7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Greta Vilnelė

Nuo gimimo iki mirties

Apie meninį projektą „Vilkta svetainė“

Ekscentriško meno gurmanams jau girdėto ir pažįstamo kabareto „Vilkta karalienė“ organizatorius Povilas Bastys naktį iš liepos 16 į 17 d. tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatė novatorišką eksperimentinį-meninį projektą „Vilkta svetainė“. Šio projekto tikslas – suburti skirtingų sričių menininkus ir iš jau turimų pavienių eskizų sukurti kolektyvinį aukštos meninės vertės pasirodymą. „Vilktos svetainės“ bendra koncepcija glaudžiai susijusi su šių metų festivalio tema „Sanatorium Immortalitas“. Prie projekto prisijungė šokėjai, fakyrai, dainininkai, cirko artistai ir drag karalienė.

„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
„Vilkta svetainė“. Rengėjų nuotr.
Greta Vilnelė

Pamatyti nematomą

Apie tarptautinį gatvės teatro festivalį SPOT

Pirma į galvą ateinanti mintis, galvojant apie festivalio sąvoką, yra bendruomenė. Ne vienus metus trunkantys renginiai visuomenėje įgauna savitą veidą. Jeigu pasiseka, su festivaliu susiję žmonės suformuoja giliai alsuojantį organizmą, kuris atveria akiratį, įkvepia žiūrovus domėtis ir augti. Be bendruomenės festivalis ir apskritai kultūra pamažu vysta. Ne veltui šių metų festivalio „Kino pavasaris“ šūkiu tapo frazė „Kad būtum, reikia kito“.

„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„Iš|m(i)estas“. M. Repečkos nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„7 minutės“. D. Putino nuotr.
„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
„[The Frame]“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Galią turinčios grupės atsakas į laisvą pasirinkimą

Pokalbis su Phia Ménard

Žongliravimo, vaidybos ir šiuolaikinio šokio studijas baigusi režisierė ir atlikėja Phia Ménard (g. 1971) dirbo su Prancūzijos naujojo cirko garsenybe – žonglieriumi Jérômeu Thomas, kuris 2006 m. Vilniuje atidarė pirmąjį „Naujojo cirko savaitgalį“. 1998 m. ji įkūrė kūrybinį kolektyvą „Non Nova. Kūryboje nuo 2008 m. ieškojo to, ką pati vadina „papildomu elementų nesuderinamumu, – tai paskatino tyrinėti ledą, vandenį, orą ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Šių metų festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje rodomas spektaklis „Sausasis sezonas“ (2018) yra šio organinio ciklo tęsinys, sekantis tokius spektaklius kaip „P.P.P.“ (2008), „Sūkurys“ (2011), „Vakarykštis grožis“ (2015), „Juodi kaulai“ (2017) ir kt.

Phia Ménard. B. Borgers („Non Nova“) nuotr.
Phia Ménard. B. Borgers („Non Nova“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“.  J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“.  J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakarykštis grožis“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Phia Ménard spektaklyje „P.P.P.“. J. L. Beaujault nuotr.
Ignas Zalieckas

Smegenys kuria tikrovę

Pokalbis su Yvainu Juillardu

Yvainas Juillardas – aukštojo nacionalinio scenos meno instituto INSAS Briuselyje dramos skyriaus absolventas, taip pat biofizikas, besispecializuojantis smegenų plastiškumo srityje, meno ir mokslo doktorantas. Jis sukūrė Liudviko XVI vaidmenį Joëlio Pommerat spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“ ir vaidino to paties pavadinimo „Canal+“ seriale. 2013 ir 2016 m. tapo C.N.E.S rašymo stipendijos laureatu (rezidencija Chartreuse de Villeneuve lez Avignon), o nuo 2018 m. dėsto INSAS kino skyriuje. Jo spektaklis „Cerebrum“ bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.

Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Cerebrum“. H. Dahès nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“. E. Carecchio nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje „Ça ira (1) Fin de Louis“. E. Carecchio nuotr.
Ignas Zalieckas

Galimybė atsitraukti – svarbi bet kokioje erdvėje

Pokalbis su Dominyku Digimu

Kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Varnas, JT, 2021), „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Estijos teatras „Vaba Lava“, 2020), „Vapsvos“ (rež. Artiomas Rybakovas, OKT, 2020), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Gudmonaitė, JT, 2019), „Laimės respublikoje“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „This Order Goes Wrong“ („Menų spaustuvės“ jaunųjų menininkų programa „Atvira erdvė ’18“, 2018) ir kt.

Dominykas Digimas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dominykas Digimas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „This Order Goes Wrong“. „Glasses’n Beard Photography“
Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „This Order Goes Wrong“. „Glasses’n Beard Photography“
Ignas Zalieckas

Burnešų istorijos jaudina žmones, kuriems rūpi lyties klausimai

Pokalbis su Nataša Živković

Nataša Živković (g. 1981) – choreografė, šokėja, aktorė ir pedagogė iš Slovėnijos, kurianti skirtingose scenos meno srityse. Baigusi baleto mokyklą, pasirinko šiuolaikinį šokį ir bendradarbiavo su įvairiais choreografais. Jos debiutinis spektaklis „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“ (prodiuseris „City of Women“), nagrinėjantis motinos ir dukters ryšį, bei kiti jos šokio ir teatro pasiekimai 2009 m. pelnė jai „Zlata ptica“ apdovanojimą. Jos spektaklis „Tėvo labui“ (2014) tiria tėvo ir dukters santykius, o naujausias darbas „Kvadratas“ (2020) užbaigia šeimos trilogiją. 2016 m. ji vaidino ir bendradarbiavo kuriant spektaklius „Jei esi laimingas“ („Bunker“), „Atgal laiku“ (Liublianos lėlių teatras) ir „Tiesiog kartais atrodyti kaip visi kiti“ („Emanat“). Jos monospektaklis „Sūnelis“ (2018, „City of Women“) laimėjo pagrindinį Tarptautinio kylančių atlikėjų festivalio ACT Bilbao mieste Ispanijoje prizą. Šis spektaklis bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.

 

Nataša Živković. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Kvadratas“. N. Žgank nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Tėvo labui“. „Via negativa“ (Marcandrea) nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Tėvo labui“. „Via negativa“ (Marcandrea) nuotr.
Scena iš spektaklio „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“. „City of Women“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Antras šansas pirmajai meilei (išsivaduoti iš Nace Junkaro)“. „City of Women“ nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Blogi keliai: 2014–2022

Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante gastrolės

Karas Ukrainoje prasidėjo ne šių metų vasario 24-ąją, anaiptol, – jis prasidėjo prieš aštuonerius metus ir visi mes jame dalyvaujame, norėdami to ar ne, net jei kol kas bombos nesprogsta virš mūsų galvų. Būtent tokį bendrystės su ukrainiečiais jausmą išgyvenome birželio 9 d. Vilniaus mažajame teatre, žiūrėdami Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante spektaklį „Blogi keliai“.

Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Scena iš spektaklio „Blogi keliai“. J. Juknelės nuotr.
Aistė Šivytė

Audra saulėkaitoj užsnūdusiajam

„Sirenų tyla“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

2018 m. Lietuvoje prasiveržęs #metoo judėjimas dabar jau senokai nutilęs. Aukas išklausėme, agresorius nuteisėme, sistemą sutvarkėme? Vargu. Įvyko tai, kas įvyksta su dauguma judėjimų: minia išnaudojo savo pyktį, nuoskaudas, nepasitenkinimą, pakeliui, jei pasisekė, ką nors pakeitė ir, nebegalėdama gyventi nuolatinio protesto sąlygomis, nurimo. Lyg uždarius sujauktų drabužių pilnos spintos duris, susikūrė miražas, kad aplink atsirado šiek tiek daugiau tvarkos.

Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Toma Vaškevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Toma Vaškevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Toma Vaškevičiūtė, Gerda Čiuraitė ir Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Toma Vaškevičiūtė, Gerda Čiuraitė ir Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Gerda Čiuraitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Gerda Čiuraitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gintarė Žaltauskaitė

Šiuolaikinio teatro netikėtumai mažiausiems žiūrovams

Ievos Jackevičiūtės įspūdžiai iš tarptautinių vaikų teatro festivalių

Lietuvoje populiarėja spektakliai, skirti mažiausiems žiūrovams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų, tad teatro profesionalai žinias kaupia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką tik iš tarptautinių vaikų teatro festivalių „Dziecinada“ Lenkijoje ir „Bibu & ASSITEJ“ Švedijoje grįžusi aktorė, viena iš trupės „No Shoes“ įkūrėjų, režisierė Ieva Jackevičiūtė pabrėžia, kad šiuolaikinis teatras, skirtas mažiausiems, akcentuoja vaiką.

Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez ir Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez ir Heung Won Lee spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Heung Won Lee ir Marine Fernandez spektaklyje „Aš kaip ir tu“. K. Čyžiūtės Svirskienės nuotr.
Raimondas Klezys ir Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Raimondas Klezys ir Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Lopšinė Žemei“. V. Šulinsko nuotr.
Linas Vildžiūnas

Savame laike

In memoriam Regimantui Adomaičiui (1937–2022)

Vėl trenkė kaip iš giedro dangaus – mirė Regimantas Adomaitis. Aktorius, kurio vaidmenų sąrašas, ypač kine, vienas ilgiausių. Jau senokai nebevaidinantis, užsisklendęs savo vienatvėje. Gal paskutinis ryškus jo vaidmuo teatre buvo Georgas Friedrichas Händelis, sykiu su Donato Banionio Johanu Sebastianu Bachu suvaidintas Raimundo Banionio režisuotame spektaklyje „Susitikimas“ (1999) pagal Paulio Barzo pjesę, mezgančią menamą dviejų baroko genijų disputą. Paskutinis ryškus ir Donatui Banioniui, išvedęs į avansceną du didelius senstančius talentus. O kine? Paskutinį amžiaus dešimtmetį ir naujojo amžiaus pradžioje Adomaitis daug filmavosi rusiškuose mažai žinomuose filmuose, tad reikia sugrįžti į laiką, kai jis buvo vienas žymiausių Lietuvos aktorių. Ir, beje, gražiausias tarp vyrų.

Regimantas Adomaitis (Kasparas) filme „Jausmai“, rež. Almantas Grikevičius, Algirdas Dausa, LKS, 1968 m.
Regimantas Adomaitis (Kasparas) filme „Jausmai“, rež. Almantas Grikevičius, Algirdas Dausa, LKS, 1968 m.
Regimantas Adomaitis ir Eugenija Bajorytė filme „Jausmai“, 
rež. Almantas Grikevičius, Algirdas Dausa, LKS, 1968 m.
Regimantas Adomaitis ir Eugenija Bajorytė filme „Jausmai“, rež. Almantas Grikevičius, Algirdas Dausa, LKS, 1968 m.
Regimantas Adomaitis. Justinas Marcinkevičius, „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, LVADT, 1969 m. A. Zavadskio nuotr.
Regimantas Adomaitis. Justinas Marcinkevičius, „Mindaugas“, rež. Henrikas Vancevičius, LVADT, 1969 m. A. Zavadskio nuotr.
Regimantas Adomaitis (Donatas Lokys) filme „Niekas nenorėjo mirti“, rež. Vytautas Žalakevičius, LKS, 1965 m.
Regimantas Adomaitis (Donatas Lokys) filme „Niekas nenorėjo mirti“, rež. Vytautas Žalakevičius, LKS, 1965 m.
Regimantas Adomaitis (Edmundas) filme „Karalius Lyras“, rež. Grigorijus Kozincevas, „Lenfilm“, 1971 m.
Regimantas Adomaitis (Edmundas) filme „Karalius Lyras“, rež. Grigorijus Kozincevas, „Lenfilm“, 1971 m.
Regimantas Adomaitis (Jonas Buckus) ir Vaiva Mainelytė (Kazia Buckuvienė) filme „Faktas“, rež. Almantas Grikevičius, LKS, 1980 m.
Regimantas Adomaitis (Jonas Buckus) ir Vaiva Mainelytė (Kazia Buckuvienė) filme „Faktas“, rež. Almantas Grikevičius, LKS, 1980 m.
Regimantas Adomaitis (Girdvainis) filme „Velnio nuotaka“, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS, 1974 m.
Regimantas Adomaitis (Girdvainis) filme „Velnio nuotaka“, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS, 1974 m.
  PUSLAPIS IŠ 93  >>> Archyvas