7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Gintauto Trimako fenomenas

Agnė Narušytė atsako į Monikos Krikštopaitytės klausimus

Kovo 23 d. – balandžio 10 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Didžioji g. 19 / Stiklių g. 4) atidaryta menininko Gintauto Trimako personalinė paroda „#Slinktys #Dariniai #Spalva“. Jos proga, nedrįsdama praleisti specifinių žinių reikalaujančio fotografijos konteksto, apie Gintautą Trimaką kartu pamąstyti kviečiu ne kartą jo darbus analizavusią kolegę Agnę Narušytę.

M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
M. K. nuotr.
Rasa Žukienė

Mes jautėme jo gerumą ir kilnią širdį

Stasiui Goštautui (1939–2021) atminti

Apie Stasį Goštautą – ispanistikos profesorių, vertėją, PEN klubo narį, dailėtyrininką, žurnalistą, redaktorių – šiandien jau tenka kalbėti būtuoju laiku. Stasys Goštautas mirė Bostone šių metų kovo 12 d., savo darbais išvaręs labai ryškią vagą lietuvių išeivijos kultūroje, ispanistikos ir čiurlionistikos baruose.

Stasys Goštautas. Leidinio „Lietuvių dienos“ viršelis
Stasys Goštautas. Leidinio „Lietuvių dienos“ viršelis
Stasys Goštautas. Laimos Grigaitytės nuotr.
Stasys Goštautas. Laimos Grigaitytės nuotr.

(Ne)savas Vilnius

Apie parodas „Sunkus amžius“ MO muziejuje pasakoja Giedrė Jankevičiūtė

Ar teko matyti parodą „Paauglystės perspektyva. Szapocznikow – Wróblewski – Wajda“, vykusią 2018 m. vasarą Silezijos muziejuje, Katovicuose, kurios variacija yra nauja didžioji MO paroda? Gal žinai, kaip sumanyta ją rodyti MO? Atrodytų, kad perkelti parodą paprasčiau nei naujai surengti, bet pakalbėjus su muziejaus direktore Milda Ivanauskiene imi suprasti, kad didelis tarpmuziejinis projektas reiškia labai daug darbo...

Jerzy Hoppen, „Maro mergelė“, 1940 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Jerzy Hoppen, „Maro mergelė“, 1940 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Vilniaus dailės akademijos laisvojo klausytojo Andrzejaus Wróblewskio asmens kortelė, 1945 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Vilniaus dailės akademijos laisvojo klausytojo Andrzejaus Wróblewskio asmens kortelė, 1945 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Parodos eksponatų atranka Torunės universiteto Grafikos kabinete: Giedrė Jankevičiūtė, Elżbieta Hudzik, Jan Kotłowski. Foto Gabrielė Radzevičiūtė
Parodos eksponatų atranka Torunės universiteto Grafikos kabinete: Giedrė Jankevičiūtė, Elżbieta Hudzik, Jan Kotłowski. Foto Gabrielė Radzevičiūtė
Placyda Bukowska, „Prekystalis“, 1941 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Placyda Bukowska, „Prekystalis“, 1941 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
Vilniaus senamiesčio dalis į šiaurę nuo rotušės su Rotušės turgumi ir Didžiąja sinagoga 1944 m. pavasarį. Filmo „Vilniaus meno paminklai“ (1944, operatorius Alfonsas Žibas) ruošinio stilas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Vilniaus senamiesčio dalis į šiaurę nuo rotušės su Rotušės turgumi ir Didžiąja sinagoga 1944 m. pavasarį. Filmo „Vilniaus meno paminklai“ (1944, operatorius Alfonsas Žibas) ruošinio stilas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lili Janina Paškauskaitė, „Autoportretas veidrodžio atspindyje“, 1966 m. MO muziejus
Lili Janina Paškauskaitė, „Autoportretas veidrodžio atspindyje“, 1966 m. MO muziejus
Roza Suckever, „Pomirtinis Jokūbo Geršteino portretas“, 1942 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Roza Suckever, „Pomirtinis Jokūbo Geršteino portretas“, 1942 m. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Atminkime jų vardus

Aktyvizmas mene

Praėjusių metų gegužės mėnesį su Georgo Floydo nužudymu pasaulis dar kartą paliudijo Jungtinių Amerikos Valstijų sisteminį rasizmą ir smurtą, tai tapo dešimtmečius besitęsiančią kovą su rasizmu atgaivinusia kibirkštimi.

Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, instaliacijos „Nepatenkintos vaizdu akys“ („The Eye Is Not Satisfied With Seeing“) vaizdas. 2020–2021 m. „Serpentine“. G. Darrell nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Ištark jos vardą“ („Say Her Name“). 2017 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Grubb nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Pamesta vertime“ („Lost In Translation“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Džeimsui III“ („For James III“). 2013 m. Privati kolekcija. Leidus autorei, „Corvi-Mora“, Londonas, ir „Sikkema Jenkins & Co“, Niujorkas. M. Leith nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Jennifer Packer, „Jess“. 2018 m. Ursula Burns kolekcija. J. Wyche nuotr.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.
Zanele Muholi parodos vaizdas „Tate Modern“. 2021 m.

Muziejus kaip bendruomenė

Apie atidaromą Vilniaus miesto muziejų pasakoja Rasa Antanavičiūtė

Vokiečių gatvės 6 / 10 numeriais pažymėto namo pirmajame aukšte bei rūsyje penkeriems metams įsikūrė Vilniaus miesto muziejus (VMM). Jo atidarymas siejamas ir su 2023-iaisiais rengiamu minėti Vilniaus 700-uoju gimtadieniu. Buvo numatyta, kad lankytojai čia galės ne tik domėtis miesto istorijomis, jiems bus pasiūlyta ir susitikimų erdvė su kavine ir skaitykla. Laukiant ne tik naujojo, bet ir visų muziejų atidarymo, Monika Krikštopaitytė kalbina VMM direktorę, meno istorikę, mokslų daktarę Rasą Antanavičiūtę.

Rasa Antanavičiūtė. G. Beržinsko nuotr.
Rasa Antanavičiūtė. G. Beržinsko nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.
Vilniaus miesto muziejus. G. Janavičiaus nuotr.

Permainų galimybės

Į Monikos Krikštopaitytės klausimus atsako Elona Lubytė

Elona Lubytė (g. 1964, Vilniuje). 1982–1987 m. studijavo meno istoriją ir teoriją Valstybiniame dailės institute (dabar – VDA), socialinių mokslų daktarė, 2000 m. VGTU Vadybos katedroje apgynė daktaro disertaciją „Šiuolaikinės dailės sistema ir jos vadyba“ (vad. prof. dr. Borisas Melnikas).

Elona Lubytė Vašingtono nacionalinėje galerijoje prie Katharinos Fritsch skulptūros (2013), stovėjusios ant ketvirto pjedestalo Trafalgaro aikštėje Londone. 2018 m. Iš asmeninio archyvo
Elona Lubytė Vašingtono nacionalinėje galerijoje prie Katharinos Fritsch skulptūros (2013), stovėjusios ant ketvirto pjedestalo Trafalgaro aikštėje Londone. 2018 m. Iš asmeninio archyvo
Aleksandra Kasuba prie eksperimentinių 3D modelių savo dirbtuvėje. 1983 m. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandra Kasuba prie eksperimentinių 3D modelių savo dirbtuvėje. 1983 m. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos su Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentais sukurta aplinka, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos su Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentais sukurta aplinka, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aleksandros Kasubos Niujorko vizualiųjų menų mokyklos studentai kuria aplinką, kurioje gyveno per 1972-ųjų festivalį „Whiz Bang Quick City 2“ Vudstoke. Skaitmeninis Aleksandros Kasubos archyvas LNDM
Aistė Kisarauskaitė

Po operos

Bendras MO muziejaus ir „Vilnius City Opera“ projektas „Iš tos operos“

Ne taip seniai, nepamenu, kokius reikalus spręsdami, su Vaidu Jauniškiu pasvarstėme ir apie įsigalėjusią virtualybę, turinčią mums atstoti gyvas / materialias patirtis.

 

„Nežinau, kaip jaučiasi mėgstantys operą, tačiau teatras online beveik neįmanomas“, – sakė Vaidas.

Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.

Roma yra begalinė

Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą. Iliustravo Medilė Šiaulytytė, dizainerė Indrė Klimaitė, Aukso žuvys, 2021.

Pasirodė dviejų kultūros žvaigždžių – Giedrės Jankevičiūtės ir Julijos Reklaitės – bendrai kurta knyga, skirta Romos miestui. Kultūros bendruomenė leidinį pasitiko labai džiugiai, ir ne tik todėl, kad šios profesionalės turi įspūdingą reputaciją, – jame sukoncentruota tai, ko šiuo metu labiausiai pasigendame: nuoširdus bendravimas, susitikimai, įdomių vietų lankymas, begalinė erdvė, ritualai, šiluma ir žydras dangus. Į Monikos Krikštopaitytės klausimus apie „Pasivaikščiojimus“ autorės atsako tandemu.

Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė. A. Baltėno nuotr.
Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė. A. Baltėno nuotr.
Medilė Šiaulytytė, piešinyje Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė
Medilė Šiaulytytė, piešinyje Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė
Knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viršelis
Knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viršelis

Vėliava emancipacijai

Vasario 17-osios proga Agnė Narušytė kalbina Laimą Kreivytę

Kelintą kartą švenčiama Nacionalinė emancipacijos diena?

Pradėta švęsti 2016-aisiais. Priešistorė tokia – moterys susibūrė po liūdnai pagarsėjusios 2015 m. Atviros Lietuvos fondo organizuotos diskusijos, į kurią apie Lietuvos ateitį fondo dvidešimtpenkmečio proga pakviesti kalbėti vieni vyrai1.

Vasario 17-osios deklaracijos paskelbimas iš „Naručio" balkono
Vasario 17-osios deklaracijos paskelbimas iš „Naručio" balkono
Nacionalinė emancipacijos diena 2021 emblema pagal Šaltmiros „Vytę"
Nacionalinė emancipacijos diena 2021 emblema pagal Šaltmiros „Vytę"
Vėliava balkonas
Vėliava balkonas
Agnė Narušytė, Aurelija Maknytė

Elektros marionetės

Agnės Narušytės ir Aurelijos Maknytės pokalbis virtualioje erdvėje

Nejaučiu, kad parodos nevyksta, nes retkarčiais galerijos „Kairė–dešinė“ parodas pafilmuoju archyvui. Beje, jau užsidariusi Algirdo Jako paroda – puiki. Aišku, man labai trūksta tų pasivaikščiojimų. Bandau žiūrėti virtualius turus.

Elena Narbutaitė, „Elektra“, metalizuotas popierius, aliuminis. 2013 m.
Elena Narbutaitė, „Elektra“, metalizuotas popierius, aliuminis. 2013 m.
Kadras iš Aurelijos Maknytės virtualios parodos
Kadras iš Aurelijos Maknytės virtualios parodos
  PUSLAPIS IŠ 36  >>> Archyvas