7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Tautvydas Petrauskas

Tautvydas Petrauskas

Kas (ne)būdinga

Tauro Kensmino paroda „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“

Gal dėl rudeninio pojūčių atbukimo, tačiau jaunosios kartos skulptoriaus Tauro Kensmino personalinė paroda „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ (Totorių g. 5, Vilnius) nepasirodė pernelyg suaktyvinanti jusles – ji atrodo veikiau sudaryta it galvosūkis: keistai ir mįslingai. Vaikštant po kompaktiškas galerijos erdves siekis susitelkti į kūrinius virsta neužtikrintumu, prie to prisideda ir eksponatų įvairovė: dvimačiai, trimačiai, šviečiantys ar tiesiog rasti nežinia kur. Šis įvairumas yra lyg labirintas, kuris ir rodo, ir slepia kelią. Kai ekspozicija į sensorinius žiūrovo įspūdžius per daug nesitaiko, mėginti užčiuopti parodos esmę tenka racionaliai, pirmiausia galvojant apie medžiagų imanentines savybes, gal jos pasiūlys, kaip pabaigti sakinį: „Paroda yra apie...“.

Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Ar neskubantys būna pirmi?

Tarptautinė minimaliosios raiškos bienalė „Laconica“

Pirmąkart organizuojama tarptautinė minimalios raiškos meno bienalė „Laconica“ turėtų sudominti vertinančius išgrynintą plastinę raišką ir apgalvotą formą. Nedaugžodžiavimas, tyli vizualinė kalba ar minties sutelktumas gali it nukreipiančios gairės lydėti šį per dvi galerijas vykstantį renginį. Agnės Jonkutės, Kotrynos Džilavjan ir Aušros Kaziliūnaitės kuruotoje bienalėje – 4 tautybių, įvairaus amžiaus bei žinomumo ir skirtingų disciplinų atstovai, tad jau vien ši įvairovė kelia smalsumą pamatyti, kaip sekėsi visa tai suburti kartu, nes grupinės parodos dažnai pateikia įdomių, nebūtinai tyčinių sugretinimų.

Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rieko Koga, parodos „I am here for you“ Pamėnkalnio galerijoje fragmentas. V. Nomado nuotr.
Inos Budrytės darbai. Bienalės „Laconica“ fragmentas, „Tsekh“ galerija. V. Nomado nuotr.
Inos Budrytės darbai. Bienalės „Laconica“ fragmentas, „Tsekh“ galerija. V. Nomado nuotr.
Bienalės „Laconica“ fragmentas, „Tsekh“ galerija. V. Nomado nuotr.
Bienalės „Laconica“ fragmentas, „Tsekh“ galerija. V. Nomado nuotr.
Bienalės „Laconica“ fragmentas, „Tsekh“ galerija. V. Nomado nuotr.
Bienalės „Laconica“ fragmentas, „Tsekh“ galerija. V. Nomado nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Personalinės ir grupinės

Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune

Nuo 2009-ųjų kasmet rengiamas Baltijos šalių „Jaunojo tapytojo prizo“ konkursas neabejotinai yra sveikintinas dalykas: dalyviams sukuriama galimybė būti pastebėtiems, ko pradžioje bene labiausiai ir reikia. Tai anaiptol negarantuoja tolesnės sėkmės, tačiau gali įžiebti pasitikėjimą ir norą eiti toliau. Latvių tapytoja Sandra Strēle konkurse dalyvauja nuo 2015-ųjų; po dvejų metų pavyko prasibrauti iki finalinio penkioliktuko, o po dar dvejų, 2019-iaisiais, – tapti laureate. Tolimesnes galimas diskusijas apie JTP konkursą padedant į šalį, norisi aptarti šiuo metu Kaune vykstančią dėmesio vertą Strēles tapybos parodą.

Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
 Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Iš Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“. Autoriaus nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Bandant praverti uždarą kambarį

Arūnės Tornau paroda „Donorai“ galerijoje „Kairė–dešinė“

„Tokiu būdu buvo stengiamasi iš miško paimti viską, kas yra įmanoma, ne tik medieną, bet ir medžių „kraują“, – girdžiu atidarydamas galerijos salės duris. Per garso aparatūrą sklinda gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus pasakojimas apie Labanoro girią. Ekspozicijos viduryje ant grindų – apie šimtą surūdijusių nedidelių kūginių piltuvėlių. Juos supa tapytojos Arūnės Tornau abstraktūs kūriniai ir kelios medinės lentelės iš miško, jose – skaičiai, žymintys miško plotų numeracijas.

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Tautvydas Petrauskas

Ramus buvimas

Leono Striogos retrospektyva „Su gimimo diena, Leonai!“ Vilniaus dailės akademijos „Titanike“

Pirmoji šiemet Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ atidaryta paroda yra šventinė. Nuo sausio 21-sios veikia keturių kuratorių surengta skulptoriaus Leono Striogos retrospektyva „Su gimimo diena, Leonai!“, žyminti menininko 90-metį. Skaičius – parodoms neįprastai, bet pagarbiai didelis, žodis „retrospektyva“ taip pat skamba tarsi diagnozė, nurodanti būklę, jog štai, kūrybos zenitas jau pasiektas, metas viską apžvelgti.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, Leonas Strioga. V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, Leonas Strioga. V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Neminimalistinė minimalisto paroda

Kęstučio Lupeikio „Tinklas: nuojautos ir struktūros“ Pamėnkalnio galerijoje

Galerijoje savo tapybos darbus eksponuojantį Kęstutį Lupeikį vadinti minimalistu ar tiesiog šios raiškos rūšies ekspertu laikyti leidžia dvi priežastys – 2004-iaisiais apginta daktaro disertacija „Minimalistinė forma šiuolaikinėje architektūroje“ bei dvi (2007 ir 2012) publikuotos mokslo monografijos minimalizmo tema. O neminimalistine paroda man atrodo dėl menininko intencijų, įžodintų parodos tekste bei įvaizdintų drobėse.

Nors galerijoje eksponuojamų kūrinių vizualinė raiška gana asketiška: naudojamos elementarios formos, o spalvinis spektras siauras, sudarytas vos iš kelių spalvų, Lupeikis parodos tekste kalba apie visuotinius, globalius įvykius, daugelį aspektų veikiančius reiškinius, juos „surišdamas“ su asmeninėmis pesimistinėmis nuojautomis. Tapytojui neramu dėl socialinių tinklų įtakos, skatinančios atotrūkį nuo realybės, taip pat vertybių nykimo, pabėgėlių krizės, sparčios globalizmo raidos, valstybės (ne)valdymo. Tokios temos perša mintį, jog, norint jas vaizduoti drobėse, reikalingas siužetiškumas, figūratyvinis vaizdavimas ar tekstiniai intarpai, tačiau to jo kūriniuose nerasime.

Kęstutis Lupeikis, .„Socialinis tinklas“. 2018 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, .„Socialinis tinklas“. 2018 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Ivanas“. 2018 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Ivanas“. 2018 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Laivas, kuriuo jie išplauks III“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Laivas, kuriuo jie išplauks III“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, serija „Sluoksniai“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, serija „Sluoksniai“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Iš dulkių į dulkes. Iš vandens į vandenį?

Jolantos Mikulskytės paroda „Vis drumstas vanduo“ Pamėnkalnio galerijoje

Jūrų biologas Alisteris Hardy 1960 m. paskelbė paties suformuluotą hipotezę, teigiančią, jog žmonių rūšis, tiksliau atitinkamos rūšies šimpanzės (kurios vėliau, pasak Charles‘o Darwin‘o, evoliucionavo į modernųjį žmogų) kilo iš vandens. Ši hipotezė taip pat žinoma kaip vandens šimpanzės teorija (angl. aquatic ape theory, AAT). Kiek vėliau, pradedant XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais, ši teorija buvo argumentuotai atmetama antropologų ir kitų evoliucijos tyrinėtojų, tačiau išliko ganėtinai gaji neakademiniame lygmenyje. Vandens, jo stygiaus (portalas water.org teigia, jog 785 mln. planetos gyventojų šiuo metu neturi prieigos prie švaraus vandens), mitybos pobūdžio, visuotinio emisijos mažinimo siekio bei kitų globalių problemų nagrinėjimas bei viešinimas yra dažnos šiuolaikinio meno temos. Atsigręžimo – vedamo tiek teigiamų (autorės atžvilgiu), tiek neigiamų (teršėjų atžvilgiu) intencijų – į vandenį temą galime laikyti pagrindine menininkės, Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros dėstytojos Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ ašimi.  

 Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
 Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
 Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
 Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
 Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
 Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos „Vis drumstas vanduo“ fragmentas. Autoriaus nuotr.