Teatras
Kamilė Žičkytė
Ačiū už informaciją
„Irano konferencija“ Oskaro Koršunovo teatre
Danijos – šalies, kurioje gyvena lamingiausi pasaulio gyventojai, – sostinėje Kopenhagoje rengiamas simpoziumas. Devyni akademikai ir žymūs visuomenės veikėjai susirenka aptarti esamos Artimųjų Rytų ir Irano situacijos. Visai šalia vykstantys kariniai konfliktai, kasdieniniai žmogaus teisių pažeidimai lyg ir neturėtų palikti mūsų abejingų. Ypač kai šių dienų visuomenėje turėti nuomonę svarbiau nei argumentų, tad pasisakyti apie stereotipais apipintą Persų civilizacijos tėvynę Iraną ir išsikalbėti apie rūpimus dalykus gali kiekvienas.
Greta Vilnelė
Gilyn į triušio olą
Interviu su Aiste Zabotkaite
Nuo 2016 m. Aistė Zabotkaitė vaidina teatre, kuria vaidmenis kine. Nuo 2019 m. yra Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė. Vaidino spektakliuose „Žalgirės“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2017), „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2018) „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt. Šiais metais sukūrė pagrindinį vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Alisa“ (rež. Obcarskas). Su aktore kalbamės apie šio spektaklio kūrybinį procesą.
Ieva Tumanovičiūtė
Kliūtys tapti rašytoja
Katie Mitchell spektaklis „Orlando“
Lapkričio 27–30 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ transliuos britų režisierės Katie Mitchell (g. 1964) spektaklį „Orlando“ pagal Virginios Woolf romaną (premjera 2019 m. rugsėjo 5 d.). Šį kūrinį jau buvo galima pamatyti per pirmąjį karantiną. 2015 m. festivalyje „Sirenos“ dalyvavo Mitchell spektaklis „Plaučiai“ („Schaubühne“, 2013), kuriame mindami dviračius aktoriai patys gamino scenai reikalingą elektrą ir diskutavo apie asmenines bei globalias problemas. Nors šis spektaklis ne geriausiai reprezentuoja režisierės kūrybą, racionali jo koncepcija rodo, kad ji kuria teatrą protui, pirmiausia skatindama ir aktorius, ir žiūrovus mąstyti, o ne jausti.
Ingrida Ragelskienė
Paraleliniai Remygos pasauliai
Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Remyga“
Ką išgyvena aktoriai, dėl pandemijos trikdžių pirmą ir vienintelę 2020 metų spektaklio premjerą turintys vaidinti už 138 kilometrų nuo gimtojo miesto? Euforiją! Savo akimis mačiau. Anykščiai, spalio 22 d., nacionalinės dramaturgijos festivalis „Pakeleivingi“ – iš vienuolikto bandymo čia pagaliau įvyko Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklio „Remyga“ premjera. Tą kartą Anykščiuose šiauliečiai laimėjo pagrindinį prizą – „Remyga“ paskelbtas ryškiausiu festivalio spektakliu. O tada vėl smogia karantinas ir belieka guostis, kad pamatyti spektaklį, pagaliau vaidinamą gimtųjų Šiaulių scenoje, bus tiesiog privaloma, visiškai nepaisant 213 kilometrų.
Aistė Verpečinskaitė
Sudirginti žiūrovą, kad jis imtų kurti
Pokalbis su Artūro Areimos teatro trupe
Režisierius Artūras Areima šį sezoną nori kalbėti ne vienas, o kartu su trupe, nes jis nėra teatras. Teatras – visa Artūro Areimos teatro (AAT) bendruomenė. Tad su AAT trupe – teatro meno vadovu Areima, teatro direktore Inga Sanakojevaite, pastatymų vadovu Matu Makausku ir aktoriais Juste Buslavičiūte, Karoliu Legeniu, Monika Poderyte ir Dovydu Stončiumi – kalbamės apie teatrą, maištą, dirgiklius ir tai, kas vyksta, kai baigiasi teatras.
Ignas Zalieckas
Menas yra iliuzija, kuri apgauna
Pokalbis su kompozitore Agne Matulevičiūte
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė yra sukūrusi muziką daugiau nei dešimčiai spektaklių, yra muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė, taip pat rašo muziką kinui, aktyviai bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, dalyvauja grupinėse parodose, meno ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose, menininkų rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. Yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė. Jos kūrinys „Synth porn“ šiemet pristatytas Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. Naujausias jos darbas teatre – muzika Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas).
Ieva Tumanovičiūtė
Pastabumo mokymai
Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Žmogus iš Podolsko“
Trisdešimt kelerių metų vyras, vietinio laikraščio redaktorius, baigęs istorijos studijas, besidomintis muzika, su draugais subūręs grupę, neseniai išsiskyręs, gyvenantis netoli sostinės su mama, švelnaus, melancholiško būdo, vis labiau jaučiantis, kad jo valia senka užleisdama vietą bejėgiškumui. Kuo toks žmogus galėtų užkliūti policijos pareigūnams?
Viktorija Sinicyna
Stebuklų šalis vs realybė: kuri neįtikimesnė?
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Alisa“
Vargu ar kokioje santvarkoje egzistuoja teisingumas, kuris būtų tolygiai teisingas visiems. Teisėsauga nėra tobula, jos vingrybėse slepiasi daug trūkumų. Antano Obcarsko režisuotame Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Alisa“ (premjera spalio 23, 24 d. įvyko „Menų spaustuvėje“) jauna teisininkė susiduria su vykdomojo teisingumo užkulisiais. Dirbdama garsiai eskaluojamų bylų besiimančio advokato Franko Bertono biure, Alisa patenka į akistatą su jai nepriimtinais kompromisais. Vis dėlto būtinais tam, kad valstybė nepakriktų nuo anarchinės netvarkos, kad žmogus, užuot patyręs staigų minios linčą, turėtų teisę stoti prieš teisėją.
Ignas Zalieckas
Surasti ir suprasti niuansus
Pokalbis su Sergejumi Ivanovu
Pastaruosius svarbiausius vaidmenis Jaunimo teatro aktorius Sergejus Ivanovas sukūrė Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Cinkas (Zn)“ (2017), Yanos Ross „Vienos miško pasakose“ (2019) bei Krystiano Lupos „Austerlice“ (2020). Su aktoriumi ir muzikos grupės „Solo ansamblis“ nariu kalbamės apie aktorystę, muziką ir kūrybos tikslą.
Aistė Verpečinskaitė
Siurrealistinis nemigos paveikslas
„Kafka Insomnia“ Kauno miesto kameriniame teatre
„Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais.“ (Franzas Kafka, „Dienoraščiai 1910–1923“)
