Teatras
Greta Vilnelė
Nuo gimimo iki mirties
Apie meninį projektą „Vilkta svetainė“
Ekscentriško meno gurmanams jau girdėto ir pažįstamo kabareto „Vilkta karalienė“ organizatorius Povilas Bastys naktį iš liepos 16 į 17 d. tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatė novatorišką eksperimentinį-meninį projektą „Vilkta svetainė“. Šio projekto tikslas – suburti skirtingų sričių menininkus ir iš jau turimų pavienių eskizų sukurti kolektyvinį aukštos meninės vertės pasirodymą. „Vilktos svetainės“ bendra koncepcija glaudžiai susijusi su šių metų festivalio tema „Sanatorium Immortalitas“. Prie projekto prisijungė šokėjai, fakyrai, dainininkai, cirko artistai ir drag karalienė.
Greta Vilnelė
Pamatyti nematomą
Apie tarptautinį gatvės teatro festivalį SPOT
Pirma į galvą ateinanti mintis, galvojant apie festivalio sąvoką, yra bendruomenė. Ne vienus metus trunkantys renginiai visuomenėje įgauna savitą veidą. Jeigu pasiseka, su festivaliu susiję žmonės suformuoja giliai alsuojantį organizmą, kuris atveria akiratį, įkvepia žiūrovus domėtis ir augti. Be bendruomenės festivalis ir apskritai kultūra pamažu vysta. Ne veltui šių metų festivalio „Kino pavasaris“ šūkiu tapo frazė „Kad būtum, reikia kito“.
![„[The Frame]“. D. Putino nuotr.](https://www.7md.lt/images/ar_or/1.__The_Frame_._D._Putino_nuotr..jpg)
![„[The Frame]“. D. Putino nuotr.](https://www.7md.lt/images/ar_or/8.__The_Frame_._D._Putino_nuotr..jpg)
Ignas Zalieckas
Galią turinčios grupės atsakas į laisvą pasirinkimą
Pokalbis su Phia Ménard
Žongliravimo, vaidybos ir šiuolaikinio šokio studijas baigusi režisierė ir atlikėja Phia Ménard (g. 1971) dirbo su Prancūzijos naujojo cirko garsenybe – žonglieriumi Jérôme’u Thomas, kuris 2006 m. Vilniuje atidarė pirmąjį „Naujojo cirko savaitgalį“. 1998 m. ji įkūrė kūrybinį kolektyvą „Non Nova“. Kūryboje nuo 2008 m. ieškojo to, ką pati vadina „papildomu elementų nesuderinamumu“, – tai paskatino tyrinėti ledą, vandenį, orą ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Sausasis sezonas“ (2018) yra šio organinio ciklo tęsinys, sekantis tokius spektaklius kaip „P.P.P.“ (2008), „Sūkurys“ (2011), „Vakarykštis grožis“ (2015), „Juodi kaulai“ (2017) ir kt.
Ignas Zalieckas
Smegenys kuria tikrovę
Pokalbis su Yvainu Juillardu
Yvainas Juillardas – aukštojo nacionalinio scenos meno instituto INSAS Briuselyje dramos skyriaus absolventas, taip pat biofizikas, besispecializuojantis smegenų plastiškumo srityje, meno ir mokslo doktorantas. Jis sukūrė Liudviko XVI vaidmenį Joëlio Pommerat spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“ ir vaidino to paties pavadinimo „Canal+“ seriale. 2013 ir 2016 m. tapo C.N.E.S rašymo stipendijos laureatu (rezidencija Chartreuse de Villeneuve lez Avignon), o nuo 2018 m. dėsto INSAS kino skyriuje. Jo spektaklis „Cerebrum“ bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.
Ignas Zalieckas
Galimybė atsitraukti – svarbi bet kokioje erdvėje
Pokalbis su Dominyku Digimu
Kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Varnas, JT, 2021), „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Estijos teatras „Vaba Lava“, 2020), „Vapsvos“ (rež. Artiomas Rybakovas, OKT, 2020), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Gudmonaitė, JT, 2019), „Laimės respublikoje“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „This Order Goes Wrong“ („Menų spaustuvės“ jaunųjų menininkų programa „Atvira erdvė ’18“, 2018) ir kt.
Ignas Zalieckas
Burnešų istorijos jaudina žmones, kuriems rūpi lyties klausimai
Pokalbis su Nataša Živković
Nataša Živković (g. 1981) – choreografė, šokėja, aktorė ir pedagogė iš Slovėnijos, kurianti skirtingose scenos meno srityse. Baigusi baleto mokyklą, pasirinko šiuolaikinį šokį ir bendradarbiavo su įvairiais choreografais. Jos debiutinis spektaklis „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“ (prodiuseris „City of Women“), nagrinėjantis motinos ir dukters ryšį, bei kiti jos šokio ir teatro pasiekimai 2009 m. pelnė jai „Zlata ptica“ apdovanojimą. Jos spektaklis „Tėvo labui“ (2014) tiria tėvo ir dukters santykius, o naujausias darbas „Kvadratas“ (2020) užbaigia šeimos trilogiją. 2016 m. ji vaidino ir bendradarbiavo kuriant spektaklius „Jei esi laimingas“ („Bunker“), „Atgal laiku“ (Liublianos lėlių teatras) ir „Tiesiog kartais atrodyti kaip visi kiti“ („Emanat“). Jos monospektaklis „Sūnelis“ (2018, „City of Women“) laimėjo pagrindinį Tarptautinio kylančių atlikėjų festivalio ACT Bilbao mieste Ispanijoje prizą. Šis spektaklis bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.
Ingrida Ragelskienė
Blogi keliai: 2014–2022
Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante gastrolės
Karas Ukrainoje prasidėjo ne šių metų vasario 24-ąją, anaiptol, – jis prasidėjo prieš aštuonerius metus ir visi mes jame dalyvaujame, norėdami to ar ne, net jei kol kas bombos nesprogsta virš mūsų galvų. Būtent tokį bendrystės su ukrainiečiais jausmą išgyvenome birželio 9 d. Vilniaus mažajame teatre, žiūrėdami Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante spektaklį „Blogi keliai“.
Aistė Šivytė
Audra saulėkaitoj užsnūdusiajam
„Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
2018 m. Lietuvoje prasiveržęs #metoo judėjimas dabar jau senokai nutilęs. Aukas išklausėme, agresorius nuteisėme, sistemą sutvarkėme? Vargu. Įvyko tai, kas įvyksta su dauguma judėjimų: minia išnaudojo savo pyktį, nuoskaudas, nepasitenkinimą, pakeliui, jei pasisekė, ką nors pakeitė ir, nebegalėdama gyventi nuolatinio protesto sąlygomis, nurimo. Lyg uždarius sujauktų drabužių pilnos spintos duris, susikūrė miražas, kad aplink atsirado šiek tiek daugiau tvarkos.
Gintarė Žaltauskaitė
Šiuolaikinio teatro netikėtumai mažiausiems žiūrovams
Ievos Jackevičiūtės įspūdžiai iš tarptautinių vaikų teatro festivalių
Lietuvoje populiarėja spektakliai, skirti mažiausiems žiūrovams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų, tad teatro profesionalai žinias kaupia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką tik iš tarptautinių vaikų teatro festivalių „Dziecinada“ Lenkijoje ir „Bibu & ASSITEJ“ Švedijoje grįžusi aktorė, viena iš trupės „No Shoes“ įkūrėjų, režisierė Ieva Jackevičiūtė pabrėžia, kad šiuolaikinis teatras, skirtas mažiausiems, akcentuoja vaiką.
Linas Vildžiūnas
Savame laike
In memoriam Regimantui Adomaičiui (1937–2022)
Vėl trenkė kaip iš giedro dangaus – mirė Regimantas Adomaitis. Aktorius, kurio vaidmenų sąrašas, ypač kine, vienas ilgiausių. Jau senokai nebevaidinantis, užsisklendęs savo vienatvėje. Gal paskutinis ryškus jo vaidmuo teatre buvo Georgas Friedrichas Händelis, sykiu su Donato Banionio Johanu Sebastianu Bachu suvaidintas Raimundo Banionio režisuotame spektaklyje „Susitikimas“ (1999) pagal Paulio Barzo pjesę, mezgančią menamą dviejų baroko genijų disputą. Paskutinis ryškus ir Donatui Banioniui, išvedęs į avansceną du didelius senstančius talentus. O kine? Paskutinį amžiaus dešimtmetį ir naujojo amžiaus pradžioje Adomaitis daug filmavosi rusiškuose mažai žinomuose filmuose, tad reikia sugrįžti į laiką, kai jis buvo vienas žymiausių Lietuvos aktorių. Ir, beje, gražiausias tarp vyrų.
