7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Tik dienoraštis

Tarptautinis fotografų simpoziumas „Nida. Sutikti fotografiją“

Antradienis

Atvažiuojam į Nidą jau pavakary, bet dar šviesu. Marios siautėja. Jūra – kaip ežeras.

– Vėjas pietryčių, – sako Erika.

Oleksandr Glyadelov, „Prekybos ir pramogų centras „Retrovilis“ po apšaudymo. Kyjivas“. 2022 m.
Oleksandr Glyadelov, „Prekybos ir pramogų centras „Retrovilis“ po apšaudymo. Kyjivas“. 2022 m.
Agnė Narušytė. D. Stankevičiaus nuotr.
Agnė Narušytė. D. Stankevičiaus nuotr.
Arvydas Grišinas. D. Stankevičiaus nuotr.
Arvydas Grišinas. D. Stankevičiaus nuotr.
Erika Grigoravičienė. D. Stankevičiaus nuotr.
Erika Grigoravičienė. D. Stankevičiaus nuotr.
Adam Mazur. D. Stankevičiaus nuotr.
Adam Mazur. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Skudžinskas skatina klausti klausimus. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Skudžinskas skatina klausti klausimus. D. Stankevičiaus nuotr.
Jelena Šataj. D. Stankevičiaus nuotr.
Jelena Šataj. D. Stankevičiaus nuotr.
Jessica Backhaus. D. Stankevičiaus nuotr.
Jessica Backhaus. D. Stankevičiaus nuotr.
Agnė Narušytė

Kalėjime

Įvietinto meno paroda „Išlikimas“ naujojoje kalėjimo versijoje „Lukiškės 2.0“

– Kaip tu?

– Taigi kalėjime sėdžiu.

Taip vasarą prasidėdavo mudviejų su Egle Ridikaite pokalbiai telefonu. Kuratorė Algė Gudaitytė (padedama Aistės Kisarauskaitės ir Kotrynos Žukauskaitės) vėl pakvietė septynias moteris kurti įvietintą meną, tik šįkart – ne į dominikonų vienuolyną, o į nebeveikiantį Lukiškių kalėjimą. Tad visoms teko ten „pasėdėti“. Liesti pliką plytų mūrą, tūnoti pasivaikščiojimo kiemelių „šulinyje“, kur vienintelis langas – į dangų. Pajusti čia įsigėrusį vyrų prakaitą, šlapimą, kraują, depresiją, pyktį, savigailą. Ir mąstyti apie išlikimą, tiesa, plačiau nei perša turistiniu objektu tapęs kalėjimas.

Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Išlikimas”. R. Šeškaičio nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Išlikimas”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Gailė Griciūtė, „Playing jail”. R. Šeškaičio nuotr.
Gailė Griciūtė, „Playing jail”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Agnė Narušytė

Nenorime į praeitį

Trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos, Suomijos ir Nyderlandų menininkų paroda Nacionalinėje dailės galerijoje

Paroda „Sudėtingos praeitys. Susiję pasauliai“ pirmiausia buvo atidaryta Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje 2020 m. lapkritį. Tada pasaulis ruošėsi nykiai karantininei žiemai. Menininkų buvo mažiau – 9, o kuratorės tik dvi – Ieva Astahovska ir Margaret Tali. Dabar Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje parodoje menininkų daugiau – 14, ir prisidėjo kuratorė Eglė Mikalajūnė. Kodėl pasakoju mažai kam įdomią priešistorę? Nes ji – į temą. Ne tik dėl parodos pavadinime įrašytų praeičių. Bet ir dėl to, kad dabar, 2022-aisiais, ji atrodo ir kaip atsakas į Rusijos karą Ukrainoje, ir kaip pernykštės Baltijos trienalės „Nesibaigiančios kovos“ Šiuolaikinio meno centre (kuratoriai Valentinas Klimašauskas ir João Laia) tęsinys. Parodos priešistorė paneigia abu įspūdžius. Ir kartu užaštrina jos aktualumą: apie praeities peršamas kovas buvo galvojama dar prieš prasidedant dabartiniam karui, ir galvojama keliose vietose vienu metu.

Ülo Pikkov, „Kūno atmintis“. 2011 m. A. Murashko nuotr.
Ülo Pikkov, „Kūno atmintis“. 2011 m. A. Murashko nuotr.
Quinsy Gario ir Mina Ouaouirst, „Mes pasiūlėme Mauricijui datulių, žiogų ir vandens“, 2 dalis. 2020-2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Quinsy Gario ir Mina Ouaouirst, „Mes pasiūlėme Mauricijui datulių, žiogų ir vandens“, 2 dalis. 2020-2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Anastasijos Sosunovos filmo „Koduotojai“ fragmentas. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Anastasijos Sosunovos filmo „Koduotojai“ fragmentas. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Jaanos Kokko filmo „Romų kalnas“ fragmentas. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Jaanos Kokko filmo „Romų kalnas“ fragmentas. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eléonore de Montesquiou, „33 baidyklės“. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eléonore de Montesquiou, „33 baidyklės“. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
 Eléonore de Montesquiou, „33 baidyklės“. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eléonore de Montesquiou, „33 baidyklės“. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
 Eléonore de Montesquiou, „33 baidyklės“. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Eléonore de Montesquiou, „33 baidyklės“. 2022 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vika Eksta, „Pokalbiai su tėčiu“. 2020 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vika Eksta, „Pokalbiai su tėčiu“. 2020 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Moterų kovos būdai

Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime

Pirmomis karo Ukrainoje savaitėmis socialiniuose tinkluose sklandė ginkluotų moterų nuotraukos. Kovo 8-ąją jos pažymėjo filmuotais atsišaukimais. Sakė: išvežėme vaikus į užsienį, mūsų genofondas išsaugotas, dabar kausimės už tėvynę. Jų veidai buvo griežti, balsai – nuožmūs. Profesionalios karės valkirijos ta pačia proga irgi žadėjo „padaryti savo darbą iki galo“ – išvyti okupantus.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „kovotoJOS XIX–XX“ buvusiame Lukiškių kalėjime fragmentas. LNM nuotr.
Agnė Narušytė

Šviesa ir Šešėlis!

Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ Istorijų namuose

837 stiklo ir celiulioido fotoplokštelių negatyvai su užrašu „Ingelevičius“ septynis dešimtmečius ramiai sau gulėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose. Kartais tarpukario Kauno vaizdai buvo naudojami kaip ikonografinė medžiaga. Ir viskas. Jie neegzistavo kaip autoriaus kūryba. Net ir autoriaus nebuvo, nors jis minimas fotografijos istorijose kaip viena iš daugelio paraštinių figūrų. Fotografijos archyvai dažnai būna už meno ir vizualiosios kultūros istorijos ribų, nepasiekiami menotyrininkų radarais. Juos pridengia ne tik fizinės durys ar stalčiai, ne tik biurokratinės procedūros, kurias reikia įveikti norint patekti į archyvą. Dar neišryškinti negatyvai – iš tiesų nematomi, kol jų kas nors nenuskenuoja ar neatspausdina. Juodą dangų ir baltus žmonių šešėlius galima mėginti apversti mintyse, bet vis tiek tai bus netikras vaizdas. Po tokių pratybų pozityvinis atspaudas visada nustebina.

Antanas Ingelevičius, Moterys Kauno prieplaukoje. XX a. 3 deš.
Antanas Ingelevičius, Moterys Kauno prieplaukoje. XX a. 3 deš.
Antanas Ingelevičius, Asmeninukė
Antanas Ingelevičius, Asmeninukė
Antanas Ingelevičius, L. Zamenhofo gatvė nuo Prieplaukos kranto gatvės pusės (dab. Karaliaus Mindaugo prospektas. 1925– 
1930 m.
Antanas Ingelevičius, L. Zamenhofo gatvė nuo Prieplaukos kranto gatvės pusės (dab. Karaliaus Mindaugo prospektas. 1925– 1930 m.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Agnė Narušytė

Kūriniai – ginklai

Eglės Grėbliauskaitės paroda „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“ VDA parodų salėje „Titanikas“

Dabar mažiausiai norisi prisiminti batalijas dėl sovietinių paminklų ar dalyvauti naujose. Net kai svarstoma, ką daryti su pastatytais karių kapinėse. Taip, kažkas kažkur diskutuoja, bet kai Ukrainoje žūsta tūkstančiai, paminklai tikrai yra tik „balvonai“. Ką tik mačiau videoįrašą, kaip Charkive specialios tarnybos nuverčia paminklą maršalui „mėsininkui“ Georgijui Žukovui. Biustas bumbteli ant šaligatvio, publikos nėra. Tai – tik karo paraštės. O gal ne? Gal pasibaigus karui paaiškės, kad neverta kovoti su ligos simptomais, kol neturi kaip pašalinti priežasties?

Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. K. nuotr.
Agnė Narušytė

Nuobodulys ir kraujas

Rytų Vokietijos fotografijos paroda „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Sako: atskirkime kultūrą nuo politikos. Politikai naudą gaudo, kariai ginklus galanda, o menininkai guodžia mūsų sielas. Kultūra – tokia oazė, kur visi gali prisiglausti. Nuo visų negandų. Anksčiau šia mintimi tarsi nebuvo priežasčių abejoti. Tautos išrinktieji rūpinosi savo gerove, o skurdžiame kultūros rezervate bent jau buvo saugu. Tačiau šalia prasidėjus karui, saugumo jausmas dingo. Paaiškėjo, kad kultūros atsiribojimas nuo politikos Rusijoje pagimdė pabaisas.

Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Apie kitų skausmą Ukrainoje

Paroda Vilniaus geležinkelio stoties perone

Nuo bombardavimų pajuodusiame mieste raudona paklodė su juodais taškeliais atrodo ne vietoje. Neturi čia būti tokių spalvų. Jos priklauso kitam pasauliui. Jaukumo, vilčių, kasdienybės. Gelbėtojų neštuvais skubiai išnešama gimdyvė tą boružės raštą rinkosi meilės apsaugotam kūdikio gyvenimui. O gal tokia tiesiog pasitaikė Mariupolio ligoninėje, kurią atakavo Rusija. Apanglėję medžiai, tušti langai ir juoda žemė. Raudonas čia gali būti nebent kraujas. Netinka šitas gero gyvenimo atributas, skaudžiai primenantis, kokia ateitis sunaikinta. Todėl ši nuotrauka įsimena ir dažnai iliustruoja pasakojimus apie Rusijos nusikaltimus Ukrainoje. Dabar ji pakabinta ir ant metalinės tvoros išilgai bėgių, kuriais vyksta geležinkelio tranzitas iš Maskvos ir Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį ir atgal.

Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. M. Ambrazo nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. M. Ambrazo nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. Organizatorių nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. Organizatorių nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. O. Posaškovos nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. O. Posaškovos nuotr.
Vilniaus geležinkelio stotyje. O. Posaškovos nuotr.
Vilniaus geležinkelio stotyje. O. Posaškovos nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Su būgnais į juodąją skylę

Williamas Kentridge’as Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje

Williamo Kentridgeʼo parodą Kaune (kuratorė – Virginija Vitkienė) aplankiau dar prieš karą. Jau buvome pripratę prie grėsmės to, kas galbūt neįvyks. Todėl tik žiūrėjau, gilinausi, stengiausi suprasti, apie ką kalba šis menininkas, neturėdama pašalinių minčių. Pranešimų iššifravimą sunkino tai, kad jis nemėgsta planuoti, pasiduoda atsitiktinumui – sugretina du vaizdinius ir laukia, kokį trečią jie išsikvies. Kūrinių reikėjo ieškoti po visą muziejų (paroda sukomponuota kartu su scenografe Sabine Theunissen). Netoli įėjimo ant vidinio kiemo sienų nupieštų juodų figūrų procesija paskui atgijo ekranuose.

William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Krikštopaitytės nuotr.
Agnė Narušytė

Slava Ukraini!

Ir kartu su ukrainiečiais skanduojame: „Putin chuilo“!

Pasaulio miestai nusidažo geltona ir mėlyna spalvomis. Gatvėmis žygiuoja protestuotojai, nešini Ukrainos vėliavomis ir plakatais: „Stabdyk karą“, „Rusija, eik namo“, „Putin chuilo“. Žiniasklaidoje liejasi komentarai, prognozės, pasipiktinimas, desperacija, viltis, bet svarbiausia – susižavėjimas ukrainiečių drąsa ir pasiryžimu ginti savo tėvynę. O aš vis pradedu rašyti šį tekstą ir kasdien ištrinu, rašau iš naujo, nes viskas greitai keičiasi. Iš pradžių atrodė, kad mano misija – raginti institucijas siekti, kad Rusija būtų pašalinta iš „Eurovizijos“ ir Venecijos bienalės. Bet tai įvyko greičiau, nei spėjau paraginti.

Lietuvos grafičių piešėjai
Lietuvos grafičių piešėjai
  PUSLAPIS IŠ 18  >>> Archyvas