7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Laura Šimkutė

Paribių dramaturgija

Spektaklis „Dulkėti veidrodžiai“

Paribio žmonės – gana retai Lietuvos teatro scenoje pasirodantys veikėjai. Vienas pirmųjų atvejų, kai naktinio gyvenimo išpažinėjams (prostitutėms, diskotekų lankytojams, suteneriams, narkotikų prekeiviams ir pan.) buvo suteiktas žodis scenoje, – tai 1998 m. Oskaro Koršunovo spektaklis „Roberto Zucco“ pagal Bernardo-Marie Koltèso pjesę. Po to kartkartėmis į Oskaro Koršunovo teatro sceną tie žmonės sugrįždavo ir būdavo pastebėti dažniausiai naujosios realybės dramaturgijos krypties (Sarah Kane, Marko Ravenhillo, Mariaus von Mayenburgo) kūriniuose. Tačiau daugiau beveik niekas iš teatro kūrėjų susidomėjimo šia kryptimi nebeparodė.

Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Neįsivaizduoju neasmeniško kūrinio

Pokalbis su aktore Indre Patkauskaite

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė Indrė Patkauskaitė apdovanota išskirtine scenine individualybe. Varia Antono Čechovo „Vyšnių sode“, Jaunoji Federico García Lorcos „Kruvinose vestuvėse“, Dovydienė Vaižganto „Dėdėse ir dėdienėse“, Podsekalnikova Nikolajaus Erdmano „Savižudyje“, Liudmila Maksimo Gorkio „Motinoje“, Marija Stiuart Friedricho von Schillerio „Marijoje Stiuart“, Gitela Moska Williamo Gibsono „Dviese sūpuoklėse“, Katrė Žemaitės „Marčioje“, Ema Aleksandro Špilevojaus „12 gramų į šiaurę“ – tai tik keletas ryškiausių jaunos aktorės darbų teatre.

Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė. VMT archyvo nuotr.
Indrė Patkauskaitė. VMT archyvo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dviese sūpuoklėse“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dviese sūpuoklėse“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdės ir dėdienės“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdės ir dėdienės“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Savižudis“. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Ciunis ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Savižudis“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Teatro menininkas turi domėtis ne tik savo amatu

Pokalbis su režisiere Egle Švedkauskaite

Jaunosios kartos režisierė Eglė Švedkauskaitė – dažnas Lietuvos veidas įvairiuose užsienio šalių teatro projektuose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Šių metų pradžioje Valstybiniame Jaunimo teatre Švedkauskaitė pristatė spektaklį „Žmogus iš žuvies“ pagal rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę ir atstovavo teatrui Berlyno „Volksbühne“ teatro organizuotame festivalyje „Postwest“. Po festivalio su režisiere aptariame spektaklio kūrybinį procesą, patį festivalį ir įtakas, formuojančias jos braižą.

Eglė Švedkauskaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Švedkauskaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Copy-paste rodo tapatumo krizę

Pokalbis su režisieriumi Povilu Makausku

Kalbamės su jaunosios kartos teatro režisieriumi Povilu Makausku, stačiusiu spektaklius Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro bei LMTA Balkono teatro scenose. Režisierius debiutavo 2014 m. daugiasluoksnės, intertekstualios, jo paties sukurtos dramaturgijos spektakliu „Yolo“ (LNDT). Naujausias kūrėjo spektaklis „Mano fėjų herbariumas“ (NKDT), pasižymintis sudėtingais vizualiais sprendimais, atgręžtas ir į jaunąją publikos dalį.

Povilas Makauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Povilas Makauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vainius Sodeika spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vainius Sodeika spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Laura Šimkutė

Savęs neigimas mus daro nuobodžius ir piktus

Pokalbis su režisieriumi Augustu Gornatkevičiumi

„Roberto Zucco“, „Hotel Universalis“, „Kelionė į Edeną“ – trys pavadinimai, kurie turėtų būti puikiai žinomi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro lankytojams. Už šių pavadinimų slepiasi jauno, teatro režisūros magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiais metais baigiančio režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus pavardė.

Augustas Gornatkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Augustas Gornatkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis ir Arnas Danusas spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Emilis Pavilionis ir Arnas Danusas spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Jolita Skukauskaitė, Justina Nemanytė ir Ligita Kondrotaitė spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Jolita Skukauskaitė, Justina Nemanytė ir Ligita Kondrotaitė spektaklyje „Hotel Universalis“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Roberto Zucco“. E. Krikščiūno nuotr.
Julijus Lozoraitis

Teatras be ribų IV: neįmantri finalo mantra

Pirmojo karantininio sezono potyriai ir polėkiai

Teatrinio karantino mantra. Tą blogą dieną, tą juodąjį penktadienį, 2020 m. kovo 13-ąją, kai siautėjo škvalas ir buvo daug kitokių nelaimingų atsitikimų, dėl COVID-19 epidemijos Vilniuje buvo atšaukti visi vieši renginiai. Per vieną dieną ištuštėjo gatvės, kavinės, teatrai. Visur įsitvyrojo baimė ir nežinia. Po kurio laiko visi žmonės užsidėjo kaukes, ir prasidėjo iki tol dar neregėto masto visuotinis teatrinis vyksmas. Gatvėse žmonių beveik neliko, bet tie, kurie pasirodydavo, visi buvo su kaukėmis. Maža to, žmonių elgesyje atsirado tam tikra choreografija, žmonės pabrėžtinai lankstu apeidavo vieni kitus, o sveikindavosi kojomis arba alkūnėmis.

Tobula taburetė. Suprojektavo Jonas Arčikauskas, pagamino meistras Fadej Sakovič.
J. Lozoraičio nuotr.
Tobula taburetė. Suprojektavo Jonas Arčikauskas, pagamino meistras Fadej Sakovič. J. Lozoraičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Tararabumbija“. Dmitrijaus Krymovo laboratorijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Tararabumbija“. Dmitrijaus Krymovo laboratorijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Tararabumbija“. Dmitrijaus Krymovo laboratorijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Tararabumbija“. Dmitrijaus Krymovo laboratorijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Tararabumbija“. Dmitrijaus Krymovo laboratorijos nuotr.
Scena iš spektaklio „Tararabumbija“. Dmitrijaus Krymovo laboratorijos nuotr.
Spektaklio „Stabmeldžiai“ scenografijos akcentas (dail. Jonas Arčikauskas). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Stabmeldžiai“ scenografijos akcentas (dail. Jonas Arčikauskas). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Stabmeldžiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Stabmeldžiai“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis su kauke-abažūru spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. J. Lozoraičio nuotr.
Valentinas Novopolskis su kauke-abažūru spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. J. Lozoraičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Eglutė pas Ivanovus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eglutė pas Ivanovus“. D. Matvejevo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Teatras turi būti atviras

Pokalbis su Aleksandru Špilevojumi

Aleksandras Špilevojus – aktorius, režisierius, dramaturgas, teatro mokytojas, radijo laidų vedėjas. Baigęs vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirbo Lietuvos rusų dramos teatre. Šiuo metu vadovauja savo įkurtam teatrui-laboratorijai „Meno alchemija“ ir yra Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas.

Aleksandras Špilevojus. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandras Špilevojus. Asmeninio archyvo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Urodas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Neišmoktos pamokos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Neišmoktos pamokos“. D. Matvejevo nuotr.
Julijus Lozoraitis

Teatras be ribų III: Jonas Arčikauskas spyglių ir rutulių pasaulyje

Spektaklis apie Majakovskį kaip totalinių teatrinių Joninių finalinė pašvaistė

...Ir štai pribrendo momentas aptarti tai, kas svarbiausia įvyko per pastarąjį sezoną. O kad būtų įmanoma apie tai pasamprotauti, tai išnarplioti ir vaizdžiai nupasakoti, teks pasinaudoti moderniu prietaisu dronu, arba skraidykle. Bet tai bus ypatinga – vaizduotės skraidyklė, kuri suteiks įsivaizduojamo skrydžio galimybę. Ją pasitelkus bus galima pakilti į menamas dausas ir apžvelgti neaprėpiamus vaizdingus kraštovaizdžius, nerti žemyn į slėpiningų užkaborių gelmes ir mikliai naršyti įmantrių labirintų vingiais. Ir visa ta skrajojanti vaizduotės kelionė vyks po dailininko scenografo Jono Arčikausko pasaulį – tiksliau, po tą jo neaprėpiamo pasaulio kraštą, kur įspūdingai dunkso spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ jo nuveiktų darbų masyvas.

Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Metalnikova spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticijoje.
J. Lozoraičio nuotr.
Aleksandra Metalnikova spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticijoje. J. Lozoraičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. J. Lozoraičio nuotr.
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. J. Lozoraičio nuotr.
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. J. Lozoraičio nuotr.
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ repeticija. J. Lozoraičio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Teatrinio laiko ir erdvės ribas sugriovęs karantinas

Michaelio Thalheimerio, Simono McBurney ir Romeo Castellucci spektakliai

Bene aštriausiai gedulo ir visiškos netekties skausmą per šį karantiną išgyvenau prieš tris savaites, peržiūrėdama savo feisbuko naujienų srautą. Tą rytą bent jau mano socialinį burbulą tiesiog sprogdino Europos teatralai, besidalinantys viena nuotrauka iš Vokietijos. Pirminis žinutės šaltinis – legendinis „Berliner Ensemble“ teatras. Nuotraukoje užfiksuota 1949 m. įkurto teatro žiūrovų salė tą 2020 m. gegužės 26-ąją su jau išimtomis eilėmis krėslų ir lyg kirviu iškirstais tarpais tarp kėdžių. Tai, ką mes vadinsime šachmatiniu žiūrovų susodinimu, vokiečiai ironiškai įvardijo naująja realybe.

„Berliner Ensemble“ teatro nuotr.
„Berliner Ensemble“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Pragaras“. Ch. Raynaud de Lage / Avinjono festivalio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pragaras“. Ch. Raynaud de Lage / Avinjono festivalio nuotr.
Simon McBurney spektaklyje „Susidūrimas“. R. Jacko nuotr.
Simon McBurney spektaklyje „Susidūrimas“. R. Jacko nuotr.
Simon McBurney spektaklyje „Susidūrimas“. R. Jacko nuotr.
Simon McBurney spektaklyje „Susidūrimas“. R. Jacko nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Scena iš spektaklio „Makbetas“. M. Horno nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kiekvienas aktorius susikuria savo asmeninį vaidybos metodą

Pokalbis su Egle Grigaliūnaite

Su teatro ir kino aktore Egle Grigaliūnaite, kuriančia vaidmenis režisierių Gintaro Varno, Vido Bareikio, Monikos Klimaitės, Agniaus Jankevičiaus, Eglės Kižaitės spektakliuose Nacionalinio Kauno dramos teatro bei Keistuolių teatro scenose, taip pat Alantės Kavaitės bei Alginos Navickaitės filmuose, kalbamės apie aktorystės išbandymus ir lūkesčius, vaidmenų kūrimą ir žiūrovų įtraukimą.

Eglė Grigaliūnaitė. D. Ščiukos nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė. D. Ščiukos nuotr.
Dainius Svobonas ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Hamletas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė, Saulius Čiučelis ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Mechaninė širdis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė, Saulius Čiučelis ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Mechaninė širdis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis, Eglė Grigaliūnaitė ir Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis, Eglė Grigaliūnaitė ir Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Miškinis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Gentis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Gentis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Maištas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Maištas“. D. Stankevičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 70  >>> Archyvas