7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Aušra Kaminskaitė

Pripažinti nematomas vertybes

Apie Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio programas ir kryptis

2020-aisiais vienuoliktą kartą Varėnoje surengtą Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalį, neabejoju, žino didelė dalis scenos menų bendruomenės, nors palyginti nedaug jos narių gali pasigirti jame dalyvavę. Tai vienas didžiausių mūsų šalyje vykstančių išimtinai lietuvišką programą pristatančių teatro renginių, prasidedantis legendinės režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės gimimo dieną (rugsėjo 30-ąją) ir besitęsiantis didžiąją dalį spalio.

X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
XI Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
XI Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
X Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymas. Varėnos kultūros centro nuotr.
IX Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
IX Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio plakatas
Aistė Verpečinskaitė

Kai turì daugiau spalvų

Pokalbis su Vilma Raubaite

Aktorė Vilma Raubaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „#Protestas“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, 2020), Terapijos (rež. Kirilas Glušajevas, OKT, 2017), Cezario Graužinio režisuotuose „cezario grupės“ kūriniuose „Viskas arba nieko“ (2009), „Drąsi šalis“ (2007), „Arabiška naktis“ (2003) ir kt. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kartu su „cezario grupe“ (2003, 2010) ir „Kosmos Theatre“ (2020) bei už vaidmenis spektakliuose „Dr. Faustas“ (rež. Graužinis, „cezario grupė“, 2014) ir „Kaligula“ (rež. Vidas Bareikis, „No Theatre“, 2014). Režisavo spektaklį „UV6“ (2020).

Vilma Raubaitė. J. Stacevičiaus (LRT.lt) nuotr.
Vilma Raubaitė. J. Stacevičiaus (LRT.lt) nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. „Kosmos Theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „#Protestas“. „Kosmos Theatre“ nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „UV6“. M. Plepio nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Vilma Raubaitė spektaklyje „Kaligula“. „No theatre“ nuotr.
Ignas Zalieckas

Nereikia rašyti tik tam, kad rašytum

Pokalbis su dramaturge Tekle Kavtaradze

Teatro ir kino dramaturgė Teklė Kavtaradzė sukūrė dramaturgiją tokiems spektakliams kaip „Apie baimes“ (rež. Olga Lapina, Jaunimo teatras, 2017), „Pinokis“ (rež. Šarūnas Datenis, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2018), „Kaime nėra WI-FI“ (rež. Datenis, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2019), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Jaunimo teatras, 2019), „Ledynai“ (rež. Gudmonaitė, Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020) ir kt. Jos pirmoji pjesė „Namisėda, arba Kambarys pilnas personažų“ laimėjo šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ konkursą, antrąją jos pjesę „Keletas pokalbių apie (Kristų)“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2014 m. režisavo Tadas Montrimas. Ji taip pat parašė scenarijus filmams „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius, 2016), „Motinos diena“ (rež. Kamilė Milašiūtė, 2017), Kaukazas (rež. Laurynas Bareiša, 2018) ir kt.

Teklė Kavtaradzė. D. Matvejevo nuotr.
Teklė Kavtaradzė. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio Keletas pokalbių apie (Kristų). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Apie baimes“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pinokis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš šiuolaikinės operos „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Greta Vilnelė

Teatras socialinėse medijose

Pokalbis su Dr. GoraParasit

Kaip straipsnyje apie Dr. GoraParasit teigia Erikas Zielke: „Toli, toli, tolimiausiuose Rusijos rytuose – išties taip toli, kad netgi vokiečių geidžiama vietovė – Sibiras – pasilieka už tūkstančių kilometrų, yra „gora parasit“ – kalnas, vadinamas parazitu. Šis kalnas davė vardą pseudonimui Dr. GoraParasit, už kurio slepiasi Gintarė Minelgaitė, ir taip pat pateikia keletą užuominų į jos darbus: pirmenybės teikimas sienų ir ribų zondavimui tampa akivaizdus. Taip pat ir pirmenybė kraštutinumams. Tas, kuris myli kalnus, nebijo ir bedugnės.“ Tarp Dr. GoraParasit kūrinių – performansas „Pipe Dreaming“ (2018), komiksų opera „Alfa“, už kurią 2018 m. ji buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi, spektaklis „TikTok Shakespeare  (2020), performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“ (2020).

Dr. GoraParasit. Dr. GoraParasit nuotr.
Dr. GoraParasit. Dr. GoraParasit nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“. P. van Heesen nuotr.
Performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“. P. van Heesen nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Degantis teatru

Pokalbis su aktoriumi Viačeslavu Lukjanovu

Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktoriaus Viačeslavo Lukjanovo kūrybinėje biografijoje vien per pastaruosius penkerius metus – dvi nominacijos „Auksiniam scenos kryžiui“ už Ivano Petrovičiaus Voinickio vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ ir grafo Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“.

Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Darela ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Darela ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Dėdė Vania“. L. Vansevičienės nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentina Lukjanenko ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentina Lukjanenko ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viačeslavas Lukjanovas ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksandra Metalnikova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

SOS

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Ryšys“

Buvęs milijardierius Adamas Neumannas yra pasakęs: „Pasauliui tampant skaitmeniniu, svarbu nepamiršti žmogiškojo ryšio.“ Šiuo pandeminiu laikotarpiu gyvas bendravimas tapo antru žaibiškai senkančiu neatsinaujinančiu ištekliumi po iškastinio kuro. Kovo 19 d. įvyko virtuali Nacionalinio Kauno dramos teatro mokslinės fantastikos spektaklio „Ryšys“, režisuoto Agnijos Leonovos, premjera. Šiuo teatriniu filmu bandoma atskleisti, kodėl žmogui gyvybiškai svarbus ryšys ir kokia jo praradimo kaina.

Kamilė Lebedytė ir Arūnas Stanionis teatriniame filme „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Arūnas Stanionis teatriniame filme „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Andrius Gaučas teatriniame filme „Ryšys“. R. Beržausko nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Andrius Gaučas teatriniame filme „Ryšys“. R. Beržausko nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Spektaklio „Ryšys“ filmavimas. R. Beržausko nuotr.
Spektaklio „Ryšys“ filmavimas. R. Beržausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Svarbu – noras dalintis ir išgirsti

Pokalbis su Baliu Ivanausku

Aktorius Balys Ivanauskas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Kafka Insomnia“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, Kauno miesto kamerinis teatras, 2020), „Teatralas“ (rež. Jonas Tertelis, Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Sibiro haiku“ (rež. Saulė Degutytė, Stalo teatras, 2018), „Oneginas“ (rež. Juliana Laikova, „Teatras P“, 2017), „Pagalvinis“ (rež. Gintaras Varnas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2017), „Pirmapradis“ (rež. Karolina Žernytė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2016), ,,Sapnas“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, LNDT, teatras „Utopia“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2014) ir kt.

Balys Ivanauskas. G.M. Ivanauskienės nuotr.
Balys Ivanauskas. G.M. Ivanauskienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Sibiro haiku“. L. Vansevičienės nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Pagalvinis“. D. Matvejevo nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Pagalvinis“. D. Matvejevo nuotr.
Adomas Jasiukėnas, Arnas Ašmonas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Pagalvinis“. D. Matvejevo nuotr.
Adomas Jasiukėnas, Arnas Ašmonas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Pagalvinis“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Spektaklis tarp draugų

Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“

Nuo kompiuterio ir interneto išradimo pagreitėjus informacijos sklaidai, šiuolaikiniam žmogui akimirksniu tapo prieinamos žinios apie visą pasaulį, tačiau toks progresas vertinamas nevienareikšmiškai.

Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Rimgailė Renevytė

Neįmanoma sugrįžti tokiam, koks išėjai

Pokalbis su Nele Savičenko

Apie karantino pauzę ir bandymą po šios tylos grįžti atgal į sceną kalbamės su aktore Nele Savičenko.

Algirdas Dainavičius, Nelė Savičenko ir Jan Dravnel spektaklio „Respublika“ repeticijoje. A. Vasilenko nuotr.
Algirdas Dainavičius, Nelė Savičenko ir Jan Dravnel spektaklio „Respublika“ repeticijoje. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ula Liagaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ula Liagaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Beata Tiškevič, Gytis Ivanauskas, Dainius Gavenonis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Didis blogis“. D. Matvejevo nuotr.
Beata Tiškevič, Gytis Ivanauskas, Dainius Gavenonis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Didis blogis“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko, Beata Tiškevič, Gytis Ivanauskas ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Didis blogis“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko, Beata Tiškevič, Gytis Ivanauskas ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Didis blogis“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Nevaikiškos debesų formos

Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Debesys“

Vilniaus teatre „Lėlė“ vasario mėnesį buvo pristatytas Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės lėlių spektaklis „Debesys“, kuriame keturiasdešimt minučių plaukia... debesys. Kol kas tik internetinėje platformoje pasiekiamas kūrinys, iš vienos pusės, primena meditaciją ir atspindi karantininio gyvenimo galvose jausenas, iš kitos – manau, savo universalumu, veiksmo minimalizmu ir polinkiu į filosofinius apibendrinimus yra artimesnis crossover tipo meną vertinančiai suaugusiųjų publikai.

Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Debesys“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 79  >>> Archyvas