7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Marija Martinaitytė

Marija Martinaitytė, Monika Pakerytė

Nepriėjus sodų

Apie miestą lagūnoje, 60-ąją Venecijos bienalę ir „Monte di Pietà“

Šių metų bienalės tema „Stranieri Ovunque / Foreigners Everywhere“ („Svetimšaliai visur“) bandė, bet ne visada sėkmingai, ištrinti ar pakeisti hierarchinius santykius. Tačiau vienokia ar kitokia galios pozicija neišvengiamai išliko ir netikėtai iškildavo net kasdieniuose pokalbiuose.

Christoph Büchel, „Monte di Pietà“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Christoph Büchel, „Monte di Pietà“, parodos fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Vlatka Horvat, „By the Means at Hand“ („Po ranka turimomis priemonėmis“), Kroatijos paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
„On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Rafailia Tsiridou, Emiddio Vasquezo, „Organ“ („Vargonai“), „On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Rafailia Tsiridou, Emiddio Vasquezo, „Organ“ („Vargonai“), „On a wildflower-lined gravel track off a quiet thoroughfare...“ („Laukinėmis gėlėmis apsodintame žvyrkelio ruože prie ramios magistralės...“), Kipro paviljono fragmentas. 2024 m. M. Martinaitytės nuotr.
Marija Martinaitytė

Įkvėpk. Viens, du, trys. Iškvėpk

Paroda „Disciplinos“ galerijoje „Atletika“

Ne visi pratimai tinkami visiems. [...] [J]ei bet kuriuo treniruotės metu pradėsite jausti silpnumą, svaigulį ar fizinį diskomfortą, nedelsiant sustokite. Esate atsakingi už tai, kad treniruojantis neviršytume savo galimybių [...].*

„Disciplinos“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
„Disciplinos“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Indrės Liškauskaitės instaliacija. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Indrės Liškauskaitės instaliacija. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Gretos Eimulytės objektai. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Gretos Eimulytės objektai. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Liudvikas Kesminas, „Kodėl mano galva yra šerno?“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Liudvikas Kesminas, „Kodėl mano galva yra šerno?“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Elena Kanarskaitė, „Geismo mašina“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Elena Kanarskaitė, „Geismo mašina“. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
„Disciplinos“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
„Disciplinos“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Algirdo Jako kūrinys. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Algirdo Jako kūrinys. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Donata Minderytė, „Meninė praktika“. 2014/2024 m. A. Narušytės nuotr.
Donata Minderytė, „Meninė praktika“. 2014/2024 m. A. Narušytės nuotr.
Marija Martinaitytė

Užeik

Alexandros Bondarev paroda „Namaujant“ galerijoje „Drifts“

kiekvieną rytą dažnai truputį

per vėlai, valydamas dantis

prieš veidrodį lėtai

tvėriuosi akimis

vienintelius tvarius

namus

 

užeik

Alexandra Bondarev, „Dvigubi žaidimai“, Genuja, Italija. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Dvigubi žaidimai“, Genuja, Italija. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Aistringas pokalbis prie taurelės vermuto“, Madridas, Ispanija. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Aistringas pokalbis prie taurelės vermuto“, Madridas, Ispanija. 2022 m.
Alexandra Bondarev, nuotrauka iš asmeninio archyvo
Alexandra Bondarev, nuotrauka iš asmeninio archyvo
Alexandra Bondarev, „Dvi moterys kalne“, Imlilis, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Dvi moterys kalne“, Imlilis, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Futbolas prie švyturio“, Rabatas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Futbolas prie švyturio“, Rabatas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Laimingas kaime“, Kachetija, Sakartvelas. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Laimingas kaime“, Kachetija, Sakartvelas. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Mažieji suaugusieji“, Tetuanas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Mažieji suaugusieji“, Tetuanas, Marokas. 2022 m.
Alexandra Bondarev, „Menas mums tarp kojų“, Nida. 2023 m.
Alexandra Bondarev, „Menas mums tarp kojų“, Nida. 2023 m.
Marija Martinaitytė

Naujakuriai

Grupinė menininkių paroda „Keteros“ Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“

Kad ir kur atsidurtume, kad ir kiek klajotume, norisi šviesos, jaukumo ir jausmo, jog vieta, kurioje esame, bent kiek atspindės, kad ji kuriasi kartu su mumis, kad esame jos dalis. Namus, liekančius tik atsiminimuose, prisimename iš kokių nors mažų, kartais ir nelabai svarbių detalių, daiktų ar menkniekių, kuriuos vis nešiojamės ir perkeliame keliaudami iš vienos vietos į kitą – bandydami įtikinti save, kad ten, kur esame apsistoję tam tikram laikui, yra mūsų vieta, mūsų namai. Dažnai ne tik pačios vietos, bet tie sunešti ir su mumis vis keliaujantys daiktai ir tampa namais, jų atributu, simboliu – kraustantis ir vis tampant naujakuriais, jie klaidžioja kartu su mumis.

Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Emma Bang, Karolina Janulevičiūtė, Monika Janulevičiūtė, Ulijona Odišarija, „Keteros“, parodos galerijoje „Medūza“ fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Marija Martinaitytė

Apsisaugoti nuo negandų taip, kaip bandau saugotis nuo vėjo

Paroda „Užuovėja“ naujai atsidariusiuose Sapiegų rūmuose

Labiausiai vėjuotą ir plaukus stipriausiai veliantį savaitgalį atsiduriu Sapiegų rūmuose – pro šią vietą kartkartėmis vis praeidavau. Prisimenu, dar vasarą kurį laiką rūmai buvo prisidengę žalsvu peršviečiamu šydu ir apkaustyti skylėtais šarvais. Jau tuomet norėjosi pereiti tvoras ir praskleisti šydus – nors slaptai akies krašteliu žvilgtelėti į vidų, prakalbinti ilgai tylėjusius rūmus ir sugaudyti juose aidinčius, visaip susipinančias istorijas pasakojančius vėjo gūsius. Tada man teko nusukti kitais keliais ir praeiti barokinę vasaros rezidenciją neprakalbinus rūmų, girdint tik iš tolo skambančius šūksnius. Dabar naujai atgimusi ir duris atvėrusi vieta mane įsileidžia, o dar ir pažada slėptuvę nuo žvarbaus vėjo ir kitų neramumų. Tačiau iš lauko girdimas vėjo aidas vis tiek pasiekia vidų ir pradeda pasakoti ne tik keliuose sienų sluoksniuose įstrigusias, bet ir naujai besikuriančias istorijas.

Andriaus Arutiuniano instaliacija. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Andriaus Arutiuniano instaliacija. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Andriaus Arutuniano instaliacijos fragmentas. 2024 m. A. Solomino nuotr.
Andriaus Arutuniano instaliacijos fragmentas. 2024 m. A. Solomino nuotr.
Izos Tarasewicz instaliacijos fragmentas. A. Solomino nuotr.
Izos Tarasewicz instaliacijos fragmentas. A. Solomino nuotr.
Izos Tarasewicz instaliacijos fragmentas. A. Solomino nuotr.
Izos Tarasewicz instaliacijos fragmentas. A. Solomino nuotr.
Petro Mazūro kūrinių ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Petro Mazūro kūrinių ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Petro Mazūro kūrinių ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Petro Mazūro kūrinių ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
„Užuovėja“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Solomino nuotr.
„Užuovėja“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Solomino nuotr.
Dariaus Žiūros kūrinys. A. N. nuotr.
Dariaus Žiūros kūrinys. A. N. nuotr.
Marija Martinaitytė

Slaptųjų grybų saugykla

Andrejaus Polukordo paroda „Nežinomi grybai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Nuolat besislepiantys, samanomis apsikloję ir man nematomi. Tad beveik visi nepažįstami. Tikriausiai dar neatradau būdo prisijaukinti ar nieko neatnešiau mainais, kad būčiau įleista į paslaptingą simbiotiniais ryšiais ir hifiniais siūlais apsiraizgiusią grybų karalystę. Gal jie nenori pažindintis, nes vaikystėje per daug kartų skaičiau „Grybų karą“? O gal tiesiog nori ramiai gyventi savo uždaroje, nematomoje realybėje. Randu kitą sprendimą, leidžiantį bent trumpam pasižvalgyti po atkuriamą jų pasaulį, kuriame man jie visi pasirodytų. Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančioje Andrejaus Polukordo parodoje „Nežinomi grybai“ (kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė) pristatoma fiktyvi tikrų ir netikrų, išnykusių ir dar atsirasiančių grybų kolekcija, prisidengusi formalios mistikos dvelksmu.

Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Andrej Polukord, „Nežinomi grybai“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Marija Martinaitytė

Atkuriamo laiko saugyklos

Arturo Bukausko paroda „Atriškite ir leiskite jam eiti“

Tamsi, metalinių pastolių porėtu kiautu padengta saugykla. Iškaba, įspėjanti atsargiai vaikščioti. Strypai ir vietomis tvarkingai, o pakraščiuose chaotiškai sumestos plieninės plokštės dengia beveik visą erdvę. Taip Arturo Bukausko parodoje „Atriškite ir leiskite jam eiti“ transformuojasi įprastai akinamai balta „Titaniko“ pirmo aukšto salė (parodos architektūrą kūrė Mindaugas Reklaitis). Kiekvienas žengtas žingsnis čia aidi, rėžiasi į plieninį kietą grindinį. Bet tai ne vienintelis garsas šioje šaltai tamsioje vietoje – visur pasklinda iš nežinomų šaltinių girdimas ūžimas, nejaukiai atsimušantis į visus metalu dengtos erdvės užkaborius (parodos garso takelio autorius Benas Buivydas).

Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Arturas Bukauskas, „Atriškite ir leiskite jam eiti“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Marija Martinaitytė

Sugriuvę Vilniaus sonetai

Nauji filmai – „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“

Tomo Vengrio filmas „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ (Lietuva, Airija, Latvija, 2024) suskirstytas į penkias dalis, prieš kiekvieną pasirodo trumpa ištrauka iš Williamo Shakespeare’o „Sonetų“, tampanti filmo dalies pavadinimu. Shakespeare’as meilę ir jos simbolius fiksavo eiliuotame tekste, o filme meilės ar lengvo susižavėjimo, dažnai besibaigiančio, atšąlančio, neaiškaus ir trumpalaikio, žymės atsiranda ant buto, neturinčio nuolatinių gyventojų ir nuomojamo per „Airbnb“ platformą, drebančių sienų. Vilniaus centre, priešais Katedrą, Vrublevskio gatvėje esančiame bute apsistoja vis kitokius jausmus ir situacijas patiriantys žmonės, gyvenantys labai skirtingai, dažnai neturintys tarpusavyje nieko bendro, tačiau jie savo negandomis vienaip ar kitaip prisideda prie seno namo įtrūkimų gilinimo.

„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
„5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“
Marija Martinaitytė

Jaukus įsilaužimas

Paroda „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“ galerijoje „Atletika“

Kartais į blizgančius namus nesinori grįžti. O kartais net neplauti indai ir netvarkingai besimėtantys menkniekiai netrukdo pajusti jaukumo, šilumos ir nostalgijos. Buitis, nors ir asocijuojasi su smulkiais ne pačiais įdomiausiais darbais, gali privesti prie įdomių apmąstymų, vaizdinių ar tiesiog suteikti poilsio. Buitį ir joje gimstančius kasdienius jausmus apmąsto galerijoje „Atletika“ vykstanti paroda „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“ (parodos kuratorius Nojus Juška, kokuratorė Augustė Verikaitė).

Andrius Svilys, „Be pavadinimo“ , ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2021 m. L. Mykolaičio nuotr.
Andrius Svilys, „Be pavadinimo“ , ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2021 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ingvaras Rauba, „Ballet“, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Ingvaras Rauba, „Ballet“, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Gabija Pernavaitė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Gabija Pernavaitė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Gabija Pernavaitė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Gabija Pernavaitė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Gabija Pernavaitė, tapyba, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Gabija Pernavaitė, tapyba, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Jorė Aukštaitytė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Jorė Aukštaitytė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Jorė Aukštaitytė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Jorė Aukštaitytė, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Augustė Verikaitė, „tai turi artumo“, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Augustė Verikaitė, „tai turi artumo“, ekspozicijos fragmentas parodoje „Apie sveikatą, buitį ir jausmus“. 2024 m. L. Mykolaičio nuotr.
Marija Martinaitytė

Spektakliai, pasauliai, jų virsmai

Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip. II dalis“

Ankstyvuosiuose fotografės Violetos Bubelytės autoaktuose, kurie kartais dar vadinami autoportretais, ji vis sušmėžuoja kaip pasikartojantis neryškus realybės atspindys veidrodyje ar besidvejinanti, judesyje, ilgo išlaikymo kadruose matoma ir iš visų pusių, ir taip, kad jos kūno atspindžiai (ar kopijos) persiklotų vienas per kitą. Taip ji ir labai nuoga, matoma, statiška, ir tuo pačiu metu kaip nors netiesiogiai prisidengusi, neapibrėžiama ir nesugaunama kitų žvilgsnio.

Violeta Bubelytė, „Aktas 30“. 1984 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 30“. 1984 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 25“. 1983 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 25“. 1983 m.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Aktas 52“. 1992 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 52“. 1992 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 61“. 1994 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 61“. 1994 m.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Babelio bokšto moterys“. 2020 m.
Violeta Bubelytė, „Babelio bokšto moterys“. 2020 m.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas