7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Šaltakraujai apsimetėliai

„Iš kūno ir kraujo“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“ stingsta ne tik Kaino nužudyto brolio Abelio kūnas, bet ir kiekvienas veikėjų ištartas žodis. Jie kalba taip, tarsi žodžiai būtų atsieti nuo jų kūnų, todėl kiekviena frazė pakimba ore, pabrėždama tylą ir susvetimėjimą tarp šeimos narių. Šis Uršulės Bartoševičiūtės režisuoto spektaklio efektas kuria atitinkamą nuotaiką ir leidžia išgirsti kiekvieną veikėjų tariamą eilutę, skambančią taip sukeistintai, kad galima iš naujo pagauti žodžių prasmę.

Andrius Gaučas ir  Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Spąstai moterims

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Julija“

Trakų kultūros rūmuose vasario 21 d. įvykus Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Julija“ premjerai, atmintyje iškyla pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžį, tempiančius vežimą į skirtingas puses ir neleidžiančius jam pajudėti. Nors situacija nėra tokia statiška kaip pasakėčioje, spektakliui kol kas trūksta išgrynintam meno kūriniui būdingos darnos, kai skirtingų kūrėjų idėjos ir įvairūs elementai, papildydami vienas kitą, harmoningai susijungia į visumą. Čia, rodos, kažkas vis nori truputį patraukti vežimą į vieną ar kitą pusę, nepatikėdami vadelių kam nors vienam. Tačiau spektaklis – nelyginant vaisius, kuris net nuskintas dar gali prinokti ir po kurio laiko įgauti tikrąjį skonį.

Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Jokių iliuzijų

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Abelaras ir Eloiza“

Teatre nyksta romantinių santykių tema. Pirštais suskaičiuojami tokie spektakliai kaip „Intymūs pokalbiai“ (rež. Vytautas Rumšas, LNDT, 2016), „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ (rež. Rumšas, LNDT, 2019) pagal Ingmarą Bergmaną, „Dviese sūpuoklėse“ (rež. Ulanbek Baialiev, VMT, 2017) ir pan. Be to, ne visų jų jausmų subtilumas ir psichologinė personažų gelmė atitinka reiklaus žiūrovo reikalavimus dėl meninės kokybės. Regis, ambicingiems režisieriams meilės ir poros santykių tema yra „per smulki“, be to, kelianti pavojų nuslysti į sentimentalumą, klišes, banalybę ir pan., todėl neretai ją tyrinėja aktoriai, pasiilgę psichologiškai niuansuotų vaidmenų, kurių ilgisi ir žiūrovai. Pastaraisiais metais nuo teatro nutolęs režisierius Rokas Ramanauskas (pavasariais „In vino“ rengdavęs poezijos skaitymus) kartu su aktoriais Povilu Budriu (kadaise su Viktorija Kuodyte vaidinusiu subtiliame spektaklyje pagal Marguerite Duras pjesę „Muzika 2“, rež. Audronis Liuga, 2008) ir Elžbieta Latėnaite Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukūrė spektaklį „Abelaras ir Eloiza“ (premjera vasario 6 d.), negailestingai parodantį jausmų vietą XXI amžiuje.

Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dabarties ilgesys

„Memofutura“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklio „Memofutura“ informacinėje skrajutėje, primenančioje parduotuvių reklaminius akcijų žurnalus, pavaizduota mėsos išpjova plastikinėje pakuotėje. Nors šis ryškių spalvų dizainas suponuoja hiperrealizmą ir publicistinį tiesmukumą, scenoje, atvirkščiai, vyrauja poezija ir abstrakcijos. Už dramaturginius konfliktus ir personažų charakterius čia svarbiau sukurti bei perteikti tam tikrą jauseną.

Josifas Baliukevičius ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Josifas Baliukevičius ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis, Josifas Baliukevičius, Gintarė Ramoškaitė ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis, Josifas Baliukevičius, Gintarė Ramoškaitė ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė, Aidas Matutis ir Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė, Aidas Matutis ir Josifas Baliukevičius spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Linksmieji Čechovo kalneliai

„Sniegas. Moteris. Dvikova“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Mediciną studijavęs slovakų dramaturgas Viliamas Klimáčekas, surinkęs Antono Čechovo gydytojų personažus, 2000 m. sukūrė pjesę „Čechovas – boksininkas“ (vertė Andrius Jevsejevas). Šis postmodernus trijų dalių žaidimas pasižymi ne tik originalia idėja, bet ir geru Čechovo kūrybos išmanymu bei jo stiliaus pajautimu. Su ironija perkurdamas Čechovą Klimáčekas išlaiko jo personažams būdingą kalbėjimo manierą ir nuotaiką. Vienas iš pjesės gydytojų yra pats Čechovas, todėl jo biografinių faktų pripildytame kūrinyje kalbama ir apie patį teatrą. Šis intelektualus žaidimas nėra sausas rebusas žinovams, bet pagrindas vitališkam teatrui kurti.

Emilis Pavilionis ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Laimutis Sėdžius ir Albinas Kėleris spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Laimutis Sėdžius ir Albinas Kėleris spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis, Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis, Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Justina Nemanytė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Justina Nemanytė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Justina Nemanytė ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Justina Nemanytė ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dauguma ties panikos priepuolio riba

Spektaklis „Panika“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Perfrazuodamas Pedro Almodóvaro filmo pavadinimą, suomių dramaturgas Mika Myllyaho 2005 m. savo sukurtai pjesei „Panika“ pridėjo paantraštę „Vyrai ties nervų krizės riba“. Kadangi Almodóvaro kinas pasižymi ryškiais moterų portretais, atrodo, kad Myllyaho siekia būti šiuolaikinių vyrų psichologu. Nors pjesės veikėjai diskutuoja ir apie Almodóvaro filmą „Pasikalbėk su ja“, Myllyaho kūrinio estetika neturi nieko bendro su ispanų režisieriaus kinu, pasižyminčiu ryškiu, išradingu, savoms taisyklėms paklūstančiu meniniu pasauliu, kuriame veikia saviti personažai. „Panikos“ veikėjai, atvirkščiai, yra įprasti, esantys arti tikrovės – šiek tiek schematizuotos kaip realistinėje romantinėje komedijoje ar seriale.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Pažinimo grožis

„Mano fėjų herbariumas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“ pagal Benjamino Lacombe’o ir Sébastieno Pérezo knygą pasakojama iš pirmo žvilgsnio graži ir jaudinanti istorija. Mokslininkas Aleksandras keliauja tirti gamtos ir susiduria ne tik su nepažįstamomis būtybėmis, bet ir su pačiu savimi: savo ambicijomis, vienatve, artimųjų ilgesiu, tikrovės ir iliuzijos dilema. Išorinė stebuklinė kelionė paslaptingame miške susipina su vidinės veikėjo brandos istorija (inscenizacijos autorė Daiva Čepauskaitė). Šis pasakojimas suteikia galimybę pasitelkti vaizduotę ir kurti vaikams teatro stebuklą.

Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Albinas Budnikas spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Albinas Budnikas spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Prasilenkimai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Sulėtintai“

„Svarbiausia – nepraeiti pro žmogų kaip pro stulpą ar pastatą“, – yra pasakęs menininkas Denisas Kolomyckis. Abejingumas skaudina, ypač kai tylomis, tarsi būtų svetimi, prasilenkia pažįstami žmonės. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Sulėtintai“ (premjera gruodžio 5 d.) galerijos direktorius ir menininkė keliasdešimt kartų kartoja prasilenkimą koridoriumi. Kadaise vienas pro kitą praėję nedrįsdami ištarti žodžio, dabar atkurdami praeities akimirką jie suvaidina įvairius jos variantus.

Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Bičiūnaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Monika Bičiūnaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Motinos sodas

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio gastrolės Vilniuje

Maksimo Gorkio pjesėje „Vasa Železnova“ artimųjų santykiai pagrįsti bendru kapitalu. Suaugę vaikai yra finansiškai priklausomi nuo tėvų. Merdint šeimos tėvui Zacharui Železnovui, kyla paveldėjimo rūpesčių. Nors po vienu stogu gyvenančių kelių kartų šeimos paveikslas šiandien retas, merkantiliniai ryšiai tarp giminių neišnykę.

Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas ir Karolina Kuzborska spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas ir Karolina Kuzborska spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Aklavietė

„Psichozė 4.48“ Oskaro Koršunovo teatre

Oskaro Koršunovo teatro „Psichozė 4.48“ – nepatogus spektaklis. Tai nepagražintas ir nepalengvintas susitikimas su ribinės būsenos žmogumi. Spektaklyje atveriama tai, ką išstumia sveikos psichikos mechanizmai, kad save apsaugotų. Tačiau kyla klausimas dėl viso to prasmės.  

 

Spektaklio režisierė Kornelija Krasilnikovaitė, dar studijuodama Klaipėdos universitete, sukūrė darbą apie psichikos sutrikimus „Balti namai“ (2014). Lietuvos rusų dramos teatre pastačiusi Antono Čechovo „Mešką“ (2015) – teatrališką pokštą pagal roko muziką – bei režisavusi kelis socialiai atsakingus renginius, tokius kaip „Pride Voices“ (2016) ir „Įvairovės balsai“ (2018), pasirinkdama Sarah Kane pjesę „Psichozė 4.48“ (premjera rugsėjo 25 d.) ji plėtoja studijų metais sudominusią temą.

Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas