7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Natalija Arlauskaitė

Šviesos kambaryje

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės šilkinės šventųjų fotografijos

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės „Acheiropitos“ labai tinka mažoms, net ankštokoms galerijos „Artifex“ erdvėms: nors darbai dideli, jie atkeliauja iš bažnytinės buities, palėpės ar nudėvėtų audinių spintos. Šventųjų atvaizdais tapę saulėje išblukęs šilkas ar byrantis aksomas – tik puošnumo pėdsakas, darbinis paveikslo audinių sluoksnis, sulankstytas ir laukiantis galutinio sudūlėjimo.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Pranciškaus vizija“
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Pranciškaus vizija“
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.

Gintauto Trimako fenomenas

Agnė Narušytė atsako į Monikos Krikštopaitytės klausimus

Kovo 23 d. – balandžio 10 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Didžioji g. 19 / Stiklių g. 4) atidaryta menininko Gintauto Trimako personalinė paroda „#Slinktys #Dariniai #Spalva“. Jos proga, nedrįsdama praleisti specifinių žinių reikalaujančio fotografijos konteksto, apie Gintautą Trimaką kartu pamąstyti kviečiu ne kartą jo darbus analizavusią kolegę Agnę Narušytę.

M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
Agnė Narušytė

Iš Vilniaus į Palangą su Kunčiumi

„Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (sudarė Onutė Butkutė ir Algimantas Kunčius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2020) ir „Prie jūros. Palanga 1965–2015“ (sudarė Ieva Meilutė-Svinkūnienė ir Gintaras Česonis, Kauno fotografijos galerija, 2020)

Radau būdą pakeliauti! Varčiau du naujus Algimanto Kunčiaus fotografijų albumus. Vienas teleportavo į praėjusio amžiaus 7–8-ojo dešimtmečių Vilnių, dar prieš man gimstant. Pradėjęs nuo geležinkelio stoties, pasižvalgęs po Užupį ir Gorkio (dabar Didžiąją ir Pilies) gatvę, apėjęs katedrą, vaizdų pasakotojas pereina Lenino (dabar Gedimino) prospektu, žvilgteli į kitą Neries krantą. Kitas albumas pakviečia ten, kur dabar visiems norisi, bet negalima – į Palangą, o ji keliauja laiku nuo 1965 iki 2015 metų. Vėl patyriau, ką gali sena gera fotografija – ta, kuri gaudo, kas akiai ir minčiai nepagaunama, sustingdytas akimirkas verčia paveikslais, kad galėtume patyrinėti patį laiką.

Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, knygos „Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (Lietuvos nacionalinis muziejus) viršelis. 2020 m.
Algimantas Kunčius, knygos „Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (Lietuvos nacionalinis muziejus) viršelis. 2020 m.
Algimantas Kunčius, „Pavasaris senamiesčio kieme“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Pavasaris senamiesčio kieme“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Kiemas M. Gorkio (dabar Pilies) gatvėje“. 1964, 1967 m.
Algimantas Kunčius, „Kiemas M. Gorkio (dabar Pilies) gatvėje“. 1964, 1967 m.
Algimantas Kunčius, „Žaidimai L. Giros (dabar Vilniaus) gatvėje“. 1964 m.
Algimantas Kunčius, „Žaidimai L. Giros (dabar Vilniaus) gatvėje“. 1964 m.
Martyna Jurkevičiūtė

Atminkime jų vardus

Aktyvizmas mene

Praėjusių metų gegužės mėnesį su Georgo Floydo nužudymu pasaulis dar kartą paliudijo Jungtinių Amerikos Valstijų sisteminį rasizmą ir smurtą, tai tapo dešimtmečius besitęsiančią kovą su rasizmu atgaivinusia kibirkštimi.

Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Agnė Narušytė

Ateitis geresnė už status quo

Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“ ant MO muziejaus sienos ir Lietuvos aktualijos

Du įvykiai vėl man susiejo Lietuvą su Baltarusija. Pirmasis prasidėjo maloniu pasivaikščiojimu (be kaukės!) jau sutemusia, bet kažkodėl neapšviesta Pylimo gatve. Ėjau pažiūrėti ant baltos MO muziejaus sienos projektuojamų fotografijų, kuriose – prieš Lukašenkos režimą protestuojančios moterys.

Irina Arеchouskaja, „Sulaikymai moterų marše Minske“
Irina Arеchouskaja, „Sulaikymai moterų marše Minske“
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.

Savas laiko matas

Agnė Narušytė kalbina fotografę, menininkę Dovilę Dagienę

Karantino laikotarpis iš tiesų man primena pastarųjų metų kūrybinę praktiką, kai fotografuodama dangaus kūnus valandų valandas praleidau atskirtyje nuo išorinio pasaulio, kantriai skaičiuodama laikmatyje slenkančias minutes.

Dovilė Dagienė, „Viltis#1. Nepatvirtinto autentiškumo meteoritiniai akmenys“. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Viltis#1. Nepatvirtinto autentiškumo meteoritiniai akmenys“. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Saulė visada šviečia virš debesų. Parnu, 2019“, du popieriniai negatyvai, sidabro želatininiai atspaudai, 4x5’in, 1/1. 2019 m.
Dovilė Dagienė, „Saulė visada šviečia virš debesų. Parnu, 2019“, du popieriniai negatyvai, sidabro želatininiai atspaudai, 4x5’in, 1/1. 2019 m.
Dovilė Dagienė, „Sustabdyta šviesa: Dvi Saulės“, popierinis negatyvas, sidabro želatininis atspaudas, 4x5ín, 1/1, Atina. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Sustabdyta šviesa: Dvi Saulės“, popierinis negatyvas, sidabro želatininis atspaudas, 4x5ín, 1/1, Atina. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Sustabdyta šviesa: Dvi Saulės“, popierinis negatyvas, sidabro želatininis atspaudas, 4x5ín, 1/1, Atina. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Sustabdyta šviesa: Dvi Saulės“, popierinis negatyvas, sidabro želatininis atspaudas, 4x5ín, 1/1, Atina. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Sustabdyta šviesa: Dvi Saulės“, popierinis negatyvas, sidabro želatininis atspaudas, 4x5ín, 1/1, Atina. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Sustabdyta šviesa: Dvi Saulės“, popierinis negatyvas, sidabro želatininis atspaudas, 4x5ín, 1/1, Atina. 2018 m.
Dovilė Dagienė, „Boja Kuršių mariose“. 2016 m.
Dovilė Dagienė, „Boja Kuršių mariose“. 2016 m.
Dovilė Dagienė, iš serijos „Berniukas su lazda“. 2015 m.
Dovilė Dagienė, iš serijos „Berniukas su lazda“. 2015 m.
Dovilė Dagienė, iš serijos „Berniukas su lazda“. 2015 m.
Dovilė Dagienė, iš serijos „Berniukas su lazda“. 2015 m.
Agnė Narušytė

Fotografijos režimai

Natalija Arlauskaitė. Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine. Vilniaus universiteto leidykla, 2020.

Kada, jei ne dabar, aptarinėti knygas? Imu iš fotografijai skirtos lentynos nedidelę, juodais kartoniniais viršeliais, juodais puslapiais, baltomis raidėmis. Sustabdo įrašas baltu rašalu juodame priešlapyje: „Agnei – per atokvėpį Nidoje. N. 09.10“. Atokvėpis – tai tarptautinis fotografijos simpoziumas, kai norint pasiklausyti paskaitų tereikėjo kaukių. N. – tai Natalija Arlauskaitė.

L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
Paulina Blažytė

Įvairovė kaip šventė

Mildos Vyšniauskaitės fotografijų serija „Boys“

Nors Mildos Vyšniauskaitės fotografijų paroda „Boys“ baigė veikti dar lapkričio viduryje, ją vis kartkartėmis prisimindavau. Mano atmintyje paroda iškildavo kaltinimo pavidalu – kaltinimo, nes taip apie ją ir neparašiau, nors tai atrodė svarbu ir reikalinga. Kirtimų kultūros centre eksponuotas projektas „Boys“ nusipelnė būti aptartas, nes jį plėtodama menininkė pasirinko temą, kuriai Lietuvoje dar skiriama ryškiai per mažai dėmesio, – savo fotografijomis ji analizuoja modernią vyriškumo sampratą queer ir drag judėjimų kontekste.

Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Ignas Kazakevičius

Soft Fusion

Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“

Šių metų jau tradicine tapusios Fotografijos šventės paroda Klaipėdoje šį kartą dėl mums jau įprasto ir paraleline realybe tapusio karantino natūraliai skilo į dvi dalis. Visumą matote virtualioje erdvėje. Tikroji paroda lieka už kadro ir tai tik pakursto tyrinėjimo aistrą, skatina smalsumą, naują konteksto įvertinimą, netgi naujo kūrimą.

Violeta Bubelytė, „Kalta esi“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Kalta esi“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Melancholija“. 2015 m.
Violeta Bubelytė, „Melancholija“. 2015 m.
Violeta Bubelytė, „Mes atėjom jums nusilenkti“. 2020 m.
Violeta Bubelytė, „Mes atėjom jums nusilenkti“. 2020 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White“. 1992–1997 m.
Aleksandras Čekmeniovas, iš serijos „Black & White“. 1992–1997 m.
Arūnas Kulikauskas, „AmeriCan“, iš parodos „Paskutinė“
Arūnas Kulikauskas, „AmeriCan“, iš parodos „Paskutinė“
Arūnas Kulikauskas, „Rio“, iš parodos „Paskutinė“
Arūnas Kulikauskas, „Rio“, iš parodos „Paskutinė“
Julija Selezniova

Perkąsti instrukciją

Monikos Balu paroda „Garsinė komunikacija“ Kauno fotografijos galerijoje

Kauno fotografijos galerija tęsia parodinę veiklą išraiškinguose galerijos languose bei langinėse. Pirmojoje parodoje konceptualiai pristatytas Romo Juškelio fotografijų ciklas „Žmonės ir manekenai“, transformavęs galerijos langus į Laisvės alėjos parduotuvių vitrinas, iš kurių į praeivius žvelgė sustingę manekenai. Gruodžio 30 d. galerija pristatė parodą „Garsinė komunikacija“, leidžiančią susipažinti su Nyderlanduose gyvenančios menininkės Monikos Balu (Balukevičiūtė, g. 1994) kūryba.

Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
Monika Balu, „Garsinė komunikacija“, fragmentas. G. Česonio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas