7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo LMTA 90-mečio sukakties metai

Pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektore, muzikologe doc. dr. Judita Žukiene

Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademija švenčia savo 90-metį. Meno institucijai – tai ryškūs solidžios tradicijos ir kunkuliuojančios dabarties sankirtos metai. Akademijos bendruomenė jubiliejinius metus pradeda dar labiau atsiverdama plačiajai visuomenei: planuojami įvairūs festivaliai, koncertai, spektakliai, performansai LMTA salėse, kitose Lietuvos koncertinėse erdvėse, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje ir kitur. Jau pradėtas ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“, jį visus metus tęs pripažinti meno meistrai ir jaunieji menininkai.

Judita Žukienė. D. Matvejevo nuotr.
Judita Žukienė. D. Matvejevo nuotr.
Judita Žukienė ir Vytautas Landsbergis. LMTA archyvo nuotr.
Judita Žukienė ir Vytautas Landsbergis. LMTA archyvo nuotr.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija. LMTA archyvo nuotr.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija. LMTA archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Į muzikinį Everestą

Mintys po Nacionalinėje filharmonijoje vykusio koncerto, skirto Rusnės Mataitytės jubiliejui

Žinomos smuikininkės, aktyvios dabarties muzikos atlikėjos profesorės Rusnės Mataitytės jubiliejui skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje lapkričio 12 d. netikėtai atvėrė ne vieną sąsają ar laiko ženklą. Turiu omeny ir programą (ypač Bélos Bartóko smuiko koncertą), ir atlikėjus – Rusnę Mataitytę, Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą bei tą vakarą dirigavusią viešnią iš JAV Keri-Lynn Wilson, – ir koncerto kontekstus.

Rusnė Mataitytė, Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė, Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė, Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė, Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė, Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė, Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Keri-Lynn Wilson. D. Matvejevo nuotr.
Keri-Lynn Wilson. D. Matvejevo nuotr.
Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Keri-Lynn Wilson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Žanras Kutavičiaus (III). Žanos d’Ark kančia

Mintys po Europos šalių kino forume „Scanorama“ parodyto Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo filmo su specialiai jam Broniaus Kutavičiaus sukurta muzika

 

Tęsdama nedidelį straipsnių ciklą pasiskolintu iš Osvaldo Balakausko („Būdas Kutavičiaus“) ir perfrazuotu pavadinimu, priėjau prie dar vieno Broniaus Kutavičiaus žanro pavyzdžio – muzikos kinui. Už tokią galimybę didžiausia padėka Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui ir „Scanoramai“ (projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba), kuri spalio 30 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje pristatė danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino šedevrą „Žanos d’Ark aistra“ (1928) su specialiai jam sukurta ir gyvai atliekama Kutavičiaus muzika ir šį seansą skyrė pernai amžinybėn išėjusio kompozitoriaus mirties metinėms ir jo 90-mečiui paminėti (beje, džiugu, kad į „Scanoramos“ programą įtrauktas ir Jono Vaitkaus režisuotas filmas „Strazdas – žalias paukštis“ (1990) su to paties pavadinimo Kutavičiaus sceninio kūrinio muzika).

„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Projekto „Žanos d’Ark aistra“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Projekto „Žanos d’Ark aistra“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Laimutė Ligeikaitė

Žanras Kutavičiaus (II). Lokys

Mintys apie Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytos operos „Lokys“ premjerą

Operos imasi retas kompozitorius. Ir ne todėl, kad kūrybos ir pastatymo procesas yra ilgas, įtraukiantis daugybę žmonių ir institucijų, būtinas teatro užsakymas ir t.t., bet ir todėl, kad ne kiekvienam šis žanras pagal jėgas. Bronius Kutavičius ilgai svajojo sukurti, kaip pats sakė, „tikrą“, XIX a. stiliaus operą. Tik 2000-aisiais Vilniaus festivalio užsakymu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo pastatytas stambiausias Kutavičiaus sceninis veikalas „Lokys“ pagal Prospero Mérimée novelę (Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretas), kuris, palyginti su kitomis lietuviškomis operomis, repertuare išsilaikė rekordiškai ilgai, iki 2007-ųjų.

Scena iš operos „Lokys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Lokys“. M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius). M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius). M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius) ir Tadas Jakas (Daktaras). M. Aleksos nuotr.
Vladimiras Prudnikovas (Profesorius) ir Tadas Jakas (Daktaras). M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas (Antrininkas) ir Andrius Apšega (Grafas Šemeta). M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Šapalas (Antrininkas) ir Andrius Apšega (Grafas Šemeta). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė) ir Virginijus Pupšys (Pranciškus). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė) ir Virginijus Pupšys (Pranciškus). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė). M. Aleksos nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė). M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega (Grafas), Aurelija Dovydaitienė (Vienaakė senė). M. Aleksos nuotr.
Andrius Apšega (Grafas), Aurelija Dovydaitienė (Vienaakė senė). M. Aleksos nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė (Julija). M. Aleksos nuotr.
Ieva Barbora Juozapaitytė (Julija). M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Žanras Kutavičiaus (I)

Kamerinės ir orkestro muzikos koncertas Nacionalinėje filharmonijoje In memoriam Broniui Kutavičiui

Perfrazuotą teksto pavadinimą pasiskolinau iš Osvaldo Balakausko straipsnio „Būdas Kutavičiaus“ antraštės („Kultūros barai“, 1988, Nr. 6). Šį rudenį minint Broniaus Kutavičiaus 90-ąsias gimimo metines ir prieš metus kompozitoriaus netekus, vis dažniau ne tik prisimenama ir atliekama jo kūryba, bet ir atgaminama daugybė senų ir naujų rašytinių bei sakytinių pasvarstymų, nagrinėjimų, įspūdžių, prisiminimų apie šį kultūros fenomeną. Savo guru Kutavičių laiko ne tik jo mokiniai, bet ir visa muzikų bendruomenė – nuo vyriausių, kartu nuėjusių duobėtus kelius iki oficialaus pripažinimo, iki jauniausių, nepažinojusių jo, tačiau atrandančių šią kūrybą kaip begalinį, naują, bet savą pasaulį. Užsienio kolegas muzikus ir dabar regiu sustingusiais iš nuostabos veidais išgirdus Kutavičiaus kūrinį...

Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Rimvydas Savickas, Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Rimvydas Savickas, Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas ir Rūta Rikterė. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Vilnius“, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Mūsų Bachas

Lietuvos kamerinio orkestro 62-ojo sezono pradžios koncerto su Andriumi Žlabiu įspūdis

Pastebimą muzikantų kaitą išgyvenantis Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas) pradėjo naują sezoną. Rugsėjo 24 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo programa su neabejotina viršukalne – Andriaus Žlabio su orkestru atliekamais dviem Johanno Sebastiano Bacho klavyriniais koncertais antroje vakaro dalyje. Ir nors pirmoji dalis nuteikė keistai, iškart tenka pasidžiaugti orkestro stabilumu, gebėjimu groti be dirigento, nepastebimai vadovaujant pirmajam smuikui Džeraldui Bidvai.

Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
 Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, Andrius Žlabys ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Karaimų metų kulminacija Trakuose

Mintys po muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros

Įpusėjo 2022-ieji – Lietuvos karaimų metai (sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Tad pastaruoju metu pagausėję su karaimais susiję įvairūs projektai, renginiai, leidiniai ir t.t. suteikė ne vieną progą artimiau pažinti šią mažą garbingą tautą. Rugpjūčio 19-osios ir 20-osios vėlyvais vakarais įvykusi kompozitoriaus bei idėjos autoriaus Lino Rimšos ir ansamblio „Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė, meno vadovas Giedrius Svilainis) muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Nors spektaklio tema susijusi su Vytauto laikų istorija, jis užgauna itin aktualias stygas – sąžiningumo, garbės, orumo, ištikimybės kategorijas, šiandien jau gerokai devalvuojamas, karo ir meilės antitezę, o epizodas apie Krymą nusispalvina ir dar kitokiom asociacijom. Tai vienas labiausiai jaudinančių ir įspūdingiausių mano matytų renginių, nors, žinoma, visiško idealo nebūna ir negali būti, tad yra ir keli abejonę keliantys dalykai, bet apie juos vėliau. 

Scena iš spektaklio „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nuo bufonados iki dramos

Operų vakaro Kristupo festivalyje įspūdžiai

Liepos–rugsėjo mėnesiais vilniečius džiuginantis Kristupo festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme siūlo labai įvairią programą, kurios pamatyti visos, žinoma, neįmanoma. Tačiau negaliu nepasidalyti įspūdžiu, kurį sukėlė rugpjūčio 9-osios vakarą vykęs renginys „Open air opera“, pažėręs ir premjerų, ir talentingų jaunų vardų, ir netikėtumų, ir įvairių pamąstymų.

Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Elena Sverdiolaitė (Laureta). M. Endriuškos nuotr.
Elena Sverdiolaitė (Laureta). M. Endriuškos nuotr.
Arminas Skirvainis (Džanis Skikis). M. Endriuškos nuotr.
Arminas Skirvainis (Džanis Skikis). M. Endriuškos nuotr.
LVSO ir dirigentas Martynas Stakionis. M. Endriuškos nuotr.
LVSO ir dirigentas Martynas Stakionis. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Kaip skamba kaimynystė

XXVI tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje apsilankius

Tarp gausybės vasaros kultūros renginių neabejotiną kokybės svorį išlaiko Thomo Manno festivalis Nidoje, kasmet liepos mėnesį kviečiantis į akademinės muzikos koncertus, intelektualų diskusijas, rytinius skaitymus, naktines filmų peržiūras, dailės parodas. Kaip žinome, Thomo Manno kultūros centro rengiamas festivalis neturi nieko bendra su poilsinio atostogų renginio formatu. 26-erių metų tradiciją skaičiuojantis savaitės trukmės intelektualų ir menininkų koncentratas yra tapęs vienu reikšmingiausių ir kokybiškiausių kultūros forumų, kurio gerai apmąstyta tematika, programos, svečių įžvalgos skamba drąsiai ir aktualiai. Humanistinių vertybių ir kultūros kaip atsvaros brutaliai jėgai svarbą visuomet pabrėžia festivalio globėjas, Neringos garbės pilietis, prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį pradžios koncerte, prezidentui šįkart negalėjus atvykti, perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis, giminingas mintis išsakė Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, apsilankęs beveik visuose renginiuose, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.

Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nugalėti laiką

Lietuvos kamerinio orkestro programa ir Žibuoklės Martinaitytės naujos kompaktinės plokštelės pristatymas Vilniaus festivalyje

Artėjantis prie pabaigos Vilniaus festivalis vis dar stebina savo turiningumu ir įvairove. Jo programose, kaip ir kasmet, vietos randa ir šiuolaikinė muzika bei lietuvių autorių kūriniai. Birželio 19-osios popietė ir vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas būtent naujajai muzikai: prieš koncertą pristatytas ką tik pasirodęs Žibuoklės Martinaitytės albumas „Ex tenebris lux“, o koncerte Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sergejaus Krylovo, atliko to paties pavadinimo kompozitorės kūrinį, taip pat įvyko festivalyje viešinčio italų kompozitoriaus, festivalio Turine vadovo Nicolos Campogrande’s Koncerto smuikui ir kameriniam orkestrui pasaulinė premjera.

Žibuoklė Martinaitytė ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Žibuoklės Martinaitytės CD viršelis
Žibuoklės Martinaitytės CD viršelis
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Nicola Campogrande, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Nicola Campogrande, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas