7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Laimutė Ligeikaitė

Laimutė Ligeikaitė

Vilties formulės

Orkestro muzikos koncertų sezono Nacionalinėje filharmonijoje pabaiga

Ištikimieji scenos partneriai Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras savo koncertinį sezoną baigė drauge – gegužės 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje, išvakarėse – Kauno valstybinėje filharmonijoje. Abiem kolektyvams sezonas buvo sėkmingas, nors ir veikiamas besikeičiančių aplinkybių: nuo įsisiūbavusios pandemijos bangos, karantino ribojimų, iki visiško išlaisvėjimo net ir nuo kaukių.

Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas, Adam Zdunikowski ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas, Adam Zdunikowski ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Modestas Pitrėnas, Justina Gringytė, Agnė Stančikaitė, Adamas Zdunikowskis. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Dar apie pasirinkimą

Šiek tiek aktualijų ir Gintauto Kėvišo laiškas

Neįtikėtina, koks nuvalkiotas dabar atrodo pasakymas „nepainiokim meno su politika“. Minkštųjų galių lozungas netenka galios, nes visas pasaulis stoja ties pasirinkimo riba: arba tu už tuos, kurie nekenčia laisvės, žudo vaikus, griauna miestus, arba visa esybe ir veiksmais tam priešiniesi. Greta pilietinės drąsos apraiškų, deja, kasdien sužinome, kaip plačiai putinizmas išsikerojęs Rusijos atlikėjų sąmonėje.

Laimutė Ligeikaitė

Užtat muzika nemirtinga

Mintys pasiklausius naujos kompaktinės plokštelės „Algirdas Martinaitis. Seasons and Serenades“ („Ondine“, 2022)

Šiuo laiku nekyla ranka ką nors rašyti. Bet rašyti apie gražius dalykus dabar tiesiog būtina. Muzika yra tas gražus dalykas, nemirtingas kaip ir siela. Kviečiu klausytis muzikos, kuri daug ką pasakys, atsakys, atvers. Gali net perkelti į kitą, niūriai realybei priešingą emocijų pasaulį, kaip kitados, romantizmo epochoje. Beje, tos epochos realybė buvo labai panaši į šiandienos... Kodėl nepabūti romantikais! Imkite bet kurią kompaktinę plokštelę ir tą laiką, kai nesekate naujienų, skirkite muzikai. Kokybiškai, intelektualiai muzikai, kuri dabar gyvybiškai reikalinga. Savai, lietuviškai muzikai.

Algirdas Martinaitis. A. Baltėno nuotr.
Algirdas Martinaitis. A. Baltėno nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Asta Krikščiūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. Orkestro archyvo nuotr.
Šv. Kristoforo orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. Orkestro archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Premjera ir ispaniškas aidas

Nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rūtos Lipinaitytės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Dažnai būna, kad muzikos kūrinys dėl vienokių ar kitokių priežasčių ilgai laukia atlikimo, o kai tai įvyksta, personifikuojant sakoma – „gimė kūrinys“. Kaip žmogus. Ir, matyt, nuo „krikštatėvių“ – atlikėjų – priklauso, ar gimė po laiminga žvaigžde. Čia išryškėja dar viena graži linija: kai kūrinio imasi talentingi ir entuziastingi, lietuvių muziką mylintys atlikėjai, būkime tikri – kūrinys įvyks ir gyvuos!

Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas, Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas, Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo Karaimų metai

Pokalbis su muzikologe, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte

2022-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos karaimų metais. Sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, daugiau nei 600 metų karaimai yra Lietuvos dalis, tačiau drįstu teigti, kad vis tiek ši bendruomenė nėra gerai pažįstama. Pradėdami Karaimų metus, kalbiname muzikologę, žymiausią savo tautos muzikos kultūros tyrinėtoją, Lietuvos kultūrai bei visuomenei daug nusipelniusios šeimos atstovę, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkę doc. dr. Kariną Firkavičiūtę.

Karina Firkavičiūtė. S. Nemeikaites nuotr.
Karina Firkavičiūtė. S. Nemeikaites nuotr.
2020 m. Lietuvos karaimų vestuvių tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Iš kairės: Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, ekspertų komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė, tuometis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. LKKB nuotr.
2020 m. Lietuvos karaimų vestuvių tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Iš kairės: Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, ekspertų komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė, tuometis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. LKKB nuotr.
Karaimų jaunimo ansamblis „Birlik“ („Vienybė“)
Karaimų jaunimo ansamblis „Birlik“ („Vienybė“)
Karina Firkavičiūtė. V. Braziūno nuotr.
Karina Firkavičiūtė. V. Braziūno nuotr.
Tradicinių patiekalų gaminimas. Vaikų stovyklos dalyviai 2020 m.
Tradicinių patiekalų gaminimas. Vaikų stovyklos dalyviai 2020 m.
Laimutė Ligeikaitė

Didingas akordas

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo naują koncertų sezoną

Pagaliau pradėta Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcija. Todėl savo naująjį, 33-iąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, pradeda viešėdamas Nacionalinėje filharmonijoje. Spalio 3 d. vykusiame koncerte buvo tęsiamas sumanymas atlikti visas Antono Brucknerio bei Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijas (aštuonias jų orkestras jau įrašė į kompaktines plokšteles). Šįkart koncerte skambėjo Šostakovičiaus Aštuntoji.

Alena Bajeva ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alena Bajeva, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Vieną mielą rytą

Naujo sezono pradžios koncertas „Dedikacija Rugsėjo 11-osios aukoms“ Nacionalinėje filharmonijoje

Kažkoks déjà vu. Štai už akių užkliuvo viename iš portalų surinkta medžiaga, ką lygiai prieš 20 metų rugsėjo 11-osios rytą rašė didžiausi mūsų dienraščiai: nedemokratiški Lukašenkos „rinkimai“ Baltarusijoje ir kai kurių mūsų Seimo narių liaupsės „batkai“, dešimtys pilstuko aukų (tiesa, tąkart Estijoje), korupcijos skandalėliai, politinės rietenos ir pan.

Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ėjimas pakrante

25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai

Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.

Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Laimutė Ligeikaitė, Emilija Vaiginytė, Matas Macevičius, Dalia Vaicenavičienė

Kaip medžio ošimas

In memoriam kompozitoriui, multiinstrumentininkui, pedagogui, kritikui Algirdui Klovai (1958 10 26–2021 07 16)

Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.

Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“.  2015 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“. 2015 m.
Laimutė Ligeikaitė

Be ribų

Mintys po Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO koncerto Vilniaus festivalyje

 

Sėkmingai įsibėgėjęs Vilniaus festivalis šiemet kaip niekad simbolizuoja muzikos ir muzikantų nemarumą, kad ir sunkiomis sąlygomis. Pandemijos fone Nacionalinė filharmonija – viena iš intensyviausiai atsigavusių įstaigų – surengė puikių koncertų, kūrinių premjerų, pritraukė žinomų atlikėjų. Mielai į gyvus koncertus sugrįžta ir publika, tik gaila, dar ribojama atstumų ir negalinti užpildyti salės sausakimšai. Savo gerbėjų ratą turi ir Gedimino Gelgoto įkurtas ir vadovaujamas orkestras NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras), tad birželio 13-ąją jie irgi turėjo progą „gyvai“ susitikti Vilniaus festivalyje.  

Julija Ivanovaitė, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Augusta Jusionytė. D. Matvejevo nuotr.
Augusta Jusionytė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Simaška. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Simaška. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Gelgotas. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Vincas Bačius. D. Matvejevo nuotr.
Julija Ivanovaitė, Vincas Bačius. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
NIKO koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas