7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Agnė Narušytė

Kas belieka

Alekso Andriuškevičiaus „Nerodyti“ Jono Meko vizualiųjų menų centre

Eidama į Alekso Andriuškevičiaus parodą maniau, kad jos pavadinimas yra bendratis. Mėginau įsivaizduoti, kaip jis rodydamas nerodys, prisimindama jo akciją „Užbrauktas peizažas“ (1990) ir tvarkingai surašytus „Žiūrėjimo priemonių terminus“ (1991). Bet viduje paaiškėjo, kad pavadinime – neveikiamosios rūšies dalyvis. Nerodyti darbai. Jau beveik trisdešimt metų nieko neveikę – gulėję ar stovėję atremti į sieną mažytėje dirbtuvėje Kaune, slapstęsi (iš kuklumo ar iš gėdos), kol jų neprivertė eiti akistaton su žiūrovu kuratorius Kęstutis Šapoka.

Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Praleistas laikas“. 1994 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Praleistas laikas“. 1994 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, iš serijos „Lakuoti poligrafiniai resursai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, iš serijos „Lakuoti poligrafiniai resursai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Poezija“. 1989 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Poezija“. 1989 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Begalinis grožis“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Begalinis grožis“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Likučiai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Likučiai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Seniai, seniai...“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Seniai, seniai...“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Romos dienoraštis

Kovo 8-oji parodos „M/A\G/M\A“ fone

Į Romą keliai manęs iki šiol beveik nevedė. Bet aną savaitę trumpam pasprukau į pavasarį. O priežastis tokia: Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi Italijos ir Lietuvos menininkių paroda „M/A\G/M\A“ dabar perkelta į Romą ir kovo 8-osios proga Centriniame grafikos institute buvo numatytas performansų renginys bei diskusija. Pagal parodos logiką reikėjo ir atstovės iš Lietuvos – ja man teko garbė pabūti. O mūsų kultūros atašė Julija Reklaitė užsuko tokią susitikimų karuselę, kad nebeliko kada tingiai slampinėti Romos gatvėmis.

Tomaso Binga, instaliacija „Tapetai“. 1976–2018 m.
Tomaso Binga, instaliacija „Tapetai“. 1976–2018 m.
Agnė Narušytė

Pasirodo, yra problema

Konferencija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“

Kai kam gal jau atrodė, kad #MeToo ir kova už lyčių lygybę išseko, buvo tik proginis renginys, bet iš tiesų aną savaitę į pirmą planą iškilo Vilniaus knygų mugė. Kodėl – tegu paaiškina Kurtas Vonnegutas, pavadinęs knygos skaitymą „vakarietiško stiliaus meditacija“: „Taip jau nutiko, nors tai – visiškai nenumatytas atsitiktinumas, – kad knygos lytėjimo bei išvaizdos derinys su išsilavinusiu žmogumi ant kėdės tiesia atkalte gali sukurti neįkainojamos gelmės ir prasmės dvasinę būseną.“ (Fates Worse than Death, Vintage, 1992, p. 188)

Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ pranešėjos. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ pranešėjos. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ publika. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ publika. I. Armanavičiūtės nuotr.
Margarita Jankauskaitė. I. Armanavičiūtės nuotr.
Margarita Jankauskaitė. I. Armanavičiūtės nuotr.
Karina Simonson

Pasaulio meno istorija pagal šeichus

Apie naują muziejų Abu Dabyje

Viename iš Jungtinių Arabų Emyratų, Abu Dabyje, praeitų metų rudenį atsidarė didžiausias Arabijos pusiasalyje meno muziejus – Abu Dabio Luvras (Louvre Abu Dhabi). Lapkričio 11 d. plačioji visuomenė galėjo pamatyti baltų galerijų girliandas ir įspūdingą virš jų sklandantį kupolą. Saulės spindulių kaskados krito per nerūdijančio plieno ir aliuminio pastato nėrinius bei žvaigždės formos raštus. Tačiau kad šis žvaigždėtas dangus sužibėtų, teko ilgai laukti – siekiant sukurti pasaulinio garso muziejų, statybos vėlavo penkerius metus. Prie to prisidėjo ekonominė krizė, krentančios naftos kainos, politinė įtampa regione bei nuožmūs Prancūzijos intelektualų debatai apie šalies meno vertybių skolinimo riziką.

 

2007 m. Luvro muziejus Paryžiuje pasirašė 423 mln. eurų sutartį, leidžiančią Abu Dabio vyriausybei 30 metų naudoti Luvro vardą savo naujam muziejui, o dar 604 mln. eurų – už nuolatinę konsultaciją ir pagalbą valdant muziejų. Tačiau Abu Dabio Luvras jokiu būdu nėra Prancūzijos Luvro kopija ar padalinys, tai atskira institucija, siūlanti savo muziejaus interpretaciją, atspindintį jos erą ir vietinės šalies tradicijas. Emyratuose atsidaro vis daugiau naujų mokyklų ir universitetų, o keletas pripažintų tarptautinių institucijų, siūlančių pasaulinio lygio kultūrinę edukaciją, atvėrė savo duris ir Persijos įlankoje. Tarp jų yra Niujorko universitetas Abu Dabyje su meno istorijos kursais, taip pat Paryžiaus Sorbonos universitetas ir Emyratų Zayedo universitetas su muziejų studijų programomis. Taigi naujasis Abu Dabio Luvras gali tapti viena patraukliausių darboviečių būsimiems meno ekspertams.

Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Kupolo fragmentas.E. Rust nuotr.
Kupolo fragmentas.E. Rust nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Rust nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Rust nuotr.

Už dvi puses

Pokalbis su kultūros atašė Italijoje Julija Reklaite

Kultūros atašė sukasi dviejose pagrindinėse orbitose. Viena, generuoja idėjas, ir realiai būdama vietoje ir laiku, gaudama aktualią informaciją, pagaudama, kas gali būti įdomu, inicijuoja projektus. Kitas veiklos baras yra esamų projektų palaikymas, rėmimas, koordinavimas, kontaktų suvedimas.

Julija Reklaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Julija Reklaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Eglė Budvydytė, performanso „Choreografija bėgančiam vyrui“ fragmentas, Roma. S. Luciano nuotr.
Eglė Budvydytė, performanso „Choreografija bėgančiam vyrui“ fragmentas, Roma. S. Luciano nuotr.
Kipro Dubausko personalinės parodos fragmentas, galerija „Ex elletronica“, Roma. M. Reklaičio nuotr.
Kipro Dubausko personalinės parodos fragmentas, galerija „Ex elletronica“, Roma. M. Reklaičio nuotr.
Linos Lapelytės performanso fragmentas. L. do Rosario nuotr.
Linos Lapelytės performanso fragmentas. L. do Rosario nuotr.
Tomaso Binga performanso fragmentas parodoje „Magma“, Romoje. S. Luciano nuotr.
Tomaso Binga performanso fragmentas parodoje „Magma“, Romoje. S. Luciano nuotr.
Tomaso Binga performanso fragmentas parodoje „Magma“, Romoje. S. Luciano nuotr.
Tomaso Binga performanso fragmentas parodoje „Magma“, Romoje. S. Luciano nuotr.
Linas Bliškevičius

Samprotavimas apie vaivorykštę ir pozityvistiniai apmąstymai

Kristinos Inčiūraitės paroda „Skundas“ LTMKS projektų erdvėje „Sodų 4“

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad parodos kūriniai nesusiję ir lyg išsimėtę reiškiniai fiksuoja atsitiktines autorės patirtis. Tačiau taip galima teigti tik tuo atveju, jei tave parodoje labiau domina vynas – vita activa, o ne contemplativa. Ekspozicijos dėlionė susideda iš pagrindinių, visus kūrinius jungiančių motyvų, kurie, perduodami kaip estafetės lazdelė, kitose rankose įgauna kitus pavidalus. Objekte-girliandoje pavadinimu „Klevo lapas“ aprašomos vaivorykštės susidarymo sąlygos; ant sienos projektuojamame vaizde dokumentuojama vaivorykštė virš kalnų; kalno kontūrą atkartoja ir poezijos eilės piešinių cikle „Kalno kreivė“; kalvą primenanti nėštumo anatominė linija grafiniame vaizde ant sienos pavadinimu „Besilaukianti. Torso profilis“ atliepia ir Taivano salos kontūrą; kalnus simbolizuojantis objektas ant žemės ir iš jo sklindantis moters balsas, kitoje videoinstaliacijoje – moters kalbą sustabdo kompiuterio užstrigimą simbolizuojantis vaivorykštės spalvų skrituliukas. Patraukia būtent vaivorykštės motyvas, kurį galima suvokti kaip ir pačią parodą – arba kaip atskirų spalvų kratinį, arba integraliai, kaip tapačių šviesos dažnių dėlionę.

Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
Povilas Ramanauskas

Nesibaigiančių kambarių magija

Įspūdžiai iš Davido Lyncho kūrybos retrospektyvos Torunės šiuolaikinio meno centre

Nors nuo Kauno iki Torunės – tik kiek daugiau nei 500 kilometrų, lenkiškais keliais keleliais tenka važiuoti apie devynias su puse valandos, pilkumoje. Bet užkilus į antrąjį Torunės šiuolaikinio meno centro aukštą pasitiko keistas jaudulys, kad pagaliau pamatysim! Užrašas „David Lynch. Silence and Dynamism“ („Tyla ir dinamika“, parodos kuratorius Marekas Żydowiczius – tarptautinio filmų festivalio „Camerimage“ Bydgoščiuje netoli Torunės direktorius) ir šalia didelio formato Lyncho portretinė nuotrauka, be abejo, su smilkstančia tarp pirštų cigarete. Keistas pavadinimas, pagalvojau, kodėl tyla, gal tyla prieš audrą?

David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „The Fireman" hologramos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Parodos  „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, „Raudonasis kambarys". Autoriaus nuotr.
Parodos „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, „Raudonasis kambarys". Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Fire On Stage". 2008 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Fire On Stage". 2008 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Small Boy in His Room". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Small Boy in His Room". 2009 m. Autoriaus nuotr.
Parodos  „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, Autoriaus nuotr.
Parodos „David Lynch. Silence and Dynamism“ fragmentas, Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Change the Fucking Channel Fuchface" fragmentas. 2008–2009. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Change the Fucking Channel Fuchface" fragmentas. 2008–2009. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „I Find It Veryt Difficult to Understand What Is Going On These days". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „I Find It Veryt Difficult to Understand What Is Going On These days". 2009 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Man Eating". 2010 m. Autoriaus nuotr.
David Lynch, „Man Eating". 2010 m. Autoriaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Banioniška Deimanto Narkevičiaus trejybė

Apie parodą „Dėmės ir įbrėžimai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Deimantas Narkevičius Nacionalinėje dailės galerijoje pristatė filmų instaliaciją, kurioje įvyko ir visam renginiui pavadinimą davusio kūrinio „Dėmės ir įbrėžimai“ (2017) premjera. Anot užrašo ant sienos prie įėjimo, šiame kūrinyje „reflektuojamas XX a. 8 deš. pr. studentų terpėje Vilniuje įvykęs T. Rice’o ir A. L. Weberio roko operos „Jesus Christ Superstar“ pastatymas“. Šis kūrinys buvo labai nuobodus, bet apsilankius parodoje pavyko įsijausti į visumą, susiliejančią su kažkur iš dausų ausų būgnelius kedenančia Wagnerio muzika, paskatinusia tyrinėti parodą kaip visas meno formas įtraukiančią Gesamtkunstwerk, kurios esminę liniją žymi penki filmai.

Marija Drėmaitė

Kompozitorių sąjungos kvartalas Vilniuje

Vieną architektūros istorijos puslapį atvertus

Prieš pat Naujuosius metus Žvėryne po remonto atidaryti Kompozitorių namai – pastatas, kuris nėra labai senas (tik kiek daugiau nei 50 metų), tačiau turintis įdomią istoriją ne tik dėl savo originalios paskirties, bet ir dėl socialinės kilmės. Maža to – tai vienas pirmųjų pokarinio modernizmo architektūros šedevrų, demonstruojantis to meto Vilniaus architektų susižavėjimą Suomijos regioniniu modernizmu.

Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Kompozitorių namai. XX a. 7 deš. vidurys. Iš asmeninio Vytauto Edmundo Čekanausko archyvo
Vytautas Laurušas dalijasi prisiminimais atnaujintoje LKS. T. Tereko nuotr.
Vytautas Laurušas dalijasi prisiminimais atnaujintoje LKS. T. Tereko nuotr.
Danutė Zovienė

Paroda kaip manifestas

Kelių dešimtmečių vaikų piešinių paroda „Mano pasaulis“

Metų sandūroje (gruodžio 14 – vasario 3 d.) Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje surengta paroda-manifestas „Mano pasaulis“ nukėlė žiūrovus į praėjusio amžiaus 8–9-ąjį dešimtmetį, į 1970–1987 metus, kai Lietuvos televizijoje buvo rengiamas ir transliuojamas didelio populiarumo ir plačios auditorijos sulaukęs vaikų piešinių konkursas bei laida „Mano pasaulis“.

Tomas Jankauskas, „Sportininkė“. 6 m. Dusetų Kazio Būgos vid. mokykla, 1985 m.
Tomas Jankauskas, „Sportininkė“. 6 m. Dusetų Kazio Būgos vid. mokykla, 1985 m.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ kuratorė Jūratė Stauskaitė. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ kuratorė Jūratė Stauskaitė. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Parodos-manifesto „Mano pasaulis“ ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 21  >>> Archyvas