7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Agnė Narušytė

Fotobloke – „nieko ypatingo“

Vidurio Europos fotoknygų paroda Nacionalinėje dailės galerijoje

„Iš pradžių, kai tik pradėjau dirbti Slovakijoje ir aplinkinėse šalyse, mane nustebino išskirtinis to regiono nuobodumas. Baltijos jūra graži, paplūdimiai malonūs, bet vanduo toks šaltas, kad joje neįmanoma maudytis. Slovakijoje turime Aukštuosius Tatrus, kurie yra gražūs kalnai, bet palyginus su Alpėmis jie atrodo daugiau kaip kalvos. Kai svečiai iš užsienio paprašo jiems parodyti įdomiausias vietas, tu visiškai suglumsti ir pradedi gėdytis, nes nėra nieko išskirtinio. Viskas tam tikra prasme vidutiniška.“ Taip rašo slovakų fotografas Martinas Kolláras, komentuodamas savo knygą „Nieko ypatingo“, išleistą 2007 metais

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Agnė Narušytė

Atkaklūs ir nemėgsta naujovių

Margaritos Matulytės kuruota paroda „Čiabuvių pasakojimai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

„Žmonės geraširdžiai, atviri ir gana vaišingi, bet nemėgsta naujovių. Ne tiktai Bogužiuose, bet ir platesnėje apylinkėje nėra radijo ir perkūnsargių. Žemė nors ir ne per blogiausia, bet gyvena apyskurdžiai.“ Taip rašo pirmosios Lietuvos Respublikos kraštotyrininkai apie kaimo gyventojus.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr. LNDM
Natalija Arlauskaitė

Arnold Odermatt: avarija kaip peizažo menas

Paroda „Karambolage“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Tėvų namuose buvo ir turbūt tebėra vokelis su nuotraukomis, neskirtomis vaikui, o pamačiau jas būdama 6–7 metų. Tai nuotraukos „iš tėčio darbo“, kurių niekada nepasidarė daugiau, kažkaip atsidūrė namuose ir užsiliko: tarpusavyje nesusiję kriminalinės fotografijos pavyzdžiai. Į mašinų avarijas su nukentėjusiais žmonėmis žiūrėti nemėgau, be kita ko, buvo aišku, kad šitų tai jau visai negalima liesti ir matyti, o bažnytinių indų nuotraukos traukė. Kažkiek todėl, kad buvo „menas“, o jo nebuvo itin daug ir jis domino, bet ir todėl, kad šiose nuotraukose slypėjo neaiškumas: jei visa tai nusikaltimo pėdsakai, tai kada jos padarytos – jau indus suradus, anksčiau fotografuojant bažnyčios turtą ar besiruošiant vagystei? Kas gi jas padarė – gerieji ar blogieji? Apie nusikaltimą nieko nežinojau ir klausti nesiryžau, nes pati jaučiausi leistinumo ribą peržengusi, bet vaizdai neramino savo istorija.

Arnold Odermatt, iš parodos „Karambolage“. 1978 m.
© Urs Odermatt, Windisch. Nuosavybė: Galerie Springer Berlin   
Arnold Odermatt, iš parodos „Karambolage“. 1978 m. © Urs Odermatt, Windisch. Nuosavybė: Galerie Springer Berlin   
Arnold Odermatt, iš serijos „Darbo metu“. 1982 m.
© Urs Odermatt, Windisch. Nuosavybė: Galerie Springer Berlin   
Arnold Odermatt, iš serijos „Darbo metu“. 1982 m. © Urs Odermatt, Windisch. Nuosavybė: Galerie Springer Berlin   
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Karambolage“ fragmentas. M.K. nuotr.
Viltė Visockaitė

Ieškant priešnuodžio

14-oji Baltijos trienalė: nesibaigiančios kovos Šiuolaikinio meno centre

Atėjo toks metas, kai visos krizės – ekonominė, ekologinė, migracinė, informacinė ir politinė – persipynė, ir niekas negali dorai paaiškinti, iš kur jos kilo ir kaip jas spręsti, tačiau daugelis skelbiasi radę „sprendimą“ (Mäger, 2016; Herszenhorn, 2018; Applebaum, 2019; Harding, 2018).

Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Agnieszka Polska, „Paklausk sirenos“. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Petro Išoros ir Onos Lozuraitytės architektūros sprendimai. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Jaakko Pallasvuo, „Minkštaknygė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
Danutė Kvietkevičiūtė, „Žolė (skirta M.K. Čiurlioniui)“. 1975 m. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Gedimino P. Gedimino kalnas

Apie parodą „Per visą žvilgsnį“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Gedimino pilies kalnas kalnuotoje šalyje būtų vadinamas kalva. Bet mums jis – kalnas. Ir netgi paaukštintas, kad būtų dar kalnesnis. Dešimtmečius jis buvo jaukus medžių guotas ir į jį lipti būdavo įmanoma net vasarą. Tokį ir prisimenu iš vaikystės – kaip už Katedros pūpsančią galimybę pamatyti miestą kitaip.

Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Agnė Narušytė

Vaškiniai skarabėjai Vilniaus rūsyje

Iš parodos „O ką, jeigu?“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Toks metas, kad nuo studentų baigiamųjų darbų nepabėgsi. Štai užsukau į Vilniaus fotografijos galeriją, o ten savo darbus rodo Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros magistrantai. Eksponavimo vietos pasirinkimas žiūrovui žada žvilgsnį į fotografijos ateitį. Ją nuspėti tikėčiausi ir aš, jei iš anksto nežinočiau, kad medijų kontekste fotografija yra tik vienas iš menininko įrankių ir į ją dėmesį atkreipia tik buvimas fotografijos galerijoje.

Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Natalija Arlauskaitė

Istorija kaip citata

Joano Fontcubertos paroda „Istorijos krizė“ Kauno fotografijos galerijoje

Prieš kelerius metus, prie „Baltų lankų“ vasaros mokyklos stalo Druskininkuose, kalbėjomės su filosofu Algiu Mickūnu apie rašymą: ar greitai, ar ritmingai, ar lengvai. Mickūnas pasakė, kad viskas nieko, bet nepaprastai vargina lyg ir gerai prisimenamų, atmintyje nugulusių citatų sutikrinimas ir išnašų dėliojimas.

 „Mae West portretas“ be datos, iš parodos „Joan Fontcuberta: Istorijos krizė“
„Mae West portretas“ be datos, iš parodos „Joan Fontcuberta: Istorijos krizė“
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Agnė Narušytė

Profesija ir aistra

Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai“ Istorijų namuose

Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai“ – kaip tik naujiesiems Istorijų namams (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius). Šioje Lietuvos nacionalinio muziejaus erdvėje siekiama pasakoti „praeities istorijas dabarčiai“. Baltėnas ir pasakoja istorijas žmonių, kuriuos jis fotografuoja nuo 2015 metų. Bet ne praeities istorijas dabarčiai, o dabarties istorijas – ateičiai.

Arūnas Baltėnas, „Odos meistrai“. Mažeikių raj. 2017 m.
Arūnas Baltėnas, „Odos meistrai“. Mažeikių raj. 2017 m.
Arūnas Baltėnas, „Pasieniečiai“. Vilniaus raj. 2015 m.
Arūnas Baltėnas, „Pasieniečiai“. Vilniaus raj. 2015 m.
Arūnas Baltėnas, „Kalviai“. Mažeikiai. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Kalviai“. Mažeikiai. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Barmenas Antanas Samkus“. Niujorkas. 2018 m.
Arūnas Baltėnas, „Barmenas Antanas Samkus“. Niujorkas. 2018 m.
Arūnas Baltėnas, „Dailės istorikė“. Vilnius. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Dailės istorikė“. Vilnius. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Fotografai“. Kaunas. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Fotografai“. Kaunas. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Kolekcininkas“. Vilnius. 2020
Arūnas Baltėnas, „Kolekcininkas“. Vilnius. 2020
Arūnas Baltėnas, „Lakūnas“. Ignalinos raj., Antalksnė. 2019 m.
Arūnas Baltėnas, „Lakūnas“. Ignalinos raj., Antalksnė. 2019 m.
Paulina Blažytė

Nykstančio gyvenimo ilgesys

Tado Kazakevičiaus paroda „Tai, ko nebebus“ Nacionaliniame muziejuje

Dažnas lietuvis turi kokių nors sąsajų su provincija – gal pats ten užaugo, o galbūt kaime gyvena jo seneliai, dėdės ir tetos, pas kuriuos svečiuojasi per šventes ar kur būdamas vaikas leisdavo atostogas. Ir daug daug ilgesnės buvo tos vaikystės vasaros, galiausiai visuomet pasibaigdavusios bulviakasiu.

Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tadas Kazakevičius, „Aldona ir Stasys“. Vilijampolė, Kaunas. 2015 m.
Tadas Kazakevičius, „Aldona ir Stasys“. Vilijampolė, Kaunas. 2015 m.
Tadas Kazakevičius, „Tolikas ir Dainius“. Jakūbonys, Vilniaus rajonas. 2014 m.
Tadas Kazakevičius, „Tolikas ir Dainius“. Jakūbonys, Vilniaus rajonas. 2014 m.
Tadas Kazakevičius, „Vaikai“. Laumėnai, Ukmergės rajonas. 2016 m.
Tadas Kazakevičius, „Vaikai“. Laumėnai, Ukmergės rajonas. 2016 m.
Agnė Narušytė

Pora metų iki istorijos

Romualdo Požerskio paroda apie baikerius Prospekto galerijoje

Dažnai fotografija veikia ne todėl, kad ji – menas, o, priešingai, kai ji – tik dokumentas. Tokia ji ir yra Romualdo Požerskio parodoje „Neramūs keliautojai“. Kas nebūtų pasiėmęs fotoaparato ir kameros į pirmąją kelionę nauju motociklu aplink Lietuvą kartu su draugais? Tik tas, kas tada tokių daiktų neturėjo. Požerskis 1972 m. dar buvo tik elektrotechnikos studentas, bet nuo 1965 m. jau įnikęs į fotografiją. O 1968 m. įsirašė ir į kino mėgėjų būrelį. Vis dėlto, ką tik įsigijęs motociklą, jis tebuvo nežinomas mėgėjas.

Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Petro avarija“. 1974 m.
Romualdas Požerskis, „Petro avarija“. 1974 m.
  PUSLAPIS IŠ 21  >>> Archyvas