7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Ramūnas Čičelis

Pietinio avangardas

Apie Gintaro Miltenio fotografijų knygą „Būtasis Pietinis“

Daugiau nei pusė dabar posovietinėse šalyse gyvenančių žmonių yra užaugę, subrendę standartinio projektavimo daugiabučiuose namuose ir jų rajonuose, kurie sukurti tam, kad kiek įmanoma stipriau nutrintų bet kokią pastatų ir juose įkurdintųjų individualumo žymę. Architektūros fotomenininko Gintaro Miltenio knyga „Būtasis Pietinis“ savajai auditorijai pasakoja apie Šiaulių miesto dalį, apimančią kelis daugiabučių rajonus ir šiauliečių vadinamą Pietiniu. Nuotraukų autorius 2015-aisiais atidžiai įsižiūrėjo ir užfiksavo tai, į ką daugelis Pietinio ir daugybės kitų tokių rajonų gyventojų atkreipia dėmesį ne kasdien: tokiuose namuose žmonės tiek įpranta prie rutininės monotonijos, kad jų žvilgsnis tampa pernelyg atbukęs pastebėti įdomias architektūros detales ir smulkius pokyčius.

Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gintaras Miltenis, „Būtasis Pietinis“, VšĮ „Sielai“. 2023 m.
Gediminas Jasinskas

Fotografiniai Vikšraičio triukai su tikrove

Paroda „Vietinis“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Įsivaizduoju – įsivaizduokite ir jūs, – kad viena smagiai nusiteikusi, dailiai pasipuošusi šeima atvyksta į fotostudiją. Fotografas Rimaldas Vikšraitis jau laukia savo klientų, kalbina, drąsina juos, paruošia natūraliai atrodantį apšvietimą, sudėlioja rekvizitus. Fotografuoja juostoje, iš karto skuba ryškinti ir spausdinti.

Rimaldas Vikšraitis, „Pavargusio kaimo grimasos“. 2001 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Pavargusio kaimo grimasos“. 2001 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Piršlio pakorimas“. 1984 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Piršlio pakorimas“. 1984 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Skerstuvės“. 1982 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Skerstuvės“. 1982 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Vienkiemio godos“. 2003 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Vienkiemio godos“. 2003 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Vienkiemio godos“. 2004 m.
Rimaldas Vikšraitis, „Vienkiemio godos“. 2004 m.
Paulina Blažytė

Sava mistika

Remigijaus Treigio paroda „Tribūna“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Tik pradėjus dairytis po Remigijaus Treigio „Tribūną“, su manimi ten buvusi pusseserė pasakė, kad menininko kūryba ir labai lietuviška, ir kartu visai ne. Pasak jos, stagnacija, laukimas ir melancholija – tokie lietuviški dalykai, bet štai pats kūrybinis braižas ir darbuose tvyranti mistika – visiškai ne: „Lietuva nėra mistiška.“ Galbūt ji sunkiai leidžiasi mistifikuojama, nes kas paslaptingo gali būti gerai pažįstamuose daiktuose ir vietose? Atrodo, kas paslaptingo mus užauginusiuose daugiabučiuose, gimtųjų mažų miestelių gatvėse, naminiu pienu kvepiančioje močiutės gryčioje? Apskritai namai retai kada yra mistiški, o šitas būdvardis tikrai nebūtų pirmas ir galvojant apie lietuviškos fotografijos tradiciją.

Remigijus Treigys, „Septintoji gatve“. 2010 m.
Remigijus Treigys, „Septintoji gatve“. 2010 m.
Remigijus Treigys, „Vagonas“. 1990 m.
Remigijus Treigys, „Vagonas“. 1990 m.
Remigijus Treigys, „Veidrodis (Autoportretas 1)“. 1991 m.
Remigijus Treigys, „Veidrodis (Autoportretas 1)“. 1991 m.
Remigijus Treigys, „Veidrodis (Autoportretas 2)“. 1991 m.
Remigijus Treigys, „Veidrodis (Autoportretas 2)“. 1991 m.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Remigijaus Treigio parodos „Tribūna“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Bendrakeleiviai

Aleksandro Ostašenkovo parodai Šiaulių fotografijos muziejuje pasibaigus

Šiai parodai itin tinka uždarymo šventė. Aleksandro Ostašenkovo „Neįvardyto laiko portretą“ buvo galima apžiūrėti du mėnesius, bet į Šiaulius išsiruošiau tik dalyvauti baigiamojoje diskusijoje kartu su filosofu Gintautu Mažeikiu ir pačiu Aleksandru. Paskui dar prisijungė šiaulietis filosofas Jurgis Dieliautas. Kalbėjomės apsupti fotografijų, iš jų visumos ištraukdami tai vieną, tai kitą – kaip iliustraciją mūsų teiginiams. Paroda tam buvo paranki, nes jos abstraktus pavadinimas leido improvizuoti, o eksponuojamos fotografijos nebuvo susietos tvirtais teminiais ryšiais ar pasakojimo gijomis. Darbai suburti į tirštas vaizdų konsteliacijas, kuriose suvokėjo akis braižo savas prasmines figūras. Taip Aby Warburgas siūlė skaityti iš neįvardytų vaizdų sudarytą „Mnemozinės atlasą“ – priminė Mažeikis. Panašiai ir kiekvienas diskusijos dalyvis atrado savo minties taką. Kryptis priklausė nuo išeities taško.

Aleksandras Ostašenkovas, „Kelias į atlaidus“. 2009 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Kelias į atlaidus“. 2009 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Pagrindinė gatvė“. 1979 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Pagrindinė gatvė“. 1979 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Šventė, 3“. 1980 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Šventė, 3“. 1980 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Bobų turgus“. 1977 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Bobų turgus“. 1977 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Kalėdiniai maršrutai“. 1997 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Kalėdiniai maršrutai“. 1997 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Labdaros valgykla“. 1993 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Labdaros valgykla“. 1993 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Moters sekmadienis“. 1986 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Moters sekmadienis“. 1986 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Naujų vertybių išbandimai,1“. 1997 m.
Aleksandras Ostašenkovas, „Naujų vertybių išbandimai,1“. 1997 m.
Agnė Narušytė

Ką daryti su fotografija?

Ingrid Beatos Savickos ir Jevgenijaus Pavlovo parodos Vilniuje

Dabar jau nebepakanka fotografuoti. Atsispausdinti nuotrauką ir žiūrėti – įžiūrėti prasmes, laiką, save. Dabar reikia su nuotrauka kažką padaryti. Apipaišyti, pradurti, sudeginti. Fotografija – tik medžiaga. Kitos tikrovės vaiduoklis ar prisiminimas – neaiškus, statiškas ir nereikalingas. Regis, tai man įrodinėja dvi Vilniaus senamiestyje veikiančios fotografijos parodos: Ingrid Beatos Savickos „Tau, miegantis žmogau“ galerijoje „Akademija“ ir Jevgenijaus Pavlovo „Totalinė fotografija“ Vilniaus fotografijos galerijoje.

Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Evgeniy Pavlov, „Totalinė fotografija“, parodos fragmentas. 1990–1994 m. A. N. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Pasidalinimai savo matymu

Gedimimo Pranckūno fotografijų knyga „Truputį lėtai. Poco adagio“ (Ariel Ink, 2024)

Daugiau nei dešimtmetį teko stebėti Gedimino Pranckūno fotografijos raidą nuosekliai pristatomose parodose. Šuolis nuo įdėmaus vėliavų laikiklių (2006) ir vandens kolonėlių Vilniuje fiksuotojo iki savito fotografinio matymo kūrėjo yra didžiulis. Jau 2010–2013 m. cikluose „Tylos skliautas“ ir „Apšvietos žymės“, kur dominuoja Vilniaus bažnyčių interjerų nuotraukos, galima įžvelgti, kad pramuša tapybinis žvilgsnis. Čia galime prisiminti, kad Pranckūnas studijavo tapybą, o tapyboje abstraktūs plotai ir painios erdvės kompozicijos labai įprastas dalykas. Kai persuki galvoje visas parodas, tikrai justi, kaip Pranckūno matymas vystosi, mainosi, sudėtingėja, nors vis išlieka kažkas pastovaus – gal bandymas sukurti, išsakyti patirtį. Visada domimasi tuo, kaip veikia laikas ir kaip galima jį perkonstruoti lėtinant žvilgsnį, o dirbant vis taikomas ilgas vaikščiojimas ir tupinėjimas, įdėmus stebėjimas.

Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Fonografija“ ir „Nykstanti idilė“
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Fonografija“ ir „Nykstanti idilė“
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Tylos skliautas“ ir „Valandos. Katedra“
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Tylos skliautas“ ir „Valandos. Katedra“
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Tylos skliautas“
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Tylos skliautas“
Agnė Narušytė

Šviesos fosilijos, o gal tuštumos

Gasparo Zondovo ir Antono Lukoszevieze’s parodos Vilniuje

Vilniuje parodos atsidaro ir užsidaro pagreitėjusiu tempu. Į kasdienybę nebetelpa. Ypač tos, kurios ne pakeliui. Kartais iš įprastų trajektorijų išstumia atidarymas, kartais – žinojimas, kad kažkas tuoj užsidarys. Šįkart – abu variantai. Galerijoje „Drifts“, įsikūrusioje T. Vrublevskio gatvėje, prie Katedros, buvo paskutinė diena, kai veikė jauno menininko Gasparo Zondovo paroda „Dubio“. Užsukau eidama į violončelininko, fliuksuojančio kompozitoriaus ir fotografo Antono Lukoszevieze’s parodos „Dramblys peizaže“ atidarymą Prospekto galerijoje, kuri yra beveik prie Seimo. Atsitiktinis pabaigos ir pradžios sutapimas sujungė dvi patirtis, ypač kai galvodama apie pirmąją Gedimino prospektu žingsniuoji link antrosios, tarsi nešdama tai, ką matei, link to, ką dar išgirsi ir išvysi.

Gasparas Zondovas, „Rinocaphylla“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Rinocaphylla“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Dubio“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Dubio“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Permafrost  I, II“ („Amžinasis įšalas I, II“), fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Permafrost I, II“ („Amžinasis įšalas I, II“), fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Colony“ („Kolonija“). 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Colony“ („Kolonija“). 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“, fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“, fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #1“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #1“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #3“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #3“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Agnė Narušytė

Mėbijaus juosta Vilniuje

Besibaigiančių parodų konvejeris

Ryte akademijoje buvo posėdis. Paskui papietavom. Ir supratau, kad niekur šiandien nebeišvažiuosiu, nes kol susiruošim, sutems. Popietė liko be plano. Tad ėjau namo užsukdama į parodas, kurios netrukus užsidarys. Pirmiausia – „Titanikas“. Ten, antrame aukšte, įkurdintas jaunos menininkės Romos Salės (g. 1999) „Hyperplanas“.

Roma Salė, „Hyperplanas“, VDA parodų salės „Titanikas“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „Hyperplanas“, VDA parodų salės „Titanikas“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „Kleino butelys“, stiklas, plastiko žarnelės. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „Kleino butelys“, stiklas, plastiko žarnelės. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „2-oji dimensija“, lazerio ir plėvės instaliacija. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „2-oji dimensija“, lazerio ir plėvės instaliacija. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Aurelija Maknytė

Tai tėra klaidos

Nicolo Reinharto paroda „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“ Prospekto galerijoje

Prieš rašydama kokia nors tema mėgstu paskaitinėti svetimus tekstus, kurie kuo nors sietųsi – aprašomu objektu, laikmečiu arba tiesiog nuotaika. Tai gali būti eilėraštis arba mokslinis tekstas, reklama ar skelbimas. Bet kas. Taigi atsiverčiu akademinių tekstų rinktinę ir tarp dviejų turinio puslapių aptinku inkliuzą – suplotą pilką pūkuotasparnį drugelį. Tiksliau, tai, kas iš jo liko. Tarsi koks entomologinis herbariumas, dėl kurio pasidėsiu šį tomelį į knygų-herbariumų kolekciją (visuomet nusiperku dėvėtą knygą, jeigu joje randu kokį skaitytojo ar knygos turėtojo paliktą augalą). Vabzdžio šioje kolekcijoje dar neturėjau, tačiau didesnį džiugesį sukėlė tai, kad tuo metu kaip tik galvojau apie kitą vabzdį – uodą, kurį neseniai aptikau ant Prospekto galerijos grindų. Didingai švietė tarsi inkliuzas rožinėje negintaro masėje. Tarsi kažką reklamuotų didelėje šviesdėžėje, kuri nukrito nuo kažkokios parduotuvės fasado ir sutelkė mano žvilgsnį į nebezyziantį padarą.

Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Uodas emulsijoje“ („Failed Fly 003“). 1961/2021 m.
Nicolas Reinhart, „Uodas emulsijoje“ („Failed Fly 003“). 1961/2021 m.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Skudžinsko nuotr.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, kadras iš filmo. 2021–2022 m.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, kadras iš filmo. 2021–2022 m.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, kadras iš filmo. 2021–2022 m.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, kadras iš filmo. 2021–2022 m.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, kadras iš filmo. 2021–2022 m.
Nicolas Reinhart, „Ašaros ir susitraukęs grūdas: fotografinės klaidos istorija“, kadras iš filmo. 2021–2022 m.
Martyna Jurkevičiūtė

Tirpstančio laiko filosofija

Apie Hiroshi Sugimoto parodą „Laiko mašina“ „Hayward“ galerijoje Londone

Skubėjimo, lėkimo, nerimasties pripildytame pasaulyje su didžiule XIX amžiaus kamera nusileidžia japonų menininkas, filosofas Hiroshi Sugimoto (g. 1948), it tikras keliautojas laiku. Klasikinės fotografijos principai menininkui tampa pagrindu išreikšti konceptualioms vizijoms, nuo kurių ir prasideda jo kūrinių kelias. Sugimoto save vadina paskutiniu nespalvotos, tradicinės fotografijos meistru. „Mano kamera veikia kaip laiko mašina“, – teigia menininkas, o jo žodžiai tampa ir parodos pavadinimu.

Hiroshi Sugimoto, „UA teatras, Niujorkas“. 1978 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „UA teatras, Niujorkas“. 1978 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Ankstyviausi žmogaus giminaičiai“. 1994 m. © Hiroshi Sugimoto, Marian Goodman galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Ankstyviausi žmogaus giminaičiai“. 1994 m. © Hiroshi Sugimoto, Marian Goodman galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Konceptualios formos ir matematinis modelis 006“. Sidabro želatinos atspaudai, aliuminis ir plienas. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Konceptualios formos ir matematinis modelis 006“. Sidabro želatinos atspaudai, aliuminis ir plienas. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto „Hayward“ galerijoje su „Jūros peizažų“ serija. R. Smith nuotr.
Hiroshi Sugimoto „Hayward“ galerijoje su „Jūros peizažų“ serija. R. Smith nuotr.
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Jūros peizažų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Jūros peizažų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Žaibų laukai 225“. 2009 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Žaibų laukai 225“. 2009 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Optikos“ serija. Chromogeniniai atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Optikos“ serija. Chromogeniniai atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Portretų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Portretų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
  PUSLAPIS IŠ 29  >>> Archyvas