Teatras
Ignas Zalieckas
Kintantis požiūris į cirką
Pokalbis su Konstantinu Kosovecu
Šiuolaikinio cirko artistas Konstantinas Kosovecas nuo 2008 m. praktikuoja daugelį disciplinų, bet daugiausia oro akrobatiką. Tobulino žinias Rogelio Rivelio cirko mokykloje Barselonoje, FLIC cirko mokykloje Italijoje bei Nacionalinėje cirko mokykloje Monrealyje. Nuo 2013 m. dalyvauja kuriant cirko ir šokio spektaklius. Yra vienas šiuolaikinio cirko trupės „Taigi cirkas“ ir oro akrobatikos grupės „Insomnis“ įkūrėjų bei vienas Lietuvos šiuolaikinio cirko asociacijos steigėjų. Veda cirko disciplinų pamokas ir dirbtuves Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių.
Aistė Šivytė
Žiūrovai, pelikano vaikai
Nauberto Jasinsko spektaklis Oskaro Koršunovo teatre
Visad sunku eiti žiūrėti spektaklio, mačius jo eskizą. Jei eskizas geras (o juo labiau – išties pagavus ir įsimintinas), galutinis spektaklio variantas grasina būti nuėjęs per toli tobulumo ir pabaigtumo link. Ne per seniausiai taip nutiko su Antano Obcarsko „Boksu“ – trenerių aprangą pakeitė net iki šlepečių derantys à la treninginiai kostiumai, o projekcijas, eskize atspindėjusias fanatišką, kone religinį norą būti kovotoju, nurungė egzotiški vaizdai iš „dvasinių“ kelionių po Meksiką bei užkulisiniai vyksmai dailiame, toli gražu ne bokso salei giminingame persirengimo kambaryje.
Agnė Zėringytė
Rytų europiečių balsų svarba
Pokalbis su režisiere Uršule Bartoševičiūte
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė sukūrė spektaklius „Sniegas. Moteris. Dvikova“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Iš kūno ir kraujo“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Requiem For a Woman“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Jaunimo teatras, 2020), „Sprendžiant Hedą“ (Vilniaus mažasis teatras, 2020) ir „Kaip jums patinka“ (VMT, 2022). 2021 m. režisierei įteikta Jaunojo kūrėjo premija už indėlį į teatro meną. Šiuo metu ji dirba su projektais Islandijoje ir Vokietijoje.
Viktorija Sinicyna
Daug triukšmo dėl meilės
„Kaip jums patinka“ Vilniaus mažajame teatre
Williamas Shakespeare’as vėl sugrįžo į teatrą. Šįkart iš jo pjesių kolekcijos pasirinkta komedija „Kaip jums patinka“, tik režisierės Uršulės Bartoševičiūtės interpretacija atgijo ne įprastoje scenoje, bet Vilniaus mažojo teatro rūsio patalpose. O ir pati drama į teatro požemį nužengė kitaip, nei įprasta pagal klasikinės dramaturgijos interpretaciją. Ji tapo veikiau teatriniu pasirodymu, fragmentuotai pasisakančiu apie įvairių meilės formų (ko)egzistavimą. Kaip kad pabaigoje rodomas vaizdo įrašas – už tai, jog santuokų rūmuose be apribojimų būtų galima susisaistyti visiems.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (V)
Pratęsdama tavo laišką apie Łukaszo Twarkowskio ir Fabieno Lédé sukurtą mikrokosmą ir kitokią dramaturgiją, rašau apie Dimitrio Papaioannou spektaklį „Transverse Orientation“, atidariusį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“. Mačiau spektaklį pirmąją dieną (kovo 25 d.) ir jaučiausi šiek tiek atitrūkusi nuo grandiozinių žiūrovų ovacijų.
Miglė Munderzbakaitė
Dramaturgas vs dirbtinis intelektas
„Frankenšteino kompleksas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Metų pradžioje Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuarą papildė spektaklis „Frankenšteino kompleksas“. Tiesa, jį galima pamatyti ne itin dažnai, nes šis eksperimentinis latvių režisieriaus Valterio Sīlio kūrinys rodomas ne tik NKDT, bet ir Rygos „Dirty Deal Teatro“ scenoje, o jame vaidina latvių (Inga Tropa, Kārlis Reijers) ir lietuvių (Vaidas Maršalka, Deividas Breivė) aktoriai.
Ignas Zalieckas
Tragedijos nuojauta pakeliui į tobulybę
Spektaklis „Adomas 2.0“
Pastaruoju metu teatre distopijos pasauliai vėl prisimenami kaip šiuolaikinio žmogaus ateities projekcijos, pranešančios, kad jis pavirs laimės, tobulybės ir estetikos vergu. Šiuolaikinės intelektualios klounados teatro spektaklis „Adomas 2.0“ (rež. Žilvinas Beniušis) parodo, kad kiekviena tobulybė veda į tragediją.
Ingrida Ragelskienė
Komiškas pasivaikščiojimas pirmuoju pragaro ratu
Jokūbo Brazio „Žuvėdra“ Oskaro Koršunovo teatre
Ko gero, nėra nieko malonesnio, nei stebėti labai jaunų teatro menininkų kartą, įbrendančią į Antono Čechovo kūrybą. Jie drąsiai čiumpa kokią nors „Žuvėdrą“, mano ją pradedantys tyrinėti, dekonstruoti, interpretuoti, o juk iš tiesų prieš mūsų akis vyksta totalaus įsiskverbimo aktas, tik įsiskverbia ir savo sėklas po jauna oda palieka būtent dramaturgas, dar vienus jaunus ir talentingus suviliojęs pasivažinėti čechoviško pragaro kalneliais.
Ignas Zalieckas
Klouno požiūris į lanko sukimą
Pokalbis su Giedre Degutyte
Giedrė Degutytė – šiuolaikinio cirko, klounados ir fizinio teatro kūrėja, atlikėja bei tyrėja. Gyvena ir kuria keliaudama tarp Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Studijas pradėjo Lidso universitete Šiaurės Anglijoje. Londono universiteto Karališkojoje centrinėje oratorystės ir dramos mokykloje baigė scenos meno praktikos, kaip tyrimo, magistro studijas. Čia atrado „lanko klounadą“. Nuo 2020 m. studijuoja Londono klounų mokykloje. Meninėje praktikoje jungia klounados ir lanko sukimo disciplinas. Lietuvos festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“ pristatytas jos monospektaklis „Apie lanko sukimą“ (2019), kuriame ji taip pat pabrėžia šiuolaikinio cirko artisto siekį ne tik demonstruoti meistriškumą, bet ir bendrauti su žiūrovais.
Agnė Zėringytė
Noriu leisti sau nežinoti
Pokalbis su režisiere Laura Kutkaite
Kaune režisierė Laura Kutkaitė įgijo choreografinį išsilavinimą, vėliau studijavo filosofiją Vilniaus universitete, o pernai baigė režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Oskaro Koršunovo vadovaujamame kurse. Stažavosi Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Studijavo pas Grzegorzą Jarzyną, Michałą Borczuchą, Grzegorzą Niziołeką ir Krystianą Lupą. Dar būdama studentė dirbo su tokiais režisieriais kaip Anna Smolar, Tomi Janežičius ir Koršunovas.
