7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Marija Martinaitytė

Marija Martinaitytė

Grąžintų balsų aidai

Jimo Goldbergo paroda „Rich and Poor“ Kauno fotografijos galerijoje

Niekada nebuvau San Fransiske. O ir tikrai nebuvau ten 8-ajame ar 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Tikrai ir nebepabuvosiu. Bandžiau ten nusikelti būdama Kaune. Nors nežinau, ar fotografijos galerijoje veikianti Jimo Goldbergo paroda „Rich and poor“ (iš angl. „Turtingieji ir vargšai“) mane ten sugebėjo nukelti. Fotografijos, pirmiausia išleistos kaip knyga, čia įgauna parodos formatą ir ne tik nukelia į tuometinį Amerikos didmiestį, bet intymiai atskleidžia keliasdešimties žmonių asmenybes. Atėjusi pažindinausi ne su miestu, o per kelias akimirkas, sukoncentravusi žvilgsnį, vis iš naujo patyriau ne vieno sudėtingo gyvenimo istoriją mieste, kuriame, kaip ir visur, daug atskirties, įvairovės, skirtingų patirčių, individualumo.

Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Česonio nuotr.
Marija Martinaitytė

Nusivilkti kūną

Žygimanto Kudirkos instaliacija „Totalus svetimumas“

Kur besisuksi, ten nepasitenkinimas. Savimi, išvaizda, kūnu. O kas nutiktų, jei kūno neliktų? Būtent to paklausia menininkas Žygimantas Kudirka savo instaliacija „Totalus svetimumas“ (angl. Total Alienation), kur bendram naudojimui licencijuojamos standartinės nuotraukos (angl. Stock images) bei įvairūs vaizdo įrašai aproprijuojami ir, papildyti garso įrašais, susijungia į mokumentiką, anonsuojančią spekuliatyvią ateitį, kuri galbūt mūsų laukia.

Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Instaliacijos fragmentas
Marija Martinaitytė

Tiek pat skaitmeninė, kiek ir reali

Pokalbis su menininke Aurelija Bulaukaite

Aurelija Bulaukaitė – menininkė iš Vilniaus, jungianti tradicines meno formas su skaitmeniškumu. Šiuo metu menininkė tiria nuomonės formuotojo (angl. influencer) fenomeną, studijuodama šiuolaikinės skulptūros magistrą Vilniaus dailės akademijoje. Taip pat A. Bulaukaitė buvo viena iš „XIII Jaunojo tapytojo prizo“ finalininkų.

Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Aurelija Bulaukaitė, kadras iš videoperformanso „Universe perspective“
Marija Martinaitytė

Iš salos į salą

Pokalbis su taivaniete menininke Chia-Yun Wu

Gegužės mėnesį į Nidos meno koloniją iš Taivano atvyko menininkė Chia-Yun Wu. Ši meno rezidencija yra tarptautinio fotografijos simpoziumo „NIDA. Sutikti fotografiją“ dalis. Iš 102 kandidatų menininkė komisijos buvo atrinkta vienbalsiai. Chia-Yun Wu koncentruojasi į meno tarpdiscipliniškumą ir savo darbuose jungia kino kalbą, fotografiją, kitas medijas bei meno formas.

Chia-Yun Wu. Asmeninio archyvo nuotr.
Chia-Yun Wu. Asmeninio archyvo nuotr.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, kadras iš filmo „Penki, keturi, trys, du". 2021 m.
Chia-Yun Wu, instaliacijos „Sąmonga akimirka" fragmentas. 2021 m.
Chia-Yun Wu, instaliacijos „Sąmonga akimirka" fragmentas. 2021 m.
Marija Martinaitytė

Laisvė laisvei (ne)trukdo

Paroda „Šonta. Iš archyvų“

Ką Šonta veikia Naujininkuose? Nedideliame bute įsikūrusioje erdvėje „išgirsti“ vyksta Augusto Čičelio, Viktorijos Kolbešnikovos ir Adomo Narkevičiaus kuruojama Virgilijaus Šontos fotografijų paroda. Maža erdvė netrukdo atskleisti ne tik aktualias temas, bet ir renkamo queer archyvo dalį. O pati namų atmosfera tampa lyg nuoroda į vieną iš fotografo serijų „Mokykla – mano namai“ pavadinimą. Tačiau šiuose namuose apgyvendinami ne tik Šontos darbai, bet ir iš jų gimstančios mintys apie laisvę ir tapatybę.

Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Studijoje“, 1991. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Studijoje“, 1991. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Marija Martinaitytė

Nostalgijos archeologija ir vaikystės fosilijos

Domo Mykolo Malinausko skulptūros paroda „Future Wonderland“

Ar dažnai paskęstame gražių prisiminimų jūrose? Gal kartais norisi sugrįžti atgal ir išgyventi praeities, o ypač vaikystės, atsiminimus iš naujo? Tačiau laiko mašina neišrasta, sugrįžti nebegalime. O gal vis dėlto pavyks?

Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Galinio nuotr.
Marija Martinaitytė

Judrios rankos kuria ar griauna

Aistės Kirvelytės tapybos paroda „Veiksniai ir padariniai“

Dažniausiai kelionė po dviejų pagrindinių erdvių grafikos centro galeriją prasideda iš dešinės į kairę, nors pavadinimas ir byloja kitaip. Tačiau šįkart iš kelio išsukti kvietė ne tik galerijos pavadinimas, bet ir jau kažkieno paliktos praviros kairės durys. Tikėjausi nepasiklysti tarp tapytojos Aistės Kirvelytės „Veiksnių ir padarinių“.

Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Marija Martinaitytė

Garsas, įstrigęs vaizde

Paroda „Garso ir tylos autografai“ „Prospekto“ galerijoje

Kaip vizualiai perteikti muziką? Tikriausiai aiškiausias atsakymas į šį klausimą – natos, penklinė, partitūra. Tačiau „Prospekto“ galerijoje vykstančioje grupinėje parodoje „Garso ir tylos autografai“ menininkai (Antonas Lukoszevieze, Kristijonas Nenartavičius, Lukas Atas ir Gytis Skudžinskas) atsisako praktiškiausio, įprasto muzikos dėmenų (ar, greičiau, techniško muzikos dėmens) vaizdavimo. Parodoje bandoma per vizualiojo meno prizmę užfiksuoti muziką jungiant jos patyrimo ir kūrimo procesus.

Gyčio Skudžinsko kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. V. Nomado nuotr.
Marija Martinaitytė

Fluxus popiežius mirė! Jo žaidimai teka toliau...

Paroda „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“

Praeidama pamačiau už lango repetuojančius solistus – koncertas pas Meką? Pasirodo, Jono Meko vizualiųjų menų centre rengtasi Laimos Kreivytės kuruojamos parodos „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ atidarymui. Jurgis Mačiūnas miręs klausosi Monteverdžio operų arijų, tarp kurių – ir Mačiūno mėgstamiausioji „Zefiro torna“ (it. „Zefyras grįžta“). Tokios mažosios iškilmės surengtos ne šiaip sau, o tiek fluxus judėjimo 60 metų, tiek paties pono Fluxus (angl. Mr. Fluxus) Jurgio Mačiūno 90 metų proga. Bet paroda neprisidengia perdėtai rimtu iškilmingumo šydu, o liepia numesti šių nemažų skaičių nulius ir pasijuokti.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kęstučio Grigaliūno, Redo Diržio bei Kazio Venclovo „Fluxus popiežius“. 2000 m. V. Nomado nuotr.
Kęstučio Grigaliūno, Redo Diržio bei Kazio Venclovo „Fluxus popiežius“. 2000 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Marija Martinaitytė

Iš atgaivintų archyvų aidintys žvilgsniai

Eglės Švedkauskaitės performansas „Žiūrėdama viena į kitą“

Gėlės scenoje ar prie jos įprastai atsiranda tik po pasirodymų. Salėje, kurioje vyks Eglės Švedkauskaitės režisuotas performansas „Žiūrėdama viena į kitą“, jau guli laukinių gėlių šūsnis – joje galima įžvelgti nuorodas ir į kūrinį įkvėpusios menininkės Veronikos Šleivytės meilę gėlėms, ir į kartu su gėlėmis karikatūriškai asocijuojamą moteriškumą. Prasidėjus vyksmui gėlės lėtai išdalinamos žiūrovams, daugiausia žiūrovėms.

Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė, Eglė Gabrėnaitė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė, Eglė Gabrėnaitė ir Elžbieta Latėnaitė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas