7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Aušra Kaminskaitė

Pajusti įspūdį, įsivaizduoti santykius

Spektaklis „Maskuotė“ festivalyje „Kitoks“

Dešimtajame teatro vaikams festivalyje „Kitoks“ trupės iš Nyderlandų „Captain Sugar & The Monkey Puppets“ spektaklis „Maskuotė“ skirtas 5–10 metų vaikams – pradinukams. Tikriausiai tai lėmė cirko žanras, kuris yra viena palankiausių formų patraukti jauniausią publiką. Techniški triukai, nuolatinis judėjimas, šiuolaikinė magija sugeba išlaikyti jaunesniųjų dėmesį kur kas sėkmingiau nei pati įtikinamiausia vaidyba – bent jau spektakliui tęsiantis ilgiau nei pusę valandos.

Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Dauguma ties panikos priepuolio riba

Spektaklis „Panika“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Perfrazuodamas Pedro Almodóvaro filmo pavadinimą, suomių dramaturgas Mika Myllyaho 2005 m. savo sukurtai pjesei „Panika“ pridėjo paantraštę „Vyrai ties nervų krizės riba“. Kadangi Almodóvaro kinas pasižymi ryškiais moterų portretais, atrodo, kad Myllyaho siekia būti šiuolaikinių vyrų psichologu. Nors pjesės veikėjai diskutuoja ir apie Almodóvaro filmą „Pasikalbėk su ja“, Myllyaho kūrinio estetika neturi nieko bendro su ispanų režisieriaus kinu, pasižyminčiu ryškiu, išradingu, savoms taisyklėms paklūstančiu meniniu pasauliu, kuriame veikia saviti personažai. „Panikos“ veikėjai, atvirkščiai, yra įprasti, esantys arti tikrovės – šiek tiek schematizuotos kaip realistinėje romantinėje komedijoje ar seriale.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kamilė Žičkytė

Dvidešimt aštuonios minutės tylos

Spektaklis „Meškis ir žąsis“ teatre „Pradžia“

Kaip dabar tapo madinga, suaugusieji metus pradeda Naujųjų metų rezoliucijomis: pažadais, kaip pakeis savo gyvenimą, kur nukeliaus, ką nusipirks. Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis, tad jaunieji teatro žiūrovai metus skaičiuoja kitaip: naujomis patirtimis, gebėjimais, išmoktais žodžiais ar iškritusiais pieniniais dantimis. Manoma, kad pirmieji teatralizuoti pasakojimai vaikams Europoje vyko dar XIX a. pabaigoje, o pirmieji spektakliai jaunajai auditorijai gimė kur kas vėliau. Bene pirmasis pavyzdys Lietuvoje – režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės auklėtinių spektaklis „Bebenčiukas“, parodytas 1975 m. per legendinio aktorių dešimtuko diplominių spektaklių festivalį, vėliau atsiranda ir mano vaikystę nuspalvinę 1989 m. įkurto Keistuolių teatro spektakliai.

Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Gedvilas ir Žilvinas Beniušis spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Žilvinas Beniušis ir Šarūnas Gedvilas spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Žilvinas Beniušis ir Šarūnas Gedvilas spektaklyje „Meškis ir žąsis“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Žmogus iš žuvies

Jaunimo teatro premjera

Pavadinimas nieko per daug nereiškia, o gal reiškia viską. Šiais laikais tai, kas vieniems atrodo svarbu, kitiems gali taip neatrodyti, tai, kas nujaučiama intuityviai, daugeliui gali būti tuščia vieta. 2016 m. peterburgietės Asios Vološinos (g. 1985) parašyta pjesė „Žmogus iš žuvies“ dažnai statoma Rusijoje, o 2018 m. tapo ypatingu teatriniu įvykiu: Maskvos dailės teatre ją pastatė Jurijus Butusovas (Rimo Tumino pakviestas, jis šiuo metu yra Jevgenijaus Vachtangovo teatro vyriausiasis režisierius).

Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

(Anti)herojai?

Kauno miesto kamerinio teatro premjera

Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „Superherojai“ – tikrų paauglių istorijų koliažas, skirtas tikslinei auditorijai, jaunajai kartai, bei jos problemų permąstymui, (savi)refleksijai.

Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Bendžius, Kamilė Petruškevičiūtė ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Superherojai“. D. Ališausko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Pažinimo grožis

„Mano fėjų herbariumas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“ pagal Benjamino Lacombe’o ir Sébastieno Pérezo knygą pasakojama iš pirmo žvilgsnio graži ir jaudinanti istorija. Mokslininkas Aleksandras keliauja tirti gamtos ir susiduria ne tik su nepažįstamomis būtybėmis, bet ir su pačiu savimi: savo ambicijomis, vienatve, artimųjų ilgesiu, tikrovės ir iliuzijos dilema. Išorinė stebuklinė kelionė paslaptingame miške susipina su vidinės veikėjo brandos istorija (inscenizacijos autorė Daiva Čepauskaitė). Šis pasakojimas suteikia galimybę pasitelkti vaizduotę ir kurti vaikams teatro stebuklą.

Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Albinas Budnikas spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Albinas Budnikas spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Prasilenkimai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Sulėtintai“

„Svarbiausia – nepraeiti pro žmogų kaip pro stulpą ar pastatą“, – yra pasakęs menininkas Denisas Kolomyckis. Abejingumas skaudina, ypač kai tylomis, tarsi būtų svetimi, prasilenkia pažįstami žmonės. Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Sulėtintai“ (premjera gruodžio 5 d.) galerijos direktorius ir menininkė keliasdešimt kartų kartoja prasilenkimą koridoriumi. Kadaise vienas pro kitą praėję nedrįsdami ištarti žodžio, dabar atkurdami praeities akimirką jie suvaidina įvairius jos variantus.

Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Gailė Butvilaitė ir Rytis Saladžius spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Bičiūnaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Monika Bičiūnaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Rytis Saladžius, Monika Bičiūnaitė ir Lora Kmieliauskaitė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Sulėtintai“. D. Putino nuotr.
Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Sulėtintai“. D. Matvejevo nuotr.

Teatras

Įsimintiniausi 2019 m. teatro įvykiai

Sulaukusi kasmetinio „7md“ klausimo, peržiūrėjau recenzijų skiltį „Menų faktūroje“. Kiek visko praleidau! Nors į teatrą, regis, einu kiekvieną savaitę, dažnai ir ne po kartą. Manau, tai rodo, kad teatrinis gyvenimas Lietuvoje intensyvus, įvairialypis ir įvairiakryptis. Į akis krinta scenos formų ir kūrybos būdų įvairovė.

Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sombras“. D. Stankevičiaus nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
„Eimuntas Nekrošius. Paskutinieji“
„Eimuntas Nekrošius. Paskutinieji“
Parodos „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“ fragmentas. L. Vansevičienės nuotr.
Parodos „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“ fragmentas. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ Tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ Tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsiškiai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsiškiai“. A. Gudo nuotr.
„Teatro žurnalas“
„Teatro žurnalas“
Julijus Lozoraitis

Žmonės ir lėlės

Spektaklio „Mūsų klasė“ premjera Klaipėdos dramos teatre ir kitkas

Nesu klaipėdietis, bet uostamiesčiuose teko gyventi. Todėl įsivaizduoju, kas būna, kai į uostą įplaukia kruizinis laivas, kurio viršutinis denis atrodo aukštesnis už aukščiausią uostamiesčio pastatą. Miesto gyvenimas išsyk prisipildo ypatingo įvykio pojūčio, ore ima sklandyti stambių mastelių emocijos ir mintys apie pritapimą prie beribio pasaulio. Panašų jausmą teko patirti gruodžio 5 d. per Tadeuszo Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ premjerą Klaipėdos dramos teatre. Jausmas toks, lyg prie mūsų krantų „prisišvartavo“, bet ne kelioms dienoms, o ilgam, svarbus europinės civilizacijos reiškinys.

Justina Vanžodytė, Regina Šaltenytė ir Igoris Reklaitis spektaklyje „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Justina Vanžodytė, Regina Šaltenytė ir Igoris Reklaitis spektaklyje „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Jonas Viršilas ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Jonas Viršilas ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Scena iš spektaklio „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Liudas Vyšniauskas, Jonas Baranauskas ir Igoris Reklaitis spektaklyje „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Liudas Vyšniauskas, Jonas Baranauskas ir Igoris Reklaitis spektaklyje „Mūsų klasė“. „Kemel photography“
Ieva Tumanovičiūtė

Motinos sodas

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio gastrolės Vilniuje

Maksimo Gorkio pjesėje „Vasa Železnova“ artimųjų santykiai pagrįsti bendru kapitalu. Suaugę vaikai yra finansiškai priklausomi nuo tėvų. Merdint šeimos tėvui Zacharui Železnovui, kyla paveldėjimo rūpesčių. Nors po vienu stogu gyvenančių kelių kartų šeimos paveikslas šiandien retas, merkantiliniai ryšiai tarp giminių neišnykę.

Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Paulius Pinigis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Justina Burakaitė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas ir Karolina Kuzborska spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimantas Pelakauskas ir Karolina Kuzborska spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 64  >>> Archyvas