Teatras

Aušra Kaminskaitė

Spektaklis „Maskuotė“ festivalyje „Kitoks“

Dešimtajame teatro vaikams festivalyje „Kitoks“ trupės iš Nyderlandų „Captain Sugar & The Monkey Puppets“ spektaklis „Maskuotė“ skirtas 5–10 metų vaikams – pradinukams. Tikriausiai tai lėmė cirko žanras, kuris yra viena palankiausių formų patraukti jauniausią publiką. Techniški triukai, nuolatinis judėjimas, šiuolaikinė magija sugeba išlaikyti jaunesniųjų dėmesį kur kas sėkmingiau nei pati įtikinamiausia vaidyba – bent jau spektakliui tęsiantis ilgiau nei pusę valandos.

Ieva Tumanovičiūtė

Spektaklis „Panika“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Perfrazuodamas Pedro Almodóvaro filmo pavadinimą, suomių dramaturgas Mika Myllyaho 2005 m. savo sukurtai pjesei „Panika“ pridėjo paantraštę „Vyrai ties nervų krizės riba“. Kadangi Almodóvaro kinas pasižymi ryškiais moterų portretais, atrodo, kad Myllyaho siekia būti šiuolaikinių vyrų psichologu. Nors pjesės veikėjai diskutuoja ir apie Almodóvaro filmą „Pasikalbėk su ja“, Myllyaho kūrinio estetika neturi nieko bendro su ispanų režisieriaus kinu, pasižyminčiu ryškiu, išradingu, savoms taisyklėms paklūstančiu meniniu pasauliu, kuriame veikia saviti personažai. „Panikos“ veikėjai, atvirkščiai, yra įprasti, esantys arti tikrovės – šiek tiek schematizuotos kaip realistinėje romantinėje komedijoje ar seriale.

Kamilė Žičkytė

Spektaklis „Meškis ir žąsis“ teatre „Pradžia“

Kaip dabar tapo madinga, suaugusieji metus pradeda Naujųjų metų rezoliucijomis: pažadais, kaip pakeis savo gyvenimą, kur nukeliaus, ką nusipirks. Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis, tad jaunieji teatro žiūrovai metus skaičiuoja kitaip: naujomis patirtimis, gebėjimais, išmoktais žodžiais ar iškritusiais pieniniais dantimis. Manoma, kad pirmieji teatralizuoti pasakojimai vaikams Europoje vyko dar XIX a. pabaigoje, o pirmieji spektakliai jaunajai auditorijai gimė kur kas vėliau. Bene pirmasis pavyzdys Lietuvoje – režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės auklėtinių spektaklis „Bebenčiukas“, parodytas 1975 m. per legendinio aktorių dešimtuko diplominių spektaklių festivalį, vėliau atsiranda ir mano vaikystę nuspalvinę 1989 m. įkurto Keistuolių teatro spektakliai.

Daiva Šabasevičienė

Jaunimo teatro premjera

Pavadinimas nieko per daug nereiškia, o gal reiškia viską. Šiais laikais tai, kas vieniems atrodo svarbu, kitiems gali taip neatrodyti, tai, kas nujaučiama intuityviai, daugeliui gali būti tuščia vieta. 2016 m. peterburgietės Asios Vološinos (g. 1985) parašyta pjesė „Žmogus iš žuvies“ dažnai statoma Rusijoje, o 2018 m. tapo ypatingu teatriniu įvykiu: Maskvos dailės teatre ją pastatė Jurijus Butusovas (Rimo Tumino pakviestas, jis šiuo metu yra Jevgenijaus Vachtangovo teatro vyriausiasis režisierius).

Miglė Munderzbakaitė

Kauno miesto kamerinio teatro premjera

Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „Superherojai“ – tikrų paauglių istorijų koliažas, skirtas tikslinei auditorijai, jaunajai kartai, bei jos problemų permąstymui, (savi)refleksijai.

Ieva Tumanovičiūtė

„Mano fėjų herbariumas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“ pagal Benjamino Lacombe’o ir Sébastieno Pérezo knygą pasakojama iš pirmo žvilgsnio graži ir jaudinanti istorija. Mokslininkas Aleksandras keliauja tirti gamtos ir susiduria ne tik su nepažįstamomis būtybėmis, bet ir su pačiu savimi: savo ambicijomis, vienatve, artimųjų ilgesiu, tikrovės ir iliuzijos dilema. Išorinė stebuklinė kelionė paslaptingame miške susipina su vidinės veikėjo brandos istorija (inscenizacijos autorė Daiva Čepauskaitė). Šis pasakojimas suteikia galimybę pasitelkti vaizduotę ir kurti vaikams teatro stebuklą.

Ieva Tumanovičiūtė

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Sulėtintai“

„Svarbiausia – nepraeiti pro žmogų kaip pro stulpą ar pastatą“, – yra pasakęs menininkas Denisas Kolomyckis. Abejingumas skaudina, ypač kai tylomis, tarsi būtų svetimi, prasilenkia pažįstami žmonės. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Sulėtintai“ (premjera gruodžio 5 d.) galerijos direktorius ir menininkė keliasdešimt kartų kartoja prasilenkimą koridoriumi. Kadaise vienas pro kitą praėję nedrįsdami ištarti žodžio, dabar atkurdami praeities akimirką jie suvaidina įvairius jos variantus.

Įsimintiniausi 2019 m. teatro įvykiai

Sulaukusi kasmetinio „7md“ klausimo, peržiūrėjau recenzijų skiltį „Menų faktūroje“. Kiek visko praleidau! Nors į teatrą, regis, einu kiekvieną savaitę, dažnai ir ne po kartą. Manau, tai rodo, kad teatrinis gyvenimas Lietuvoje intensyvus, įvairialypis ir įvairiakryptis. Į akis krinta scenos formų ir kūrybos būdų įvairovė.

Julijus Lozoraitis

Spektaklio „Mūsų klasė“ premjera Klaipėdos dramos teatre ir kitkas

Nesu klaipėdietis, bet uostamiesčiuose teko gyventi. Todėl įsivaizduoju, kas būna, kai į uostą įplaukia kruizinis laivas, kurio viršutinis denis atrodo aukštesnis už aukščiausią uostamiesčio pastatą. Miesto gyvenimas išsyk prisipildo ypatingo įvykio pojūčio, ore ima sklandyti stambių mastelių emocijos ir mintys apie pritapimą prie beribio pasaulio. Panašų jausmą teko patirti gruodžio 5 d. per Tadeuszo Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ premjerą Klaipėdos dramos teatre. Jausmas toks, lyg prie mūsų krantų „prisišvartavo“, bet ne kelioms dienoms, o ilgam, svarbus europinės civilizacijos reiškinys.

Ieva Tumanovičiūtė

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio gastrolės Vilniuje

Maksimo Gorkio pjesėje „Vasa Železnova“ artimųjų santykiai pagrįsti bendru kapitalu. Suaugę vaikai yra finansiškai priklausomi nuo tėvų. Merdint šeimos tėvui Zacharui Železnovui, kyla paveldėjimo rūpesčių. Nors po vienu stogu gyvenančių kelių kartų šeimos paveikslas šiandien retas, merkantiliniai ryšiai tarp giminių neišnykę.