7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Muzika kaip visas gyvenimas

Pokalbis su pianiste Guoda Gedvilaite

Šių metų Vilniaus fortepijono muzikos festivalis skirtas pianistės ir kompozitorės Claros Schumann 200-osioms gimimo metinėms. Renginiais stengiamasi Lietuvos publikai plačiau pristatyti šios menininkės kūrybą, jos įtaką XIX a. ir vėlesnių epochų muzikos raidai. Pastaraisiais metais Jūs intensyviai domitės Claros Schumann gyvenimu ir kūryba, atliekate visus jos kūrinius ir vedate seminarus. Sumanėte kamerinės muzikos koncertų ciklą „Claros Schumann salonas“, kuriame klausytojai tarsi patenka į XIX a. – žinomų muzikos genijų epochą. Šio ciklo renginiai sulaukė didelio pasisekimo Lietuvoje ir Vokietijoje. Kas paskatino Jus pasinerti būtent į Claros pasaulį?

Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. Koncerto akimirka. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė. Koncerto akimirka. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė. V. Grigo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. V. Grigo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė. „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė (Clara Schumann) ir Motiejus Bazaras (Johannes Brahms). „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė (Clara Schumann) ir Motiejus Bazaras (Johannes Brahms). „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Lietuvos kamerinio orkestro įrašai

Užsienio spaudos akiratyje
 

Vienas pagrindinių mūsų muzikinės kultūros reprezentantų – Lietuvos kamerinis orkestras – neretai sulaukia ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Šįkart užsienio skaitytojai supažindinami su pastaraisiais metais išleistomis kolektyvo kompaktinėmis plokštelėmis.

Laimutė Ligeikaitė

„Trimito“ virsmai ir jungtys

Įspūdžiai iš teatralizuotos programos „XX a. rapsodija“

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis) išties drąsiai ieško naujų koncertinių formų, kas ypač pasijuto atėjus naujam vadovui kompozitoriui Antanui Kučinskui. Greta įvairių bendrų projektų su kitais kolektyvais (pastarieji su „Giunter Percussion“,  Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir t.t.), repertuaras praturtintas ir teatralizuotais koncertais „Trimito miestas“ bei „XX a. rapsodija“. Šie koncertiniai spektakliai rengiami bendradarbiaujant su režisiere Birute Mar. Tai, ko gero, viena iš sėkmingiausiai besitęsiančių kūrybinių draugysčių, prasidėjusi nuo originalumu nepralenktos „Grimo operos“ (2004 m. festivalio „Gaida“ užsakymas) ir tebevykstanti šiandien, kai aktorės ir režisierės spektakliuose skamba A. Kučinsko muzika, o kompozitoriaus sumanyti projektai praturtinami režisierės matymu ir idėjomis. Lapkričio 9 d. Kongresų rūmų salėje nuskambėjusi XX a. rapsodija“ – vienas iš tokių renginių (išvakarėse programa parodyta Klaipėdos koncertų salėje).

Petras Geniušas,  Aleksandras Šimelis, Ieva Stašelytė ir „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Aleksandras Šimelis, Ieva Stašelytė ir „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto organizatoriai ir atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto organizatoriai ir atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Švytėjimas iš gelmių

Asmik Grigorian ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto įspūdžiai

Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vėl užsibrėžė analogų Lietuvoje neturintį iššūkį – surengti grandiozinius koncertų ciklus „Visos Antono Brucknerio simfonijos“ ir „Visos Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijos“ (anksčiau didelį įspūdį paliko įgyvendinta visų Gustavo Mahlerio simfonijų atlikimo idėja). Brucknerio Pirmoji simfonija jau atlikta spalio 11 d., o 23-iąją Kongresų rūmuose suskambo Pirmoji Šostakovičiaus simfonija f-moll, op. 10. Beje, kartu su koncertais Kongresų rūmų fojė rengiami muzikos edukacijos susitikimai, kuriuos veda muzikologas Viktoras Gerulaitis. Tad norintys išgirsti nuotaikingų istorijų apie koncerte skambėsiančias simfonijas kviečiami į koncertus ateiti anksčiau.

Asmik Grigorian. G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigorian. G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigorian, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Asmik Grigorian, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Universali žinia

Mintys po koncerto, skirto Holokausto aukų atminimui

Dėmesį visuomet patraukia koncertai, turintys aiškią mintį ir atliekantys tam tikrą misiją. Projekto „Muzika ir politika“ iš ciklo „Nutildyti balsai“ ir VšĮ „Pax et Bonum“ bei ne pelno organizacijos „Forum Voix Etouffées-Cemut“ (Prancūzija) organizuotas koncertas „Atsigręžk, kai tamsumos šešėliai kris“ – vienas iš tokių.

Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Solistė Erminie Blondel, Amaury du Closel ir Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Solistė Erminie Blondel, Amaury du Closel ir Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Du dešimtmečiai muzikos jūroje

Pokalbis su operos solistu Edgaru Montvidu

Dvidešimties metų scenoje tarpsnį šiemet pažymi žinomas dainininkas Edgaras Montvidas. Nuo stažuotės Londono Karališkojoje operoje „Covent Garden“, kurioje 2002 m. debiutavo Alfredo vaidmeniu Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, solistas Lietuvoje retokas svečias.

Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas Th. Manno festivalyje. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas Th. Manno festivalyje. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Simon Lepper ir Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Simon Lepper ir Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Skambantys tėvynių apmąstymai

Žvilgsnis į šių metų Thomo Manno festivalį Nidoje

Žavioji Nida, matyt, kiekvienam kelia vis kitokias asociacijas: nuo unikalių kopų, senųjų kurėnų iki „Nida Jazz“ arba šūkio „Benai, plaukiam į Nidą!“ su nelabai vykusia talentingojo Vytauto Kernagio skulptūra ant suoliuko prie marių, arba stačiai gėdinga popsine „žvaigždžių alėja“. O gal dabar Nidą garsina ant Parnidžio kopos išdygęs paminklas prancūzų rašytojui ir prosovietiniam veikėjui Jeanui-Pauliui Sartre’ui? Sakoma, kad Klaudijaus Pūdymo skulptūra yra neblogas Antano Sutkaus fotografijos įamžinimas. Žinia, 1965 m. A. Sutkui pavyko nufotografuoti Sartre’ą su Simone de Bouvoir besilankantį Nidoje. Tada tokių veikėjų atvykimas į Sovietų Sąjungą buvo stiprus ideologinis sovietų laimėjimas. Vis dėlto prieštaringai vertinamo rašytojo skulptūra viename svarbiausių Nidos taškų atsirado tik pernai. Ne vienas svarstė kodėl. Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė iškėlė versiją (kultūros almanachas „Dorė“, 2018, Klaipėda), jog tai „skulptūra ne Sartre’ui, ne Sutkaus fotografijai, bet desperatiškam norui pritraukti daugiau turistų (...). Šiuo atveju dar verta kalbėti apie politinės situacijos neišmanymą ir tautinės savigarbos stoką.“ Gal ir vėl eilinį kartą prašauta su paminklais?.. Tiesa, apie kultūrinio turizmo plėtrą nebūčiau tokios skeptiškos nuomonės, kaip savo straipsnyje toliau dėsto S. Daugirdaitė. Manyčiau, kultūrinis turizmas yra tai, ką geriausio galima pasiūlyti pasauliui. Žinoma, turint tvirtus vertybinius kriterijus.

Gaiva Bandzinaitė ir Wolfgang Holzmair. G. Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė ir Wolfgang Holzmair. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Rupaitė, Indre Baikštytė, Kristina Anusevičiūtė, Povilas Jacunskas. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Rupaitė, Indre Baikštytė, Kristina Anusevičiūtė, Povilas Jacunskas. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Nerijus Masevičius. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Nerijus Masevičius. G. Beržinsko nuotr.
Giedrius Gelgotas ir Gunta Gelgotė. G. Beržinsko nuotr.
Giedrius Gelgotas ir Gunta Gelgotė. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Armonaitė. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Armonaitė. G. Beržinsko nuotr.
Izabelė Jankauskaitė, Martynas Stakionis, Jurgita Česonytė ir choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Izabelė Jankauskaitė, Martynas Stakionis, Jurgita Česonytė ir choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Muzikiniai Andriaus Žlabio namai Paliesiuje

Pianisto rečitalio įspūdžiai

 

Neabejotinai viena svarbiausių koncertinių scenų Lietuvoje jau tampa Paliesiaus dvaras. Birželio 29-osios popietę į koncertą jis pritraukė daugybę klausytojų, tarp kurių buvo ir kultūros ministras. Nenuostabu, juk čia ir vėl rečitalį surengė šios unikalios akustikos salės „krikštatėvis“, JAV gyvenantis žymus pianistas, „Grammy“ nominantas Andrius Žlabys. Tai jis paskatino dvaro šeimininką dr. Julių Ptašeką čia pradėti koncertinę veiklą, kai atvykęs pirmą kartą pajuto idealią erdvės akustiką ir nepaprastą restauruoto mažo rankų darbo koncertinio „Steinway“ skambesį. Pianistas taip pat prisidėjo prie to, kad „Pasagos“ salėje pernai suskambo naujas koncertinis „Steinway & Sons“ fortepijonas, pasižymintis puikiomis tembrinėmis savybėmis. Paliesiuje A. Žlabys koncertuoja nuolat, ko gero, tik čia jį galima išgirsti kur kas dažniau nei didžiosiose mūsų scenose.

Andrius Žlabys. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Koncerto publika. A. Jakšto nuotr.
Koncerto publika. A. Jakšto nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Gera kompanija

Lietuvos kamerinio orkestro ir solistų koncerto „Sergejus Krylovas ir draugai“ Vilniaus festivalyje įspūdžiai

Šiųmetis Vilniaus festivalis išsiskiria gerai apgalvotomis programų koncepcijomis. Tai vėl atsiskleidė koncerte, vykusiame birželio 11 d. Šv. Jonų bažnyčioje. Jį pavadinau koncertu su gera kompanija, turėdama omeny ir programos kompozitorius, ir atlikėjus. Visus skambėjusius autorius – Vidmantą Bartulį, Algirdą Martinaitį, Alfredą Schnittke, Giyą Kancheli (Giją Kančeli) – sieja tai, kad jie dažnai pasitelkia pamėgtąją praeities muziką, kiekvienas savitai ją cituoja ir perprasmina, stebina teatrališkumu, paradoksaliais istoriniais ir nūdienos kontekstais. Bendraminčių kompanija. Reikia pasidžiaugti ir atlikėjų sambūriu – meistriškumo kartelė buvo iškelta tikrai aukštai. Sergejų Krylovą, griežiantį su savo vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru, girdime dažniau, o, pavyzdžiui, Pavelo Vernikovo dalyvavimas buvo retas ir svarbus įvykis. Žymus smuiko virtuozas iš Šveicarijos, ne vieno festivalio, tarp kurių ir prestižinis Siono festivalis (Šveicarija), meno vadovas, daugybės mūsų užsienyje studijavusių smuikininkų pedagogas, konkursų žiuri narys P. Vernikovas Vilniuje muzikavo su kolega S. Krylovu ir jaunomis atlikėjomis Svetlana Makarova (smuikas, Šveicarija), Elena Daunyte (violončelė), Gloria Campaner (fortepijonas, Italija).

Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Atliekamas Alfredo Schnittke’s kūrinys. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Atliekamas Alfredo Schnittke’s kūrinys. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner, Sergejus Krylovas ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner, Sergejus Krylovas ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Sergejus Krylovas, Pavelas Vernikovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Sergejus Krylovas, Pavelas Vernikovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Vernikovas. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Vernikovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Mažoji „La Scala“ Paliesiuje

Programos „La vie de Bohème“ įspūdžiai

Jau ne naujiena, kad norintieji pabėgti nuo miestų šurmulio ir pasiklausyti aukščiausios prabos muzikos traukia į Paliesiaus dvarą. Čia, beje, ir gamtos mėgėjams yra kuo pasidžiaugti, ypač vasarą. Lietuviška Toskana pramintose apylinkėse pamatysi ir išliuoksėjusį į kelią kiškį, ir sliūkinančią lapę, ir padangėje ratus sukančius gandrus, o įvairiausių paukščių čiulbesys, nuvilnijantis pievomis, prilygsta gražiausiai muzikai. Melomanai į dvarą traukia smarkiai suintensyvėjusiame renginių tvarkaraštyje išsirinkę sau artimus žanrus – kas aukščiausio lygio džiazą (daugelis sapnuoja vėl atvykstantį Tordą Gustavseną), kas įžymių pianistų rečitalius (netrukus vėl skambins Andrius Žlabys, Viktoras Paukštelis), kas ansamblių ar orkestrų pasirodymus (nepaprastą įspūdį paliko „Kremerata Baltica“ su Gidonu Kremeriu ir Lucasu Debarque’u), kas vokalinės muzikos koncertus ir dar įvairiausio pobūdžio renginius jaukioje, geriausios akustikos salėje „Pasaga“. Prieš kelerius metus viešėjusi suomių operos žvaigždė Riikka Hakola bene viena pirmųjų čia pradėjo vokalinės muzikos koncertus. Bet kad dvare pamatytume ir išgirstume vos ne operos pastatymą – pirmas kartas. Pirmą birželio savaitgalį Paliesiuje įsikūrė, galima sakyti, mažoji „La Scala“. Nė kiek neperdedu – tokio meistriškumo operos solistus retai išgirsi didžiosiose Lietuvos scenose.

Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola. A. Vytaitės nuotr.
Annika Leino, Jaakko Kortekangas, Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Annika Leino, Jaakko Kortekangas, Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas