Rodo TV
Jonas Ūbis
Menininkas ir fikcija
Krėsle prie televizoriaus
Delfina (Emmanuelle Seigner) – rašytoja. Ji gyvena Paryžiuje, o pirmos sėkmės sulaukė, romane aprašiusi motinos gyvenimą. Po kurio laiko ji pradėjo gauti anoniminius ją kaltinančius laiškus. Prislėgta rašytoja sutinka paslaptingą moterį Elę (Eva Green) ir jos gyvenimas pradeda slysti nuo įprastų bėgių. Draugystė virsta toksiška priklausomybe. Delfina ima prarasti kontrolę...
Jonas Ūbis
Paveldėtojai
Krėsle prie televizoriaus
Šiandien (6 d. 21.40) „LRT Plius“ pradeda rodyti Federico Fellini filmų retrospektyvą. Pirmasis – 1954 m. pasirodęs „Kelias“. Pasakojimas apie cirko stipruolį Dzampaną (Anthony Quinn), keliaujantį Italijos keliais su protiškai neįgalia Dželsomina (Giulietta Masina), kurią kadaise nusipirko iš jos motinos, seniai pripažintas kino šedevru. Ypatinga filmo poezija išlieka, nepaisant permainų, kurios per tuos šešiasdešimt kelerius metus įvyko kine.
Jonas Ūbis
Keli pasvarstymai tiesos tema
Krėsle prie televizoriaus
Pastebėjau, kad bulvarinių medijų žurnalistai labiau už kitus mėgsta kalbėti apie tiesą, jos reikalauti, aiškinti, kur ji arba kas ją slepia. Ne išimtis ir brolių Ethano bei Joelio Coenų satyros „Šlovė Cezariui!“ („LRT Plius“, kovo 5 d. 21.33) veikėja Tora (Tilda Swinton).
Jonas Ūbis
Keista sėkmė
Krėsle prie televizoriaus
Negaliu sakyti, kad nemėgstu sėkmės istorijų. Beveik visi vaikystėje skaityti stori romanai savaip buvo sėkmės istorijos, net beveik atmintinai išmokti Alexandre’o Dumas grafo Montekristo nuotykiai. Tiesa, knygos siužetas vis dėlto labiau apie kerštą, bet juk dažną sėkmę yra paskatinęs būtent šis, nelabai kilnus troškimas.
Jonas Ūbis
Pabėgimai
Krėsle prie televizoriaus
Seniai laikas susitaikyti, bet kiekvienąkart stebiuosi, kai kuris praeities menininkas tampa, lietuvių intelektualų žodžiais tariant, populiariosios kultūros ikona. Nors suprantu, kad mases traukia ne Leonardo da Vinci, Vincento van Gogho ar bet kurio kito kūriniai – jų dauguma net nesupranta, – bet menininkų legendos ir milžiniški pinigai, kuriuos už paveikslus ar kitus meno kūrinius moka turtingi žmonės.
Jonas Ūbis
Pabėgti nuo stereotipų: misija neįmanoma
Krėsle prie televizoriaus
Dvylikametis Nadine Labaki filmo „Kafarnaumas“ (TV3, 8 d. 21 val.) herojus Zeinas gyvena skurdžiame Beiruto kvartale. Čia visko per daug – žmonių, daiktų, bet pirmiausia vaikų, kurie pasmerkti tapti socialinių, ekonominių, klasinių padalijimų aukomis. Zeinas turi daug brolių ir seserų (šias, vos sulaukusias dvylikos, tėvai mielai parduoda susirengusiems jas vesti).
Jonas Ūbis
Tos trys minutės
Krėsle prie televizoriaus
Mano silpnybė – klausytis protingų žmonių. Jei žmogus kalba protingai, jo kalba turtinga, argumentai įtikina, o išsilavinimas nekelia jokių abejonių, galiu klausytis apie viską, net apie juodąsias visatos skyles, Jupiterio palydovus ar Rusijos konstitucijos pataisas. Svarbiausia – mintys ir jų dėstymas, o kai kalbantysis dar yra ir savo srities specialistas, sunku nepajusti intelekto skleidžiamo žavesio.
Jonas Ūbis
Paprasta ir gražu
Krėsle prie televizoriaus
1851-ieji. Broliai Čarlis ir Elaja Sistersai (Joaquin Phoenix, John C. Reilly) yra samdomi žudikai. Jie užaugo Laukiniuose Vakaruose ir kitokio gyvenimo nepažįsta. Vyresnėlis Elaja labiau linkęs susimąstyti ir, regis, jau norėtų gyventi kitaip. Amžinai girtas Čarlis nori būti šio dueto svarbiausias.
Jonas Ūbis
Kai laikai ima švinkti
Krėsle prie televizoriaus
Italija, 1966-ieji. Džiazo trimitininkas Chetas Bakeris atsidūrė kalėjime. Jį kankina haliucinacijos... Taip prasideda kanadiečio Robert’o Budreau filmas „Gimęs liūdėti“ („LRT Plius“, 23 d. 21.33), iškart pareiškiantis, kad nuostabiausios melodijos gimsta iš skausmo, kraujo ir purvo. Iš narkotikų ir meilės. Tokių filmų buvo daug. Tačiau ir Budreau nelabai nutolsta nuo šio apie džiazo muzikantus pasakojančio kino „kanono“. Kai 1988-aisiais Bakeris Amsterdame iššoko pro viešbučio langą, vis dar buvo priklausomas nuo narkotikų.
Jonas Ūbis
Apie mitus
Krėsle prie televizoriaus
Paryžietė Mišelė yra kompiuterinių žaidimų bendrovės savininkė, turi puikų namą ir gražuolį katiną, geriausios draugės vyras – jos meilužis, o už žigolo susirengusi tekėti motina, buvęs vyras rašytojas ir netrukus tėvu tapsiantis bedarbis sūnus, regis, jos nelabai jaudina. Gal dažniau ji pagalvoja apie tėvą, žudiką maniaką, kuris jau keliasdešimt metų sėdi kalėjime ir vėl padavė prašymą išleisti į laisvę. Gyvenimas teka sava vaga, Mišelė mėgaujasi nepriklausomybe nuo visuomenės sąlygiškumų, bet vieną vakarą namuose pasirodo kaukėtas vyras ir ją išprievartauja. Policijai ji nepraneša – pradeda pati ieškoti prievartautojo, bet ne tam, kad šis sulauktų teisingumo.
