7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Nailonas, virtęs šilku ir fejerverkais

Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais

Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.

Januszas Wawrowskis, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Vakaris Lopas, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Vakaris Lopas, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Rūta Rikterė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Rūta Rikterė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Jūs klausiat apie viltį?

Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.

Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Iš ano ir šio laiko

Giedrės Kaukaitės jubiliejinis vakaras „Organum“ salėje

Gruodžio 6 d. „Organum“ salėje jaukiu vakaru savo 80-mečio sukaktį pažymėjo Lietuvos vokalinio meno brangakmenis Giedrė Kaukaitė. Dalyvavo aktorius Vytautas Rumšas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dainininkė Eglė Šlimaitė, pianistas Povilas Jaraminas. Jubiliatę kalbino muzikologė Rasa Murauskaitė-Juškienė. Tokio masto asmenybei pagerbti, atrodytų, turėtų vertis didžiosios salės, tačiau ir pati dainininkė, kažkada nutraukusi ryšius su opera ir atsidavusi kameriniam žanrui, savimi jaučiasi būdama tokioje scenoje, kur mato ją nuoširdžiai gerbiančių klausytojų akis, kur nėra nė kvapo oficialumo ir sveikinimo raštų, kur ji gali paatvirauti ar žemaitėškā rokoutėis.

Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Giedrė Kaukaitė. T. Tereko nuotr.
Vytautas Rumšas. T. Tereko nuotr.
Vytautas Rumšas. T. Tereko nuotr.
Petras Vyšniauskas. T. Tereko nuotr.
Petras Vyšniauskas. T. Tereko nuotr.
Povilas Jaraminas ir Eglė Šlimaitė. T. Tereko nuotr.
Povilas Jaraminas ir Eglė Šlimaitė. T. Tereko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Būti neatsiejama pasaulio kultūros dalimi

Pokalbis su tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio sumanytojais ir meno vadovais Dalia Dėdinskaite ir Glebu Pyšniaku

Rugsėjo 7–28 d. neabejingieji muzikiniam paveldui kviečiami į unikalų renginį – tarptautinį Josepho Achrono muzikos festivalį, kuris vyks jau antrus metus ir pasklis po Šiaulių kraštą (Šiaulius, Pakruojį, Joniškį, Joniškėlį). Josephas Achronas (1886–1943) – vienas žymiausių litvakų kompozitorių ir smuikininkų, tačiau Lietuvoje jo kūrybinis palikimas dėl nepalankiai susiklosčiusių XX a. istorinių aplinkybių dar nėra pakankamai įvertintas. Kaip yra rašiusi žydų muzikos tyrinėtoja muzikologė Kamilė Rupeikaitė, „XIX a. antroje pusėje Lazdijuose gimęs virtuozas, nuo mažumos žavėjęs Varšuvos, Peterburgo, vėliau Berlyno, kitų Europos miestų klausytojus, o galiausiai tapęs žinomu Los Andželo menininku, smuikininkas ir kompozitorius Josephas Achronas Lietuvoje yra praktiškai nežinomas. Tai vienas iš daugelio atvejų, ypač palietusių litvakų kilmės menininkus ir mokslininkus.“

Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas. S. Kasino nuotr.
Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas. S. Kasino nuotr.
Afiša
Afiša
Laimutė Ligeikaitė

Romantiškos dėlionės

XXVII Vilniaus festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Jau 27-ą kartą rengiamas prestižiškiausias klasikinės akademinės muzikos forumas – Vilniaus festivalis – birželio 2 d. pradėtas Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam šįkart dirigavo publikai ir atlikėjams pažįstamas ir pamėgtas jaunas maestro iš Prancūzijos Victorienas Vanoostenas. Atidarymo koncerto programa solidi ir gerai apgalvota. Ją pradėjo premjera – Mindaugo Urbaičio „Bruckner Revisited“ (kūrinio sukūrimą Vilniaus festivaliui parėmė LATGA, 2023), o užbaigė naują kūrinį inspiravusi didingoji romantiko Antono Brucknerio Ketvirtoji simfonija.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė, Almina Statkuvienė, Mindaugas Urbaitis, ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė, Almina Statkuvienė, Mindaugas Urbaitis, ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nenugalima klasika

Lietuvos kamerinio orkestro sezono pabaigos koncertas

Lietuvos kamerinis orkestras – kaip „prigimtinis“ klasikinės muzikos atlikėjas – savo sezono pabaigos akcentu gegužės 12 d. pasirinko būtent klasikus: Wolfgangą Amadeus Mozartą, Ludwigą van Beethoveną ir baroko genijų Johanną Sebastianą Bachą. Vakaro programai dirigavo jaunasis maestro Martynas Stakionis, turintis nemenkos patirties dirbant ne tik su Lietuvos, bet ir su Vienos, Hamburgo, Insulos orkestrais.

Dirigentas Martyas Stakionis, pirmas smuikas Irma Bakševičienė. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Martyas Stakionis, pirmas smuikas Irma Bakševičienė. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Bubnelis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Bubnelis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Muzika Vilniui

Pokalbis su kompozitoriumi, dirigentu ir Lietuvos ansamblių tinklo vadovu Vykintu Baltaku

Iki liepos 6 d. tęsis gegužės 6 d. prasidėjęs Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ (organizuoja kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas) renginių ciklas „Muzika Vilniui“. Apie pasaulines premjeras, net septynis kompozitorius iš skirtingų šalių ir sostinės skambesio galimybes kalbiname renginių ciklą „Muzika Vilniui“ organizuojančio Lietuvos ansamblių tinklo vadovą, kompozitorių ir dirigentą Vykintą Baltaką.

Heineris Goebbelsas, Vykintas Baltakas, Matas Drukteinis Šv. Jonų bažnyčioje. T. Tereko nuotr.
Heineris Goebbelsas, Vykintas Baltakas, Matas Drukteinis Šv. Jonų bažnyčioje. T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Darna su savimi

Tomo Kutavičiaus solinio albumo „Ežeras“ pristatymo vakaras „Organum“ salėje

Balandžio 19 d. kamerinėje „Organum“ aplinkoje įvyko tylus, jaukus fortepijono muzikos vakaras, kuris nieko nedeklaravo, nedemonstravo, nežibėjo efektais, o leido tiesiog panirti į muziką ir, nusimetus kasdienį tempą, lyg prie tykaus ežero parymoti. Tokią būseną sukūrė pianistas ir kompozitorius Tomas Kutavičius, tą vakarą pristatęs savo naują solinį albumą „Ežeras“ (garso režisierius Arūnas Zujus, įrašyta VDU Muzikos akademijos salėje) ir atlikęs keletą kūrinių. „Ilgas laikas, praleistas sodyboje prie ežero, inspiravo šios solinės kompaktinės plokštelės muzikines improvizacijas. Norėjosi improvizuoti tik savo širdies kalba“, – albumo pratarmėje rašo Kutavičius, vėliau prisipažindamas, kad prie ežero yra apmąstęs ne vieną savo kūrinį.

Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Laiškas gautas

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro ir pianistės Annos Geniušienės koncertas Vilniaus 700-osioms metinėms

Nepamenu, ar amžių sandūroje sukurtas ir pirmą kartą skambėjęs Algirdo Martinaičio „Laiškas visiems tikintiems“ (2000) tada buvo toks aktualus, koks yra šiandien. Kovo 16 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, vadovaujamo Gintaro Rinkevičiaus, iniciatyva kartu su Kauno valstybiniu choru (meno vadovas Robertas Šervenikas) Nacionalinės filharmonijos scenoje atgimė šis vienas įstabiausių Martinaičio stambios formos opusų chorui, orkestrui, diskantui ir skaitovui.

Anna Geniušienė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Anna Geniušienė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Anna Geniušienė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Anna Geniušienė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir solistai. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir solistai. D. Matvejevo nuotr.
Aistis Borusevičius, Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Algirdas Latėnas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Aistis Borusevičius, Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Algirdas Latėnas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Latėnas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Latėnas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, solistai ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Algirdas Latėnas, Aistis Borusevičius, Algirdas Martinaitis, Gintaras Rinkevičius, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Algirdas Latėnas, Aistis Borusevičius, Algirdas Martinaitis, Gintaras Rinkevičius, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Kiekvienam savo Vilnius

Mintys po koncerto „Vilniui – 700. Premjera. Gediminas Gelgotas ir Kristina Sabaliauskaitė. „Vilniaus sarabanda“

Daugelio ypač laukta dovana Vilniaus 700 metų jubiliejaus, taip pat ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kovo 10 d. nuskambėjo Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerto programoje – Gedimino Gelgoto kūriniai, o neilgą vakarą vainikavo pasaulinė premjera: šio kompozitoriaus ir rašytojos, Vilniaus garbės pilietės Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys „Vilniaus sarabanda“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Modestas Pitrėnas), Naujų idėjų kameriniam orkestrui NIKO, Vilniaus miesto savivaldybės chorui „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas) tą vakarą artistiškai dirigavo pats kūrinių autorius ir NIKO vadovas Gediminas Gelgotas, dar ir skambinęs fortepijonu, įterpęs savo balso partiją ir vos ne šokęs. Pagalvojau, kad kiekviename savo kūrybos koncerte jis tarsi leidžia klausytojui rinktis, ar tokia intensyvi autoriaus raiška scenoje žavi, ar erzina.

Choras „Jauna muzika“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
NIKO, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
NIKO, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas, NIKO, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas, NIKO, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas, Laurynas Lapė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas, Laurynas Lapė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Sabaliauskaitė, Gediminas Gelgotas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Sabaliauskaitė, Gediminas Gelgotas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Sabaliauskaitė, Gediminas Gelgotas, Vaclovas Augustinas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Sabaliauskaitė, Gediminas Gelgotas, Vaclovas Augustinas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 13  >>> Archyvas