7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Didingas akordas

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo naują koncertų sezoną

Pagaliau pradėta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija. Todėl savo naująjį, 33-iąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, pradeda viešėdamas Nacionalinėje filharmonijoje. Spalio 3 d. vykusiame koncerte buvo tęsiamas sumanymas atlikti visas Antono Brucknerio bei Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijas (aštuonias jų orkestras jau įrašė į kompaktines plokšteles). Šįkart koncerte skambėjo Šostakovičiaus Aštuntoji.

Alena Bajeva ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Vieną mielą rytą

Naujo sezono pradžios koncertas „Dedikacija Rugsėjo 11-osios aukoms“ Nacionalinėje filharmonijoje

Kažkoks déjà vu. Štai už akių užkliuvo viename iš portalų surinkta medžiaga, ką lygiai prieš 20 metų rugsėjo 11-osios rytą rašė didžiausi mūsų dienraščiai: nedemokratiški Lukašenkos „rinkimai“ Baltarusijoje ir kai kurių mūsų Seimo narių liaupsės „batkai“, dešimtys pilstuko aukų (tiesa, tąkart Estijoje), korupcijos skandalėliai, politinės rietenos ir pan.

Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ėjimas pakrante

25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai

Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.

Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė, Emilija Vaiginytė, Matas Macevičius, Dalia Vaicenavičienė

Kaip medžio ošimas

In memoriam kompozitoriui, multiinstrumentininkui, pedagogui, kritikui Algirdui Klovai (1958 10 26–2021 07 16)

Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.

Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“.  2015 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“. 2015 m.
Laimutė Ligeikaitė

Be ribų

Mintys po Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO koncerto Vilniaus festivalyje

 

Sėkmingai įsibėgėjęs Vilniaus festivalis šiemet kaip niekad simbolizuoja muzikos ir muzikantų nemarumą, kad ir sunkiomis sąlygomis. Pandemijos fone Nacionalinė filharmonija – viena iš intensyviausiai atsigavusių įstaigų – surengė puikių koncertų, kūrinių premjerų, pritraukė žinomų atlikėjų. Mielai į gyvus koncertus sugrįžta ir publika, tik gaila, dar ribojama atstumų ir negalinti užpildyti salės sausakimšai. Savo gerbėjų ratą turi ir Gedimino Gelgoto įkurtas ir vadovaujamas orkestras NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras), tad birželio 13-ąją jie irgi turėjo progą „gyvai“ susitikti Vilniaus festivalyje.  

Julija Ivanovaitė, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Augusta Jusionytė. D. Matvejevo nuotr.
Augusta Jusionytė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Simaška. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Simaška. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Vincas Bačius. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Vincas Bačius. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Įkvėptas Beethoveno

Pokalbis su kompozitoriumi Arvydu Malciu prieš kūrinio premjerą Vilniaus festivalyje

Beethoveno fenomenas, manau, yra palietęs kiekvieną menininką. Kiekvienam Beethovenas yra muzikos klasikos simbolis. Po Prancūzijos revoliucijos Europoje 20 metų tęsėsi suirutė, chaosas, Napoleono karai tai su viena, tai su kita valstybių koalicija.

Arvydas Malcys. L. Malcio nuotr.
Arvydas Malcys. L. Malcio nuotr.
Arvydas Malcys su Laimonu Salijum, Modestu Pitrėnu ir LNSO. 2020 m. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys su Laimonu Salijum, Modestu Pitrėnu ir LNSO. 2020 m. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas, Rūta Prusevičienė ir Arvydas Malcys. 2014 m. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas, Rūta Prusevičienė ir Arvydas Malcys. 2014 m. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir Vaiva Malcienė. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir Vaiva Malcienė. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys ir Klaipėdos kamerinis orkestras. Asmeninio archyvo nuotr.
Arvydas Malcys ir Klaipėdos kamerinis orkestras. Asmeninio archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Primirštos bendrystės blyksnis

Gaila Kirdienė, Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2020.

Kai 2014 m. rašiau apie dviejų dalių leidinį, skirtą muzikų tremtinių temai (Jūratė Vyliūtė, Gaila Kirdienė, Lietuviai ir muzika Sibire, Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013), buvo ką tik įvykdyta Krymo aneksija, rusų inteligentija pasidalijo į priešingas stovyklas, buvo sudarinėjami „pritariančių“ sąrašai ir pan.

Apie 1950 m. latvių tremtinės plaukia valtimi švęsti Lyguo. Krasnojarsko kr. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“.
Apie 1950 m. latvių tremtinės plaukia valtimi švęsti Lyguo. Krasnojarsko kr. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“.
Apie 1957 m. Troicko Pečiorsko (Komija) lietuviai ir latviai iškyloje prie Pečioros upės. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir Spruogių šeimos archyvo.
Apie 1957 m. Troicko Pečiorsko (Komija) lietuviai ir latviai iškyloje prie Pečioros upės. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir Spruogių šeimos archyvo.
1957 m. lietuvių šventė Sibiro Usolėje, apsilankius Irkutsko lietuviams. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir J. Ligeikos asm. archyvo.
1957 m. lietuvių šventė Sibiro Usolėje, apsilankius Irkutsko lietuviams. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir J. Ligeikos asm. archyvo.
Gailos Kirdienės knygos viršelis. I tomas
Gailos Kirdienės knygos viršelis. I tomas
Gailos Kirdienės knygos viršelis. II tomas
Gailos Kirdienės knygos viršelis. II tomas
Laimutė Ligeikaitė

Užlieja lyg jūros banga

Įspūdžiai išklausius naują kompaktinę plokštelę su Eduardo Balsio kūriniais („Ondine“, 2021)

Nors jau pagaliau atgijo gyvi koncertai, muzikos įrašų derlius per pandemiją buvo toks gausus, kad dar ilgai aptarinėsime juos laikraščio puslapiuose. Šį kartą itin pradžiugino neseniai pasirodžiusi Eduardo Balsio kūrinių kompaktinė plokštelė, kurią 2020 m. rudenį Nacionalinėje filharmonijoje įrašė Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai – smuikininkas Džeraldas Bidva ir kompozitoriaus anūkė, pianistė Indrė Baikštytė.

Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Eduardo Balsio plokštelės viršelis
Eduardo Balsio plokštelės viršelis
Laimutė Ligeikaitė

Dovanojimo prasmė

Mūza Rubackytė prisimena Joną Žiburkų (1947–2021)

Neseniai sužinojome, kad Lietuvos muzikos pasaulis neteko vieno ryškiausių savo mecenatų – mediko, kolekcininko, melomano Jono Žiburkaus. Ši liūdna proga paskatino dar kartą prisiminti prasmingą šios asmenybės veiklą, taip pat pakalbėti apie menininkams itin reikšmingą sritį – mecenatystę.

Jonas Žiburkus. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Žiburkus. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Žiburkus ir Viačeslavas Ganelinas. Vilniaus Gaono žydų muziejaus / D. Matvejevo nuotr.
Jonas Žiburkus ir Viačeslavas Ganelinas. Vilniaus Gaono žydų muziejaus / D. Matvejevo nuotr.
Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Meilė harmonijai

Pokalbis su 80-metį švenčiančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene

Metams baigiantis kalbiname jubiliejinius, o kartu ir sunkius metus išgyvenančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovę Rūtą Prusevičienę. Šįkart kalbamės apie pandemijos pristabdytą veiklą, naujas išeitis ir esminį jausmą – „meilę harmonijai“.

Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas ir Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas ir Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Su David Geringu ir Arvydu Malciu. D. Matvejevo nuotr.
Su David Geringu ir Arvydu Malciu. D. Matvejevo nuotr.
Su Sergejumi Krylovu ir Justu Prusevičiumi. D. Matvejevo nuotr.
Su Sergejumi Krylovu ir Justu Prusevičiumi. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas