7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūra vaikams

Menų spaustuvės inf.

Spektaklyje vaikams – istorijos apie ypatingas moteris

„Tikros pasakos“ – taip pavadintas naujas spektaklis vaikams, kuriamas Vilniaus „Menų spaustuvėje“. Tikros, nes kalba apie tikrus žmones ir tikras jų pasiektas svajones bei patį tikriausią kiekvieno iš mūsų troškimą – gyvenime tapti tuo, kuo svajojame. Lietuvoje ir visame pasaulyje populiarios Elena Favilli ir Francesca Cavallo knygos  „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“  motyvais kuriamas spektaklis – pirmasis kino režisierės Živilės Mičiulytės bandymas teatre. Interaktyviame, 7 – 10 metų vaikams skirtame pasirodyme su mažaisiais žiūrovais bendraus ir istorijas pasakos aktorės Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė. „Atviros erdvės“ jaunųjų menininkų programos premjera bus pristatoma lapkričio 17 dieną.

Rasa Antanavičiūtė

Klasiškai magiškos Roberto Ingpeno iliustracijos

Robertas Ingpenas – gerbiamas menininkas, grafikas, rašytojas, kuris iliustracijomis papuošia daugelį žinomiausių vaikų literatūros pasakojimų ir knygų viršelių. R. Ingpeno darbai yra mėgstami ir kitų garsių iliustruotojų bei autorių: Michaelas Morpurgas jo piešinius apibūdino kaip „visiškai užburiančius“, o jo darbus vaikų klasikoje – „galutinai išbaigtais leidiniais“.


Dailininkas gimė 1936 m. spalio 13 d. Džilonge, Australijoje. R. Ingpeno vaikystė buvo kupina pasakojimų bei įvairių istorijų. Jo kaimynė fotografė mėgdavo „skaityti“ būsimam dailininkui iš didelės raudonos knygos, tačiau vietoj to, kad nuosekliai skaitytų tekstą, ji išsigalvodavo istorijas ir įpindavo jas į pasakų eigą. Jaunasis Ingpenas manė, kad tai magiška ir dabar jis dėkoja savo kaimynei, kad jį supažindino su neaprėpiamomis vaizduotės galimybėmis.

ABC News Cathy Jacobs nuotr.
ABC News Cathy Jacobs nuotr.
Rengėjų inf.

Muzikėčios sugrįžta

Spalio 30 d. 18 val. ir lapkričio 14 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre bus rodomos kompozitoriaus Antano Kučinsko muzikėčios „Apie žvėris ir žmones“. Spektaklio režisierė Birutė Mar, videomenininkas Džiugas Katinas. Atlikėjai: Andrius Bialobžeskis (skaitovas), Rolandas Ramoslauskas (altas), Laima Šulskutė (fleita), Sergejus Okruško (klavesinas), Oliveris Ramonas (kontrabosas), Saulius Auglys (mušamieji).

 

„Apie žvėris ir žmones“ – tai teatralizuotas muzikinis kūrinys, kuris žanriškai galėtų būti įvardinamas kaip muzikėčios (muzikinės pasakėčios). Literatūrinei šio sumanymo inspiracijai pasitarnavo Kristijono Donelaičio pasakėčios. Pasitelkęs modernią muzikos kalbą kompozitorius siekia naujai pažvelgti į K. Donelaičio pasakėčias, traktuodamas jas ne kaip istorinį artefaktą, o kaip paradoksaliai drąsią ir aktualią mūsų laikams medžiagą, moralinį imperatyvą. Kaip po premjeros 2014 m. rašė muzikologė Eglė Gudžinskaitė, „ši „vaizduojamoji muzika“ buvo tokia vykusi ir įtikinama, kad net ir be aktyvaus sceninio veiksmo pasakėčių siužetą perprasti buvo nesunku.

Mo inf.

MO muziejaus atidarymo renginiai – kaip išsirinkti?

Spalio 18-21 dienomis MO muziejaus atidarymo metu vyks daugiau nei 70 renginių, kurių svarbiausias elementas – pirmoji MO muziejaus paroda „Visas menas – apie mus“. Parodą papildys susitikimai su autoriais, diskusijos, edukaciniai renginiai, koncertai kiekvieną vakarą ir naktiniai šokiai. Kaip išsirinkti ir nepasiklysti?

Kaip teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, muziejaus atidarymo renginiai – tikras MOratonas. „Laukiami visi, norintys gerai praleisti laisvalaikį ir be baimės pažinti meną. Būtent dėl to ir pasirinkome atidarymo šūkį – „Turėk savo nuomonę“. Kviečiame kiekvieną užsukti ir susidaryti savo nuomonę apie meną ir drąsiai jį interpretuoti. Parodą lydintis papildomas renginių spektras leis drąsiai ir kitaip pasižiūrėti į patį muziejų ir jį atrasti“, – priduria M. Ivanauskienė.

N. Tukai nuotr.
N. Tukai nuotr.
Mo inf.

MO muziejaus atidarymas: nuo koncertų iki programos vaikams

Jau nuo spalio 18 d. MO muziejus atveria savo duris su keturių dienų programa. Spalio 18 – 21 d. vykstantys renginiai, skirti skirtingų pomėgių ir interesų lankytojui. Siūloma daugiau nei 70 renginių, kurie visą parą trunkančios programos metu Vilniaus miesto gyventojus ir svečius kvies tiek į koncertus, tiek į edukacines programas vaikams.

„MO muziejus yra atviras visiems. Todėl norėdami, kad čia gerai laiką leistų kuo įvairesnė publika, paruošėme plačią atidarymo renginio programą. Jame sau įdomius elementus ir renginius galės išsirinkti tiek meno mylėtojai, tiek norintys apie jį sužinoti. O iš daugiau nei 70 programos renginių sau artimus ras ir šeimos su mažais vaikais, ir nenuilstantys koncertų lankytojai“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Mo inf.

MO muziejus sveikina mokytojus su profesine švente ir pristato edukacines muziejaus programas

MO muziejus – pažinimo vieta, kurioje pasitelkus meną galima mokytis visą gyvenimą. Mokytojų dienos proga MO muziejus pristato MOkytojo pasą ir naujas edukacines programas, skirtas bendradarbiauti su mokyklų bendruomenėmis.

„Edukaciniai užsiėmimai už mokyklos sienų padeda geriau suprasti ir įtvirtinti turimas žinias bei yra puiki proga naujai patirčiai. Jie pažadina moksleivių smalsumą, didina motyvaciją, norą sužinoti daugiau, sutelkia grupę, padeda kurti teigiamą emocinį klimatą klasėje, leidžia vaikams ir jaunuoliams pasijusti ne tik mokyklos, bet ir didesnės bendruomenės dalimi“, – sakė Rima Povilionytė, MO muziejaus edukacijos programų koordinatorė.

Nieko rimto

Kuo būna apdovanotos geriausios knygos vaikams?

Apie „Oskarų“ įteikimo ceremoniją tikriausiai žino visi, bent kiek besidomintys kinu. Apie Olimpines žaidynes žino net ir tie, kurie aktyviai nesportuoja. Šiomis dienomis dėmesį prikausto  skelbiamos Nobelio premijos. Knygas vaikams esame vartę daugelis, bet ką žinome apie jų apdovanojimus? Literatūrinės premijos yra svarbios autoriams, paprastiems skaitytojams ir leidykloms. Apdovanojimai padeda atkreipti dėmesį į itin vertingas knygas ir talentingus autorius. Tad kokius apdovanojimus reikėtų žinoti tiems, kurie nori skaityti knygas, turėjusias didelės reikšmės vaikų literatūrai?
Lietuvoje galima išskirti kelias ryškesnes premijas. Vaikų literatūros premija – IBBY Lietuvos skyriaus inicijuota, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2004 metais įsteigta premija. Ši premija tęsia prieš septyniasdešimt metų pradėtas lietuvių literatūros puoselėjimo tradicijas taip skatinant Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas knygas. Premija yra įteikiama balandžio 2-ąją – tarptautinę vaikų knygos dieną.

Rašytojas Gytis Norvilas: „Visad mėginau nekurti, išlaukti. Tekstą sumedžioti be varovų...“

Gytis Norvilas – keturių poezijos knygų autorius, eseistas, vertėjas, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. O dabar jis parašė vaikams! Leidykla „Žalias kalnas“ šį rudenį į pasaulį paleido jo knygą „Vėžlys Dūmas“. Tai smagi istorija, kurioje yra vietos operai ir futbolui, juokams ir susimąstymui. Istorija apie lėtą kelionę svajonės link. Knygos dailininkė ir iliustratorė Kristina Norvilaitė.
Anot rašytojos Gintarės Adomaitytės, ši vėžlio istorija yra lėta ir iškalbinga; vaikai, skaitydami knygą, pamils keistuolį Dūmą; dar labiau vėžlio gyvenseną suvoks tėvai ir seneliai.
Pokalbis su autoriumi apie knygos atsiradimą, rašymą vaikams, kūrybiškumą.

Esate turbūt vienintelis autorius Lietuvoje, kurio knygos net du kartus, 2012 ir 2017 m., buvo išrinktos kūrybiškiausiomis. Kas Jums yra kūrybiškumas?
Na, taip jau nutiko, taip kortos krito. Nei vienu, nei kitu atveju to nesitikėjau. Atsiimant apdovanojimą Lietuvos literatūros ir tautosakos institute privalu sakyti kalbą. Kartais jas sakyti pavyksta. Pastarąjį kartą kalbėjau apie NEKŪRYBIŠKUMĄ, nes visos mano knygos atsirado iš NEKŪRYBOS. Kas yra kūrybiškumas, aš nežinau... Visad mėginau nekurti, išlaukti. Tekstą sumedžioti be varovų, tykant, laukiant, pasikliaunant instinktu, nuojauta. Lauki, lauki, o tada – yra arba nėra. Dažniausiai nėra... Mane tai tenkina. Mes pernelyg daug rašome, prikuriame daug melo. Visi kažkodėl mano turintys kurti. Bet kad pabandytų nekurti. Kūrybiška visuomenė, kūrybiškumo kursai, kūrybinės organizacijos, kūrybinės bendruomenės... Šlykštu. Gal net reikėtų įkurti nekūrėjų asociaciją ar sąjungą?..

Teatrų vaikams ir jaunimui festivalis „Jėga / Cool!“ atkeliauja į Šiaurės Lietuvą

Jau visai netrukus, spalio 2 d., Šiaulių mieste ir kituose apskrities miesteliuose prasidės tarptautinis teatrų vaikams ir jaunimui festivalis JĖGA/COOL!, kurį jau penktąjį kartą organizuoja Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija Asitežas (Assitej). Kiekvieną kartą festivalis rengiamas vis kitame Lietuvos mieste, o šiais metais jis ypač laukiamas Šiaurės Lietuvos regione, kur tokio masto tarptautinis teatrų festivalis rengiamas pirmą kartą. Šiemet įvairiaspalvėje festivalio programoje – penkiolika Lietuvos teatro kolektyvų ir šešios užsienio šalių trupės iš Nyderlandų, Italijos, Suomijos, Estijos, Norvegijos, Lenkijos ir Švedijos.

Scena iš spektaklio „Didžiulė mažylio kelionė“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Didžiulė mažylio kelionė“. Organizatorių nuotr.
Vija Kalvėnaitė

Vargšė Snieguolė

Stalo teatro spektaklis vaikams „Kas pasauly g(a)ražiausia?“

Kartą mano vyro močiutė, visą gyvenimą praleidusi kaime, paėmė už rankos, atvertė delną ir nuščiuvo: „Vaje, vaikeli, bet tu tikra mieščiunka.“ Tokių baltais piršteliais klavišus visą dieną kalenančių tėvelių vaikeliams ir statytas spektaklis „Kas pasauly g(a)ražiausia?“. Jis sukurtas iš įvairiausios paskirties rakandų ir sudarytas iš septynių dalių, kiekvienai dienai nuo pirmadienio iki sekmadienio priskiriant po įrankį (plaktuką, pjūklą, grąžtą, reples ir kt.). Techniškai spektaklio veiksmo erdvė galėjo būti ir palėpė, ir „Senukų / Ermitažo / Depo“ salė ar nagingo kaupiko pašiūrė. Garažas, matyt, pasirinktas dėl giminingos šaknies su grožiu, mat pagrindinė kova vyko, deja, dėl jo – paprasto, išorinio.

 

Aktorė Saulė Degutytė charizmatiška ir jai nieko neprikiši. Net per garsiam noise stiliaus muzikiniam fonui (kompozitorė ir atlikėja Snieguolė Dikčiūtė) intensyviai trukdant, ji labai sklandžiai ir simpatingai pasakojo, žaidė bei kalbino mažuosius žiūrovus. Aktorė buvo ir karaliumi, ir pamote, ir Snieguole, o šauniausiai – riteriu. Kelio stulpelis ir puodo dalys virto lėlėmis, statybinė polietileninė plėvelė – išraiškingų klosčių šilko skraiste, o motociklininko šalmas – stebuklingu veidrodėliu, kuriam vis užduodamas tas pavydus klausimas. Kai Degutytė bendravo su veidrodžiu, visi lengvai atpažino asmenukių grimasas (pūstos lūpos, pakeltas antakis, mirktelėjimas), o dabarties narcizai džiaugsmingai reagavo atpažinę save. Socialinė kritika čia ir baigėsi.

Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas