7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Eglė Ulčickaitė

Eglė Ulčickaitė

Temidė nėra Diana

Raimondo Gailiūno paroda „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Apžiūrėti tapytojo Raimondo Gailiūno parodos į Vilnių važiavau iš lėtai rudenėjančios Panemunės. Trijų valandų kelionė autobusu, ir štai – tykų Nemuno tekėjimą pakeičia ūžiantis miesto ritmas: iš natūros į kultūrą. Šiuolaikinė sąmonė turi būti įpratusi greitai „persijungti“ iš vieno režimo į kitą. Tik būna, kad jausena persijungti vėluoja.

Taip jau sutapo, jog vykstant į parodą „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“ būtent jos (ramybės) man itin trūko. Pasisemti jos parodoje nesitikėjau, nes pavadinimas, bent jau mane, nuteikia greičiau nerimastingai – gal todėl, kad ta stereotipinė frazė „ištraukta“ iš bažnytinių apeigų terpės? Tiesą sakant, norėjau dar kartą įsitikinti, jog, kaip rašė Charles’as Bukowskis, labiau nepakeliamas gyvenimas yra tų, kurie niekuomet neina iš proto.

Raimondas Gailiūnas laikomas vienu „paslaptingiausių“ šiuolaikinių Lietuvos tapytojų. Ne tik dėl to, kad išgirdus jo pavardę prieš akis iškyla susimąsčiusio (arba mąsliai išsišiepusio) vyriškio su pypke dantyse portretas. Greičiau dėl jo pasirinkimo gyventi ir kurti periferijoje. Nors tiksliau būtų sakyti – kurti gyvenant periferijoje. Manau, kad tai svarbus veiksnys, lemiantis savitą šio tapytojo paveikslų turinį ir leidžiantis formuotis autentiškam jo tapybos stiliui. Tad „paslaptingumą“ Gailiūno atveju labiau reikėtų traktuoti kaip jo paveikslų struktūrų ir jų kūrimo strategiją. Ir netgi, leisiu sau interpretuoti, – kaip jo kūrybos koncepcijos pagrindą (ne temą). Nes „paslaptis“ asocijuojasi su tuo, kas paslėpta, mįslinga, kas siekiama išsiaiškinti (ne paaiškinti). Pats Gailiūnas per mūsų internetinį pokalbį prisipažino, kad jį visuomet domino žmogaus protas. Argi žmogaus sąmonė, jos veikla nėra didžiausia paslaptis?

Raimondas Gailiūnas, „Temidė yra Diana“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Temidė yra Diana“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Raimondo Gailiūno parodos „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“ fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Raimondo Gailiūno parodos „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“ fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Piktukas“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Piktukas“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Žiūrėk ir nieko nesakyk“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Žiūrėk ir nieko nesakyk“. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Riba“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Riba“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Ulčickaitė

Kosminės dulkės

Arba su laimingai praėjusia Ričardo Nemeikšio paroda

Paprastai straipsnius apie parodas skaitome joms dar vykstant – įvykio epicentre. Šis įvykis jau tolsta horizonte. Beje, astronomijoje įvykių horizontu vadinamas juodosios bedugnės paviršius, susiformavęs sprogus supernovai. Žvelgdami į žvaigždes matome ilgus metus iki mūsų keliaujančią šviesą – matome praeities arba didingų kosminių vėlinių žiburius. Kosminis laikas mums sunkiai suvokiamas. Tiesa, kartais sunkiai susivokiame ir savo laik(uos)e. Savo sociokultūrinio konteksto visumoje. Į kai kuriuos reiškinius žvelgiame nelyg į žvaigždes (taip atsirado ir šis tekstas). Apie daugelį dalykų galime kalbėti tik post factum, kai tai jau įvykę, kai aptinkame ne patį įvykį, o jo paliktas žymes.
 
Vasario 18 – kovo 7 d. „Akademijos“ galerijoje vykusi Ričardo Nemeikšio paroda „Spektrinė analizė“ liko aplenkta (gal dėl artėjančios Kaziuko mugės?) dailės kritikų ir menotyrininkų. Tai tik darkart parodė, jog šio menininko kūrybos šviesa, rodos, keliauja į mūsų geografines beigi suvokimo platumas iš taip toli, jog nė nesistengiama atsekti, iš kur.

Ričardas Nemeikšis, „Spektrinė analizė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Spektrinė analizė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Spalvų spektro ir pozityvaus mąstymo peizažas“. 2014 m. V. Ilčiuko nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Spalvų spektro ir pozityvaus mąstymo peizažas“. 2014 m. V. Ilčiuko nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Su laimingai praėjusiomis šventėmis (Atvirukas)“. 2014 m. V. Ilčiuko nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Su laimingai praėjusiomis šventėmis (Atvirukas)“. 2014 m. V. Ilčiuko nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Šventas pavasaris su vaivorykšte ir kurkulais“. 2014 m. V. Ilčiuko nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Šventas pavasaris su vaivorykšte ir kurkulais“. 2014 m. V. Ilčiuko nuotr.