7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Vidutinio lietuvio gyvenimas

Jaunimo teatro spektaklis „Vienos miško pasakos“

Kai per Yanos Ross spektaklį „Vienos miško pasakos“ (premjera įvyko vasario 15 ir 17 d.) laidotuves keičia vestuvės, o buitines peripetijas vėl pertraukia laidotuvės ir vėl vestuvės, mintyse Johanno Strausso valso ritmu sukasi Williamo Shakespeare’o Hamleto žodžiai „Po laidotuvių dar šilti kepsniai / Pateko tiesiai ant vestuvių stalo.“

Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aušra Pukelytė, Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aušra Pukelytė, Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Skirtingos senatvės

Šiaulių dramos teatro gastrolės Vilniuje

Vasario 14 ir 15 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodyti du Valstybinio Šiaulių dramos teatro (VŠDT) spektakliai „Tobula pora...“ ir „Bagadelnia“. Abiejuose kūriniuose veikia garbingo amžiaus personažai, bet viename specifinė senatvė yra metafora, o kitame – gyvenimo tarpsnis.

Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Aidas Matutis spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tobula pora (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!)“. S. Jankausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Jaunųjų pagarba tradicijai?

„Trojietės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Žinia, kad režisierius Povilas Makauskas stato spektaklį apie karą, priminė jo debiutinį kūrinį „Yolo“ (2014), kuriame sujungdamas lėlėmis virtusius Pablo Picasso paveikslo „Gernika“  personažus, dokumentiką, poeziją, gyvai atliekamą muziką, vaizduotę ir jaunatvišką maištą jis, eksperimentuodamas bei nevengdamas satyros ir parodijos, kartu su aktoriais kalbėjo apie istoriją, karą, masinį naikinimą, smurtą, vartojimą ir tarptautinę politiką. „Trojiečių“ anonsai skelbė, kad karo aukų temą tiriantis spektaklis kuriamas jungiant Euripido tragedijas su fragmentais iš knygų – Margaret Atwood „Penelopiada: mitas apie Penelopę ir Odisėją“ bei Svetlanos Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“ – ir kita dokumentine medžiaga. Tačiau nepaisant nedidelių intarpų Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) režisierius pastatė Euripido tragedijas „Ifigenija Aulidėje“ ir „Trojietės“, taip papildydamas antikinių dramų statymo Lietuvoje tradiciją.

Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kelionė į Rusiją su Dostojevskio kompasu

„Idiotas“ Lietuvos rusų dramos teatre

Į tėvynę kunigaikštis Levas Nikolajevičius Myškinas atvyksta pažinti savo tautiečių. Lietuvos rusų dramos teatre gruodžio 15, 16 d. ir sausio 5 d. rodytame Agniaus Jankevičiaus spektaklyje „Idiotas“ ši šalis – Rusija, kurioje iš Šveicarijos sugrįžęs Myškinas patiria tiek, kad vėl suserga. Ką pamato išeivis, bandantis susiorientuoti svečioje-savoje šalyje? Keistas linksmybes, orgijas, korumpuotas sielas, radikalius protestus, aršias diskusijas, cinizmą, beatodairišką kovą dėl asmeninės gerovės. Kiekvienas jo sutiktasis dalyvauja orumo žeminimo varžybose, stengiasi gudriau manipuliuoti kitu ir išradingai jį sugėdinti, kad pasimėgautų savo pranašumu.

Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Vaikai žaidžia suaugusiųjų jausmus

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Dvi Korėjos“

Ildikó Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“ (2017) liudija, kad meilė vis dar gali būti paveikaus meno kūrinio pagrindas, o jausmų niuansai – atskleisti apie žmogaus būtį ką nors svarbaus. Atmintyje taip pat iškyla subtilus ir jautrus Wong Kar-wai’aus „Meilės laukimas“ (2000). Prancūzų dramaturgo Joëlio Pommerat pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“ (2013) irgi leidžia tyrinėti jausmus ir emocijas.

Paulius Pinigis spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Paulius Pinigis spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Evelina Šimelionė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Evelina Šimelionė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Spektaklis apie verslininkę

„Madam Rubinštein“ Lietuvos rusų dramos teatre

Dėl ribos tarp meno ir kičo vis rečiau ginčijamasi bei svarstoma, ar verta analizuoti pramoginius kūrinius. Retkarčiais virsdami antropologais apie komercinį nacionalinį kiną rašo kino kritikai, bet teatro kritikai, priešingai, už „Domino“ „neužsikabino“, gailėdami savo laiko, ir tai, mano nuomone, teisinga.

Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova, Inga Maškarina ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova, Inga Maškarina ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Normalus gyvenimas (II)

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Festivalį „Versmė“ lapkričio 9-ąją užbaigė argentinietės Lolos Arias pjesė „Melancholija ir demonstracijos“ (2012), kurioje, kaip ir pirmoje šio straipsnio dalyje aptartame „Normalaus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenime“, per asmenišką dokumentinį pasakojimą dramaturgė atskleidžia šalies politinį bei istorinį kontekstą. Kino režisierė Lina Lužytė vietoj pjesės skaitymo pristatė spektaklio eskizą ar atvirą repeticiją. Aktoriai Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis buvo atmintinai išmokę didžiąją dalį teksto ir tik retkarčiais žvilgtelėdavo į lapus, todėl galėjo kurti personažus, mėgindami užčiuopti mamos ir dukters emocijas bei jų ryšį. Dėl to šiame pasirodyme šiek tiek nukentėjo tekstas, nes pirmame plane atsidūrė ne Arias dokumentinė pjesė apie jos maniakine depresija sergančią motiną, o intriguojantis ir lūkesčius pateisinantis aktorių duetas.

Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis ir Nelė Savičenko pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis ir Nelė Savičenko pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alanas Gurinas ir Mantas Joneikis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alanas Gurinas ir Mantas Joneikis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Marcelo Vallejo ir Lou Armour filme „Karo teatras“
Marcelo Vallejo ir Lou Armour filme „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Ieva Tumanovičiūtė

Normalus gyvenimas (I)

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Ketvirtą festivalio „Versmė“ dieną žiūrovai turėjo galimybę patekti į dėl renovacijos uždarytą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiąją salę. Užgesus šviesoms parterio eilės paniro į saugią tamsą, o į sceną nusileido ekranas – didysis sufleris.

Kęstutis Cicėnas ir Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas ir Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Gradauskas, Kęstutis Cicėnas, Povilas Budrys ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Gradauskas, Kęstutis Cicėnas, Povilas Budrys ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Katrės košmaras?

„Marti“ Vilniaus mažajame teatre

Žemaitės apsakymo „Marti“ siužetą, pasak Gabrielės Tuminaitės, daugelis žino nuo mokyklos laikų, tačiau Vilniaus mažojo teatro scenoje režisierė ištikimai laikosi kūrinio struktūros. Todėl Paulinos Pukytės, kaip dramaturgės, darbas apsiribojo prozos teksto inscenizavimu, nes apsakymas spektaklyje nebuvo dekonstruojamas ar sujungiamas su kitais tekstais. Tik vienoje vietoje įterpiamos rašytojos surinktos patarlės, o Vingių Jonui leidžiama pasakyti „monologą“, kuriame jis kartoja savo tėvo frazes. Šios dvi spektaklio vietos paveikiausios, tačiau akivaizdu, kad režisierei svarbiausia – interpretuoti apsakymą, kuriant savitą spektaklio ženklų audinį.

Scena iš spektaklio „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis, Tomas Kliukas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis, Tomas Kliukas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Rasa Jakučionytė, Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Rasa Jakučionytė, Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Kiškytė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Kiškytė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Cirko šiaurė ir pietūs

Festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“

Šių metų „Naujojo cirko savaitgalio“, tiksliau, jau savaitės, programoje rugsėjo 4–9 d. „Menų spaustuvėje“ buvo parodyti septyni šiuolaikinio cirko spektakliai. Du iš jų – „Erdvė“ ir „Sužeisti gyvūnai“, pasak festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės, lėmė programos sudarymą.

Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Moncktonas spektaklyje „Kaulai“. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Moncktonas spektaklyje „Kaulai“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas