7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Aistė Verpečinskaitė

Stiprios moters portretas

Spektaklis „Elektra“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Dėl šiais metais pasaulį sukrėtusios pandemijos kovo mėnesį numatyta slovėnų režisieriaus Jašos Kocelio spektaklio „Elektra“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) pagaliau įvyko rugsėjo 12, 13 dienomis. Šių laikų kontekste režisierius kalba apie dar antikos mitologijoje sukurtą kovojančią ir laukiančią moterį, tyrinėdamas, kas iš to laukimo gali gimti.

Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Elektra“. S. Baturos nuotr.
Aistė Šivytė

Nuoširdus varnų klyksmas

Spektaklis „Varnos“ festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“

Rugsėjo 9–12 d. vykęs „Naujojo cirko savaitgalis“ suteikė progą ne tik pabūti taip išsiilgtoje teatro dėžutėje, bet ir išvysti puikių pasirodymų. Įvairių disciplinų atlikėjai narstė žmogaus prigimtį, tarpusavio santykius, naujai aplankė praėjusio amžiaus pasirodymus, kalbėjo apie motinystės ir cirko problematiką. Būtent pastarasis, kolektyvo „still hungry“ sukurtas spektaklis „Varnos“ (rež. Rachel Hameleers) netikėtai padarė didžiausią įspūdį.

Lena Ries, Anke van Engelshoven ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Lena Ries, Anke van Engelshoven ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt, Anke van Engelshoven ir Lena Ries spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Romy Seibt, Anke van Engelshoven ir Lena Ries spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Sinicyna

Daugiau cirko

Lietuvos cirko popietė festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“

Šiemet festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ programoje viena diena buvo skirta būtent Lietuvos cirkui. Norintiems susipažinti su lietuviško cirko panorama ar mestelėti akį į naujus kūrėjų ieškojimus rugsėjo 12-osios popietė tapo puikia proga: įėjimas nemokamas, o ir pačios programos būta stebėtinai spalvingos.

Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Drabužiai ir mes“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Justė Liaugaudė ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė pasirodyme „Skrydis“. D. Putino nuotr.
Julijus Lozoraitis

Jubiliejinis talentų paradas

Naujo teatro sezono prognozių bandymas

Mano jaunystės laikais, kai teatro režisierių buvo daug, o gerų knygų apie režisūrą mažai, iš jų itin populiari buvo režisieriaus ir aktoriaus Voldemaro Panso[i] „Darbas ir talentas aktoriaus kūryboje“. Joje estų teatro patriarchas teigė, kad aktoriaus talentas yra netikėtai kaip milijoninis laimėjimas loterijoje žmogų užgriuvusi likimo dovana. Ją savo ruožtu dera puoselėti nepaliaujamu, metodišku aktoriaus triūsu. Savo teoriją Pansas iliustravo pavyzdžiais iš estų teatro panoramos. Tačiau laikas parodė, kad ši teorija, švelniai tariant, nėra tobula.

 

[i] Voldemaras Pansas (1920–1977) – žymus estų teatro režisierius, aktorius ir pedagogas.

Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Kernagis Palangos klube „Anapilis“ (1998). J. Lozoraičio nuotr.
Vytautas Kernagis Palangos klube „Anapilis“ (1998). J. Lozoraičio nuotr.
Dalia Tamulevičiūtė, Remigijus Vilkaitis ir Dalia Storyk per „dešimtuko“ diplominių spektaklių savaitę (1975). J. Lozoraičio nuotr.
Dalia Tamulevičiūtė, Remigijus Vilkaitis ir Dalia Storyk per „dešimtuko“ diplominių spektaklių savaitę (1975). J. Lozoraičio nuotr.
Dovydas Judelevičius. R. Danisevičiaus nuotr.
Dovydas Judelevičius. R. Danisevičiaus nuotr.
Juozas Budraitis spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Budraitis spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Špokaitė. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė. M. Raškovskio nuotr.
Vytautas Grigolis. G. Mačiulio nuotr.
Vytautas Grigolis. G. Mačiulio nuotr.
Ligita Kondrotaitė. Juozo Miltinio dramos teatro archyvo nuotr.
Ligita Kondrotaitė. Juozo Miltinio dramos teatro archyvo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Netobulumai

„Naujojo cirko savaitgalis ’20“

Pagrindinėje šių metų festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ programoje buvo daugiau meno nei triukų. Dauguma cirko artistų savo meistriškumą panaudojo istorijoms pasakoti, užuot stebinę publiką išlavinto kūno galimybėmis. Paveikiausi spektakliai rėmėsi asmeninėmis kūrėjų patirtimis apie netobulus santykius su partneriu, vaiku, savimi ir profesija.

Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Frédéricas Arsenault ir Mathilde Arsenault-Van Volsem spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Frédéricas Arsenault ir Mathilde Arsenault-Van Volsem spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Mathilde Arsenault-Van Volsem ir Frédéricas Arsenault spektaklyje „Meteoras“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Nikki Rummer ir Jean-Daniel Broussé (Nikki ir JD) spektaklyje „Mazgas“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven, Lena Ries ir Romy Seibt spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Anke van Engelshoven spektaklyje „Varnos“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Šokančio žiūrovo atvirumas sau

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Respublika“

Łukaszo Twarkowskio spektaklyje „Lokis“ (LNDT, 2017) yra keliasdešimt minučių trunkanti šokio scena. Pagal ritmišką elektroninę muziką aktoriai sinchroniškai atlieka pasikartojančių, nesudėtingų judesių choreografiją. Paveikus spektaklio momentas skatindavo norą fiziškai prisidėti prie aktorių ir judėti kartu. Šis noras išsipildė spektaklyje „Respublika“ (premjera rugsėjo 3–5 d.).

Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Alma Braškytė

„Respublika“ žiūri mus

Łukaszo Twarkowskio režisuotas spektaklis

Nebepamenu, kas sakė, kad ne mes perskaitome knygas, o knygos perskaito mus. Panašiai mus peržiūri ir spektakliai. Ypač tokiam paties žiūrėtojo peržiūrėjimui tinka spektakliai, stokojantys vientiso, lengvai apčiuopiamo naratyvo. Jų temas, pavienius mikropasakojimus ir žinutes išgriebiame iš daugialypio srauto kiekvienas savaip.

Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Komi Togbonou spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Komi Togbonou spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

(Ne)pabėgti nuo teatro

„Apeirono“ teatro „Pabėgimas“

Daugiau nei pusmetį išgyvename laiką, kai, nors ir turint skirtingus tikslus, tenka ieškoti kitų, neįprastų būdų, kaip būti, išlikti, veikti – nuo neišvengiamai besikeičiančios mūsų buities iki darbų, mokslų ir kūrybinių veiklų. Vieniems tai sukelia tik nepatogumų, kiti bando susitaikyti ir „pragyventi“ šį laiką, dar kiti aplinkybių sukurtus išbandymus priima kaip galimybę atrasti. Teatro „Apeironas“ kūrybinė komanda jau karantino pradžioje suprato, kad vien transliuoti spektaklius ar rodyti sukauptą teatro archyvą nepakanka, reikia ieškoti kitos formos. Pirmasis bandymas buvo „Šiurpių“ serialas (tikėtina, kad jis dar nebaigtinis), kuriam adaptuotas improvizacijomis pasižymėjęs spektaklis pagal senųjų lietuviškų siaubo pasakų – šiurpių – motyvus. Siurrealūs pasakojimai, kuriami „besikarantinuojančių“ Gretos Gudelytės ir Eglės Kazickaitės, filmuoti tiek uždarose, tiek atvirose gamtos erdvėse, atvedė prie dar ryškesnės, drąsesnės teatro ir kino ribų refleksijos.

„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Viruso neįveiktas

Festivalis „ConTempo“

Dar visai jaunas tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, šiais metais rugpjūčio 18–23 d. vykęs antrą kartą, nepabūgdamas nepalankių aplinkybių Kauno (ir ne tik) žiūrovams leido patirti gyvus, profesionalius pasirodymus. Festivalio programa pagal galimybes buvo plati, o organizatorių pažadai dėl kitais metais atvyksiančių gausesnių užsienio kūrėjų pajėgų žadina viltis. Tačiau pirmiausia – apie kelis šiemet pristatytus scenos meno kūrinius.

Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Zapyškyje). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Zapyškyje). M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Julijus Lozoraitis

Dera rašyti laiškus

Vilniaus mažojo teatro „Čia nebus mirties“ ir „Marti“ Lukiškių kalėjime

„Kuo tauta yra labiau senovinė ir pirmapradė, tuo platesniems gyvenamiems plotams ji priskiria namų sąvoką. Antai primityviausios genties tikri namai yra jos apgyventa plati teritorija, o ne toji paskubomis suręsta laikinoji buveinė, kurioje šeimyna pasislepia nuo negandos ir pernakvoja. Visa plati genties žemė, o ne vien vieta, kur ji apsistojo, yra jos namai. Tai yra jų visų žemė, ir jie visi ligi vieno priklauso tai žemei. Užklydęs ateivis čia išsyk baudžiamas mirtimi“ (iš vokiečių etnografo ir sociologo Juliaus Ernsto Lipso (1895–1950) knygos „Daiktų kilmė“).

Gabrielė Tuminaitė ir Rimas Tuminas po spektaklio „Čia nebus mirties“, skirto VMT 30-mečiui ir suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Gabrielė Tuminaitė ir Rimas Tuminas po spektaklio „Čia nebus mirties“, skirto VMT 30-mečiui ir suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Burneikaitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Burneikaitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Jokūbas Bareikis spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Jokūbas Bareikis spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“, suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“, suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė (Katrė) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė (Katrė) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė (Vingienė) ir Arvydas Dapšys (Vingis) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė (Vingienė) ir Arvydas Dapšys (Vingis) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 71  >>> Archyvas