SAVAITĖS FILMAI

Airijos provincijos piemuo savo gyvuliams reguliariai skaito detektyvinius romanus. Kai vieną dieną jis nužudomas, naivūs gyvuliai imasi tyrimo ir ieško kaltininko tarp ekscentriškų kaimo gyventojų, kurių beveik kiekvienas turi motyvą. Tačiau iš pradžių žmonės į avių pastangas reaguoja visiškai nesupratingai. Šioje detektyvinėje komedijoje, kurios veiksmas rutuliojasi nostalgiškoje aplinkoje, semiamasi humoro iš nesusipratimų tarp žmonių ir gyvulių, o per kalbančias avis pasakojama apie tai, kaip priimti tikrovę ir kaip blogos patirtys gali padėti augti. Jautrus ir juokingas žanrų mišinys visai šeimai. („The Sheep Detectives“, rež. Kyle Balda, Airija, D. Britanija, Vokietija, JAV, 2026)

Žurnalistė, kuri kažkada leido save žeminti dirbdama egocentriškos mados žurnalo vyriausiosios redaktorės asistente, po dvidešimties metų grįžta į tą patį žurnalą. Atsižvelgdamos į pasikeitusį žiniasklaidos kontekstą, abi moterys – kaip konkurentės, bet kartu ir kaip komanda – ieško būdų išgelbėti leidinį nuo žlugimo. Komedijos „Ir velnias dėvi Prada“ (2006) tęsinys paliečia daugelį šiuolaikinės žurnalistikos problemų, tačiau nėra toks juokingas kaip pirmoji dalis. Vis dėlto filmas išsiskiria lakonišku pokyčių paveiktos industrijos vaizdavimu ir vėl pasinaudoja puikiais aktoriais. („The Devil Wears Prada 2“, rež. David Frankel, JAV, 2026)

Biografinis filmas apie amerikiečių popmuzikos atlikėją Michaelą Jacksoną seka jo kelią į šlovę nuo jaunystės, kai jis buvo grupės „Jackson Five“ narys, iki itin sėkmingo 9-ojo dešimtmečio. Filmas daugiausia remiasi įspūdingai surežisuotomis koncertinėmis scenomis, kuriose pagrindinis aktorius Jaafaras Jacksonas, popžvaigždės sūnėnas, jį įkūnija beveik tobulai. Be užburiančių muzikinių numerių, filme pasikartoja įprasti biografinio filmo šablonai, o svarbūs Jacksono gyvenimo įvykiai tik išvardijami, nesuteikiant jiems reikšmės. Išsamiai aptariamas tik nuolat kunkuliuojantis konfliktas su despotišku tėvu. Be to, neminimi su Jacksonu susiję kontroversiški aspektai, ypač kaltinimai dėl vaikų išnaudojimo. („Michael“, rež. Antoine Fuqua, D. Britanija, JAV, 2026)

Toli nuo Žemės vyras atsibunda kosminiame laive, netekęs visų prisiminimų. Pamažu grįžtant atminties fragmentams jis supranta, kad atlieka lemiamą vaidmenį lenktynėse su laiku: paslaptinga medžiaga kelia grėsmę Saulės ir kartu žmonijos išlikimui. Remdamasis savo gamtos mokslų žiniomis, jis kartu su nežemiškos kilmės būtybe bando užkirsti kelią katastrofai. Tai mokslinės fantastikos filmas apie gresiančią apokalipsę, kuriame įdomi ne tiek jos eiga, kiek netradiciniai sprendimai. Taigi vietoj pasaulio pabaigos patoso centre atsiduria žmogaus ir ateivio draugystė, rodoma originaliai ir žaismingai. („Project Hail Mary“, rež. Phil Lord, Christopher Miller, JAV, 2026)

Po motinos mirties dvi seserys bando rasti bendrą kalbą su ilgai nematytu tėvu, kino režisieriumi, kuris staiga pasirodo per laidotuves. Jis nori, kad vyresnioji dukra atliktų pagrindinį vaidmenį autobiografiniame filme. Kai ši atsisako, jis pasamdo Holivudo aktorę. Filmas supina gedulą ir šeimos konfliktą į dramą, kurioje realybė, teatras ir kinas nuolat susilieja. Filme kalbama apie terapines meno savybes, kai tikrumo įspūdis yra kuriamas, o ne atspindimas ir būtent tai teikia paguodos. („Affeksjonsverdi“, rež. Joachim Trier, Norvegija, Vokietija, Danija, Prancūzija, Švedija, D. Britanija, Turkija, 2025)

Po žmonos mirties dailininkas ir du jo sūnūs bando susidoroti su kasdienybe, tačiau vyras vis labiau paralyžiuojamas sielvarto. Galiausiai bute įsikuria grėsmingas varnas-žmogus, su kuriuo šeima turi išmokti gyventi. Ši drama, pasitelkdama siaubo elementus, pasakoja apie izoliaciją ir gedulo įveikimą. Psichinė ekstremali būsena čia perteikiama su dideliu vizualiniu intensyvumu. Tačiau alegorija pasirodo kaip pernelyg ribojanti, be to, Benedicto Cumberbatcho vaidyba užgožia gilesnį netekties apmąstymą. („The Thing with Feathers“, rež. Dylan Southern, D. Britanija, 2025)

Irano automobilių mechanikas mano, kad vyras su kojos protezu, pasirodęs jo dirbtuvėje, yra žiaurus kalėjimo tardytojas, ir, norėdamas atkeršyti, ketina jį palaidoti gyvą. Kad įsitikintų, jog tai tikrai jo kankintojas, jis pagrobia vyrą ir apvažiuoja kitus buvusius kalinius. Kelionės po Teheraną metu vyksta karštos moralinės diskusijos apie smurtą, kerštą ir teisingumą, jas pertraukia pavojingos situacijos, subtilus humoras ir keisti siužeto posūkiai. Tai įnirtingas ir kartu groteskiškas keršto trileris, kuriame nuolat kyla klausimų apie žmogiškumą. („Yek tasadof-e sadeh“, rež. Jafar Panahi, Iranas, Prancūzija, Liuksemburgas, JAV, 2025)

Jaunas vyras ir jauna moteris susipažįsta kavinėje, įsimyli vienas kitą ir netrukus jau planuoja vestuves. Tačiau iki džiaugsmingos šventės likus nedaug laiko nuotaka jaunikiui atskleidžia siaubingą paslaptį, kuri jį sukrečia iki pat sielos gelmių. Tai bandymas sukurti juodąją komediją, vaizduojančią moterį kaip grėsmę ir pavojų, net nebandant bent kiek įtikinamai paaiškinti jos elgesio. Dialogai nuslepia tikruosius protagonistų jausmus ir atskleidžia filmo neužbaigtumą. Jame nepavyko sukurti net tariamai komiškos kulminacijos. („The Drama“, rež.
Kristoffer Borgli, JAV, 2026)