7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Miglė Munderzbakaitė

Besivejant gulbę iš padangos

Spektaklis „Pažadink savo vidinę deivę“

„Žąsis ar gulbė, koks skirtumas, svarbu paukštis...“ – tokie skeptiški, negatyvūs apibendrinimai apie gautą užduotį kažką kažkur surasti skamba spektaklio „Pažadink savo vidinę deivę“ pradžioje. Režisierius Gildas Aleksa ir dramaturgė Kristina Marija Kulinič imasi analizuoti mūsų visuomenėje itin gajų ir pačius absurdiškiausius pavidalus įgijusį teambuilding’o (komandos formavimo) reiškinį.

Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė ir Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė ir Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė, Roberta Sirgedaitė ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė, Roberta Sirgedaitė ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Vidų atveriantis darbas

Pokalbis su aktore Saule Gotberge

Aktorė Saulė Gotbergė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Antrininkas“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2025), „Kartoteka“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2024), „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Artūras Areima, NKDT, 2024), „Taisykla“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2023), „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ (rež. Hilde Brinchmann, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt.

Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis ir Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis ir Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XXV)

Mačiau du aktorių režisierių sukurtus spektaklius, atliepiančius psichologinių dramų poreikį. Artiomo Rybakovo režisuotame kūrinyje „Vienišieji vakarai“ pagal Martino McDonagh pjesę įdomu stebėti talentingų aktorių Lauryno Jurgelio, Karolio Kasperavičiaus, Alekso Kazanavičiaus ir Gretos Petrovskytės vaidybą. Šių dienų geopolitinėje atmosferoje primityvi kova tarp dviejų degraduojančių brolių įgyja platesnių prasmių.

Knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“
Knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“
Greta Petrovskytė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Greta Petrovskytė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. G. Jauniškio nuotr.
Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Giedrius Arlauskas spektaklyje „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Knygos „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“ pristatymas. Z. Nekrošiaus nuotr.
Knygos „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“ pristatymas. Z. Nekrošiaus nuotr.
Parodos „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“ atidarymas. Z. Nekrošiaus nuotr.
Parodos „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“ atidarymas. Z. Nekrošiaus nuotr.
Lietuvos teatro forumas. A. Pasiuk nuotr.
Lietuvos teatro forumas. A. Pasiuk nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Kas būtų, jei nustotų rūgti kopūstai?

„Fermentacija“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

„Į vandenį beriama druska ir maišoma, kol ištirps, vėliau įtrupinamas sausas raugas. Burokėliai nuplaunami, nuskutami, didesni pjaustomi pageidaujamo dydžio gabalėliais. Verta atsiminti, kad smulkiau supjaustyti įrūgs greičiau. Burokėliai į stiklainį sudedami kuo glaudžiau, stengiantis užpildyti visus tarpus. Užpilamas sūrymas, kad apsemtų, ir uždedamas svoris (tam galima naudoti tiek specialius keraminius / stiklinius svarelius, ąžuolinį tašelį, tiek maišelį su vandeniu ar akmenį).

Giedrius Savickas spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Vaiva Mainelytė spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Vaiva Mainelytė spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Teklė Baroti ir Giedrius Savickas spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Teklė Baroti ir Giedrius Savickas spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas ir Teklė Baroti spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrius Savickas ir Teklė Baroti spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Ramutis Rimeikis ir Vaiva Mainelytė spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Ramutis Rimeikis ir Vaiva Mainelytė spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Fermentacija“. D. Matvejevo nuotr.

„Meno rakto“ ir Teksto rakto“ laureatų pašlovinimas

Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2025 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureatus. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai.

Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius. D. Putino nuotr.
Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius. D. Putino nuotr.
SMKA apdovanojimų suvenyro autorė – Marytė Dominaitė. D. Putino nuotr.
SMKA apdovanojimų suvenyro autorė – Marytė Dominaitė. D. Putino nuotr.
Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Motiejus Aškelovičius ir Darius Gumauskas spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Motiejus Aškelovičius ir Darius Gumauskas spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas ir Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas ir Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas ir Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas ir Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas ir Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Darius Gumauskas ir Motiejus Aškelovičius spektaklyje „Chroma“. M. Norvaišo nuotr.
Kristė Agota Savė

Suomijos scenos meno organizacijos išgyvena drastiškus biudžeto mažinimus

Pokalbis su Hyde Hytti

Hyde Hytti – Suomijos teatro informacijos centro TINFO (Teatterin tiedotuskeskus TINFO – Theatre Info Finland) tarptautinių ryšių vadovas.

Hyde Hytti. P. Kauhanen nuotr.
Hyde Hytti. P. Kauhanen nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Komandos ryšys

Pokalbis su vaizdo menininku Kristijonu Dirse

Vaizdo menininkas Kristijonas Dirsė sukūrė vaizdo projekcijas tokiems spektakliams kaip „Vienišieji vakarai“ (rež. Artiomas Rybakovas, 2025), „Antrininkas“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2025), „Lūšies valanda“ (rež. Artūras Areima, Vilniaus senasis teatras (VST) ir Artūro Areimos teatras (AAT), 2025), „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Areima, NKDT, 2024), „Geras oras, jei per daug negalvoji“ (rež. Kristina Marija Kulinič, VST, 2024), „Mes taip nesitarėm“ (rež. Dominykas Vaitiekūnas, 2024), „Portalas“ (rež. Mantas Jančiauskas, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Vaidina Marius Repšys“ (rež. Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020) ir kt.

Kristijonas Dirsė. P. Ramono nuotr.
Kristijonas Dirsė. P. Ramono nuotr.
Scena iš spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Lūšies valanda“. T. Ragimovo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Vienišieji vakarai“. U. Bagdonavičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Edita Gončarova ir Dovydas Stončius spektaklyje „Geras oras, jei per daug negalvoji“. T. Ragimovo nuotr.
Edita Gončarova ir Dovydas Stončius spektaklyje „Geras oras, jei per daug negalvoji“. T. Ragimovo nuotr.
„Mes taip nesitarėm“.  J. Valinsko nuotr.
„Mes taip nesitarėm“. J. Valinsko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Justina Paltanavičiūtė

Pažvelgti lakštingalai į akis

Muzikinis performansas „Sayonakidori“

Judant Trakų Vokės dvaro, kuriame lankiausi kovo 30-osios pavakare, koridoriais pasitinka dūmai ir ne visai jauki laukimo atmosfera. Galima nuspėti (žinoma, iš anksto perskaičius renginio anotaciją), kad tai tam tikra aliuzija į Japonijoje esančią Nidžo pilį, įkvėpusią kompozitorės Agnės Matulevičiūtės režisuotą muzikinį performansą „Sayonakidori“ (japonų k. – lakštingala).

Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Tomoo Nagai ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Tomoo Nagai ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Muzikinis performansas „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Matulevičiūtė muzikiniame performanse „Sayonakidori“. M. Norvaišo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Ar liudytojas irgi kaltas?

„Paukščiai“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Tikriausiai kiekvienas yra išgyvenęs tą neapsakomą nuobodulio ir monotonijos jausmą, apninkantį mašinoje kažkur Lenkijos gūdumoj, judant vis labiau į vakarus. Pakeliui šmėžuoja neišvaizdūs miesteliai, vasarą dažname išskleista cirko palapinė, sukasi atrakcionai ir aikštės centre būtinai stovi toks kioskas, kuriame įsitaisiusi impozantiška prekeivė balta prijuoste pardavinėja milžiniškus rožinės cukraus vatos gniutulus.

Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Augustė Pociūtė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Paukščiai“. R. Morkūno nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 127  >>> Archyvas