7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Apie stuburą

Eglės Grėbliauskaitės instaliacija Vilniuje „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“

Lapkričio 17 d. buvo Salomėjos Nėries gimtadienis. Apie ją nenorime kalbėti. O jei kalbame, tai „blogai“. Nors yra ir tokių, kurie kalba tik „gerai“. Jos išdavystę nutylime arba teisiname, kai užliūliuoja poezijos ritmai ir rimai.

Skaityti toliau >>
Nr. 39 (1276), 2018-11-30  | Tarp disciplinų  | Dailė
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Agnė Narušytė

Klaipėdietiška rapsodija

Fotografijos parodos feisbuke, uostamiestyje ir sostinėje, bet visur dalyvaujant vienam klaipėdiečiui

Rudenį tėra vienas kelias – į Klaipėdą. Keliavome paskui Remigijaus Pačėsos parodą „Geltona gulbė neatplauks“, kurią Darius Vaičekauskas pakvietė dalyvauti jau trečiojoje Fotografijos šventėje. Bet pirma reikėjo nukabinti ir supakuoti „Chronometrus“, o kai parodos tema – laikas, tai ir galvojasi, kad į minkštus burbulinės plėvelės patalus vyniojam atitarnavusią praeitį.

Skaityti toliau >>
Nr. 38 (1275), 2018-11-23  | Fotografija  | Dailė
Remigijus Treigys ir Benas Šarka parodoje „#vidurnakt ir giliau“ KKKC parodų rūmuose. 2018 m. lapkričio 5 d.
Remigijus Treigys ir Benas Šarka parodoje „#vidurnakt ir giliau“ KKKC parodų rūmuose. 2018 m. lapkričio 5 d.
Benas Šarka ir Remigijus Treigys, akcija laivų statykloje 2018 m. liepos 1 d. A. Narušytės nuotr.
Benas Šarka ir Remigijus Treigys, akcija laivų statykloje 2018 m. liepos 1 d. A. Narušytės nuotr.
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos“. Nuo 2010 m. R. Treigio nuotr.
Ričardas Šileika, „Mažosios galerijos“. Nuo 2010 m. R. Treigio nuotr.
Ričardo Šileikos „Mažųjų galerijų“ palikti pėdsakai KKKC parodų rūmuose po parodos „Chronometrai“. 2018 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Ričardo Šileikos „Mažųjų galerijų“ palikti pėdsakai KKKC parodų rūmuose po parodos „Chronometrai“. 2018 m. G. Zinkevičiaus nuotr.
Benas Šarka, vidurnaktis artėja, 2018 m. lapkričio 7 d.
Benas Šarka, vidurnaktis artėja, 2018 m. lapkričio 7 d.
Remigijus Treigys, žiūrovų pageidavimu vidurnaktis artėja 22:11
Remigijus Treigys, žiūrovų pageidavimu vidurnaktis artėja 22:11
Benas Šarka, sekmos vidurys, 2018 m. lapkričio 18 d.
Benas Šarka, sekmos vidurys, 2018 m. lapkričio 18 d.
Remigijus Treigys, 12:20
Remigijus Treigys, 12:20
Agnė Narušytė

Kankorėžiu per šviesos piešinį

Giedriaus Liago retrospektyva „Potemės“ Fotografijos muziejuje Šiauliuose

 

Su fotografu Giedriumi Liagu susipažinau dar studijuodama Kaune, kokiais 1993 metais, bet susitikome tik vieną kartą jo laboratorijoje kažkur senamiestyje. Jis rodė savo fotografijas, bet kas nufotografuota, neprisimenu, nes atvaizdai vibravo, ribuliavo, eižėjo. Tai man buvo netikėta, nes iki tol buvau mačiusi tik visuotinai pripažintą „reportažinę“ Sutkaus-Rakausko-Macijausko fotografiją, kuri stipriai dramatizavo įvykių tirštą tikrovę. O Liago darbai buvo ir fotografija, ir ne, joje vos matėsi blankus tikrovės pėdsakas, bet vis dėlto jis buvo, tik nuspalvotas, sukarpytas, paverstas tarsi ofortu, tarsi linoraižiniu. Tas prisirišęs neprisirišimas man reiškė laisvę eksperimentuoti, žaisti su banaliausia patirtimi, juoktis iš absurdiško rimtumo, nors ir melancholiškai. Tuomet įsidėmėjau ciklą „Monotonija“, kuris man taikliai nusakė kasdienybės patirtį, kai einant įprastomis gatvėmis žmonės ir pastatai praslenka pasyviai, lyg pro minčių miglą.

Skaityti toliau >>
Nr. 35 (1272), 2018-10-31  | Fotografija
Giedrius Liagas, „Stiprus dangus“. 1990 m.
Giedrius Liagas, „Stiprus dangus“. 1990 m.
Giedrius Liagas, „Albumas“, I, 1995 m.
Giedrius Liagas, „Albumas“, I, 1995 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 11 minučių“. 1993 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 11 minučių“. 1993 m.
Giedrius Liagas, „Jis pabunda anksčiau už jus“. 1996 m.
Giedrius Liagas, „Jis pabunda anksčiau už jus“. 1996 m.
Giedrius Liagas, Be pavadinimo. 1998 m.
Giedrius Liagas, Be pavadinimo. 1998 m.
Giedrius Liagas, „Monotonija“, 3. 1991 m.
Giedrius Liagas, „Monotonija“, 3. 1991 m.
Giedrius Liagas, „Krikštai“. 1989 m.
Giedrius Liagas, „Krikštai“. 1989 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 10 minučių“. 1993 m.
Giedrius Liagas, „14 valandų 10 minučių“. 1993 m.
Agnė Narušytė

Nepakylėtai apie mirtį

Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Užėjus į bet kurią bažnyčią, vaikystėje mane visada pašiurpindavo katafalkas, laukiantis mirusiojo karsto, kartais forma į jį panašus. Dažniausiai jis stovėdavo priešais altorių, centre. Bent jau mano prisiminimuose. Žiūrinėdama Gedimino Pranckūno fotografijas matau, kad jie visur nukišti į pakampes, į priešnavį. Net Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios medinė dėžė, ant kurios paskutinį kartą mačiau savo močiutės karstą. Regis, ir tada ji buvo uždengta ta pačia austine lovatiese – juoda su pilkais, iš kvadratėlių sudarytais ornamentais. Ta fotografija mane ir paskatino rašyti šį tekstą. Paskutinio laiptelio į anapus tipologija negali likti objektyvi, ji visur kažkam asmeniška – visose Lietuvos bažnyčiose.

Skaityti toliau >>
Nr. 34 (1271), 2018-10-22  | Fotografija
Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Pharrajimos ir Šoa

Nepatogi Richardo Schofieldo ir Andrew Mikšio fotografija

Šį tekstą išprovokavo dvi fotografijos parodos, kurių nėra. Viena turėjo būti atidaryta kitą savaitę, bet nebus, antra veikė tik vieną dieną pilnoje pastolių sinagogoje. Abiejų parodų autoriai gimę ne Lietuvoje, bet dabar čia gyvena. Abi jos – apie Holokaustą patyrusias etnines grupes: žydus ir romus.

Skaityti toliau >>
Nr. 30 (1267), 2018-09-28  | Fotografija
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Agnė Narušytė

Optinis manevras

„3D vs 2D“ – ne visai fotografijos paroda Prospekto fotografijos galerijoje

Per savo jau netrumpą istoriją fotografija ne kartą įrodinėjo, kad ji nėra tiesiog tikrovės kopija, kad gamta „nenusipiešė savęs pati“. Vis tekdavo priminti, kad „čia ne pypkė“, ir pirmasis argumentas visada bus: tikrovė juk trimatė (net keturmatė), o čia – tik plokštuma. Tačiau kokia plokštuma! Gyčio Skudžinsko sumanytos parodos „3D vs 2D“ proga prisiminiau amerikiečio fotografo Stepheno Shore’o lygiai prieš du dešimtmečius išleistoje knygoje „Fotografijų prigimtis“ (The Nature of Photographs, John Hopkins University Press, 1998) rastą materialistinį nuotraukos apibūdinimą: „Fotografinis atspaudas dažniausiai yra popieriaus, plastiko ar metalo pagrindas, padengtas šviesai jautrių metalo druskų, sumaišytų su augaliniais ar metalo dažais, emulsija. Kai kuriuose atspauduose dažai, pigmentai ar anglis dengiami ar spausdinami tiesiai ant pagrindo. Fotografija yra plokščia, ji turi kraštus ir ji statiška; ji nejuda. Nors ji plokščia, ji nėra tikroji plokštuma. Atspaudas turi fizinę dimensiją.“ Nors dabar medžiagos kiek kitokios, vis tiek atspaudas yra trimatis, liečiamas – ne tik žiūrimas.

Skaityti toliau >>
Nr. 27 (1264), 2018-09-05  | Fotografija
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
Agnė Narušytė

Amerika, Amerika

Plungės fotobienalė „Amerika lietuvių fotografijoje“

Plungės fotobienalė vyksta nuo 2010 m., taigi ši – penktoji. Tai visai nedaug, lyginant su kitomis vizualiųjų menų bienalėmis ir trienalėmis. Šešiose vietose – Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, pačiuose rūmuose, Laikrodinėje bibliotekoje, Vaikų bibliotekoje, Advokato name, Kultūros centre ir knygyne „Vaga“ / Kavos bare „Ex libris“ – kuratorius Darius Vaičekauskas sutalpino septyniolika parodų. Beveik visas jas jungia sąsaja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (tokia bienalės tradicija). Dabartiniame politiniame kontekste ši tarptautinė dimensija nuteikia prieštaringai, tačiau fotografija – ne vien apie tai.

Skaityti toliau >>
Nr. 25 (1262), 2018-06-20  | Fotografija
Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Arūnas Kulikauskas, „Polaroid’ai“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Arūnas Kulikauskas, „Polaroid’ai“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Romualdas Požerskis, „Lietuviška Amerika 1988“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. „Dienraščio „Draugas“ spaustuvė“, Čikaga, 1988 m.; „Amerikos balsas“, Vašingtonas, 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Romualdas Požerskis, „Lietuviška Amerika 1988“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. „Dienraščio „Draugas“ spaustuvė“, Čikaga, 1988 m.; „Amerikos balsas“, Vašingtonas, 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Požerskytė, „100 metų kartu“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Požerskytė, „100 metų kartu“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Stanevičius, „Pirtis Amerikoje“, paroda knygyne „Vaga“ / kavos bare „Ex libris“, Plungė, 2018 m. „Lietuviški šokiai Los Andžele“, 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Stanevičius, „Pirtis Amerikoje“, paroda knygyne „Vaga“ / kavos bare „Ex libris“, Plungė, 2018 m. „Lietuviški šokiai Los Andžele“, 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Transcenduojantis pieštukas

VDA Nidos meno kolonijos paroda „Tamsos širdis“ apleistoje bažnyčioje

Nuo karščio sprunkantį keleivį Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia mielai priglaudžia. Tik čia nepamatysi vitražų ir altorių – ji vis dar yra pusiau šventovė, pusiau daržovių ir vaisių sandėlis. Ramintojos erdvės buvo sudalytos perdangomis, į sienas įvarytos metalinės sijos, jos banguotas barokas sukaustytas kubais, prispaudusiais augalais puoštus kapitelius ir vilnijančius karnizus. Prie durų eksponuojamas Rūtos Janonienės tekstas primena naikinimų istoriją: XVIII a. statyta bažnyčia 1854 m. uždaryta, paskui paversta Šv. Andriejaus cerkve, XX a. pradžioje grąžinta katalikams, o po Antrojo pasaulinio karo vėl atimta, jos interjeras sunaikintas.

Skaityti toliau >>
Nr. 23 (1260), 2018-06-08  | Dailė
Vanna Bowles, „Transcenduojanti papūga“. 2017 m.. V. Nomado nuotr.
Vanna Bowles, „Transcenduojanti papūga“. 2017 m.. V. Nomado nuotr.
Ian Damerell, „Arkitektonas III“. 2002/2018 m.
Ian Damerell, „Arkitektonas III“. 2002/2018 m.
Robert Johansson, piešinių ir koliažų instaliacija. 2007–2013 m.
Robert Johansson, piešinių ir koliažų instaliacija. 2007–2013 m.
Robert Johansson, „Nacionalinė energijos sistema“. 2012 m.
Robert Johansson, „Nacionalinė energijos sistema“. 2012 m.
Bas Ketelaars, Be pavadinimo (takai). 2016 m.
Bas Ketelaars, Be pavadinimo (takai). 2016 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Agnė Narušytė

Apie adoraciją ironiškai

Audriaus Puipos „Inscenizuoti paveikslai“ Palangoje

Ši paroda tik šmėkštelėjo. Atstumas tarp Vilniaus ir Palangos lėmė, kad jos beveik niekas ir nepamatė. Bet apie ją verta kalbėti, nes pluoštelyje 1991–1997 m. sukurtų fotografijų netiesiogiai įkūnytos to laiko nuotaikos, įsivaizdavimai ir maištas.

Skaityti toliau >>
Nr. 22 (1259), 2018-05-31  | Tarp disciplinų  | Fotografija
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Agnė Narušytė

Informacija, šviesa, žodžiai

Arba optimistiškai apie distopiją

Praeitą savaitgalį niekur nevažiavau – dvi saulėtas pavasario dienas praleidau namie skaitydama studentų diplominius darbus. Taip būna kiekvieną gegužę, nes toks yra mokslo metų ciklas: rudenį daugiau susitikimų ir aptarimų, pavasarį daugiau skaitymo. Visiems artėja tas pats darbų atidavimo terminas, visi laukia tavo patarimo, bet kelių darbų vienu metu skaityti negali, tad laikas išsitęsia. Dėstytojams įprastas toks darbų persiklojimas. Įprasta tuo ir pasiskųsti, nes tuo metu kiti įsipareigojimai niekur nedingsta, bet iki šiol tai neatrodė neteisinga.

Skaityti toliau >>
Nr. 20 (1257), 2018-05-17  | Dailė  | Kultūros tribūna
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitrenkimai“. 2016 m.
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitrenkimai“. 2016 m.
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas