7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Agnė Narušytė

Vaškiniai skarabėjai Vilniaus rūsyje

Iš parodos „O ką, jeigu?“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Toks metas, kad nuo studentų baigiamųjų darbų nepabėgsi. Štai užsukau į Vilniaus fotografijos galeriją, o ten savo darbus rodo Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros magistrantai. Eksponavimo vietos pasirinkimas žiūrovui žada žvilgsnį į fotografijos ateitį. Ją nuspėti tikėčiausi ir aš, jei iš anksto nežinočiau, kad medijų kontekste fotografija yra tik vienas iš menininko įrankių ir į ją dėmesį atkreipia tik buvimas fotografijos galerijoje.

Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Natalija Arlauskaitė

Istorija kaip citata

Joano Fontcubertos paroda „Istorijos krizė“ Kauno fotografijos galerijoje

Prieš kelerius metus, prie „Baltų lankų“ vasaros mokyklos stalo Druskininkuose, kalbėjomės su filosofu Algiu Mickūnu apie rašymą: ar greitai, ar ritmingai, ar lengvai. Mickūnas pasakė, kad viskas nieko, bet nepaprastai vargina lyg ir gerai prisimenamų, atmintyje nugulusių citatų sutikrinimas ir išnašų dėliojimas.

 „Mae West portretas“ be datos, iš parodos „Joan Fontcuberta: Istorijos krizė“
„Mae West portretas“ be datos, iš parodos „Joan Fontcuberta: Istorijos krizė“
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Parodos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Agnė Narušytė

Profesija ir aistra

Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai“ Istorijų namuose

Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai“ – kaip tik naujiesiems Istorijų namams (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius). Šioje Lietuvos nacionalinio muziejaus erdvėje siekiama pasakoti „praeities istorijas dabarčiai“. Baltėnas ir pasakoja istorijas žmonių, kuriuos jis fotografuoja nuo 2015 metų. Bet ne praeities istorijas dabarčiai, o dabarties istorijas – ateičiai.

Arūnas Baltėnas, „Odos meistrai“. Mažeikių raj. 2017 m.
Arūnas Baltėnas, „Odos meistrai“. Mažeikių raj. 2017 m.
Arūnas Baltėnas, „Pasieniečiai“. Vilniaus raj. 2015 m.
Arūnas Baltėnas, „Pasieniečiai“. Vilniaus raj. 2015 m.
Arūnas Baltėnas, „Kalviai“. Mažeikiai. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Kalviai“. Mažeikiai. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Barmenas Antanas Samkus“. Niujorkas. 2018 m.
Arūnas Baltėnas, „Barmenas Antanas Samkus“. Niujorkas. 2018 m.
Arūnas Baltėnas, „Dailės istorikė“. Vilnius. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Dailės istorikė“. Vilnius. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Fotografai“. Kaunas. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Fotografai“. Kaunas. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Kolekcininkas“. Vilnius. 2020
Arūnas Baltėnas, „Kolekcininkas“. Vilnius. 2020
Arūnas Baltėnas, „Lakūnas“. Ignalinos raj., Antalksnė. 2019 m.
Arūnas Baltėnas, „Lakūnas“. Ignalinos raj., Antalksnė. 2019 m.
Paulina Blažytė

Nykstančio gyvenimo ilgesys

Tado Kazakevičiaus paroda „Tai, ko nebebus“ Nacionaliniame muziejuje

Dažnas lietuvis turi kokių nors sąsajų su provincija – gal pats ten užaugo, o galbūt kaime gyvena jo seneliai, dėdės ir tetos, pas kuriuos svečiuojasi per šventes ar kur būdamas vaikas leisdavo atostogas. Ir daug daug ilgesnės buvo tos vaikystės vasaros, galiausiai visuomet pasibaigdavusios bulviakasiu.

Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tado Kazakevičiaus parodos fragmentas
Tadas Kazakevičius, „Aldona ir Stasys“. Vilijampolė, Kaunas. 2015 m.
Tadas Kazakevičius, „Aldona ir Stasys“. Vilijampolė, Kaunas. 2015 m.
Tadas Kazakevičius, „Tolikas ir Dainius“. Jakūbonys, Vilniaus rajonas. 2014 m.
Tadas Kazakevičius, „Tolikas ir Dainius“. Jakūbonys, Vilniaus rajonas. 2014 m.
Tadas Kazakevičius, „Vaikai“. Laumėnai, Ukmergės rajonas. 2016 m.
Tadas Kazakevičius, „Vaikai“. Laumėnai, Ukmergės rajonas. 2016 m.
Agnė Narušytė

Pora metų iki istorijos

Romualdo Požerskio paroda apie baikerius Prospekto galerijoje

Dažnai fotografija veikia ne todėl, kad ji – menas, o, priešingai, kai ji – tik dokumentas. Tokia ji ir yra Romualdo Požerskio parodoje „Neramūs keliautojai“. Kas nebūtų pasiėmęs fotoaparato ir kameros į pirmąją kelionę nauju motociklu aplink Lietuvą kartu su draugais? Tik tas, kas tada tokių daiktų neturėjo. Požerskis 1972 m. dar buvo tik elektrotechnikos studentas, bet nuo 1965 m. jau įnikęs į fotografiją. O 1968 m. įsirašė ir į kino mėgėjų būrelį. Vis dėlto, ką tik įsigijęs motociklą, jis tebuvo nežinomas mėgėjas.

Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Petro avarija“. 1974 m.
Romualdas Požerskis, „Petro avarija“. 1974 m.
Natalija Arlauskaitė

Šviesos kambaryje

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės šilkinės šventųjų fotografijos

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės „Acheiropitos“ labai tinka mažoms, net ankštokoms galerijos „Artifex“ erdvėms: nors darbai dideli, jie atkeliauja iš bažnytinės buities, palėpės ar nudėvėtų audinių spintos. Šventųjų atvaizdais tapę saulėje išblukęs šilkas ar byrantis aksomas – tik puošnumo pėdsakas, darbinis paveikslo audinių sluoksnis, sulankstytas ir laukiantis galutinio sudūlėjimo.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Kotryna Aleksandrietė“
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Pranciškaus vizija“
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, „Šv. Pranciškaus vizija“
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas M.K. nuotr.

Gintauto Trimako fenomenas

Agnė Narušytė atsako į Monikos Krikštopaitytės klausimus

Kovo 23 d. – balandžio 10 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Didžioji g. 19 / Stiklių g. 4) atidaryta menininko Gintauto Trimako personalinė paroda „#Slinktys #Dariniai #Spalva“. Jos proga, nedrįsdama praleisti specifinių žinių reikalaujančio fotografijos konteksto, apie Gintautą Trimaką kartu pamąstyti kviečiu ne kartą jo darbus analizavusią kolegę Agnę Narušytę.

M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
Agnė Narušytė

Iš Vilniaus į Palangą su Kunčiumi

„Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (sudarė Onutė Butkutė ir Algimantas Kunčius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2020) ir „Prie jūros. Palanga 1965–2015“ (sudarė Ieva Meilutė-Svinkūnienė ir Gintaras Česonis, Kauno fotografijos galerija, 2020)

Radau būdą pakeliauti! Varčiau du naujus Algimanto Kunčiaus fotografijų albumus. Vienas teleportavo į praėjusio amžiaus 7–8-ojo dešimtmečių Vilnių, dar prieš man gimstant. Pradėjęs nuo geležinkelio stoties, pasižvalgęs po Užupį ir Gorkio (dabar Didžiąją ir Pilies) gatvę, apėjęs katedrą, vaizdų pasakotojas pereina Lenino (dabar Gedimino) prospektu, žvilgteli į kitą Neries krantą. Kitas albumas pakviečia ten, kur dabar visiems norisi, bet negalima – į Palangą, o ji keliauja laiku nuo 1965 iki 2015 metų. Vėl patyriau, ką gali sena gera fotografija – ta, kuri gaudo, kas akiai ir minčiai nepagaunama, sustingdytas akimirkas verčia paveikslais, kad galėtume patyrinėti patį laiką.

Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, knygos „Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (Lietuvos nacionalinis muziejus) viršelis. 2020 m.
Algimantas Kunčius, knygos „Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (Lietuvos nacionalinis muziejus) viršelis. 2020 m.
Algimantas Kunčius, „Pavasaris senamiesčio kieme“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Pavasaris senamiesčio kieme“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Kiemas M. Gorkio (dabar Pilies) gatvėje“. 1964, 1967 m.
Algimantas Kunčius, „Kiemas M. Gorkio (dabar Pilies) gatvėje“. 1964, 1967 m.
Algimantas Kunčius, „Žaidimai L. Giros (dabar Vilniaus) gatvėje“. 1964 m.
Algimantas Kunčius, „Žaidimai L. Giros (dabar Vilniaus) gatvėje“. 1964 m.
Martyna Jurkevičiūtė

Atminkime jų vardus

Aktyvizmas mene

Praėjusių metų gegužės mėnesį su Georgo Floydo nužudymu pasaulis dar kartą paliudijo Jungtinių Amerikos Valstijų sisteminį rasizmą ir smurtą, tai tapo dešimtmečius besitęsiančią kovą su rasizmu atgaivinusia kibirkštimi.

Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Agnė Narušytė

Ateitis geresnė už status quo

Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“ ant MO muziejaus sienos ir Lietuvos aktualijos

Du įvykiai vėl man susiejo Lietuvą su Baltarusija. Pirmasis prasidėjo maloniu pasivaikščiojimu (be kaukės!) jau sutemusia, bet kažkodėl neapšviesta Pylimo gatve. Ėjau pažiūrėti ant baltos MO muziejaus sienos projektuojamų fotografijų, kuriose – prieš Lukašenkos režimą protestuojančios moterys.

Irina Arеchouskaja, „Sulaikymai moterų marše Minske“
Irina Arеchouskaja, „Sulaikymai moterų marše Minske“
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 21  >>> Archyvas