7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Šviesos fosilijos, o gal tuštumos

Gasparo Zondovo ir Antono Lukoszevieze’s parodos Vilniuje

Vilniuje parodos atsidaro ir užsidaro pagreitėjusiu tempu. Į kasdienybę nebetelpa. Ypač tos, kurios ne pakeliui. Kartais iš įprastų trajektorijų išstumia atidarymas, kartais – žinojimas, kad kažkas tuoj užsidarys. Šįkart – abu variantai. Galerijoje „Drifts“, įsikūrusioje T. Vrublevskio gatvėje, prie Katedros, buvo paskutinė diena, kai veikė jauno menininko Gasparo Zondovo paroda „Dubio“. Užsukau eidama į violončelininko, fliuksuojančio kompozitoriaus ir fotografo Antono Lukoszevieze’s parodos „Dramblys peizaže“ atidarymą Prospekto galerijoje, kuri yra beveik prie Seimo. Atsitiktinis pabaigos ir pradžios sutapimas sujungė dvi patirtis, ypač kai galvodama apie pirmąją Gedimino prospektu žingsniuoji link antrosios, tarsi nešdama tai, ką matei, link to, ką dar išgirsi ir išvysi.

Gasparas Zondovas, „Rinocaphylla“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Rinocaphylla“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Dubio“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Dubio“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Permafrost  I, II“ („Amžinasis įšalas I, II“), fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Permafrost I, II“ („Amžinasis įšalas I, II“), fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Colony“ („Kolonija“). 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Colony“ („Kolonija“). 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“, fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Arbora Radiantis I, II“, fragmentas. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #1“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #1“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #3“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Gasparas Zondovas, „Echinoderm #3“. 2023 m. A. Kaikario nuotr.
Agnė Narušytė, Darius Žiūra

Ant briaunos

Pokalbis su Dariumi Žiūra apie knygą „Diseris“ Vilniaus knygų mugėje

2017 m. Darius Žiūra apgynė meno daktaro projektą „SWIM, Monumentas utopijai, Gustoniai, metatekstas“ (vadovė dr. Agnė Narušytė). Darbas parašytas eseistine forma ir nepanašus į tyrimo rezultatus pristatantį akademinį tekstą. Ką tik Vilniaus dailės akademijos leidykla ir „Kitos knygos“ šį tekstą išleido kaip knygą, pavadintą „Diseris“. Čia publikuojame pokalbį su autoriumi, pristatant knygą Vilniaus knygų mugėje.

Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ viršelis. Jurgio Griškevičiaus dizainas. 2024 m.
Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ viršelis. Jurgio Griškevičiaus dizainas. 2024 m.
Darius Žiūra ir Agnė Narušytė Vilniaus knygų mugėje. 2024 m. Sauliaus Žiūros nuotrauka
Darius Žiūra ir Agnė Narušytė Vilniaus knygų mugėje. 2024 m. Sauliaus Žiūros nuotrauka
Agnė Narušytė

Mėbijaus juosta Vilniuje

Besibaigiančių parodų konvejeris

Ryte akademijoje buvo posėdis. Paskui papietavom. Ir supratau, kad niekur šiandien nebeišvažiuosiu, nes kol susiruošim, sutems. Popietė liko be plano. Tad ėjau namo užsukdama į parodas, kurios netrukus užsidarys. Pirmiausia – „Titanikas“. Ten, antrame aukšte, įkurdintas jaunos menininkės Romos Salės (g. 1999) „Hyperplanas“.

Roma Salė, „Hyperplanas“, VDA parodų salės „Titanikas“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „Hyperplanas“, VDA parodų salės „Titanikas“, ekspozicijos fragmentas. 2024 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „Kleino butelys“, stiklas, plastiko žarnelės. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „Kleino butelys“, stiklas, plastiko žarnelės. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „2-oji dimensija“, lazerio ir plėvės instaliacija. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „2-oji dimensija“, lazerio ir plėvės instaliacija. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „3-oji dimensija“, šviesos projekcija. 2022–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Roma Salė, „4-oji dimensija“, šviesos projekcijos. 2021–2023 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Žiupsnis magnetito grūdelių

Rūtos Spelskytės paroda „Nesulūžusio taisymas“ VDA galerijoje „Artifex“

Pirmas tavo paimtas akmuo rodo dabartį. Antras – ateitį. 2021 m. rugpjūčio pabaigoje Tartu aptikusi ezoterikos parduotuvę Rūta Spelskytė nuo lentynos paėmė apvalų rausvą jaspio akmenuką ir padėjo atgal. Lapkričio viduryje sušalusiame Veimare ji panašioje vietoje paėmė magnetitų kristalų dėžutę ir tikriausiai išsinešė. Nes tai buvo ateitis, išsirutuliojusi į tyrimą, kuriam atlikti reikėjo apkeliauti kalnus ir slėnius pietuose ir šiaurėje, lįsti į olas po ledu, stebėti vandenyno potvynius ir atoslūgius. Rinkti akmenis. Skaityti. Pritaisyti akmenį prie žaibolaidžio Aleknaičiuose ir laukti, kol trenks žaibas, kad akmens atomai persidėliotų ir jis virstų magnetu. Ir taip susikurti kompasą. Treniruoti savo vidinį Žemės magnetinių polių jausmą pasitelkiant discipliną, kartojimą, poeziją, beprotiškus tikėjimus. Ir burtus.

Rūta Spelskytė, „Vienas“, žaibolaidis, magnetitas, varinė viela, 21-as Santerijos pagaliukas. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Vienas“, žaibolaidis, magnetitas, varinė viela, 21-as Santerijos pagaliukas. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Fulguritas, Marokas“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Fulguritas, Marokas“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Augalai surinkti Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Augalai surinkti Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Nesulūžusio taisymas“, parodos fragmentas. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Nesulūžusio taisymas“, parodos fragmentas. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Koralai dėžutėje“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Koralai dėžutėje“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Atsitiktinė medžio šaka“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Atsitiktinė medžio šaka“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Nesulūžusio taisymas“, parodos fragmentas. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Nesulūžusio taisymas“, parodos fragmentas. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Šildytuvo keramika, suklijuota su marmuro dulkėmis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Rūta Spelskytė, „Šildytuvo keramika, suklijuota su marmuro dulkėmis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Agnė Narušytė

Pabėgimai

Iš prieškalėdinio košmaro Žemėje

„Kad tilptumėte į tą mėgintuvėlį, turėsime jus supaprastinti į tabletę“, – pasakė karinės operacijos vadas. Supaprastino. Išspjovė į kosminę tuštumą. Ir štai mes, atsitiktinai parinkti žmonijos egzemplioriai, jau surūdijusiame vamzdyje, kurio vidus didesnis už išorę. Yra lova, tuščios lentynos, stalas. Čia turėsime pabūti nuogi, gal net pasimylėti, kad ant išgaubtų sienų, grindų ir baldų liktų kuo daugiau mūsų DNR. Iš ląstelių medžiagos jie sukurs alternatyvią tikrovę, kurios prireiks, jei tas beprotis susprogdins Žemę. Juokaujam, kalbam visokius niekus nusirenginėdami po antklodėmis – bijom žvilgsnių pro iliuminatorių. Net vakuume būna slaptų kamerų.

Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Aurelija Maknytė, „Eglutė“, iš „Islandijos triptiko“. 2016 m.
Agnė Narušytė

Dangus vis užgriūva

Nerimastingai žvelgiant į „Pirmapradį dangų“ Šiaulių dailės galerijoje

Šįkart į Šiaulius vykau pažiūrėti į Dangų. Žinau, kad šio bendrinio daiktavardžio nereikia rašyti iš didžiosios raidės, bet pabuvus Skaidros Trilupaitytės kuruotoje parodoje kitaip neišeina. Ją pažiūrėjus dangus liaujasi buvęs tik debesų veltinio dangtis virš šlapdriba šliurpsinčių miestų, nuolat grasinantis kuo nors apdrabstyti, užpilti, užversti gatves, automobilius, stogus ir tiktai kartą per savaitę kelioms minutėms praurbinantis akutę saulei. Migdantis gruodžio dangus būnant Šiaulių dailės galerijoje atgavo savo pirmaprades galias.

Artūras Raila, „Pirmapradis dangus“, viena iš penkių fotografijų, dalyvaujant Jurgitai Remeikytei ir Eimuntui Pivoriūnui. 1980–2002 m. A. N. nuotr.
Artūras Raila, „Pirmapradis dangus“, viena iš penkių fotografijų, dalyvaujant Jurgitai Remeikytei ir Eimuntui Pivoriūnui. 1980–2002 m. A. N. nuotr.
Artūras Raila, „Pirmapradis dangus“, penkios fotografijos, dalyvaujant Jurgitai Remeikytei ir Eimuntui Pivoriūnui. 1980–2002 m. A. N. nuotr.
Artūras Raila, „Pirmapradis dangus“, penkios fotografijos, dalyvaujant Jurgitai Remeikytei ir Eimuntui Pivoriūnui. 1980–2002 m. A. N. nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Ana ir fantomas“. 2016 m. A. N. nuotr.
Kristina Inčiūraitė, „Ana ir fantomas“. 2016 m. A. N. nuotr.
Lili Paškauskaitė, Be pavadinimo. 1976 m. A. N. nuotr.
Lili Paškauskaitė, Be pavadinimo. 1976 m. A. N. nuotr.
Matas Janušonis, „Kosmosas“. 2022 m. A. N. nuotr.
Matas Janušonis, „Kosmosas“. 2022 m. A. N. nuotr.
Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, „Dangus virš Lietuvos“. 2022–2023 m. A. N. nuotr.
Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, „Dangus virš Lietuvos“. 2022–2023 m. A. N. nuotr.
Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, „Dangus virš Lietuvos“, fragmentas. 2022–2023 m. A. N. nuotr.
Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, „Dangus virš Lietuvos“, fragmentas. 2022–2023 m. A. N. nuotr.
Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, „Dangus virš Lietuvos“, fragmentas. 2022–2023 m. A. N. nuotr.
Skaidra Trilupaitytė ir Tomas Andrijauskas, „Dangus virš Lietuvos“, fragmentas. 2022–2023 m. A. N. nuotr.
Agnė Narušytė

Paveldėtojai

Apie „Scanoramoje“ rodytus Dainiaus Liškevičiaus ir Deimanto Narkevičiaus filmus

Skulptorių filmai – kaip diversantai kino festivalyje (ir Deimantas Narkevičius, ir Dainius Liškevičius kadaise baigė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje). Juos tikriausiai sunku vertinti iš kino perspektyvos, nes jų ištakos – ankstyvųjų videomeno kūrėjų nuostata kurti „antikiną“, niekinti pasakojimo principus, vengti intrigos, įtraukiančios dramos, intensyvaus ritmo. Prisiminkime Andy Warholo filmą „Miegas“ („Sleep“, 1964), kur penkias valandas ir 21 minutę rodomas miegantis menininko mylimasis Johnas Giorno. Kai po 45 minučių išeinantys žiūrovai pareikalavo grąžinti pinigus, Los Andželo kino teatro vadybininkas Mikeʼas Getzas jiems sakė: „Klausykit, jūs žinojote, kad pamatysite kažką keisto, neįprasto, drąsaus, trunkančio šešias valandas.“

Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Modernus butas“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Kadras iš filmo „Čiulbanti siela“
Agnė Narušytė

Dvylika kvadratų

Raimundo Urbono paroda „Gyvenimas po stalu“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Gal prieš metus Benas Šarka pradėjo feisbuke viešinti fotografijas, dedikuotas Raimundui Urbonui (1963–1999). Taip sužinojau apie asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ sumanytą projektą „Pra/rasti pasauliai“ – jubiliejinę šešiasdešimtmečio dovaną neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiam menininkui. Pats Šarka buvusiame knygyne, kur rinkdavosi Klaipėdos bohema, surengė Urbonui skirtą fotografijų parodą „Mes vis pūtėme dūmus, ir aušo rytai“. Jo dabartinėse fotografijose – dykvietės, neremontuoti pastatai miesto centre, lyg sovietmečio pabaiga būtų ištikusi iš naujo.

Raimundas Urbonas, „Autoportretas“. 1987 m.
Raimundas Urbonas, „Autoportretas“. 1987 m.
Raimundas Urbonas, „Tepliuva-Tapiau“. 1991 m.
Raimundas Urbonas, „Tepliuva-Tapiau“. 1991 m.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Prie ežero III“. 1982 (1987) m.
Raimundas Urbonas, „Prie ežero III“. 1982 (1987) m.
Raimundas Urbonas, „Atminčiai. Suvalkai“. 1988 m.
Raimundas Urbonas, „Atminčiai. Suvalkai“. 1988 m.
Raimundas Urbonas, „Pusryčiai“. 1987 m.
Raimundas Urbonas, „Pusryčiai“. 1987 m.
Agnė Narušytė

Himnas besibaigiančiai šventei

Baltijos šalių meno paroda galerijoje „Arka“

Žemė – ne tik planeta, jos paviršiaus plotas, kvadratiniai kilometrai ar hektarai, bet ir vieta, kur įsišaknija mūsų prisiminimai, lūkesčiai, jausmai, įsivaizdavimai. Išvaikščioti takai – ne tik susisiekimo linijos, bet ir būties vektoriai. O pasodinti ar iškirsti medžiai, dirvonuojantys ar užsėti laukai – ne tik ūkis, bet ir kraštovaizdis, į kurį žiūrėdami nujaučiame, kas iš tikrųjų esame. Baltijos šalių parodos „Emociniai vietovaizdžiai“ kuratorė Šelda Puķīte cituoja Europos Tarybos kraštovaizdžio konvenciją, esą gamtos ir žmonių sąveikos sukurtos vietos yra žmonių „savasties pagrindas“.

Diāna Tamane, „Šeimos portretas“. 2013 m. iki dabar. A. Narušytės nuotr.
Diāna Tamane, „Šeimos portretas“. 2013 m. iki dabar. A. Narušytės nuotr.
Diāna Tamane, „Šeimos portretas“. 2013 m. iki dabar. A. Narušytės nuotr.
Diāna Tamane, „Šeimos portretas“. 2013 m. iki dabar. A. Narušytės nuotr.
Diāna Tamane, „Šeimos portretas“. 2013 m. iki dabar. A. Narušytės nuotr.
Diāna Tamane, „Šeimos portretas“. 2013 m. iki dabar. A. Narušytės nuotr.
Laura Põld ir Lou Sheppardas, „Jūros šlavimas + Didelis ąžuolas + Keistas namas“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Laura Põld ir Lou Sheppardas, „Jūros šlavimas + Didelis ąžuolas + Keistas namas“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Līga Spunde, „Naujasis pasaulis“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Līga Spunde, „Naujasis pasaulis“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Radžiūnaitė, „Oi, pažiūrėk koksai išminčius atsirado / O, išmintingas žmogau!“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Radžiūnaitė, „Oi, pažiūrėk koksai išminčius atsirado / O, išmintingas žmogau!“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Līga Spunde, „Vartotojas I“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Līga Spunde, „Vartotojas I“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Alexei Gordin, „Maskvos namai“. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Alexei Gordin, „Maskvos namai“. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Protas seka iš paskos

Rasa Staniūnienė, „Dienos spalvos“, R. Paknio leidykla, 2023

„Pirmas įspūdis juos pamačius – tų paveikslų švytėjimas, ta spalvų magija, jų derinių paslaptis ir paprastumas. Jos mus užgauna tarsi muzika, sujaudina iš vidaus, kai žiūrėdami į paveikslą nebegalvojame, kaip jis sukonstruotas, kaip nutapytas – sukyla vizualios emocijos, o protas seka iš paskos“, – rašo tapytojas Arvydas Šaltenis tekstą Rasos Staniūnienės knygai „Dienos spalvos“. Ją vartant protas iš tiesų seka iš paskos, nes įtraukia ir nugramzdina spalvos, dar nespėjus atpažinti objekto. Tik paskui jau pamatai. Ar perskaitai pavadinimą.

Rasa Staniūnienė, „Dienos spalvos“, knygos viršelis. 2023 m.
Rasa Staniūnienė, „Dienos spalvos“, knygos viršelis. 2023 m.
Rasa Staniūnienė, „Arbatinukas“. 2016 m.
Rasa Staniūnienė, „Arbatinukas“. 2016 m.
Rasa Staniūnienė, „Kankorėžis“. 2016 m.
Rasa Staniūnienė, „Kankorėžis“. 2016 m.
Rasa Staniūnienė, „Avinėlis“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Avinėlis“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Indėnas“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Indėnas“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Gėlė II“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Gėlė II“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Lapas“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Lapas“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Obuolys V“. 2017 m.
Rasa Staniūnienė, „Obuolys V“. 2017 m.
  PUSLAPIS IŠ 21  >>> Archyvas