7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Apatiško kūno geismas

„Fedros meilė“ Oskaro Koršunovo teatre

Nuo antikos laikų egzistuoja daugybė Fedros, įsimylėjusios savo posūnį Hipolitą, istorijos variacijų. Žymiausios siužeto interpretacijos – Euripido, Senekos ir Jeano Racine’o. Euripido tragedijoje „Hipolitas“ Fedra vaizduojama kilni, o jos aistra prilyginama ligai. Hipolitas – entuziastingas medžiotojas, nekenčiantis moterų mizoginas, bet kartu tyras ir drovus. Visas veiksmas yra Afroditės plano dalis, skirta jam pamokyti, kad nebūtų toks išpuikęs ir jai nusilenktų.

Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą

Šešerius metus kartu mokėmės, kaip suprasti teatrą, šiemet tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ kartu keliavome, žiūrėjome, diskutavome ir dėliojome Lietuvos teatro vitrinos programą. Dažną vakarą prasilenkiame spektakliuose, tačiau vis labiau norisi ne tik trumpai apibendrinti pamatytų spektaklių įspūdžius, ne tik perskaityti viena kitos mintis kultūrinėje spaudoje, bet ir diskutuoti, pasidalinti tuo, kas lieka už recenzijų formato, uždaruose pokalbiuose ar mintyse. Taip gimė idėja keistis laiškais, nes paraštėse kartais slypi svarbių ir įdomių dalykų. Šiai dialogo formos serijai pavadinimą „Iš mūsų vaidybų“ skolinamės iš Balio Sruogos, ne tik dėl skambesio, bet ir dėl Sruogos rašymo stiliui būdingos saviironijos bei rašytojo siekio teatrą matyti ne vien iš teatro pusės.

Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Atnaujintas artumas

„Detoksikacija“ Oskaro Koršunovo teatre

Šiuolaikinėje operoje „Ledynai“ (Estijos teatras „Vaba Lava“, 2020) režisierė Kamilė Gudmonaitė tiria kartų konfliktą, pasitelkdama tėvų ir vaikų chorus. Išraiškinga, muzikali forma, įtaigus libretas (dramaturgė Teklė Kavtaradzė), šmaikščiai parodantis skirtingų kartų vertybes ir nuomonę vienos apie kitą, žiūrovų įtraukimas, prašant atsakyti į klausimus rankos pakėlimu, bei dokumentinis režisierės ir jos mamos videopokalbis matuoja nuotolį tarp tėvų ir vaikų bei mėgina suprasti, kas jį kuria ir kodėl jiems taip sunku bendrauti. Visai kitaip ši tema atsiskleidžia Dariaus Gumausko režisuotame spektaklyje „Detoksikacija“ pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę, šį rudenį papildžiusiame Oskaro Koršunovo teatro repertuarą.

Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Agnieška Ravdo, Andrius Bialobžeskis ir Justina Nemanytė spektaklyje „Detoksikacija“. A. Minsevičiaus nuotr.
Agnieška Ravdo, Andrius Bialobžeskis ir Justina Nemanytė spektaklyje „Detoksikacija“. A. Minsevičiaus nuotr.
Andrius Bialobžeskis ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis, Justina Nemanytė ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis, Justina Nemanytė ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Neapykantos monologas

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Kreicerio sonata“

Traukinio keleivis nugirsta pokalbį apie santykius, meilę, lyčių vaidmenis, o netrukus jam atsiveria priešais sėdintis vyras – papasakoja, ką suprato apie vyro ir moters ryšį, nužudęs žmoną. Šioje 1890 m. publikuotoje Levo Tolstojaus apysakoje, pavadintoje pagal Ludwigo van Beethoveno „Kreicerio sonatą“, traukinio keleivių pokalbis atspindi visuomeninį to meto kontekstą – senosios („domostrojaus“, jo principus istoriškai aprašė ir Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorėje“) ir naujosios kartos požiūrį į lyčių santykius ir šeimą.

Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius ir Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius ir Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kai yra ką pasakyti

„Puikus naujas pasaulis“ Jaunimo teatre

„Išties idiotizmas. Rašai, kai neturi ką pasakyti...“ – sako Aldouso Huxley romano „Puikus naujas pasaulis“ veikėjas Helmholcas Votsonas, o Vakarų Europos Valdytojas Mustafa Mondas jam atsako: „Tikrai neturi. Tačiau tam reikia nepaprasto išradingumo. <...> kuriate meno kūrinius, galima sakyti, vien iš grynų pojūčių.“

Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kur keliauja neberodomų spektaklių veikėjos?

Pokalbis su aktore Elze Gudavičiūte

Elzė Gudavičiūtė – aktorė, pedagogė, menų daktarė. Sukūrė vaidmenis Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Jono Jurašo, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio ir kitų režisierių spektakliuose pagrindinėse Lietuvos teatrų scenose. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenis spektakliuose „Apsivalymas“ (rež. Jurašas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2011) ir „Išvarymas“ (rež. Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2011) bei „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa, 2011).

Elzė Gudavičiūtė. M. Penkutės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė. M. Penkutės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Pabaigos ugnis“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Pabaigos ugnis“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Apsivalymas“. NKDT archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Apsivalymas“. NKDT archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Išvarymas“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Išvarymas“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Kovos klubas“. Jaunimo teatro archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Kovos klubas“. Jaunimo teatro archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Dialogai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Dialogai“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Išsivaduoti iš savęs

„Sprendžiant Hedą“ Vilniaus mažajame teatre

Skiriamasis režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklių bruožas – klasikinių kūrinių perdirbiniai: Antono Čechovo pjesių spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“ (2019) pagal slovakų dramaturgo Viliamo Klimáčeko pjesę „Čechovas – boksininkas“, biblinės Kaino ir Abelio istorijos bei George’o Gordono Byrono misterijos „Kainas“ transformacija spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“ (2020) pagal Mato Vildžiaus dramaturgiją bei Henriko Ibseno „Hedos Gabler“ perkūrimas naujausiame režisierės spektaklyje „Sprendžiant Hedą“ pagal amerikiečių dramaturgo Jono Kleino pjesę.

Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Kliukas, Eglė Gabrėnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Kliukas, Eglė Gabrėnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Vytautas Rumšas (jaun.) spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Vytautas Rumšas (jaun.) spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė, Tomas Kliukas ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė, Tomas Kliukas ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Rumšas (jaun.) spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Rumšas (jaun.) spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Kliukas ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Kliukas ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kliūtys tapti rašytoja

Katie Mitchell spektaklis „Orlando“

Lapkričio 27–30 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ transliuos britų režisierės Katie Mitchell (g. 1964) spektaklį „Orlando“ pagal Virginios Woolf romaną (premjera 2019 m. rugsėjo 5 d.). Šį kūrinį jau buvo galima pamatyti per pirmąjį karantiną. 2015 m. festivalyje „Sirenos“ dalyvavo Mitchell spektaklis „Plaučiai“ („Schaubühne“, 2013), kuriame mindami dviračius aktoriai patys gamino scenai reikalingą elektrą ir diskutavo apie asmenines bei globalias problemas. Nors šis spektaklis ne geriausiai reprezentuoja režisierės kūrybą, racionali jo koncepcija rodo, kad ji kuria teatrą protui, pirmiausia skatindama ir aktorius, ir žiūrovus mąstyti, o ne jausti.

Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Pastabumo mokymai

Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Žmogus iš Podolsko“

Trisdešimt kelerių metų vyras, vietinio laikraščio redaktorius, baigęs istorijos studijas, besidomintis muzika, su draugais subūręs grupę, neseniai išsiskyręs, gyvenantis netoli sostinės su mama, švelnaus, melancholiško būdo, vis labiau jaučiantis, kad jo valia senka užleisdama vietą bejėgiškumui. Kuo toks žmogus galėtų užkliūti policijos pareigūnams?

Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys, Šarūnas Zenkevičius, Marius Čižauskas ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys, Šarūnas Zenkevičius, Marius Čižauskas ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Mockeliūnaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Mockeliūnaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Gundymas

Jano Fabre’o „Nakties rašytojas“

Personažas gali nepatikti, net prieštarauti žiūrovo pažiūroms, bet, nepaisant to, būti įdomus ir žavintis. Toks yra menininkas Janas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize, spalio 9–11 d. rodytame Vilniaus universiteto Teatro salėje.

Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas