7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ramunė Balevičiūtė

Pažvelgti į problemas per menininkų vaizduotę

Pokalbis su Vytautu Michelkevičiumi

Meninis tyrimas – tikras mūsų laikų kūdikis. Menine praktika grįstas tyrimas, kitaip sakant, tyrimas menu ir per meną, apima ir perteikia daugelį šiuolaikinio diskurso idėjų, tokių kaip įkūnijimas, performatyvumas, procesualumas, hibridizacija, subjektyvumas, autorefleksija, kolektyviškumas ir pan. Jis yra takus ir atviras, neturintis aiškiai apibrėžtų ribų ir skatinantis „nepabaigtą mąstymą“. Žadinantys ir entuziazmą, ir lygiai taip pat skepsį, meniniai tyrimai užima reikšmingą vietą bendroje tyrimų kultūroje, bet dėl savo pobūdžio jie vis dėlto dažnai yra kvestionuojami.

Vytautas Michelkevičius susitinka su menininku-tyrėju Olavu Westphalenu Nidoje. A. Vasilenko nuotr.
Vytautas Michelkevičius susitinka su menininku-tyrėju Olavu Westphalenu Nidoje. A. Vasilenko nuotr.
Inter-formato simpoziumo „Palei linijas“ atidarymas. Kuratoriai Vytautas Michelkevičius ir Thomas Thiel. A. Vasilenko nuotr.
Inter-formato simpoziumo „Palei linijas“ atidarymas. Kuratoriai Vytautas Michelkevičius ir Thomas Thiel. A. Vasilenko nuotr.
Vytautas Michelkevičius skaito savo monografiją apie meninį tyrimą. Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Michelkevičius skaito savo monografiją apie meninį tyrimą. Asmeninio archyvo nuotr.
Julijus Lozoraitis

Teatras be ribų I: raudóna, júoda ir bálta

Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“

Nuo COVID-19 karantino Lietuvoje pradžios praėjo lygiai du mėnesiai. Žiniasklaidoje ir internete taip įkyriai buvo kartojama, jog nuo šiol viskas bus kitaip, kad parūpo tą „kitaip“ kuo skubiau išvysti. Dėl to smalsumo nuskubėta į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų Vilniuje (LTMKM), į Dmitrijaus Matvejevo nuotraukų parodą. Ši paroda yra pradžia renginių ciklo „Kvadratas“, skirto režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūrybai, jį rengia LTMKM ir „Meno fortas“. Beje, ciklo „Kvadratas“ pradžia buvo numatyta tą nelemtą „juodąjį penktadienį“, kovo 13 dieną, jis turėjo prasidėti kitu renginiu. Bet tai, kad Nekrošiui skirtas ciklas prasideda nuo Matvejevo nuotraukų, yra, mano galva, labai dėsninga ir teisinga.

Scena iš spektaklio „Makbetas“ (1999). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“ (1999). D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas spektaklyje „Hamletas“ (1997). D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas spektaklyje „Hamletas“ (1997). D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Hamletas“ (1997). D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Hamletas“ (1997). D. Matvejevo nuotr.
Andrius Mamontovas spektaklyje „Hamletas“ (Elsinoro pilis, 2001). D. Matvejevo nuotr.
Andrius Mamontovas spektaklyje „Hamletas“ (Elsinoro pilis, 2001). D. Matvejevo nuotr.
Vladas Bagdonas ir Andrius Mamontovas spektaklyje „Hamletas“ (1997). D. Matvejevo nuotr.
Vladas Bagdonas ir Andrius Mamontovas spektaklyje „Hamletas“ (1997). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Makbetas“ (1999). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Makbetas“ (1999). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Jobo knyga“ (2014).  D. Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Jobo knyga“ (2014). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Bado meistras“ (2015). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Bado meistras“ (2015). D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Tyliai kuriama muzika

Interviu su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba

Jauno muzikos kūrėjo Jokūbo Tulabos kūrinius galima išgirsti skirtingų teatrų – Lietuvos rusų dramos, Keistuolių, Panevėžio Juozo Miltinio dramos, „Teatrono“ – spektakliuose. Kompozitorius sukūrė muziką vaikų spektakliui „Ilgoji pertrauka“ (2016, rež. Olga Lapina), kuris buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Augusto Gornatkevičiaus spektaklyje „Roberto Zucco“ (2018) Tulabos elektroninės muzikos motyvai kūrė energingo, intensyvaus vyksmo įspūdį. Režisieriaus Gildo Aleksos spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“ (2019) pateikė efektyvias paraleles tarp kino filmų ir dramaturginės medžiagos. Menininkas kuria muziką ir filmams – 2019 m. sukūrė garso takelį režisieriaus Artūro Jevdokimovo dokumentiniam filmui „Second Hand“ (2019). Tulaba savo kūrybą pristato ir individualiai, ir duetu „Tillae“ bei prodiusuoja kitus muzikos atlikėjus. Su kompozitoriumi kalbamės apie tai, kaip kuriama muzika teatro scenai, dirbant su režisieriais ir kūrybine grupe.

Jokūbas Tulaba. Asmeninio archyvo nuotr.
Jokūbas Tulaba. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Vieniši“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vieniši“. D. Matvejevo nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ilgoji pertrauka“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Paleisti velnią teatre

Pokalbis su režisiere Yana Ross

Aprašyti režisierės Yanos Ross veiklą galima labai pompastiškai. Nuo 2007-ųjų kurdama Lietuvoje ji vis dar yra vienintelė moteris, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už režisūrą (ir šįmet pretenduoja gauti antrą). Nuo 2008-ųjų, greta kūrybos Vilniuje, ji yra stačiusi spektaklius stipriausiuose Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Islandijos, Lenkijos ir kitų šalių teatruose. Nuo 2019-ųjų yra viena iš „Schauspielhaus Zürich“ teatro Šveicarijoje meno vadovų.

Yana Ross spektaklio „Vienos miško pasakos“ repeticijoje. L. Vansevičienės nuotr.
Yana Ross spektaklio „Vienos miško pasakos“ repeticijoje. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukinė antis“. „Den Nationale Scene“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukinė antis“. „Den Nationale Scene“ nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Pageidavimų koncertas“. K. Schuberto nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Pageidavimų koncertas“. K. Schuberto nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kiek rodau pirštų, Žilvinai?

„Kosmos Theatre“ internetinis spektaklis „Protestas“

Tik dėl karantino patyriau, kad egzistuoja daug stipresnė emocija už pyktį. Anądien po kelių mėnesių susilaikymo vėl įlipusi į viešąjį transportą, pataikiau atsistoti prie tokios pačios – jokios kaip mes visi, tiesiog kaukėtos moters. Toji akimirksniu – žodžiais ir judesiais – pareikalavo, kad padvigubinčiau tarp mūsų būtiną socialinį atstumą. Pažvelgiau į šią situaciją iš šalies – regėjau save, vangiai ir visiškai abejingai paeinančią į šalį, ir tą moterį, kamščiu išlekiančią iš autobuso, vos tik jam sustojus. Akivaizdu, ji jautėsi nesaugi ir savo elgesiu bandė tiesiog apsiginti, bet man tai nekėlė jokių emocijų, išskyrus abejingumą. Kaip, beje, ir aplinkiniams.

Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas  internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Internetinis spektaklis „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Saulė Sakalauskaitė, Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Gytis Laskovas, Vilma Raubaitė ir Šarūnas Banevičius internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Saulė Sakalauskaitė, Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Gytis Laskovas, Vilma Raubaitė ir Šarūnas Banevičius internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Žuvėdra“ turi smirdėti arklių mėšlu

Pokalbis su Oskaru Koršunovu II

Žiūrint Tavo spektaklį pirmiausia ir apima jausmas, kad ypatingai atidžiai perskaitytas Čechovas.

O žiūrėdamas be galo daug rusiškų pastatymų, kurie yra labai paveikti pirmojo stanislavskiško pastatymo ir čechoviškos statymo tradicijos, Čechovo tiesiog nejauti, tik siaubingą nuobodulį, šimtus kartų kartojamas tas pačias, visiškai netikras intonacijas. Kad pajustum Čechovą, visų pirmą jį reikia perkelti į šią dieną, suteikti jam gyvų intonacijų. O kad tai įvyktų, pirmiausia reikia totalaus šoko, totalaus sugriuvimo. Ir, aišku, žiūrovas tą šoką patiria, kai pamato aktorius, kurie visiškai nevaidina, visiškai neslepia, kas jie tokie, kurie iš pradžių vieni kitus vadina vardais, iš scenos išeina į žiūrovų salę... Maskvoje net buvo prigijęs posakis „čaikakoršun“ („žuvėdravanagas“).

Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Goda Dapšytė

Kasdienio pasaulio formos

Spektaklis kūdikiams „Čia tu? Čia aš!“

Nors spektakliai jauniausiai publikai – kūdikiams – vis populiarėja, Lietuvoje juos kuria gana glaudus kūrėjų ratas. Praėjusiais metais jį papildė Klaipėdos jaunimo teatras. Spektaklį „Čia tu? Čia aš!“ drauge su kolegomis čia sukūrė šio teatro aktorė Evelina Šimelionė.

Scena iš spektaklio „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Evelina Šimelionė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Gytis Šimelionis ir Donatas Želvys spektaklyje „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Evelina Šimelionė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Gytis Šimelionis ir Donatas Želvys spektaklyje „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Laikų portretai

„The Wooster Group“ spektaklis „Brace up!“

Laikotarpiu be gyvo teatro susidaro vis palankesnės sąlygos pažinti užsienio teatrų spektaklius virtualiose platformose. Vienas jų – JAV teatras „The Wooster Group“, transliuojantis savo kūrybą. Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius susikūręs teatras, suvienijęs septynis eksperimentuoti nusiteikusius teatro menininkus (Elizabeth LeCompte, Willemą Dafoe, Jimą Clayburghą, Spaldingą Gray’ų, Peytoną Smitą, Kate Valk ir Roną Vawterį), 1989 m. ėmėsi Antono Čechovo pjesės „Trys seserys“. 1991 m. režisierės Elizabeth LeCompte spektaklį „Brace up!“ žiūrovai išvydo teatro erdvėje „The Performing Garage“, tapusioje neatsiejama šio teatro dalimi. 2003 m. atgaivinto spektaklio įrašą teatras transliavo balandžio 13 dieną.

Kate Valk spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Kate Valk spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Beatrice Roth spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Beatrice Roth spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Scena iš spektaklio „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Scena iš spektaklio „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Žuvėdra“ turi smirdėti arklių mėšlu

Pokalbis su Oskaru Koršunovu

Lietuvoje labai retai analizuojami dramos kūriniai. Šiandien – unikali proga apie Antono Čechovo „Žuvėdrą“ pakalbėti su režisieriumi Oskaru Koršunovu. Čechovas kartu su Henriku Ibsenu yra pagrindiniai XX a. pradžios „naujosios dramos“ kūrėjai. Jie – tam tikras atskaitos taškas visoje dramaturgijoje. Tad kalbant apie paskiausią Koršunovo darbą – spektaklį „Žuvėdra“, kurio premjera įvyko 2020 m. vasario 28 d. Dailės teatre Maskvoje (MCHAT’e), įdomu išgirsti režisieriaus požiūrį ne tik į šią pjesę, bet ir visą šiuolaikinį teatrą.    

Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) ir Igoris Vernikas (Trigorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) ir Igoris Vernikas (Trigorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Trepliovas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Trepliovas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Dužnikovas (Dornas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje.
Stanislavas Dužnikovas (Dornas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Neduoti atsakymų, užduoti klausimus

Pokalbis su Andra Kavaliauskaite

Su režisiere, dramaturge, aktore ir Alytaus miesto teatro meno vadove Andra Kavaliauskaite kalbamės apie jos kuriamą socialiai jautrų teatrą, spektaklių įkvėpimo šaltinius – tikras istorijas – ir ypatingą dėmesį kiekvienam žiūrovui bei santykiui su juo.

Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo ir M. Markevičiūtės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo ir M. Markevičiūtės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. P. Jarmalos nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. P. Jarmalos nuotr.
Andra Kavaliauskaitė. K. Sabaliauskaitės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė. K. Sabaliauskaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 68  >>> Archyvas