7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ingrida Jankauskaitė

Kūriniai kaip mikropasauliai

Pokalbis su menininke Lina Lapelyte

Lina Lapelytė savo kūryboje jungia muziką, performansą ir vizualųjį meną. Po „Saulės ir jūros“ pelnyto „Auksinio liūto“ jos darbai toliau keliauja po svarbiausias pasaulio meno institucijas, o pati menininkė kūryboje vis labiau domisi mažais pokyčiais, efemeriškumu ir žmonių tarpusavio ryšiais. Su menininke kalbamės apie jos kūrybinį kelią, muzikos ir performanso santykį, darbą po „Saulės ir jūros“ sėkmės ir naujus kūrinius.

Lina Lapelytė. D. Pfammatter nuotr.
Lina Lapelytė. D. Pfammatter nuotr.
Lina Lapelytė. D. Pfammatter nuotr.
Lina Lapelytė. D. Pfammatter nuotr.
Lina Lapelytė. D. Pfammatter nuotr.
Lina Lapelytė. D. Pfammatter nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso-instaliacijos „The Speech“. N. Versecko nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso-instaliacijos „The Speech“. N. Versecko nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso-instaliacijos „The Speech“. M. Norvaišo nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso-instaliacijos „The Speech“. M. Norvaišo nuotr.
Linos Lapelytės video darbas ir instaliacija „In The Dark, We Play“. T. Bal nuotr.
Linos Lapelytės video darbas ir instaliacija „In The Dark, We Play“. T. Bal nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso-instaliacijos „Study of Slope“. M. Domage nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso-instaliacijos „Study of Slope“. M. Domage nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso „Candy shop - the Circus“. D. Canto nuotr.
Akimirka iš Linos Lapelytės performanso „Candy shop - the Circus“. D. Canto nuotr.
Evelina Kondrotaitė

Nuo žemės neatitrūkus

„Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklis QOROQ festivalyje „Helium“

Žmogus paleidžia virvę ir akimirką lieka priklausomas tik nuo savo kūno, kito žmogaus ir fizikos dėsnių. Sekundė iki kritimo tokia tiršta, kad žiūrovas nejučia laukia nebe judesio, o jo baigties. Ar kūnas išsilaikys, ar pusiausvyra bus prarasta? Būtent tokiose tarpinėse būsenose – dar neįvykusio kritimo, neaiškios pabaigos, sulaikyto kvėpavimo – labiausiai atsiskleidžia QOROQ, „Kolektiv Lapso Cirk“ spektaklis, pristatytas Tarptautiniame šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“.

Scena iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Akimirka iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Akimirka iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Tomášas Vaclavekas spektaklyje QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Tomášas Vaclavekas spektaklyje QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Tomášas Vaclavekas ir Mateo Castelblanco spektaklyje QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Tomášas Vaclavekas ir Mateo Castelblanco spektaklyje QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Akimirka iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Akimirka iš spektaklio QOROQ. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Ugnė Sasnauskaitė

Juvelyriškas keramikos chaosas

Festivalyje „Helium“ – Juliano Vogelio „Ceramic circus“

Vartotojų visuomenėje džiugina minimalistiniai kūriniai, kuriuose užtenka „daugkartinio“ atlikėjo, šiek tiek šviesų, garsų ir talento. Vis dėlto neretai katarsio link veda darbai, kurie be skrupulų „išsižergia“ ir surengia niekuo neypatingoje „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje destrukcijos ir chaoso puotą. Prieš pusmetį šioje salėje teko liudyti tokio pobūdžio Netti Nüganen kūrinį „Ash, Horizon, Riding a House“, po savęs palikusį dažų ir tirpstančio ledo skiedinį.

Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Julianas Vogelis spektaklyje „Ceramic circus“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Greta Vilnelė

Viename kūne nesutelpanti Madam Bovari

Oliverio Frljićiaus spektaklio premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Gyvenant laikais, kai bent porą kartų per savaitę paskelbiamas geltonas oro pavojaus signalas ir primenama apie netoliese tebevykstantį karinį konfliktą, prancūzų rašytojo Gustave’o Flaubert’o romanas „Ponia Bovari“, pasakojantis apie tragišką Emos Bovari likimą, gali tapti trumpalaikiu prieglobsčiu teatro žiūrovui, kasdienybėje užkluptam nerimo ir nevilties. Regis, tuo vadovaudamasis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), su bosnių kilmės režisieriumi Oliveriu Frljićiumi priešaky, šį kūrinį pasirinko pirmajai sezono premjerai.

Neringa Bulotaitė ir Žygimantė Elena Jakštaitė spektaklyje „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Neringa Bulotaitė ir Žygimantė Elena Jakštaitė spektaklyje „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Neringa Bulotaitė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Neringa Bulotaitė ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Madam Bovari“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Kova su laiku

Pokalbis su šiuolaikinio cirko menininku Alexis Rouvre’u

Su Alexis Rouvre’u, šiuolaikinio cirko menininku, žonglieriumi, kalbamės dar prieš įvykstant jo pasirodymui „Tout/Rien“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“. Rouvre’as tyrinėja objektų cirką, nuo 2009 m. plėtoja žongliravimo virvėmis tyrimus. 2017 m. kartu su choreografu ir vizualiųjų menų atstovu Tiziano Lavoratornovi įkūrė kompaniją „Modo Grosso“, 2020 m. tapo jos meno vadovu.

Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. A. Malvasi nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. A. Malvasi nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. A. Malvasi nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. A. Malvasi nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tout/Rien“. A. Malvasi nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tout/Rien“. A. Malvasi nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. V. Lesperat nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. V. Lesperat nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. D. Konecny nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. D. Konecny nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. D. Konecny nuotr.
Alexis Rouvre’as spektaklyje „Tout/Rien“. D. Konecny nuotr.
Julija Vieversytė

Tarp dramos ir lėlių

Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte

Teatro režisierė Milda Mičiulytė – režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinė. Savo teatro kalbą Milda kuria iš skirtingų teatro formų: pastaruoju metu jos kūryboje matome ne tik dramos teatro principus; itin svarbiomis dedamosiomis tampa lėlės, objektai ir šešėliai. Režisierė, įvairiuose Lietuvos teatruose statanti spektaklius vaikams ir suaugusiesiems, atvira: nežmogiškos būtybės scenoje geba atverti papildomą dimensiją ir tarsi suteikia gryno oro kūrybine prasme – atsiveria erdvė metaforai, vizualumui, scenos poezijai.

Milda Mičiulytė. V. Kajokaitės nuotr.
Milda Mičiulytė. V. Kajokaitės nuotr.
Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Milda Mičiulytė. R. Lažaunyko nuotr.
Milda Mičiulytė. R. Lažaunyko nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Akimirka iš 2026-ųjų Lietuvos lėlininkų stovyklos. V. Rimkaitės nuotr.
Aistė Šivytė

Keistos emocijos nesvarumo būsenoje

Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ lietuviškos premjeros

Nuo 2005 metų rengiamas Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ (prieš tai buvęs „Naujojo cirko savaitgalis“) šiemet ir vėl sugrįžo į „Menų spaustuvę“. „Helium“, jau seniai įsitvirtinęs kaip pagrindinis šiuolaikinio cirko meną Lietuvoje (Vilniuje) pristatantis festivalis, tik pastaraisiais metais šia atsakomybe pradėjo dalintis su „Cirkuliacija“, aprėpiančia ir kitus Lietuvos miestus bei miestelius. Šiemet „Helium“ programą pradėjo dvi lietuvių premjeros: kompanijos „Taigi cirkas“ kūrinys „Saucisson“ ir „Teatrono“ bei „Kanta Company“ darbas „Grimmasos“.

Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saucisson“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Agnė Zėringytė

Bendruomenė – viena svarbiausių šiuolaikinio cirko vertybių

Pokalbis su šiuolaikinio cirko artistais „Art for Rainy Days“

„Art for Rainy Days“ – trijų žmonių šiuolaikinio cirko kompanija: tai cirko artistė Izabelė Kuzelytė (Lietuva), šiuolaikinio šokio atlikėja Alise Bokaldere (Latvija) ir režisierius Jasonas Dupree (Jungtinė Karalystė). Jie dažnai pasirodo įvairiose Europos šiuolaikinio cirko scenose ir festivaliuose su kūriniu „How a Spiral Works“. Šis kūrinys apdovanotas geriausio šiuolaikinio šokio spektaklio ir geriausio šiuolaikinio šokio atlikėjo kategorijose „Latvijos šokio apdovanojimuose 2023 / 2024“, taip pat pelnė antrą vietą kaip geriausias šokio kūrinys „Brighton Fringe“ festivalyje 2025 metais.

Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. Z. Krūmiņa nuotr.
Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. Z. Krūmiņa nuotr.
Izabelė Kuzelytė spektaklyje „How a Spiral Works“. A. Barclay nuotr.
Izabelė Kuzelytė spektaklyje „How a Spiral Works“. A. Barclay nuotr.
Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. E. Gastaldi nuotr.
Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. E. Gastaldi nuotr.
Izabelė Kuzelytė spektaklyje „How a Spiral Works“. A. Barclay nuotr.
Izabelė Kuzelytė spektaklyje „How a Spiral Works“. A. Barclay nuotr.
Alise Bokaldere ir Izabelė Kuzelytė spektaklyje „How a Spiral Works“. E. Gastaldi nuotr.
Alise Bokaldere ir Izabelė Kuzelytė spektaklyje „How a Spiral Works“. E. Gastaldi nuotr.
Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. E. Gastaldi nuotr.
Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. E. Gastaldi nuotr.
Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. Z. Krūmiņa nuotr.
Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. Z. Krūmiņa nuotr.
Izabelė Kuzelytė ir Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. D. Ališausko nuotr.
Izabelė Kuzelytė ir Alise Bokaldere spektaklyje „How a Spiral Works“. D. Ališausko nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Pasaulis gerokai siurrealesnis, negu realizmas sugeba aprėpti

Pokalbis su teatro režisieriumi Žilvinu Vingeliu

Žilvinas Vingelis – iš tų teatro kūrėjų, kurie nieko nepriima kaip savaime suprantamo: šio režisieriaus spektakliai kviečia nutraukti savaiminį ryšį su normatyvia realybe ir sugrįžti prie sapnų kaip kažko tikresnio, galbūt netgi tvaresnio ir patikimesnio už tai, ką iš inercijos laikome savo būties pagrindais. Šiuo metu Klaipėdos dramos teatre Vingelis stato spektaklį „Naujasis nuomininkas“ pagal svarbaus XX a. prancūzų avangardinio teatro kūrėjo, dramaturgo Eugène’o Ionesco pjesę.

Žilvinas Vingelis. D. Rimeikos nuotr.
Žilvinas Vingelis. D. Rimeikos nuotr.
Žilvinas Vingelis. D. Rimeikos nuotr.
Žilvinas Vingelis. D. Rimeikos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijos. D. Rimeikos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijos. D. Rimeikos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijos. D. Rimeikos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijos. D. Rimeikos nuotr.
Žilvinas Vingelis spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Žilvinas Vingelis spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Norvilas ir Žilvinas Vingelis spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Norvilas ir Žilvinas Vingelis spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijos. D. Rimeikos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Naujasis nuomininkas“ repeticijos. D. Rimeikos nuotr.
Rytas Sakavičius

Bandantis žmogus, arba kur dėti katarsį

Pauliaus Markevičiaus monospektaklis „Tomas Peinas (paremta niekuo)“

Idiliškai ošianti pušyno salelė tarp naujos statybos daugiabučių, nosį pasiekiantis kepsnių kvapas ir vaikų dūkimas – odės, skirtos būčiai, fonas. Priešais gultus ir kėdes – tuščias plotas įsivaizduojamai scenai, už kurios sustatyti gyvai grosiančios grupės (taip pranešta) instrumentai. Tomas Peinas, skausmingo gyvenimo matęs ir savo jausmus slopinąs vyras, yra netikėtas pamokslininkas apie gyvenimą ir, tam tikra prasme, jo grožį. Netikėtas, bet įtaigus. Net be perteklinių įrankių.

Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „Tomas Peinas (paremta niekuo)“. G. Jovaišos nuotr.
Spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“ kūrybinė komanda. G. Jovaišos nuotr.
Spektaklio „Tomas Peinas (paremta niekuo)“ kūrybinė komanda. G. Jovaišos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas