7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Aušra Paukštytė

Teatras vaikams, keičiantis gyvenimus?

Vaikų teatro festivalis „Assitej Artistic Gathering 2019“

Kai Niamh buvo šešeri, mama ją nusivedė į teatrą. Scenoje spektaklio aktoriams akomponavo arfa. Mergaitei šis instrumentas taip įstrigo, kad ji nepaliovė zyzti, kol praėjus metams mama galiausiai ją užrašė į arfos pamokas. Šiandien Niamh aštuoniolika, ji groja Nacionaliniame Didžiosios Britanijos jaunimo orkestre ir ką tik grįžo iš turo Niujorke. Jeigu ne tas atsitiktinis spektaklis prieš dvylika metų, mergina nebūtų ten, kur yra dabar.

Scena iš spektaklio „Myriads of Worlds“ (0–18 m. vaikams). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „Myriads of Worlds“ (0–18 m. vaikams). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „The Girl with the Ugly Face“ (Norvegija, 6+). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „The Girl with the Ugly Face“ (Norvegija, 6+). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „Baba Yaga“ (Australija, 7+). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „Baba Yaga“ (Australija, 7+). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiger Tale“ (Škotija,7+). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiger Tale“ (Škotija,7+). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „Life – a MudPie“ (Islandija, 3–6 m. vaikams). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „Life – a MudPie“ (Islandija, 3–6 m. vaikams). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „A-I-U“ (Grenlandija, 3+). Autorės nuotr.
Scena iš spektaklio „A-I-U“ (Grenlandija, 3+). Autorės nuotr.
„Kilden“ teatras Kristiansande. Autorės nuotr.
„Kilden“ teatras Kristiansande. Autorės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nužudyti optimizmą

Gildo Aleksos spektaklis „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“

Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. Šįkart režisieriaus Gildo Aleksos spektaklis „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ (premjera rugsėjo 7, 8 d.) panašiai ir prasideda, tiesa, žengiama dar toliau nuo rūbinės – į teatro kiemą.

Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Renida Baltrušaitytė spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Renida Baltrušaitytė spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Galbūt surasim Dievo kelią...

Meno ir gyvenimo sombras

Nacionalinis Kauno dramos teatras jubiliejinius 100-uosius metus pradėjo simboline premjera „Sombras“ („Šešėliai“). Tai režisieriaus Gintaro Varno kūrybos kvintesencija, kurios turinį sudaro kelios pjesės – Federico García Lorcos „Pjesė be pavadinimo“ ir „Sombras“, Luigi Pirandello „Šeši personažai ieško autoriaus“, taip pat įvairūs tekstai iš Lorcos, Antonino Artaud, Salvadoro Dalí kūrybos.

Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė spektaklyje „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Žiūrovas vaiduoklis

„Dėdė Vania“ Lietuvos rusų dramos teatre

Galimybė tapti nematomam jaudina vaizduotę – tai leistų slapčia priartėti prie kitų. Šią svają išpildo Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) spektaklis „Dėdė Vania“ (premjera – birželio 20, 21 d.). Nors menas ir taip leidžia žiūrovui iš arti stebėti veikėjų gyvenimą, šiame kūrinyje suartėjimas tampa dar intymesnis. Čia aktoriai vaidina, o žiūrovai vaidenasi – kaukė kiekvieną jų paverčia šmėkla, galinčia patekti į veikėjų kambarius, apžiūrėti jų daiktus, stovėti visai greta jų ir likti nematomam. Tik ar šis žiūrovą įtraukiantis žaidimas, suteikiantis potyrių, atskleidžia ką nors daugiau apie Antono Čechovo personažus, leidžia stipriau išgyventi jų dramas ar išplečia pjesės prasmes?  

Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Inga Maškarina spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Inga Maškarina spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Andrius Darela spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Andrius Darela spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Juliana Volodko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jelena Orlova ir Juliana Volodko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jurijus Ščiuckis ir Valentina Lukjanenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Jurijus Ščiuckis ir Valentina Lukjanenko spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Monika Jašinskaitė

Teatro verslo pamokos Portugalijoje

Scenos menų savaitė Porto mieste (II)

Šiame tekste tęsiu praėjusiame numeryje pradėtą pasakojimą apie portugalų dramos teatro spektaklius, rodytus „+Week“ programoje, sujungusioje scenos menų festivalius „DDD – Festival Dias Da Dança“ ir „FITEI – Festival Internacional de Teatro de Expressão Ibérica“. Skaitytojams primenu, kad teko pastebėti, jog Portugalijoje sąvokos „meno kūrinys“ ir „industrijos produktas“ viena kitai neprieštarauja, o teatras yra ir menas, ir verslas. Manau, toks požiūris skatina menininkus ieškoti paveikių, bet ekonomiškų raiškos priemonių.

Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Saulės ir smėlio teatras

Vasaros teatrinės patirtys: „Užpustyti“, „Eglė žalčių karalienė“, „Nerkis iš kailio“

 

„Esu teatro kritikė iš Lietuvos, jūs privalote mane įleisti“, – tokius niekus kalbėjau šią vasarą, įsitvėrusi tinklinės tvoros, juosiančios nedidelį amfiteatrą. Buvo gaila kaitroje numintų kilometrų žvyrkeliu į kalną, be jokių nuorodų, tik su guglo pagalba. „Čia vis ta nesveika tradicija skaičiuoti metus teatro sezonais, o stojus vasarai vėl ieškoti, ko nepametus, Graikijoje“, – keikiausi mintyse iš kišenės traukdama paskutinį vilties šiaudą – Scenos meno kritikų asociacijos kortelę, tą savaitę jau atrakinusią man Atėnų akropolio ir kelių muziejų vartus. Eureka! Sargas, užsimaukšlinęs klasikinę nuobodžiaujančio, saulės išvarginto graiko kaukę, neskubėdamas, oriai pravėrė vartelius. Žengiau į ten, mane pasitiko vėsesnio vėjo tumulas – „už tvoros, amfiteatro teritorijoje, cikados net ne čirpia, jos tiesiog žviegia“, – dar spėjau pagalvoti.

Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. A. Našlėno nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Eglė Ancevičiūtė ir Povilas Adomaitis poezijos performanse „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Eglė Ancevičiūtė ir Povilas Adomaitis poezijos performanse „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Scena iš poezijos performanso „Nerkis iš kailio“. D. Mikonytės nuotr.
Monika Jašinskaitė

Teatro verslo pamokos Portugalijoje

Scenos menų savaitė Porto mieste (I)

Kelerius metus į akiratį patekdavę portugalų kūriniai vis nustebindavo stipriu meniniu poveikiu, nepaisant jų raiškos priemonių ekonomiškumo ir nedidelių materialinių sąnaudų. Teatro srityje didžiausią įspūdį padarė režisieriaus Tiago Rodrigueso darbas „Antonijus ir Kleopatra“, matytas 2015 m. Avinjono teatro festivalio „In“ programoje.

Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Laura Pačtauskaitė

Majakovskis iliustruoja mūsų gyvenimą

Pokalbis su dailininku Jonu Arčikausku

Scenografiją ir kostiumus Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) spektakliui pagal Vladimiro Majakovskio kūrybą kuriantis dailininkas Jonas Arčikauskas sako teatro vyksme nebrėžiantis ryškios ribos tarp dekoracijos ir kostiumų, nes kostiumas teatre nėra drabužis – tai mintis, idėja. Jono Vaitkaus režisuojamas spektaklis „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ pradės naująjį LRDT sezoną.

Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ scenovaizdžio eskizas
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ scenovaizdžio eskizas
Jonas Arčikauskas. L. Vansevičienės nuotr.
Jonas Arčikauskas. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ kostiumo eskizas
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ kostiumo eskizas
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ kostiumo eskizas
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ kostiumo eskizas
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ kostiumo eskizas
Spektaklio „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ kostiumo eskizas
Ingrida Ragelskienė

Kodėl Lietuvai neliko vietos teatriniame Europos žemėlapyje

Prahos kvadrienalės apžvalga

Patyrusiems gyvenimo pilnatvę nepažini mirties baimė. Neišsipildęs gyvenimas – vienintelė mirties baimės priežastis. Širdies ritmu atidunksėjo Franzo Kafkos aforizmas, klajojant vieno iš genijui dedikuotų Prahos muziejų labirintais. Praha – slenkstis į tikresnę, sodraus turinio žmogiškos būties anapusybę – davė ženklą startui.

„Virgin“ (Danija). A. Jungrovos nuotr.
„Virgin“ (Danija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„Infinite Dune“ (Vengrija). A. Jungrovos nuotr.
„ZRwhdZ“ (Latvija). A. Jungrovos nuotr.
„ZRwhdZ“ (Latvija). A. Jungrovos nuotr.
„Aporia. Miestas yra miestas“ (Lenkija). D. Kumermanno nuotr.
„Aporia. Miestas yra miestas“ (Lenkija). D. Kumermanno nuotr.
„1600 pėdų po“ (Izraelis). D. Kumermanno nuotr.
„1600 pėdų po“ (Izraelis). D. Kumermanno nuotr.
„I Only Appear To Be Dead“ (Kirsten Dehlholm, Danija). PQ archyvo nuotr.
„I Only Appear To Be Dead“ (Kirsten Dehlholm, Danija). PQ archyvo nuotr.
„Morgiana“ (Iva Němcová, Čekija). I. Němcovos nuotr.
„Morgiana“ (Iva Němcová, Čekija). I. Němcovos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Meilė ar kerštas?

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius

Paskutinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Jaunųjų kūrėjų programos konkurso spektaklis „Borderline Queen. Kerštas“, birželio 5, 6 d. parodytas bare „Kablys+Kultūra“, įsiliejo į „Baltic Pride“ festivalio savaitę. Birželio 4–9 d. vyko įvairūs LGBT+ bendruomenės renginiai, konferencijos, diskusijos, filmų peržiūros, vakarėliai, o birželio 8-ąją – apie 10 tūkstančių dalyvių pritraukusios ketvirtosios Vilniuje eitynės „Už lygybę!“. Šis LGBT+ įvykių kontekstas ne tik padėjo pasirodymui „Borderline Queen. Kerštas“, bet ir išryškino kai kuriuos jo trūkumus.

Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Gośniowskis-Gąsiu spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Brigida Gruodytė spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Brigida Gruodytė spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ka Katharsis spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Ka Katharsis spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Twoja Stara spektaklyje „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline Queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 60  >>> Archyvas