7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Jaunatviškai ir brandžiai

Trio „Xylos“ kamerinės muzikos koncerto įspūdžiai

Sekmadienio popietę (vasario 3 d.) tarp snieguotų kalvų baltuojančiuose Užutrakio dvaro rūmuose nesutilpo nei publika, nei jaunatviška aistra muzikai, nei dramatizmu kunkuliuojantys opusai. Tokį „žemės drebėjimą“ sukėlė jaunas tarptautinis fortepijoninis trio „Xylos“, kuriame muzikuoja lietuvių smuikininkė Ieva Pranskutė, kroatų violončelininkas Mislavas Brajkovićius bei japonų pianistė Mayu Kotari. Visi trys studijuoja Austrijoje, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, yra tarptautinių konkursų laureatai, savo šalių apdovanoti už pasiekimus, intensyviai koncertuojantys solo bei kameriniuose ansambliuose. Ievą Lietuvoje, žinoma, išgirstame dažniau. Dar besimokydama M.K. Čiurlionio menų mokykloje, ji griežė su Lietuvos kameriniu orkestru, vėliau koncertavo su „Kremerata Baltica“, grojo rečitalius įvairiose Europos koncertų salėse. Greta „Xylos“ trio, kamerinę muzika atlieka su „Doreen Quartet“, 2017 m. festivalyje „Sugrįžimai“ Vilniuje puikiai pasirodė su pianiste Morta Grigaliūnaite ir violončelininku Mislavu Brajkovićiumi. Su šiuo violončelininku I. Pranskutė koncertuoja jau ketvirtus metus, 2017 m. „ISA Prague-Vienna-Budapest“ festivalyje jie laimėjo specialų prizą už geriausią Zoltáno Kodály Duo, op. 7, atlikimą, ne kartą pasirodė ir Lietuvoje. O pianistė Mayu Kotari mūsų šalyje viešėjo pirmą kartą.

Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ieškoti ir dalintis

Pokalbis su smuikininku Džeraldu Bidva

„Daugiafunkcionalus, virtuoziškas, turintis improvizacijos talentą, subtilų koloritą, gebantis tuo pat metu ne tik soluoti, bet ir vesti orkestrą bei girdėti ansamblį, puikus koncertmeisteris, su kuriuo orkestrantai jaučia vienas kito petį ir alsavimą“, – taip apibūdinamas smuikininkas Džeraldas Bidva, ilgametis „Kremerata Baltica“ bei Lietuvos kamerinio orkestro primarijus. Daug įspūdingų projektų jo parengta su Gidonu Kremeriu, dažnai koncertuota su iškiliais atlikėjais ir dirigentais, tarp kurių – Gustavo Dudamelis, Christophas Eschenbachas, Simonas Rattle’as, Martha Argerich, Daniilas Trifonovas, Mario Brunello, Olegas Maisenbergas, Sergejus Krylovas ir kiti. Kaip orkestrų lyderis smuikininkas yra įrašęs daugiau nei 20 kompaktinių plokštelių, pelniusių prestižinius apdovanojimus „Grammy“, ICMA, „Echo Klassik“. Pernai rudenį pasirodė antroji solinė smuikininko plokštelė „Baltic Concerti“, ji iš dalies ir paskatino pakalbinti šį talentingą smuikininką, ryškiausių orkestrų „pilkąjį kardinolą“.

Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva ir Martha Argerich. V. Balkūno nuotr.
Džeraldas Bidva ir Martha Argerich. V. Balkūno nuotr.
Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldo Bidvos plokštelė „Baltic Concerti“
Džeraldo Bidvos plokštelė „Baltic Concerti“
Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo Eduardo Balsio šimtmečio metai

Vis garsiau girdėti, jog Klaipėdoje vyksta daug puikių muzikinių renginių, nepertraukiamai pluša Klaipėdos koncertų salė, nors ir laukdamas naujojo modernaus pastato, savo veiklą reikšmingais projektais gaivina Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. 2019-ieji Klaipėdai, o ir visai Lietuvai, ypatingi metai – švęsime Lietuvos muzikos korifėjaus Eduardo Balsio (1919–1984) šimtmetį. Iškilmingi jubiliejiniai renginiai vyks visoje Lietuvoje, o prasidėjo jie būtent Klaipėdoje E. Balsio 100-mečio renginių programai skirta spaudos konferencija, surengta sausio 11 d. laive „Meridianas“. Spaudos konferencijoje dalyvavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, kompozitoriaus dukra pianistė, profesorė Dalia Balsytė, E. Balsio 100-mečio Lietuvoje renginių organizacinės grupės koordinatorius, E. Balsio mokinys, VšĮ „Ars&Sonoris“ direktorius kompozitorius Gintaras Samsonas, organizacinės grupės narė muzikologė Jūratė Katinaitė, smuikininkė Lina Marija Songailė, būrys vietinių Klaipėdos ir iš kitų miestų atvykusių žurnalistų.

Eduardas Balsys. V. Koreskovo nuotr.
Eduardas Balsys. V. Koreskovo nuotr.
Dalia Balsytė, Laima Vilimienė, Jūratė Katinaitė spaudos konferencijoje „Meridiane“. Organizatorių nuotr.
Dalia Balsytė, Laima Vilimienė, Jūratė Katinaitė spaudos konferencijoje „Meridiane“. Organizatorių nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Romantiškas monologas

Mintys po Petro Geniušo rečitalių Paliesiuje ir „Vaidiloje“

Pastaruoju metu esame lepinami Lietuvoje koncertuojančių įdomiausių Europos pianistų iš užsienio. Tokiomis sąlygomis net ir savus primiršti įmanoma. Apie tai, kad mūsų fortepijono menas gyvybingas, itin rimtu rečitaliu priminė Petras Geniušas. Koncertas „Du monologai“ su Roberto Schumanno Fantazija C-dur, op. 17, ir Ferenco Liszto Sonata h-moll išsiskyrė ne tik sudėtinga programa, bet ir seniai rečitaliuose nebūta istorine koncepcija, atskleidžiančia geriausias romantizmo fortepijoninės muzikos tradicijas ir netgi ano meto didžiųjų santykius.

Petras Geniušas Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Petras Geniušas Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Petras Geniušas „Vaidilos“ teatre. A. Žukovo nuotr.
Petras Geniušas „Vaidilos“ teatre. A. Žukovo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Įkvepiantys atradimus

Mintys po trio „Kaskados“ koncerto salėje „Organum“

Kartais margoje gausybėje renginių, bent jau Vilniuje, išties galima pasiklysti arba susinervinti, kodėl bent keletas jų vyksta vienu metu, nors persiplėšk. Žinoma, nemenką pasirinkimo įtaką daro ir reklaminė informacija socialiniuose tinkluose, įvairiose medijose. Nekalbant apie nuolat sau dėmesio reikalaujančius ir jo gaunančius popsininkus, informacinis srautas net ir vadinamosios rimtosios (akademinės) muzikos srityje toks platus ir sraunus, kad galiausiai, ne be reklaminio įžūlumo, tame vandenyne matomi tik kruiziniai laineriai – stambiausi festivaliai, išskirtiniai simfoniniai koncertai, neeiliniai operos projektai ir t.t., vykstantys ne mažesnėse scenose nei bent jau Operos teatras, Kongresų rūmai, Filharmonija ar „Compensa“ (didesnių ir neturime). O kartais taip smagu į juos numoti ranka ir nueiti į kokį jaukų mažytį kamerinės muzikos koncertą! Tokie renginiai ir jų dalyviai, palyginti su didžiaisiais, yra lyg vos pastebimos, muzikinio vandenyno bangų vėtomos valtelės. Kad jos nenuskęstų, itin reikšmingu veiksniu tampa pačios muzikos bei jos atlikimo kokybė. Ir jos poreikį jaučianti publika.

 

Apie vieną tokį koncertą ir dalinuosi mintimis. Lapkričio 6 d. nedidukėje, modernioje fortepijonų salono „Organum“ salėje, gražiai puoselėjančioje kamerinių koncertų veiklą, klausėmės trio „Kaskados“ – Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas) ir Edmundas Kulikauskas (violončelė). Drauge muzikuoti daugiau nei dvidešimt metų – nemenkas stabilumo, aukštos meistriškumo kartelės išlaikymo, atsinaujinimo, pagaliau repertuaro iššūkis. Kalbant apie „Kaskadas“, niekas iš ką tik paminėtų komponentų abejonių nekelia. Ansamblis jau seniai tapo svarbiu Lietuvos muzikos reiškiniu, be kurio kažin ar įsivaizduotumėm suskambančias gausias dabarties lietuvių autorių premjeras arba monumentalius pasaulinės klasikos ciklus, tokius kaip visi Ludwigo van Beethoveno, Johanesso Brahmso, Franzo Schuberto fortepijoniniai trio (jau pradėtas ir kelių dešimčių Josepho Haydno fortepijoninių trio ciklas), kurie, kaip sakė koncertą komentavusi muzikologė Vytautė Markeliūnienė, pasauliniame kontekste tebeišlieka kaip tam tikras matas, liudijantis juos rengiančių atlikėjų interpretacinę drąsą ir kūrybinę sveikatą.    

Albina Šikšniūtė. A. Svirsko nuotr.
Albina Šikšniūtė. A. Svirsko nuotr.
Edmundas Kulikauskas. A. Svirsko nuotr.
Edmundas Kulikauskas. A. Svirsko nuotr.
Trio „Kaskados“ po koncerto. A. Svirsko nuotr.
Trio „Kaskados“ po koncerto. A. Svirsko nuotr.
Rusnė Mataitytė, Albina Šikšniūtė. A. Svirsko nuotr.
Rusnė Mataitytė, Albina Šikšniūtė. A. Svirsko nuotr.
Trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Komunikabilios muzikos paieškos

Pokalbis su kompozitoriumi Antanu Kučinsku

Šiais metais penkiasdešimtmetį švenčiantis kompozitorius Antanas Kučinskas drąsiai gali konstatuoti savo kūrybinio gyvenimo pilnatvę: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, nuo 2001 m. vadovauja viešajai įstaigai „Naujosios muzikos komunikacijos centras“, plėtojančiai meninės kūrybos ir interpretacijos, garso įrašų, knygų leidybos veiklą, yra ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos tarybos narys.

Antanas Kučinskas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Antanas Kučinskas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Antanas Kučinskas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Antanas Kučinskas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Rolandas Romoslauskas spektaklyje „Apie žvėris ir žmones“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Romoslauskas spektaklyje „Apie žvėris ir žmones“. Organizatorių nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Apie žvėris ir žmones“.
D. Matvejevo nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Apie žvėris ir žmones“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Apie žvėris ir žmones“ atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Apie žvėris ir žmones“ atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Violončelės, vibrato!

Pirmojo sezono koncerto Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras rudens sezoną pradeda pakiliai. Neseniai, rugpjūčio 30 d., prestižiniame Baltijos jūros festivalyje Švedijoje kolektyvas itin sėkmingu koncertu paminėjo Valstybės atkūrimo 100-metį.

Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas. D. Matvejevo nuotr.
Narekas Hakhnazaryanas. D. Matvejevo nuotr.
Ērikas Kiršfeldas, Glebas Pyšniakas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Ērikas Kiršfeldas, Glebas Pyšniakas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
R. Vitkausko nuotr.
R. Vitkausko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Įkvėptos rytmečio

Ramintos Šerkšnytės ir Esa-Pekkos Saloneno kūriniai Vilniaus festivalyje

Moterų galia! Taip, kur bepažvelgsi, Lietuvoje šis reiškinys tikrai paplitęs. Tačiau toks emocingas šūksnis neturi nieko bendra su pastaruoju metu paaštrėjusia moterų kova už būvį ir visais „metoo“. Jis apie Vilniaus festivalio koncertą, kurio programą rengiant susitiko trys nepaprastai ryškios kūrybinės asmenybės – kompozitorė Raminta Šerkšnytė, dirigentė Giedrė Šlekytė ir dėl būsimų motinystės rūpesčių negalėjusi dalyvauti Mirga Gražinytė-Tyla, kuri ir buvo šios programos iniciatorė bei turėjo būti pagrindinė veikėja.

Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys, Giedrė Šlekytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Giedrė Šlekytė. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Muzikos ir paveldo susitikimai Paliesiuje

Pianisto Jeano-Marco Luisada ir Klaipėdos kamerinio orkestro koncerto įspūdžiai

Dabar iš aukščiau vis skelbiamas rūpestis dėl regionų kultūros. Yra net idėjų „greito maisto“ principu ja pasotinti miestų ir miestelių žmones, pavyzdžiui, iš sostinės direktyviai perkėlus ten kokią kultūros įstaigą ar kolektyvą. Tačiau įvairiausių planų ir fantazijų kontekste derėtų nepamiršti, jog Lietuva turi ir paveldėtą kultūrinės sklaidos šaltinį – šimtmečius gyvavusią ir vėl atgimstančią dvarų tradiciją. Lietuvos kultūrinį žemėlapį dabar vėl puošia atstatomi, atgimstantys dvarai, kurie tampa traukos centrais ir vietinėms bendruomenėms, ir užsienio svečiams. Daugelyje dvarų, apsupti istoriją liudijančios architektūros, vyksta koncertai, galima rasti įvairių užsiėmimų – pamatyti ir išbandyti senuosius amatus, paragauti patiekalų ar pajodinėti. O Ignalinos rajone, netoli Mielagėnų kaimo, yra iškilęs išskirtinis dvaras. Išskirtinis muzikine prasme, nes galbūt vienintelis iš visų ne vienus metus nepertraukiamai puoselėja aukščiausios kokybės klasikinės muzikos tradiciją ir, ko gero, jau gali konkuruoti su geriausiomis sostinės salėmis. Tai Paliesiaus dvaras, kuriame pasirodo iškiliausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai. Čia pradėti koncertinę veiklą šeimininkus paskatino JAV gyvenantis žymus pianistas Andrius Žlabys, kai atvykęs pirmą kartą pajuto idealią erdvės akustiką ir unikalų restauruoto mažo rankų darbo koncertinio „Steinway“ skambesį. Pianistas čia koncertavo jau ne sykį, o ir šią vasarą planuoja vėl pradžiuginti klausytojus. Čia yra dainavę šviesaus atminimo Virgilijus Noreika, garsi Suomijos operos dainininkė Riikka Hakola, savo solinę kompaktinę plokštelę čia įrašinėjo smuiko maestro Gidonas Kremeris, o žymus prancūzų pianistas Jeanas-Marcas Luisada čia atvyko pagroti jau šeštą kartą. Be to, dvare rengiami plenerai, edukacinės programos.

Klaipėdos kamerinis orkestras. A. Jakšto nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. Jari Männistö skulptūra „Kapibara“. Autorės nuotr.
Paliesiaus dvaras. Jari Männistö skulptūra „Kapibara“. Autorės nuotr.
Paliesiaus dvaras. Koncertinė erdvė. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. Koncertinė erdvė. A. Jakšto nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras ir Julius Ptašekas. A. Jakšto nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras ir Julius Ptašekas. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Trajektorija iš Austrijos į Lietuvą

Pokalbis su pianistu ir pedagogu Gyčiu Cinausku

Šiandien, nuolat stebint įvairius kultūrinius akibrokštus, nestabilumą ir nerimą dėl ateities perspektyvų, ko gero, svarbu pažvelgti į ištakas – meninio švietimo prasmę, pasvarstyti apie Europos muzikinės kultūros tradiciją ir pokyčius. Galbūt, ugdant kultūringą Lietuvos visuomenę, gerosios praktikos verta pasisemti Austrijoje? Apie tai ir kalbamės su pianistu, studijavusiu ir gyvenusiu Grace, o šiuo metu, greta sceninės veiklos, dirbančiu pedagoginį darbą Balio Dvariono dešimtmetėje ir M.K. Čiurlionio menų mokyklose, taip pat su bendraminčiais kuriančiu savo muzikinio ugdymo instituciją.

Gytis Cinauskas  ir Čiurlionio kvartetas. A. Pociūno nuotr.
Gytis Cinauskas ir Čiurlionio kvartetas. A. Pociūno nuotr.
Gytis Cinauskas ir Raimonda Tallat-Kelpšaitė Vilniaus Rotušėje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gytis Cinauskas ir Raimonda Tallat-Kelpšaitė Vilniaus Rotušėje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gytis Cinauskas. A. Rawluszewicziaus nuotr.
Gytis Cinauskas. A. Rawluszewicziaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas