7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Paminklas Lozoraičiui

Koncertas „Requiem Stasio Lozoraičio atminimui“ Vilniaus festivalyje

Šiandien žodis „paminklas“ tapo bene labiausiai provokuojančiu ir erzinančiu reiškiniu, o tyčinės (veikiau patyčinės) kai kurių veikėjų idėjos skaldo visuomenę ir dar labiau devalvuoja pačią jo esmę – išskirtinio pagerbimo žymę. Bet šįkart mintys sukasi apie kitokį paminklą – dvasinį, koks gali būti muzikos kūrinys, unikaliai išreiškiantis ir prikeliantis pagerbiamos asmenybės atminimą. 

Gabrielė Kupšytė, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Drugelio efektas

Edgaro Montvido ir Simono Lepperio rečitalis LVSO koncertų salėje

„Pirmiausia pasitikiu savo menine intuicija ir skoniu“, – prieš kūrybinės veiklos 25-mečiui skirtą koncertą organizatorių kalbinamas sakė dainininkas Edgaras Montvidas. Kad jo intuicija ir skonis yra aukščiausios prabos, įrodė gegužės 30 d. LVSO koncertų salėje įvykęs kamerinės vokalinės muzikos rečitalis, kuriame Montvidas su vienu žymiausių britų pianistų koncertmeisterių Simonu Lepperiu atliko labai solidžią programą: pirmoje dalyje Roberto Schumanno ciklą „Poeto meilė“ („Dichterliebe“), antroje – specialiai Montvidui sukurtą Žibuoklės Martinaitytės ciklą „Gijos“, Samuelio Barberio ir Ivoro Novello dainas.

Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Lepperis ir Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nuspalvinta muzika

LNSO 83-iojo sezono uždarymo koncertas su Benjaminu Applu Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas Modesto Pitrėno, baigė 83-iąjį sezoną vėl sėkmingai kopdamas meninėn įkalnėn, parengęs įspūdingų programų, padaręs svarbių įrašų, džiuginęs brandžiu muzikavimu. Su šiuo orkestru mielai grįžta dirbti ir žinomi užsienio dirigentai bei solistai, randantys čia aukščiausią profesionalumo lygį. Tarsi apibendrindamas darbus, o kartu ir vėl pristatydamas dar negirdėtą turinį, finaliniam sezono akcentui orkestras pasirinko romantikų muzikos programą, į kurią prasmingai įsiliejo ir kažkada „naujuoju romantiku“ vadintas šviesaus atminimo Vidmantas Bartulis, kurio 70-osios gimimo metinės neseniai paminėtos ne vienoje Lietuvos salėje.

Benjaminas Applas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas M. Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas M. Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pirmasis smuikas Rasa Vosyliūtė. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pirmasis smuikas Rasa Vosyliūtė. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Vertybių polifonija

Pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis „Pro memoria. Bach, Beethoven, Liszt“ „Organum“ salėje

Daumantas Kirilauskas niekada neina lengviausiu keliu. Nuolat rengiamuose rečitaliuose atlieka sudėtingas programas, įrašinėja išskirtinio svorio (turinio atžvilgiu) kompaktines ir vinilines plokšteles. Išleido jau 17 solinių albumų, kurių naujausias (vinilo plokštelė ir CD) pasirodė visai neseniai – su retokai Lietuvoje girdimais Ludwigo van Beethoveno kūriniais: Fantazija g-moll, op. 77, bei sonatomis Fis-dur, op. 78, ir A-dur, op. 101.

Daumantas Kirilauskas. E. Korienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas. E. Korienės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Patirtis ir atradimai

Pokalbis su 10-metį atšventusio ansamblio „Canto Fiorito“ vadovu Rodrigo Calveyra ir dainininke, ansamblio direktore Renata Dubinskaite prieš koncertą Nacionalinėje filharmonijoje

„Canto Fiorito“ (kuriame dabar nuolat dainuoja Ieva Gaidamavičiūtė, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė, Povilas Vanžodis, Nerijus Masevičius) jau pradėjo skaičiuoti vienuoliktus metus. Senosios muzikos ansambliui, atliekančiam muziką, parašytą prieš 400 ar 300 metų, tai akimirksnis. Tačiau skaičiuojant mūsų laikmečio virsmais ir sąlygomis, „Canto Fiorito“ labai ilgai didvyriškai laikosi kaip savo idėjas tvirtai skleidžiantis kolektyvas, neišduodantis savojo kelio, nekeičiantis meninės krypties. O turint omeny, kad išsilaikote daugiausia iš projektinių lėšų ir nesate globojamas kokios nors kultūrinės institucijos, iškart norisi paklausti: kokia tokio jūsų atsidavimo senosios muzikos menui priežastis?

„Canto Fiorito“ 10-metis. Sėdi (centre) Rodrigo Calveyra, stovi (centre) Renata Dubinskaitė. Vytauto Abramausko nuotr.
„Canto Fiorito“ 10-metis. Sėdi (centre) Rodrigo Calveyra, stovi (centre) Renata Dubinskaitė. Vytauto Abramausko nuotr.
„Canto Fiorito“ Kretingos festivalyje. 2018 m. Ansamblio archyvo nuotr.
„Canto Fiorito“ Kretingos festivalyje. 2018 m. Ansamblio archyvo nuotr.
„Canto Fiorito“ Šv.Kotrynos bažnyčioje. 2021 m. M. Endriuškos nuotr.
„Canto Fiorito“ Šv.Kotrynos bažnyčioje. 2021 m. M. Endriuškos nuotr.
Josue Melendez, Davide Pozzi, Renata Dubinskaitė, Rodrigo Calveyra T. Merulai skirtame koncerte. Ansamblio archyvo nuotr.
Josue Melendez, Davide Pozzi, Renata Dubinskaitė, Rodrigo Calveyra T. Merulai skirtame koncerte. Ansamblio archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nailonas, virtęs šilku ir fejerverkais

Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais

Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.

Januszas Wawrowskis, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Vakaris Lopas, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Vakaris Lopas, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Rūta Rikterė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Rūta Rikterė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Jūs klausiat apie viltį?

Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.

Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Iš ano ir šio laiko

Giedrės Kaukaitės jubiliejinis vakaras „Organum“ salėje

Gruodžio 6 d. „Organum“ salėje jaukiu vakaru savo 80-mečio sukaktį pažymėjo Lietuvos vokalinio meno brangakmenis Giedrė Kaukaitė. Dalyvavo aktorius Vytautas Rumšas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dainininkė Eglė Šlimaitė, pianistas Povilas Jaraminas. Jubiliatę kalbino muzikologė Rasa Murauskaitė-Juškienė. Tokio masto asmenybei pagerbti, atrodytų, turėtų vertis didžiosios salės, tačiau ir pati dainininkė, kažkada nutraukusi ryšius su opera ir atsidavusi kameriniam žanrui, savimi jaučiasi būdama tokioje scenoje, kur mato ją nuoširdžiai gerbiančių klausytojų akis, kur nėra nė kvapo oficialumo ir sveikinimo raštų, kur ji gali paatvirauti ar žemaitėškā rokoutėis.

Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Vytautas Rumšas. T. Tereko nuotr.
Vytautas Rumšas. T. Tereko nuotr.
Petras Vyšniauskas. T. Tereko nuotr.
Petras Vyšniauskas. T. Tereko nuotr.
Povilas Jaraminas ir Eglė Šlimaitė. T. Tereko nuotr.
Povilas Jaraminas ir Eglė Šlimaitė. T. Tereko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Būti neatsiejama pasaulio kultūros dalimi

Pokalbis su tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio sumanytojais ir meno vadovais Dalia Dėdinskaite ir Glebu Pyšniaku

Rugsėjo 7–28 d. neabejingieji muzikiniam paveldui kviečiami į unikalų renginį – tarptautinį Josepho Achrono muzikos festivalį, kuris vyks jau antrus metus ir pasklis po Šiaulių kraštą (Šiaulius, Pakruojį, Joniškį, Joniškėlį). Josephas Achronas (1886–1943) – vienas žymiausių litvakų kompozitorių ir smuikininkų, tačiau Lietuvoje jo kūrybinis palikimas dėl nepalankiai susiklosčiusių XX a. istorinių aplinkybių dar nėra pakankamai įvertintas. Kaip yra rašiusi žydų muzikos tyrinėtoja muzikologė Kamilė Rupeikaitė, „XIX a. antroje pusėje Lazdijuose gimęs virtuozas, nuo mažumos žavėjęs Varšuvos, Peterburgo, vėliau Berlyno, kitų Europos miestų klausytojus, o galiausiai tapęs žinomu Los Andželo menininku, smuikininkas ir kompozitorius Josephas Achronas Lietuvoje yra praktiškai nežinomas. Tai vienas iš daugelio atvejų, ypač palietusių litvakų kilmės menininkus ir mokslininkus.“

Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas. S. Kasino nuotr.
Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas. S. Kasino nuotr.
Afiša
Afiša
Laimutė Ligeikaitė

Romantiškos dėlionės

XXVII Vilniaus festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Jau 27-ą kartą rengiamas prestižiškiausias klasikinės akademinės muzikos forumas – Vilniaus festivalis – birželio 2 d. pradėtas Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam šįkart dirigavo publikai ir atlikėjams pažįstamas ir pamėgtas jaunas maestro iš Prancūzijos Victorienas Vanoostenas. Atidarymo koncerto programa solidi ir gerai apgalvota. Ją pradėjo premjera – Mindaugo Urbaičio „Bruckner Revisited“ (kūrinio sukūrimą Vilniaus festivaliui parėmė LATGA, 2023), o užbaigė naują kūrinį inspiravusi didingoji romantiko Antono Brucknerio Ketvirtoji simfonija.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė, Almina Statkuvienė, Mindaugas Urbaitis, ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė, Almina Statkuvienė, Mindaugas Urbaitis, ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 13  >>> Archyvas