7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Marija Martinaitytė

Iš salos į salą

Pokalbis su taivaniete menininke Chia-Yun Wu

Gegužės mėnesį į Nidos meno koloniją iš Taivano atvyko menininkė Chia-Yun Wu. Ši meno rezidencija yra tarptautinio fotografijos simpoziumo „NIDA. Sutikti fotografiją“ dalis. Iš 102 kandidatų menininkė komisijos buvo atrinkta vienbalsiai. Chia-Yun Wu koncentruojasi į meno tarpdiscipliniškumą ir savo darbuose jungia kino kalbą, fotografiją, kitas medijas bei meno formas.

Chia-Yun Wu. Asmeninio archyvo nuotr.
Chia-Yun Wu. Asmeninio archyvo nuotr.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, instaliacijos „Sąmonga akimirka" fragmentas. 2021 m.
Chia-Yun Wu, instaliacijos „Sąmonga akimirka" fragmentas. 2021 m.
Agnė Narušytė

Šviesa ir Šešėlis!

Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ Istorijų namuose

837 stiklo ir celiulioido fotoplokštelių negatyvai su užrašu „Ingelevičius“ septynis dešimtmečius ramiai sau gulėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose. Kartais tarpukario Kauno vaizdai buvo naudojami kaip ikonografinė medžiaga. Ir viskas. Jie neegzistavo kaip autoriaus kūryba. Net ir autoriaus nebuvo, nors jis minimas fotografijos istorijose kaip viena iš daugelio paraštinių figūrų. Fotografijos archyvai dažnai būna už meno ir vizualiosios kultūros istorijos ribų, nepasiekiami menotyrininkų radarais. Juos pridengia ne tik fizinės durys ar stalčiai, ne tik biurokratinės procedūros, kurias reikia įveikti norint patekti į archyvą. Dar neišryškinti negatyvai – iš tiesų nematomi, kol jų kas nors nenuskenuoja ar neatspausdina. Juodą dangų ir baltus žmonių šešėlius galima mėginti apversti mintyse, bet vis tiek tai bus netikras vaizdas. Po tokių pratybų pozityvinis atspaudas visada nustebina.

Antanas Ingelevičius, Moterys Kauno prieplaukoje. XX a. 3 deš.
Antanas Ingelevičius, Moterys Kauno prieplaukoje. XX a. 3 deš.
Antanas Ingelevičius, Asmeninukė
Antanas Ingelevičius, Asmeninukė
Antanas Ingelevičius, L. Zamenhofo gatvė nuo Prieplaukos kranto gatvės pusės (dab. Karaliaus Mindaugo prospektas. 1925– 
1930 m.
Antanas Ingelevičius, L. Zamenhofo gatvė nuo Prieplaukos kranto gatvės pusės (dab. Karaliaus Mindaugo prospektas. 1925– 1930 m.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Paulina Blažytė

Šešėliuose

Vivian Maier ir jos paroda „Nepaskelbta“ Turino Karališkajame muziejuje

Apie Vivian Maier pirmą kartą sužinojau prieš kelerius metus internete aptikusi menininkei dedikuotą dokumentiką: „Vivianos Maier atradimas“ („Finding Vivian Maier“, 2013). Istorija sudomino, tačiau buvau studentė, o filmo transliacija internetu mokama, pataupiau ir atidėjau. Tad pažintis neįvyko, kol nesulaukiau antro paraginimo pavasarį, kai menininkės parodoje „Nepaskelbta“ („Inedita“) Turino Karališkajame muziejuje apsilankiusi draugė pasakė: „Būtinai nueik, tau patiks.“

Vivien Maier, Autoportretas. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Vivien Maier, Autoportretas. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Vivien Maier, Čikaga II. 1963 m. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Vivien Maier, Čikaga II. 1963 m. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Vivien Maier, Čikaga II. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Vivien Maier, Čikaga II. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Agnė Narušytė

Nuobodulys ir kraujas

Rytų Vokietijos fotografijos paroda „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Sako: atskirkime kultūrą nuo politikos. Politikai naudą gaudo, kariai ginklus galanda, o menininkai guodžia mūsų sielas. Kultūra – tokia oazė, kur visi gali prisiglausti. Nuo visų negandų. Anksčiau šia mintimi tarsi nebuvo priežasčių abejoti. Tautos išrinktieji rūpinosi savo gerove, o skurdžiame kultūros rezervate bent jau buvo saugu. Tačiau šalia prasidėjus karui, saugumo jausmas dingo. Paaiškėjo, kad kultūros atsiribojimas nuo politikos Rusijoje pagimdė pabaisas.

Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Marija Martinaitytė

Laisvė laisvei (ne)trukdo

Paroda „Šonta. Iš archyvų“

Ką Šonta veikia Naujininkuose? Nedideliame bute įsikūrusioje erdvėje „išgirsti“ vyksta Augusto Čičelio, Viktorijos Kolbešnikovos ir Adomo Narkevičiaus kuruojama Virgilijaus Šontos fotografijų paroda. Maža erdvė netrukdo atskleisti ne tik aktualias temas, bet ir renkamo queer archyvo dalį. O pati namų atmosfera tampa lyg nuoroda į vieną iš fotografo serijų „Mokykla – mano namai“ pavadinimą. Tačiau šiuose namuose apgyvendinami ne tik Šontos darbai, bet ir iš jų gimstančios mintys apie laisvę ir tapatybę.

Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Studijoje“, 1991. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Studijoje“, 1991. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Viktorija Mištautaitė

Nebuvimo pilnatvė

Remigijaus Treigio personalinė paroda Baroti galerijoje Klaipėdoje

„Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“ – taip vadinasi dvejus metus kurtas fotomenininko Remigijaus Treigio mistinis ciklas. Neapleidžia klausimas, kodėl kūryboje toks svarbus nebuvimas. Siekis priartėti prie lengvai neapčiuopiamos esmės mums jau pažįstamas iš Remigijaus Treigio su Benu Šarka dueto kūrybos. Jų vaizdiniame dialoge egzistuoja tik jiems žinoma erdvė, kurioje kažkur tarp ryto spindulių ir jų vidinio, tarpusavyje suderinto kompaso laiko nėra (#laikonėra).

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Agnė Narušytė

Apie kitų skausmą Ukrainoje

Paroda Vilniaus geležinkelio stoties perone

Nuo bombardavimų pajuodusiame mieste raudona paklodė su juodais taškeliais atrodo ne vietoje. Neturi čia būti tokių spalvų. Jos priklauso kitam pasauliui. Jaukumo, vilčių, kasdienybės. Gelbėtojų neštuvais skubiai išnešama gimdyvė tą boružės raštą rinkosi meilės apsaugotam kūdikio gyvenimui. O gal tokia tiesiog pasitaikė Mariupolio ligoninėje, kurią atakavo Rusija. Apanglėję medžiai, tušti langai ir juoda žemė. Raudonas čia gali būti nebent kraujas. Netinka šitas gero gyvenimo atributas, skaudžiai primenantis, kokia ateitis sunaikinta. Todėl ši nuotrauka įsimena ir dažnai iliustruoja pasakojimus apie Rusijos nusikaltimus Ukrainoje. Dabar ji pakabinta ir ant metalinės tvoros išilgai bėgių, kuriais vyksta geležinkelio tranzitas iš Maskvos ir Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį ir atgal.

Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. M. Ambrazo nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. M. Ambrazo nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. Organizatorių nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. Organizatorių nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. O. Posaškovos nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. O. Posaškovos nuotr.
Vilniaus geležinkelio stotyje. O. Posaškovos nuotr.
Vilniaus geležinkelio stotyje. O. Posaškovos nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Laiko nėra

Pokalbis su aktoriumi, režisieriumi ir vizualiosios kalbos vedliu Benu Šarka

„Melas – pasaulio tvarkos principas, bet tai yra žodžių pagalba“, – taip prasideda pokalbis, kuriam išankstinis pasiruošimas negalioja. Patys dėliojasi sakiniai, pasakojimas, atrodo, buvo padiktuotas iš anksčiau ar net iš aukščiau. Kovo 11-ąją su menininku susitikome pasikalbėti apie jo socialiniuose tinkluose kuriamą Mėmelio fotografijų ciklą. Beno draugai Raimundas Urbonas ir Ovidijus Petkevičius tampa mūsų veiksmo ir pokalbio pradžia.

Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Namas 22 / Kher 22

Andrew Miksio paroda „Baxt“ MO muziejuje

Vestuvinė Liubos suknelė užpildo erdvę tarp U forma sustatytų, vaišėmis apkrautų stalų. Gėlių puokštė jos rankose „kalbasi“ su tapetų, „auksinių“ ir tiulinių užuolaidų, suolus dengiančių raudonų užtiesalų gėlėmis. Visą tą margumyną „permuša“ balta suknelės piramidė. Ši 2001 m. užfiksuota Andrew Miksio fotografija jau tapo tarsi ikona.

Andrew Miksys, „Zarina“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“. 2001 m.
Andrew Miksys, „Zarina“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“. 2001 m.
Andrew Miksio parodos „Baxt“ atidarymo akimirka. MO muziejus. A. Papievytės nuotr.
Andrew Miksio parodos „Baxt“ atidarymo akimirka. MO muziejus. A. Papievytės nuotr.
Andrew Miksys, Sandus, Žagarė,  iš ciklo „Baxt“. 2019 m.
Andrew Miksys, Sandus, Žagarė, iš ciklo „Baxt“. 2019 m.
Andrew Miksys, Spartak, Pajuodupis,  iš ciklo „Baxt“. 2006 m.
Andrew Miksys, Spartak, Pajuodupis, iš ciklo „Baxt“. 2006 m.
Andrew Miksys, „Namas 22 #11“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2017 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Namas 22 #11“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2017 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Plastikinės gėlės ir kava“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Plastikinės gėlės ir kava“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Radijo aparatas ir kolonėlė“, Seredžius, iš ciklo „Baxt“, 2001 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Radijo aparatas ir kolonėlė“, Seredžius, iš ciklo „Baxt“, 2001 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, parodos „Baxt“ vaizdas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, parodos „Baxt“ vaizdas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Pas serbus

Novi Sado avangardo paroda „Nestabilios praktikos“ Kauno fotografijos galerijoje

Į Serbiją su Gintaru Zinkevičiumi skridome dar tik prasidedant omikrono bangai. Iš Belgrado Nikolos Teslos oro uosto į Novi Sadą važiavome per lygumas, artėdami pamatėme Fruškos kalną. Vėliau sužinosime, kad tai – tik kalva.

Katalin Ladik, „Šamano eilės“, performansas Zagrebe, 1974 m.
Katalin Ladik, „Šamano eilės“, performansas Zagrebe, 1974 m.
Grupė KÔD ir draugai dalyvauja Novi Sado universiteto Studentų kultūros centro renginyje „Vieša meno klasė“, 1970 m.
Grupė KÔD ir draugai dalyvauja Novi Sado universiteto Studentų kultūros centro renginyje „Vieša meno klasė“, 1970 m.
Slobodan Tišma, „Kubas“, 1970 m.
Slobodan Tišma, „Kubas“, 1970 m.
Judita Šalgo, „Mano N minutės“, grupiniai skaitymai UPIDIV galerijoje, Novi Sade, 1979 m.
Judita Šalgo, „Mano N minutės“, grupiniai skaitymai UPIDIV galerijoje, Novi Sade, 1979 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, paroda „Knyga kaip atradimų vieta“, dalyvauja Marina Abramović, Balintas Szombathy, Katalin Ladik, Slobodanas Tišma, Mirko Radojičićius, Dejanas Poznanovićius, 1974 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, paroda „Knyga kaip atradimų vieta“, dalyvauja Marina Abramović, Balintas Szombathy, Katalin Ladik, Slobodanas Tišma, Mirko Radojičićius, Dejanas Poznanovićius, 1974 m.
Bogdanka Poznanović, „Kasečių kūnai“, intermedijų performansas, 1973 m.
Bogdanka Poznanović, „Kasečių kūnai“, intermedijų performansas, 1973 m.
Aleksandar Davić, kadras iš filmo „Bausmė ir laisvė“, 1991 m.
Aleksandar Davić, kadras iš filmo „Bausmė ir laisvė“, 1991 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, „Balandžio susitikimai – išplėstinės medijos festivalis“, dalyvauja Josephas Beuysas, Dejanas Poznanovićius, László Kerekesas, Nuša Dragan, Bogdanka Poznanović, Goranas Đorđevićius, Studentų kultūros centras, Belgradas, 1974 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, „Balandžio susitikimai – išplėstinės medijos festivalis“, dalyvauja Josephas Beuysas, Dejanas Poznanovićius, László Kerekesas, Nuša Dragan, Bogdanka Poznanović, Goranas Đorđevićius, Studentų kultūros centras, Belgradas, 1974 m.
  PUSLAPIS IŠ 24  >>> Archyvas