7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Linas Bliškevičius

Samprotavimas apie vaivorykštę ir pozityvistiniai apmąstymai

Kristinos Inčiūraitės paroda „Skundas“ LTMKS projektų erdvėje „Sodų 4“

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad parodos kūriniai nesusiję ir lyg išsimėtę reiškiniai fiksuoja atsitiktines autorės patirtis. Tačiau taip galima teigti tik tuo atveju, jei tave parodoje labiau domina vynas – vita activa, o ne contemplativa. Ekspozicijos dėlionė susideda iš pagrindinių, visus kūrinius jungiančių motyvų, kurie, perduodami kaip estafetės lazdelė, kitose rankose įgauna kitus pavidalus. Objekte-girliandoje pavadinimu „Klevo lapas“ aprašomos vaivorykštės susidarymo sąlygos; ant sienos projektuojamame vaizde dokumentuojama vaivorykštė virš kalnų; kalno kontūrą atkartoja ir poezijos eilės piešinių cikle „Kalno kreivė“; kalvą primenanti nėštumo anatominė linija grafiniame vaizde ant sienos pavadinimu „Besilaukianti. Torso profilis“ atliepia ir Taivano salos kontūrą; kalnus simbolizuojantis objektas ant žemės ir iš jo sklindantis moters balsas, kitoje videoinstaliacijoje – moters kalbą sustabdo kompiuterio užstrigimą simbolizuojantis vaivorykštės spalvų skrituliukas. Patraukia būtent vaivorykštės motyvas, kurį galima suvokti kaip ir pačią parodą – arba kaip atskirų spalvų kratinį, arba integraliai, kaip tapačių šviesos dažnių dėlionę.

Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
Povilas Ramanauskas

Nesibaigiančių kambarių magija

Įspūdžiai iš Davido Lyncho kūrybos retrospektyvos Torunės šiuolaikinio meno centre

Nors nuo Kauno iki Torunės – tik kiek daugiau nei 500 kilometrų, lenkiškais keliais keleliais tenka važiuoti apie devynias su puse valandos, pilkumoje. Bet užkilus į antrąjį Torunės šiuolaikinio meno centro aukštą pasitiko keistas jaudulys, kad pagaliau pamatysim! Užrašas „David Lynch. Silence and Dynamism“ („Tyla ir dinamika“, parodos kuratorius Marekas Żydowiczius – tarptautinio filmų festivalio „Camerimage“ Bydgoščiuje netoli Torunės direktorius) ir šalia didelio formato Lyncho portretinė nuotrauka, be abejo, su smilkstančia tarp pirštų cigarete. Keistas pavadinimas, pagalvojau, kodėl tyla, gal tyla prieš audrą?

David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos  „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, „Raudonasis kambarys". Autoriaus nuotr.
Parodos „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, „Raudonasis kambarys". Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Fire On Stage". 2008 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Fire On Stage". 2008 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Small Boy in His Room". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Small Boy in His Room". 2009 m. Autoriaus nuotr.
Parodos  „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, Autoriaus nuotr.
Parodos „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Change the Fucking Channel Fuchface" fragmentas. 2008–2009. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Change the Fucking Channel Fuchface" fragmentas. 2008–2009. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „I Find It Veryt Difficult to Understand What Is Going On These days". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „I Find It Veryt Difficult to Understand What Is Going On These days". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Man Eating". 2010 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Man Eating". 2010 m. Autoriaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Banioniška Deimanto Narkevičiaus trejybė

Apie parodą „Dėmės ir įbrėžimai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Deimantas Narkevičius Nacionalinėje dailės galerijoje pristatė filmų instaliaciją, kurioje įvyko ir visam renginiui pavadinimą davusio kūrinio „Dėmės ir įbrėžimai“ (2017) premjera. Anot užrašo ant sienos prie įėjimo, šiame kūrinyje „reflektuojamas XX a. 8 deš. pr. studentų terpėje Vilniuje įvykęs T. Rice’o ir A. L. Weberio roko operos „Jesus Christ Superstar“ pastatymas“. Šis kūrinys buvo labai nuobodus, bet apsilankius parodoje pavyko įsijausti į visumą, susiliejančią su kažkur iš dausų ausų būgnelius kedenančia Wagnerio muzika, paskatinusia tyrinėti parodą kaip visas meno formas įtraukiančią Gesamtkunstwerk, kurios esminę liniją žymi penki filmai.

Marija Drėmaitė

Kompozitorių sąjungos kvartalas Vilniuje

Vieną architektūros istorijos puslapį atvertus

Prieš pat Naujuosius metus Žvėryne po remonto atidaryti Kompozitorių namai – pastatas, kuris nėra labai senas (tik kiek daugiau nei 50 metų), tačiau turintis įdomią istoriją ne tik dėl savo originalios paskirties, bet ir dėl socialinės kilmės. Maža to – tai vienas pirmųjų pokarinio modernizmo architektūros šedevrų, demonstruojantis to meto Vilniaus architektų susižavėjimą Suomijos regioniniu modernizmu.

Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Vytautas Laurušas dalijasi prisiminimais atnaujintoje LKS. T. Tereko nuotr.
Vytautas Laurušas dalijasi prisiminimais atnaujintoje LKS. T. Tereko nuotr.
Danutė Zovienė

Paroda kaip manifestas

Kelių dešimtmečių vaikų piešinių paroda „Mano pasaulis“

Metų sandūroje (gruodžio 14 – vasario 3 d.) Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje surengta paroda-manifestas „Mano pasaulis“ nukėlė žiūrovus į praėjusio amžiaus 8–9-ąjį dešimtmetį, į 1970–1987 metus, kai Lietuvos televizijoje buvo rengiamas ir transliuojamas didelio populiarumo ir plačios auditorijos sulaukęs vaikų piešinių konkursas bei laida „Mano pasaulis“.

Tomas Jankauskas, „Sportininkė“. 6 m. Dusetų Kazio Būgos vid. mokykla, 1985 m.
Tomas Jankauskas, „Sportininkė“. 6 m. Dusetų Kazio Būgos vid. mokykla, 1985 m.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ kuratorė Jūratė Stauskaitė. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ kuratorė Jūratė Stauskaitė. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Tautvydas Bajarkevičius

Ypatingos paskirties traukiniai

Paroda Lietuvos Geležinkelių muziejuje

Kartą, prieš gerus penkiolika metų, buvau užsukęs pasižvalgyti po parodą Šiuolaikinio meno centre. Ji buvo eksponuojama pirmame pastato aukšte ‒ ten, kur dabar yra skaitykla. Iš to apsilankymo atmintyje labiausiai išliko štai toks parodoje sutiktos menotyrininkės Renatos Dubinskaitės portretas: sėdėdama ant vienos iš eilėmis surikiuotų kėdžių, palinkusi link televizoriaus ekrano, kuriame buvo rodomas videodarbas, ji susikaupusi kažką žymėjosi užrašų knygelėje. Tuo metu parodoje mes buvome dviese, tad niekieno netrukdomi (ir netrukdydami vienas kitam) galėjome mėgautis ištaigingu neužpildytos erdvės pojūčiu. Renatos tuo metu gerai nepažinojau, tad mūsų netgi neslėgė rutininis įprasto pasilabinimo įsipareigojimas, kuris būtų neabejotinai sutrikdęs šias anonimiškas ekspozicijos erdvės dalybas. Prabėgus keletui dienų, „Šiaurės Atėnuose“ radau jos rašytą parodos recenziją. Tai buvo esė apie lūkuriavimą laukiamuosiuose. Nėra reikalo ir sakyti, kad ši lūkuriavimo rūšis yra ypatinga. Itin ypatinga savuoju banalumu.

Jūratė Jarulytė, „Neracionalūs pjūviai V“. 2013 m.
Jūratė Jarulytė, „Neracionalūs pjūviai V“. 2013 m.
Jogintė Bučinskaitė

Dalyvavimo kultūriniame gyvenime įgūdžiai

Pokalbis su edukacinės programos kuratore Skaiste Marčiene

Kultūros edukacijos klausimai pastaruoju metu ypač aktualūs, o kultūros institucijoms, siekiančioms užsiauginti ir lavinti savo auditoriją, tai tapo kone privaloma veikla. 2017-aisiais VDA Nidos meno kolonija vykdė edukacinį projektą „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“. Kolonijoje reziduojantys menininkai Nidos ir Klaipėdos moksleiviams vedė kūrybinius užsiėmimus, per kuriuos supažindino ne tik su savo kūrybinėmis praktikomis, bet ir kvietė kurti pačius. Kodėl mokyklinio amžiaus vaikams turėtų būti svarbus susitikimas su šiuolaikinio meno kūrėju, o ko išmokti šiandienos mokykloje galėtų ir pats menininkas? Apie tai pasakoja Nidos meno kolonijos rezidencijų programos kuratorė Skaistė Marčienė.

Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Edukacinio projekto „Kaleidoskopas: dizainas ir fikcija“ akimirkos. J. Navarskaitės nuotr.
Agnė Narušytė

nepabaigti – nepabaigti

Šitie du žodžiai sukasi mano galvoje jau mėnesį. Vieno priegaidė tvirtagalė, o kito kirtis trumpinis. Jų reikšmės skiriasi nerimo kiekiu. Buvimas tvirtagaliame nepabaigime yra neišsemiamas, neišklimpstamas, neaprėpiamas. Trumpiniu į tolį numotas nepabaigtų traukinys ramina daugiskaita – tai ateities darbų perspektyva, begalybė, kurios kuo daugiau, tuo geriau. Tačiau abu nepabaĩgtì prieštarauja Kalėdų priesakams – ir biurokratiniams, ir asmeniniams, ir šeimyniniams, ir saviems, ir svetimiems. Gali švęsti naujo dievo gimimą, tik senajam pristatęs ataskaitas: finansines ir rezultatų, kurie turi būti apčiuopiami, o ne virtualiose smegenyse saugomų vizijų pažadai.

Remigijus Pačėsa, be pavadinimo, 2011-01-25
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo, 2011-01-25
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo,  2014
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo, 2014
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo, 2015-01-12
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo, 2015-01-12
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo, 2015-01-21
Remigijus Pačėsa, be pavadinimo, 2015-01-21
Remigijus Pačėsa, „Žadintuvas 1991“
Remigijus Pačėsa, „Žadintuvas 1991“

Ką prisiminti, ką užmiršti?

Rašančių apie dailę ir fotografiją kalėdinė apklausa

Mūsų Kalėdinė anketa tapo tradicija, kai atsigręžiame į praėjusius metus ir norime pagirti/paminėti gerai pasirodžiusius, ypač tuos, kurie galbūt dirbo tyliai, bet atkakliai puikiai; galime suformuluoti, kokie trūkumai erzina, galbūt įvardyti ryškėjančias bendresnes tendencijas, problemas ir pateikti šiokių tokių rekomendacijų. Savo autorių paprašėme trumpai išsakyti, kas labiausiai įsiminė 2017-aisiais ir apie ką svarbiausia kalbėti metams besibaigiant.

Paullina Pukytė, „Vidurdienį Demokratų aikštėje“. 2017 m. R. Ščerbausko nuotr.
Paullina Pukytė, „Vidurdienį Demokratų aikštėje“. 2017 m. R. Ščerbausko nuotr.
Violeta Laužonytė, „Apsaugojimas“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Violeta Laužonytė, „Apsaugojimas“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Juozas Zikaras, Jonas Basanavičius. 1923–1988–2017
Juozas Zikaras, Jonas Basanavičius. 1923–1988–2017
Jurga Šarapova, parodos „Barelina“ fragmentas. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Jurga Šarapova, parodos „Barelina“ fragmentas. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“

Gruodžio 3 d. Vilniuje, Lauryno Gucevičiaus gatvėje esančių Šv. Kryžiaus namų kieme, atsidarė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ įrengta „Benamio prakartėlė“. Pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje viešai pastatytos, socialiai angažuotos prakartėlės sukūrimo idėjos autorius – šiais metais po biblistikos studijų Romoje grįžęs kun. Mozė Mitkevičius. Pradėjęs dirbti Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ kapelionu, kun. Mozė nusprendė, kad šalia Kalėdų eglute, muge ir tradicine prakartėle išpuoštos Katedros aikštės įrengta kitokia vaizdavietė būtų prasminga atsvara bei paskatinimas prisiminti ir paremti kitaip gyvenančius žmones.

„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 21  >>> Archyvas