instaliacija „Šviesių gelmių, lengvo nyksmo“. 2022 m. Autorės nuotr.
Lina Ringelienė, instaliacija „Šviesių gelmių, lengvo nyksmo“. 2022 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Darbštusis žiūrovas

Vilniaus parodų apžvalga

„Vangi vaizduotė ir tingios akys – štai kas būdinga dabartinei dailės publikai; ją reikia vedžioti už rankelės“, – rašo vienas talentingiausių praėjusio šimtmečio menotyrininkų Mikalojus Vorobjovas. Rašoma apie pirmųjų lietuviškų parodų lankytojus, kuriems Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, pasipiktinęs rengėjų prašymu parašyti kūrinių paaiškinimus, eksponavo darbus be jokių prierašų. (Mikalojus Vorobjovas, M.K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas, Vilnius, Aidai, 2012, p. 98). Na o dabar koks tas žiūrovas? Koks mūsų požiūris į raštelius parodose? Kokie mūsų gebėjimai priimti vizualinę ir tekstinę informaciją dabar, kai kasdien skalaujame savo smegenis neaprėpiamais srautais iš socialinių tinklų, paieškos sistemų, jau net nežinia į ką reaguodami, nuolat jausdami, kad greičiausiai ką nors (oi, daug ką) praleidome.

Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Ksenija Jeroševaitė, „Rytinė mankšta“ (1984-1985, LDS), paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Ksenija Jeroševaitė, „Rytinė mankšta“ (1984-1985, LDS), paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Autorės nuotr.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, instaliacijos „Kauno–Vilniaus studijos“ fragmentas. 2017–2018 m. Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje. Autorės nuotr.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, instaliacijos „Kauno–Vilniaus studijos“ fragmentas. 2017–2018 m. Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje. Autorės nuotr.
Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje. Autorės nuotr.
Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje. Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Sidabriški sapnai

Vlado Oržekausko „Sapnų asmenukės“ Vilniaus rotušėje

Įtartinai gražūs, teatrališki ir visgi savaip tobuli Vlado Oržekausko kompiuterinės grafikos darbai. Žiūrėjau, svarsčiau, vis neapsisprendžiau, ką išties apie juos manau. Vilniaus rotušėje eksponuojami įvairiu laiku sukurti darbai turi savybių, kurias įprastai laikau trūkumais, bet šįkart jie –  puošnumas, literatūriškumas ir mistifikavimas – pakeisti, kitos kilmės, kažkodėl vis tiek traukia. Tai labai keista, nes paprastai labai greit pasirenku, nusprendžiu, įsivertinu.

Vladas Oržekauskas, „Juodas herbas“, „Baltas herbas“. 2020–2021 m. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Juodas herbas“, „Baltas herbas“. 2020–2021 m. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Šventa karvė“. 2014 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Šventa karvė“. 2014 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Maistas akims“. 2022 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, „Maistas akims“. 2022 m.,V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Vladas Oržekauskas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 18  >>> Archyvas