7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Kliūtys tapti rašytoja

Katie Mitchell spektaklis „Orlando“

Lapkričio 27–30 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ transliuos britų režisierės Katie Mitchell (g. 1964) spektaklį „Orlando“ pagal Virginios Woolf romaną (premjera 2019 m. rugsėjo 5 d.). Šį kūrinį jau buvo galima pamatyti per pirmąjį karantiną. 2015 m. festivalyje „Sirenos“ dalyvavo Mitchell spektaklis „Plaučiai“ („Schaubühne“, 2013), kuriame mindami dviračius aktoriai patys gamino scenai reikalingą elektrą ir diskutavo apie asmenines bei globalias problemas. Nors šis spektaklis ne geriausiai reprezentuoja režisierės kūrybą, racionali jo koncepcija rodo, kad ji kuria teatrą protui, pirmiausia skatindama ir aktorius, ir žiūrovus mąstyti, o ne jausti.

Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Pastabumo mokymai

Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Žmogus iš Podolsko“

Trisdešimt kelerių metų vyras, vietinio laikraščio redaktorius, baigęs istorijos studijas, besidomintis muzika, su draugais subūręs grupę, neseniai išsiskyręs, gyvenantis netoli sostinės su mama, švelnaus, melancholiško būdo, vis labiau jaučiantis, kad jo valia senka užleisdama vietą bejėgiškumui. Kuo toks žmogus galėtų užkliūti policijos pareigūnams?

Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys, Šarūnas Zenkevičius, Marius Čižauskas ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys, Šarūnas Zenkevičius, Marius Čižauskas ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Mockeliūnaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Mockeliūnaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Gundymas

Jano Fabre’o „Nakties rašytojas“

Personažas gali nepatikti, net prieštarauti žiūrovo pažiūroms, bet, nepaisant to, būti įdomus ir žavintis. Toks yra menininkas Janas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize, spalio 9–11 d. rodytame Vilniaus universiteto Teatro salėje.

Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Ne vidurio kelias

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Vaidina Marius Repšys“

Lietuvos nacionalinio dramos teatro monospektaklyje „Vaidina Marius Repšys“ aktorius pasakoja autobiografinę istoriją, susitelkdamas į save ir savo santykį su teatro profesija. Nuo pradžių jis užmezga tiesioginį ryšį su žiūrovais, vardydamas pavyzdžius ir klausdamas: „Ar tai teatras?“ Tai, kas rugsėjo 27 d. vyko Jonavos kultūros centre, buvo teatras. Nors galima buvo tikėtis, tarkim, dokumentinio pasakojimo apie depresiją ar bipolinį sutrikimą, žodis „liga“ ar konkretūs psichikos sutrikimų pavadinimai spektaklyje nenuskamba.

Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Jaunieji prieš savęs kankinimą

Spektaklis „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“ festivalyje „Scena 10×10“

Naują Nacionalinio Kauno dramos teatro organizuojamą tarptautinį festivalį „Scena 10×10“ rugsėjo 18, 19 d. pradėjo jaunieji trupės „Must Kast“ kūrėjai iš Estijos, spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“ („Peks mõisatallis“, 2017) tyrinėjantys savo tėvynę ir su kritišku humoru demonstruojantys jaunosios kartos požiūrį į tėvų vertybes bei tautos pomėgį kentėti.

Scena iš spektaklio „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Scena iš spektaklio „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Jaanika Tammaru, Kaarelas Targo ir Kristjanas Lüüsas spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Jaanika Tammaru, Kaarelas Targo ir Kristjanas Lüüsas spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kaarelas Targo, Jaanika Tammaru ir Kristjanas Lüüsas spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kaarelas Targo, Jaanika Tammaru ir Kristjanas Lüüsas spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Jaanika Tammaru spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Jaanika Tammaru spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas, Jaanika Tammaru ir Kaarelas Targo spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas, Jaanika Tammaru ir Kaarelas Targo spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas ir Jaanika Tammaru spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas ir Jaanika Tammaru spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas ir Jaanika Tammaru spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas ir Jaanika Tammaru spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas, Jaanika Tammaru ir Kaarelas Targo spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Kristjanas Lüüsas, Jaanika Tammaru ir Kaarelas Targo spektaklyje „Muškit. Iškęsiu. Neskaudės“. M. Savik nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Netobulumai

„Naujojo cirko savaitgalis ’20“

Pagrindinėje šių metų festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ programoje buvo daugiau meno nei triukų. Dauguma cirko artistų savo meistriškumą panaudojo istorijoms pasakoti, užuot stebinę publiką išlavinto kūno galimybėmis. Paveikiausi spektakliai rėmėsi asmeninėmis kūrėjų patirtimis apie netobulus santykius su partneriu, vaiku, savimi ir profesija.

Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Frédéricas Arsenault ir Mathilde Arsenault-Van Volsem spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Frédéricas Arsenault ir Mathilde Arsenault-Van Volsem spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Šokančio žiūrovo atvirumas sau

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Respublika“

Łukaszo Twarkowskio spektaklyje „Lokis“ (LNDT, 2017) yra keliasdešimt minučių trunkanti šokio scena. Pagal ritmišką elektroninę muziką aktoriai sinchroniškai atlieka pasikartojančių, nesudėtingų judesių choreografiją. Paveikus spektaklio momentas skatindavo norą fiziškai prisidėti prie aktorių ir judėti kartu. Šis noras išsipildė spektaklyje „Respublika“ (premjera rugsėjo 3–5 d.).

Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Šaltakraujai apsimetėliai

„Iš kūno ir kraujo“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“ stingsta ne tik Kaino nužudyto brolio Abelio kūnas, bet ir kiekvienas veikėjų ištartas žodis. Jie kalba taip, tarsi žodžiai būtų atsieti nuo jų kūnų, todėl kiekviena frazė pakimba ore, pabrėždama tylą ir susvetimėjimą tarp šeimos narių. Šis Uršulės Bartoševičiūtės režisuoto spektaklio efektas kuria atitinkamą nuotaiką ir leidžia išgirsti kiekvieną veikėjų tariamą eilutę, skambančią taip sukeistintai, kad galima iš naujo pagauti žodžių prasmę.

Andrius Gaučas ir  Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Spąstai moterims

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Julija“

Trakų kultūros rūmuose vasario 21 d. įvykus Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Julija“ premjerai, atmintyje iškyla pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžį, tempiančius vežimą į skirtingas puses ir neleidžiančius jam pajudėti. Nors situacija nėra tokia statiška kaip pasakėčioje, spektakliui kol kas trūksta išgrynintam meno kūriniui būdingos darnos, kai skirtingų kūrėjų idėjos ir įvairūs elementai, papildydami vienas kitą, harmoningai susijungia į visumą. Čia, rodos, kažkas vis nori truputį patraukti vežimą į vieną ar kitą pusę, nepatikėdami vadelių kam nors vienam. Tačiau spektaklis – nelyginant vaisius, kuris net nuskintas dar gali prinokti ir po kurio laiko įgauti tikrąjį skonį.

Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Jokių iliuzijų

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Abelaras ir Eloiza“

Teatre nyksta romantinių santykių tema. Pirštais suskaičiuojami tokie spektakliai kaip „Intymūs pokalbiai“ (rež. Vytautas Rumšas, LNDT, 2016), „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ (rež. Rumšas, LNDT, 2019) pagal Ingmarą Bergmaną, „Dviese sūpuoklėse“ (rež. Ulanbek Baialiev, VMT, 2017) ir pan. Be to, ne visų jų jausmų subtilumas ir psichologinė personažų gelmė atitinka reiklaus žiūrovo reikalavimus dėl meninės kokybės. Regis, ambicingiems režisieriams meilės ir poros santykių tema yra „per smulki“, be to, kelianti pavojų nuslysti į sentimentalumą, klišes, banalybę ir pan., todėl neretai ją tyrinėja aktoriai, pasiilgę psichologiškai niuansuotų vaidmenų, kurių ilgisi ir žiūrovai. Pastaraisiais metais nuo teatro nutolęs režisierius Rokas Ramanauskas (pavasariais „In vino“ rengdavęs poezijos skaitymus) kartu su aktoriais Povilu Budriu (kadaise su Viktorija Kuodyte vaidinusiu subtiliame spektaklyje pagal Marguerite Duras pjesę „Muzika 2“, rež. Audronis Liuga, 2008) ir Elžbieta Latėnaite Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukūrė spektaklį „Abelaras ir Eloiza“ (premjera vasario 6 d.), negailestingai parodantį jausmų vietą XXI amžiuje.

Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas