7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Paštas nori būti „nulaužtas“

Paroda „Nebaigti reikalai. Apie menininę komunikaciją paštu“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Paštas dar visai neseniai buvo vienintelis būdas pasikalbėti su toli gyvenančiais žmonėmis ar tartis dėl susitikimo. Gerokai per lėtas. Ir telefonai ne visada buvo po ranka. Todėl tekdavo iš anksto griežtai sutarti vietą ir laiką. 1993 m. pirmą kartą važiuodama į Paryžių susitariau su drauge po savaitės sekmadienį susitikti prie Notrdamo – Dievo Motinos katedros – šeštą valandą vakaro. Nes ją geriausiai įsivaizdavome – ne tik iš architektūros istorijos studijų, bet ir iš Victoro Hugo romano, kuris katedrą ir išgelbėjo XIX amžiuje. Revoliucijai atskyrus valstybę nuo Bažnyčios, katedra dūlėjo apleista, bet rašytojas taip gyvai pavaizdavo kiekvieną jos užkaborį, – o jų tiek daug! – kad prancūzai ėmėsi ją restauruoti. Dar važiuodama įkaitusiu autobusu, ką tik prasmukusiu pro vokiečių muitininkus, svajojau apie jos amžiną vėsą, apie chimeras, rymančias virš naktinio miesto Brassaï fotografijose, apie šviesą, susmulkintą spalvotais vitražų stikliukais, apie filigraniškai iš įvairiausių formų plytelių sumūrytą fasadą, banguojančias arkas, šventumu šnabždančią tamsą.

Skaityti toliau >>
Nr. 16 (1295), 2019-04-19  | Dailė
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Ką laikyti žmogumi

Jolantos Dolewskos iš Glazgo paroda „Šiame tuščiame slėnyje“ Vilniaus Prospekto galerijoje

Nuogas gyvenimas virsta politikos subjektu-objektu ties ta riba, kai balsas ima kalbėti, sako Giorgio Agambenas iš naujo skaitydamas Aristotelį. Balsu visos gyvos būtybės išrėkia skausmą ar malonumą, bet tik žmogus kalba, apibrėžia, kas teisinga ir ne, kas gera ir ne. Ir tuo įterpia gyvybę į valstybės kūną kaip išimtį, kuriai įstatymas garantuoja „gerą“ gyvenimą, nes draudžia ją paaukoti, nors ir nedraudžia sunaikinti (Homo sacer. Suvereni galia ir nuogas gyvenimas, Kitos knygos, 2016, p. 19–25). Nedraudžia gyvas būtybes turėti kaip nuosavybę savo patogumui – ne tiktai karves, kates ir šunis, bet ir vergus, tarnus ar žmonas. Todėl žmogaus, kaip gyvos būtybės, padėtis savo susikurtoje valstybėje yra dviprasmiška – viena vertus, tavo teisė gyventi ginama nuo pat kirbančio embriono stadijos, kita vertus, esi paliekamas dvėsti iš bado ar specialiai numarinamas, jei taip ima ir nusprendžia suverenas. Diktatorius ar kokia nors dauguma.

Skaityti toliau >>
Nr. 15 (1294), 2019-04-12  | Fotografija
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Jolanta Dolewska, „Šiame tuščiame slėnyje“. 2017–2019 m.
Agnė Narušytė

Netikra musmirė

Dainiaus Liškevičiaus paroda „Epitafija“ VDA galerijoje „Artifex“

Epitafija: 1. glaustas, dažnai eiliuotas antkapio įrašas; 2. puošni skulptūrinė (kai kada tapyta) plokštė mirusiojo atminimui, pritvirtinta prie pastato sienos, grindų ar antkapio; 3. poezijos kūrinys mirusiojo garbei. („Interlexis“) Dainiaus Liškevičiaus paroda „Epitafija“ turėjo visas tris reikšmes, jei eiliavimu laikysime ir kartojamų geometrinių figūrų ritmą, pavyzdžiui, ornamentą. Ir jei epitafija gali būti padaryta iš pačių grindų.

Skaityti toliau >>
Nr. 14 (1293), 2019-04-02  | Tarp disciplinų
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Trys pasakojimai / Sujungtos pušies šakos“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Trys pasakojimai / Sujungtos pušies šakos“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Palikimas / Tėvų vestuvinių aukso žiedų diametrų suma“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Palikimas / Tėvų vestuvinių aukso žiedų diametrų suma“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Spalva / Kašmyro vilnos šalikas iš Indijos: dovana mamai“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Spalva / Kašmyro vilnos šalikas iš Indijos: dovana mamai“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Ornamentas / Vilniaus universiteto vaistinės parketo skydai“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Ornamentas / Vilniaus universiteto vaistinės parketo skydai“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Radinys“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Radinys“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Laiptelis / „...trys pėdos aukščiau mūsų žemės lygio...“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Laiptelis / „...trys pėdos aukščiau mūsų žemės lygio...“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Prieglobstis / Palapinė iš sovietinių laikų mokyklinių žemėlapių“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Prieglobstis / Palapinė iš sovietinių laikų mokyklinių žemėlapių“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Šviesa / Šeimos fotografija“. 2019 m.
Dainius Liškevičius, „Epitafijos“, „Šviesa / Šeimos fotografija“. 2019 m.
Agnė Narušytė

Svirbia

Kalėdinė esė

Spėju, kad mano galvoje užsiliko dar vasarį išleistos knygos personažas. Vis girdžiu jo žodžius: „Aš noriu kalbėti. Aš noriu reikšti rišlias mintis. Aš noriu būti suprastas. Aš negaliu būti suprastas, nes esu vienišas. Aš visą laiką suku ratus šiuo labirintu.“ Tai – Minotauras iš filosofo Reino Raudo pjesės.

Skaityti toliau >>
Nr. 42 (1279), 2018-12-21  | Kultūra
Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Agnė Narušytė

Apie stuburą

Eglės Grėbliauskaitės instaliacija Vilniuje „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“

Lapkričio 17 d. buvo Salomėjos Nėries gimtadienis. Apie ją nenorime kalbėti. O jei kalbame, tai „blogai“. Nors yra ir tokių, kurie kalba tik „gerai“. Jos išdavystę nutylime arba teisiname, kai užliūliuoja poezijos ritmai ir rimai.

Skaityti toliau >>
Nr. 39 (1276), 2018-11-30  | Tarp disciplinų  | Dailė
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Agnė Narušytė

Klaipėdietiška rapsodija

Fotografijos parodos feisbuke, uostamiestyje ir sostinėje, bet visur dalyvaujant vienam klaipėdiečiui

Rudenį tėra vienas kelias – į Klaipėdą. Keliavome paskui Remigijaus Pačėsos parodą „Geltona gulbė neatplauks“, kurią Darius Vaičekauskas pakvietė dalyvauti jau trečiojoje Fotografijos šventėje. Bet pirma reikėjo nukabinti ir supakuoti „Chronometrus“, o kai parodos tema – laikas, tai ir galvojasi, kad į minkštus burbulinės plėvelės patalus vyniojam atitarnavusią praeitį.

Skaityti toliau >>
Nr. 38 (1275), 2018-11-23  | Fotografija  | Dailė
Remigijus Treigys ir Benas Šarka parodoje „#vidurnakt ir giliau“ KKKC parodų rūmuose. 2018 m. lapkričio 5 d.
Remigijus Treigys ir Benas Šarka parodoje „#vidurnakt ir giliau“ KKKC parodų rūmuose. 2018 m. lapkričio 5 d.
Benas Šarka ir Remigijus Treigys, akcija laivų statykloje 2018 m. liepos 1 d. A. Narušytės nuotr.
Benas Šarka ir Remigijus Treigys, akcija laivų statykloje 2018 m. liepos 1 d. A. Narušytės nuotr.
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos“. Nuo 2010 m. R. Treigio nuotr.
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos“. Nuo 2010 m. R. Treigio nuotr.
Ričardo Šileikos „Mažųjų galerijų“ palikti pėdsakai KKKC parodų rūmuose po parodos „Chronometrai“. 2018 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Ričardo Šileikos „Mažųjų galerijų“ palikti pėdsakai KKKC parodų rūmuose po parodos „Chronometrai“. 2018 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Benas Šarka, vidurnaktis artėja, 2018 m. lapkričio 7 d.
Benas Šarka, vidurnaktis artėja, 2018 m. lapkričio 7 d.
Remigijus Treigys, žiūrovų pageidavimu vidurnaktis artėja 22:11
Remigijus Treigys, žiūrovų pageidavimu vidurnaktis artėja 22:11
Benas Šarka, sekmos vidurys, 2018 m. lapkričio 18 d.
Benas Šarka, sekmos vidurys, 2018 m. lapkričio 18 d.
Remigijus Treigys, 12:20
Remigijus Treigys, 12:20
Agnė Narušytė

Kankorėžiu per šviesos piešinį

Giedriaus Liago retrospektyva „Potemės“ Fotografijos muziejuje Šiauliuose

 

Su fotografu Giedriumi Liagu susipažinau dar studijuodama Kaune, kokiais 1993 metais, bet susitikome tik vieną kartą jo laboratorijoje kažkur senamiestyje. Jis rodė savo fotografijas, bet kas nufotografuota, neprisimenu, nes atvaizdai vibravo, ribuliavo, eižėjo. Tai man buvo netikėta, nes iki tol buvau mačiusi tik visuotinai pripažintą „reportažinę“ Sutkaus-Rakausko-Macijausko fotografiją, kuri stipriai dramatizavo įvykių tirštą tikrovę. O Liago darbai buvo ir fotografija, ir ne, joje vos matėsi blankus tikrovės pėdsakas, bet vis dėlto jis buvo, tik nuspalvotas, sukarpytas, paverstas tarsi ofortu, tarsi linoraižiniu. Tas prisirišęs neprisirišimas man reiškė laisvę eksperimentuoti, žaisti su banaliausia patirtimi, juoktis iš absurdiško rimtumo, nors ir melancholiškai. Tuomet įsidėmėjau ciklą „Monotonija“, kuris man taikliai nusakė kasdienybės patirtį, kai einant įprastomis gatvėmis žmonės ir pastatai praslenka pasyviai, lyg pro minčių miglą.

Skaityti toliau >>
Nr. 35 (1272), 2018-10-31  | Fotografija
Giedrius Liagas, „Stiprus dangus“. 1990 m.
Giedrius Liagas, „Stiprus dangus“. 1990 m.
Giedrius Liagas, „Albumas“, I, 1995 m.
Giedrius Liagas, „Albumas“, I, 1995 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 11 minučių“. 1993 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 11 minučių“. 1993 m.
Giedrius Liagas, „Jis pabunda anksčiau už jus“. 1996 m.
Giedrius Liagas, „Jis pabunda anksčiau už jus“. 1996 m.
Giedrius Liagas, Be pavadinimo. 1998 m.
Giedrius Liagas, Be pavadinimo. 1998 m.
Giedrius Liagas, „Monotonija“, 3. 1991 m.
Giedrius Liagas, „Monotonija“, 3. 1991 m.
Giedrius Liagas, „Krikštai“. 1989 m.
Giedrius Liagas, „Krikštai“. 1989 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 10 minučių“. 1993 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 10 minučių“. 1993 m.
Agnė Narušytė

Nepakylėtai apie mirtį

Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Užėjus į bet kurią bažnyčią, vaikystėje mane visada pašiurpindavo katafalkas, laukiantis mirusiojo karsto, kartais forma į jį panašus. Dažniausiai jis stovėdavo priešais altorių, centre. Bent jau mano prisiminimuose. Žiūrinėdama Gedimino Pranckūno fotografijas matau, kad jie visur nukišti į pakampes, į priešnavį. Net Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios medinė dėžė, ant kurios paskutinį kartą mačiau savo močiutės karstą. Regis, ir tada ji buvo uždengta ta pačia austine lovatiese – juoda su pilkais, iš kvadratėlių sudarytais ornamentais. Ta fotografija mane ir paskatino rašyti šį tekstą. Paskutinio laiptelio į anapus tipologija negali likti objektyvi, ji visur kažkam asmeniška – visose Lietuvos bažnyčiose.

Skaityti toliau >>
Nr. 34 (1271), 2018-10-22  | Fotografija
Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Pharrajimos ir Šoa

Nepatogi Richardo Schofieldo ir Andrew Mikšio fotografija

Šį tekstą išprovokavo dvi fotografijos parodos, kurių nėra. Viena turėjo būti atidaryta kitą savaitę, bet nebus, antra veikė tik vieną dieną pilnoje pastolių sinagogoje. Abiejų parodų autoriai gimę ne Lietuvoje, bet dabar čia gyvena. Abi jos – apie Holokaustą patyrusias etnines grupes: žydus ir romus.

Skaityti toliau >>
Nr. 30 (1267), 2018-09-28  | Fotografija
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Agnė Narušytė

Optinis manevras

„3D vs 2D“ – ne visai fotografijos paroda Prospekto fotografijos galerijoje

Per savo jau netrumpą istoriją fotografija ne kartą įrodinėjo, kad ji nėra tiesiog tikrovės kopija, kad gamta „nenusipiešė savęs pati“. Vis tekdavo priminti, kad „čia ne pypkė“, ir pirmasis argumentas visada bus: tikrovė juk trimatė (net keturmatė), o čia – tik plokštuma. Tačiau kokia plokštuma! Gyčio Skudžinsko sumanytos parodos „3D vs 2D“ proga prisiminiau amerikiečio fotografo Stepheno Shore’o lygiai prieš du dešimtmečius išleistoje knygoje „Fotografijų prigimtis“ (The Nature of Photographs, John Hopkins University Press, 1998) rastą materialistinį nuotraukos apibūdinimą: „Fotografinis atspaudas dažniausiai yra popieriaus, plastiko ar metalo pagrindas, padengtas šviesai jautrių metalo druskų, sumaišytų su augaliniais ar metalo dažais, emulsija. Kai kuriuose atspauduose dažai, pigmentai ar anglis dengiami ar spausdinami tiesiai ant pagrindo. Fotografija yra plokščia, ji turi kraštus ir ji statiška; ji nejuda. Nors ji plokščia, ji nėra tikroji plokštuma. Atspaudas turi fizinę dimensiją.“ Nors dabar medžiagos kiek kitokios, vis tiek atspaudas yra trimatis, liečiamas – ne tik žiūrimas.

Skaityti toliau >>
Nr. 27 (1264), 2018-09-05  | Fotografija
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas