7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Kelionė į Rusiją su Dostojevskio kompasu

„Idiotas“ Lietuvos rusų dramos teatre

Į tėvynę kunigaikštis Levas Nikolajevičius Myškinas atvyksta pažinti savo tautiečių. Lietuvos rusų dramos teatre gruodžio 15, 16 d. ir sausio 5 d. rodytame Agniaus Jankevičiaus spektaklyje „Idiotas“ ši šalis – Rusija, kurioje iš Šveicarijos sugrįžęs Myškinas patiria tiek, kad vėl suserga. Ką pamato išeivis, bandantis susiorientuoti svečioje-savoje šalyje? Keistas linksmybes, orgijas, korumpuotas sielas, radikalius protestus, aršias diskusijas, cinizmą, beatodairišką kovą dėl asmeninės gerovės. Kiekvienas jo sutiktasis dalyvauja orumo žeminimo varžybose, stengiasi gudriau manipuliuoti kitu ir išradingai jį sugėdinti, kad pasimėgautų savo pranašumu.

Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandras Kanajevas (Lebedevas), Andrius Darela (Jepančinas) ir Arturas Svorobovičius (Ferdyščenka) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (Myškinas) ir Viačeslavas Lukjanovas (Gania) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Valentinas Krulikovskis (kunigaikštis Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Krulikovskis (Myškinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jevgenija Gladij (Nastasja Filipovna), Viačeslavas Lukjanovas (Gania) ir Valentinas Novopolskis (Parfionas Rogožinas) spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Vaikai žaidžia suaugusiųjų jausmus

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Dvi Korėjos“

Ildikó Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“ (2017) liudija, kad meilė vis dar gali būti paveikaus meno kūrinio pagrindas, o jausmų niuansai – atskleisti apie žmogaus būtį ką nors svarbaus. Atmintyje taip pat iškyla subtilus ir jautrus Wong Kar-wai’aus „Meilės laukimas“ (2000). Prancūzų dramaturgo Joëlio Pommerat pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“ (2013) irgi leidžia tyrinėti jausmus ir emocijas.

Paulius Pinigis spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Paulius Pinigis spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Evelina Šimelionė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Evelina Šimelionė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklio „Dvi Korėjos“ plakate. P. Bocullaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Spektaklis apie verslininkę

„Madam Rubinštein“ Lietuvos rusų dramos teatre

Dėl ribos tarp meno ir kičo vis rečiau ginčijamasi bei svarstoma, ar verta analizuoti pramoginius kūrinius. Retkarčiais virsdami antropologais apie komercinį nacionalinį kiną rašo kino kritikai, bet teatro kritikai, priešingai, už „Domino“ „neužsikabino“, gailėdami savo laiko, ir tai, mano nuomone, teisinga.

Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova, Inga Maškarina ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova, Inga Maškarina ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Maškarina spektaklyje „Madam Rubinštein“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Normalus gyvenimas (II)

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Festivalį „Versmė“ lapkričio 9-ąją užbaigė argentinietės Lolos Arias pjesė „Melancholija ir demonstracijos“ (2012), kurioje, kaip ir pirmoje šio straipsnio dalyje aptartame „Normalaus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenime“, per asmenišką dokumentinį pasakojimą dramaturgė atskleidžia šalies politinį bei istorinį kontekstą. Kino režisierė Lina Lužytė vietoj pjesės skaitymo pristatė spektaklio eskizą ar atvirą repeticiją. Aktoriai Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis buvo atmintinai išmokę didžiąją dalį teksto ir tik retkarčiais žvilgtelėdavo į lapus, todėl galėjo kurti personažus, mėgindami užčiuopti mamos ir dukters emocijas bei jų ryšį. Dėl to šiame pasirodyme šiek tiek nukentėjo tekstas, nes pirmame plane atsidūrė ne Arias dokumentinė pjesė apie jos maniakine depresija sergančią motiną, o intriguojantis ir lūkesčius pateisinantis aktorių duetas.

Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis ir Nelė Savičenko pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis ir Nelė Savičenko pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alanas Gurinas ir Mantas Joneikis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alanas Gurinas ir Mantas Joneikis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Denisas Kolomyckis pjesės „Melancholija ir demonstracijos“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Marcelo Vallejo ir Lou Armour filme „Karo teatras“
Marcelo Vallejo ir Lou Armour filme „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Kadras iš filmo „Karo teatras“
Ieva Tumanovičiūtė

Normalus gyvenimas (I)

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Ketvirtą festivalio „Versmė“ dieną žiūrovai turėjo galimybę patekti į dėl renovacijos uždarytą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiąją salę. Užgesus šviesoms parterio eilės paniro į saugią tamsą, o į sceną nusileido ekranas – didysis sufleris.

Kęstutis Cicėnas ir Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas ir Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Gradauskas, Kęstutis Cicėnas, Povilas Budrys ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Gradauskas, Kęstutis Cicėnas, Povilas Budrys ir Rimantė Valiukaitė pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Posesijos obsesija“ skaitymas. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Katrės košmaras?

„Marti“ Vilniaus mažajame teatre

Žemaitės apsakymo „Marti“ siužetą, pasak Gabrielės Tuminaitės, daugelis žino nuo mokyklos laikų, tačiau Vilniaus mažojo teatro scenoje režisierė ištikimai laikosi kūrinio struktūros. Todėl Paulinos Pukytės, kaip dramaturgės, darbas apsiribojo prozos teksto inscenizavimu, nes apsakymas spektaklyje nebuvo dekonstruojamas ar sujungiamas su kitais tekstais. Tik vienoje vietoje įterpiamos rašytojos surinktos patarlės, o Vingių Jonui leidžiama pasakyti „monologą“, kuriame jis kartoja savo tėvo frazes. Šios dvi spektaklio vietos paveikiausios, tačiau akivaizdu, kad režisierei svarbiausia – interpretuoti apsakymą, kuriant savitą spektaklio ženklų audinį.

Scena iš spektaklio „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis, Tomas Kliukas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis, Tomas Kliukas ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Rasa Jakučionytė, Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Rasa Jakučionytė, Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė, Tomas Stirna ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Kiškytė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Kiškytė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Cirko šiaurė ir pietūs

Festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“

Šių metų „Naujojo cirko savaitgalio“, tiksliau, jau savaitės, programoje rugsėjo 4–9 d. „Menų spaustuvėje“ buvo parodyti septyni šiuolaikinio cirko spektakliai. Du iš jų – „Erdvė“ ir „Sužeisti gyvūnai“, pasak festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės, lėmė programos sudarymą.

Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš cirko spektaklio „Erdvė“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Juanas Ignacio Tula ir Stefanas Kinsmanas spektaklyje „Šventasis medis“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Alexis Akrovatakis kūrinio eskize „Jostka“. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Moncktonas spektaklyje „Kaulai“. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Moncktonas spektaklyje „Kaulai“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dingusi tapatybė

„Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatre

 

Martino Crimpo pjesę „Pasikėsinimai į jos gyvybę“ (spektaklio pavadinime virtusią į „gyvenimą“) sudaro septyniolika scenarijų teatrui, juose nežinomi veikėjai kalba apie niekada nepasirodančias moteris vardu Anė. Tekste su pasikartojančiais motyvais horizontalūs ir pasvirieji brūkšniai žymi kalbėtojų kaitą, nes personažų pjesėje nėra. Oskaras Koršunovas ir septyni aktoriai iš eilės ir pažodžiui pastatė visas pjesės dalis, išskyrus pirmąją su telefono autoatsakiklyje Anei paliktomis žinutėmis – atsiprašymais, nurodymais, pranešimais apie prekių užsakymus, grasinimais, kvietimais, meilės prisipažinimais ir kt., nes šie motyvai išplėtojami kitose dalyse. Su kalba ir forma eksperimentuojantis Crimpas 1997 m. sukurtos pjesės pradžioje pažymi: „Tegu kiekvieno scenarijaus žodžiai – dialogas – rutuliojasi atskiro pasaulio – sumanymo – fone, geriausiai atskleidžiančiame jo ironiją.“ Tokį atskirą pasaulį-foną dramaturgo žodžiams kiekvienoje scenoje ir sukūrė aktoriai ir režisierius.

Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Artiomas Rybakovas spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Artiomas Rybakovas spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dvyliktokai, vartojantys tėvų kokainą

„Kreida“ Lietuvos rusų dramos teatro „Erdvėje A-Z“

Teisiškai dvyliktos klasės mokinių daugumą sudaro pilnamečiai piliečiai, ne tik besimokantys mokykloje, bet ir joje balsuojantys per rinkimus, – prieš įstatymą jie yra lygūs su savo tėvais ir mokytojais. Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) „Erdvėje A-Z“ – klasė su šešiais vienviečiais suolais ir mokytojo stalu, pagamintais iš perdirbtų medžio drožlių. Lentos vietoje – stiklas, iš kitos pusės uždengtas baltomis žaliuzėmis. Joms tarsi uždangai prasiskleidus už stiklo atsiveria kita erdvė, kurioje mirgant rožinei „strobo“ šviesai pagal klubinę muziką šoka ir linksminasi spektaklio „Kreida“ veikėjai. Tačiau netrukus jie grįš į jau išaugtus mokyklos suolus.

 

Spektaklis užbaigė LRDT projektą „Mokyklinė drama“, kuriame lietuvių ir rusų mokyklų mokiniai, aktoriai bei dramaturgai dalijosi patirtimi ir kūrė trumpas pjeses. Projekte dalyvavęs dramaturgas Mindaugas Valiukas parašė pjesę „Kreida“, kurioje gausu dramatiškų ir komiškų scenų iš šiuolaikinių dvyliktokų ir jų tėvų gyvenimo. Kūrinį į rusų kalbą vertė aktorius Telmanas Ragimovas ir Olga Topunova, šiuolaikinę jaunimo kalbą papildydami įtikinamu slengu. „Kreidos“ veikėjai nuolat patenka į moralinio pasirinkimo situacijas: ar daryti smulkų nusikaltimą su bendraamžiais? Ar pasiduoti vyresnybės spaudimui ir nekreipti dėmesio į korupciją? Ar nutylėti savo poziciją dėl darbo vietos išsaugojimo? Ar palaikyti nesąžiningą kitų elgesį su aplinkiniais?

Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Scena iš spektaklio „Kreida“. D. Labučio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Pirmūnas ar beprotis?

„Pamišėlis“ Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatre

Ant OKT studijos sienos kabo trofėjiniai ragai. Prie tokių derėtų medžiu apmuštos užmiesčio namo sienos ir grindys, girgždančios nuo savo ginklus medžioklėje pasiruošusių išbandyti vyrų žingsnių. Atvirkščiai pakabinti gyvūno ragai spektaklyje „Pamišėlis“ yra vienas iš vyriško pasididžiavimo atributų.

Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka spektaklyje „Pamišėlis“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas