7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Narušytė

Agnė Narušytė

Nepakylėtai apie mirtį

Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Užėjus į bet kurią bažnyčią, vaikystėje mane visada pašiurpindavo katafalkas, laukiantis mirusiojo karsto, kartais forma į jį panašus. Dažniausiai jis stovėdavo priešais altorių, centre. Bent jau mano prisiminimuose. Žiūrinėdama Gedimino Pranckūno fotografijas matau, kad jie visur nukišti į pakampes, į priešnavį. Net Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios medinė dėžė, ant kurios paskutinį kartą mačiau savo močiutės karstą. Regis, ir tada ji buvo uždengta ta pačia austine lovatiese – juoda su pilkais, iš kvadratėlių sudarytais ornamentais. Ta fotografija mane ir paskatino rašyti šį tekstą. Paskutinio laiptelio į anapus tipologija negali likti objektyvi, ji visur kažkam asmeniška – visose Lietuvos bažnyčiose.

Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gediminas Pranckūnas, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Pharrajimos ir Šoa

Nepatogi Richardo Schofieldo ir Andrew Mikšio fotografija

Šį tekstą išprovokavo dvi fotografijos parodos, kurių nėra. Viena turėjo būti atidaryta kitą savaitę, bet nebus, antra veikė tik vieną dieną pilnoje pastolių sinagogoje. Abiejų parodų autoriai gimę ne Lietuvoje, bet dabar čia gyvena. Abi jos – apie Holokaustą patyrusias etnines grupes: žydus ir romus.

Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“, Vilnius, sinagoga Gėlių g. 6. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 1 diena —— 09.35 —— Kaunas–Prienai: Į pietus nuo Garliavos stoviu pakelėje, iškeliu nykštį ir pradedu kelionę atgal laiku.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Richard Schofield, „Back to Shul“. 2017 m. 2 diena —— Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. —— 14.56 Kalvarijoje matau buvusią Talmud Torah mokyklą. Virš įėjimo – didžiulė Dovydo žvaigždė. Vienodai graži ir slegianti.
Agnė Narušytė

Optinis manevras

„3D vs 2D“ – ne visai fotografijos paroda Prospekto fotografijos galerijoje

Per savo jau netrumpą istoriją fotografija ne kartą įrodinėjo, kad ji nėra tiesiog tikrovės kopija, kad gamta „nenusipiešė savęs pati“. Vis tekdavo priminti, kad „čia ne pypkė“, ir pirmasis argumentas visada bus: tikrovė juk trimatė (net keturmatė), o čia – tik plokštuma. Tačiau kokia plokštuma! Gyčio Skudžinsko sumanytos parodos „3D vs 2D“ proga prisiminiau amerikiečio fotografo Stepheno Shore’o lygiai prieš du dešimtmečius išleistoje knygoje „Fotografijų prigimtis“ (The Nature of Photographs, John Hopkins University Press, 1998) rastą materialistinį nuotraukos apibūdinimą: „Fotografinis atspaudas dažniausiai yra popieriaus, plastiko ar metalo pagrindas, padengtas šviesai jautrių metalo druskų, sumaišytų su augaliniais ar metalo dažais, emulsija. Kai kuriuose atspauduose dažai, pigmentai ar anglis dengiami ar spausdinami tiesiai ant pagrindo. Fotografija yra plokščia, ji turi kraštus ir ji statiška; ji nejuda. Nors ji plokščia, ji nėra tikroji plokštuma. Atspaudas turi fizinę dimensiją.“ Nors dabar medžiagos kiek kitokios, vis tiek atspaudas yra trimatis, liečiamas – ne tik žiūrimas.

Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Arūnas Kulikauskas, „Fotoobjektai“. 1996–2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, „Don’t fall in love with the prop“. 2018 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Gytis Skudžinskas, „Daugtaškis“. 2016 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Arūnas Gudaitis, „Ribų išklotinė (1,94 kv. m). 2001 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Tomas Martišauskis, „Malonioji g. 6, Vilnius 08122.54.692880, 25.257226“. 2014 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, „Savi / Svetimi : Kaustika II“. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
Parodos „3D vs 2D“ vaizdas. 2018 m.
Agnė Narušytė

Amerika, Amerika

Plungės fotobienalė „Amerika lietuvių fotografijoje“

Plungės fotobienalė vyksta nuo 2010 m., taigi ši – penktoji. Tai visai nedaug, lyginant su kitomis vizualiųjų menų bienalėmis ir trienalėmis. Šešiose vietose – Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, pačiuose rūmuose, Laikrodinėje bibliotekoje, Vaikų bibliotekoje, Advokato name, Kultūros centre ir knygyne „Vaga“ / Kavos bare „Ex libris“ – kuratorius Darius Vaičekauskas sutalpino septyniolika parodų. Beveik visas jas jungia sąsaja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (tokia bienalės tradicija). Dabartiniame politiniame kontekste ši tarptautinė dimensija nuteikia prieštaringai, tačiau fotografija – ne vien apie tai.

Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Edžio Jurčio, Arūno Kulikausko ir Romualdo Požerskio parodų Mykolo Oginskio rūmų žirgyne vaizdas. Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Arūnas Kulikauskas, „Polaroid’ai“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Arūnas Kulikauskas, „Polaroid’ai“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Audrius Naujokaitis, „New York, New York“, paroda Mykolo Oginskio rūmų žirgyne, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Romualdas Požerskis, „Lietuviška Amerika 1988“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. „Dienraščio „Draugas“ spaustuvė“, Čikaga, 1988 m.; „Amerikos balsas“, Vašingtonas, 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Romualdas Požerskis, „Lietuviška Amerika 1988“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. „Dienraščio „Draugas“ spaustuvė“, Čikaga, 1988 m.; „Amerikos balsas“, Vašingtonas, 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Požerskytė, „100 metų kartu“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Požerskytė, „100 metų kartu“, paroda Kultūros centre, Plungė, 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Stanevičius, „Pirtis Amerikoje“, paroda knygyne „Vaga“ / kavos bare „Ex libris“, Plungė, 2018 m. „Lietuviški šokiai Los Andžele“, 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Stanevičius, „Pirtis Amerikoje“, paroda knygyne „Vaga“ / kavos bare „Ex libris“, Plungė, 2018 m. „Lietuviški šokiai Los Andžele“, 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Transcenduojantis pieštukas

VDA Nidos meno kolonijos paroda „Tamsos širdis“ apleistoje bažnyčioje

Nuo karščio sprunkantį keleivį Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia mielai priglaudžia. Tik čia nepamatysi vitražų ir altorių – ji vis dar yra pusiau šventovė, pusiau daržovių ir vaisių sandėlis. Ramintojos erdvės buvo sudalytos perdangomis, į sienas įvarytos metalinės sijos, jos banguotas barokas sukaustytas kubais, prispaudusiais augalais puoštus kapitelius ir vilnijančius karnizus. Prie durų eksponuojamas Rūtos Janonienės tekstas primena naikinimų istoriją: XVIII a. statyta bažnyčia 1854 m. uždaryta, paskui paversta Šv. Andriejaus cerkve, XX a. pradžioje grąžinta katalikams, o po Antrojo pasaulinio karo vėl atimta, jos interjeras sunaikintas.

Vanna Bowles, „Transcenduojanti papūga“. 2017 m.. V. Nomado nuotr.
Vanna Bowles, „Transcenduojanti papūga“. 2017 m.. V. Nomado nuotr.
Ian Damerell, „Arkitektonas III“. 2002/2018 m.
Ian Damerell, „Arkitektonas III“. 2002/2018 m.
Robert Johansson, piešinių ir koliažų instaliacija. 2007–2013 m.
Robert Johansson, piešinių ir koliažų instaliacija. 2007–2013 m.
Robert Johansson, „Nacionalinė energijos sistema“. 2012 m.
Robert Johansson, „Nacionalinė energijos sistema“. 2012 m.
Bas Ketelaars, Be pavadinimo (takai). 2016 m.
Bas Ketelaars, Be pavadinimo (takai). 2016 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Agnė Narušytė

Apie adoraciją ironiškai

Audriaus Puipos „Inscenizuoti paveikslai“ Palangoje

Ši paroda tik šmėkštelėjo. Atstumas tarp Vilniaus ir Palangos lėmė, kad jos beveik niekas ir nepamatė. Bet apie ją verta kalbėti, nes pluoštelyje 1991–1997 m. sukurtų fotografijų netiesiogiai įkūnytos to laiko nuotaikos, įsivaizdavimai ir maištas.

Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Šv. Jeronimas ir Paskutiniojo teismo angelas“ (pagal Riberą). Pozuoja Vytautas Šerys, Marija Puipaitė. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Užklupti meilužiai“ (pagal François Boucher). Pozuoja Audrius Puipa, Lilija Puipienė, Vytenis Jankūnas. 1992 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Gundymas“. Pozuoja Viktoras Kormilcevas, Saulius Paukštys, Sandra Straukaitė. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Romietės gailestingumas“ (pagal Rubensą). Pozuoja Monika Bičiūnaitė, Vytautas Kalinauskas. 1994 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Lėbautojai“ (pagal Janą Steeną). Pozuoja Lilija Puipienė, Saulius Kruopis. 1997 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, „Inscenizuoti paveikslai“, parodos vaizdas. 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Sūnus palaidūnas“ (pagal Rembrandtą). Pozuoja Audrius Puipa, Linas Katinas. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Audrius Puipa, iš serijos „Inscenizuoti paveikslai“. „Marato mirtis“ (pagal Davidą). Pozuoja Irena ir Vytenis Jankūnai. 1996 m. G. Trimako nuotr.
Agnė Narušytė

Informacija, šviesa, žodžiai

Arba optimistiškai apie distopiją

Praeitą savaitgalį niekur nevažiavau – dvi saulėtas pavasario dienas praleidau namie skaitydama studentų diplominius darbus. Taip būna kiekvieną gegužę, nes toks yra mokslo metų ciklas: rudenį daugiau susitikimų ir aptarimų, pavasarį daugiau skaitymo. Visiems artėja tas pats darbų atidavimo terminas, visi laukia tavo patarimo, bet kelių darbų vienu metu skaityti negali, tad laikas išsitęsia. Dėstytojams įprastas toks darbų persiklojimas. Įprasta tuo ir pasiskųsti, nes tuo metu kiti įsipareigojimai niekur nedingsta, bet iki šiol tai neatrodė neteisinga.

Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitrenkimai“. 2016 m.
Gintaras Zinkevičius, iš serijos „Atsitrenkimai“. 2016 m.
Agnė Narušytė

Šieno kvapas Meliuzinai

Apie Laisvydės Šalčiūtės meno doktorantūros studijų rezultatus

Šią savaitę visas „Titanikas“ skirtas Vilniaus dailės akademijos meno doktorantams. Viršuje – Laimos Kreivytės kuruota paroda „Mokslas ir gyvenimas“. Čia auga „nuorodų miškas“, siurbiantis syvus iš nostalgijos 55-erius metus leistam žurnalui, o vizuali meno ir mokslo simbiozė demonstruoja savo kasdieniškas šaknis. Apatinėje salėje – Laisvydės Šalčiūtės paroda-miškas. Čia, tarp plastmasinių eglučių, šaukštu atspausdintų medžio raižinių, raguotų lėlių, triušių, šilkiniais siūlais siuvinėtų staltiesėlių, penktadienį ji apgynė meno projektą „(Melo)dramos. Trys kūno vizualizacijos strategijos“ ir tapo meno daktare. O aš naudojuosi proga pasidalinti mintimis apie šį autoironišką kankinančių „mokslo ir gyvenimo“ sąveikų tyrimą.

Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Ekstazė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Ekstazė“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Jeigu aš tavęs paklausčiau? “. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Jeigu aš tavęs paklausčiau? “. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Judita“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Judita“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. (Melo)ncholija. Meliuzina“. 2017 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Riksmai ir šnabždesiai“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Riksmai ir šnabždesiai“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „Macropus Furiosus / Pamišusi kengūra“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „Macropus Furiosus / Pamišusi kengūra“. 2015 m. V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.V. Ilčiuko nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Išvarymas“. 2016 m.V. Ilčiuko nuotr.
Agnė Narušytė

Gentas už trijų šimtų kilometrų

Šešios parodos Klaipėdos galerijose

„Šiandien galėtum pagalvoti, kad esi kokiame Gente“, – sako Rolandas Rastauskas „Si:said“ galerijoje, kur atidarome tapytojos Eglės Ulčickaitės parodą – jau penktąją tą balandžio 6-osios vakarą. Čia susirinko žiūrovai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Kauno, iš Vilniaus, iš dar galas žino kur. Visos penkios parodos vertos dėmesio. Būnant namie jos kažkaip pasimeta kasdienybėje, išsibarsto didesniame mieste. O kai nuvažiuoji tris šimtus kilometrų, gauni koncentratą, pamatai ir tai, ką pražiopsojai Vilniuje.

Stanisław Witkiewicz-Witkacy, „Bepročio išgąstis“ (Józef Głagowski). 1931 m.
Stanisław Witkiewicz-Witkacy, „Bepročio išgąstis“ (Józef Głagowski). 1931 m.
Stanisław Witkiewicz-Witkacy, „Daugeriopas portretas“. Apie 1916 m.
Stanisław Witkiewicz-Witkacy, „Daugeriopas portretas“. Apie 1916 m.
Remigijus Treigys, „Ewa“. 2012 m.
Remigijus Treigys, „Ewa“. 2012 m.
Remigijus Treigys, „Taškas“. 2018 m.
Remigijus Treigys, „Taškas“. 2018 m.
Remigijus Treigys, „Gulbės“. 2018 m.
Remigijus Treigys, „Gulbės“. 2018 m.
Remigijus Treigys, „Veidas“. 2018 m.
Remigijus Treigys, „Veidas“. 2018 m.
Agnė Jonkutė, „Užėjau“. 2017 m.
Agnė Jonkutė, „Užėjau“. 2017 m.
Agnė Jonkutė, „Sidabrinis Nidos sniegas“. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Jonkutė, „Sidabrinis Nidos sniegas“. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Kas belieka

Alekso Andriuškevičiaus „Nerodyti“ Jono Meko vizualiųjų menų centre

Eidama į Alekso Andriuškevičiaus parodą maniau, kad jos pavadinimas yra bendratis. Mėginau įsivaizduoti, kaip jis rodydamas nerodys, prisimindama jo akciją „Užbrauktas peizažas“ (1990) ir tvarkingai surašytus „Žiūrėjimo priemonių terminus“ (1991). Bet viduje paaiškėjo, kad pavadinime – neveikiamosios rūšies dalyvis. Nerodyti darbai. Jau beveik trisdešimt metų nieko neveikę – gulėję ar stovėję atremti į sieną mažytėje dirbtuvėje Kaune, slapstęsi (iš kuklumo ar iš gėdos), kol jų neprivertė eiti akistaton su žiūrovu kuratorius Kęstutis Šapoka.

Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Praleistas laikas“. 1994 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Praleistas laikas“. 1994 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, iš serijos „Lakuoti poligrafiniai resursai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, iš serijos „Lakuoti poligrafiniai resursai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Poezija“. 1989 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Poezija“. 1989 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Begalinis grožis“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Begalinis grožis“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Nerodyti“, parodos vaizdas. 2018 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Likučiai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Likučiai“. 1990 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Seniai, seniai...“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Aleksas Andriuškevičius, „Seniai, seniai...“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas