7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Tautvydas Petrauskas

Nuo jie link mes

Virgilijaus Šontos paroda „Mokykla – mano namai“ Fotografijos muziejuje

Parodos „Mokykla – mano namai“ ekspozicijos pradžioje esančioje fotografijoje matau tiesiai į objektyvą žvelgiantį jauną vyrą – Virgilijų Šontą, stovintį šalia pastato, kurio langų rėmų dažai jau gerokai aptrupėję. Jis apsuptas pro langus išlindusių bei kiek toliau lauke už jo stovinčių vaikų.

Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, „Mokykla – mano namai“, parodos fragmentas. 2025 m. E. Tamošiūno nuotr.
Virgilijus Šonta, iš ciklo „Mokykla – mano namai“. 1980–1983 m.
Virgilijus Šonta, iš ciklo „Mokykla – mano namai“. 1980–1983 m.
Virgilijus Šonta, iš ciklo „Mokykla – mano namai“. 1980–1983 m.
Virgilijus Šonta, iš ciklo „Mokykla – mano namai“. 1980–1983 m.
Virgilijus Šonta, iš ciklo „Mokykla – mano namai“. 1980–1983 m.
Virgilijus Šonta, iš ciklo „Mokykla – mano namai“. 1980–1983 m.
Skaidra Trilupaitytė

Dramblys muziejuje, arba fotografijos vaizduotės soduose

Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijos paroda „Gilūs paviršiai“ Vilniaus rotušėje

Virgis mėgsta keliauti ir provokuoti savo sekėjų socialiniuose tinkluose gebėjimą stebėtis. Vengia turistinių vaizdų, daugeliui gyvai ar iš interneto atpažįstamų rakursų, meno istorijos kurse išstudijuotų įžymybių. Netgi jei jos ir patenka į kadrą, tai nebent kaip detalė, kuri tyčia išdidinama, sugretinama su kokia banalybe ir pateikiama „ne tuo“ formatu.

Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Gilūs paviršiai“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Lamausko nuotr.
Virginijus Kinčinaitis, „Paryžius“. 2024 m.
Virginijus Kinčinaitis, „Paryžius“. 2024 m.
Virginijus Kinčinaitis, „Vilnius“. 2024 m.
Virginijus Kinčinaitis, „Vilnius“. 2024 m.
Virginijus Kinčinaitis, „Viena“. 2020 m.
Virginijus Kinčinaitis, „Viena“. 2020 m.
Marija Martinaitytė

Blunkanti laiko kapsulė

Apie Lietuvos meninės fotografijos rinktinę „O tada viskas (iš)blunka“

Specifinė laiko kapsulė, atspindinti Lietuvos meninę fotografiją. Tokius žodžius prisimenu iš knygos „O tada viskas (iš)blunka“ sudarytojų (Geistės Marijos Kinčinaitytės ir Pauliaus Petraičio) įvadinio teksto. Ir tikrai vartydama šį leidinį vis galvoju, kad šie žodžiai prilimpa.

„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
„O tada viskas (iš)blunka“, leidinio fragmentas. 2025 m. G.M. Kinčinaitytės nuotr.
Agnė Narušytė

Tatato maršas

Eglės Vertelkaitės paroda „Sutartinė“ Užupio meno inkubatoriaus galerijoje

Pradeda moters balsas: skrida bitė tatato. Kai tas balsas tęsia per laukelį tatato, prisideda antras balsas ir kartoja skrida bitė tatato. Tatato suskamba vieningai, nors ir besipjaunančiomis sekundomis, virpinančiomis ne tik balso stygas, bet ir nervų skaidulas, plaukelius ant rankų ir skruostų. Tuomet įstoja trečias balsas: skrida bitė tatato. Tatato jau gaudžia vidinių organų-vargonų vamzdynuose, nes pirmoji tik dainuoja tatato tatato, balsu kaldama taktą.

Eglė Vertelkaitė, „Eglė kaip Cindy (C. S.)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Eglė kaip Cindy (C. S.)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Emilės laiškas draugei (M. M.)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Emilės laiškas draugei (M. M.)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, Pranutės piešinys, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m. A. N. nuotr.
Eglė Vertelkaitė, Pranutės piešinys, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m. A. N. nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Burna (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Burna (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Burna (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Burna (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Liežuvis (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Liežuvis (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Liežuvis (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Liežuvis (Eglė)“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Iškoduota sukoduota sutartinė“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Eglė Vertelkaitė, „Iškoduota sukoduota sutartinė“, parodos „Sutartinė“ fragmentas. 2025 m.
Paulina Blažytė

Švelnus stumtelėjimas pokyčių link

Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“

Istorijų namuose karaliauja fotografai humanistai. Antrame aukšte veikia gana didelė Antano Sutkaus paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, pirmajame – mažesnės apimties Artūro Morozovo paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“, kuriame eksponuojamos dvylika globos istorijų, neretai prasidedančių žodžiais „tada, kai pamačiau...“.

Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Artūras Morozovas, „Tada, kai pamačiau Tave“, parodos fragmentas. 2025 m. S. Samsono nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Zyziančios (nomenklatūros) abejonės

Apie parodą „Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ Istorijų namuose

Norėčiau Jus į šį tekstą įvesti lengvai, pradėti pasakojimą nuo drėgme apsivyniojusio miesto, o paskui nepastebimai, lyg riešutus pyrage, išdėlioti sausesnius faktus, po glajumi paslėpti pagrindinį karkasą, kuris gal nėra toks patrauklus kaip švenčių fejerverkai. Tačiau čia taip nepavyks, nes pradžioje svarbu papasakoti, kuo šis tekstas (o gal ir kiti ateityje) skirsis nuo mano anksčiau parašytų. Pradėsiu nuo kiek metalinio, bet naujais žvilgančiais varžteliais suveržto karkaso.

„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2024 m. S. Samsono nuotr.
„Antanas Sutkus. Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“, parodos fragmentas. 2024 m. S. Samsono nuotr.
Paulina Blažytė

Daugiau mėsos!

Onos Julijos Lukas Steponaitytės paroda „Rasa“

Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ veikiančioje menininkės Onos Julijos Lukas Steponaitytės parodoje „Rasa“ eksponuojamos fotografijos, rodančios 2016 m. prasidėjusį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos saugyklos pastato perstatymo procesą ir šiuolaikinių archyvavimo prietaisų infrastruktūros diegimą. „Rasos lašas“ – tai metafora apie tobulas archyvavimo sąlygas.

Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Ona Julija Lukas Steponaitytė, „Rasa“, parodos fragmentas. 2025 m. O.J.L. Steponaitytės nuotr.
Emilija Lipska

Atminties atimtis

Bartoszo Frątczako fotografijų paroda „Ištrynimas“

Ištrinti galima daug ką: pieštuku ne vietoje nubrėžtą liniją, seną gėdingą įrašą iš feisbuko sienos, nereikalingus failus ar net istoriją. Tik kyla klausimas, ar šis veiksmas iš tikrųjų reiškia pabaigą ir užmarštį. Paliekama tuštuma, tačiau prisiminimai taip pat lieka, kartais šmėkščiodami ir vis primindami, kad glūdi kažkur atminties saugyklose. O trauminiai atsiminimai išlieka itin ilgai ir persiduoda kitoms kartoms. Ar įmanoma ištrinti arba falsifikuoti istoriją, kad nebeliktų nė vieno priminimo apie nepatogius praeities įvykius?

Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Bartoszas Frątczakas, „Ištrynimas“, parodos fragmentas, 2024 m. E. Lipskos nuotr.
Paulina Blažytė

Ne tik pamatyti, bet ir pajausti

Algimanto Kunčiaus paroda „Įsiklausymai“

Kai galvoju apie Algimantą Kunčių, pirmiausia galvoju apie Vilnių. Apie troleibusą, suspaudusį savo dumples kaip akordeoną, apie suvargusius latakus, aptrupėjusius langus, apie erdvę kertančius šešėlius ir apie lėkštes languose bei jų atspindžius. Pamenu, kad pirmą kartą pamačiusi kūrinį „Reminiscencijos, 5A“ (1975) ne iki galo supratau, kas vyksta. Tuo metu žavėjausi truputį kitokia fotografija ir Kunčiaus stebėsena man buvo gal kiek per subtili, per sunkiai susekama. Bet jau tada supratau, kad, be unikalaus vizualinio lygmens, šitoje ramybėje esama kažkokio emocinio intensyvumo. Kad savo fotografijomis menininkas pasakoja apie visiškai išrengtą buvimą – kaip tais momentais, kai virtuvėje plauni indus, fone trankosi gerai pažįstama muzika ir staiga tarsi išnirusi iš transo supranti: aš gyvenu.

Algimantas Kunčius, „Reminiscensijos, 12“. 1980 m.
Algimantas Kunčius, „Reminiscensijos, 12“. 1980 m.
Algimantas Kunčius, „Reminiscensijos, 110“. 1985 m.
Algimantas Kunčius, „Reminiscensijos, 110“. 1985 m.
Algimantas Kunčius, „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, ciklas „Žiūrėjimas į langus“, 1979 m. „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, ciklas „Žiūrėjimas į langus“, 1979 m. „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, ciklas „Žiūrėjimas į langus“, 1979 m. „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, ciklas „Žiūrėjimas į langus“, 1979 m. „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
ciklas „Žiūrėjimas į langus“, 1979 m. „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
ciklas „Žiūrėjimas į langus“, 1979 m. „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Algimantas Kunčius, „Įsiklausymai“, parodos fragmentas, 2024 m. A. Valiaugos nuotr.
Karina Simonson

Nuo Papilės iki Johanesburgo

Apie parodą „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Prireikė kelių dienų, kad suvokčiau faktą: LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje pagaliau atidaryta ilgai laukta fotografo Davido Goldblatto kūrybos paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“. Nuoširdžiai dėkoju kuratorei Karolinai Ziębińskai, Goldblatto šeimai ir galerijos vadovei bei komandai už šio stebuklo sukūrimą.

„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Davidas Goldblattas fotografuoja memorialinį akmenį Šiaudinės miške. Ši nuotrauka atidaro NDG parodą – tai vienintelė jo nuotrauka, padaryta per visą kelionę Lietuvoje. 2015 m. K. Simonson nuotr.
Davidas Goldblattas fotografuoja memorialinį akmenį Šiaudinės miške. Ši nuotrauka atidaro NDG parodą – tai vienintelė jo nuotrauka, padaryta per visą kelionę Lietuvoje. 2015 m. K. Simonson nuotr.
Steponas Adomavičius rodo kelią į Šiaudynės mišką Ronui ir Davidui Goldblattams. 2015 m. K. Simonson nuotr.
Steponas Adomavičius rodo kelią į Šiaudynės mišką Ronui ir Davidui Goldblattams. 2015 m. K. Simonson nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 31  >>> Archyvas