Rodo TV
Jonas Ūbis
Vaikų žaidimai
Krėsle prie televizoriaus
Evano Goldbergo ir Setho Rogeno komedija „Interviu su diktatoriumi“ (LNK, 24 d. 22.50) prieš kelerius metus sukėlė daug triukšmo, mat papiktino Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong-uną. Jis reikalavo filmo nerodyti, bet efektas buvo priešingas, juk ar gali būti geresnė reklama už draudimą? Juolab kad ant filmo plakato dar ir korėjietiškai parašyta: „Netikėkite tais negarbingais ir neišprususiais amerikiečiais.“
Jonas Ūbis
Nevykėliai gali įkvėpti
Krėsle prie televizoriaus
Vis stebiuosi, kodėl lietuviai taip garbina žodį „elitas“ ir viską, kas juo įvardijama. Nenustebsiu, jei netrukus pas mus viskas bus elitiška, pavyzdžiui, elitiniai elgetos ar elitiniai politikai. Todėl siūlau prisiminti Sylvaino White’o filmą „Pasmerktas būrys“ (TV1, 17 d. 21 val.), kurio originalus pavadinimas „The Losers“.
Jonas Ūbis
Vasarą nieko naujo
Krėsle prie televizoriaus
Bulgarų Kristinos Grozevos ir Petaro Vylčanovo filmas „Šlovė“ („LRT Plius“, 12 d. 21.30) turėtų vadintis „Slava“, nes rusiškas laikrodis „Slava“ yra vienas šios karčios komedijos veikėjų. Tiksliau, jo dovanojimo motyvas. Kad su tėvų dovanotais laikrodžiais reikia elgtis atsargiai ir perduoti palikuonims, rodė dar Quentino Tarantino „Bulvarinis skaitalas“.
Jonas Ūbis
Lietuviški politikos receptai
Krėsle prie televizoriaus
Praėjusio sekmadienio vakaro šou per LRT – dar vienas įrodymas, kad rinkimai tampa popsiniu reginiu, o saldžios dainos apie meilę tėvynei paprastai užgožia profesionalių ekspertų išvadas. Rinkimai tampa sluoksniuotu tortu, kurio receptą kiekvienas turi savo arba pasirenka, kas jam saldžiau. Į aikštę prie Prezidentūros susirinkę žmonės, regis, ir neslėpė, kad atėjo į dar vieną festivalį. Jų gegužę Vilniuje netrūksta. Duonos ir žaidimų pakako visiems.
Jonas Ūbis
Laimingo gyvenimo receptai
Krėsle prie televizoriaus
Šį šeštadienį Woody Alleno filmo nebus. Tačiau TV1 (26 d. 23.05) parodys Sophie Lellouche komediją „Paryžius–Manhatanas“ (2012). Jos herojė – didžiulė Alleno kūrybos gerbėja – ieško gyvenimo prasmės įsivaizduojamuose pokalbiuose su savo dievaičiu. Alleno filmus veikėjai perduoda iš rankų į rankas kaip priklausomybės bendruomenei ženklą. Seniai esu jos narys, todėl vis dar prisimenu, kas negrąžino prieš trisdešimt metų pasiskolintos Alleno „Rugsėjo“ vaizdajuostės.
Jonas Ūbis
Būk kaip Loganas
Krėsle prie televizoriaus
Visada pavydžiu Stevenui Soderberghui, kuris kasmet įdeda į internetą kilometrinius per metus perskaitytų knygų ir pamatytų filmų sąrašus. Skaitantis ir svetimus filmus žiūrintis režisierius intelektualas jau savaime įdomus ir net keistas. Soderberghas mėgsta prisidengti įvairiais slapyvardžiais, todėl niekad nežinai, ar jis pats nebuvo ir filmo operatorius ar scenarijaus autorius. Tačiau Soderberghas iš pat pradžių nesistengė sekti holivudiniais sėkmės pavyzdžiais.
Jonas Ūbis
Niekas nepasikeis
Krėsle prie televizoriaus
Šį savaitgalį ir ateinančią savaitę televizorių ir kompiuterių ekranuose dominuos „Eurovizija“ ir prezidento rinkimai. Abu reginiai žadina viltis, bet aš tokiais atvejais vis prisimenu parabolę iš Raimondo Vabalo filmo „Birželis, vasaros pradžia“. Ji apie raganą ir mergaitę. Mergaitė ateina pas raganą sužinoti apie ateitį, o ši jai atsako, kad bus labai blogai – niekas nepasikeis.
Jonas Ūbis
Nematomi personažai
Krėsle prie televizoriaus
Senelis Emilis mirė kelios dienos prieš „Charlie Hebdo“ užpuolimą ir praėjus keliolikai metų po teroristų atakos prieš Pasaulio prekybos centrą. Su senelio mirtimi šie įvykiai neturi nieko bendra, bet būtent juos aptarinėja dalis mirusiojo šeimos narių. Kiti dalijasi paskalomis, mintimis apie neištikimybę, politinę transformaciją, padalytą Europą ir šiuolaikinį jaunimą. Viskas kaip visur ir visada esant tokiai situacijai. Tik šventikas vėluoja į šį tradicinį ortodoksų susitikimą, praėjus keturiasdešimčiai dienų po senelio mirties.
Jonas Ūbis
Kelionių filmai
Krėsle prie televizoriaus
Nors Suomiją pasiekia nedaug migrantų, šalies kraštutiniai dešinieji skambina pavojaus varpais, pasitelkdami „islamizavimo“ ir „terorizmo“ sąvokas. Miestų centruose vyksta rasistiniai incidentai, organizuojamos eitynės su fakelais. Liberalioji visuomenės dalis stengiasi priešintis, bet visuomenė skaldosi vis labiau. Didžioji Europos šalių dalis patiria panašią nuomonių poliarizaciją, o ksenofobinės nuotaikos grindžia kelius populistams ateiti į valdžią. Kad jie gali paprastai atsakyti į visus klausimus, jau matome ir Lietuvoje, net per pretendentų į šalies prezidentus debatus. Todėl siūlau atkreipti dėmesį į suomės Elinos Hirvonen dokumentinį filmą „Lūžio taškas“ (LRT Plius, 29 d. 23 val.). Vis dėlto, nepaisant niūraus filmo tono, jame blyksteli viltis: Suomijoje dar yra vietų, kur galima kalbėtis. Lietuvoje, deja, jų vis mažiau.
Jonas Ūbis
Trys seserys
Krėsle prie televizoriaus
Woody Allenas yra sakęs, kad mintis parašyti „Hanos ir jos seserų“ („LRT Plius“, 20 d. 21 val.) scenarijų gimė kažkelintą kartą perskaičius Levo Tolstojaus „Aną Kareniną“. Pagrindinės filmo herojės yra trys seserys Hana, Holė ir Li. Vyriausioji Hana (Mia Farrow) yra garsi teatro aktorė, mylinti žmona ir motina, protinga ir žavi moteris. Holė (Dianne Wiest) svajoja tapti aktore, rašytoja ir dar dievai žino kuo, o Li (Barbara Hershey) yra seno dailininko mizantropo meilužė, gyvenanti jo šešėlyje. Hana – tikra atrama savo vietos gyvenime vis dar ieškančioms seserims, nors šios, regis, to nepastebi ir nevertina. Viskas pradeda griūti, kai Hanos vyras Eliotas (Michael Caine) suvokia, kad pamilo Li, o Holė sutinka buvusį Hanos vyrą, neurotiką Mikį (pats Allenas). Ateina akimirka, kai Hana supranta, kad ir ji tokia pat vieniša ir sutrikusi, kaip ir visi. Kad susitaikytų su savimi, ji turi pasirinkti – būti nepriklausoma nuo šeimos ar likti su ja. Režisierius kelerius metus trunkantį veiksmą sujungia Hanos Padėkos dienai rengiamų pietų motyvu.
