7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Ieva Tumanovičiūtė

Pažinimo grožis

„Mano fėjų herbariumas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“ pagal Benjamino Lacombe’o ir Sébastieno Pérezo knygą pasakojama iš pirmo žvilgsnio graži ir jaudinanti istorija. Mokslininkas Aleksandras keliauja tirti gamtos ir susiduria ne tik su nepažįstamomis būtybėmis, bet ir su pačiu savimi: savo ambicijomis, vienatve, artimųjų ilgesiu, tikrovės ir iliuzijos dilema. Išorinė stebuklinė kelionė paslaptingame miške susipina su vidinės veikėjo brandos istorija (inscenizacijos autorė Daiva Čepauskaitė). Šis pasakojimas suteikia galimybę pasitelkti vaizduotę ir kurti vaikams teatro stebuklą.

Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Albinas Budnikas spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Albinas Budnikas spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Prasilenkimai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Sulėtintai“

„Svarbiausia – nepraeiti pro žmogų kaip pro stulpą ar pastatą“, – yra pasakęs menininkas Denisas Kolomyckis. Abejingumas skaudina, ypač kai tylomis, tarsi būtų svetimi, prasilenkia pažįstami žmonės. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Sulėtintai“ (premjera gruodžio 5 d.) galerijos direktorius ir menininkė keliasdešimt kartų kartoja prasilenkimą koridoriumi. Kadaise vienas pro kitą praėję nedrįsdami ištarti žodžio, dabar atkurdami praeities akimirką jie suvaidina įvairius jos variantus.

Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Bičiūnaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Monika Bičiūnaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Motinos sodas

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio gastrolės Vilniuje

Maksimo Gorkio pjesėje „Vasa Železnova“ artimųjų santykiai pagrįsti bendru kapitalu. Suaugę vaikai yra finansiškai priklausomi nuo tėvų. Merdint šeimos tėvui Zacharui Železnovui, kyla paveldėjimo rūpesčių. Nors po vienu stogu gyvenančių kelių kartų šeimos paveikslas šiandien retas, merkantiliniai ryšiai tarp giminių neišnykę.

Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas ir Karolina Kuzborska spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas ir Karolina Kuzborska spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Aklavietė

„Psichozė 4.48“ Oskaro Koršunovo teatre

Oskaro Koršunovo teatro „Psichozė 4.48“ – nepatogus spektaklis. Tai nepagražintas ir nepalengvintas susitikimas su ribinės būsenos žmogumi. Spektaklyje atveriama tai, ką išstumia sveikos psichikos mechanizmai, kad save apsaugotų. Tačiau kyla klausimas dėl viso to prasmės.  

 

Spektaklio režisierė Kornelija Krasilnikovaitė, dar studijuodama Klaipėdos universitete, sukūrė darbą apie psichikos sutrikimus „Balti namai“ (2014). Lietuvos rusų dramos teatre pastačiusi Antono Čechovo „Mešką“ (2015) – teatrališką pokštą pagal roko muziką – bei režisavusi kelis socialiai atsakingus renginius, tokius kaip „Pride Voices“ (2016) ir „Įvairovės balsai“ (2018), pasirinkdama Sarah Kane pjesę „Psichozė 4.48“ (premjera rugsėjo 25 d.) ji plėtoja studijų metais sudominusią temą.

Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Justina Jukonytė spektaklyje „Psichozė 4.48“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Abejok

Spektaklis „Būk atsargi“ festivalyje „Sirenos“

Tai, ko esame išmokomi vaikystėje, tarptautiniame festivalyje „Sirenos“ vardijo vaikai grupės „Forced Entertainment“ spektaklyje „Naktis seka dieną“. „Jūs mokote mus: būk atsargi“, – galėtų būti dar vienas pasirodymui tinkamas šūkis. Kaip asmenybę veikia šis globėjiškas perspėjimas, per mažiau nei valandą parodo menininkė iš Indijos Mallika Taneja monospektaklyje „Būk atsargi“. Be užuolankų ši frazė reiškia: „Būk atsargi, kad tavęs neišprievartautų.“ Ši iš kartos į kartą mergaitėms perduodama grėsmė ir baimė yra universali ir kartu kultūriškai specifinė patirtis, formuojanti stereotipinę „moterišką“ asmenybę ir elgseną.

Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Mallika Taneja spektaklyje „Būk atsargi“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Jausmų režisūra

„Aš nieko neatsimenu“ Vilniaus mažajame teatre

Šiuolaikinio teatro kryptys rodo, kad šiandien žmogui trūksta laiko jausti. Itin stengiamasi vengti skausmo – atstūmimo, praradimo, nesėkmės ir kitokios kančios. Jautrumas bukinamas vaistais, priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, persidirbimu, informacijos srautais, stiprių įspūdžių paieškomis, atsitiktiniais santykiais ir t.t. Todėl ir teatre vis rečiau matome personažus, kurie jaustų, patirtų, išgyventų, užtat scenoje įvairiomis technologijomis stengiamasi atkurti šiuolaikinio žmogaus egzistencinę būseną – nuobodulio vengimą ir tobulos nejautros, užsimiršimo, malonumo paieškas. Todėl daliai šiuolaikinio teatro kūrėjų personažų jausmai neatrodo aktualūs.

Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Gediminas Girdvainis spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Septintas kamuoliukas

„Naujojo cirko savaitgalis ’19“

Per festivalį „Naujojo cirko savaitgalis ’19“ prisiminiau epizodą iš Romaino Gary romano „Aušros pažadas“: „Žongliruodavau apelsinais, lėkštėmis, buteliais, šluotomis, viskuo, kas pakliūdavo man po ranka; mano noras kurti ir tobulėti, atlikti stebuklingą ir unikalų žygdarbį, trumpai tariant, meistriškumo alkis šitaip surado kuklų, tačiau aistringą išraiškos būdą. Jaučiausi atsidūręs prie stebuklų prieigų, srities, kurioje norėjau iškilti: pasiekti ir įvykdyti tai, kas neįmanoma. (...) Bet, kad ir ką darydavau, septintas kamuoliukas visuomet išsprūsdavo iš rankų. Šedevras likdavo nepasiekiamas, visada toks aiškus ne iki galo, toks nujaučiamas, bet neįmanomas pasiekti.“ Cirko artistus vienijantis meistriškumo alkis su siaubu verčia įsivaizduoti, kiek valandų per dieną jie žongliruoja, suka lanką, atlieka akrobatinius pratimus, t.y. treniruoja kūną ir dėmesio koncentraciją, kad įvykdytų tai, kas neįmanoma. Tačiau šiuolaikiniame cirke siekiama ne tik meistriškumo, bet ir pasakoti istorijas, perteikti idėjas bei kelti klausimus.

Erik Åberg ir Jay Gilligan pasirodyme „Daiktų dėlionės“. D. Matvejevo nuotr.
Erik Åberg ir Jay Gilligan pasirodyme „Daiktų dėlionės“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Kunsmanas, Marija Baranauskaitė ir Eneas Vaca Bualó eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Kunsmanas, Marija Baranauskaitė ir Eneas Vaca Bualó eskize „Piknikas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pamiršti Babelį“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Jatta Borg spektaklyje „Žiema liepą“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Grete Gross spektaklyje „Ribos“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Žiūrovas vaiduoklis

„Dėdė Vania“ Lietuvos rusų dramos teatre

Galimybė tapti nematomam jaudina vaizduotę – tai leistų slapčia priartėti prie kitų. Šią svają išpildo Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) spektaklis „Dėdė Vania“ (premjera – birželio 20, 21 d.). Nors menas ir taip leidžia žiūrovui iš arti stebėti veikėjų gyvenimą, šiame kūrinyje suartėjimas tampa dar intymesnis. Čia aktoriai vaidina, o žiūrovai vaidenasi – kaukė kiekvieną jų paverčia šmėkla, galinčia patekti į veikėjų kambarius, apžiūrėti jų daiktus, stovėti visai greta jų ir likti nematomam. Tik ar šis žiūrovą įtraukiantis žaidimas, suteikiantis potyrių, atskleidžia ką nors daugiau apie Antono Čechovo personažus, leidžia stipriau išgyventi jų dramas ar išplečia pjesės prasmes?  

Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Inga Maškarina spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Inga Maškarina spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Andrius Darela spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Andrius Darela spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Juliana Volodko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Juliana Volodko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jurijus Ščiuckis ir Valentina Lukjanenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jurijus Ščiuckis ir Valentina Lukjanenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Meilė ar kerštas?

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius

Paskutinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Jaunųjų kūrėjų programos konkurso spektaklis „Borderline Queen. Kerštas“, birželio 5, 6 d. parodytas bare „Kablys+Kultūra“, įsiliejo į „Baltic Pride“ festivalio savaitę. Birželio 4–9 d. vyko įvairūs LGBT+ bendruomenės renginiai, konferencijos, diskusijos, filmų peržiūros, vakarėliai, o birželio 8-ąją – apie 10 tūkstančių dalyvių pritraukusios ketvirtosios Vilniuje eitynės „Už lygybę!“. Šis LGBT+ įvykių kontekstas ne tik padėjo pasirodymui „Borderline Queen. Kerštas“, bet ir išryškino kai kuriuos jo trūkumus.

Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Brigida Gruodytė spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Brigida Gruodytė spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ka Katharsis spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ka Katharsis spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Aptemimas

„Sapnavau sapnavau“ Jaunimo teatre

Spektaklyje „Sapnavau sapnavau“ nėra vaizdo, kurį galima būtų nufotografuoti ar aprašyti. Jis vyksta tamsoje, su kuria neapsipranta akys, ir nėra skirtumo, ar būsi užsimerkęs, ar atsimerkęs. Su tokia aklina tamsa kasdienybėje retai susiduriama. Ji išryškina garsus ir skatina klausytis. „Sapnavau...“ atveju, iš skirtingų taškų erdvėje sklindant įrašytiems balsams, susiduriama su dviem baimėmis – baime nusikalsti ir baime prarasti artimą.

„Sapnavau sapnavau“
„Sapnavau sapnavau“
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas