Teatras
Ingrida Jankauskaitė
Kūriniai kaip mikropasauliai
Pokalbis su menininke Lina Lapelyte
Lina Lapelytė savo kūryboje jungia muziką, performansą ir vizualųjį meną. Po „Saulės ir jūros“ pelnyto „Auksinio liūto“ jos darbai toliau keliauja po svarbiausias pasaulio meno institucijas, o pati menininkė kūryboje vis labiau domisi mažais pokyčiais, efemeriškumu ir žmonių tarpusavio ryšiais. Su menininke kalbamės apie jos kūrybinį kelią, muzikos ir performanso santykį, darbą po „Saulės ir jūros“ sėkmės ir naujus kūrinius.
Evelina Kondrotaitė
Nuo žemės neatitrūkus
„Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklis QOROQ festivalyje „Helium“
Žmogus paleidžia virvę ir akimirką lieka priklausomas tik nuo savo kūno, kito žmogaus ir fizikos dėsnių. Sekundė iki kritimo tokia tiršta, kad žiūrovas nejučia laukia nebe judesio, o jo baigties. Ar kūnas išsilaikys, ar pusiausvyra bus prarasta? Būtent tokiose tarpinėse būsenose – dar neįvykusio kritimo, neaiškios pabaigos, sulaikyto kvėpavimo – labiausiai atsiskleidžia QOROQ, „Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklis, pristatytas Tarptautiniame šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“.
Ugnė Sasnauskaitė
Juvelyriškas keramikos chaosas
Festivalyje „Helium“ – Juliano Vogelio „Ceramic circus“
Vartotojų visuomenėje džiugina minimalistiniai kūriniai, kuriuose užtenka „daugkartinio“ atlikėjo, šiek tiek šviesų, garsų ir talento. Vis dėlto neretai katarsio link veda darbai, kurie be skrupulų „išsižergia“ ir surengia niekuo neypatingoje „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje destrukcijos ir chaoso puotą. Prieš pusmetį šioje salėje teko liudyti tokio pobūdžio Netti Nüganen kūrinį „Ash, Horizon, Riding a House“, po savęs palikusį dažų ir tirpstančio ledo skiedinį.
Greta Vilnelė
Viename kūne nesutelpanti Madam Bovari
Oliverio Frljićiaus spektaklio premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Gyvenant laikais, kai bent porą kartų per savaitę paskelbiamas geltonas oro pavojaus signalas ir primenama apie netoliese tebevykstantį karinį konfliktą, prancūzų rašytojo Gustave’o Flaubert’o romanas „Ponia Bovari“, pasakojantis apie tragišką Emos Bovari likimą, gali tapti trumpalaikiu prieglobsčiu teatro žiūrovui, kasdienybėje užkluptam nerimo ir nevilties. Regis, tuo vadovaudamasis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), su bosnių kilmės režisieriumi Oliveriu Frljićiumi priešaky, šį kūrinį pasirinko pirmajai sezono premjerai.
Agnė Zėringytė
Kova su laiku
Pokalbis su šiuolaikinio cirko menininku Alexis Rouvre’u
Su Alexis Rouvre’u, šiuolaikinio cirko menininku, žonglieriumi, kalbamės dar prieš įvykstant jo pasirodymui „Tout/Rien“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“. Rouvre’as tyrinėja objektų cirką, nuo 2009 m. plėtoja žongliravimo virvėmis tyrimus. 2017 m. kartu su choreografu ir vizualiųjų menų atstovu Tiziano Lavoratornovi įkūrė kompaniją „Modo Grosso“, 2020 m. tapo jos meno vadovu.
Julija Vieversytė
Tarp dramos ir lėlių
Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte
Teatro režisierė Milda Mičiulytė – režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinė. Savo teatro kalbą Milda kuria iš skirtingų teatro formų: pastaruoju metu jos kūryboje matome ne tik dramos teatro principus; itin svarbiomis dedamosiomis tampa lėlės, objektai ir šešėliai. Režisierė, įvairiuose Lietuvos teatruose statanti spektaklius vaikams ir suaugusiesiems, atvira: nežmogiškos būtybės scenoje geba atverti papildomą dimensiją ir tarsi suteikia gryno oro kūrybine prasme – atsiveria erdvė metaforai, vizualumui, scenos poezijai.
Aistė Šivytė
Keistos emocijos nesvarumo būsenoje
Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ lietuviškos premjeros
Nuo 2005 metų rengiamas Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ (prieš tai buvęs „Naujojo cirko savaitgalis“) šiemet ir vėl sugrįžo į „Menų spaustuvę“. „Helium“, jau seniai įsitvirtinęs kaip pagrindinis šiuolaikinio cirko meną Lietuvoje (Vilniuje) pristatantis festivalis, tik pastaraisiais metais šia atsakomybe pradėjo dalintis su „Cirkuliacija“, aprėpiančia ir kitus Lietuvos miestus bei miestelius. Šiemet „Helium“ programą pradėjo dvi lietuvių premjeros: kompanijos „Taigi cirkas“ kūrinys „Saucisson“ ir „Teatrono“ bei „Kanta Company“ darbas „Grimmasos“.
Agnė Zėringytė
Bendruomenė – viena svarbiausių šiuolaikinio cirko vertybių
Pokalbis su šiuolaikinio cirko artistais „Art for Rainy Days“
„Art for Rainy Days“ – trijų žmonių šiuolaikinio cirko kompanija: tai cirko artistė Izabelė Kuzelytė (Lietuva), šiuolaikinio šokio atlikėja Alise Bokaldere (Latvija) ir režisierius Jasonas Dupree (Jungtinė Karalystė). Jie dažnai pasirodo įvairiose Europos šiuolaikinio cirko scenose ir festivaliuose su kūriniu „How a Spiral Works“. Šis kūrinys apdovanotas geriausio šiuolaikinio šokio spektaklio ir geriausio šiuolaikinio šokio atlikėjo kategorijose „Latvijos šokio apdovanojimuose 2023 / 2024“, taip pat pelnė antrą vietą kaip geriausias šokio kūrinys „Brighton Fringe“ festivalyje 2025 metais.
Dovilė Zavedskaitė
Pasaulis gerokai siurrealesnis, negu realizmas sugeba aprėpti
Pokalbis su teatro režisieriumi Žilvinu Vingeliu
Žilvinas Vingelis – iš tų teatro kūrėjų, kurie nieko nepriima kaip savaime suprantamo: šio režisieriaus spektakliai kviečia nutraukti savaiminį ryšį su normatyvia realybe ir sugrįžti prie sapnų kaip kažko tikresnio, galbūt netgi tvaresnio ir patikimesnio už tai, ką iš inercijos laikome savo būties pagrindais. Šiuo metu Klaipėdos dramos teatre Vingelis stato spektaklį „Naujasis nuomininkas“ pagal svarbaus XX a. prancūzų avangardinio teatro kūrėjo, dramaturgo Eugène’o Ionesco pjesę.
Rytas Sakavičius
Bandantis žmogus, arba kur dėti katarsį
Pauliaus Markevičiaus monospektaklis „Tomas Peinas (paremta niekuo)“
Idiliškai ošianti pušyno salelė tarp naujos statybos daugiabučių, nosį pasiekiantis kepsnių kvapas ir vaikų dūkimas – odės, skirtos būčiai, fonas. Priešais gultus ir kėdes – tuščias plotas įsivaizduojamai scenai, už kurios sustatyti gyvai grosiančios grupės (taip pranešta) instrumentai. Tomas Peinas, skausmingo gyvenimo matęs ir savo jausmus slopinąs vyras, yra netikėtas pamokslininkas apie gyvenimą ir, tam tikra prasme, jo grožį. Netikėtas, bet įtaigus. Net be perteklinių įrankių.
