7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Agnė Taliūtė

Nukirstas miestas – persodintas žmogus

Platforma „Mažosios istorijos“ Kaune

Viešoji erdvė įprastai suvokiama kaip vieta užmegzti dialogą, racionalius debatus. Vis dėlto ji dažniau virsta visai ne sambūriu, o kovos lauku, kuriame žaidžia „didieji“ (valstybės institucijos, verslininkai, politikai) ir „mažieji“ (pavieniai piliečiai, bendruomenės), pamirštant įstatymus ar nerašytas „kiemo“ taisykles.

Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Monika Krikštopaitytė

Menas (ne)rodyti savęs

Apie meną feisbuke

Feisbukas (toliau FB) labai daug prisidėjo prie meno populiarinimo. Kai žmonėms nusibodo laužyti galvas, kaip atsakyti į tinklo užduodamą klausimą „kaip jautiesi šiandieną?“ arba „kas sukasi tavo galvoje?“, pasitelkti visokio raugo vaizdai, bet tarp jų vis dažniau įsipainioja ir meno, netgi gero meno. Susijungusieji tarpusavyje mato, kad jų pažįstami žmonės eina į parodas, koncertus, spektaklius ir prisireikia asmenukių ne tik su kavos puodeliu prie nuosavo namo ar kurorte, o su pasirinktu kūriniu. Tegyvuoja lenktynės, jei jos tokios!

Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Virginijus Kinčinaitis, be pavadinimo
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Gintaras Zinkevičius, Atsitrenkimai
Agnė Narušytė

Apie adoraciją ironiškai

Audriaus Puipos „Inscenizuoti paveikslai“ Palangoje

Ši paroda tik šmėkštelėjo. Atstumas tarp Vilniaus ir Palangos lėmė, kad jos beveik niekas ir nepamatė. Bet apie ją verta kalbėti, nes pluoštelyje 1991–1997 m. sukurtų fotografijų netiesiogiai įkūnytos to laiko nuotaikos, įsivaizdavimai ir maištas.

Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Eglė Mikalajūnė

Apie galimybę pažvelgti menininkui į akis

Arba kodėl muzikinis dangus turi daugiau žvaigždžių

Parodoje „Kolekcionuojant hitus: kūriniai ir garso takeliai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje kuratorės siekia apmąstyti populiarumo temą ir kartu įvaldyti pačias populiarumo strategijas, kurių kartais trūksta Vilniaus šiuolaikinio ir moderniojo meno scenoje. Viena tokių strategijų buvo pakviesti parodoje dalyvauti žinomus Lietuvos muzikos kūrėjus. Kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijas baigusiais kompozitoriais Arturu Bumšteinu ir Vytautu V. Jurgučiu projekte pakviesta dalyvauti nemažai populiariosios muzikos (svarbu populiariosios muzikos nepainioti su popmuzika. Terminas „populiarioji muzika“ apima įvairius žanrus, tokius kaip rokas, hiphopas, klubinė elektroninė muzika, metalas ir kt.) atstovų, tokių kaip Andrius Mamontovas, Giedrė Kilčiauskienė, Žygimantas Kudirka, Rokas Beliukevičius, Migloko, „Sheep Got Waxed“, „Without Letters“, „Solo Ansamblis“, „Freaks on Floor“. Muzikantams buvo pasiūlyta sukurti vizualiojo meno kūriniams skirtų darbų, taip tikintis praplėsti įprastą dailės ir šiuolaikinio meno parodų auditoriją – juk muzikos kūrinys gali tapti mediatoriumi, padedančiu žiūrovui atrasti daugiau prasmių dailės kūrinyje, be to, šie vardai gali padėti prisikviesti jiems ištikimą publiką į muziejų – publiką, kuri yra daug platesnė nei įprastinė parodų auditorija.

Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. N. Tukaj nuotr.
Karina Simonson

Tikrinant istorijos ribas

Trys parodos. Paryžius, Londonas, Stokholmas

Paklaustas, kas jį paskatino tapti fotografu, Davidas Goldblattas yra pasakojęs, jog veikiausiai tai nutiko paskutiniais mokyklos metais, 1948-aisiais. Jį sužavėjo pats fotografijos procesas. Juk tai – stebuklas. Fotografui taip atrodo iki šiol. Iš pradžių jis fotografavo savo kuriamus laivų modeliukus, bet labai greitai susidomėjo fotografija kaip raiškos priemone. Pradėjo suprasti, kad tai puikus būdas kalbėti ir pasakoti apie šalį, kurioje gyveno – Pietų Afriką. Ir tą jis tebedaro jau daugiau kaip 50 metų.

David Goldblatt, „Rūkanti moteris" (Johanesburgas). 1972 m.
David Goldblatt, „Rūkanti moteris" (Johanesburgas). 1972 m.
David Goldblatt, „Miegantis“ (Johanesburgas). 1975 m.
David Goldblatt, „Miegantis“ (Johanesburgas). 1975 m.
David Goldblatt, „Minutėle. Fotografas“ (Johanesburgas). 1955 m.
David Goldblatt, „Minutėle. Fotografas“ (Johanesburgas). 1955 m.
Alvin Langdon Corburn, be pavadinimo. 1917 m. George Eartman House, Niujorkas
Alvin Langdon Corburn, be pavadinimo. 1917 m. George Eartman House, Niujorkas
Luo Bonian, Be pavadinimo. 4 deš.
Luo Bonian, Be pavadinimo. 4 deš.
Maya Rochat, „Uola yra upė (Meta meilė)“. 2017 m.
Maya Rochat, „Uola yra upė (Meta meilė)“. 2017 m.
Mayo, „Smūgis lazda“. 1937 m.
Mayo, „Smūgis lazda“. 1937 m.
Amy Nimr, „Be pavadinimo (kūno anatomija)“. 1940 m.
Amy Nimr, „Be pavadinimo (kūno anatomija)“. 1940 m.
Agnė Narušytė

Šieno kvapas Meliuzinai

Apie Laisvydės Šalčiūtės meno doktorantūros studijų rezultatus

Šią savaitę visas „Titanikas“ skirtas Vilniaus dailės akademijos meno doktorantams. Viršuje – Laimos Kreivytės kuruota paroda „Mokslas ir gyvenimas“. Čia auga „nuorodų miškas“, siurbiantis syvus iš nostalgijos 55-erius metus leistam žurnalui, o vizuali meno ir mokslo simbiozė demonstruoja savo kasdieniškas šaknis. Apatinėje salėje – Laisvydės Šalčiūtės paroda-miškas. Čia, tarp plastmasinių eglučių, šaukštu atspausdintų medžio raižinių, raguotų lėlių, triušių, šilkiniais siūlais siuvinėtų staltiesėlių, penktadienį ji apgynė meno projektą „(Melo)dramos. Trys kūno vizualizacijos strategijos“ ir tapo meno daktare. O aš naudojuosi proga pasidalinti mintimis apie šį autoironišką kankinančių „mokslo ir gyvenimo“ sąveikų tyrimą.

Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Ekstazė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Ekstazė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Jeigu aš tavęs paklausčiau? “. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Jeigu aš tavęs paklausčiau? “. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Judita“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Judita“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Riksmai ir šnabždesiai“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Riksmai ir šnabždesiai“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „Macropus Furiosus / Pamišusi kengūra“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „Macropus Furiosus / Pamišusi kengūra“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.V. Ilčiuko nuotr.
Agnė Narušytė

Kas belieka

Alekso Andriuškevičiaus „Nerodyti“ Jono Meko vizualiųjų menų centre

Eidama į Alekso Andriuškevičiaus parodą maniau, kad jos pavadinimas yra bendratis. Mėginau įsivaizduoti, kaip jis rodydamas nerodys, prisimindama jo akciją „Užbrauktas peizažas“ (1990) ir tvarkingai surašytus „Žiūrėjimo priemonių terminus“ (1991). Bet viduje paaiškėjo, kad pavadinime – neveikiamosios rūšies dalyvis. Nerodyti darbai. Jau beveik trisdešimt metų nieko neveikę – gulėję ar stovėję atremti į sieną mažytėje dirbtuvėje Kaune, slapstęsi (iš kuklumo ar iš gėdos), kol jų neprivertė eiti akistaton su žiūrovu kuratorius Kęstutis Šapoka.

Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Praleistas laikas“. 1994 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Praleistas laikas“. 1994 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, iš serijos „Lakuoti poligrafiniai resursai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, iš serijos „Lakuoti poligrafiniai resursai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Poezija“. 1989 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Poezija“. 1989 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Begalinis grožis“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Begalinis grožis“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Likučiai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Likučiai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Seniai, seniai...“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Seniai, seniai...“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Romos dienoraštis

Kovo 8-oji parodos „M/A\G/M\A“ fone

Į Romą keliai manęs iki šiol beveik nevedė. Bet aną savaitę trumpam pasprukau į pavasarį. O priežastis tokia: Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi Italijos ir Lietuvos menininkių paroda „M/A\G/M\A“ dabar perkelta į Romą ir kovo 8-osios proga Centriniame grafikos institute buvo numatytas performansų renginys bei diskusija. Pagal parodos logiką reikėjo ir atstovės iš Lietuvos – ja man teko garbė pabūti. O mūsų kultūros atašė Julija Reklaitė užsuko tokią susitikimų karuselę, kad nebeliko kada tingiai slampinėti Romos gatvėmis.

Tomaso Binga, instaliacija „Tapetai“. 1976–2018 m.
Tomaso Binga, instaliacija „Tapetai“. 1976–2018 m.
Agnė Narušytė

Pasirodo, yra problema

Konferencija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“

Kai kam gal jau atrodė, kad #MeToo ir kova už lyčių lygybę išseko, buvo tik proginis renginys, bet iš tiesų aną savaitę į pirmą planą iškilo Vilniaus knygų mugė. Kodėl – tegu paaiškina Kurtas Vonnegutas, pavadinęs knygos skaitymą „vakarietiško stiliaus meditacija“: „Taip jau nutiko, nors tai – visiškai nenumatytas atsitiktinumas, – kad knygos lytėjimo bei išvaizdos derinys su išsilavinusiu žmogumi ant kėdės tiesia atkalte gali sukurti neįkainojamos gelmės ir prasmės dvasinę būseną.“ (Fates Worse than Death, Vintage, 1992, p. 188)

Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ pranešėjos. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ pranešėjos. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ publika. I. Armanavičiūtės nuotr.
Konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2018“ publika. I. Armanavičiūtės nuotr.
Margarita Jankauskaitė. I. Armanavičiūtės nuotr.
Margarita Jankauskaitė. I. Armanavičiūtės nuotr.
Karina Simonson

Pasaulio meno istorija pagal šeichus

Apie naują muziejų Abu Dabyje

Viename iš Jungtinių Arabų Emyratų, Abu Dabyje, praeitų metų rudenį atsidarė didžiausias Arabijos pusiasalyje meno muziejus – Abu Dabio Luvras (Louvre Abu Dhabi). Lapkričio 11 d. plačioji visuomenė galėjo pamatyti baltų galerijų girliandas ir įspūdingą virš jų sklandantį kupolą. Saulės spindulių kaskados krito per nerūdijančio plieno ir aliuminio pastato nėrinius bei žvaigždės formos raštus. Tačiau kad šis žvaigždėtas dangus sužibėtų, teko ilgai laukti – siekiant sukurti pasaulinio garso muziejų, statybos vėlavo penkerius metus. Prie to prisidėjo ekonominė krizė, krentančios naftos kainos, politinė įtampa regione bei nuožmūs Prancūzijos intelektualų debatai apie šalies meno vertybių skolinimo riziką.

 

2007 m. Luvro muziejus Paryžiuje pasirašė 423 mln. eurų sutartį, leidžiančią Abu Dabio vyriausybei 30 metų naudoti Luvro vardą savo naujam muziejui, o dar 604 mln. eurų – už nuolatinę konsultaciją ir pagalbą valdant muziejų. Tačiau Abu Dabio Luvras jokiu būdu nėra Prancūzijos Luvro kopija ar padalinys, tai atskira institucija, siūlanti savo muziejaus interpretaciją, atspindintį jos erą ir vietinės šalies tradicijas. Emyratuose atsidaro vis daugiau naujų mokyklų ir universitetų, o keletas pripažintų tarptautinių institucijų, siūlančių pasaulinio lygio kultūrinę edukaciją, atvėrė savo duris ir Persijos įlankoje. Tarp jų yra Niujorko universitetas Abu Dabyje su meno istorijos kursais, taip pat Paryžiaus Sorbonos universitetas ir Emyratų Zayedo universitetas su muziejų studijų programomis. Taigi naujasis Abu Dabio Luvras gali tapti viena patraukliausių darboviečių būsimiems meno ekspertams.

Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Kupolo fragmentas.E. Rust nuotr.
Kupolo fragmentas.E. Rust nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Rust nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Rust nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 22  >>> Archyvas