7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūros tribūna

Eglė Juocevičiūtė

Reformatų skveras: lūžio taškas viešųjų erdvių atnaujinimo istorijoje?


2018 m. birželio pabaigoje Vilniaus savivaldybė paviešino savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą Vilniaus Reformatų skvero atnaujinimo projektą ir informaciją apie su rangovu UAB „Eikos statyba“ pasirašytą sutartį, pagal kurią jau 2018 m. vasarą ketinta pradėti atnaujinimo darbus. Skverą kasdien naudojantiems žmonėms, architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos ir kitų sričių specialistams išreiškus nepritarimą projektui, Vilniaus savivaldybė sutiko rugpjūčio 9 d. surengti viešą susitikimą su visuomene, kurio metu bus aptariamas parengtas projektas ir galimi jo keitimai, atsižvelgiant į išsakytus komentarus.


Tą pačią dieną skvere vyks ir projektui nepritariančių aktyvistų rengiamas vienos dienos Re:formatų festivalis, skirtas Reformatų skverui ir siekiui reformuoti vilniečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų erdvių. Festivalis vyks nuo 12 val. iki 24 val. Jį atidarys muzikinė procesija, dienos metu vyks meninės akcijos, 16 val. prasidės aktyvistų tarpusavio diskusijos, 18 val. – diskusija su Vilniaus savivaldybės atstovais ir dabartinio projekto rengėjais, nuo 20 val. prasidės vakaro muzikinė ir sporto programa. Išsami festivalio programa.

 Ignas  Šimelis, Atpažintas objektas. 1995 m.
Ignas Šimelis, Atpažintas objektas. 1995 m.

Dėl Dailėtyros studijų tęstinumo Lietuvos kultūros ir mokslo įstaigų darbuotojų, mokslininkų, menininkų pasirašytas kreipimasis

KREIPIMASIS
į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę
2018-08-02


Šiuo raštu palaikome Vilniaus dailės akademijos prašymą leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę šiais metais, lanksčiau taikant rentabilumo grupės principą. Jau pirmajame stojamųjų etape 9 Lietuvos piliečiai išreiškė norą studijuoti dailėtyrą Vilniuje. Leidus programai dalyvauti kituose etapuose, galbūt susirinktų ir būtina 10 studentų grupė. Kita vertus, 9 dailėtyros pirmakursiai – optimalus skaičius kokybiškoms studijoms, kai studentams galima skirti individualų dėmesį. Regis, tam negalėtų argumentuotai prieštarauti ir pati Švietimo ir mokslo ministerija, nes juk nustatė mažesnes – 4 ir 8 – studentų rentabilumo grupes kai kurioms kitoms humanitarinių mokslų studijų programoms.

Agnė Narušytė

Informacija, šviesa, žodžiai

Arba optimistiškai apie distopiją

Praeitą savaitgalį niekur nevažiavau – dvi saulėtas pavasario dienas praleidau namie skaitydama studentų diplominius darbus. Taip būna kiekvieną gegužę, nes toks yra mokslo metų ciklas: rudenį daugiau susitikimų ir aptarimų, pavasarį daugiau skaitymo. Visiems artėja tas pats darbų atidavimo terminas, visi laukia tavo patarimo, bet kelių darbų vienu metu skaityti negali, tad laikas išsitęsia. Dėstytojams įprastas toks darbų persiklojimas. Įprasta tuo ir pasiskųsti, nes tuo metu kiti įsipareigojimai niekur nedingsta, bet iki šiol tai neatrodė neteisinga.

Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitrenkimai“. 2016 m.
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitrenkimai“. 2016 m.
Ernestas Parulskis

Korektiškos vizualizacijos jėga

Vilniaus architektūrinius planus apžvelgus

Meluočiau sakydamas, kad kolekcionuoju nekilnojamojo turto bendrovių parengtas būsimų projektų vizualizacijas, bet stengiuosi nepraleisti nė vienos, tad išeina, kad lyg jas ir renku. Ir, kaip tikras kolekcionierius, ieškau, stebiu ir gaudau rečiausią eksponatą, architektūrinių „vizulkių“ Penny Blacką – vizualizuotą realybę. O visiškai tiksliai mano noro formuluotė būtų tokia – laukiu, kol architektai padarys ir parodys realesnės realybės vizualizaciją.

Projekto „St. Jacob“ vizualizacijos vizualizacija. Liudo Parulskio fotomontažas
Projekto „St. Jacob“ vizualizacijos vizualizacija. Liudo Parulskio fotomontažas
Projektų rengėjų vizualizacija „Šv. Jokūbo kompleksas“
Projektų rengėjų vizualizacija „Šv. Jokūbo kompleksas“
Jonas Vytautas Bruveris

Praėję Kalbos kultūros metai

2017-ieji buvo paskelbti Kalbos kultūros metais. Valstybinė lietuvių  kalbos komisija gal vėl papildė ar pakoregavo kadaise paskelbtą kalbos klaidų sąrašą, per radiją kalbininkė besispyriojantį neišmanėlį mokė taisyklingai kirčiuoti kokio gal jau ištuštėjusio kaimelio pavadinimo įnagininką ir pan. O seimūnai, visokie pareigūnai ir šiaip žmonės tebekalba kaip kalbėję.

Piketuotojai reikalavo saugoti Vilniaus senamiestį

Kovo 6 d. apie 70 žmonių, susirinkę į piketą prie Kultūros ministerijos, pareiškė protestą dėl šiuo metu vykdomų daugiabučių namų statybų buvusiame Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje bei ketinimų užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.

„Vertiname šių Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių skaidymą ir užstatymą kaip neskaidriais metodais vykdomą ir įteisinamą vandalizmą. Šis vandalizmas turi būti sustabdytas, o už tai atsakingi asmenys – susilaukti savo veiksmams adekvačių sankcijų“, – rašoma kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson skirtoje piketo rezoliucijoje.

Greta Šv.Jokūbo bažnyčios planuojamo viešbučio ir biurų pastato vizualizacija, į kurią miestiečiai sureagavo piketu
Greta Šv.Jokūbo bažnyčios planuojamo viešbučio ir biurų pastato vizualizacija, į kurią miestiečiai sureagavo piketu
Agnė Narušytė

Pasirodo, yra problema

Konferencija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“

Kai kam gal jau atrodė, kad #MeToo ir kova už lyčių lygybę išseko, buvo tik proginis renginys, bet iš tiesų aną savaitę į pirmą planą iškilo Vilniaus knygų mugė. Kodėl – tegu paaiškina Kurtas Vonnegutas, pavadinęs knygos skaitymą „vakarietiško stiliaus meditacija“: „Taip jau nutiko, nors tai – visiškai nenumatytas atsitiktinumas, – kad knygos lytėjimo bei išvaizdos derinys su išsilavinusiu žmogumi ant kėdės tiesia atkalte gali sukurti neįkainojamos gelmės ir prasmės dvasinę būseną.“ (Fates Worse than Death, Vintage, 1992, p. 188)

Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ pranešėjos. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ pranešėjos. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ publika. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ publika. I. Armanavičiūtės nuotr.
Margarita Jankauskaitė. I. Armanavičiūtės nuotr.
Margarita Jankauskaitė. I. Armanavičiūtės nuotr.
Autorių kolektyvas

Vasario 17-osios deklaracija

Lyčių lygiateisiškumo idėja Lietuvoje deklaruota dar 1905 metų Didžiajame Vilniaus Seime, kuris ragino „reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo“. Tačiau 1918 metų vasario 16-ąją Nepriklausomybės aktą pasirašė tik vyrai. Vyriškoji Lietuvos Taryba išrinkta Vilniaus konferencijoje, į kurią moterys nepakviestos.

I. Baniuševič nuotr.
I. Baniuševič nuotr.
I. Baniuševič nuotr.
I. Baniuševič nuotr.
Vasario 17-osios deklaracija. D. Mikonytės nuotr.
Vasario 17-osios deklaracija. D. Mikonytės nuotr.
D. Mikonytės nuotr.
D. Mikonytės nuotr.
Shaltmira, Vytė.
Shaltmira, Vytė.
Algis Lankelis

Ar švietimas – tik švietimo darbuotojų reikalas?

Apie švietimą, pažangą ir krištolinius viešbučius ant Trijų Kryžių kalno

Spaudoje daug rašoma apie prastą švietimo padėtį Lietuvoje. Ieškant problemos sprendimo dėmesys krypsta į švietimo ministrę, politikus, mokytojus, mokyklų vadovus... Mano giliu įsitikinimu, ne mokykla, o tėvai yra pagrindiniai vaiko švietimo vadybininkai: juk vaikai mokosi ne tik mokykloje, bet ir muziejuje, būreliuose, teatre, kine, skaitydami knygas, keliaudami su tėvais ir t.t. Amerikoje buvo atliktas tyrimas – kiek vaikai išmoksta per atostogas. Paaiškėjo, kad vidurinės socialinės klasės amerikiečių vaikai per atostogas išmoksta daugiau nei mokykloje, o žemesnės klasės tėvų vaikai – mažiau. Man nesuprantamas ir draudimas vaikus mokyti namuose. Jei būtų tokia galimybė, spontaniškai atsirastų tėvų, savarankiškai mokančių vaikus, bendradarbiavimo tinklai, aktyvios švietimo institucijos imtųsi iniciatyvos šviesti tėvus, kaip savarankiškai mokyti savo atžalas. Atsirastų nauji „žaidėjai“ švietimo lauke, kurie, neabejoju, padarytų teigiamą poveikį šalies švietimo sistemai.

Justino Vienožinskio dailės mokyklos Fotografijos studijos mokinių darbai. Živilės Butvilaitės nuotr.
Justino Vienožinskio dailės mokyklos Fotografijos studijos mokinių darbai. Živilės Butvilaitės nuotr.
Justino Vienožinskio dailės mokyklos Fotografijos studijos mokinių darbai. Editos Kovaliovos nuotr.
Justino Vienožinskio dailės mokyklos Fotografijos studijos mokinių darbai. Editos Kovaliovos nuotr.
Justino Vienožinskio dailės mokyklos Balsių dailės studijos mokinio nuotrauka
Justino Vienožinskio dailės mokyklos Balsių dailės studijos mokinio nuotrauka
Justino Vienožinskio dailės mokyklos Fotografijos studijos mokinio nuotrauka
Justino Vienožinskio dailės mokyklos Fotografijos studijos mokinio nuotrauka
Kristina Stančienė

Išimtis iš taisyklės

Kokie interjerai supa mokinukus. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos atvejis

Ko gero, net ir akylai sekdami lietuviško interjero dizaino naujienas, tarp visuomeninių pastatų erdvių niekada neaptiktume originaliai suprojektuotos paprasčiausios bendrojo lavinimo mokyklos patalpų. Tai apie mūsų visuomenę ir jos būvį šį tą pasako, tiesa?

Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
Mantas Maziliauskas, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos interjeras. K. Sizovaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas