Vidmanto Bartulio ir Petro Vyšniausko vinilinę plokštelę „Hommage à Čiurlionis“ pasitikus
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vis dar teikia neišsemiamų inspiracijų meninėms idėjoms. Ypač šiemet, kai švenčiame jo gimimo 150-metį, matomas ypatingas ne tik jam skirtų renginių, bet ir šiuolaikiškai permąstomos jo kūrybos sklaidos pagyvėjimas. Vienas tokių integruotų čiurlioniškųjų pavidalų – Čiurlionio muzikos ir džiazo improvizacijos jungtys.
Pokalbis su kompozitoriumi ir dirigentu Vykintu Baltaku
Balandžio 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas kompozitoriaus Vykinto Baltako, ir solistas violončelininkas Mindaugas Bačkus pristatys intriguojančią programą „Disputas su Schubertu“, kuri byloja apie muzikos idėjų kismą ir amžinai aktualias menines idėjas nuo romantiškojo Franzo Schuberto iki šių dienų. Šia proga kalbiname programos sumanytoją ir dirigentą, Lietuvoje ir užsienyje veiklą plėtojantį kompozitorių Vykintą Baltaką.
„Kalnų sonata“: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Petras Geniušas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų jubiliejus Nacionalinėje filharmonijoje kaip reikiant įsismarkavo. Neskaičiuojant visą pasaulį apimančių Čiurlionio kvarteto gastrolių (jau pagrota, regis, net vienuolika koncertų), garsinančių Čiurlionio vardą nuo Suomijos iki Japonijos, pačioje filharmonijos salėje nuo vasario skamba išskirtiniai koncertai, atskleidžiantys ir Čiurlionio kūrybos atvertis, ir prasmingus jo laikmečio kontekstus, ir dabartinę jo refleksiją.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Mirgos Gražinytės-Tylos koncertas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui
Retai matau, kad į koncertą publika ateitų taip nuoširdžiai šventiškai nusiteikusi, pasiruošusi, pasidabinusi šilkiniais šalikėliais ar kaklaraiščiais su Čiurlionio paveikslų fragmentais, ir spinduliuotų pagarbiu svarbių įvykių laukimu. Toks koncertas įvyko kovo 15 d. sausakimšoje Nacionalinėje filharmonijoje, o jo programa ir atlikėjai išties skatino nepaprastą susidomėjimą.
Pokalbis su kompozitore Loreta Narvilaite
Kaip tik penktadienį, kai pasirodo „Septynios meno dienos“, kovo 7-ąją, bus iškilmingai įteikiamos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Tarp laureatų – kompozitorė Loreta Narvilaitė, šiemet rudenį pažymėsianti gražią sukaktį. Žinant jos muziką, su šia poetiško skambesio kūrėja, ko gero, smagiausia pabėgti nuo slegiančių nūdienos aktualijų bei kontekstų ir panirti vien į kūrybos pasaulius – ten, kur mūsų stiprybė, amžinai gyvybingos idėjos ir žmogiškasis atsivėrimas byloja vien muzikos garsais.
Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene apie Čiurlionio metus
Atrodo, visa Lietuva noriai sujudo įvairiais renginiais ir kūrybiniais projektais švęsti Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Aš labai tuo džiaugiuosi ir manau, kad ne tik institucijos, meniniai kolektyvai ar kūrėjai stengiasi įprasminti savo santykį su Čiurlioniu, bet ir kiekvienas lietuvis visą gyvenimą su juo turi kažkokį nenusakomai gilų saitą, kuris niekados nenutrūks, o gal ateity ir teiks jėgų mūsų išlikimui, dvasinei stiprybei.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir saksofonų kvarteto „Signum“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Koncertų salėse jau skamba šventine nuotaika dvelkiančios programos. Ne išimtis ir Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 14 d. vykęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo meno vadovo Modesto Pitrėno, ir saksofonų kvarteto iš Vokietijos „Signum“ koncertas „Vilniaus simfonija“. Koncertas pavadintas pagal Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus naują kūrinį, tad į jo premjerą pirmiausia ir norisi atkreipti dėmesį, nors opusas pradėjo antrą vakaro dalį.
LNSO koncertas su Victorienu Vanoostenu ir Maximilianu Hornungu Nacionalinėje filharmonijoje
Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) pianistas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas dirigavo ne pirmą kartą. Su mūsų Nacionaliniu simfoniniu maestro susipažino 2021 m., pakviestas į Mūzos Rubackytės organizuojamą Vilniaus fortepijono festivalį, ir diriguodamas LNSO atliko prancūzų muzikos programą, vėliau parengė įspūdingų romantinės muzikos koncertų. Vanoostenas prisipažįsta iškart susižavėjęs mūsų orkestro profesionalumu ir pamilęs Vilnių. Orkestrantai sako, kad simpatija ir pagarba abipusė.
28-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio atgarsiai
Liepos mėnesį Nidoje vykęs jau 28-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, gvildeno temą „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“. Tokia potemė skatino išsamiau pamąstyti apie tiesiogine ir perkeltine prasme svarbų viršūnės arba viršukalnės įvaizdį (šią alegoriją savo tekstuose dažnai vartojo ir Th. Mannas), panagrinėti asmenines viršūnių siekiamybes, šio simbolio reikšmę filosofijos, istorijos, muzikos kontekstuose.
Koncertas „Requiem Stasio Lozoraičio atminimui“ Vilniaus festivalyje
Šiandien žodis „paminklas“ tapo bene labiausiai provokuojančiu ir erzinančiu reiškiniu, o tyčinės (veikiau patyčinės) kai kurių veikėjų idėjos skaldo visuomenę ir dar labiau devalvuoja pačią jo esmę – išskirtinio pagerbimo žymę. Bet šįkart mintys sukasi apie kitokį paminklą – dvasinį, koks gali būti muzikos kūrinys, unikaliai išreiškiantis ir prikeliantis pagerbiamos asmenybės atminimą.