7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Karaimų metų kulminacija Trakuose

Mintys po muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros

Įpusėjo 2022-ieji – Lietuvos karaimų metai (sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Tad pastaruoju metu pagausėję su karaimais susiję įvairūs projektai, renginiai, leidiniai ir t.t. suteikė ne vieną progą artimiau pažinti šią mažą garbingą tautą. Rugpjūčio 19-osios ir 20-osios vėlyvais vakarais įvykusi kompozitoriaus bei idėjos autoriaus Lino Rimšos ir ansamblio „Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė, meno vadovas Giedrius Svilainis) muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Nors spektaklio tema susijusi su Vytauto laikų istorija, jis užgauna itin aktualias stygas – sąžiningumo, garbės, orumo, ištikimybės kategorijas, šiandien jau gerokai devalvuojamas, karo ir meilės antitezę, o epizodas apie Krymą nusispalvina ir dar kitokiom asociacijom. Tai vienas labiausiai jaudinančių ir įspūdingiausių mano matytų renginių, nors, žinoma, visiško idealo nebūna ir negali būti, tad yra ir keli abejonę keliantys dalykai, bet apie juos vėliau. 

Scena iš spektaklio „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nuo bufonados iki dramos

Operų vakaro Kristupo festivalyje įspūdžiai

Liepos–rugsėjo mėnesiais vilniečius džiuginantis Kristupo festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme siūlo labai įvairią programą, kurios pamatyti visos, žinoma, neįmanoma. Tačiau negaliu nepasidalyti įspūdžiu, kurį sukėlė rugpjūčio 9-osios vakarą vykęs renginys „Open air opera“, pažėręs ir premjerų, ir talentingų jaunų vardų, ir netikėtumų, ir įvairių pamąstymų.

Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Elena Sverdiolaitė (Laureta). M. Endriuškos nuotr.
Elena Sverdiolaitė (Laureta). M. Endriuškos nuotr.
Arminas Skirvainis (Džanis Skikis). M. Endriuškos nuotr.
Arminas Skirvainis (Džanis Skikis). M. Endriuškos nuotr.
LVSO ir dirigentas Martynas Stakionis. M. Endriuškos nuotr.
LVSO ir dirigentas Martynas Stakionis. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Kaip skamba kaimynystė

XXVI tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje apsilankius

Tarp gausybės vasaros kultūros renginių neabejotiną kokybės svorį išlaiko Thomo Manno festivalis Nidoje, kasmet liepos mėnesį kviečiantis į akademinės muzikos koncertus, intelektualų diskusijas, rytinius skaitymus, naktines filmų peržiūras, dailės parodas. Kaip žinome, Thomo Manno kultūros centro rengiamas festivalis neturi nieko bendra su poilsinio atostogų renginio formatu. 26-erių metų tradiciją skaičiuojantis savaitės trukmės intelektualų ir menininkų koncentratas yra tapęs vienu reikšmingiausių ir kokybiškiausių kultūros forumų, kurio gerai apmąstyta tematika, programos, svečių įžvalgos skamba drąsiai ir aktualiai. Humanistinių vertybių ir kultūros kaip atsvaros brutaliai jėgai svarbą visuomet pabrėžia festivalio globėjas, Neringos garbės pilietis, prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį pradžios koncerte, prezidentui šįkart negalėjus atvykti, perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis, giminingas mintis išsakė Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, apsilankęs beveik visuose renginiuose, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.

Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nugalėti laiką

Lietuvos kamerinio orkestro programa ir Žibuoklės Martinaitytės naujos kompaktinės plokštelės pristatymas Vilniaus festivalyje

Artėjantis prie pabaigos Vilniaus festivalis vis dar stebina savo turiningumu ir įvairove. Jo programose, kaip ir kasmet, vietos randa ir šiuolaikinė muzika bei lietuvių autorių kūriniai. Birželio 19-osios popietė ir vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas būtent naujajai muzikai: prieš koncertą pristatytas ką tik pasirodęs Žibuoklės Martinaitytės albumas „Ex tenebris lux“, o koncerte Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sergejaus Krylovo, atliko to paties pavadinimo kompozitorės kūrinį, taip pat įvyko festivalyje viešinčio italų kompozitoriaus, festivalio Turine vadovo Nicolos Campogrande’s Koncerto smuikui ir kameriniam orkestrui pasaulinė premjera.

Žibuoklė Martinaitytė ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Žibuoklės Martinaitytės CD viršelis
Žibuoklės Martinaitytės CD viršelis
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Nicola Campogrande, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Nicola Campogrande, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir „Giunter Percussion“. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nuo pirmo iki paskutinio takto

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas

Dar niekada koncertuose nebuvo tokie esminiai pirmieji ir paskutiniai viso vakaro taktai. Kas žino efektingą Edvardo Griego fortepijoninio koncerto a-moll pradžią su užgriūvančiomis akordų kaskadomis ir didingos Gustavo Mahlerio Devintosios simfonijos pabaigą su transcendentiniu pianissimo – ko gero, taip pat bus pamąstęs apie neatsitiktinai sumanytą programą, kuria Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras gegužės 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje užbaigė savo 33-iąjį koncertinį sezoną.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley. E. Masalski nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley. E. Masalski nuotr.
Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Gintaras Rinkevičius D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Vilties formulės

Orkestro muzikos koncertų sezono Nacionalinėje filharmonijoje pabaiga

Ištikimieji scenos partneriai Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras savo koncertinį sezoną baigė drauge – gegužės 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje, išvakarėse – Kauno valstybinėje filharmonijoje. Abiem kolektyvams sezonas buvo sėkmingas, nors ir veikiamas besikeičiančių aplinkybių: nuo įsisiūbavusios pandemijos bangos, karantino ribojimų, iki visiško išlaisvėjimo net ir nuo kaukių.

Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas, Adam Zdunikowski ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas, Adam Zdunikowski ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Dar apie pasirinkimą

Šiek tiek aktualijų ir Gintauto Kėvišo laiškas

Neįtikėtina, koks nuvalkiotas dabar atrodo pasakymas „nepainiokim meno su politika“. Minkštųjų galių lozungas netenka galios, nes visas pasaulis stoja ties pasirinkimo riba: arba tu už tuos, kurie nekenčia laisvės, žudo vaikus, griauna miestus, arba visa esybe ir veiksmais tam priešiniesi. Greta pilietinės drąsos apraiškų, deja, kasdien sužinome, kaip plačiai putinizmas išsikerojęs Rusijos atlikėjų sąmonėje.

Laimutė Ligeikaitė

Užtat muzika nemirtinga

Mintys pasiklausius naujos kompaktinės plokštelės „Algirdas Martinaitis. Seasons and Serenades“ („Ondine“, 2022)

Šiuo laiku nekyla ranka ką nors rašyti. Bet rašyti apie gražius dalykus dabar tiesiog būtina. Muzika yra tas gražus dalykas, nemirtingas kaip ir siela. Kviečiu klausytis muzikos, kuri daug ką pasakys, atsakys, atvers. Gali net perkelti į kitą, niūriai realybei priešingą emocijų pasaulį, kaip kitados, romantizmo epochoje. Beje, tos epochos realybė buvo labai panaši į šiandienos... Kodėl nepabūti romantikais! Imkite bet kurią kompaktinę plokštelę ir tą laiką, kai nesekate naujienų, skirkite muzikai. Kokybiškai, intelektualiai muzikai, kuri dabar gyvybiškai reikalinga. Savai, lietuviškai muzikai.

Algirdas Martinaitis. A. Baltėno nuotr.
Algirdas Martinaitis. A. Baltėno nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. Orkestro archyvo nuotr.
Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. Orkestro archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Premjera ir ispaniškas aidas

Nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rūtos Lipinaitytės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Dažnai būna, kad muzikos kūrinys dėl vienokių ar kitokių priežasčių ilgai laukia atlikimo, o kai tai įvyksta, personifikuojant sakoma – „gimė kūrinys“. Kaip žmogus. Ir, matyt, nuo „krikštatėvių“ – atlikėjų – priklauso, ar gimė po laiminga žvaigžde. Čia išryškėja dar viena graži linija: kai kūrinio imasi talentingi ir entuziastingi, lietuvių muziką mylintys atlikėjai, būkime tikri – kūrinys įvyks ir gyvuos!

Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas, Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas, Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo Karaimų metai

Pokalbis su muzikologe, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte

2022-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos karaimų metais. Sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, daugiau nei 600 metų karaimai yra Lietuvos dalis, tačiau drįstu teigti, kad vis tiek ši bendruomenė nėra gerai pažįstama. Pradėdami Karaimų metus, kalbiname muzikologę, žymiausią savo tautos muzikos kultūros tyrinėtoją, Lietuvos kultūrai bei visuomenei daug nusipelniusios šeimos atstovę, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkę doc. dr. Kariną Firkavičiūtę.

Karina Firkavičiūtė. S. Nemeikaites nuotr.
Karina Firkavičiūtė. S. Nemeikaites nuotr.
2020 m. Lietuvos karaimų vestuvių tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Iš kairės: Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, ekspertų komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė, tuometis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. LKKB nuotr.
2020 m. Lietuvos karaimų vestuvių tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Iš kairės: Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, ekspertų komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė, tuometis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. LKKB nuotr.
Karaimų jaunimo ansamblis „Birlik“ („Vienybė“)
Karaimų jaunimo ansamblis „Birlik“ („Vienybė“)
Karina Firkavičiūtė. V. Braziūno nuotr.
Karina Firkavičiūtė. V. Braziūno nuotr.
Tradicinių patiekalų gaminimas. Vaikų stovyklos dalyviai 2020 m.
Tradicinių patiekalų gaminimas. Vaikų stovyklos dalyviai 2020 m.
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas