Teatras
Miglė Munderzbakaitė
Besivejant gulbę iš padangos
Spektaklis „Pažadink savo vidinę deivę“
„Žąsis ar gulbė, koks skirtumas, svarbu paukštis...“ – tokie skeptiški, negatyvūs apibendrinimai apie gautą užduotį kažką kažkur surasti skamba spektaklio „Pažadink savo vidinę deivę“ pradžioje. Režisierius Gildas Aleksa ir dramaturgė Kristina Marija Kulinič imasi analizuoti mūsų visuomenėje itin gajų ir pačius absurdiškiausius pavidalus įgijusį teambuilding’o (komandos formavimo) reiškinį.
Ingrida Jankauskaitė
Vidų atveriantis darbas
Pokalbis su aktore Saule Gotberge
Aktorė Saulė Gotbergė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Antrininkas“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2025), „Kartoteka“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2024), „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Artūras Areima, NKDT, 2024), „Taisykla“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2023), „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ (rež. Hilde Brinchmann, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (XXV)
Mačiau du aktorių režisierių sukurtus spektaklius, atliepiančius psichologinių dramų poreikį. Artiomo Rybakovo režisuotame kūrinyje „Vienišieji vakarai“ pagal Martino McDonagh pjesę įdomu stebėti talentingų aktorių Lauryno Jurgelio, Karolio Kasperavičiaus, Alekso Kazanavičiaus ir Gretos Petrovskytės vaidybą. Šių dienų geopolitinėje atmosferoje primityvi kova tarp dviejų degraduojančių brolių įgyja platesnių prasmių.
Ramunė Balevičiūtė
Kas būtų, jei nustotų rūgti kopūstai?
„Fermentacija“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
„Į vandenį beriama druska ir maišoma, kol ištirps, vėliau įtrupinamas sausas raugas. Burokėliai nuplaunami, nuskutami, didesni pjaustomi pageidaujamo dydžio gabalėliais. Verta atsiminti, kad smulkiau supjaustyti įrūgs greičiau. Burokėliai į stiklainį sudedami kuo glaudžiau, stengiantis užpildyti visus tarpus. Užpilamas sūrymas, kad apsemtų, ir uždedamas svoris (tam galima naudoti tiek specialius keraminius / stiklinius svarelius, ąžuolinį tašelį, tiek maišelį su vandeniu ar akmenį).
„Meno rakto“ ir Teksto rakto“ laureatų pašlovinimas
Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2025 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureatus. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai.
Viktorija Sinicyna
Mirtis lietuviškame užmiestyje
„Chroma“ Jaunimo teatre
„Mūsų queer pasaulis buvo įkalintas šešėliuose.
Kristė Agota Savė
Suomijos scenos meno organizacijos išgyvena drastiškus biudžeto mažinimus
Pokalbis su Hyde Hytti
Hyde Hytti – Suomijos teatro informacijos centro TINFO (Teatterin tiedotuskeskus TINFO – Theatre Info Finland) tarptautinių ryšių vadovas.
Ingrida Jankauskaitė
Komandos ryšys
Pokalbis su vaizdo menininku Kristijonu Dirse
Vaizdo menininkas Kristijonas Dirsė sukūrė vaizdo projekcijas tokiems spektakliams kaip „Vienišieji vakarai“ (rež. Artiomas Rybakovas, 2025), „Antrininkas“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2025), „Lūšies valanda“ (rež. Artūras Areima, Vilniaus senasis teatras (VST) ir Artūro Areimos teatras (AAT), 2025), „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Areima, NKDT, 2024), „Geras oras, jei per daug negalvoji“ (rež. Kristina Marija Kulinič, VST, 2024), „Mes taip nesitarėm“ (rež. Dominykas Vaitiekūnas, 2024), „Portalas“ (rež. Mantas Jančiauskas, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Vaidina Marius Repšys“ (rež. Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020) ir kt.
Justina Paltanavičiūtė
Pažvelgti lakštingalai į akis
Muzikinis performansas „Sayonakidori“
Judant Trakų Vokės dvaro, kuriame lankiausi kovo 30-osios pavakare, koridoriais pasitinka dūmai ir ne visai jauki laukimo atmosfera. Galima nuspėti (žinoma, iš anksto perskaičius renginio anotaciją), kad tai tam tikra aliuzija į Japonijoje esančią Nidžo pilį, įkvėpusią kompozitorės Agnės Matulevičiūtės režisuotą muzikinį performansą „Sayonakidori“ (japonų k. – lakštingala).
Ingrida Ragelskienė
Ar liudytojas irgi kaltas?
„Paukščiai“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Tikriausiai kiekvienas yra išgyvenęs tą neapsakomą nuobodulio ir monotonijos jausmą, apninkantį mašinoje kažkur Lenkijos gūdumoj, judant vis labiau į vakarus. Pakeliui šmėžuoja neišvaizdūs miesteliai, vasarą dažname išskleista cirko palapinė, sukasi atrakcionai ir aikštės centre būtinai stovi toks kioskas, kuriame įsitaisiusi impozantiška prekeivė balta prijuoste pardavinėja milžiniškus rožinės cukraus vatos gniutulus.
