7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Goda Dapšytė

Auginti(s) publiką

Spektakliai kūdikiams tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Kitoks ’20“

Vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų sudaro maždaug penktadalį Lietuvos gyventojų. Jie netrukus taps suaugusiais ir papildys (arba ne) įprastinės teatrų publikos (kaip rodo apklausos, teatre lankosi maždaug trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų, iki trijų kartų per metus) gretas. Kokius teatrus, spektaklius ar kitas menines ir kultūrines patirtis jie rinksis, nemažai priklauso nuo pirmųjų patirčių teatro, parodų ar koncertų salėse.

Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D. Putino nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Pievelė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Laikrodininkas“.  L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Laikrodininkas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Lumi“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Mušk būgną!“. D Putino nuotr.
Audronis Liuga

Kodėl Sebaldas?

Krystianas Lupa stato „Austerlicą“ Jaunimo teatre

Lenkų režisierius Krystianas Lupa Jaunimo teatre repetuoja spektaklį pagal W.G. Sebaldo romaną „Austerlicas“ (2001). Knygos lietuvišką leidimą rengia leidykla „Baltos lankos“ (vertėja Rūta Jonynaitė). Spektaklyje „Austerlicas“ vaidmenis kuria aktoriai Sergejus Ivanovas, Valentinas Masalskis, Viktorija Kuodytė, Danutė Kuodytė, Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius. „Austerlico“ premjera numatoma gegužės 1 dieną.

Krystiano Lupos scenografijos spektakliui „Austerlicas“ piešinys (senosios Prahos stoties variacija).
Krystiano Lupos scenografijos spektakliui „Austerlicas“ piešinys (senosios Prahos stoties variacija).
Greta Vilnelė

Dabarties akistata su praeities šešėliais

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Abelaras ir Eloiza“

Neseniai viena jauna režisierė pasidalijo su manimi mintimis, kokie dėsningumai kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia Lietuvos teatro scenose. Pasak jos, lietuviai pasiilgo kamerinių erdvių. Visi tie klasikiniai teatro pastatymai su daug personažų, simbolizmo ir turtinga scenografija dabar, rodos, pralaimi kovą su mažomis, netradicinėmis erdvėmis bei šiuolaikinėmis technologijomis. Kartu su vos prieš porą mėnesių vykusiu renginių ciklu „Paskutinieji“, skirtu vienam iškiliausių Lietuvos režisierių Eimuntui Nekrošiui paminėti, prasideda klasikinio teatro pabaiga. Scenas užtvindę jaunų režisierių darbai neretai perpildyti XXI a. žmogaus atributų: išmaniųjų telefonų, kompiuterių, vaizdo projekcijų, kamerų ir t.t. Šiuo metu pastebima klasikinio ir šiuolaikinio teatro sandūra: tai, kas liko, ir tai, kas vyraus ateityje.

Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kraujas, lemiantis kaltę

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Iš kūno ir kraujo“

Pirmiausia norisi pasidžiaugti režisierės Uršulės Bartoševičiūtės debiutu Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje. Su eskizu pagal Eduardo Limonovo pjesę „Mirtis policijos sunkvežimyje“ ji tapo teatro organizuoto konkurso „IDėja 2019“ nugalėtoja ir gavo galimybę sukurti naują spektaklį „Iš kūno ir kraujo“ (premjera sausio 29 d.). Jo pagrindas – dramaturgo Mato Vildžiaus interpretuotas Senojo Testamento pasakojimas apie Kainą ir Abelį bei Lordo Byrono misterija „Kainas“.

Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Kas miega, tas nemyli

Adomo Juškos „Miego brolis“ Jaunimo teatre

Adomas Juška ant Eimunto Nekrošiaus pamėgtų kėdžių pasodina gražų žilstelėjusį vyrą, netrukus pridengia jį rupios drobės apklotu ir palieka stebėti beveik visą spektaklio „Miego brolis“ veiksmą. Manau, neatsitiktinai jaunasis režisierius atvirai kalbasi su savo pirmuoju režisūros mokytoju šviesaus atminimo Eimuntu Nekrošiumi. (Antrasis mokytojas, reikia tikėtis, bus pats gyvenimas.) Toks transcendentinis santykis atskleidžia šio jauno žmogaus išpažintį, atvirą norą dalintis tuo, kas skauda.

Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Julijus Lozoraitis

Sibiro šamano pėdsakai Pohuliankoje

Aleksejaus Žitkovskio pjesės „Kalniukas“ premjera Lietuvos rusų dramos teatre

Vilniaus teatrinis gyvenimas gavo svarią dvigubą naujosios rusų dramaturgijos porciją. Prabėgo beveik mėnuo nuo sausio pradžioje Jaunimo teatre įvykusios Asios Vološinos iš Sankt Peterburgo pjesės „Žmogus iš žuvies“ sėkmingos premjeros, ir štai Lietuvos rusų dramos teatre (LRDT), didžiojoje senojo Pohuliankos teatro scenoje, parodytas naujas spektaklis pagal sibiriečio autoriaus Aleksejaus Žitkovskio pjesę „Kalniukas“.

Juliana Volodko (Nastia) ir vienas iš vaikiškų personažų spektaklyje „Kalniukas“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko (Nastia) ir vienas iš vaikiškų personažų spektaklyje „Kalniukas“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ scenografijos akcentas (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ scenografijos akcentas (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ personažai vaikai (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ personažai vaikai (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ „atsivertę“ vaikiški personažai (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ „atsivertę“ vaikiški personažai (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Anžela Turčaninova (darželio vedėja) ir Juliana Volodko (auklėtoja Nastia) spektaklyje „Kalniukas“. D. Matvejevo nuotr.
Anžela Turčaninova (darželio vedėja) ir Juliana Volodko (auklėtoja Nastia) spektaklyje „Kalniukas“. D. Matvejevo nuotr.
Anžela Turčaninova (darželio vedėja) spektaklyje „Kalniukas“. D. Matvejevo nuotr.
Anžela Turčaninova (darželio vedėja) spektaklyje „Kalniukas“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ scenovaizdis (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ scenovaizdis (dailininkė Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Meilės samprata: kūno ir sielos fragmentiškumo etapai

„Nothing Hurts“ Artūro Areimos teatre

Pradėti kalbėti apie sausio 25, 26 d. įvykusią Artūro Areimos teatro premjerą „Nothing Hurts“ tinka šiais prancūzų kritikės Daphné’s Batholon, atsiliepusios apie kitą Artūro Areimos spektaklį „Po ledu“, žodžiais: „Spektaklis, pripildytas gausybės simbolikos, palieka erdvės daugybei skirtingų interpretacijų ir negali būti priskirtas jokiai vietai, jokiam laikui, jokiai istorijai.“

Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Linksmieji Čechovo kalneliai

„Sniegas. Moteris. Dvikova“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Mediciną studijavęs slovakų dramaturgas Viliamas Klimáčekas, surinkęs Antono Čechovo gydytojų personažus, 2000 m. sukūrė pjesę „Čechovas – boksininkas“ (vertė Andrius Jevsejevas). Šis postmodernus trijų dalių žaidimas pasižymi ne tik originalia idėja, bet ir geru Čechovo kūrybos išmanymu bei jo stiliaus pajautimu. Su ironija perkurdamas Čechovą Klimáčekas išlaiko jo personažams būdingą kalbėjimo manierą ir nuotaiką. Vienas iš pjesės gydytojų yra pats Čechovas, todėl jo biografinių faktų pripildytame kūrinyje kalbama ir apie patį teatrą. Šis intelektualus žaidimas nėra sausas rebusas žinovams, bet pagrindas vitališkam teatrui kurti.

Emilis Pavilionis ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis ir Aidas Jurgaitis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Laimutis Sėdžius ir Albinas Kėleris spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Laimutis Sėdžius ir Albinas Kėleris spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis, Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis, Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Akvilė Vitkūnaitė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Justina Nemanytė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Albinas Kėleris ir Justina Nemanytė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Justina Nemanytė ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Justina Nemanytė ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“. T. Povilonio nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Kelias per kūną

„Nematomi kraštai“ festivalyje „Kitoks“

Šių metų festivalio „Kitoks ’20“ šūkis – „Patirk iš arčiau“. Skrajutėse – mikropasaulis, kuriame gyvena grafiniai miniatiūrinių žmogelių pavidalai ir dideli mūsų daiktai: brokolis, pievagrybis, šepetys. Žmogeliai važiuoja dviračiu pievagrybio briaunomis, geni brokolį. Šepečio šereliais, lyg virš bedugnės, vyras veda moterį. Reklaminėje vizijoje justi misija – paskatinti vaikus atidžiau žiūrėti į kasdienybę ir atrasti stebuklą buityje arba renesansinio tilto arką juosvame grybo sijone.

Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Ishmael Falke ir Sandrina Lindgren spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Ishmael Falke ir Sandrina Lindgren spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Sandrina Lindgren ir Ishmael Falke spektaklyje „Nematomi kraštai“. D. Putino nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Revizorius iš Baltarusijos

Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro gastrolės Vilniuje

Sausio 19 d. Lietuvos rusų dramos teatre viešėjo Nacionalinis akademinis Jankos Kupalos teatras iš Minsko ir pristatė savo pastarųjų metų pasididžiavimą – Nikolajaus Gogolio „Revizorių“, kurį režisavo Nikolajus Piniginas. Jankos Kupalos teatras yra baltarusių teatro kultūros simbolis – šio teatro scenoje formavosi nacionalinės aktorinės mokyklos pagrindai. Tai seniausias Baltarusijos teatras, įkurtas 1920 metais.

Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Revizorius“. Nacionalinio akademinio Jankos Kupalos teatro nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 65  >>> Archyvas