7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ignas Zalieckas

Kintantis požiūris į cirką

Pokalbis su Konstantinu Kosovecu

Šiuolaikinio cirko artistas Konstantinas Kosovecas nuo 2008 m. praktikuoja daugelį disciplinų, bet daugiausia oro akrobatiką. Tobulino žinias Rogelio Rivelio cirko mokykloje Barselonoje, FLIC cirko mokykloje Italijoje bei Nacionalinėje cirko mokykloje Monrealyje. Nuo 2013 m. dalyvauja kuriant cirko ir šokio spektaklius. Yra vienas šiuolaikinio cirko trupės „Taigi cirkas“ ir oro akrobatikos grupės „Insomnis“ įkūrėjų bei vienas Lietuvos šiuolaikinio cirko asociacijos steigėjų. Veda cirko disciplinų pamokas ir dirbtuves Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių.

Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Žiūrovai, pelikano vaikai

Nauberto Jasinsko spektaklis Oskaro Koršunovo teatre

Visad sunku eiti žiūrėti spektaklio, mačius jo eskizą. Jei eskizas geras (o juo labiau – išties pagavus ir įsimintinas), galutinis spektaklio variantas grasina būti nuėjęs per toli tobulumo ir pabaigtumo link. Ne per seniausiai taip nutiko su Antano Obcarsko „Boksu“ – trenerių aprangą pakeitė net iki šlepečių derantys à la treninginiai kostiumai, o projekcijas, eskize atspindėjusias fanatišką, kone religinį norą būti kovotoju, nurungė egzotiški vaizdai iš „dvasinių“ kelionių po Meksiką bei užkulisiniai vyksmai dailiame, toli gražu ne bokso salei giminingame persirengimo kambaryje.

Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Rytų europiečių balsų svarba

Pokalbis su režisiere Uršule Bartoševičiūte

Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė sukūrė spektaklius „Sniegas. Moteris. Dvikova“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Iš kūno ir kraujo“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Requiem For a Woman“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Jaunimo teatras, 2020), „Sprendžiant Hedą“ (Vilniaus mažasis teatras, 2020) ir „Kaip jums patinka“ (VMT, 2022). 2021 m. režisierei įteikta Jaunojo kūrėjo premija už indėlį į teatro meną. Šiuo metu ji dirba su projektais Islandijoje ir Vokietijoje.

Uršulė Bartoševičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Uršulė Bartoševičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Milda Noreikaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Milda Noreikaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Emilis Pavilionis ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Viktorija Sinicyna

Daug triukšmo dėl meilės

„Kaip jums patinka“ Vilniaus mažajame teatre

Williamas Shakespeare’as vėl sugrįžo į teatrą. Šįkart iš jo pjesių kolekcijos pasirinkta komedija „Kaip jums patinka“, tik režisierės Uršulės Bartoševičiūtės interpretacija atgijo ne įprastoje scenoje, bet Vilniaus mažojo teatro rūsio patalpose. O ir pati drama į teatro požemį nužengė kitaip, nei įprasta pagal klasikinės dramaturgijos interpretaciją. Ji tapo veikiau teatriniu pasirodymu, fragmentuotai pasisakančiu apie įvairių meilės formų (ko)egzistavimą. Kaip kad pabaigoje rodomas vaizdo įrašas – už tai, jog santuokų rūmuose be apribojimų būtų galima susisaistyti visiems.

Indrė Patkauskaitė ir Milda Noreikaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Milda Noreikaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Milda Noreikaitė, Indrė Patkauskaitė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Milda Noreikaitė, Indrė Patkauskaitė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (V)

Pratęsdama tavo laišką apie Łukaszo Twarkowskio ir Fabieno Lédé sukurtą mikrokosmą ir kitokią dramaturgiją, rašau apie Dimitrio Papaioannou spektaklį „Transverse Orientation“, atidariusį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“. Mačiau spektaklį pirmąją dieną (kovo 25 d.) ir jaučiausi šiek tiek atitrūkusi nuo grandiozinių žiūrovų ovacijų.

Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Transverse orientation“. J. Mommert nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Mélissa Guex ir Victoras Poltier šokio spektaklyje „Pas de deux“. D. Ališausko nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Marina Abramović per paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Dramaturgas vs dirbtinis intelektas

„Frankenšteino kompleksas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Metų pradžioje Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuarą papildė spektaklis „Frankenšteino kompleksas“. Tiesa, jį galima pamatyti ne itin dažnai, nes šis eksperimentinis latvių režisieriaus Valterio Sīlio kūrinys rodomas ne tik NKDT, bet ir Rygos „Dirty Deal Teatro“ scenoje, o jame vaidina latvių (Inga Tropa, Kārlis Reijers) ir lietuvių (Vaidas Maršalka, Deividas Breivė) aktoriai.

Deividas Breivė, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Kārlis Reijers spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Kārlis Reijers spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ignas Zalieckas

Tragedijos nuojauta pakeliui į tobulybę

Spektaklis „Adomas 2.0“

Pastaruoju metu teatre distopijos pasauliai vėl prisimenami kaip šiuolaikinio žmogaus ateities projekcijos, pranešančios, kad jis pavirs laimės, tobulybės ir estetikos vergu. Šiuolaikinės intelektualios klounados teatro spektaklis „Adomas 2.0“ (rež. Žilvinas Beniušis) parodo, kad kiekviena tobulybė veda į tragediją.

Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Severina Špakovska spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Komiškas pasivaikščiojimas pirmuoju pragaro ratu

Jokūbo Brazio „Žuvėdra“ Oskaro Koršunovo teatre

Ko gero, nėra nieko malonesnio, nei stebėti labai jaunų teatro menininkų kartą, įbrendančią į Antono Čechovo kūrybą. Jie drąsiai čiumpa kokią nors „Žuvėdrą“, mano ją pradedantys tyrinėti, dekonstruoti, interpretuoti, o juk iš tiesų prieš mūsų akis vyksta totalaus įsiskverbimo aktas, tik įsiskverbia ir savo sėklas po jauna oda palieka būtent dramaturgas, dar vienus jaunus ir talentingus suviliojęs pasivažinėti čechoviško pragaro kalneliais.

Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys ir Audrius Antanavičius spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys ir Audrius Antanavičius spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Džiugas Gvozdzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Sofija Gedgaudaitė ir Džiugas Gvozdzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Klouno požiūris į lanko sukimą

Pokalbis su Giedre Degutyte

Giedrė Degutytė – šiuolaikinio cirko, klounados ir fizinio teatro kūrėja, atlikėja bei tyrėja. Gyvena ir kuria keliaudama tarp Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Studijas pradėjo Lidso universitete Šiaurės Anglijoje. Londono universiteto Karališkojoje centrinėje oratorystės ir dramos mokykloje baigė scenos meno praktikos, kaip tyrimo, magistro studijas. Čia atrado „lanko klounadą“. Nuo 2020 m. studijuoja Londono klounų mokykloje. Meninėje praktikoje jungia klounados ir lanko sukimo disciplinas. Lietuvos festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“ pristatytas jos monospektaklis „Apie lanko sukimą“ (2019), kuriame ji taip pat pabrėžia šiuolaikinio cirko artisto siekį ne tik demonstruoti meistriškumą, bet ir bendrauti su žiūrovais.

Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Degutytė monospektaklyje „Apie lanko sukimą“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Noriu leisti sau nežinoti

Pokalbis su režisiere Laura Kutkaite

Kaune režisierė Laura Kutkaitė įgijo choreografinį išsilavinimą, vėliau studijavo filosofiją Vilniaus universitete, o pernai baigė režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Oskaro Koršunovo vadovaujamame kurse. Stažavosi Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Studijavo pas Grzegorzą Jarzyną, Michałą Borczuchą, Grzegorzą Niziołeką ir Krystianą Lupą. Dar būdama studentė dirbo su tokiais režisieriais kaip Anna Smolar, Tomi Janežičius ir Koršunovas.

Laura Kutkaitė. P. Žižliausko nuotr.
Laura Kutkaitė. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė  spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 92  >>> Archyvas