7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Kamilė Žičkytė

Ačiū už informaciją

„Irano konferencija“ Oskaro Koršunovo teatre

Danijos – šalies, kurioje gyvena lamingiausi pasaulio gyventojai, – sostinėje Kopenhagoje rengiamas simpoziumas. Devyni akademikai ir žymūs visuomenės veikėjai susirenka aptarti esamos Artimųjų Rytų ir Irano situacijos. Visai šalia vykstantys kariniai konfliktai, kasdieniniai žmogaus teisių pažeidimai lyg ir neturėtų palikti mūsų abejingų. Ypač kai šių dienų visuomenėje turėti nuomonę svarbiau nei argumentų, tad pasisakyti apie stereotipais apipintą Persų civilizacijos tėvynę Iraną ir išsikalbėti apie rūpimus dalykus gali kiekvienas.

Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Rytis Saladžius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Rytis Saladžius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Meškauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Meškauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas, Toma Vaškevičiūtė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas, Toma Vaškevičiūtė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Greta Vilnelė

Gilyn į triušio olą

Interviu su Aiste Zabotkaite

Nuo 2016 m. Aistė Zabotkaitė vaidina teatre, kuria vaidmenis kine. Nuo 2019 m. yra Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė. Vaidino spektakliuose „Žalgirės“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2017), „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2018) „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt. Šiais metais sukūrė pagrindinį vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Alisa“ (rež. Obcarskas). Su aktore kalbamės apie šio spektaklio kūrybinį procesą.

Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kliūtys tapti rašytoja

Katie Mitchell spektaklis „Orlando“

Lapkričio 27–30 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ transliuos britų režisierės Katie Mitchell (g. 1964) spektaklį „Orlando“ pagal Virginios Woolf romaną (premjera 2019 m. rugsėjo 5 d.). Šį kūrinį jau buvo galima pamatyti per pirmąjį karantiną. 2015 m. festivalyje „Sirenos“ dalyvavo Mitchell spektaklis „Plaučiai“ („Schaubühne“, 2013), kuriame mindami dviračius aktoriai patys gamino scenai reikalingą elektrą ir diskutavo apie asmenines bei globalias problemas. Nors šis spektaklis ne geriausiai reprezentuoja režisierės kūrybą, racionali jo koncepcija rodo, kad ji kuria teatrą protui, pirmiausia skatindama ir aktorius, ir žiūrovus mąstyti, o ne jausti.

Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Paraleliniai Remygos pasauliai

Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Remyga“

Ką išgyvena aktoriai, dėl pandemijos trikdžių pirmą ir vienintelę 2020 metų spektaklio premjerą turintys vaidinti už 138 kilometrų nuo gimtojo miesto? Euforiją! Savo akimis mačiau. Anykščiai, spalio 22 d., nacionalinės dramaturgijos festivalis „Pakeleivingi“ – iš vienuolikto bandymo čia pagaliau įvyko Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklio „Remyga“ premjera. Tą kartą Anykščiuose šiauliečiai laimėjo pagrindinį prizą – „Remyga“ paskelbtas ryškiausiu festivalio spektakliu. O tada vėl smogia karantinas ir belieka guostis, kad pamatyti spektaklį, pagaliau vaidinamą gimtųjų Šiaulių scenoje, bus tiesiog privaloma, visiškai nepaisant 213 kilometrų.

Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
v
v
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Remyga“. S. Jankausko nuotr.
v
v
Aistė Verpečinskaitė

Sudirginti žiūrovą, kad jis imtų kurti

Pokalbis su Artūro Areimos teatro trupe

Režisierius Artūras Areima šį sezoną nori kalbėti ne vienas, o kartu su trupe, nes jis nėra teatras. Teatras – visa Artūro Areimos teatro (AAT) bendruomenė. Tad su AAT trupe – teatro meno vadovu Areima, teatro direktore Inga Sanakojevaite, pastatymų vadovu Matu Makausku ir aktoriais Juste Buslavičiūte, Karoliu Legeniu, Monika Poderyte ir Dovydu Stončiumi – kalbamės apie teatrą, maištą, dirgiklius ir tai, kas vyksta, kai baigiasi teatras.

Artūro Areimos teatro trupė. L. Vansevičienės nuotr.
Artūro Areimos teatro trupė. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Klamo karas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Klamo karas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Klamo karas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Klamo karas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Klamo karas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Klamo karas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklieji“. E. Krikščiūno nuotr.
Ignas Zalieckas

Menas yra iliuzija, kuri apgauna

Pokalbis su kompozitore Agne Matulevičiūte

Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė yra sukūrusi muziką daugiau nei dešimčiai spektaklių, yra muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė, taip pat rašo muziką kinui, aktyviai bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, dalyvauja grupinėse parodose, meno ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose, menininkų rezidencijose Lietuvoje bei užsienyje. Yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė. Jos kūrinys „Synth porn“ šiemet pristatytas Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. Naujausias jos darbas teatre – muzika Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas).

Agnė Matulevičiūtė. V. Pluko nuotr.
Agnė Matulevičiūtė. V. Pluko nuotr.
Edvinas Kopcevas ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame videoperformanse „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Edvinas Kopcevas ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame videoperformanse „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Muzikinis videoperformansas „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Muzikinis videoperformansas „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Muzikinis videoperformansas „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Muzikinis videoperformansas „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Muzikinis videoperformansas „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Muzikinis videoperformansas „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Pastabumo mokymai

Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Žmogus iš Podolsko“

Trisdešimt kelerių metų vyras, vietinio laikraščio redaktorius, baigęs istorijos studijas, besidomintis muzika, su draugais subūręs grupę, neseniai išsiskyręs, gyvenantis netoli sostinės su mama, švelnaus, melancholiško būdo, vis labiau jaučiantis, kad jo valia senka užleisdama vietą bejėgiškumui. Kuo toks žmogus galėtų užkliūti policijos pareigūnams?

Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys, Šarūnas Zenkevičius, Marius Čižauskas ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys, Šarūnas Zenkevičius, Marius Čižauskas ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Giedrė Mockeliūnaitė spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Mockeliūnaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Mockeliūnaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Žmogus iš Podolsko“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Sinicyna

Stebuklų šalis vs realybė: kuri neįtikimesnė?

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Alisa“

Vargu ar kokioje santvarkoje egzistuoja teisingumas, kuris būtų tolygiai teisingas visiems. Teisėsauga nėra tobula, jos vingrybėse slepiasi daug trūkumų. Antano Obcarsko režisuotame Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Alisa“ (premjera spalio 23, 24 d. įvyko „Menų spaustuvėje“) jauna teisininkė susiduria su vykdomojo teisingumo užkulisiais. Dirbdama garsiai eskaluojamų bylų besiimančio advokato Franko Bertono biure, Alisa patenka į akistatą su jai nepriimtinais kompromisais. Vis dėlto būtinais tam, kad valstybė nepakriktų nuo anarchinės netvarkos, kad žmogus, užuot patyręs staigų minios linčą, turėtų teisę stoti prieš teisėją.

Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Surasti ir suprasti niuansus

Pokalbis su Sergejumi Ivanovu

Pastaruosius svarbiausius vaidmenis Jaunimo teatro aktorius Sergejus Ivanovas sukūrė Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Cinkas (Zn)“ (2017), Yanos Ross „Vienos miško pasakose“ (2019) bei Krystiano Lupos „Austerlice“ (2020). Su aktoriumi ir muzikos grupės „Solo ansamblis“ nariu kalbamės apie aktorystę, muziką ir kūrybos tikslą.

Sergejus Ivanovas. Jaunimo teatro nuotr.
Sergejus Ivanovas. Jaunimo teatro nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Danutė Kuodytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas ir Danutė Kuodytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aistė Verpečinskaitė

Siurrealistinis nemigos paveikslas

„Kafka Insomnia“ Kauno miesto kameriniame teatre

„Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais.“ (Franzas Kafka, „Dienoraščiai 1910–1923“)

Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Paulina Simutytė spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Paulina Simutytė spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 74  >>> Archyvas