7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (IX)

Teatre bendraminčių kelionės, apie kurias rašei, vis retesnės, todėl ypatingos. Bet net ir kūriniuose, peržengiančiuose saiko ribas, pamirštančiuose ieškoti grožio, pasiduodančiuose temos brutalumui ar emocijai, galima rasti vieną kitą patrauklų elementą. Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Infinity“ tokiu tapo mergaitė balkone (Aušra Giedraitytė), gyvenanti savitą gyvenimą, susikūrusi ištisą pasaulį ir pro langą su nuostaba stebinti išorėje vykstančią beprotybę. Tai guodžia, leidžia ištverti, bet neišteisina scenoje vykstančio chaoso, taip ir neatradusio meninės formos, ne lozungais pasakojančios apie autoritarinį režimą Baltarusijoje ir ne tik. Kaip kalbėti apie skaudžiausius dabarties pasaulio įvykius? Štai kur klausimas menininkams.

Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dievų aušra“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liudijimai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Liudijimai“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Kompromiso paieškos

Paryžiaus rudens festivalio užrašai (I)

Kaip ir kasmet, rugsėjį į Paryžių sugrįžo iki pat gruodžio besitęsiantis Rudens festivalis, nutraukęs po vasarą vykusio Avinjono teatro festivalio vyravusį štilį. Deja, pirmieji rudens mėnesiai privertė skendėti blunkančioje liepos reminiscencijoje. Tyliai iškilo seniai nerimą keliantis scenos meno priklausomybės nuo rinkos klausimas. Susidarė įspūdis, kad dalis Rudens festivalyje pristatomų kūrinių maunami ant vieno tematinio ir tikslinio virbo.

Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Scena iš spektaklio „Ritualas nr. 5: Mirtis“. Ph. Lebruman nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Jolente De Keersmaeker spektaklyje „Šokiai vienai aktorei“. H. Sorgeloos nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Marlene Monteiro Freitas šokio spektaklyje „Idiota“. B. Borgers nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Po sekreto stiklu – teatro kosmėjos

Dovilės Zelčiūtės knyga „Augau teatre“

Naują Dovilės Zelčiūtės knygą „Augau teatre“ („Vaga“, 2022) galima skaityti kaip teatro „Stiklo karoliukų žaidimą“. Čia susipina įvairūs žanrai, įvairios temos, ir priklausomai nuo skaitytojo nuotaikos ar patirties aprašomas pasaulis gali būti suvokiamas įvairiai.

Dovilės Zelčiūtės knygos „Augau teatre“ viršelis. E. Dabrilkaitės Vimbaraitės nuotr.
Dovilės Zelčiūtės knygos „Augau teatre“ viršelis. E. Dabrilkaitės Vimbaraitės nuotr.
Danutė Juronytė ir Dovilė Zelčiūtė. A. Aleksandravičiaus nuotr.
Danutė Juronytė ir Dovilė Zelčiūtė. A. Aleksandravičiaus nuotr.
Dovilė Zelčiūtė. Knygos „Augau teatre“ pristatymo Nacionaliniame Kauno dramos teatre organizatorių nuotr.
Dovilė Zelčiūtė. Knygos „Augau teatre“ pristatymo Nacionaliniame Kauno dramos teatre organizatorių nuotr.
Petras Venslovas, Leonardas Zelčius ir Robertas Vaidotas spektaklyje „Duokiškio baladės“. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Petras Venslovas, Leonardas Zelčius ir Robertas Vaidotas spektaklyje „Duokiškio baladės“. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Kęstutis Genys spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. VLE (© LATGA) nuotr.
Kęstutis Genys spektaklyje „Barbora Radvilaitė“. VLE (© LATGA) nuotr.
Ignas Zalieckas

Spręsti iš asmens laikinumo perspektyvos

Pokalbis su aktore Ieva Brike

Aktorė Ieva Brikė sukūrė vaidmenis tokiuose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliuose kaip „Laukys“ (rež. Olga Lapina, 2022), „Kūnai“ (choreografai ir režisieriai Marius Pinigis ir Adrianas Carlo Bibiano, 2022), „Aliaska“ (rež. Augustas Gornatkevičius, 2022), „Big Pharma“ (rež. Arturas Bumšteinas, 2021), „Apsiaustas“ (rež. Kotryna Siaurusaitytė, 2021), „Tie metai“ (rež. Jonas Vaitkus, 2021), „Volponė“ (rež. Aidas Giniotis, 2021), „Irano konferencija“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2020) ir kt. Taip pat atlieka performansus, dalyvauja įvairiuose meno projektuose, tarp jų – komiksų opera „Alfa“ (rež. Dr. GoraParasit, „Operomanija“, 2018).

Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Irano konferencija“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Kūnai“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Kūnai“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė vokaliniame performanse „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė vokaliniame performanse „Big Pharma“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Aliaska“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Aliaska“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Apsiaustas“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Apsiaustas“. Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Tie metai“. A Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Tie metai“. A Gudo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Norėti kažko daugiau

Apie spektaklį „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“

„Niujorkas“, „Berlynas“, „Tikras gyvenimas“, „Savastis“, „Pagarba sau“ – keli tam tikro amžiaus, tam tikros socialinės ir kultūrinės aplinkos žmonių dėmesį patraukiantys raktažodžiai, susiję su jų svajonėmis. Ivano Vyrypajevo pjesė „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ suręsta iš tokių dvasines ir materialines siekiamybes atspindinčių idėjų tarsi iš prekės ženklų, nurodančių tam tikrus 30–35 metų žmonių norus, tokius kaip: iš tiesų jausti, iš tiesų gyventi, patirti pilnatvę, pajusti save, išgyventi tikrą meilę ir t.t.

Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Pro krikšto akutę pažvelgus

Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“

Lapkričio 5 d. užsukau į galeriją „Arka“ – atsisveikinti su scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. Traukė suskaičiuoti parodos lankytojų pėdsakus, per ekspozicijos mėnesį įsispaudusius salės grindis dengusiame žėrutyje, ir pakartoti tik šioje parodoje buvusį galimą savotiškai šventvagiškai sakralų veiksmą – pasimatuoti antkapį arba senąją formą išsaugojusį, bet veidrodiniu paviršiumi dengtą kuršių krikštą, prieiti arčiau, įsistebeilyti ir gal net susitikti su savimi, išnyrančiu ir dingstančiu tarp laiko sluoksnių. Ir galiausiai priglusti prie akutės, užsidėti ausines ir išgirsti, rasti krikštų viduje krutančią gyvastį, gana retą porūšį – dabartyje tarpstantį teatrą, arba jo esenciją, atsiskleidžiančią per krikšto vidinėje ankštumoje suspaustus šešių scenografių kurtų spektaklių audiovizualinius pristatymus.

Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. G. Akelio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Naujoji opera kaip idėja

Apie festivalį NOA (Naujosios operos akcija)

Spalio 14–22 d. Vilniuje vykęs festivalis NOA (Naujosios operos akcija) – programos intensyvumu ir netikėtai aukštai kilstelėta meninės kokybės bei inovatyvumo kartele išsiskiriantis renginys. Į akis krito ir žiūrovų gausa visuose pasirodymuose, akivaizdžiai signalizuojanti, kad NOA tampa gyvybiškai būtinu reiškiniu naujų idėjų stokojančiame šiuolaikinio lietuviško teatro kontekste. Man asmeniškai galimybė pamatyti penkis NOA spektaklius tapo neįkainojama profesine patirtimi ir netikėtai atsivėrusia kokybiško meninio dialogo, apsikeitimo mintimis ir emocijomis erdve.

„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Radvila Darius, Vytauto“. M. Aleksos nuotr.
„Radvila Darius, Vytauto“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Planeta Deluxe“. M. Aleksos nuotr.
„Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
„Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Zalieckas

Muzika – pasaulio siela, o teatras – jo kūnas

Pokalbis su aktoriumi Mantu Zemlecku

Aktorius Mantas Zemleckas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Dorianas“ (rež. Robertas Wilsonas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „Panika“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, NKDT, 2019), „Getas“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2018), „Varnas“ (rež. Aidas Giniotis, Keistuolių teatras, 2015) ir kt. Taip pat vaidina kine – filmuose „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa, 2021), „Dainos lapei“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas, 2021) ir kt. Muzikos grupės „Kamanių šilelis“ narys.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Greta Vilnelė

Judesiai, vaizdai ir praradimai

„Laukys“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Spalio 28, 29 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyko režisierės Olgos Lapinos spektaklio „Laukys“ premjera, ją kartu kūrė ir keli nauji aktoriai, visai neseniai baigę vaidybos studijas ir įsilieję į Miltinio teatro trupę. Likus keletui dienų iki Vėlinių parodyto kūrinio tema susijusi su mirtimi. Aprašyme teigiama, kad pasirinkta atsiremti į filosofinę mirties koncepciją, o ne į asmeninę konkretaus žmogaus patirtį, tačiau spektaklyje paeiliui pristatomos devynių bevardžių asmenų istorijos, tik vėliau susijaukiančios į anoniminių pokalbių srautą. Teksto svarba šiame kūrinyje gerokai nublankusi – „Laukys“ susieja judesį ir vaizdą, kurdamas originalią aplinką šnekėti abstrakcijomis.

Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris spektaklyje „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris spektaklyje „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Greta Vilnelė

Komunistinis mokyklos režimas

„Gyvuliai“ Meno ir mokslo laboratorijoje

Spalio 19, 20 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklio „Gyvuliai“ premjera. Ją laikyčiau proveržiu Lietuvos paauglių teatro scenoje. Pjesę inscenizavo pati dramaturgė Goda Simonaitytė – tai jos režisūrinis debiutas. Simonaitytė yra baigusi vaidybos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovai Vytautas ir Velta Anužiai). Kūrėjos išsilavinimas lemia teatrališką, vaidybos svarbai pirmenybę teikiančią sceninę raišką bei režisūroje plačiai ir sumaniai išnaudojamus simbolius.

Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Tomas Šečkus ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Tomas Šečkus ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Gyvuliai“. M. Frolovos nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Tomas Šečkus spektaklyje „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Tomas Šečkus spektaklyje „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Ieva Stašelytė ir Gytis Laskovas spektaklyje „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Ieva Stašelytė ir Gytis Laskovas spektaklyje „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 98  >>> Archyvas