7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Julijus Lozoraitis

Lenkų teatro duobkasys palaidojo ir Rusiją

Jano Klatos „Borisas Godunovas“ Klaipėdos dramos teatre

Prieš spektaklį „Borisas Godunovas“ įžengiant į Klaipėdos dramos teatro žiūrovų salę, netikėtai teko įveikti keletą stačių laiptelių, o tai išsyk pakylėjo žiūrovus į aukštesnį lygį. Mat režisierius Janas Klata, pasinaudodamas unikaliomis šios salės techninėmis galimybėmis, žiūrovinę dalį padarė gerokai statesnę.

 Justina Vanžodytė (Marina) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Justina Vanžodytė (Marina) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Igoris Reklaitis (Pimenas) ir Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Igoris Reklaitis (Pimenas) ir Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas (Borisas Godunovas) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas (Borisas Godunovas) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Vaidas Jočys (Šuiskis) ir Rimantas Pelakauskas (Vorotynskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Vaidas Jočys (Šuiskis) ir Rimantas Pelakauskas (Vorotynskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė (Ksenija) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė (Ksenija) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kur keliauja neberodomų spektaklių veikėjos?

Pokalbis su aktore Elze Gudavičiūte

Elzė Gudavičiūtė – aktorė, pedagogė, menų daktarė. Sukūrė vaidmenis Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Jono Jurašo, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio ir kitų režisierių spektakliuose pagrindinėse Lietuvos teatrų scenose. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenis spektakliuose „Apsivalymas“ (rež. Jurašas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2011) ir „Išvarymas“ (rež. Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2011) bei „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa, 2011).

Elzė Gudavičiūtė. M. Penkutės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė. M. Penkutės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Pabaigos ugnis“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Pabaigos ugnis“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Apsivalymas“. NKDT archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Apsivalymas“. NKDT archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Išvarymas“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Išvarymas“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Kovos klubas“. Jaunimo teatro archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Kovos klubas“. Jaunimo teatro archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Dialogai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Dialogai“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Skrydis virš naujojo pasaulio bedugnės

Gintaro Varno „Puikus naujas pasaulis“ Jaunimo teatre

„Puikus naujas pasaulis“, tik ką parodytas Jaunimo teatre, – ne abstrakcija, utopija ar distopija, o tiesioginis dabartinio gyvenimo, Arklių gatvės tęsinys. Pasibaigus spektakliui, dvyliktą valandą atsidūręs šioje Vilniaus gatvelėje turi perlipti neoninį jaunimėlį, išsitėškusį ant akmeninio grindinio, apsvaigusį nuo alkoholio (geriausiu atveju) ir begalinių tuščių kalbų.

Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar

Dabarties ir praeities sąskambiai

Festivalis „SALVE!“

Apie Lietuvos kultūros veikėją Mariją Šlapelienę pirmąsyk sužinojau prieš keliolika metų, kai teko režisuoti Miko Petrausko operą „Birutė“ (pastatymas, skirtas pirmosios nacionalinės lietuviškos operos (1906 m.) šimtmečiui paminėti). Muzikiniu ir dramaturginiu požiūriu gan naivokoje operoje (nereikia pamiršti, kad ji pirmoji!) Kęstučio vaidmuo parašytas aktoriui, Birutės – operos solistei.

Kristijonas Siparis spektaklyje „Mano Tėvynė – prie jo širdies...“. Organizatorių nuotr.
Kristijonas Siparis spektaklyje „Mano Tėvynė – prie jo širdies...“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Tėvynė – prie jo širdies…“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Tėvynė – prie jo širdies…“. Organizatorių nuotr.
Virginija Kuklytė spektaklyje „Aitvarų lauktuvės“. Organizatorių nuotr.
Virginija Kuklytė spektaklyje „Aitvarų lauktuvės“. Organizatorių nuotr.
Kristijonas Siparis ir Virginija Kuklytė spektaklyje „Aitvarų lauktuvės“. Organizatorių nuotr.
Kristijonas Siparis ir Virginija Kuklytė spektaklyje „Aitvarų lauktuvės“. Organizatorių nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė spektaklyje „Apie vėles, žemėj klajojančias“. Organizatorių nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė spektaklyje „Apie vėles, žemėj klajojančias“. Organizatorių nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas gatvės teatro pasirodyme „Arrived“. Organizatorių nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas gatvės teatro pasirodyme „Arrived“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės žiburys. Daugtaškis“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės žiburys. Daugtaškis“. Organizatorių nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Poetė“. Organizatorių nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Poetė“. Organizatorių nuotr.
Julijus Lozoraitis

Scenografijos klasikų „Navigacija“

Paroda galerijoje „Arka“

Troški sostinės teatrinė vasara šiemet buvo kaip reta gausi „neiškeptų“, dorai neartikuliuotų spektaklių pusfabrikačių. Šioje amorfinėje panoramoje brandumu ir solidumu išsiskyrė renginys, nepriskirtinas teatro spektaklių žanrui, bet teatriškumo dvasia visus juos pralenkiantis. Tai paroda „Navigacija“, vykusi sostinės galerijoje „Arka“ birželio–liepos mėnesiais.

Renatos Valčik scenografijos spektakliui „Apie baimes“ elementas parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos spektakliui „Apie baimes“ elementas parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės kompozicija, dedikuota poetui Raimondui Jonučiui, parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės kompozicija, dedikuota poetui Raimondui Jonučiui, parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės ekspozicija „Archimedo mirtis“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės ekspozicija „Archimedo mirtis“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Agnė Zėringytė

Nugrimzti ten, kur viskas ne taip vienareikšmiška

Pokalbis su režisieriumi Mantu Jančiausku

Spektakliuose teatro režisierius Mantas Jančiauskas plėtoja tokias sudėtingas temas kaip imigrantų patirtys, Holokaustas, psichikos sutrikimai.

Mantas Jančiauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Mantas Jančiauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys spektaklyje „Vaidina Marius Repšys“. D. Matvejevo nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kartais norisi maištauti

Pokalbis su aktoriumi Valentinu Novopolskiu

Nors per pokalbį Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktorius Valentinas Novopolskis teigė nežinantis, kas yra šiuolaikinis teatras, birželio 19 d. keturiasdešimtmetį minėjusio aktoriaus kūrybinė biografija byloja priešingai. 2004 m. Novopolskis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, jo kurso vadovė – režisierė Dalia Tamulevičiūtė.

Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis ir Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Idiotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklyje „Rusiškas romanas“. L. Vansevičienės nuotr.
Aistė Šivytė

Teismo cirkas

Artūro Areimos teatro spektaklis

Birželio 5, 6 d. Artūro Areimos teatras (AAT) po ilgo karantino laikotarpio atvėrė duris nauja premjera – spektakliu „Ūbo teismas“ pagal Simono Stephenso pjesę. Spektaklio centre – į XXI amžių, Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje, atkeldintas buvęs Baliuškos karalystės karalius Ūbas (Rokas Petrauskas).

Rokas Petrauskas ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Rokas Petrauskas ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Rokas Petrauskas ir Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Rokas Petrauskas ir Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Monika Poderytė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Monika Poderytė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo  nuotr.
Monika Poderytė, Karolis Legenis ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Ūbo teismas“. A. Gudo nuotr.
Julijus Lozoraitis

„Caravaggiomeronas“ – Valdo žvilgsniu

Agatos Dudos-Gracz spektaklis festivalyje „TheATRIUM“

Vis dėlto jis įvyko – šių metų (post)karantininis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Pagarba ir dėkingumas jo rengėjams už atkaklumą, entuziazmą, tikėjimą teatro dvasia ir rankų nenuleidimą. Įprastais kasdieniais kriterijais šio įvykio dar negalima vertinti, o tikrieji istoriniai vertinimai – dar ateityje. Bet jų tikrai bus, ir rengėjai dar sulauks deramo dėkingumo ir pagarbos. Tikiu, kad sulauks, nes tikrai yra už ką. Tokiomis nestandartinėmis ir nepalankiomis sąlygomis surengti visavertį festivalį – tikras kultūrinis žygdarbis. Kas to dar nesuprato, kam privalu suprasti, tikiu, supras ateityje.

Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Bartosz Roch Nowicki, Darius Meškauskas ir Maciej Maciejewski spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Bartosz Roch Nowicki, Darius Meškauskas ir Maciej Maciejewski spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Maciej Maciejewski ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Maciej Maciejewski ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Spektaklis – upelis, muzika – dulksna

Pokalbis su kompozitoriumi Andriumi Šiuriu

Kompozitorius Andrius Šiurys sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Don Kichotas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2021), „Brilijant advenčers“ (rež. Gediminas Rimeika, Meno ir mokslo laboratorija, 2021), „Kafka Insomnia“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, Kauno miesto kamerinis teatras, 2020), „#Protestas“ (rež. Vingelis, „Kosmos Theatre“, 2020), „Ženklai“ (rež. Paulius Markevičius, MMLAB, 2020), „Glaistas“ (rež. Mantas Jančiauskas, „Operomanija“, 2019), „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, OKT, 2018), „Errorai“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2018), „Bestuburiada“ (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2016) ir kt.

Andrius Šiurys. P. Mielinio nuotr.
Andrius Šiurys. P. Mielinio nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas  internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Errorai“. R. Davidonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 82  >>> Archyvas