Autorius: Laimutė Ligeikaitė
Laimutė Ligeikaitė
Iš triukšmo į tylą
Dokumentinis filmas apie Paliesiaus dvaro muzikinį gyvenimą
Kai sklendžiant tarp miškų dar tvyro rūkas, bet jau matyti brėkštantis horizontas, mus apgaubia rytinė tyla, pranašaujanti ypatingus dienos įvykius. Taip prasideda dokumentinis filmas „Ieškant tylos“ („In Search of Silence“) apie unikalią vietą, kur gyvena muzika ir kur laikas teka kitaip.
Laimutė Ligeikaitė
Šviesa nugali šešėlius
Richardo Wagnerio „Lohengrino“ koncertinis atlikimas LVSO salėje
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) pasitiko jau 37-ąjį gimtadienį. Puoselėdamas ilgametes tradicijas, šią savo ir ištikimosios publikos šventę kolektyvas visada pažymi išskirtiniais koncertais. Maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO matomas kaip vienas stabiliausių ir nuosekliai didžiulius tęstinius projektus įgyvendinančių simfoninių orkestrų, ypatingus vakarus publikai dovanojantis ne tik gimtadienio šventės proga.
Laimutė Ligeikaitė
Praeitis, kuri nepraėjo
Naujas skaitmeninis Kutavičiaus ir Balakausko muzikos albumas „Medis ir paukštė“
Džiugi žinia pasiekė lietuviškos muzikos pasaulį ir jo pasauliečius: ką tik pasirodė altininko Jurgio Juozapaičio ir pianistės Emilijos Rožukaitės įgrotas skaitmeninis mini albumas „Medis ir paukštė“, kuriame skamba dueto iniciatyva įrašyti Broniaus Kutavičiaus Sonata altui ir fortepijonui bei Osvaldo Balakausko „Medis ir paukštė“ (išleido Lietuvos muzikos informacijos centras, įrašyta „Mama Studios“, garso režisierius Arūnas Zujus, albumo viršelio dailininkė Neringa Žukauskaitė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneris Lietuvos kompozitorių sąjunga).
Laimutė Ligeikaitė
Prasidėjo 2026-ieji – Kanklių metai
Pokalbis su etnomuzikologais Daiva Vyčiniene ir Evaldu Vyčinu
LR Seimo nutarimu 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Apie šio instrumento unikalumą ir vaidmenį lietuviškoje kultūroje kalbamės su etnomuzikologe, Jono Basanavičiaus ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate profesore Daiva Vyčiniene bei etnomuzikologu, instrumentinio folkloro tyrinėtoju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu Evaldu Vyčinu.
Laimutė Ligeikaitė
Muzikinė bendrystė
Lietuvos kamerinis orkestras ir Lukas Geniušas festivalyje „Eufonie“ Lenkijoje
Gerą vardą turintis Vidurio ir Rytų Europos muzikos festivalis „Eufonie“ („Eufonija“) simbolizuoja meninę bendrystę, muzikos institucijų bendradarbiavimą, kultūrinę diplomatiją ir vyksta ne tik Varšuvoje, bet ir kituose Lenkijos miestuose. Vienas svarbiausių festivalio akcentų – lapkričio 27-osios vakarą Varšuvos filharmonijos Didžiojoje salėje surengtas Lietuvos kamerinio orkestro (LKO), diriguojamo meno vadovo Sergejaus Krylovo, koncertas. LKO atliko įspūdingą programą: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll, orkestrui aranžuotą Vilhelmo Čepinskio, Johanno Sebastiano Bacho Koncertą klavyrui d-moll (BWV 1052), soluojant Lukui Geniušui, o pabaigoje skambėjo Franzo Schuberto Styginių kvarteto d-moll „Mirtis ir mergelė“ Gustavo Mahlerio orkestrinė versija.
Laimutė Ligeikaitė
Balso ir fortepijono magija
Šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainų koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Šiame elektronikos, performansų, tarpdisciplininio meno ar įvairių eksperimentų su instrumentinėmis sudėtimis amžiuje mane kaskart nustebina dainos žanras, kuris (dėmesio, skeptikai!) nėra miręs, o dar ir kaip gyvuoja. Šiuolaikinė akademinė daina, sekanti savo pirmtake – genialiojo Franzo Schuberto įtvirtinta Lied, – ir XXI amžiuje, tik jau sava ištarme, gali stipriai paveikti, kurti mažą spektaklį tik balsu ir fortepijonu.
Laimutė Ligeikaitė
Bendrystė be sienų
Pokalbis su profesore Veronika Vitaite festivalio „Muzika be sienų“ 25-mečio proga
Man teko daug dirbti įvairiuose tarptautiniuose konkursuose – ir Lietuvoje, ir vėliau užsienyje. Supratau, kad norėčiau tokio renginio, kuriame būtų daug įvairių apdovanojimų, nebūtų nuskriaustų, neįvertintų, kad atsirastų daugiau galimybių bendrauti su publika. Taip gimė idėja sukurti konkursą „Muzika be sienų“. Pavadinimas turi simbolinę reikšmę – nebrėžiame ribų nei apdovanojimams, nei geografijai, nei amžiui.
Laimutė Ligeikaitė
Neišsemiama epocha
Nacionalinės filharmonijos 85-asis sezonas prasidėjo „Čiurlionio kodu III“
Jau norėjau recenziją pradėti žodžiais, kad sėkmingai kunkuliuojantys Čiurlionio metai įsuko į finišo tiesiąją, kai ties tuo posūkiu buvau išmušta iš vėžių ir nublokšta į kelio pakraštį: Čiurlionio metai pavirto politikų prekybos kultūra metais... Ką gi, Čiurlionis ne tokius tamsius laikus išgyveno. Tad keliuosi nuo šalikelės ir kviečiu branginti tai, kas sudaro mūsų kultūros vertę ir kokybę.
Laimutė Ligeikaitė
Neramaus laiko skambesys
29-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai
Kasmetinis, jau 29-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje šiemet vėlgi generavo kelis sluoksnius idėjų, atliepiančių aktualias visuomenės būsenas ir kultūros vaidmens apmąstymus. Festivalio organizatoriai – Thomo Manno kultūros centras, vadovaujamas Linos Motuzienės, ir jo tarptautinio kuratoriumo nariai – skelbė šių ir artimiausių metų temą „Išniręs laikas“ bei šių metų potemę – „Tikėjimas“. Temos pasirinkimas grįstas citata iš Williamo Shakespeare’o „Hamleto“: „Išniro laikas“ (angl. The time is out of joint).
Laimutė Ligeikaitė
Čiurlioniškas pavasaris su brazilišku griaustiniu
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro 84-ojo sezono uždarymo koncertas
Nors lauke merkė žvarbus rudeniškas lietus, gegužės 16 d. Nacionalinėje filharmonijoje padvelkė tikru pavasariu. Bent jau pirma koncerto dalis alsavo ne bet kokiu, o čiurlionišku pavasariu! Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), vadovaujamas ir diriguojamas Modesto Pitrėno, solistės Viktorija Miškūnaitė, japonų pianistė Yukine Kuroki ir choras „Vilnius“ (meno vadovas Artūras Dambrauskas) pateikė gana netikėtą, silistiškai margą, bet gražiai susisiejančią programą, kurioje atiduota pagarba Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, o vakaro pabaigoje, tiesa, smarkokai nugriaudėta, nelyginant pavasario griaustinis, su brazilo Heitoro Villa-Loboso „Chôros“.
