Teatras

Kamilė Žičkytė

Audioserialas „Šiaurės miestelis“

Prisipažinsiu, nesu didelė radijo ar dabar taip išpopuliarėjusių tinklalaidžių mėgėja, o senųjų LRT radijo spektaklių ar tauriais, bet taip giliai praeity dingusių aktorių balsais skaitomų knygų ištraukų prisiminimai grįžta ne tik su sentimentais, bet ir su naftalino kvapu, tad norisi ir vėl juos nugramzdinti. Vis dėlto pandemija ir riboti filmų bei serialų resursai ne tik grąžino prie knygų, bet ir privedė prie karantininiam pasauliui labai palankių, tačiau dar neatrastų žemių.

Ieva Tumanovičiūtė

„Sprendžiant Hedą“ Vilniaus mažajame teatre

Skiriamasis režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklių bruožas – klasikinių kūrinių perdirbiniai: Antono Čechovo pjesių spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“ (2019) pagal slovakų dramaturgo Viliamo Klimáčeko pjesę „Čechovas – boksininkas“, biblinės Kaino ir Abelio istorijos bei George’o Gordono Byrono misterijos „Kainas“ transformacija spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“ (2020) pagal Mato Vildžiaus dramaturgiją bei Henriko Ibseno „Hedos Gabler“ perkūrimas naujausiame režisierės spektaklyje „Sprendžiant Hedą“ pagal amerikiečių dramaturgo Jono Kleino pjesę.

Ignas Zalieckas

Artūro Areimos teatro spektaklis „Testas“

Kambarys, šaknimis apaugusios sienos, sutrūniję foteliai. Pasaulis po šeimos medžiu, ties Hado riba? O gal apsamanojusios šeimos schemos, paremtos ištikimybe? Priešakyje stovi virpantis, iš karto neaišku, ar iš pykčio, ar iš baimės, Pėteris (Rokas Petrauskas). Rankose tarsi šeimos medį jis laiko televizoriaus anteną.

Kamilė Žičkytė

Pokalbis su režisiere Egle Švedkauskaite

Metų pradžia – geras laikas atsigręžti atgal ir peržvelgti praėjusius metus. Tokio pokalbio pakviečiau jaunosios kartos režisierę Eglę Švedkauskaitę. Matyt, abiem reikėjo progos ištrūkti iš namų ir pasvajoti apie kartu su gamta pamažu atgimsiantį teatrinį pasaulį, pasikalbėti apie Eglės patirtis dirbant su režisieriais Łukaszu Twarkowskiu ir Janu Fabre’u, pliusus bei minusus asistuojant ir asmenines režisūrines ambicijas.

Aistė Verpečinskaitė

Pokalbis su Žilvinu Vingeliu

Teatro režisierius, vienas iš „Kosmos Theatre“ įkūrėjų Žilvinas Vingelis gilinasi į pasąmoningą, sapnišką pasaulį, vizualųjį teatrą ir tam pasitelkia šiuolaikines technologijas. Pasaulį sukausčiusi pandemija nesustabdė režisieriaus darbų, jis kryptingai juda į priekį. Apie tai – mūsų virtualus pokalbis.

Ingrida Ragelskienė

Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „O Viešpatie, Lietuva!“

„Gausiais dantų kalenimais, garsiais cypimais ir audringais padraskymais į naujas svetainės kėdes“ Lietuva atsisveikino su nelemtaisiais 2020-aisiais – epidemijos, karantino ir Metalinės Žiurkės metais. Citata pasiskolinta iš dar praeitų metų gruodžio 10 d. įvykusios virtualios Vilniaus teatro „Lėlė“ premjeros „O Viešpatie, Lietuva!“, spektaklio dramaturgas ir režisierius Ainis Storpirštis.

Aistė Verpečinskaitė

Pokalbis su „Cirko Sapiens“ bendruomene

Su pirmojo Lietuvoje šiuolaikinio cirko centro „Cirko Sapiens“ vadove Monika Citvaraite-Lansbergiene bei trimis jo mokytojais, Suomijos cirko mokyklos SaSak (Salpaus Circus Artist Education) absolventais Kęstu Matusevičiumi (akrobatika), Aino Mäkipää (žongliravimas, vaikščiojimas ant lyno, kiniškas stulpas) bei Lyla Goldman (oro akrobatika) kalbamės virtualiai.

Greta Vilnelė

Apie „Teatrono“ spektaklį „The Final Final Final“

Gruodžio 5 d. virtualioje „Tiketa“ platformoje „Teatronas“ pristatė premjerą – kulminacinį spektaklį „The Final Final Final“. Gildo Aleksos režisuotas spektaklis iš pirmo žvilgsnio neturi nei pradžios, nei pabaigos – tai viena didelė žinomų knygų, filmų ir spektaklių pabaigų fragmentų puokštė.

Miglė Munderzbakaitė

Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Sprendžiant Hedą“

Norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesė „Heda Gabler“ (1891 m.) buvo daug kartų atkartota ir interpretuota skirtingomis medijomis, daugybę kartų pagrindinė veikėja po ne mažiau už Hamleto efektingų vidinių konfliktų mirė tekste, scenoje, ekrane. Nors teatro istorijoje moterų personažams skiriama gerokai kuklesnė pozicija, Heda įsitvirtino.

Puikiai pamenu tą dieną – ruošėmės Vilniaus mažojo teatro jubiliejui. Po poros savaičių turėjo įvykti „Čia nebus mirties“ premjera, ir staiga žinia – viskas stabdoma. Tą ankstyvo pavasario popietę viskas persivertė