Kultūros tribūna

Eglė Rindzevičiūtė

Kelionė į Narvą

Narvoje miegojau labai gerai. Lyg būtų vykusi radikali defragmentacija aižėjančiame kontekste, gegužės 9-osios išvakarėse. Viešbučio pastatas skilęs į dvi dalis, suremontuotame flygelyje – skandinaviško stiliaus modernūs kambariai, sauna ir pobrangis restoranas, kurio valgiaraštyje galima rasti „Krug“ (380 eurų). Sovietmetį išduoda tik neįprastai platūs koridoriai ir erdvios laiptinės.

Aira Niauronytė

Interviu su meninink Agne Jokše

Meninink Agnė Jokšė (gim. 1993 m.) – vizualaus meno kūrėj, an kuria žodinius pasakojimus, eksperimentiškai dirba su tekstu. An savo performansuose ir videokūriniuose pasitelkia lietuvių kalbą kaip vieną pagrindinių raiškos priemonių. Būdam LGBTQ+ bendruomenės dalimi ir nepriskirdam savęs nė vienai iš binarinių lyčių, Agnė norėtų, kad ir gimtoji kalba leistų tai išreikšti kalbiškai. Kaip an pate sako, naudodamsi privilegija, kad yra meninink, an ėmė kurti tokią kalbą, kokios an patei reikia. Ir čia aš rašau ne su klaidomis, o taikau Agnės inicijuotą anininkinę lietuvių kalbą: ten, kur reikia, tada, kai kalbama apie žmogų, nenorintį priskirti savęs prie kurios nors iš lyčių, žodžio galūnės praryjamos. Taip pat keičiasi įvardis „jis“ arba „ji“ – į „an“. Visa kita lieka, kaip buvę.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys prasidėjus naujam koncertų pusmečiui

Mintyse dar naujametis šėlsmas. Tačiau jo įvairovė suteikia peno pamąstymams pasižvalgius, ką žada šio pusmečio muzikiniai įvykiai. Matyti ir atsitiktinumų, ir nuoseklumo propaguojant vieną ar kitą žanrą, ir trafaretų, ir miesčioniškos saldybės apraiškų koncertų pavadinimuose. Matyti organizatorių noras klausytojams įtikti – atlikėjais, repertuaru, intencijomis. Tarsi kurti pramogą: aplinkui blizgučiai, veikia bufetas, per pertrauką liejasi šampanas. Tik koncertų salėje ar muzikiniame teatre ši atmosfera kitokia nei kokioje nors sporto arenoje: daugiau saiko, „aristokratiškų“ manierų, daugiau susikaupimo, rimties, saikingų netikėtumų, su menine išmone sukurtos žaismės.

Agnė Narušytė

Trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos, Suomijos ir Nyderlandų menininkų paroda Nacionalinėje dailės galerijoje

Paroda „Sudėtingos praeitys. Susiję pasauliai“ pirmiausia buvo atidaryta Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje 2020 m. lapkritį. Tada pasaulis ruošėsi nykiai karantininei žiemai. Menininkų buvo mažiau – 9, o kuratorės tik dvi – Ieva Astahovska ir Margaret Tali. Dabar Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje parodoje menininkų daugiau – 14, ir prisidėjo kuratorė Eglė Mikalajūnė. Kodėl pasakoju mažai kam įdomią priešistorę? Nes ji – į temą. Ne tik dėl parodos pavadinime įrašytų praeičių. Bet ir dėl to, kad dabar, 2022-aisiais, ji atrodo ir kaip atsakas į Rusijos karą Ukrainoje, ir kaip pernykštės Baltijos trienalės „Nesibaigiančios kovos“ Šiuolaikinio meno centre (kuratoriai Valentinas Klimašauskas ir João Laia) tęsinys. Parodos priešistorė paneigia abu įspūdžius. Ir kartu užaštrina jos aktualumą: apie praeities peršamas kovas buvo galvojama dar prieš prasidedant dabartiniam karui, ir galvojama keliose vietose vienu metu.

Audronis Liuga

Kaip dabar kalbėti menui?

Thomo Manno literatūrinis šedevras „Daktaras Faustas“, kurį jis pradėjo rašyti tremtyje Amerikoje įpusėjus Antrajam pasauliniam karui, baigiasi žodžiais apie Vokietiją: „Šiandien jinai, pastverta demonų, vieną akį prisidengus ranka, o kitą įsmeigus į šiurpą, desperatiškai krinta žemyn, vis žemyn. Kada ji pasieks pragarmės dugną? Kada įvyks stebuklas, kuriuo neįmanoma patikėti, kada iš didžiosios nevilties patekės vilties žiburėlis?“

Laimutė Ligeikaitė

Šiek tiek aktualijų ir Gintauto Kėvišo laiškas

Neįtikėtina, koks nuvalkiotas dabar atrodo pasakymas „nepainiokim meno su politika“. Minkštųjų galių lozungas netenka galios, nes visas pasaulis stoja ties pasirinkimo riba: arba tu už tuos, kurie nekenčia laisvės, žudo vaikus, griauna miestus, arba visa esybe ir veiksmais tam priešiniesi. Greta pilietinės drąsos apraiškų, deja, kasdien sužinome, kaip plačiai putinizmas išsikerojęs Rusijos atlikėjų sąmonėje.

(AICA) Lietuvos sekcija

Pozicija dėl projekto „Nepamirškime nebeprisiminti“ Petro Cvirkos aikštėje

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija reiškia nerimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ribojant raiškos laisvę mene ir pačios savivaldybės nustatyto kultūros renginių taisyklių reglamento nesilaikymo. 2021 m. lapkričio 10 d. menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė pradėjo įgyvendinti kasdienybės spektaklio projektą „Nepamirškime nebeprisiminti“ Petro Cvirkos aikštėje Vilniuje, jo scenografijos dalis buvo ir pats Juozo Mikėno sukurtas paminklas Petrui Cvirkai. Projekto autorės apdengė paminklą dirbtinėmis samanomis, kviesdamos miesto gyventojus susimąstyti apie laiko tėkmę ir istorijos reikšmę. Nors renginys buvo gavęs rašytinį leidimą iš savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimu menininkėms buvo liepta demontuoti scenografiją ir palikti aikštę. Lapkričio 19 d. Petro Cvirkos paminklas buvo demontuotas.

Rengėjos

Nuo lapkričio 11 d. 18 val. iki gruodžio 13 d. 18 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami tapti interaktyvaus meno kūrinio dalimi – kasdienybės spektaklio veikėjais P. Cvirkos skvere, pavadinimu NEPAMIRŠIME NEBEPRISIMINTI.

Žemiau pasirašiusios organizacijos

Pareiškimas

Spalio 21 dieną pristatytos ateinančių metų Lietuvos kultūros tarybos sezono gairės ir pokyčiai vėl sukėlė įvairių diskusijų bei klausimų. Jie ypač aktualūs nenumaldomai artėjant Kultūros ministerijos teikto Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymo naikinimo (XIVP-856) svarstymams Seime.

Tadas Šarūnas

Pastaraisias metais Lietuvos meno laukas džiugina savo tarptautiniais pasiekimais. Kalbant sportininkų kalba, vienas po kito „nukaunami“ Venecijos bienalių liūtai rodo, kad Lietuvos meno laukas pasiekė labai aukštą „sportinę formą“. Tai rodo ir reformuotos kultūros politikos pasiekimus. Prieš dešimtmetį įgyvendinant „pagarbaus atstumo“ tarp kultūros ir politikos principus meno ir kultūros projektų finansavimas buvo atskirtas nuo ministerijos. Tuo metu įkurta Lietuvos Kultūros Taryba veikia kaip meno lauko susitarimo su vykdomaja valdžia platforma ir ekspertinio projektų vertinimo platforma. Po šios reformos meno lauke sumažėjo varžytuvių, kas turi didesnę įtaką Basanavičiaus gatvėje (čia įsikūrusi Kultūros ministerija).