7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ieva Tumanovičiūtė

Apatiško kūno geismas

„Fedros meilė“ Oskaro Koršunovo teatre

Nuo antikos laikų egzistuoja daugybė Fedros, įsimylėjusios savo posūnį Hipolitą, istorijos variacijų. Žymiausios siužeto interpretacijos – Euripido, Senekos ir Jeano Racine’o. Euripido tragedijoje „Hipolitas“ Fedra vaizduojama kilni, o jos aistra prilyginama ligai. Hipolitas – entuziastingas medžiotojas, nekenčiantis moterų mizoginas, bet kartu tyras ir drovus. Visas veiksmas yra Afroditės plano dalis, skirta jam pamokyti, kad nebūtų toks išpuikęs ir jai nusilenktų.

Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Nubuskite

Spektaklis „Miegantys“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

2021-ieji mūsų Viešpaties metai, lapkričio 7-oji, 16 val., Naujoji Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) salė. Per keletą apsilankymų spėjau priprasti prie keistai pasišiaušusio, į visas pasaulio šalis vilnijančio rusvo fojė kilimo. Mano pėdos prisideda prie jo pašiaušimo – kas kartą unikalaus, priklausančio nuo tą vakarą teatre susirinksiančių žiūrovų. Keletą kartų bandžiau „selfintis“ gražiomis linijomis lūžtančių medinių sienų fone – nelabai pavyko... Užtat dievinu naujuosius LNDT moterų tualetus – dėl jaukios šviesos ir išmanių vandens, muilo, oro dozatorių. Puikus naujasis senasis teatras, kuris po dalinės rekonstrukcijos prisijaukino žiūrovus kosminiu greičiu – žinoma, visų pirma dėl sėkmingų premjerų.

Scena iš spektaklio „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Aistė Zabotkaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Aistė Zabotkaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Vytautas Anužis spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Vytautas Anužis spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą

Šešerius metus kartu mokėmės, kaip suprasti teatrą, šiemet tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ kartu keliavome, žiūrėjome, diskutavome ir dėliojome Lietuvos teatro vitrinos programą. Dažną vakarą prasilenkiame spektakliuose, tačiau vis labiau norisi ne tik trumpai apibendrinti pamatytų spektaklių įspūdžius, ne tik perskaityti viena kitos mintis kultūrinėje spaudoje, bet ir diskutuoti, pasidalinti tuo, kas lieka už recenzijų formato, uždaruose pokalbiuose ar mintyse. Taip gimė idėja keistis laiškais, nes paraštėse kartais slypi svarbių ir įdomių dalykų. Šiai dialogo formos serijai pavadinimą „Iš mūsų vaidybų“ skolinamės iš Balio Sruogos, ne tik dėl skambesio, bet ir dėl Sruogos rašymo stiliui būdingos saviironijos bei rašytojo siekio teatrą matyti ne vien iš teatro pusės.

Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja. Istorija Holivudui“. M. Hueckel nuotr.
Viktorija Sinicyna

Nihilizmas su aukštakulniais

Artūro Areimos teatro spektaklis „Faust is dead“

Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje MTV buvo ant bangos, o kiekvienuose namuose – po televizoriaus dėžę. Nešiojamieji kompiuteriai dar nelindėjo dažno praeivio kuprinėje, o apie belaidį internetą kiekviename prekybos centre nutuokti galėjo nebent kokio nors filmo herojus, grįžęs iš ateities.

Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Ar Kaligula gali būti savaime aktualus?

Agniaus Jankevičiaus spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Pasibaigus karantinui ir sezono pabaigoje teatrams vėl atvėrus duris, birželio viduryje Nacionalinis Kauno dramos teatras žiūrovus gyvai susitikti pakvietė į Albert’o Camus „Kaligulą“, režisuotą Agniaus Jankevičiaus. Nuo premjeros prabėgus šiek tiek laiko, siūlau atsigręžti į režisieriaus pasiūlytą „Kaligulos“ versiją.

Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Birutė Mar

Iliuzijų spektaklis vaikams apie jausmus

Ansamblio „Degam“ spektaklis „Saldainių lietus“ teatre „Pradžia“

Ko reikia, norint sėkmingai kurti teatrą vaikams? Spindinčių aktorių akių. Sceninio veiksmo lengvumo ir žaismės. Ne per sudėtingo ir išradingo scenarijaus, įsimenančios muzikos, spalvų, gebėjimo įtraukti mažuosius į veiksmą. Ir, žinoma, meilės jiems. Jei visa tai yra ir spektaklis režisieriaus profesionaliai sustyguotas, jaunieji žiūrovai džiūgauja ir atgalinis ryšys – garantuotas.

Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Ieva Marija Baranauskaitė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Ieva Marija Baranauskaitė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Urtė Smulskytė spektaklyje „Saldainių lietus“. M. Stankaičio nuotr.
Kamilė Žičkytė

Suaugusių vaikų karta

Spektaklis „Portalas“ Oskaro Koršunovo teatre

Lydimi sėkmės, jauni ir perspektyvūs. Kas nenorėtų tokie būti? Šį sezoną OKT studijos durys, regis, atviros visiems: spektaklius čia jau pristatė Kamilė Gudmonaitė, Darius Gumauskas, Dainius Gavenonis. Spalio 21 d. čia įvyko ir režisieriaus Manto Jančiausko spektaklio „Portalas“ premjera. Taip pat lydimas sėkmės, jaunas ir perspektyvus, bet, deja, ką tik ateistas iš darbo ir Audrius – pagrindinis dramaturgės Birutės Kapustinskaitės pjesės veikėjas.

Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Portalas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Laura Šimkutė

Kai žaidimas tampa gyvenimu

Manto Jančiausko spektaklis „Portalas“

Visi yra girdėję posakį, kad tikras vyras per gyvenimą turi pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų. Kad ir kaip kreivai šis posakis skambėtų dabar, įsišaknijęs jis gana giliai, tik reiškiasi jau kiek kitokiomis formomis. Vietoj namo – paskola, vietoj medžio – gera ir tvirta karjera. Kas paneigs, kad nemažos dalies žmonių kasdienybę iki tokių parametrų ir įmanoma sutraukti?

Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Portalas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Portalas“. D. Putino nuotr.
Eglė Gabrėnaitė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Eglė Gabrėnaitė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Portalas“. D. Putino nuotr.
Goda Dapšytė

Žaidžiant Otelą, arba vargas dėl lyties

Oskaro Koršunovo „Otelas“

Daugelį metų režisierius Oskaras Koršunovas ir jo OKT / Vilniaus miesto teatras garsėjo repertuaro kredo: statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją, o šiuolaikinę dramaturgiją – kaip klasiką. Naujasis šio teatro spektaklis – Williamo Shakespeare’o „Otelas“, sukurtas bendradarbiaujant su Klaipėdos dramos teatro festivaliu „TheATRIUM“, – mėgina šią tradiciją tęsti. Tačiau šiandien tai jau, regis, iššūkis.

Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Navasaitytė, Džiugas Grinys ir Karolis Norvilas spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Navasaitytė, Džiugas Grinys ir Karolis Norvilas spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Atnaujintas artumas

„Detoksikacija“ Oskaro Koršunovo teatre

Šiuolaikinėje operoje „Ledynai“ (Estijos teatras „Vaba Lava“, 2020) režisierė Kamilė Gudmonaitė tiria kartų konfliktą, pasitelkdama tėvų ir vaikų chorus. Išraiškinga, muzikali forma, įtaigus libretas (dramaturgė Teklė Kavtaradzė), šmaikščiai parodantis skirtingų kartų vertybes ir nuomonę vienos apie kitą, žiūrovų įtraukimas, prašant atsakyti į klausimus rankos pakėlimu, bei dokumentinis režisierės ir jos mamos videopokalbis matuoja nuotolį tarp tėvų ir vaikų bei mėgina suprasti, kas jį kuria ir kodėl jiems taip sunku bendrauti. Visai kitaip ši tema atsiskleidžia Dariaus Gumausko režisuotame spektaklyje „Detoksikacija“ pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę, šį rudenį papildžiusiame Oskaro Koršunovo teatro repertuarą.

Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Agnieška Ravdo, Andrius Bialobžeskis ir Justina Nemanytė spektaklyje „Detoksikacija“. A. Minsevičiaus nuotr.
Agnieška Ravdo, Andrius Bialobžeskis ir Justina Nemanytė spektaklyje „Detoksikacija“. A. Minsevičiaus nuotr.
Andrius Bialobžeskis ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis, Justina Nemanytė ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Andrius Bialobžeskis, Justina Nemanytė ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 85  >>> Archyvas