7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Gedimino P. Gedimino kalnas

Apie parodą „Per visą žvilgsnį“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Gedimino pilies kalnas kalnuotoje šalyje būtų vadinamas kalva. Bet mums jis – kalnas. Ir netgi paaukštintas, kad būtų dar kalnesnis. Dešimtmečius jis buvo jaukus medžių guotas ir į jį lipti būdavo įmanoma net vasarą. Tokį ir prisimenu iš vaikystės – kaip už Katedros pūpsančią galimybę pamatyti miestą kitaip.

Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. Autoriaus nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš ciklo „Per visą žvilgsnį“. L. Skeisgielos nuotr.
Agnė Narušytė

Vaškiniai skarabėjai Vilniaus rūsyje

Iš parodos „O ką, jeigu?“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Toks metas, kad nuo studentų baigiamųjų darbų nepabėgsi. Štai užsukau į Vilniaus fotografijos galeriją, o ten savo darbus rodo Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros magistrantai. Eksponavimo vietos pasirinkimas žiūrovui žada žvilgsnį į fotografijos ateitį. Ją nuspėti tikėčiausi ir aš, jei iš anksto nežinočiau, kad medijų kontekste fotografija yra tik vienas iš menininko įrankių ir į ją dėmesį atkreipia tik buvimas fotografijos galerijoje.

Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Profesija ir aistra

Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai“ Istorijų namuose

Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai“ – kaip tik naujiesiems Istorijų namams (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius). Šioje Lietuvos nacionalinio muziejaus erdvėje siekiama pasakoti „praeities istorijas dabarčiai“. Baltėnas ir pasakoja istorijas žmonių, kuriuos jis fotografuoja nuo 2015 metų. Bet ne praeities istorijas dabarčiai, o dabarties istorijas – ateičiai.

Arūnas Baltėnas, „Odos meistrai“. Mažeikių raj. 2017 m.
Arūnas Baltėnas, „Odos meistrai“. Mažeikių raj. 2017 m.
Arūnas Baltėnas, „Pasieniečiai“. Vilniaus raj. 2015 m.
Arūnas Baltėnas, „Pasieniečiai“. Vilniaus raj. 2015 m.
Arūnas Baltėnas, „Kalviai“. Mažeikiai. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Kalviai“. Mažeikiai. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Barmenas Antanas Samkus“. Niujorkas. 2018 m.
Arūnas Baltėnas, „Barmenas Antanas Samkus“. Niujorkas. 2018 m.
Arūnas Baltėnas, „Dailės istorikė“. Vilnius. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Dailės istorikė“. Vilnius. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Fotografai“. Kaunas. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Fotografai“. Kaunas. 2016 m.
Arūnas Baltėnas, „Kolekcininkas“. Vilnius. 2020
Arūnas Baltėnas, „Kolekcininkas“. Vilnius. 2020
Arūnas Baltėnas, „Lakūnas“. Ignalinos raj., Antalksnė. 2019 m.
Arūnas Baltėnas, „Lakūnas“. Ignalinos raj., Antalksnė. 2019 m.
Agnė Narušytė

Minti medijas

Jurijaus Dobriakovo kuruota paroda „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Gerai, pradėkime nuo to, kad šis menas man svetimas. Ne todėl, kad būčiau priešiškai nusiteikusi. Tiesiog „susimokė“ mano nepolinkis į technologijas ir likimas. Technologijos – šaunus dalykas. Jos jau taip seniai gyvenimą žmonėms padarė patogesnį, kad tie nė neįsivaizduoja, ką reikėtų veikti vakarais, jei nebūtų televizijos ar interneto.

Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Laikmenos. Lietuvos medijų meno retrospektyva“ NDG vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Pora metų iki istorijos

Romualdo Požerskio paroda apie baikerius Prospekto galerijoje

Dažnai fotografija veikia ne todėl, kad ji – menas, o, priešingai, kai ji – tik dokumentas. Tokia ji ir yra Romualdo Požerskio parodoje „Neramūs keliautojai“. Kas nebūtų pasiėmęs fotoaparato ir kameros į pirmąją kelionę nauju motociklu aplink Lietuvą kartu su draugais? Tik tas, kas tada tokių daiktų neturėjo. Požerskis 1972 m. dar buvo tik elektrotechnikos studentas, bet nuo 1965 m. jau įnikęs į fotografiją. O 1968 m. įsirašė ir į kino mėgėjų būrelį. Vis dėlto, ką tik įsigijęs motociklą, jis tebuvo nežinomas mėgėjas.

Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Kelionė prie jūros“. 1972 m.
Romualdas Požerskis, „Petro avarija“. 1974 m.
Romualdas Požerskis, „Petro avarija“. 1974 m.
Agnė Narušytė

Iš Vilniaus į Palangą su Kunčiumi

„Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (sudarė Onutė Butkutė ir Algimantas Kunčius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2020) ir „Prie jūros. Palanga 1965–2015“ (sudarė Ieva Meilutė-Svinkūnienė ir Gintaras Česonis, Kauno fotografijos galerija, 2020)

Radau būdą pakeliauti! Varčiau du naujus Algimanto Kunčiaus fotografijų albumus. Vienas teleportavo į praėjusio amžiaus 7–8-ojo dešimtmečių Vilnių, dar prieš man gimstant. Pradėjęs nuo geležinkelio stoties, pasižvalgęs po Užupį ir Gorkio (dabar Didžiąją ir Pilies) gatvę, apėjęs katedrą, vaizdų pasakotojas pereina Lenino (dabar Gedimino) prospektu, žvilgteli į kitą Neries krantą. Kitas albumas pakviečia ten, kur dabar visiems norisi, bet negalima – į Palangą, o ji keliauja laiku nuo 1965 iki 2015 metų. Vėl patyriau, ką gali sena gera fotografija – ta, kuri gaudo, kas akiai ir minčiai nepagaunama, sustingdytas akimirkas verčia paveikslais, kad galėtume patyrinėti patį laiką.

Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Ankstyvas pavasaris prie universiteto“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, knygos „Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (Lietuvos nacionalinis muziejus) viršelis. 2020 m.
Algimantas Kunčius, knygos „Fotografuota Vilniuje 1960–1970 metais“ (Lietuvos nacionalinis muziejus) viršelis. 2020 m.
Algimantas Kunčius, „Pavasaris senamiesčio kieme“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Pavasaris senamiesčio kieme“. 1966 m.
Algimantas Kunčius, „Kiemas M. Gorkio (dabar Pilies) gatvėje“. 1964, 1967 m.
Algimantas Kunčius, „Kiemas M. Gorkio (dabar Pilies) gatvėje“. 1964, 1967 m.
Algimantas Kunčius, „Žaidimai L. Giros (dabar Vilniaus) gatvėje“. 1964 m.
Algimantas Kunčius, „Žaidimai L. Giros (dabar Vilniaus) gatvėje“. 1964 m.
Agnė Narušytė

Ateitis geresnė už status quo

Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“ ant MO muziejaus sienos ir Lietuvos aktualijos

Du įvykiai vėl man susiejo Lietuvą su Baltarusija. Pirmasis prasidėjo maloniu pasivaikščiojimu (be kaukės!) jau sutemusia, bet kažkodėl neapšviesta Pylimo gatve. Ėjau pažiūrėti ant baltos MO muziejaus sienos projektuojamų fotografijų, kuriose – prieš Lukašenkos režimą protestuojančios moterys.

Irina Arеchouskaja, „Sulaikymai moterų marše Minske“
Irina Arеchouskaja, „Sulaikymai moterų marše Minske“
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. R. Šeškaičio nuotr.
Agnė Narušytė

Fotografijos režimai

Natalija Arlauskaitė. Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine. Vilniaus universiteto leidykla, 2020.

Kada, jei ne dabar, aptarinėti knygas? Imu iš fotografijai skirtos lentynos nedidelę, juodais kartoniniais viršeliais, juodais puslapiais, baltomis raidėmis. Sustabdo įrašas baltu rašalu juodame priešlapyje: „Agnei – per atokvėpį Nidoje. N. 09.10“. Atokvėpis – tai tarptautinis fotografijos simpoziumas, kai norint pasiklausyti paskaitų tereikėjo kaukių. N. – tai Natalija Arlauskaitė.

L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
L. Arlauskaitės nuotr.
Agnė Narušytė, Aurelija Maknytė

Elektros marionetės

Agnės Narušytės ir Aurelijos Maknytės pokalbis virtualioje erdvėje

Nejaučiu, kad parodos nevyksta, nes retkarčiais galerijos „Kairė–dešinė“ parodas pafilmuoju archyvui. Beje, jau užsidariusi Algirdo Jako paroda – puiki. Aišku, man labai trūksta tų pasivaikščiojimų. Bandau žiūrėti virtualius turus.

Elena Narbutaitė, „Elektra“, metalizuotas popierius, aliuminis. 2013 m.
Elena Narbutaitė, „Elektra“, metalizuotas popierius, aliuminis. 2013 m.
Kadras iš Aurelijos Maknytės virtualios parodos
Kadras iš Aurelijos Maknytės virtualios parodos
Agnė Narušytė

Ilgai ir laimingai

Vilma Samulionytė, 60 monumentų, Vilnius: Nerutina, 2020.

Keista naujus metus pradėti pasakojimu apie tai, kas vyko senų metų spalio 7 dieną, kai baiginėjosi laisvės intarpas tarp dviejų karantinų. Jau ilgam įklimpusi antrajame, susitaikiusi su nelaisve ir atsimėgavusi egoistiniais malonumais, mėginu prisiminti Vilmos Samulionytės knygos „60 monumentų“ (išleido „Nerutina“) pristatymą Vilniaus santuokų rūmuose. Mat tie „monumentai“ – tai civilinės metrikacijos salės, kurias menininkė fotografavo keletą metų. 

Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
  PUSLAPIS IŠ 16  >>> Archyvas