Rodo TV
Jonas Ūbis
Kita medalio pusė
Krėsle prie televizoriaus
Mėgstu sendaikčių parduotuves, vadinamuosius blusturgius. Seni daiktai žadina prisiminimus ir atrodo, kad nupirkęs kokią niekam nebereikalingą lėkštę, peleninę ar žaislą išgelbėsiu nuo šiukšlyno ne juos, o laiko ženklą, be kurio praeities istorija būtų nepilna. Kur rasite puodelį su garsiosios „Neringos“ kavinės ženklu. Bent dabar tai gal vienintelis materialus jos buvusio egzistavimo įrodymas. Aš tokį turiu.
Jonas Ūbis
Trys knygos
Krėsle prie televizoriaus
Jevgenija Ginzburg dėsto rusų literatūrą Kazanės universitete. Kartu su vyru, partijos veikėju Pavelu Aksionovu, jie augina sūnų Vasilijų. Jevgenija tiki komunizmo idealais. Kai po Sergejaus Kirovo nužudymo Stalino represijos vis labiau įsisiūbuoja, Jevgenija atsisako pasmerkti savo kolegą, pavadintą liaudies priešu. Aplink vis tirštėja baimės ir įtarumo atmosfera, artimiausi žmonės skundžia vieni kitus, bet ištikima savo vertybėms Jevgenija nepastebi, kad ir aplink jos kaklą jau apsivijo virvė.
Jonas Ūbis
Be ašarų
Krėsle prie televizoriaus
Dietologai perspėja, kad per šventes pavojinga persivalgyti, tik niekas neperspėja, kokį pavojų kelia šventinės lietuviškų televizijų programos. Didžiulės porcijos bukų kalėdinių komedijų ir lietuviškos estrados koncertų, laimingosios Valinskienės bei dar laimingesnių Mildažytės ir virėjos Beatos pasirodymai, manau, kenkia sveikatai, juk net kiekviena persaldinta banalybė privalo turėti ribas. Bandysiu pasiūlyti ko nors aštresnio.
Jonas Ūbis
Susitikimų džiaugsmas
Krėsle prie televizoriaus
Šventinės televizijų programos dvelkia tokia nykuma, kad nori nenori esi priverstas pripažinti, jog pikčiurna Grinčas kartais būna teisus. Negana, kad kalėdinė rinkodaros šventė prasideda iškart po Vėlinių ir kiekviename žingsnyje tau bruka nereikalingus daiktus, tai dar ir televizijos lenktyniauja, kuri pasiūlys daugiau niekalo.
Jonas Ūbis
Istoriniai amžininkai
Krėsle prie televizoriaus
Adomas Mickevičius buvo ne tik didis poetas, bet ir politikas, revoliucionierius, svajojęs apie suvienytą ir laisvą Europą, rengęs sukilimus ir maištus. Prestižinės Paryžiaus aukštosios mokyklos profesorius, vienas labiausiai išsilavinusių savo epochos žmonių, jis susižavėjo iš Lietuvos provincijos atvykusiu šlėktele Towianskiu ir tapo aktyviu šio įkurtos sektos nariu.
Jonas Ūbis
Nepritapę prie savo epochos
Krėsle prie televizoriaus
Amerikiečių nepriklausomasis Jamesas Gray’us laikomas kritikų numylėtiniu. Filmuose jis rodo Niujorką ir asmenines katastrofas išgyvenančius jo gyventojus, nesvarbu, ar tai būtų mūsų laikai („Mažoji Odesa“, „Jardai“, „Dvi meilužės“), ar praeitis („Kartą Niujorke“). 2016 m. pasirodęs Gray’aus filmas „Prarastasis miestas Z“ (TV3, 8 d. 21.45) perkels į Amazonės džiungles.
Jonas Ūbis
Gyvenimo menas
Krėsle prie televizoriaus
Žiūrėdamas žinias ar klausydamasis įvairių analitikų (gaila, bet kalbantieji Lietuvos televizijose dažniau primena propagandistus), dažnai pagalvoju, kaip jautėsi žmonės kad ir 1939-ųjų pradžioje, kokias mintis jiems sukeldavo kariuomenių paradai ir juos stebintys prezidentai, generolai, vyskupai ir džiugiai nusiteikę miestelėnai. Ką jie jautė žiūrėdami maršais įgarsintą kino kroniką? Ar jie suprato, kas atsitiks netrukus, ar ruošėsi tam, ar stūmė nemalonias mintis kuo toliau ir bandė pasitikėti politikų žodžiais?
Jonas Ūbis
Žmonos ir seserys
Krėsle prie televizoriaus
Oficialiai žinoma, kad Friedricho Schillerio žmona buvo nuskurdusi aristokratė Charlotte von Lengefeld, su kuria poetas, dramaturgas ir istorikas susilaukė keturių vaikų. Tačiau didžiojo vokiečių romantiko intymus gyvenimas yra paslaptis.
Jonas Ūbis
Stebėtojai, maištininkai, paslaugų teikėjai
Krėsle prie televizoriaus
Andrzejaus Ciecierskio dokumentinis filmas „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ („LRT Plius“, 19 d. 19.30) skirtas Stanisławui Filibertui Fleury (1858–1915), kuris į fotografijos istoriją įėjo kaip kasdienio Vilniaus gyvenimo ties XIX ir XX a. riba stebėtojas ir fiksuotojas. Jo nespalvotos nuotraukos pasižymi kadro gelme ir dėmesiu detalėms. Fleury taip pat dokumentavo Vilniaus ir jo apylinkių architektūrą, leido atvirukus, iliustravo knygas, bendradarbiavo su laikraščiais ir žurnalais. Beje, jam priklauso ir vienas geriausių M.K. Čiurlionio portretų.
Jonas Ūbis
Virtuvės ir istorijos
Krėsle prie televizoriaus
Alfredas Hitchcockas buvo filmų apie Bondą gerbėjas, nors ir prastai vertino jų meninį lygį. Jis sakydavo, kad šių filmų pasakojimas tik vienu tašku aukštesnis nei komiksų. Hitchcockas norėjo sukurti „realistiškesnį Bondą“. 1964-aisiais jis parašė laišką į Šveicariją Vladimirui Nabokovui, siūlydamas šiam kurti filmo scenarijų.
