7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Monika Krikštopaitytė

Amžinosios močiutės

Arūno Baltėno paroda „Namų tyloj“ Kauno fotografijos galerijoje

Užtenka turėti vieną vienintelę močiutę arba senelį, kad suprastum Arūno Baltėno parodą „Namų tyloj“. Kad sustingtum prie kiekvienos mažos fotografijos ir mėgintum it siurblys viską sutraukti į save arba atspindėtum lyg veidrodinė kamera savyje įrašytus vaizdus, kurie ima gausti iš užmaršties glūdumų kaip Austerlicui (pagrindinis W.G. Sebaldo knygos veikėjas, vaikystėje atskirtas nuo saviškių), verdamiesi ir užgriūdami tarsi kažkokia išvirkščia, šviesi traumos pusė.

Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2006), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2006), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2007), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2007), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Gervėčių Lietuva (2010), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Gervėčių Lietuva (2010), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Žemaitija (2012), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Žemaitija (2012), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Ekspozicijos vaizdas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ieva Gerasimovič

Kasdienybės peizažai

Pokalbis su menininke Elena Grudzinskaite apie jos parodą „Persekiojančios trukmės“ VDA galerijoje „Artifex“

Elena Grudzinskaitė 2012 m. baigė grafikos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2015 m. dirba lektore VDA Grafikos katedroje. Nuo 2010 m. dalyvauja vietos ir tarptautiniuose meno projektuose, tarptautinėse grafikos ir tarpdisciplininio meno parodose, bienalėse ir trienalėse, surengė šešias personalines parodas, kuruoja kitų autorių parodas ir organizuoja grafikos meno sklaidos projektus. Savo meninėje praktikoje analizuoja individo ir jį supančios aplinkos santykį, erdvės ir laiko parametrų trapumą. Personalinėje parodoje „Persekiojančios trukmės“ menininkė atkreipia dėmesį į mieste laikinai atsiradusias žemės kalvas. Parodos proga ir kalbamės.

Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. LightStrokePhoto nuotr.
Onutė Gaidamavičiūtė

Moters gimimas

Daivos Kairevičiūtės paroda „Juodi taškai baltoje jūroje“ Pamėnkalnio galerijoje

2022 m. gruodžio 16 d. Pamėnkalnio galerijoje Vilniuje atidaryta grafikės, fotografės Daivos Kairevičiūtės paroda intriguojančiu pavadinimu „Juodi taškai baltoje jūroje“. Jau parodos pavadinimas nurodo tam tikrą organinių bei grafinių elementų svarbą. Prisimena Sandro Botticelli „Veneros gimimas“ ir prerafaelitų darbai – tapytojo Williamo Morriso sukurti Afroditės (Veneros) paveikslai.

Daiva Kairevičiūtė, „Iki dangaus“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Daiva Kairevičiūtė, „Iki dangaus“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daiva Kairevičiūtė, „Kriauklės“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Daiva Kairevičiūtė, „Kriauklės“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Daiva Kairevičiūtė, „Širdžių dama“. 2022 m.  V. Nomado nuotr.
Daiva Kairevičiūtė, „Širdžių dama“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Daivos Kairevičiūtės parodos „Juodi taškai baltoje jūroje“ ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.

Kas šiais metais įsiminė dailės ir fotografijos rubrikų autoriams

Rokas Dovydėnas

Besibaigiantys 2022 metai man buvo įdomūs, padovanoję įvairių asmeninių savanorystės patirčių ir netikėtų meno kūrinių. Šiemet parodų lankymo kelias driekėsi tarp Vilniaus ir Kauno, gerų parodų Kaune vyko daug, išties manau, kad apie daugumą jų rašyta gana plačiai. Lankytas parodas vardinu aplankymo tvarka, išskirdamas jas ar meno kūrinius, padariusius didžiausią įspūdį.

Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Emilija Škarnulytė, kūrinio „t ½“ fragmentas. 2019 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr. Meninis performansas „(Iš)plaukti“ šalia Rusijos ambasados. Rengėjų nuotr.
William Kentridge, „Tu, kuris niekada neatvykai“. M.K. Čiurlionio muziejaus auditorija. 2022 m. Ahoylt nuotr.
William Kentridge, „Tu, kuris niekada neatvykai“. M.K. Čiurlionio muziejaus auditorija. 2022 m. Ahoylt nuotr.
Žygimantas Augustinas, „Vienas mėnuo nuo karo pradžios“
Žygimantas Augustinas, „Vienas mėnuo nuo karo pradžios“
Mindaugas Reklaitis „Morph“. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugas Reklaitis „Morph“. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugas Reklaitis „Morph“. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugas Reklaitis „Morph“. L. Skeisgielos nuotr.
Andrius Erminas, „Atminties kambariai". Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, „Atminties kambariai". Autoriaus nuotr.
Sigito Virpilaičio personalinė paroda „Apie apyrankę“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. G. Grigėnaitės nuotr.
Sigito Virpilaičio personalinė paroda „Apie apyrankę“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Lengvas ir sunkus laikas

Česlovo Lukensko ir Gintauto Trimako parodos Prano Domšaičio galerijoje

Artėjant Kalėdoms susimąstai apie laiką. Pasibaigiantį ir būsimą. Todėl pats metas rašyti apie dvi parodas Klaipėdoje, atveriančias du laikus – sunkųjį-žemišką ir lengvąjį-kosminį. Galingi Česlovo Lukensko objektai ir asambliažai, užėmę didžiąsias Prano Domšaičio galerijos sales, pasakoja apie „Laiką medyje“ – liūdnąsias gamtinio tapsmo pasekmes, kai „iš nieko“ sukurtas pasaulis vėl „į nieką pavirto“ kaip Donelaičio sniegas. Aiškėja, kad tas niekas – sunkiasvoris ir slegia ne tik greitai nuliūstančių homo sapiens dvasią, bet ir pačią žemę, kur ilgainiui tampa maistu gamtos ateičiai.

Gintautas Trimakas, Be pavadinimo, 2022 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, Be pavadinimo, 2022 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Prūsų mėlynos beieškant“, 2017–2021 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Prūsų mėlynos beieškant“, 2017–2021 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Šiaurės rytų vėjas 1–14“, 2016–2022 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Šiaurės rytų vėjas 1–14“, 2016–2022 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Dienoraščiai“, 1992 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Dienoraščiai“, 1992 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Atsakymas“, 2018 05 12 – 07 12. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Atsakymas“, 2018 05 12 – 07 12. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Dedikuota Algimantui Kančui“, 2017 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „Dedikuota Algimantui Kančui“, 2017 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „#atsakymas #spalva #slinktis“, parodos vaizdas, 2022 m. G. Trimako nuotr.
Gintautas Trimakas, „#atsakymas #spalva #slinktis“, parodos vaizdas, 2022 m. G. Trimako nuotr.
Česlovas Lukenskas, „Laikas medyje“, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Česlovas Lukenskas, „Laikas medyje“, 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Danguolė Ruškienė

Apie miestą šiaurėje

Paroda „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune

„Tas miestas nedidelis, daugiau ištįsęs į ilgį, nei į plotį. Labiau plokščias nei aukštas. Apgaulingai ramus ir jaukus, su baltais paplūdimiais, gėlėmis ant palangių, su teatrais ir fontanais. Jis senas, labai senas, su bastionų randais ir pilies požemiais, su šimtus metų iš tų pačių vietų augančiais pamatais ir gatvėmis. Ant suolelių saulėkaitoje sėdi amžini senukai, tuos pačius niekam nereikalingus medalius metai iš metų turguje pardavinėja tie patys ūsuoti diedai, toje pačioje kepykloje kvepia tos pačios bandelės, ta pačia vaga teka ta pati upė, o jos dugne storas sąnašų sluoksnis milimetras po milimetro dengia surūdijusį dviratį ir riterio šarvus“ (Kristina Sadauskienė, Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III, Klaipėda: Kūrėjų sąjunga, 2022, p. 57).

Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Klaipėda, 2022 m. spalio 26 d.
Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Klaipėda, 2022 m. spalio 26 d. Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Klaipėda, 2022 m. spalio 26 d.
Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Klaipėda, 2022 m. spalio 26 d. Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Vilnius, 2022 m. lapkričio 16 d.
Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Vilnius, 2022 m. lapkričio 16 d. Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Vilnius, 2022 m. lapkričio 16 d.
Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Vilnius, 2022 m. lapkričio 16 d. Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Kaunas, 2022 m. lapkričio 18 d.
Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Kaunas, 2022 m. lapkričio 18 d. Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Kaunas, 2022 m. lapkričio 18 d.
Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ atidarymas. Kaunas, 2022 m. lapkričio 18 d. Fotografijos autorius: Vladas Balsys
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ fotografijos. Klaipėda, 2022 m.
Fotografijos autorius ir režisierius: Benas Šarka
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ fotografijos. Klaipėda, 2022 m. Fotografijos autorius ir režisierius: Benas Šarka
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ fotografijos. Klaipėda, 2022 m.
Fotografijos autorius ir režisierius: Benas Šarka
Beno Šarkos parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ fotografijos. Klaipėda, 2022 m. Fotografijos autorius ir režisierius: Benas Šarka
Marija Martinaitytė

Ištuštėję peizažai

Trys fotografijų parodos Vilniuje

Kai įpranti žiūrėti į veidus, labai keista stebėti tuščias erdves be žmonių. Fotografijos dėmesį dažnai patraukiantis žmogus kartais dingsta iš nuotraukų. Būtent tai įvyko šiuo atveju. Atrodo, trys aplankytos fotografijos parodos Vilniuje tai ir turi bendro – jose bandoma pasakoti skirtingas istorijas vaizdais, iš jų ištrinant žmones. Nors ne visada tuose pasakojimuose žmogus visiškai išnyksta.

Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2022 m.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus
vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, parodos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Emilija Petrauskienė, parodos „Sidabro sodas / Tulpės“ fragmentas. D. Mikonytės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Skrodžiant žvilgsniams

Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Nors didžiojoje Nacionalinės dailės galerijos salėje rodomi tik keturi Dariaus Žiūros kūriniai, ji neatrodo tuštoka. Neužpildytas erdves skrodžia Gustonių kaimo gyventojų žvilgsniai: nuo ilgosios sienos į mus tiesiai žiūri aštuoni to paties žmogaus, tik skirtingu metu fiksuoti, videoportretai, po 60-ies sekundžių rodomas kitas žmogus, irgi filmuotas kas treji metai (2007, 2010, 2013, 2016, 2019 ir 2022 m. – „Gustoniai“). Tušti plotai reiškia, kad žmogus kaime dar negyveno, buvo iškeliavęs ar mirė.

Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Darius Žiūra, „Gustoniai“, fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Dariaus Žiūros paroda „Portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Stebėti tamsą, suprasti pragarą ir rojų

Apie Plungės fotobienalę „Ukraina: vilties šviesoraštis“ ir Dainiaus Liškevičiaus performansą Ukrainai

Meluočiau, jei sakyčiau, kad galvoju apie tai, ką rašau. Galvoju apie Ukrainą. Kai diena baigiasi vos prasidėjusi, įsivaizduoju Kijivo tamsą, kur apšvietimą kuria tik gatve važiuojantys automobiliai. Tamsa ir šaltis. Pastarąjį nesunku įsivaizduoti tam, kas gyveno rusų energetinės blokados laikais. Bet šviesos tada pakako. Todėl absoliučios tamsos mieste nesuvokiu, gal reikėtų važiuoti į kaimus, kur žmonės bijodami elektros sąskaitų vakaroja tik įsijungę televizorių – atrodo, kad ten nieko nėra, tik žvaigždės danguje kaip pirmykščiais laikais. Plungė – ne kaimas, ten pakanka šurmulio, o dabar dar miesto erdves užpildo fotobienalė, suorganizuota Dariaus Vaičekausko. Kaskart ji skiriama vis kitai šaliai. Taip sutapo, kad jau prieš porą metų nuspręsta ją skirti Ukrainai. Sutapo karas.

Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksandras Zakletskis, parodos „Karo geometrija“ fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Plungės fotobienalės atidarymas M. Oginskio rūmų žirgyne, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Plungės fotobienalės atidarymas M. Oginskio rūmų žirgyne, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Ana Melnikova, parodos „Miestas be pavadinimo“ fragmentas, 2021–2022 m. A. Narušytės nuot
Ana Melnikova, parodos „Miestas be pavadinimo“ fragmentas, 2021–2022 m. A. Narušytės nuot
Yano Dobronosovio fotoreportažas „Neleiskime pasauliniam karui pasikartoti. Skausmo per daug“, fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Yano Dobronosovio fotoreportažas „Neleiskime pasauliniam karui pasikartoti. Skausmo per daug“, fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Yano Dobronosovio fotoreportažas „Neleiskime pasauliniam karui pasikartoti. Skausmo per daug“, fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Yano Dobronosovio fotoreportažas „Neleiskime pasauliniam karui pasikartoti. Skausmo per daug“, fragmentas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kelionės laiku į abi puses

Parodų kaleidoskopas

Šalia kitų, turiu vieną subjektyvų kultūros gyvybingumo matavimo būdą – redaktoriaus skausmu. Jei vyksta daug gero, vertingo ar skubiai aptartino, dėl to, ko neaprėpi, skauda. Man skauda stipriai ir chroniškai. Kiek jau liko tų redakcijų resursų ir kritikų, tiek liko, o Lietuvos menų gyvybingumu galima tik džiaugtis, didžiuotis ir imtis šiokių tokių nusiskausminimo darbų pasiūlant, pavyzdžiui, įvykių apžvalgą.

Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. M.K. nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. M.K. nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ fragmentas, MO muziejus. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
Parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ fragmentas, Istorijų namai. S. Samsono nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 26  >>> Archyvas