Teatras
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (IX)
Teatre bendraminčių kelionės, apie kurias rašei, vis retesnės, todėl ypatingos. Bet net ir kūriniuose, peržengiančiuose saiko ribas, pamirštančiuose ieškoti grožio, pasiduodančiuose temos brutalumui ar emocijai, galima rasti vieną kitą patrauklų elementą. Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Infinity“ tokiu tapo mergaitė balkone (Aušra Giedraitytė), gyvenanti savitą gyvenimą, susikūrusi ištisą pasaulį ir pro langą su nuostaba stebinti išorėje vykstančią beprotybę. Tai guodžia, leidžia ištverti, bet neišteisina scenoje vykstančio chaoso, taip ir neatradusio meninės formos, ne lozungais pasakojančios apie autoritarinį režimą Baltarusijoje ir ne tik. Kaip kalbėti apie skaudžiausius dabarties pasaulio įvykius? Štai kur klausimas menininkams.
Ignas Zalieckas
Kompromiso paieškos
Paryžiaus rudens festivalio užrašai (I)
Kaip ir kasmet, rugsėjį į Paryžių sugrįžo iki pat gruodžio besitęsiantis Rudens festivalis, nutraukęs po vasarą vykusio Avinjono teatro festivalio vyravusį štilį. Deja, pirmieji rudens mėnesiai privertė skendėti blunkančioje liepos reminiscencijoje. Tyliai iškilo seniai nerimą keliantis scenos meno priklausomybės nuo rinkos klausimas. Susidarė įspūdis, kad dalis Rudens festivalyje pristatomų kūrinių maunami ant vieno tematinio ir tikslinio virbo.
Daiva Šabasevičienė
Po sekreto stiklu – teatro kosmėjos
Dovilės Zelčiūtės knyga „Augau teatre“
Naują Dovilės Zelčiūtės knygą „Augau teatre“ („Vaga“, 2022) galima skaityti kaip teatro „Stiklo karoliukų žaidimą“. Čia susipina įvairūs žanrai, įvairios temos, ir priklausomai nuo skaitytojo nuotaikos ar patirties aprašomas pasaulis gali būti suvokiamas įvairiai.
Ignas Zalieckas
Spręsti iš asmens laikinumo perspektyvos
Pokalbis su aktore Ieva Brike
Aktorė Ieva Brikė sukūrė vaidmenis tokiuose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliuose kaip „Laukys“ (rež. Olga Lapina, 2022), „Kūnai“ (choreografai ir režisieriai Marius Pinigis ir Adrianas Carlo Bibiano, 2022), „Aliaska“ (rež. Augustas Gornatkevičius, 2022), „Big Pharma“ (rež. Arturas Bumšteinas, 2021), „Apsiaustas“ (rež. Kotryna Siaurusaitytė, 2021), „Tie metai“ (rež. Jonas Vaitkus, 2021), „Volponė“ (rež. Aidas Giniotis, 2021), „Irano konferencija“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2020) ir kt. Taip pat atlieka performansus, dalyvauja įvairiuose meno projektuose, tarp jų – komiksų opera „Alfa“ (rež. Dr. GoraParasit, „Operomanija“, 2018).
Ieva Tumanovičiūtė
Norėti kažko daugiau
Apie spektaklį „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“
„Niujorkas“, „Berlynas“, „Tikras gyvenimas“, „Savastis“, „Pagarba sau“ – keli tam tikro amžiaus, tam tikros socialinės ir kultūrinės aplinkos žmonių dėmesį patraukiantys raktažodžiai, susiję su jų svajonėmis. Ivano Vyrypajevo pjesė „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ suręsta iš tokių dvasines ir materialines siekiamybes atspindinčių idėjų tarsi iš prekės ženklų, nurodančių tam tikrus 30–35 metų žmonių norus, tokius kaip: iš tiesų jausti, iš tiesų gyventi, patirti pilnatvę, pajusti save, išgyventi tikrą meilę ir t.t.
Ingrida Ragelskienė
Pro krikšto akutę pažvelgus
Scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“
Lapkričio 5 d. užsukau į galeriją „Arka“ – atsisveikinti su scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“. Traukė suskaičiuoti parodos lankytojų pėdsakus, per ekspozicijos mėnesį įsispaudusius salės grindis dengusiame žėrutyje, ir pakartoti tik šioje parodoje buvusį galimą savotiškai šventvagiškai sakralų veiksmą – pasimatuoti antkapį arba senąją formą išsaugojusį, bet veidrodiniu paviršiumi dengtą kuršių krikštą, prieiti arčiau, įsistebeilyti ir gal net susitikti su savimi, išnyrančiu ir dingstančiu tarp laiko sluoksnių. Ir galiausiai priglusti prie akutės, užsidėti ausines ir išgirsti, rasti krikštų viduje krutančią gyvastį, gana retą porūšį – dabartyje tarpstantį teatrą, arba jo esenciją, atsiskleidžiančią per krikšto vidinėje ankštumoje suspaustus šešių scenografių kurtų spektaklių audiovizualinius pristatymus.
Ingrida Ragelskienė
Naujoji opera kaip idėja
Apie festivalį NOA (Naujosios operos akcija)
Spalio 14–22 d. Vilniuje vykęs festivalis NOA (Naujosios operos akcija) – programos intensyvumu ir netikėtai aukštai kilstelėta meninės kokybės bei inovatyvumo kartele išsiskiriantis renginys. Į akis krito ir žiūrovų gausa visuose pasirodymuose, akivaizdžiai signalizuojanti, kad NOA tampa gyvybiškai būtinu reiškiniu naujų idėjų stokojančiame šiuolaikinio lietuviško teatro kontekste. Man asmeniškai galimybė pamatyti penkis NOA spektaklius tapo neįkainojama profesine patirtimi ir netikėtai atsivėrusia kokybiško meninio dialogo, apsikeitimo mintimis ir emocijomis erdve.
Ignas Zalieckas
Muzika – pasaulio siela, o teatras – jo kūnas
Pokalbis su aktoriumi Mantu Zemlecku
Aktorius Mantas Zemleckas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Dorianas“ (rež. Robertas Wilsonas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2022), „Panika“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, NKDT, 2019), „Getas“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2018), „Varnas“ (rež. Aidas Giniotis, Keistuolių teatras, 2015) ir kt. Taip pat vaidina kine – filmuose „Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa, 2021), „Dainos lapei“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas, 2021) ir kt. Muzikos grupės „Kamanių šilelis“ narys.
Greta Vilnelė
Judesiai, vaizdai ir praradimai
„Laukys“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Spalio 28, 29 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyko režisierės Olgos Lapinos spektaklio „Laukys“ premjera, ją kartu kūrė ir keli nauji aktoriai, visai neseniai baigę vaidybos studijas ir įsilieję į Miltinio teatro trupę. Likus keletui dienų iki Vėlinių parodyto kūrinio tema susijusi su mirtimi. Aprašyme teigiama, kad pasirinkta atsiremti į filosofinę mirties koncepciją, o ne į asmeninę konkretaus žmogaus patirtį, tačiau spektaklyje paeiliui pristatomos devynių bevardžių asmenų istorijos, tik vėliau susijaukiančios į anoniminių pokalbių srautą. Teksto svarba šiame kūrinyje gerokai nublankusi – „Laukys“ susieja judesį ir vaizdą, kurdamas originalią aplinką šnekėti abstrakcijomis.
Greta Vilnelė
Komunistinis mokyklos režimas
„Gyvuliai“ Meno ir mokslo laboratorijoje
Spalio 19, 20 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklio „Gyvuliai“ premjera. Ją laikyčiau proveržiu Lietuvos paauglių teatro scenoje. Pjesę inscenizavo pati dramaturgė Goda Simonaitytė – tai jos režisūrinis debiutas. Simonaitytė yra baigusi vaidybos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovai Vytautas ir Velta Anužiai). Kūrėjos išsilavinimas lemia teatrališką, vaidybos svarbai pirmenybę teikiančią sceninę raišką bei režisūroje plačiai ir sumaniai išnaudojamus simbolius.
