7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Jonas Vytautas Bruveris

Valstybės atkūrimas ir kultūra

Keletas istorijos štrichų

Minint valstybės atkūrimo 100-metį, spaudoje bei radijo pokalbiuose yra pasitaikę apgailestavimų, kad neužsimenama apie tai, kaip į Nepriklausomybės Akto paskelbimą anuomet atsiliepta meno gyvenime – nejaugi nebuvo skirta kokio koncerto, spektaklio?

Aistė Kisarauskaitė

Klausimai apie brutalizmą

Gintauto Trimako parodoje „Atsakymas“ galerijoje „Vartai“

Suprantu, kad prieštarausite, bet šį kartą rašysiu sausai ir nuobodžiai, bent jau pradžioje. Gintauto Trimako paroda „Atsakymas“ tapo patogia proga pasitikrinti klausimą, kiek brutalizmo terminas taikytinas šiam menininkui ir apskritai kiek jis tinka Lietuvos fotografijai.

Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Rita Mikučionytė

Stulpas į kosmosą

Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“

Kai sulaukiau Dariaus Žiūros kvietimo dalyvauti pristatant jo tęstinį projektą „Gustoniai“ ir liepos 27–28 d. atvykti į Pasvalio rajone organizuojamas Gustonių meno dienas, gerokai nustebau. Taip, susitinkam Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, kur abu dirbame, kartais persimetam keliais žodžiais, ir tiek.

Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Giedrė I. Laukaitytė-Malžinskienė

Prasminių jungčių paieškos Nerijoje

Paroda „Perfor(m)uoti peizažai“

Daugiareikšmis šią vasarą VDA Nidos meno kolonijoje veikusios (2018 07 20–08 31, kuratorius Vytautas Michelkevičius) parodos pavadinimas jau leidžia nujausti kitokį požiūrį į mus supančią aplinką. Lietuviška pavadinimo leksika atveria neįprasto, „perforuoto“ požiūrio į peizažą perspektyvą. Angliškoje versijoje „(Per)forming Scapes“ užkoduota dviprasmybė žadina įdomią metaforą: entomologijoje scape reiškia vabzdžių jutiminį organą – anteną, ir tai atspindi parodos siekį transliuoti aktualų turinį.

 

Istoriko, sociologo ir filosofo Levio Mumfordo teigimu, konkreti kultūros forma, ženklų ir simbolių sistema darosi prasminga tik dėl sąveikos ir sąryšio su kitomis formomis ir sistemomis. Tarpdisciplininis parodos formatas bei jos „peizažo formos“ kuriamas emocinis vientisumas iš tiesų leidžia patirti žmogaus kūrybos bei jo sąveikos, sambūvio ir santykio su gamta formas fizinio, jausminio (dvasinio) ir intelektinio patyrimo lygmenimis.

Bendras parodos vaizdas, A. Anskaičio nuotr.
Bendras parodos vaizdas, A. Anskaičio nuotr.
Anna Romannenko ir Björn Kühn, „Vietiniai susijungimai“ („Local Fittings“), interaktyvi instaliacija „Lenkimosi įrenginys“ („Lehnzeug“). 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Anna Romannenko ir Björn Kühn, „Vietiniai susijungimai“ („Local Fittings“), interaktyvi instaliacija „Lenkimosi įrenginys“ („Lehnzeug“). 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Stenourbanitams“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Stenourbanitams“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Pansemiologijos tyrėjams“, 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Pansemiologijos tyrėjams“, 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, „Peizažo vadyba“, vietos istorijos laiko išklotinė ant popieriaus (dizainas Tado Karpavičiaus), 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, „Peizažo vadyba“, vietos istorijos laiko išklotinė ant popieriaus (dizainas Tado Karpavičiaus), 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, fragmentas iš instaliacijos ir tyrimo „Peizažo vadyba“. 2018 m. L. Skeisgielos los nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, fragmentas iš instaliacijos ir tyrimo „Peizažo vadyba“. 2018 m. L. Skeisgielos los nuotr.
Bendras vaizdas su parodos architektūra (Ona Lozuraitytė ir Petras Išora). L. Skeisgielos  nuotr.
Bendras vaizdas su parodos architektūra (Ona Lozuraitytė ir Petras Išora). L. Skeisgielos nuotr.
Lina Lapelytė, „Veiksmas paralelėms”, vaizdo ir garso instaliacija, 11:07' kilpa. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Lina Lapelytė, „Veiksmas paralelėms”, vaizdo ir garso instaliacija, 11:07' kilpa. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Bliškevičius

Britva per venas

Apie kolekcijos „Insomnia“ pristatymą

Naujosios kartos drabužių dizaineriai Modesta Kremerytė ir Deividas Katkus yra spjūvis „tradicionalistams“. Kūrėjai, pasivadinę „KREMER“, Naugarduko g. 34 esančioje kūrybiškoje drabužių ir aksesuarų parduotuvėje „1988“ (dabar „Avant-Grad“) pristatė kolekciją „Insomnia“, bet pristatymas nebuvo konvencionalus. Savosios vaikystės artefaktų ir subkultūrų maitvanagiai ratus suko aplink raudona šviesa spindinčią ryto žvaigždę, pačią Liuciferio irštvą – veiksmo vietą. Prie pat įėjimo į ją įsikūręs medinių suolų ir cepakų kabakas taip pat buvo užsakęs muzikantus, kurie, apsivilkę imaginaciniais tautiniais kostiumais, fetišizmu savajam stiliui mažai kuo skyrėsi nuo „prabangių šiukšlių“ (iš parodos anotacijos) minios. Auskarai speneliuose ir suplyšusios tinklinės pėdkelnės, metalinės grandinės ir lateksas ant raumeningos vyriškos kojos, tatuiruotės ir gašlybės – vakarietiškos degeneracijos ženklai – lydėjo karnavalą primenantį atidarymo renginį.

M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.

Viešoji sfera intelektualui svarbi

Pokalbis su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu

Gegužę ispanų dienraštis „El Pais“ išspausdino pokalbį su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu. Jis gimė 1929 m. birželio 18 dieną. Habermasas – garsiosios Frankfurto mokyklos atstovas, Theodoro Adorno mokinys ir asistentas. Vienas svarbiausių šiuolaikinių mąstytojų, filosofas pasisako visais pagrindiniais socialinių ir politinių mokslų klausimais, daug dėmesio skiria komunikacijos teorijai ir analizuoja kliūtis, trukdančias susikalbėti. Pateikiame Borjos Hermoso pokalbio, kuris vyko Starnberge, netoli Miuncheno, fragmentus.

Jürgen Habermas
Jürgen Habermas
Agnė Taliūtė

Nukirstas miestas – persodintas žmogus

Platforma „Mažosios istorijos“ Kaune

Viešoji erdvė įprastai suvokiama kaip vieta užmegzti dialogą, racionalius debatus. Vis dėlto ji dažniau virsta visai ne sambūriu, o kovos lauku, kuriame žaidžia „didieji“ (valstybės institucijos, verslininkai, politikai) ir „mažieji“ (pavieniai piliečiai, bendruomenės), pamirštant įstatymus ar nerašytas „kiemo“ taisykles.

Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Monika Krikštopaitytė

Menas (ne)rodyti savęs

Apie meną feisbuke

Feisbukas (toliau FB) labai daug prisidėjo prie meno populiarinimo. Kai žmonėms nusibodo laužyti galvas, kaip atsakyti į tinklo užduodamą klausimą „kaip jautiesi šiandieną?“ arba „kas sukasi tavo galvoje?“, pasitelkti visokio raugo vaizdai, bet tarp jų vis dažniau įsipainioja ir meno, netgi gero meno. Susijungusieji tarpusavyje mato, kad jų pažįstami žmonės eina į parodas, koncertus, spektaklius ir prisireikia asmenukių ne tik su kavos puodeliu prie nuosavo namo ar kurorte, o su pasirinktu kūriniu. Tegyvuoja lenktynės, jei jos tokios!

Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Agnė Narušytė

Apie adoraciją ironiškai

Audriaus Puipos „Inscenizuoti paveikslai“ Palangoje

Ši paroda tik šmėkštelėjo. Atstumas tarp Vilniaus ir Palangos lėmė, kad jos beveik niekas ir nepamatė. Bet apie ją verta kalbėti, nes pluoštelyje 1991–1997 m. sukurtų fotografijų netiesiogiai įkūnytos to laiko nuotaikos, įsivaizdavimai ir maištas.

Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Eglė Mikalajūnė

Apie galimybę pažvelgti menininkui į akis

Arba kodėl muzikinis dangus turi daugiau žvaigždžių

Parodoje „Kolekcionuojant hitus: kūriniai ir garso takeliai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje kuratorės siekia apmąstyti populiarumo temą ir kartu įvaldyti pačias populiarumo strategijas, kurių kartais trūksta Vilniaus šiuolaikinio ir moderniojo meno scenoje. Viena tokių strategijų buvo pakviesti parodoje dalyvauti žinomus Lietuvos muzikos kūrėjus. Kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijas baigusiais kompozitoriais Arturu Bumšteinu ir Vytautu V. Jurgučiu projekte pakviesta dalyvauti nemažai populiariosios muzikos (svarbu populiariosios muzikos nepainioti su popmuzika. Terminas „populiarioji muzika“ apima įvairius žanrus, tokius kaip rokas, hiphopas, klubinė elektroninė muzika, metalas ir kt.) atstovų, tokių kaip Andrius Mamontovas, Giedrė Kilčiauskienė, Žygimantas Kudirka, Rokas Beliukevičius, Migloko, „Sheep Got Waxed“, „Without Letters“, „Solo Ansamblis“, „Freaks on Floor“. Muzikantams buvo pasiūlyta sukurti vizualiojo meno kūriniams skirtų darbų, taip tikintis praplėsti įprastą dailės ir šiuolaikinio meno parodų auditoriją – juk muzikos kūrinys gali tapti mediatoriumi, padedančiu žiūrovui atrasti daugiau prasmių dailės kūrinyje, be to, šie vardai gali padėti prisikviesti jiems ištikimą publiką į muziejų – publiką, kuri yra daug platesnė nei įprastinė parodų auditorija.

Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 23  >>> Archyvas