7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Agnė Zėringytė

Nugrimzti ten, kur viskas ne taip vienareikšmiška

Pokalbis su režisieriumi Mantu Jančiausku

Spektakliuose teatro režisierius Mantas Jančiauskas plėtoja tokias sudėtingas temas kaip imigrantų patirtys, Holokaustas, psichikos sutrikimai.

Mantas Jančiauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Mantas Jančiauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kartais norisi maištauti

Pokalbis su aktoriumi Valentinu Novopolskiu

Nors per pokalbį Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktorius Valentinas Novopolskis teigė nežinantis, kas yra šiuolaikinis teatras, birželio 19 d. keturiasdešimtmetį minėjusio aktoriaus kūrybinė biografija byloja priešingai. 2004 m. Novopolskis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, jo kurso vadovė – režisierė Dalia Tamulevičiūtė.

Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aistė Šivytė

Teismo cirkas

Artūro Areimos teatro spektaklis

Birželio 5, 6 d. Artūro Areimos teatras (AAT) po ilgo karantino laikotarpio atvėrė duris nauja premjera – spektakliu „Ūbo teismas“ pagal Simono Stephenso pjesę. Spektaklio centre – į XXI amžių, Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje, atkeldintas buvęs Baliuškos karalystės karalius Ūbas (Rokas Petrauskas).

Rokas Petrauskas ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Rokas Petrauskas ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Rokas Petrauskas ir Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Rokas Petrauskas ir Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Monika Poderytė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Monika Poderytė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Julijus Lozoraitis

„Caravaggiomeronas“ – Valdo žvilgsniu

Agatos Dudos-Gracz spektaklis festivalyje „TheATRIUM“

Vis dėlto jis įvyko – šių metų (post)karantininis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Pagarba ir dėkingumas jo rengėjams už atkaklumą, entuziazmą, tikėjimą teatro dvasia ir rankų nenuleidimą. Įprastais kasdieniais kriterijais šio įvykio dar negalima vertinti, o tikrieji istoriniai vertinimai – dar ateityje. Bet jų tikrai bus, ir rengėjai dar sulauks deramo dėkingumo ir pagarbos. Tikiu, kad sulauks, nes tikrai yra už ką. Tokiomis nestandartinėmis ir nepalankiomis sąlygomis surengti visavertį festivalį – tikras kultūrinis žygdarbis. Kas to dar nesuprato, kam privalu suprasti, tikiu, supras ateityje.

Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Bartosz Roch Nowicki, Darius Meškauskas ir Maciej Maciejewski spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Bartosz Roch Nowicki, Darius Meškauskas ir Maciej Maciejewski spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Maciej Maciejewski ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Maciej Maciejewski ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Spektaklis – upelis, muzika – dulksna

Pokalbis su kompozitoriumi Andriumi Šiuriu

Kompozitorius Andrius Šiurys sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Don Kichotas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2021), „Brilijant advenčers“ (rež. Gediminas Rimeika, Meno ir mokslo laboratorija, 2021), „Kafka Insomnia“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, Kauno miesto kamerinis teatras, 2020), „#Protestas“ (rež. Vingelis, „Kosmos Theatre“, 2020), „Ženklai“ (rež. Paulius Markevičius, MMLAB, 2020), „Glaistas“ (rež. Mantas Jančiauskas, „Operomanija“, 2019), „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, OKT, 2018), „Errorai“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2018), „Bestuburiada“ (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2016) ir kt.

Andrius Šiurys. P. Mielinio nuotr.
Andrius Šiurys. P. Mielinio nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas  internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Atitrūkę nuo tikrovės

„Atviros erdvės“ spektaklis „Kissmas“

Paauglystė – paradoksų, vidinės sumaišties ir per kraštus besiliejančių emocijų metas. Apie šį sudėtingą žmogaus raidos tarpsnį dramaturgės ir režisierės Teklės Kavtaradzės spektaklyje, laimėjusiame „Menų spaustuvės“ programą Atvira erdvė ’20“, kalbama be užuolankų, matuojantis paauglių gyvenimus ir bandant juos suprasti.

Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr
Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Kristina Marija Kulinič spektaklyje „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Teklė Kavtaradzė ir Artūras Dubaka spektaklyje „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Teklė Kavtaradzė ir Artūras Dubaka spektaklyje „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Teklė Kavtaradzė, Artūras Dubaka, Kristina Marija Kulinič ir Gelminė Glemžaitė spektaklyje „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Teklė Kavtaradzė, Artūras Dubaka, Kristina Marija Kulinič ir Gelminė Glemžaitė spektaklyje „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kissmas“. D. Putino nuotr.
Aistė Šivytė

Nepakeliama atminimo našta

Spektaklis „Mama“ Jaunimo teatre

Praradus artimą žmogų, ypač brangūs tampa jo paskutiniai žodžiai. Ar tai būtų ištartas sakinys, ar paliktas laiškas – jis lieka kaip svarbus paskutinių žmogaus gyvenimo akimirkų atminimas. Tik kas, jei tas atminimas nepaleidžia daugybę metų?

Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Giedrė Giedraitytė ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Giedrė Giedraitytė ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Mama“. J. Balčiūnaitės nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Mama“. J. Balčiūnaitės nuotr.
Agnė Zėringytė

Būti prisimintam be etikečių

Pokalbis su aktoriumi Luku Malinausku

Aktorius Lukas Malinauskas save išbando keliose srityse – teatre, kine ir muzikoje. Pažintį su teatru pradėjęs dar vaikystėje, sukūrė vaidmenis spektakliuose „Jelizaveta Bam“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir OKT, 2015) „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2016), „Apvalytieji“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016), „Vestuvės“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016), „Eglė žalčių karalienė“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016). 2020 m. už Felikso vaidmenį spektaklyje „Liučė čiuožia“ (rež. Koršunovas, OKT, 2019) apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Lukas Malinauskas. A. Lu nuotr.
Lukas Malinauskas. A. Lu nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas, Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Vilkas spektaklyje „Vestuvės“. T. Ivanausko nuotr.
Lukas Malinauskas, Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Vilkas spektaklyje „Vestuvės“. T. Ivanausko nuotr.
Lukas Malinauskas ir Viktorija Žukauskaitė spektaklyje „Vestuvės“. OKT nuotr.
Lukas Malinauskas ir Viktorija Žukauskaitė spektaklyje „Vestuvės“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vestuvės“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Vestuvės“. OKT nuotr.
Greta Vilnelė

Jūrinė valstybė

Apie Jono Tertelio spektaklį Klaipėdos jaunimo teatre

Keletą metų prieš karantiną pastatytas kolektyvinės kūrybos spektaklis „Žalia pievelė“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2017) apie Visagino miestelį ir ten gyvenančius žmones sulaukė nemažo žiūrovų ir teatro kritikų dėmesio. 2018 m. LNDT sceną išvydo ir kitas panašiu principu sukurtas spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ apie Šalčininkus.

Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Laima Akstinaitė spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė spektaklyje „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Julijus Lozoraitis

Samprotavimai apie Vaitkų, Arčikauską ir Vydūną

Spektaklis „Ne sau žmonės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Spektakliu „Ne sau žmonės“ Nacionalinis Kauno dramos teatras galų gale užbaigė kiek užtrukusį Valstybės teatro įkūrimo šimtmečio jubiliejų, ir, dera pripažinti, užbaigė svariai. Spektaklis, kurio antras pavadinimas „Vydūnas“, yra reiškinys, svarbus dėl ištisos puokštės reikšmių, kurias ir bus pamėginta čia išvardinti.

Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Inga Mikutavičiūtė ir Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Inga Mikutavičiūtė ir Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 82  >>> Archyvas