7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Būdai susidoroti su tikrove

„Scilė nori būti žmogumi“ Vilniaus mažajame teatre

Skaitydama Paulinos Pukytės tekstus, kartais stebėdamasi klausiu savęs, kaip visa tai, iš ko konstruoja savo kūrinius, ji prisiverčia perskaityti. Pasirodo, iš tiesų kažkur vis dar egzistuoja straipsniai „Kaip suvilioti vyrą“, žmonės rašo kvailus komentarus, papūstalūpės influencerės renka sekėjus, o komercinės televizijos rodo absurdiškas laidas žiūrimiausiu eterio laiku. Kadangi renkuosi tai ignoruoti, mano tikrovėje egzistuoja moterys kūrėjos, knygos, kuriose homoseksualumas funkcionuoja kaip nieko nestebinanti norma, o žmonės stengiasi kurti santykius, nevaidindami ir nežaisdami žaidimų.

Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. M. Savičiūtės nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (VII)

Kaip ir jaunųjų „Žuvėdrą“ Oskaro Koršunovo teatre, Lauros Kutkaitės spektaklį „Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre taip pat galima laikyti manifestu. Režisierė surinko moterų kūrėjų komandą ir pasirinko #metoo judėjimo iškeltas temas. Šį spektaklį norisi lyginti su Annos Smolar „Sulėtintai“ – Kutkaitės kūrinys teatrališkesnis, suteikiantis aktorėms progą kurti tarsi iš nieko, užsiimti gryna teatro magija, patirti metamorfozes.

Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viktorija Aliukonė-Mirošnikova pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Jelena Orlova ir Viktorija Aliukonė-Mirošnikova pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Inga Maškarina, Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Liuda Gnatenko pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Inga Maškarina, Viktorija Aliukonė-Mirošnikova ir Liuda Gnatenko pjesės „Prisiekusios mergelės“ eskize. I. Juodytės nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio  „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (VI)

Tavo taikliai aprašytą tarpinę būseną, lydimą abejingumo ir vienatvės, kai sunku įsijausti į kūrinį, teatre pagaliau man nutraukė gegužės 15 d. Jaunimo teatre žiūrėtas Eglės Švedkauskaitės režisuotas premjerinis spektaklis „Jauno žmogaus memuarai“ pagal Ričardo Gavelio laiškų romaną. Seniai taip mėgavausi kūriniu: traukė ir temos, ir forma.

Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Šokėją atspindintis žiūrovo kūnas

Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“

Per kelis mėnesius šiemet išsitęsusi festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programa įspūdingai prasidėjo dar kovo pabaigoje Lietuvoje ilgai lauktu graikų choreografo Dimitrio Papaioannou spektakliu „Transverse Orientation“. Balandį parodytas choreografės iš Pietų Korėjos Eun-Me Ahn darbas „Šiaurės Korėjos šokis“ ir Annos Marijos Adomaitytės kūrinys „Pas de deux“. Didžioji dalis festivalio programos spektaklių, apžvelgiamų šiame straipsnyje, susitelkė gegužės pradžioje. Nepaisant ištęstumo laike, šiųmetė festivalio programa – sugrįžimas į priešpandeminį mastą.

Yurié Tsugawa ir Yoannas Bourgeois spektaklyje „Laikini sprendimai sustabdytai akimirkai“. D. Matvejevo nuotr.
Yurié Tsugawa ir Yoannas Bourgeois spektaklyje „Laikini sprendimai sustabdytai akimirkai“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope, Brianas Mendezas ir Baco Lepage-Acosta spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope, Brianas Mendezas ir Baco Lepage-Acosta spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Baco Lepage-Acosta ir Brianas Mendezas spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Baco Lepage-Acosta ir Brianas Mendezas spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Be Heintzman Hope spektaklyje „Dog Rising“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Clara Furey spektaklyje „Kai net“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Siguifin“. D. Ališausko nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (V)

Pratęsdama tavo laišką apie Łukaszo Twarkowskio ir Fabieno Lédé sukurtą mikrokosmą ir kitokią dramaturgiją, rašau apie Dimitrio Papaioannou spektaklį „Transverse Orientation“, atidariusį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“. Mačiau spektaklį pirmąją dieną (kovo 25 d.) ir jaučiausi šiek tiek atitrūkusi nuo grandiozinių žiūrovų ovacijų.

Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kai nėra ką pasakyti

„Belaukiant Godo“ Jaunimo teatre

Per Bosnijos karą serbų apsuptame Sarajeve 1993 m. Susan Sontag pastatė Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“: repeticijos vyko karo sąlygomis apšaudomame mieste be elektros ir vandens, sceną, kurioje veikė net trys Didi ir Gogo poros, apšviečiant žvakėmis. Straipsnyje apie šio spektaklio statymą Sontag rašė, kad tai buvo trečiasis genocidas Europoje, bet pirmasis nušviečiamas žiniasklaidos (jos spektaklis taip pat tapo vienu iš būdų atkreipti dėmesį į Bosnijos karą), tačiau tai nepadėjo įtempti Vakarų politinės valios ir išvengti bosnių žudynių. Apie šiandienos įvykius Ukrainoje sužinome dar greičiau ir iš dar daugiau žiniasklaidos kanalų.

Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (IV)

Ar pastebėjai, kad vasarį beveik nebuvo premjerų? Tuščias teatro mėnuo. Scenos meno įvykių, regis, tik daugėja, bet vis dar atsiranda premjerų spiečių ir tuščių mėnesių. Įdomu, ar tokį neproporcingą pasiskirstymą lemia finansavimo ir spektaklių gamybos struktūros, ar vadybininkų neapsižiūrėjimas? Juk pasitaiko, kad tą pačią dieną „susikerta“ dvi premjeros arba premjera su festivalio spektakliu, o po to eina ištisos štilio savaitės.

Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rotkho“. Rygos dailės teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Rotkho“. Rygos dailės teatro nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Istorija ir dabartis teatre

Alytaus miesto teatro spektaklio „Marytė“ gastrolės Vilniuje

Kovo 8-ąją Vilniaus mažajame teatre parodytas Alytaus miesto teatre ukrainiečių režisieriaus Staso Žirkovo pastatytas spektaklis „Marytė“ (premjera 2020 m. spalio 30 d.) pagal Alvydo Šlepiko pjesę, parašytą jo romano „Mano vardas – Marytė“ motyvais. Bestseleriu tapusiame romane, pirmą kartą išleistame 2011 m., jau sulaukusiame dvylikto leidimo, pasakojama apie vadinamuosius vilko vaikus – po Antrojo pasaulinio karo iš rusų okupuotų vokiečių (Rytų Prūsijos) žemių į Lietuvą ieškoti maisto bėgančius mažamečius.

Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė, Povilas Adomaitis, Tomas Pukys ir Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė, Povilas Adomaitis, Tomas Pukys ir Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidas Praspaliauskas, Andra Kavaliauskaitė ir Povilas Adomaitis spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidas Praspaliauskas, Andra Kavaliauskaitė ir Povilas Adomaitis spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (III)

Man taip pat sunku žiūrėti teatrą per televizorių, manau, tai pateisina tik edukacinius, bet ne meninius tikslus. Galima susipažinti su režisieriaus stiliumi, bet ne patirti spektaklį. Deja, tai daryti dažniausiai nuobodu kaip skaityti prastą vadovėlį – reikia itin geros paspirties ir išankstinio susidomėjimo. O virtualiai erdvei pritaikytas teatras – tiesiog ne mano sritis.

Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Jerzy Radziwiłowicz ir Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Jerzy Radziwiłowicz ir Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Nerimaujanti pora

Spektaklis „Plaučiai“

Nesunku susitapatinti su spektaklio „Plaučiai“ (premjera sausio 18, 19 d. „Menų spaustuvėje“) veikėjų nerimu. Jų nervingumas, jautrumas, nesibaigiantis žodžių srautas parodo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus būseną, svyruojančią ties riba su psichikos sutrikimu. Viena vertus, žmonėms scenoje norėtųsi duoti raminamųjų, antra vertus, savotiškai ramina vaizdas, kaip kiti panikuoja susidūrę su gyvenimu, kuris, nepaisant visų pastangų, sunkiai kontroliuojamas.

Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas