7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Fotogenetinis kodas

Lietuvos fotografijos paroda Krokuvoje

Pasibaigus vasaros kalendoriui (bet ne orui), viena dar birželį atidaryta paroda tebelaukia recenzijos. Paroda gana toli – Krokuvoje, kadaise buvusioje ir mūsų šalies sostine. Ten ir dabar gali „kolekcionuoti“ mieste pastebėtus Vyčius – spalvotus reljefus ant sienų, išaustus ar išsiuvinėtus vėliavose. Bet ne istorijos ieškoti dardėjome lėčiausiu pasaulyje traukiniu į Krokuvą, o į parodos „Lietuva. Du šimtmečiai fotografijos“ atidarymą. Tiesa, iki dviejų šimtmečių dar liko 16 metų, bet jubiliejinis skaičius atitinka kuratorių Adamo Mazuro, Vilmos Samulionytės ir Natalios Żak užmojį, o ir fotografija neatsirado staiga.

Ateljė Vaitkuškyje. 1895 m. A. Narušytės nuotr.
Ateljė Vaitkuškyje. 1895 m. A. Narušytės nuotr.
Robert Kuśmirowski, „Fotochirurgija“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Robert Kuśmirowski, „Fotochirurgija“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Robert Kuśmirowski, „Fotochirurgija“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Robert Kuśmirowski, „Fotochirurgija“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Sutkus, „Maratonas Universiteto gatvėje“. 1959 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Sutkus, „Maratonas Universiteto gatvėje“. 1959 m. A. Narušytės nuotr.
Mindaugas Navakas, „Vilniaus sąsiuvinis I“. 1981–1988 m. A. Narušytės nuotr.
Mindaugas Navakas, „Vilniaus sąsiuvinis I“. 1981–1988 m. A. Narušytės nuotr.
Mošė Ravivas-Vorobeičikas, „Getas Vilniuje“. 1931 m. A. Narušytės nuotr.
Mošė Ravivas-Vorobeičikas, „Getas Vilniuje“. 1931 m. A. Narušytės nuotr.
Rolandas Šimulis, „Mieganti Venera“. 1992 m. A. Narušytės nuotr.
Rolandas Šimulis, „Mieganti Venera“. 1992 m. A. Narušytės nuotr.
Balio Buračo ir Artūro Railos kūrinių ekspozicija. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Balio Buračo ir Artūro Railos kūrinių ekspozicija. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Vėluoju siųsti atviruką

14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ apie menamą Rytų Europos ir Afrikos draugystę

Modernistinis Kauno centrinio pašto pastatas pagal paskirtį nebenaudojamas ir kažko laukia. Jo nenugriovė. Bet ryšiams palaikyti tokių didelių erdvių ir nebereikia, kai pakanka išmanaus mobiliojo telefono. Ištaigingas pašto fasadas, sukonstruotas jungiant užapvalintas ir stačiakampes formas, puošiant liaudiškų ornamentų citatomis, dabar reiškia tik praeitį. Tad menininkai jau ne kartą juo naudojosi kaip laiko mašina. Ji veikia jau vien kabinetų išdėstymu ir pro plačius langus plūstančia šviesa, nukeliančia į kitokius laikus, kai žinios reikėdavo laukti, o pokalbius su žmonėmis kituose miestuose ar šalyse – užsisakyti iš anksto.

14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ atidarymo vaizdas, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ atidarymo vaizdas, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Anastasia Sosunova, „Vaizdo kūnas“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Anastasia Sosunova, „Vaizdo kūnas“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Admire Kamudzengerere, „Proto kapinės“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Admire Kamudzengerere, „Proto kapinės“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Andrii Dostliev ir Lia Dostlieva, „Nepagrįstai ribojantis požiūris į išganymą (Vinnytsia Limbo), 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Andrii Dostliev ir Lia Dostlieva, „Nepagrįstai ribojantis požiūris į išganymą (Vinnytsia Limbo), 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Yonamine, „Skirta Admire“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Yonamine, „Skirta Admire“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Žalių kamuoliukų žaidimas

Paroda apie Vilnių Kauno galerijoje „Meno parkas“

Eglė Ridikaitė atvežė gabaliuką Vilniaus į Kauną. Galerijos „Meno parkas“ erdvė jai priminė namuką – du aukštai ir palėpė po dvišlaičiu stogu. Tai tiko jos sumanymui – parodyti visą, ką tik užbaigtą Vilniaus Didžiosios sinagogos ciklą, išdėlioti jos grindų mozaiką ant galerijos sienų. O kartu ir apmąstyti savo pačios buvimą toje vietoje.

Eglė Ridikaitė,  „Pirties grindys (mikva) prie Vilniaus Didžiosios sinagogos“. 2020 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Pirties grindys (mikva) prie Vilniaus Didžiosios sinagogos“. 2020 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas.  2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas. 2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė,  „Pradžia. Tikras grindinys“. 2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Pradžia. Tikras grindinys“. 2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas.  2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas. 2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas.  2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas. 2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos grindys po lietaus“. 2020 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos grindys po lietaus“. 2020 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas.  2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas. 2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas.  2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Eglė Ridikaitė, „N54˚40.826 E025˚ 17.027“, parodos fragmentas. 2023 m. I. Armanavičiūtės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Rokas Pralgauskas, „Imagine (nuo žodžio magic)“ parodos vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Nusavintas Vilnius

Okupantų, kareivių, atvykėlių fotografų ir menininkų žvilgsniai į mūsų miestą

Ar mūsų miestas mums priklauso? Ar mes jį tikrai matome? Ką tik MO muziejuje atidaryta paroda „Vilniaus pokeris“ siūlo vietinių žvilgsnį, prasiskverbiantį į miesto vidurius, tarsi nematantį jo architektūros, aplinkos. Net upė ten yra atminties ratą sukantis užkeiktas vanduo, o ne kraštovaizdis. Nacionalinės dailės galerijos paroda „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“ rodo, kaip jį matė kiti. Kas tie kiti, jei tiek daug skirtingų čia gyvenusių (ir tebegyvenančių) etninių grupių šį miestą vadina Vilna, Vilne, Wilna ar Wilno ir tik mums tai yra Vilnius? Ar dabartiniai miesto gyventojai kartais nesijaučia lyg svetimšaliai, atvykę iš „kitos Lietuvos“ ir nelabai žinantys, ką reiškia kreivų gatvelių labirintas?

Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Tuščiavidurės teritorijos

Paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Kažin kaip žiūrėčiau šią parodą apie infrastruktūrą, jei Rusija jos nebūtų visą žiemą griovusi Ukrainoje? Tikriausiai būčiau abejingesnė. Tema tolima mano kasdienybei, nesusijusi su mano rūpesčiais ir moksliniais interesais. Bet ar tikrai tolima? Štai šįryt atsikėliau kuo anksčiau, kad spėčiau baigti straipsnį, ir dingo elektra. Negaliu rašyti! Imu telefoną, o ten – žinutė nuo ESO: „Pranešame, kad elektros tiekimo sutrikimas užfiksuotas ir priežastis nustatinėjama.“ Palengvėja. Gyvenam ne karo zonoje, ne energetinės blokados sąlygomis ir net ne sovietmečiu, kai tarnybų dėmesio būdavo sunku prisišaukti. Po pusvalandžio gaunu kitą žinutę: „Gedimas pašalintas, jau galite naudotis elektra.“

Nomeda ir Gediminas Urbonai, „Družba“. 2003 m. A. Narušytės nuotr.
Nomeda ir Gediminas Urbonai, „Družba“. 2003 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos „Sutrikus tai tampa apčiuopiama“ vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos „Sutrikus tai tampa apčiuopiama“ vaizdas. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Uladzimir Hramovič, „Viskas, kas pamiršta, yra palaidota žemėje“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Uladzimir Hramovič, „Viskas, kas pamiršta, yra palaidota žemėje“. 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Sabīne Šnē, „Pilkas auksas, juodi ežerai, baltas lateksas“. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Sabīne Šnē, „Pilkas auksas, juodi ežerai, baltas lateksas“. 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Tekla Aslanišvili ir Giorgi Gago Gagošidzė, „Pragaro akmuo“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Tekla Aslanišvili ir Giorgi Gago Gagošidzė, „Pragaro akmuo“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Jevgenia Belorusets, „Prašau, nefotografuokite manęs! Kitaip rytoj mane nušaus!“. 2014–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Jevgenia Belorusets, „Prašau, nefotografuokite manęs! Kitaip rytoj mane nušaus!“. 2014–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Xyana, „Ekskursija po Aukštųjų technologijų parką“. 2020–dabar. A. Narušytės nuotr.
Xyana, „Ekskursija po Aukštųjų technologijų parką“. 2020–dabar. A. Narušytės nuotr.
Jevgenia Belorusets, „Prašau, nefotografuokite manęs! Kitaip rytoj mane nušaus!“. 2014–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Jevgenia Belorusets, „Prašau, nefotografuokite manęs! Kitaip rytoj mane nušaus!“. 2014–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Fotografijos pakeleiviai ir pirmtakai

Kęstučio Stoškaus paroda „Vilniaus portretas“ Rotušėje

„Mūsų laikmetis su agresyvia energija paskubomis ir nenumaldomai deda savąjį retušą miesto portrete. Vieną rytą pamėgtame skersgatvyje randi asfaltą vietoj senojo akmeninio grindinio. Sparčiai, lyg pelėsiai, dauginasi margos plastikinės reklamos, akį rėžia vitrinos-akvariumai. Pakaitalų industrijos epocha – sintetinės materijos ir sintetinių jausmų epocha – negailestingai, be skrupulų skverbiasi į senąjį miestą“, – rašė fotografas Kęstutis Stoškus 2004 m. E. Karpavičiaus leidyklos išleistam savo kūrinių albumui.

Kęstutis Stoškus, „Misionierių bažnyčia iš Subačiaus gatvės“. 1997 m.
Kęstutis Stoškus, „Misionierių bažnyčia iš Subačiaus gatvės“. 1997 m.
Kęstutis Stoškus, „Senamiesčio panorama su Aušros vartais“. 1998 m.
Kęstutis Stoškus, „Senamiesčio panorama su Aušros vartais“. 1998 m.
Kęstutis Stoškus, „Vilniaus katedra iš Tilto gatvės“. 1997 m.
Kęstutis Stoškus, „Vilniaus katedra iš Tilto gatvės“. 1997 m.
Kęstutis Stoškus, „Senamiesčio panorama su bažnyčių stogais“. 1998 m.
Kęstutis Stoškus, „Senamiesčio panorama su bažnyčių stogais“. 1998 m.
Kęstutis Stoškus, „Šv. Jonų bažnyčios varpinė“. 2002 m.
Kęstutis Stoškus, „Šv. Jonų bažnyčios varpinė“. 2002 m.
Kęstutis Stoškus, „Šv. Mykolo gatvė“. 2002 m.
Kęstutis Stoškus, „Šv. Mykolo gatvė“. 2002 m.
Kęstutis Stoškus, „Aušros Vartų koplyčia vakare (I)“. 2002 m.
Kęstutis Stoškus, „Aušros Vartų koplyčia vakare (I)“. 2002 m.
Agnė Narušytė

Sutraška, sušnypščia kaip sugedęs radijas

Paroda „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

„Žiūrėdavom kaip į žvaigždes, tik be džiaugsmo – ar į mus neatskrenda. O kai į juos pataiko, sutraška, sušnypščia kaip sugedęs radijas“, – pasakoja Polina Borovyk apie Žytomyro bombardavimą dronais ir raketomis. Jai septyneri metai. Naktimis Polina nemiegodavo, nes žemė po namu drebėdavo nuo smūgių. Ji su mama išvažiavo, kai raketa pataikė į jų daržą. Dabar gyvena Lietuvoje ir yra viena iš tų ukrainiečių, kuriuos Nacionalinėje dailės galerijoje fotografavo Antanas Sutkus, Artūras Morozovas ir Tadas Kazakevičius.

Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Aukštaičio nuotr.
Agnė Narušytė

Kalbėti, kai niekas negirdi

8-oji Nacionalinė emancipacijos diena

Dar visai neseniai, kai šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Nacionalinės emancipacijos dienos dalyvės viešbutyje užsisakė kambarį, kad iš jo balkono paskelbtų savo deklaraciją. Į tikrąjį signatarų balkoną mūsų neįleido. Dabar jau atviras ne tik balkonas, bet ir Signatarų namai – tokia yra naujosios Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės valia. Vasario 16-ąją iš balkono kalba profesorius Vytautas Landsbergis. Vasario 17-ąją – Laima Kreivytė, Rasa Navickaitė, Miglė Anušauskaitė ir Indrė Širvinskaitė. Abiejų kalbų tema ta pati – prieš metus Rusijos pradėtas karas, siekiant užgrobti žemes, griauti miestus, žudyti ir prievartauti. „Pernai metais išėjusios į šį balkoną sakėme, kad ateitis yra moteriškos giminės, – pradeda skaityti deklaraciją Laima Kreivytė. – Tik negalėjome numatyti, kad jos vardas – Ukraina.“ Ji cituoja ukrainiečių poetę Liubov Jakimčiuk: „Poezijos apie karą nėra, kare – tik irimas, tik raidės ir visos jos rrrrrr.“ Prisimenamas ir Rūtos Meilutytės plaukimas raudonai nudažytu tvenkiniu prie Rusijos ambasados, vaizdžiai parodęs pasauliui, kad „kraujo puta kyla ir grasina paskandinti visus“. Paskui Indrė Širvinskaitė vardija Ukrainoje kovojančių moterų vardus ir slapyvardžius.

Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Nacionalinė emancipacijos diena. LNM nuotr.
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Miglės Anušauskaitės iliustracija, Signatarės pirmame plane
Agnė Narušytė

1946

Kęstučio Grigaliūno parodos „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“ galerijoje „Akademija“ tekstas

Ką veikti su nepažįstamo žmogaus fotografija? O jei tai grupė nepažįstamųjų? Iškylaujančių. Sėdinčių mokykliniuose suoluose. Pozuojančių miške su šautuvais. Mirusių. Prie tvoros sustatytų ar pasodintų lavonų – kažkodėl basų. Jau ketvirtą kartą menininkas Kęstutis Grigaliūnas užduoda tą patį klausimą, o atsakymai ir vėl sukrečia. Vėl kitaip.

Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
Nuotrauka iš archyvo, įtraukta į Kęstučio Grigaliūno parodą „Vaizdų archyvas, sąsiuvinis nr. 4, 1946“
  PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas