7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Rimgailė Renevytė

Magnetinis laukas

Apie ryškiausius Nelės Savičenko vaidmenis

Kartais susidaro įspūdis, jog šių dienų postdraminio Lietuvos teatro praktikoje (kai Vakaruose ši banga jau gerokai nuslūgusi) personažų kurti jau nebereikia – pakanka juos tik atvaidinti arba papasakoti. Personažas tampa kone anachronistiniu „pasenusio“ teatro atributu, suvokiant jį kaip iš anksto apibrėžtą ir nuoseklų psichologinį charakterį, išgyvenantį savo vidinę dramą, į kurią įsikūnyti ir kurią perteikti yra pagrindinė aktoriaus užduotis.

Nelė Savičenko (Irina Arkadina) spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko (Irina Arkadina) spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Terapijos“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Hamletas) ir Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas (Hamletas) ir Nelė Savičenko (Gertrūda) spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. K. Sabeckio nuotr.
Alma Braškytė

Ištrinti save, ištrinti pasaulį

Nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius – „Laimės respublikoje“

Paskutines dienas prieš rekonstrukciją skaičiuojančioje Nacionalinio teatro Mažojoje salėje, nepaisant karščio ir iš Didžiosios salės sklindančio triukšmo, birželį pasirodė dvi jaunųjų režisierių premjeros (dar vienos jaunųjų kūrėjų programos dalyvės Giedrės Kriaučionytės spektaklio vaikams premjera įvyko Studijoje gegužės pabaigoje). Georgo Büchnerio pjesę „Voicekas“, pradėtą rašyti prieš beveik du šimtus metų (tada taip ir nebaigtą), šiandienos scenai pritaikė neseną vokiečių piloto tragediją į ją įtraukęs Laurynas Adomaitis, o režisavo Antanas Obcarskas, prie kurio besiformuojančio režisūrinio stiliaus bruožų drąsiai galima minėti gebėjimą užčiuopti tragiškas žmogiškųjų dialogų briaunas.

Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas (Bobas) ir Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas (Bobas) ir Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė (Heizelė) ir Adelė Šuminskaitė (Debė) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė (Heizelė) ir Adelė Šuminskaitė (Debė) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Ilona Vitkauskaitė

Bandymai gaivinti teatrą

Pokalbis su režisiere Susanne Kennedy

„Tegul mūsų kūnai susprogsta į tūkstančius fragmentų ir sukuria save iš naujo. Tapkime kažkuo kitu: moterimi, gyvūnu, augalu, mašina, molekule. Teatras – puiki vieta pradėti šį pokytį. Scenoje galime stebėti žmonių transformaciją į įvairias būtybes ir būsenas. Teatras mums siūlo eksperimentavimo erdvę. Mano teatro vizijoje balsai atsieti nuo kūnų, veidas neperteikia emocijų, o kūnas nebepriklauso subjektui scenoje. Tekstas nebėra pasakojimas, o aktorius juda tarp skirtingų būsenų ir veda žiūrovą į nepažinias zonas“

Susanne Kennedy. F. Sinn nuotr.
Susanne Kennedy. F. Sinn nuotr.
Scena iš spektaklio „Moterų vargas“. J. Röder nuotr.
Scena iš spektaklio „Moterų vargas“. J. Röder nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunosios savižudės“. J. Buss nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaunosios savižudės“. J. Buss nuotr.
Laura Šimkutė

Teatrinės amplitudės

LMTA IV vaidybos ir teatro režisūros kursų baigiamieji darbai

Baigiantis teatro sezonui, kai premjerų nedaug, o ką nors nauja pamatyti norisi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kaip ir kasmet, išleidžia naują teatro kūrėjų kursą. Šiemet akademiją baigė Jono Vaitkaus vadovaujami vaidybos ir teatro režisūros kursų studentai. Absolventų diplominių darbų buvo daug, o žanrai ir stiliai varijavo nuo absurdo iki dokumentikos.

Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
LMTA IV vaidybos kursas. B. Kreivėnaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mums viskas gerai“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dingusi tapatybė

„Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatre

 

Martino Crimpo pjesę „Pasikėsinimai į jos gyvybę“ (spektaklio pavadinime virtusią į „gyvenimą“) sudaro septyniolika scenarijų teatrui, juose nežinomi veikėjai kalba apie niekada nepasirodančias moteris vardu Anė. Tekste su pasikartojančiais motyvais horizontalūs ir pasvirieji brūkšniai žymi kalbėtojų kaitą, nes personažų pjesėje nėra. Oskaras Koršunovas ir septyni aktoriai iš eilės ir pažodžiui pastatė visas pjesės dalis, išskyrus pirmąją su telefono autoatsakiklyje Anei paliktomis žinutėmis – atsiprašymais, nurodymais, pranešimais apie prekių užsakymus, grasinimais, kvietimais, meilės prisipažinimais ir kt., nes šie motyvai išplėtojami kitose dalyse. Su kalba ir forma eksperimentuojantis Crimpas 1997 m. sukurtos pjesės pradžioje pažymi: „Tegu kiekvieno scenarijaus žodžiai – dialogas – rutuliojasi atskiro pasaulio – sumanymo – fone, geriausiai atskleidžiančiame jo ironiją.“ Tokį atskirą pasaulį-foną dramaturgo žodžiams kiekvienoje scenoje ir sukūrė aktoriai ir režisierius.

Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Artiomas Rybakovas spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Artiomas Rybakovas spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Žygimantė Jakštaitė spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. T. Ivanausko nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Neapibrėžtasis Voicekas

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius

Puikiai prisimenu, kaip prieš šešiolika metų daug žadantis režisierius Ignas Jonynas surinko gana margą, gerai nusiteikusią talentingų Jaunimo teatro aktorių kompaniją ir išskraidino ją teatriniu reisu – „Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos“, įkvėptu Xavier Durringerio pjesės. Aktorius Giedrius Savickas su dar trimis Anželikos Cholinos šokėjų kursą ką tik baigusiais kolegomis tame spektaklyje vaidino lėktuvo stiuardus.

Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
 Kęstutis Cicėnas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Išteisinimas teatru

Festivalio „Kontakt“ precedentas

Ar gali teatro menas vienai savaitei paveikti nedidelio Lenkijos miesto gyvenimo tėkmę, sujaukti kasdienybę, įtraukti į savo orbitą ir nedaloma savastimi paversti unikalius tarptautinius reiškinius? Kartais. Tokiai sėkmės istorijai 27 metus gyvuojantis tarptautinis teatro festivalis „Kontakt“ pradeda ruoštis iš karto po baigiamojo vakaro fanfarų ir nugalėtojų paskelbimo. Ilgai rengiamasi tam, kad Torunėje kasmet įvyktų aktualus, kokybiškas, aštrumo nevengiantis dialogas tarp Rytų ir Vakarų. Ir tam, kad septynios festivalio dienos būtų pilnos ne tik geriausių spektaklių, bet ir laboratorinės veiklos, apimančios naujų pjesių skaitymus, parodas, instaliacijas, paskaitas, seminarus ir kiekvieną festivalio dieną apibendrinančias, kraują kaitinančias diskusijas.

Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Guna Zariņa spektaklyje „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Guna Zariņa spektaklyje „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Guna Zariņa spektaklyje „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Guna Zariņa spektaklyje „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Guna Zariņa spektaklyje „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Guna Zariņa spektaklyje „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. A. Altenbergs nuotr.
Małgorzata Kochan spektaklyje „Slaptas Fridmanų gyvenimas“. P. Sieraczyński nuotr.
Małgorzata Kochan spektaklyje „Slaptas Fridmanų gyvenimas“. P. Sieraczyński nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Pasaulis aukštyn kojom, bet be jausmų

Spektaklis vaikams Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuaras greta Joëlio Pommerat „Raudonkepurės“ pasipildė dar viena šiuolaikine pjese vaikams – vokiečių autoriaus Carsteno Brandau filosofiniu kūriniu „Trijulis aukštyn kojom“. Tai – originaliai poeziją ir absurdą supinantis tekstas, kurio grožį ir įtaigą meistriškai perteikė vertėja Rūta Jonynaitė. Nesunku įsivaizduoti, kad „Trijulis aukštyn kojom“ būtų puiki paveikslėlių knyga. Tačiau Carstenas Brandau savo kūrybos partneriu pasirinko ne dailininką, o nepažįstamus teatro kūrėjus. Paantraštę užrašė tokią: „Gabalėlis teatro VISIEMS nuo 4 metų“.

 

Pjesę paversti „gabalėliu teatro“ LNDT Studijoje ėmėsi jaunų menininkų komanda: režisierė Giedrė Kriaučionytė, scenografas Vladas Suncovas, kostiumų dailininkas Antanas Dubra ir kompozitorė Karolina Kapustaitė. Vienulį, Dudulį ir Trijulį vaidina aktoriai Marius Čižauskas, Jovita Jankelaitytė ir Kirilas Glušajevas. Sprendžiant iš rezultato, labiausiai spektaklio kūrėjų vaizduotę uždegė pjesės ir jos veikėjų neįprastumas. Kaip galėtų atrodyti Vienulis, Dudulis ir Trijulis, kurie yra nežinia kas, aišku tik, kad ne paukščiai (?), ir kokiame pasaulyje jie gyvena, – atrodo, jog tai svarbiausi klausimai, į kuriuos ieškojo atsakymo „Trijulio aukštyn kojom“ kūrėjai.

Marius Čižauskas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas  spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Kirilas Glušajevas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Kirilas Glušajevas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Gamziukaitė

Palaukite, o vis dėlto kieno čia laimė?

„Manno laimė“ Vilniaus mažajame teatre

Spektaklis, o ypač jo pavadinimas, atrodo, skirti intelektinėje raidoje pažengusiam žiūrovui, gebančiam įžvelgti antrą, trečią ar penktą planą. Toks žiūrovas supras: jei parašyta „laimė“, tai visai nereiškia, kad spektaklis bus apie ją. Jei parašyta „Manno“, tai nereikia suprasti paraidžiui, nors ir yra pastabėlė: „Pagal Thomo Manno noveles“.

Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Violončelininkė Žana Miniotaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Violončelininkė Žana Miniotaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Rimgailė Renevytė

Mirusieji neprisikels, kad paliudytų tiesą

Oskaro Koršunovo „išvirkščio teatro“ idėja

Federico García Lorca yra rašęs: „Tik išlauždamas visas duris, teatras gali save pateisinti matydamas savo akimis, jog įstatymas – tai siena, ištirpstanti nuo menkiausio kraujo lašo.“ Nors ir retai (o šiais laikais ir visai nebemadingai), kartais nutinka taip, kad dar prieš leisdamas suabejoti, kam viso to apskritai reikia, teatras pasiglemžia viską ir savo medija paverčia pačius kūrėjus. O tada svarbiausia tampa tik viena: kaip ištrūkti iš teatro? Kaip teatro melas gali virsti tiesa nepraliejus kraujo? Ar įmanoma teatru paneigti patį teatrą? Ar tasai atstumas tarp vaidinančio aktoriaus ir jam tai daryti leidžiančio žiūrovo išties neįveikiamas?

Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 48  >>> Archyvas