7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Jausmų režisūra

„Aš nieko neatsimenu“ Vilniaus mažajame teatre

Šiuolaikinio teatro kryptys rodo, kad šiandien žmogui trūksta laiko jausti. Itin stengiamasi vengti skausmo – atstūmimo, praradimo, nesėkmės ir kitokios kančios. Jautrumas bukinamas vaistais, priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, persidirbimu, informacijos srautais, stiprių įspūdžių paieškomis, atsitiktiniais santykiais ir t.t. Todėl ir teatre vis rečiau matome personažus, kurie jaustų, patirtų, išgyventų, užtat scenoje įvairiomis technologijomis stengiamasi atkurti šiuolaikinio žmogaus egzistencinę būseną – nuobodulio vengimą ir tobulos nejautros, užsimiršimo, malonumo paieškas. Todėl daliai šiuolaikinio teatro kūrėjų personažų jausmai neatrodo aktualūs.

Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Septintas kamuoliukas

„Naujojo cirko savaitgalis ’19“

Per festivalį „Naujojo cirko savaitgalis ’19“ prisiminiau epizodą iš Romaino Gary romano „Aušros pažadas“: „Žongliruodavau apelsinais, lėkštėmis, buteliais, šluotomis, viskuo, kas pakliūdavo man po ranka; mano noras kurti ir tobulėti, atlikti stebuklingą ir unikalų žygdarbį, trumpai tariant, meistriškumo alkis šitaip surado kuklų, tačiau aistringą išraiškos būdą. Jaučiausi atsidūręs prie stebuklų prieigų, srities, kurioje norėjau iškilti: pasiekti ir įvykdyti tai, kas neįmanoma. (...) Bet, kad ir ką darydavau, septintas kamuoliukas visuomet išsprūsdavo iš rankų. Šedevras likdavo nepasiekiamas, visada toks aiškus ne iki galo, toks nujaučiamas, bet neįmanomas pasiekti.“ Cirko artistus vienijantis meistriškumo alkis su siaubu verčia įsivaizduoti, kiek valandų per dieną jie žongliruoja, suka lanką, atlieka akrobatinius pratimus, t.y. treniruoja kūną ir dėmesio koncentraciją, kad įvykdytų tai, kas neįmanoma. Tačiau šiuolaikiniame cirke siekiama ne tik meistriškumo, bet ir pasakoti istorijas, perteikti idėjas bei kelti klausimus.

Erik Åberg ir Jay Gilligan pasirodyme „Daiktų dėlionės“. D. Matvejevo nuotr.
Erik Åberg ir Jay Gilligan pasirodyme „Daiktų dėlionės“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Kunsmanas, Marija Baranauskaitė ir Eneas Vaca Bualó eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Kunsmanas, Marija Baranauskaitė ir Eneas Vaca Bualó eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Žiūrovas vaiduoklis

„Dėdė Vania“ Lietuvos rusų dramos teatre

Galimybė tapti nematomam jaudina vaizduotę – tai leistų slapčia priartėti prie kitų. Šią svają išpildo Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) spektaklis „Dėdė Vania“ (premjera – birželio 20, 21 d.). Nors menas ir taip leidžia žiūrovui iš arti stebėti veikėjų gyvenimą, šiame kūrinyje suartėjimas tampa dar intymesnis. Čia aktoriai vaidina, o žiūrovai vaidenasi – kaukė kiekvieną jų paverčia šmėkla, galinčia patekti į veikėjų kambarius, apžiūrėti jų daiktus, stovėti visai greta jų ir likti nematomam. Tik ar šis žiūrovą įtraukiantis žaidimas, suteikiantis potyrių, atskleidžia ką nors daugiau apie Antono Čechovo personažus, leidžia stipriau išgyventi jų dramas ar išplečia pjesės prasmes?  

Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Inga Maškarina spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Inga Maškarina spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Andrius Darela spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Andrius Darela spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Juliana Volodko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Juliana Volodko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jurijus Ščiuckis ir Valentina Lukjanenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jurijus Ščiuckis ir Valentina Lukjanenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Meilė ar kerštas?

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius

Paskutinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Jaunųjų kūrėjų programos konkurso spektaklis „Borderline Queen. Kerštas“, birželio 5, 6 d. parodytas bare „Kablys+Kultūra“, įsiliejo į „Baltic Pride“ festivalio savaitę. Birželio 4–9 d. vyko įvairūs LGBT+ bendruomenės renginiai, konferencijos, diskusijos, filmų peržiūros, vakarėliai, o birželio 8-ąją – apie 10 tūkstančių dalyvių pritraukusios ketvirtosios Vilniuje eitynės „Už lygybę!“. Šis LGBT+ įvykių kontekstas ne tik padėjo pasirodymui „Borderline Queen. Kerštas“, bet ir išryškino kai kuriuos jo trūkumus.

Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Brigida Gruodytė spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Brigida Gruodytė spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ka Katharsis spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ka Katharsis spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Aptemimas

„Sapnavau sapnavau“ Jaunimo teatre

Spektaklyje „Sapnavau sapnavau“ nėra vaizdo, kurį galima būtų nufotografuoti ar aprašyti. Jis vyksta tamsoje, su kuria neapsipranta akys, ir nėra skirtumo, ar būsi užsimerkęs, ar atsimerkęs. Su tokia aklina tamsa kasdienybėje retai susiduriama. Ji išryškina garsus ir skatina klausytis. „Sapnavau...“ atveju, iš skirtingų taškų erdvėje sklindant įrašytiems balsams, susiduriama su dviem baimėmis – baime nusikalsti ir baime prarasti artimą.

„Sapnavau sapnavau“
„Sapnavau sapnavau“
Ieva Tumanovičiūtė

Vidutinio lietuvio gyvenimas

Jaunimo teatro spektaklis „Vienos miško pasakos“

Kai per Yanos Ross spektaklį „Vienos miško pasakos“ (premjera įvyko vasario 15 ir 17 d.) laidotuves keičia vestuvės, o buitines peripetijas vėl pertraukia laidotuvės ir vėl vestuvės, mintyse Johanno Strausso valso ritmu sukasi Williamo Shakespeare’o Hamleto žodžiai „Po laidotuvių dar šilti kepsniai / Pateko tiesiai ant vestuvių stalo.“

Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aušra Pukelytė, Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aušra Pukelytė, Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Skirtingos senatvės

Šiaulių dramos teatro gastrolės Vilniuje

Vasario 14 ir 15 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodyti du Valstybinio Šiaulių dramos teatro (VŠDT) spektakliai „Tobula pora...“ ir „Bagadelnia“. Abiejuose kūriniuose veikia garbingo amžiaus personažai, bet viename specifinė senatvė yra metafora, o kitame – gyvenimo tarpsnis.

Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Jaunųjų pagarba tradicijai?

„Trojietės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Žinia, kad režisierius Povilas Makauskas stato spektaklį apie karą, priminė jo debiutinį kūrinį „Yolo“ (2014), kuriame sujungdamas lėlėmis virtusius Pablo Picasso paveikslo „Gernika“  personažus, dokumentiką, poeziją, gyvai atliekamą muziką, vaizduotę ir jaunatvišką maištą jis, eksperimentuodamas bei nevengdamas satyros ir parodijos, kartu su aktoriais kalbėjo apie istoriją, karą, masinį naikinimą, smurtą, vartojimą ir tarptautinę politiką. „Trojiečių“ anonsai skelbė, kad karo aukų temą tiriantis spektaklis kuriamas jungiant Euripido tragedijas su fragmentais iš knygų – Margaret Atwood „Penelopiada: mitas apie Penelopę ir Odisėją“ bei Svetlanos Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“ – ir kita dokumentine medžiaga. Tačiau nepaisant nedidelių intarpų Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) režisierius pastatė Euripido tragedijas „Ifigenija Aulidėje“ ir „Trojietės“, taip papildydamas antikinių dramų statymo Lietuvoje tradiciją.

Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kelionė į Rusiją su Dostojevskio kompasu

„Idiotas“ Lietuvos rusų dramos teatre

Į tėvynę kunigaikštis Levas Nikolajevičius Myškinas atvyksta pažinti savo tautiečių. Lietuvos rusų dramos teatre gruodžio 15, 16 d. ir sausio 5 d. rodytame Agniaus Jankevičiaus spektaklyje „Idiotas“ ši šalis – Rusija, kurioje iš Šveicarijos sugrįžęs Myškinas patiria tiek, kad vėl suserga. Ką pamato išeivis, bandantis susiorientuoti svečioje-savoje šalyje? Keistas linksmybes, orgijas, korumpuotas sielas, radikalius protestus, aršias diskusijas, cinizmą, beatodairišką kovą dėl asmeninės gerovės. Kiekvienas jo sutiktasis dalyvauja orumo žeminimo varžybose, stengiasi gudriau manipuliuoti kitu ir išradingai jį sugėdinti, kad pasimėgautų savo pranašumu.

Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Vaikai žaidžia suaugusiųjų jausmus

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Dvi Korėjos“

Ildikó Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“ (2017) liudija, kad meilė vis dar gali būti paveikaus meno kūrinio pagrindas, o jausmų niuansai – atskleisti apie žmogaus būtį ką nors svarbaus. Atmintyje taip pat iškyla subtilus ir jautrus Wong Kar-wai’aus „Meilės laukimas“ (2000). Prancūzų dramaturgo Joëlio Pommerat pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“ (2013) irgi leidžia tyrinėti jausmus ir emocijas.

Paulius Pinigis spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Paulius Pinigis spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Evelina Šimelionė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Evelina Šimelionė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas