7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Agnė Narušytė

Pagauk bangą arba grybautojų televizorius

Paroda, darbuotojų balsais pasakojanti apie Kauno radijo gamyklą

„Čia tikrai esama kažkokios mistikos su ta mūsų bažnyčia – joje gamykla prasidėjo, o ją grąžinus baigėsi“, – sako buvęs Kauno radijo gamyklos darbuotojas Algirdas Kepežinskas. 1993 m. jo įkurta radijo stotis „Tau“ 102,9 FM bangomis šį vėlyvą rudenį žadėjo transliuoti buvusių darbuotojų pasakojimus. Tai – parodos „Banga: Žmonių balsų kanalas“ Kauno paveikslų galerijoje dalis. Kuratorė Auksė Petrulienė, M.K. Čiurlionio muziejuje įsteigusi bendruomenių platformą, šitaip tęsia savo „Mažąsias istorijas“ apie Kauno pramonę, kurios nebeliko.

Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Paminklinės mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketas. 1932–1933 arba 1943–1944 m. A. Narušytės nuotr.
Paminklinės mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketas. 1932–1933 arba 1943–1944 m. A. Narušytės nuotr.
Kauno radijo gamykloje pagamintos radiolos ir magnetolos, pirmoji iš kairės – radiola „Daina“. 1958 m. A. Narušytės nuotr.
Kauno radijo gamykloje pagamintos radiolos ir magnetolos, pirmoji iš kairės – radiola „Daina“. 1958 m. A. Narušytės nuotr.
Radinys konversijai ruošiamo pastato Žemaičių gatvėje kieme. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Radinys konversijai ruošiamo pastato Žemaičių gatvėje kieme. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
„Šilelis – 401“. Autoriai: vyr. konstruktorius Antanas Žilius, konstruktorių sekretoriaus viršininkas R. Giedraitis, R. Bagdonas, inžinierius konstruktorius Valentinas Kepežinskas, dailininkė konstruktorė V. D. Balčiūnienė, L. Trakūnienė. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
„Šilelis – 401“. Autoriai: vyr. konstruktorius Antanas Žilius, konstruktorių sekretoriaus viršininkas R. Giedraitis, R. Bagdonas, inžinierius konstruktorius Valentinas Kepežinskas, dailininkė konstruktorė V. D. Balčiūnienė, L. Trakūnienė. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
Televizoriaus vidus. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Televizoriaus vidus. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
D. Petrulio fotografijoje – Kauno radijo gamyklos pastato Žemaičių gatvėje vaizdas prieš konversiją. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
D. Petrulio fotografijoje – Kauno radijo gamyklos pastato Žemaičių gatvėje vaizdas prieš konversiją. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Ir atėjo medžių kariauna

Mintys po Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“

Apgailėdama, kad nepasirodė jokia išsamesnė menotyrinė Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“ apžvalga (kuratorė Jurgita Ludavičienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejus) ir kad parodą pamačiau beveik paskutinę dieną prieš uždarant, bandysiu nors kiek užpildyti šią spragą.

Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Scenarijus ant stalo

Arba kuratorystės svarba pasakojant Ievos Naginskaitės istoriją

Prieš Vėlines, spalio 28 d., Vilniuje teko apsilankyti keturių parodų atidarymuose. Žiūrovus pakvietė Vilniaus paveikslų galerija su lenkų kuratorės Elizos Ptaszyńskos kuruojama pirmąja išsamesne Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) paroda, jaunosios kartos tapytojos Vitos Opolskytės (g. 1992) personalinė paroda (pristatė „The Rooster Gallery“), galerijoje „Arka“ atidaryta XII tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Vizitinė kortelė“ (ir tekstilės menininkės Indrės Biekšaitės paroda „Ei“) bei dvinarė labai mažai žinomos dailininkės Ievos Naginskaitės (1921–2012) kūrybos retrospektyva „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51).

Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Jolita Liškevičienė parodoje „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje. Autorės nuotr.
Jolita Liškevičienė parodoje „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Aistė Mikštė

Ant pastolių laiko tyloje

Apskaičiavusios šunkelių kilometražą link svajonių kaimo ir šešioms kojoms tenkantį išvykos krūvį, pasirinkome ne kelionę automobiliu ar viešuoju transportu. Ieškodamos Vėliučionių, su bičiulėmis nuo Naujosios Vilnios pakraščio patraukėm pėsčiomis, nes vieną vietovę nuo kitos skiria vos keturi kilometrai žygeiviško maršruto. Dar XIX a. antroje pusėje nutiesus geležinkelį Peterburgas–Varšuva, Naujoji Vilnia tapo miesteliu ir kartu pramoninio proveržio centru, todėl aplinkinės žemės su visais žemiečiais neišvengiamai irgi susisaistė su šiuo miestu visais gyvenimiškais ryšiais.

Projektas „Laiko tyloje”. M. Avik nuotr.
Projektas „Laiko tyloje”. M. Avik nuotr.
Projektas „Laiko tyloje”. M. Avik nuotr.
Projektas „Laiko tyloje”. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” akimirka. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” akimirka. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” fragmentas. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” fragmentas. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” fragmentas. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” fragmentas. M. Avik nuotr.
Projektas „Laiko tyloje”. M. Avik nuotr.
Projektas „Laiko tyloje”. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” fragmentas. M. Avik nuotr.
Projekto „Laiko tyloje” fragmentas. M. Avik nuotr.

NESUTEPTIS IR TARŠA

1 veiksmo pjesė

Autorės

Agnė Gintalaitė, Eglė Grėbliauskaitė

 

Veikėjai

SCENOS DARBININKAI

PAMINKLAS

PRAEIVIS I

PRAEIVIS II

MENOTYRININKĖ I

MENOTYRININKĖ II

JAUNA ŽURNALISTĖ

MARY DOUGLAS DVASIA

GODO

JAUNUOLIS PLAČIA ŠYPSENA

MIESTIETĖ

KITI PRAEIVIAI, MIESTIEČIAI IR MIESTO SVEČIAI

Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklio P. Cvirkos skvere akimirka. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Rengėjos

Nepamirškime nebeprisiminti – kasdienybės spektaklis P. Cvirkos skvere

Nuo lapkričio 11 d. 18 val. iki gruodžio 13 d. 18 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami tapti interaktyvaus meno kūrinio dalimi – kasdienybės spektaklio veikėjais P. Cvirkos skvere, pavadinimu NEPAMIRŠIME NEBEPRISIMINTI.

Linas Bliškevičius

Menoplova

Ar įmanomi etiški pasirinkimai kultūroje?

2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose farmacijos kompanija „Purdue Pharma“ ir šios įmonės savininkai – 8 garsios Sacklerių šeimos nariai – susilaukė didžiulio masto ieškinio dėl savo pačių godumo nulemtų sprendimų, kurie sukėlė tai, kas JAV žinoma kaip „opioidų epidemija“. Legalaus narkotiko – stipraus nuskausminamojo vaisto „OxyContin“ – gaminimo ir platinimo veiksmai sąlygojo kasdienes žmonių mirtis, ištisų bendruomenių ar net miestų degradaciją. 2020 metais kompanija dalinai pripažino savo kaltę – priešingai nei buvo teigiama valstybinėms kontrolės tarnyboms, nebuvo imtasi jokių priemonių, siekiant užkirsti kelią šio opioido patekimui į juodąją rinką, taip pat kontroliuojančiosioms institucijoms buvo teikiama klaidinga informacija, siekiant padidinti kompanijos gamybos kvotas. Pripažinta ir tai, kad mokėta medicininių įrašų sistemas tvarkančiai įmonei, norint efektyviau skleisti informaciją gydytojams ir skatinti juos išrašyti minėtus opiodus.

Asociatyvinis memas
Asociatyvinis memas
Monika Krikštopaitytė

Neprilygstamas ponas Niekas

Pokalbis su parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ kuratoriais

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ iki lapkričio 11 d. per visas tris sales veikia retrospektyvinė, bet labiau konceptuali paroda, skirta pirmojo Lietuvos reklaminės grafikos specialisto, menininko Antano Kazakausko (1937–2019) atminimui. Kadangi pristatytas išsamus tyrimas, norėdami sužinoti daugiau, kalbiname parodos rengėjus: sovietmečio tyrinėtoją, dailėtyrininkę Karoliną Jakaitę ir menininką Julijų Balčikonį.

Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ fragmentas. L.Skeisgielos nuotr.
Tadas Šarūnas

Meno „išnomenklatūrinimo“ nauda ir paslėpta abejingumo kaina

Pastaraisias metais Lietuvos meno laukas džiugina savo tarptautiniais pasiekimais. Kalbant sportininkų kalba, vienas po kito „nukaunami“ Venecijos bienalių liūtai rodo, kad Lietuvos meno laukas pasiekė labai aukštą „sportinę formą“. Tai rodo ir reformuotos kultūros politikos pasiekimus. Prieš dešimtmetį įgyvendinant „pagarbaus atstumo“ tarp kultūros ir politikos principus meno ir kultūros projektų finansavimas buvo atskirtas nuo ministerijos. Tuo metu įkurta Lietuvos Kultūros Taryba veikia kaip meno lauko susitarimo su vykdomaja valdžia platforma ir ekspertinio projektų vertinimo platforma. Po šios reformos meno lauke sumažėjo varžytuvių, kas turi didesnę įtaką Basanavičiaus gatvėje (čia įsikūrusi Kultūros ministerija). 

Tadas Šarūnas. Iš asmeninio archyvo
Tadas Šarūnas. Iš asmeninio archyvo
Radvilė Rimgailė-Voicik

Augalai patys yra menininkai

Vilniaus fotografijos meno centro „7:14“ tyrimai

1940 m., Europoje kylant Antrojo pasaulinio karo bangai, lietuviškame mokslo populiarinimo žurnale „Kosmos“ botanikos profesorius Constantinas Andreas von Regelis (1890–1970) pristatė šveicarų augalų fiziologo Alexanderio Tschircho (1856–1939) darbą apie augalų sielą (vok. „Das Leben der Pflandze und ihre Seele“, 1939). „Gyvybės vienodumas reikalauja sielos buvimo augale. <…> tame augale, kuris savo biologiniu veikimu stovi visų gyvų organizmų pasaulio viršūnėje, nes jis sudaro milžinišką sintezį iš vandens, ugnies, oro ir žemės ir pasiaukodamas gamina maistą visiems kitiems gyviems organizmams.“

Dovilė Dagienė- DoDa, Ramalina Fraxinea. Iš ciklo Augalų atmintis / Medinės sinagogos, 2019 m.
Dovilė Dagienė- DoDa, Ramalina Fraxinea. Iš ciklo Augalų atmintis / Medinės sinagogos, 2019 m.
Dovilė Dagienė- DoDa,Istorija žvelgia į mus. Fitografija – chlorofilo atspaudai. Koliažas, 2021 m.
Dovilė Dagienė- DoDa,Istorija žvelgia į mus. Fitografija – chlorofilo atspaudai. Koliažas, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Iris Volis. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Iris Volis. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Iris Vaiva. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Iris Vaiva. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Miežis mutantas: tw2 x Lh5. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Miežis mutantas: tw2 x Lh5. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Miežis mutantas: tw2 x Lh13. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
Emilija Petrauskienė, Miežis mutantas: tw2 x Lh13. Sidabro želatinos atspaudas iš ambrotipo, 2021 m.
  PUSLAPIS IŠ 41  >>> Archyvas