7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Wilna-Dessau-Paris-Cfat

Paroda „Moišė Ravivas-Vorobeičikas. Modernybės montažai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Tai buvo ryškiausias prisiminimas iš kadaise mano aplankyto festivalio Arlyje „Fotografijos susitikimai“. Buvo karšta, nors pūtė mistralis. Po penkių dienų vaikščiojimo po visą miestą, ieškant galerijų, garažų, muziejų, kiemų su parodomis, niekur nebesinorėjo eiti. Vis dėlto su drauge užsukome į Arlio ligoninę ieškoti van Gogho pėdsakų. Vidiniame kiemelyje, kuris atrodė tarsi perkeltas iš jo paveikslo ir taip užkonservuotas, buvo per karšta gėrėtis sodu, tad palindome po arkomis. Ten prekiavo keletas bukinistų. Tingiai per viršelius slenkančias akis sustabdė pavadinimas: „Ein Ghetto im Osten – Wilna“. Autorius – Moišė Vorobeičikas, kurio iki tol nebuvau girdėjusi. Knyga kainavo gal 800 eurų – man neįmanoma suma net dabar.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Ateities atmetimas

Vėl kalėdinė esė

Neapsnigtą žiemą pasukus link Matuizų, būna toks laiko tarpsnis, kai tavo automobilis lieka vienas kelyje. Nieko nėra nei priekyje, nei už tavęs. Iš šonų – tavo skrodžiamas miškas ir netikėtai išlindusio briedžio grėsmė. Baugi palaima. Spusteliu radijo mygtuką.

Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitenkimai“
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitenkimai“
Rugsėjo 11-osios paminklas Niujorke. Autorės nuotr.
Rugsėjo 11-osios paminklas Niujorke. Autorės nuotr.
Agnė Narušytė

Feminizmo Biblija vargšams

Laisvydės Šalčiūtės paroda „Meliuzinų rojus“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Būna, kad literatūriniai personažai tampa beveik tikrais tautos herojais. Adomo Mickevičiaus Gražina, Antano Vienuolio Paskenduolė Veronika, Žemaitės Marti, regis, tikrai buvo ir gyveno tarp mūsų. Nuėjusi į Laisvydės Šalčiūtės parodą „Meliuzinų rojus“ pamaniau, kad taip gali atsitikti ir dailės personažams. Bent jau Meliuzinai tai tikrai.

Laisvydė Šalčiūtė, instaliacijos „Serpentariumas“ fragmentas. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, instaliacijos „Serpentariumas“ fragmentas. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Neišmestos istorijos (iš galvos)

Rūtos Spelskytės paroda „Elniaragio ūsas“ VDA parodų salėje „Titanikas“

„Apskrita bala. Graži, taisyklinga forma vidury miško. Suku ratus apie ją ir versijas. Galvoju, reikėtų įbristi. Atrodo, geriau nereikia. Pavasarį, žiemą, rudenį, rudenį, vasarą.
Prisiruošiu. Įmerksiu kamerą. Bus matyt.
O. Bala išdžiūvus. Dabar ne tokia ir gili.
Jos dugne – jokios mistikos, juoda žemė ir tiek.“

Rašant apie Rūtos Spelskytės parodą sunku nepacituoti jos anotacijos teksto, bent jo pradžios. Nes Rūtos rasti, pagaminti, nufotografuoti objektai iškrito iš ilgojo teksto, o gal atvirkščiai – įsibrovė į jį ir ten gyvena kiek kitaip negu čia, galerijoje. Tas tekstas – tai jos meno daktaro disertacija, apginta aną penktadienį: „Kaip išmesti iš galvos. Istorija apie meilę, karą ir debesis“. Buvau to išmetimo proceso viena iš vadovių, tad viską susidėjau į savo galvą. Dabar einant nuo vieno objekto prie kito, trumpi pasakojimai, raudona lipnia juostele priklijuoti ant sienos, išnyra kaip tos didžiosios kelionės nuotrupos – į aukščiausius kalnus, į bokštus, į mūšių vietas, į praeitį, į svetimus sodus. Tad esu beveik tikra, kad man ši paroda reiškia ką kita, nei to ilgojo teksto neskaičiusiems.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Rokas beveik Pralgauskas

Paroda „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Per parodos atidarymą Rokas pasakė beveik kalbą, kuri nutrūko vidury sakinio. „Man patinka žodelis beveik, – sakė, – aš esu Rokas beveik Pralgauskas.“ Jo beveik fotografija pristatyta ne tik parodoje, bet ir knygoje tuo pačiu pavadinimu, kur vaizdus į serijas suskirsto juodi puslapiai, o juose – beveik poezija, kurios galbūt nepriims literatai.

Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
„Neužbaigta šv. Roko skulptūrėlė“, iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
„Neužbaigta šv. Roko skulptūrėlė“, iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Vaizdas iš knygos „Radiniai, sidabro dulkės ir kitos gėlės“
Agnė Narušytė

Parodos laidotuvės

Pusiau slapti dailės įvykiai

Rugsėjo 25 d. meno kūrinių kapinėse buvo laidojama paroda „Saldus ateities prakaitas“. Ji išgyveno vidutinį parodos amžių – beveik du vasaros mėnesius. Rugsėjo 2-ąją jos architektūrinis skeletas buvo išardytas ruošiant tuščią erdvę kitai parodai.

J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
Agnė Narušytė

Ką gali kiekviena valytoja

Tarptautinis fotografijos simpoziumas „Fotografų susitikimai“ Nidoje

Į tarptautinius fotografijos simpoziumus Nidoje važinėju jau dvidešimt metų (!). Bet yra ir tokių, kurie čia buvo jau kokį keturiasdešimtą kartą. Ir vis dar negana. Žinoma, tie simpoziumai nebėra tokie, kokie buvo iš pradžių. Net ir 1999-aisiais jau nebebuvo. Kai kurie senbuviai mėgino tai man į ausį papasakoti: apie išskirtinumo jausmą (nes ne visi sovietmečiu galėjo patekti į Kuršių neriją), apie aršias diskusijas dėl fotografijos meno kokybės ir legendinius diskutantus (ko verti vien Alfonso Andriuškevičiaus ir Gražinos Kliaugienės pasirodymai, apvertę fotografijos sampratą!), apie svečius iš visos Sovietų Sąjungos ir (kaipgi be to?) visuotinį lėbavimą savaitei atsiskyrus nuo tikrovės.

Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Edyta Majewska, „Other White“, fragmentas
Adomas Žudys skenuoja Tomą Pabedinską
Adomas Žudys skenuoja Tomą Pabedinską
Aleksandras Ostašenkovas atsiima apdovanojimą už nuotraukų seriją
Aleksandras Ostašenkovas atsiima apdovanojimą už nuotraukų seriją
Atidarymas Zuikio darže. Groja grupė „Shishi“. V. Pilkausko nuotr.
Atidarymas Zuikio darže. Groja grupė „Shishi“. V. Pilkausko nuotr.
Auditorija klausosi Dainiaus Junevičiaus paskaitos
Auditorija klausosi Dainiaus Junevičiaus paskaitos
Aurelija Maknytė pristato savo kūrybą. D. Stankevičiaus nuotr.
Aurelija Maknytė pristato savo kūrybą. D. Stankevičiaus nuotr.
Aurelijos Maknytės kūrybinių dirbtuvių pristatymas. D. Stankevičiaus nuotr.
Aurelijos Maknytės kūrybinių dirbtuvių pristatymas. D. Stankevičiaus nuotr.
Agnė Narušytė

Tamsos smegenyse

Vasaros parodos Šiuolaikinio meno centre

Prieš keturiolika metų skaitydama Thomaso L. Friedmano knygą „Lexus ir alyvmedis“ (Vaga, 2005) mokiausi atsisakyti senųjų prisirišimų. Nuolat privalome rinktis tarp pasaulio kultūrą vienodinančio progreso (kurį simbolizuoja „Lexus“) ir meilės savo gimtajai žemei bei jos papročiams („alyvmedis“).

Emnoyumno (Kučyran Yuri, Žonžon Sandyr), performansas atidarymo metu. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Emnoyumno (Kučyran Yuri, Žonžon Sandyr), performansas atidarymo metu. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Emnoyumno (Kučyran Yuri, Žonžon Sandyr), performansas atidarymo metu. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Emnoyumno (Kučyran Yuri, Žonžon Sandyr), performansas atidarymo metu. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Alexander Lee, „Dėl potvynio“. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Alexander Lee, „Dėl potvynio“. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Pavel Mikušev, „Žuvies ir meškos vedybos“. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Pavel Mikušev, „Žuvies ir meškos vedybos“. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Nicolas Wefers kūrinių ekspozicija. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Nicolas Wefers kūrinių ekspozicija. 2019 m. V. Nomado nuotr.
Artūras Raila, „Rūpesčių kolona“. 1989/2019 m. A. Narušytės nuotr.
Artūras Raila, „Rūpesčių kolona“. 1989/2019 m. A. Narušytės nuotr.
Kazės Zimblytės abstrakcijos. V. Nomado nuotr.
Kazės Zimblytės abstrakcijos. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

„Naftiniai“ koldūnai ir rusiškas šaltis

Kultūriniai įspūdžiai Jekaterinburge

Rusijoje nebuvau nuo pat nepriklausomybės pradžios. Kai Metenkovo namuose įsikūręs Fotografijos muziejus pakvietė į Jekaterinburgą, buvo smalsu pamatyti šį miestą už Uralo, bet ir kiek baisu: lietuviškoji „Vikipedija“ daugiausiai vietos skiria jame (1924–1991 m. – Sverdlovskas) kalintų ir nužudytų lietuvių pavardėms. Ir caro Nikolajaus II šeima buvo sušaudyta būtent čia. Be to, esu iš priešų šalies. Ar neprisikabins koks „saugumas“? Ar neareštuos? Ar iš viso įleis? O gal, vos įkišus kortelę į bankomatą, nusiurbs visus pinigus ir vertingus „duomenis“?

 

Šie paranojiški klausimai galbūt skamba juokingai, ypač – dažniau į tą pusę važinėjantiems. Bet net mano išmanusis telefonas, paprastai nepriekaištingai šokinėjantis per laiko juostas, susipainiojo ir atsisakė suprasti mano netikėtą kelionę į Rytus.

Jana Romanova, iš parodos „(Nebesitverti) savyje“. Rengėjų nuotr.
Jana Romanova, iš parodos „(Nebesitverti) savyje“. Rengėjų nuotr.
Jana Romanova, iš parodos „(Nebesitverti) savyje“. Rengėjų nuotr.
Jana Romanova, iš parodos „(Nebesitverti) savyje“. Rengėjų nuotr.
Jana Romanova, Jana Romanova, iš parodos „(Nebesitverti) savyje“. Rengėjų nuotr.
Jana Romanova, Jana Romanova, iš parodos „(Nebesitverti) savyje“. Rengėjų nuotr.
Jana Romanova, „Metant rugpjūčio 31-ąją“. 2015 m. J. Romanovos nuotr.
Jana Romanova, „Metant rugpjūčio 31-ąją“. 2015 m. J. Romanovos nuotr.
Jana Romanova, „Metant rugpjūčio 31-ąją“. 2015 m. J. Romanovos nuotr.
Jana Romanova, „Metant rugpjūčio 31-ąją“. 2015 m. J. Romanovos nuotr.
Rekonstruoto komunalinio buto fragmentas Agafurovų šeimos namų muziejuje-klube. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Rekonstruoto komunalinio buto fragmentas Agafurovų šeimos namų muziejuje-klube. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Jana Romanova, „Metant rugpjūčio 31-ąją“. 2015 m. J. Romanovos nuotr.
Jana Romanova, „Metant rugpjūčio 31-ąją“. 2015 m. J. Romanovos nuotr.
Agafurovų šeimos namų muziejus-klubas. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Agafurovų šeimos namų muziejus-klubas. 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Apie aštuonkojį, koralus ir liūtą

58-oji Venecijos bienalė atidaryta

Pradėkime nuo dramblio kambaryje, t.y. „Auksinio liūto“. Maniau, kad ieškodamos Lietuvos paviljono mudvi su Skaidra Trilupaityte paklaidžiosime Venecijos gatvelėmis. Bet ta kryptimi jau skubėjo žmonės – nepažįstami. Galiausiai atsitrenkėme į pačią ilgiausią eilę, kuri vos judėjo. Pasinaudojome šeimininko teise, kitaip nebūtume spėjusios pamatyti, ką sukūrė kompozitorė Lina Lapelytė, scenarijaus autorė Vaiva Grainytė ir režisierė Rugilė Barzdžiukaitė (kuratorė Lucia Pietroiusti, komisarė Rasa Antanavičiūtė). Taip būna itin retai – „Saulė ir jūra (Marina)“ pranoko lūkesčius.

Performanso-operos „Saulė ir jūra (Marina)“ fragmentas. Autorės nuotr.
Performanso-operos „Saulė ir jūra (Marina)“ fragmentas. Autorės nuotr.
Performanso-operos „Saulė ir jūra (Marina)“ fragmentas. Autorės nuotr.
Performanso-operos „Saulė ir jūra (Marina)“ fragmentas. Autorės nuotr.
Performanso-operos „Saulė ir jūra (Marina)“ fragmentas. Autorės nuotr.
Performanso-operos „Saulė ir jūra (Marina)“ fragmentas. Autorės nuotr.
Martin Puryear, „Praryta saulė. Monstracija ir voliuta“, įėjimas į Jungtinių Amerikos Valstijų paviljoną „Laisvė“. 2019 m. Autorės nuotr.
Martin Puryear, „Praryta saulė. Monstracija ir voliuta“, įėjimas į Jungtinių Amerikos Valstijų paviljoną „Laisvė“. 2019 m. Autorės nuotr.
Roman Stańczak, „Skrydis“, Lenkijos paviljonas. 2018 m. Autorės nuotr.
Roman Stańczak, „Skrydis“, Lenkijos paviljonas. 2018 m. Autorės nuotr.
Laure Prouvost, detalė iš Prancūzijos paviljono „Gili jūra mėlyna“. 2019 m. Autorės nuotr.
Laure Prouvost, detalė iš Prancūzijos paviljono „Gili jūra mėlyna“. 2019 m. Autorės nuotr.
Jos de Gruytier ir Harald Thys, Belgijos paviljono „Mondo Cane“ vaizdas. 2019 m. Specialus paminėjimas. Autorės nuotr.
Jos de Gruytier ir Harald Thys, Belgijos paviljono „Mondo Cane“ vaizdas. 2019 m. Specialus paminėjimas. Autorės nuotr.
Bárbara Wagner ir Benjamin de Burca, „Swinguerra“, Brazilijos paviljono detalė. 2019 m. Autorės nuotr.
Bárbara Wagner ir Benjamin de Burca, „Swinguerra“, Brazilijos paviljono detalė. 2019 m. Autorės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 13  >>> Archyvas