7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Atmintis virsta kūnais

„Pasirinkimas“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Naujausias Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis suagusiems „Pasirinkimas“ – visų pirma įstabus estetinis potyris: paslaptinga ir stebuklinga erdve virtusioje Didžiojoje scenoje mįslingai sklando žmonių ir manekenų kūnai, jų fragmentai, sudarydami keisčiausias jungtis, šokdami prieštaringus jausmus keliančius šokius. Viename jų vyriški torsai be galvų susijungia su aktorių kojomis, kurdami groteskiškas būtybes, virstančias siurrealiu lytiniu aktu. Šis ir daugelis kitų spektaklio vaizdinių patraukia originalumu, grožiu ir kuria nuolat kintančias, nevienareikšmes asociacijas bei prasmes.

Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Atsipalaiduoti nuo meilės

Šokio spektaklis „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“

Šokio spektakliai, stebint šokėjų judesius, skatina atnaujinti ryšį su savo kūnu, geriau jį pajusti. Choreografių ir šokėjų Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“ (premjera gruodžio 9, 10 d., „Be kompanijos“) norisi kartu su jomis siūbuoti klubais, stebėti kūno impulsus, kratyti galvą, pulsuoti krūtine, mechaniškai suktis, leistis užvaldomam judesio tarsi svetimos jėgos, greta kito išsitiesti ant iš ilgų, šviesių plaukų padaryto kilimo, oda pajusti jo faktūrą.

Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (X)

Tavo vertingų įžvalgų apie dramaturgiją kontekste dar labiau nuvilia spektaklis „Tinder Dates“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, Stasas Žirkovas ir Kirilas Glušajevas, Vilniaus mažasis teatras, VMT). Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė kartu su kūrybine grupe kūrė pjesę remdamasi įvairiomis su pažinčių programėle „Tinder“ susijusiomis istorijomis. Mane nustebino, kokie stereotipiniai personažai veikia pjesėje. Galėtum pamanyti, kad tinderiu naudojasi tik „marozai“, „fyfos“, „krikščionys moksliukai“ ir „provincijos mokytojos“, o kur intelektualai, LGBT+ bendruomenės nariai, vyresni asmenys ir kt.?

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Šarūnas Januškevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Šarūnas Januškevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Želvys ir Aurelijus Pocius „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Aurelijus Pocius „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Sielos celė

Spektaklis „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“

Naujai įkurtas teatras „Transmutation Theatre“ savo pirmuoju Povilo Makausko režisuotu spektakliu „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“ parodė siekį su žiūrovu užmegzti intelektinį ir dvasinį ryšį. Neseniai atsidariusiose meno erdvėse „Vileišio 18“ lapkričio 25–27 d. įvykęs spektaklis sukurtas pagal portugalų rašytojo Fernando Pessoa (1888–1935) „Nerimo knygą“.

Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kokybiški spektakliai

Latvijos teatro vitrina

Lapkričio 11–13 d. teko galimybė pamatyti keturis Latvijos teatro spektaklius – tris Rygoje ir vieną Liepojoje. Latvijos teatro darbuotojų sąjungos kuruojama spektaklių programa siekiama pristatyti šalies teatrą užsienio profesionalams bei stiprinti kultūrinius Baltijos ir kaimyninių šalių ryšius. Iš kelių spektaklių būtų neteisinga daryti kokius nors apibendrinimus apie pastarąjį Latvijos teatro sezoną, tačiau bendrą šių kūrinių vardiklį rasti galima.

Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
Dana Bjorka ir Dmitrijus Palesas spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Dana Bjorka ir Dmitrijus Palesas spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Jekaterina Frolova spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Jekaterina Frolova spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Dana Bjorka spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Dana Bjorka spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Ivars Kļavinskis ir Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Ivars Kļavinskis ir Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (IX)

Teatre bendraminčių kelionės, apie kurias rašei, vis retesnės, todėl ypatingos. Bet net ir kūriniuose, peržengiančiuose saiko ribas, pamirštančiuose ieškoti grožio, pasiduodančiuose temos brutalumui ar emocijai, galima rasti vieną kitą patrauklų elementą. Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Infinity“ tokiu tapo mergaitė balkone (Aušra Giedraitytė), gyvenanti savitą gyvenimą, susikūrusi ištisą pasaulį ir pro langą su nuostaba stebinti išorėje vykstančią beprotybę. Tai guodžia, leidžia ištverti, bet neišteisina scenoje vykstančio chaoso, taip ir neatradusio meninės formos, ne lozungais pasakojančios apie autoritarinį režimą Baltarusijoje ir ne tik. Kaip kalbėti apie skaudžiausius dabarties pasaulio įvykius? Štai kur klausimas menininkams.

Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liudijimai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liudijimai“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Norėti kažko daugiau

Apie spektaklį „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“

„Niujorkas“, „Berlynas“, „Tikras gyvenimas“, „Savastis“, „Pagarba sau“ – keli tam tikro amžiaus, tam tikros socialinės ir kultūrinės aplinkos žmonių dėmesį patraukiantys raktažodžiai, susiję su jų svajonėmis. Ivano Vyrypajevo pjesė „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ suręsta iš tokių dvasines ir materialines siekiamybes atspindinčių idėjų tarsi iš prekės ženklų, nurodančių tam tikrus 30–35 metų žmonių norus, tokius kaip: iš tiesų jausti, iš tiesų gyventi, patirti pilnatvę, pajusti save, išgyventi tikrą meilę ir t.t.

Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Aktorių ir žiūrovų ryšio variantai

„Sirenų“ dienoraščiai (II)

Šiųmečių „Sirenų“ tarptautinė programa paskatino dar kartą susimąstyti apie aktorių ir žiūrovų ryšį, kuris gali būti labai įvairus, pasižymėti intelektualumu, draugiškumu, kūniškumu, geidulingumu, atvirumu, formalumu, žaisme, estetiniu grožiu ir kt. bei derinti ne vieną bruožą. Festivalis pasiūlė skirtingus ryšio variantus, o kaip kraštutinius jo polius pasirinkau pirmoje šio teksto dalyje aptartą spektaklį „Nejaukos slėnis“, kuriame vaidino robotas humanoidas, ir slovėnų aktorių Urošo Kaurino ir Vito Weiso darbą „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. Pastarasis papildo šių metų festivalio temą „Kūnas“, susitelkdamas į roboto priešybę scenoje – aktorių.

Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kokį pasaulį galime įsivaizduoti?

„Sirenų“ dienoraščiai (I)

Šiuolaikinius klausimus apie kūną ir lytį, kūną ir technologijas, kūną ir ekologiją, kūną ir mokslą, kūną ir protą, kūną ir sielą ir t.t. kelia šiųmetis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Jo tema „Kūnas“ taip pat apima kūną ir teatrą. Nuo seno scenoje nebūtinai vaidina aktoriai – stebuklingai atgyja lėlės ir objektai, valdomi žmonių. 2015 m. „Sirenose“ pristatytame grupės „Rimini Protokoll“ projekte „Remote Vilnius“ žiūrovų kūnai tapo pagrindiniais veikėjais, o projekte „NACHLASS, kambariai be žmonių“ (2017 m. „Sirenos“) istorijas pasakojo erdvės, daiktai ir balso įrašai.

Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (VIII)

Sutinku, kad ruduo ir žiema tinka teatrui. Tik antrą kartą žiūrimas spektaklis man kaip tik, atvirkščiai, labiau dirgina širdį nei protą, nes jau nebereikia įsitempti, kad viską spėčiau aprėpti ir suvokti, jau žinau, kas laukia, ir galiu atsipalaiduoti. Taip man nutiko su „Austerlicu“ (rež. Krystianas Lupa, Jaunimo teatras, 2020) – antrą kartą galėjau pasinerti ir mėgautis buvimu tame lėtai tekančiame pasaulyje. Tačiau yra spektaklių, į kuriuos vargu ar norėtum eiti antrą kartą, ir tai nebūtinai ką nors pasako apie jų kokybę.

Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Carrying my father“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Carrying my father“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Breast in Peace“. D. Putino nuotr.
Martynas Berulis ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš vokalinio performanso „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Scena iš vokalinio performanso „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Scena iš vokalinio performanso „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Scena iš vokalinio performanso „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas