7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Monika Krikštopaitytė

Laimė, vienaragiai vis dar egzistuoja (II dalis)

Meno knygų apžvalga

Atskirai norisi patyrinėti parodų katalogus ir parodų knygas bei spektrą tarp jų. Brandžiose Europos šalyse su sena elitinio meno tradicija parodų katalogai dažnai primena knygas, nes dirbama siekiant gylio, vengiama nepritekliaus provokuojamos kiekybės. Manoma, kad parodų katalogai turėtų būti ne mažiau rimti tyrimai, išsamiai pristatantys ir savo objektą, ir parodos idėją, ir net kontekstą, plačiau arba prasmingai papildantys ekspoziciją. O, ko gero, svarbiausia – katalogai turi tapti laiko kapsule kūriniams, ekspozicijai ir svarbiausioms jos idėjoms, kai šių nebelieka. Tokių parodų knygų Lietuvoje dažniau pasitaiko solidžiose institucijose, kur ir parodos veikia ilgiau, ir užmojai ambicingesni. Lekiančiame galerijų gyvenime puikus albumas retai pasitaiko, bet būna išimčių.

Apžvelgiamų knygų viršeliai
Apžvelgiamų knygų viršeliai
„Petras Repšys. Piešiniai“, sud. Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė, dizaineris Gedas Čiuželis. Vilniaus grafikos meno centras
„Petras Repšys. Piešiniai“, sud. Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė, dizaineris Gedas Čiuželis. Vilniaus grafikos meno centras
Gintautas Trimakas, „Išėjimai / Exits, fotoalbumas“, sud. Ugnė Marija Makauskaitė, dizaineris Gedas Čiuželis. Šiuolaikinio meno asociacija
Gintautas Trimakas, „Išėjimai / Exits, fotoalbumas“, sud. Ugnė Marija Makauskaitė, dizaineris Gedas Čiuželis. Šiuolaikinio meno asociacija
„Gyvūnas – žmogus – robotas“, parodos katalogas, sud. Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, dizainerės KlimaiteKlimaite. MO muziejus
„Gyvūnas – žmogus – robotas“, parodos katalogas, sud. Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, dizainerės KlimaiteKlimaite. MO muziejus
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, parodos katalogas, sud. Danguolė Butkienė, Vaidas Jauniškis, Miglė Survilaitė, dizaineris Liudas Parulski., MO muziejus
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, parodos katalogas, sud. Danguolė Butkienė, Vaidas Jauniškis, Miglė Survilaitė, dizaineris Liudas Parulski., MO muziejus
Karolina Jakaitė, „Šaltojo karo kapsulė. Lietuvių dizainas Londone 1968“, dizaineriai Laura Grigaliūnaitė ir Julijus Balčikonis. Leidykla „Lapas“
Karolina Jakaitė, „Šaltojo karo kapsulė. Lietuvių dizainas Londone 1968“, dizaineriai Laura Grigaliūnaitė ir Julijus Balčikonis. Leidykla „Lapas“
Rasa Antanavičiūtė, „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“, monografija, dizainerės Jonė Miškinytė, Laura Varžgalytė. Leidykla „Lapas“
Rasa Antanavičiūtė, „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“, monografija, dizainerės Jonė Miškinytė, Laura Varžgalytė. Leidykla „Lapas“
Monika Krikštopaitytė

Laimė, vienaragiai vis dar egzistuoja (I dalis)

Meno knygų apžvalga

Knygų mugės proga nusprendėme apžvelgti 2019 m. ir ką spėjom iš 2020 m. meno leidinių. Dalis jų jau aptarti leidinio puslapiuose, daliai dar teks palaukti (redakcija laukia leidinių). Akivaizdu, kad leidybiniai metai turtingi, todėl bus ir ką skaityti, ir ką vartyti bei diskutuoti apie tai, kas yra knyga, kokių jų būna ir kaip dar galima tobulėti.

„Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje“, sud. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius, dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Vilniaus dailės akademija
„Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje“, sud. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius, dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Vilniaus dailės akademija
Apžvelgiamų knygų viršeliai
Apžvelgiamų knygų viršeliai
Roberto Antinio (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“, sud. Robertas Antinis, Kotryna Džilavjan, Airida Rekšytė, dizainerė Airida Rekšytė. „Meno parkas“
Roberto Antinio (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“, sud. Robertas Antinis, Kotryna Džilavjan, Airida Rekšytė, dizainerė Airida Rekšytė. „Meno parkas“
„Menas ir mes / Art and Us“, sud. Ugnė Bužinskaitė, knygos idėja ir dizainas – Viliaus Dringelio. VšĮ „Lewben Art Foundation“, VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas
„Menas ir mes / Art and Us“, sud. Ugnė Bužinskaitė, knygos idėja ir dizainas – Viliaus Dringelio. VšĮ „Lewben Art Foundation“, VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
„Antanas Gudaitis. Tekstai ir vaizdai“, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, dailininkė Vida Kuraitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
„Antanas Gudaitis. Tekstai ir vaizdai“, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, dailininkė Vida Kuraitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Rita Mikučionytė

„Su-menėjimo“ takais

Parodų Vilniuje apžvalga

Taip jau nutiko, kad pastaruosius vasario savaitgalius teko įsilieti į norinčiųjų „su-menėti“ gretas. Žmonių, lankančių dailės galerijas, gausa nuoširdžiai pradžiugino. Gal čia kaltas ir pavasarėjantis oras, o gal tradicija tampantis renginys ir galimybė pasivaikščioti po parodas kartu su jų autoriais – kuratoriais, menininkais. Tad įprastą komfortą vienai pabūti šalia kūrinio teko pamiršti, nors kartais šios būsenos labai trūko.

ŠMC parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas
ŠMC parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ R. Šeškaičio nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ R. Šeškaičio nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. A. Maknytės nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. A. Maknytės nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. M.K. nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. M.K. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Butas’99

Publikuota „Dailė / Art". 77 knyga. 2019 ruduožiema. (p. 128-135)

Patricija Jurkšaitytė su vyru ir kūdikiu ant rankų, įkalinti balkone, kurio durys užmūrytos. Mikrofonas pririšamas prie nuleistos virvutės ir keliamas aukštyn į balkoną. Baigus filmuoti, taip pat ir nuleidžiamas.
– Nuo vakar vakaro, – atsako į klausimą, kiek jie ten jau praleido laiko.
– Ir kiek būsit?
– Visą gyvenimą!
– Kas yra laisvė? – užduoda klausimą TV reporteriai, klausimą, kuris turbūt labiausiai nustebina. Įsivaizduokite tokį klausimą, dabar užduotą TV laidoje... Vargu ar įmanoma.
– Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – atsako Jurkšaitytė, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...

„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 
1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm  
Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone 
Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė
1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė 1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo

Nei nuoga, nei apsirengusi

Pokalbis apie poeziją ir fotografiją

2019 m. Knygos meno konkurso žiuri skyrė diplomą Laimos Kreivytės poezijos knygos „Artumo aritmetika“ dailininkei Deimantei Rybakovienei „už poetišką vaizdingumą“ (išleido „Homo Liber“, spausdino UAB „Petro ofsetas“). Svarbi to vaizdingumo dalis – knygoje panaudotos Violetos Bubelytės fotografijos. Ta proga publikuojame spalio 25 d. „Prospekto“ galerijoje vykusį pokalbį, kuriame dalyvavo fotografai Violeta Bubelytė ir Algimantas Kunčius, poetės Neringa Abrutytė ir Giedrė Kazlauskaitė (knygos redaktorė), menotyrininkė Agnė Narušytė ir Laima Kreivytė. Besikalbančius ir besiklausančius supo Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip“.

Violeta Bubelytė, „Su veidrodžiu 2“. 1982 m.
Violeta Bubelytė, „Su veidrodžiu 2“. 1982 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 17“. 1983 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 17“. 1983 m.
Knygos „Artumo aritmetika“ viršelis
Knygos „Artumo aritmetika“ viršelis
Kristina Stančienė

Linksma intervencija

Roko Dovydėno paroda „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje

 

Tikriausiai keramiką, kaip ir kitas tradicines medijas, savo kūryboje naudojantys menininkai įsižeistų, jei imtum kalbėti apie taikomąją tokių artefaktų paskirtį. Ji mūsų laikais atrodo įgavusi menkumo atspalvį. Tačiau parodose matomas keramikos menas vis tiek dažnai balansuoja tarp dekoratyvių ar utilitarių daikčiukų ir konceptualių eksperimentų. Štai Rokui Dovydėnui tariamas keramikos ribotumas ar „taikomoji“ reikšmė nė kiek netrukdo, atvirkščiai – jo kuriami iš esmės labai paprasti tradicinių formų indai yra įsimenantys, gaivūs savo pirmapradiškumu ir spontaniškais piešiniais, kurių ikonografija leidžia ir pasijuokti, ir pafilosofuoti.

Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Eugenijus Bunka, Linas Vildžiūnas

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimai

Praėjusį sekmadienį, vasario 2 d., Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje iškilmingai paskelbta Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ skiriama Tolerancijos žmogaus nominacija. 2019 metų Tolerancijos žmogumi tapo žurnalistas, visuomenininkas Eugenijus Bunka, daugelį metų puoselėjantis Plungės krašto žydų bendruomenių atminimą.

 

Leonido Donskio premija, skiriama šio fondo valdybos ir Jolantos Donskienės sprendimu, apdovanotas „7 meno dienų“ direktorius Linas Vildžiūnas „Už prasmingą buvimą kultūros lauke, kurio nepaveikė nei santvarkų kaita, nei mados, už nuolatinį priminimą, kad kultūra yra viena pamatinių vertybių, kurios kokybė auga palaikant dialogą ir diskusiją. Už ilgametę kovą su užmarštimi, primenant, kad tik atminties puoselėjimas – tegu ir nepatogios – stiprina dialogą ir empatiją, kad senelių ir prosenelių atsiminimai yra ir jaunosios kartos vertybė, o ne išeinanti atmintis. Už tikėjimą ir pavyzdį, kad tvirta pilietinė pozicija atlaiko tendencingus puolimus, manipuliacijas ir „suvalstybinimo“ pastangas.“

Eugenijus Bunka. D. Todeso nuotr.
Eugenijus Bunka. D. Todeso nuotr.
Linas Vildžiūnas. G. Pranckūno nuotr.
Linas Vildžiūnas. G. Pranckūno nuotr.
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Lietuviško plakato ikonos

Juozo Galkaus paroda „Ne tik gatvei...“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Psichodelika, popartas, opartas ir sovietmečio Lietuva – rodos, turėtų būti nesuderinami dalykai. Ir visgi į plakatų kūrėjo Juozo Galkaus parodą „Ne tik gatvei...“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (kuratorės Gražina Gurnevičiūtė ir Živilė Intaitė) kviečia psichodelinės nuotaikos Galkaus eskizas iš 1980-ųjų. Plakato menas buvo viena iš nedaugelio laisvesnių nišų, leidusių dailininkams išbandyti vakarietiškas meno tendencijas. Lietuviškuose plakatuose mirgėjo optinio meno geometrija, subtilūs minimalizmo įkvėpti sprendimai, energingai, net kiek agresyviai rėkė popartiškos spalvos.

Juozas Galkus, plakatas „Knyga geriausias draugas“. 1960 m.
Juozas Galkus, plakatas „Knyga geriausias draugas“. 1960 m.
Juozas Galkus, plakatas „Gamta – šventovė, neterškime jos“. 1980 m.
Juozas Galkus, plakatas „Gamta – šventovė, neterškime jos“. 1980 m.
Juozas Galkus, plakatas „Ansamblis „Lietuva“. 1968 m.
Juozas Galkus, plakatas „Ansamblis „Lietuva“. 1968 m.
Juozas Galkus, plakatas „Prenumeruokite respublikinę spaudą“. 1959 m.
Juozas Galkus, plakatas „Prenumeruokite respublikinę spaudą“. 1959 m.
Juozas Galkus, plakato eskizas (autoportretas). 1980 m.
Juozas Galkus, plakato eskizas (autoportretas). 1980 m.
Juozas Galkus, plakatas dokumentiniam filmui „Vandens ir vėjo fuga“. 1968 m.
Juozas Galkus, plakatas dokumentiniam filmui „Vandens ir vėjo fuga“. 1968 m.
Juozas Galkus, knygos „Lietuvos plakatas“ vidinis viršelis. 1971 m.
Juozas Galkus, knygos „Lietuvos plakatas“ vidinis viršelis. 1971 m.

Atradimų paroda

„Šiuolaikinio meno keliai į bažnyčias“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Prieš Kalėdas atidarytoje parodoje, skirtoje šiuolaikinės sakralinės dailės atvejams pristatyti ir ištyrinėti, Bažnytinio paveldo muziejuje lankytoją pasitinka skulptorės Ksenijos Jaroševaitės Nukryžiuotasis ir parodos kuratorių pozicija savo nevienareikšmio objekto atžvilgiu: „1990–2019 m. laikotarpio šiuolaikinį meną esame linkę vertinti kaip klausimą, ką dabartinio sakralaus meno raida leidžia pasakyti apie Lietuvos visuomenę. Tai klausimas, atviras diskusijoms ir laukiantis tyrėjų dėmesio.“ Parodos proga br. Mindaugas Slapšinskas OP kalbina vieną iš parodos kuratorių Birutę Valečkaitę.

Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Rimanto Sakalausko darbai. Organizatorių nuotr.
Rimanto Sakalausko darbai. Organizatorių nuotr.
Ksenijos Jaroševaitės darbas. Organizatorių nuotr.
Ksenijos Jaroševaitės darbas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.

Jei staiga viskas sustotų

Pokalbis su menininke ir kuratore Akvile Anglickaite apie projektą „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje

Kodėl dabar yra svarbu kurti patyrimą, kai jo tiek daug siūlo pramogų, atostogų rinka? Kuo šis patyrimas kitoks?
Aš į patyrimo kūrimą žvelgčiau ne iš pramogų industrijos perspektyvos, kur yra aiškios taisyklės ir tikslai, o iš meno. Man pačiai stebint, kas vyksta šiuolaikinio vizualaus meno kontekste, gerokai trūksta šio aspekto, dėl to pojūčio kūrimas ar sąlygų sudarymas patirti meno kūrinį kūnu papildo tai, kas šiandien vyksta meno lauke. Tačiau šios parodos patyrimas neapsiriboja vien efekto kūrimu. Joje yra keletas sluoksnių, kuriuos žiūrovas, jei norės, galės sau atverti.

Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
Projektp „Septintą dieną upės ilsėjosi“ Šv. Jonų bažnyčioje akimirka. rengėjų nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 28  >>> Archyvas