7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Dovana ir Čiurlioniui, ir Bartuliui, ir mums

Vidmanto Bartulio ir Petro Vyšniausko vinilinę plokštelę „Hommage à Čiurlionis“ pasitikus

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vis dar teikia neišsemiamų inspiracijų meninėms idėjoms. Ypač šiemet, kai švenčiame jo gimimo 150-metį, matomas ypatingas ne tik jam skirtų renginių, bet ir šiuolaikiškai permąstomos jo kūrybos sklaidos pagyvėjimas. Vienas tokių integruotų čiurlioniškųjų pavidalų – Čiurlionio muzikos ir džiazo improvizacijos jungtys.

Petras Vyšniauskas, Rūta Skudienė, Jurgita Gazarian. Muzikos magijos klubo nuotr.
Petras Vyšniauskas, Rūta Skudienė, Jurgita Gazarian. Muzikos magijos klubo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Kaip laikas keičia garsą

Pokalbis su kompozitoriumi ir dirigentu Vykintu Baltaku

Balandžio 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas kompozitoriaus Vykinto Baltako, ir solistas violončelininkas Mindaugas Bačkus pristatys intriguojančią programą „Disputas su Schubertu“, kuri byloja apie muzikos idėjų kismą ir amžinai aktualias menines idėjas nuo romantiškojo Franzo Schuberto iki šių dienų. Šia proga kalbiname programos sumanytoją ir dirigentą, Lietuvoje ir užsienyje veiklą plėtojantį kompozitorių Vykintą Baltaką.

Vykintas Baltakas. S. Skabeikio nuotr.
Vykintas Baltakas. S. Skabeikio nuotr.
Vykintas Baltakas (kairėje), Wolfgangas Rihmas (viduryje) su kolegomis. V. Baltako asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas (kairėje), Wolfgangas Rihmas (viduryje) su kolegomis. V. Baltako asmeninio archyvo nuotr.
Vykintas Baltakas. J. Suslavičiūtės nuotr.
Vykintas Baltakas. J. Suslavičiūtės nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Susieti kalno simbolikos

„Kalnų sonata“: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Petras Geniušas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų jubiliejus Nacionalinėje filharmonijoje kaip reikiant įsismarkavo. Neskaičiuojant visą pasaulį apimančių Čiurlionio kvarteto gastrolių (jau pagrota, regis, net vienuolika koncertų), garsinančių Čiurlionio vardą nuo Suomijos iki Japonijos, pačioje filharmonijos salėje nuo vasario skamba išskirtiniai koncertai, atskleidžiantys ir Čiurlionio kūrybos atvertis, ir prasmingus jo laikmečio kontekstus, ir dabartinę jo refleksiją.

Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ačiū Čiurlioniui!

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Mirgos Gražinytės-Tylos koncertas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui

Retai matau, kad į koncertą publika ateitų taip nuoširdžiai šventiškai nusiteikusi, pasiruošusi, pasidabinusi šilkiniais šalikėliais ar kaklaraiščiais su Čiurlionio paveikslų fragmentais, ir spinduliuotų pagarbiu svarbių įvykių laukimu. Toks koncertas įvyko kovo 15 d. sausakimšoje Nacionalinėje filharmonijoje, o jo programa ir atlikėjai išties skatino nepaprastą susidomėjimą.

Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Trio „Agora“, Mirga Gražinytė-Tyla ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Trio „Agora“, Mirga Gražinytė-Tyla ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla, LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Atsiduoti kūrybos šauksmui

Pokalbis su kompozitore Loreta Narvilaite

Kaip tik penktadienį, kai pasirodo „Septynios meno dienos“, kovo 7-ąją, bus iškilmingai įteikiamos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Tarp laureatų – kompozitorė Loreta Narvilaitė, šiemet rudenį pažymėsianti gražią sukaktį. Žinant jos muziką, su šia poetiško skambesio kūrėja, ko gero, smagiausia pabėgti nuo slegiančių nūdienos aktualijų bei kontekstų ir panirti vien į kūrybos pasaulius – ten, kur mūsų stiprybė, amžinai gyvybingos idėjos ir žmogiškasis atsivėrimas byloja vien muzikos garsais.

Loreta Narvilaitė „Gaidos“ festivalyje. 2024 m. R. Budriūno nuotr.
Loreta Narvilaitė „Gaidos“ festivalyje. 2024 m. R. Budriūno nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Atsiverkime Čiurlioniui

Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene apie Čiurlionio metus

Atrodo, visa Lietuva noriai sujudo įvairiais renginiais ir kūrybiniais projektais švęsti Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Aš labai tuo džiaugiuosi ir manau, kad ne tik institucijos, meniniai kolektyvai ar kūrėjai stengiasi įprasminti savo santykį su Čiurlioniu, bet ir kiekvienas lietuvis visą gyvenimą su juo turi kažkokį nenusakomai gilų saitą, kuris niekados nenutrūks, o gal ateity ir teiks jėgų mūsų išlikimui, dvasinei stiprybei.

Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Vaizduotės virsmas garsu

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir saksofonų kvarteto „Signum“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Koncertų salėse jau skamba šventine nuotaika dvelkiančios programos. Ne išimtis ir Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 14 d. vykęs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo meno vadovo Modesto Pitrėno, ir saksofonų kvarteto iš Vokietijos „Signum“ koncertas „Vilniaus simfonija“. Koncertas pavadintas pagal Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus naują kūrinį, tad į jo premjerą pirmiausia ir norisi atkreipti dėmesį, nors opusas pradėjo antrą vakaro dalį.

„Signum“, Sigitas Gailius, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
„Signum“, Sigitas Gailius, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
„Signum“, Sigitas Gailius, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
„Signum“, Sigitas Gailius, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
„Signum“. D. Matvejevo nuotr.
„Signum“. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Laimonas Salijus (akordeonas), LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Laimonas Salijus (akordeonas), LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Žmogiško netobulumo grožis

LNSO koncertas su Victorienu Vanoostenu ir Maximilianu Hornungu Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) pianistas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas dirigavo ne pirmą kartą. Su mūsų Nacionaliniu simfoniniu maestro susipažino 2021 m., pakviestas į Mūzos Rubackytės organizuojamą Vilniaus fortepijono festivalį, ir diriguodamas LNSO atliko prancūzų muzikos programą, vėliau parengė įspūdingų romantinės muzikos koncertų. Vanoostenas prisipažįsta iškart susižavėjęs mūsų orkestro profesionalumu ir pamilęs Vilnių. Orkestrantai sako, kad simpatija ir pagarba abipusė.

Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximilianas Hornungas, Victorienas Vanoostenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ilga kelionė į kalnus

28-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio atgarsiai

Liepos mėnesį Nidoje vykęs jau 28-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, gvildeno temą „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“. Tokia potemė skatino išsamiau pamąstyti apie tiesiogine ir perkeltine prasme svarbų viršūnės arba viršukalnės įvaizdį (šią alegoriją savo tekstuose dažnai vartojo ir Th. Mannas), panagrinėti asmenines viršūnių siekiamybes, šio simbolio reikšmę filosofijos, istorijos, muzikos kontekstuose.   

Karolis Variakojis ir ansamblis. A. Pelakausko nuotr.
Karolis Variakojis ir ansamblis. A. Pelakausko nuotr.
Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermannas ir Lina Motuzienė. A. Pelakausko nuotr.
Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermannas ir Lina Motuzienė. A. Pelakausko nuotr.
Dominykas Digimas ir Vytautė Markeliūnienė. A. Pelakausko nuotr.
Dominykas Digimas ir Vytautė Markeliūnienė. A. Pelakausko nuotr.
Karolis Variakojis. A. Pelakausko nuotr.
Karolis Variakojis. A. Pelakausko nuotr.
Antanas Gailius ir Jūratė Žukauskaitė. A. Pelakausko nuotr.
Antanas Gailius ir Jūratė Žukauskaitė. A. Pelakausko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Pelakausko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Pelakausko nuotr.
Gidono Kremerio trio. A. Pelakausko nuotr.
Gidono Kremerio trio. A. Pelakausko nuotr.
Gidon Kremer trio. A. Pelakausko nuotr.
Gidon Kremer trio. A. Pelakausko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Paminklas Lozoraičiui

Koncertas „Requiem Stasio Lozoraičio atminimui“ Vilniaus festivalyje

Šiandien žodis „paminklas“ tapo bene labiausiai provokuojančiu ir erzinančiu reiškiniu, o tyčinės (veikiau patyčinės) kai kurių veikėjų idėjos skaldo visuomenę ir dar labiau devalvuoja pačią jo esmę – išskirtinio pagerbimo žymę. Bet šįkart mintys sukasi apie kitokį paminklą – dvasinį, koks gali būti muzikos kūrinys, unikaliai išreiškiantis ir prikeliantis pagerbiamos asmenybės atminimą. 

Gabrielė Kupšytė, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, choras „Jauna muzika“, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Kupšytė, Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 14  >>> Archyvas