7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gediminas Jasinskas

Gediminas Jasinskas

Kelionė po žvaigždynus

Rugpjūčio 8 d. naktį Meno ir mokslo laboratorija žiūrovams pristatė atmosferinio dangaus stebėjimą – radijo teatro spektaklį „Signalai“. Mediniais laiptais užlipus į renginio vietą, akims dar pilnai nepripratus prie tamsos, pasitiesi pledą šalia kitų susirinkusiųjų ir atsigulęs ant nugaros lauki, kol prasidės ekskursija. Po žvaigždynus ir galaktikas. 

Spektaklio „Signalai“ plakatas, nuotr. Meno ir mokslo laboratorijos
Spektaklio „Signalai“ plakatas, nuotr. Meno ir mokslo laboratorijos
Pasiruošimas spektakliui „Signalai“, nuotr. Meno ir mokslo laboratorijos
Pasiruošimas spektakliui „Signalai“, nuotr. Meno ir mokslo laboratorijos
Gediminas Jasinskas

Profesionalūs debiutantai

Pirmą kartą fotografijos konkurso „Debiutas“ paroda buvo surengta 1976 metais ir nuo to laiko savo karjerą būtent šiuo žingsniu pradėjo ne vienas dabar jau Lietuvoje žinomas foto menininkas. Parodos katologo teksto autorė Aistė Kisarauskaitė „Debiutą“ pavadino raketiniu poligonu, kuriame sėkmingai pakilti gali visuomenei iki tol mažiau žinomi autoriai. Šiemet konkursui buvo pateikti 3768 darbai, kuriuos 53 skirtingose šalyse sukūrė 342 autoriai, 11 iš kurių buvo pakviesti į finalinę parodą.  

Gabrielė Vingraitė, „Pasivaikščiojimas heterotipija“, nuotr. autorės
Gabrielė Vingraitė, „Pasivaikščiojimas heterotipija“, nuotr. autorės
Ines Marinho, „Kai praplaukia laivas“, nuotr. autorės
Ines Marinho, „Kai praplaukia laivas“, nuotr. autorės
Artūras Jendovickis, „Privatus miesto peizažas“, nuotr. autoriaus
Artūras Jendovickis, „Privatus miesto peizažas“, nuotr. autoriaus
Claudia Corrent, „Kad dažniau ją prisimintum“, nuotr. autorės
Claudia Corrent, „Kad dažniau ją prisimintum“, nuotr. autorės
Emilija Petrauskienė, „Sidabrinis sodas“, nuotr. autorės
Emilija Petrauskienė, „Sidabrinis sodas“, nuotr. autorės
Luana Rigolli, „Vandenyje sveikata“, nuotr. autorės
Luana Rigolli, „Vandenyje sveikata“, nuotr. autorės
Tobias Asser, „SDIT-1“, nuotr. autoriaus
Tobias Asser, „SDIT-1“, nuotr. autoriaus
Matylda Awdziejczyk, „Akivaizdi efemerija“, nuotr. autorės
Matylda Awdziejczyk, „Akivaizdi efemerija“, nuotr. autorės
Gediminas Jasinskas

Susidūrimas su tamsa

Šurmulingos Savičiaus gatvės pabaigoje į dangų grakščiai kyla Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bokštas. Pro sunkias medines duris, pro šalčiu, drėgme ir tamsa alsuojantį pirmąjį aukštą, niūriais betoniniais laiptais lipame viršun, į tamsos širdį. „Tamsos Širdis“ – tai menininko ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojo Iano Damarellio kuruota šiuolaikinių piešinių paroda, pristatanti šešių skirtingų menininkų darbus.

Vanna Bowles, „Parabolės, nuotr. Vyto Nomado
Vanna Bowles, „Parabolės, nuotr. Vyto Nomado
Vanna Bowles, „Parabolės, nuotr. Vyto Nomado
Vanna Bowles, „Parabolės, nuotr. Vyto Nomado
Ian Demerell, „Architektonas", nuotr. Vyto Nomado
Ian Demerell, „Architektonas", nuotr. Vyto Nomado
Algirdas Jakas, „Rūmai", nuotr. Vyto Nomado
Algirdas Jakas, „Rūmai", nuotr. Vyto Nomado
Lynette Smith, „Unhiden“, nuotr. Vyto Nomado
Lynette Smith, „Unhiden“, nuotr. Vyto Nomado
Gediminas Jasinskas

Garso komiksų paroda „Truputis diskurso“

Lietuvoje vis dar neįprasta komiksus suvokti kaip savarankiškus meno kūrinius, tačiau ši medija mūsų šalyje turi nemažą gerbėjų ratą ir susilaukia vis daugiau dėmesio. Šį kartą komiksų mėgėjams siūloma pažvelgti į kiek kitokius – garso komiksus. Šios idėjos autorė Rasa Kregždaitė sako, kad mintis kurti garso komiksus gimė dirbant su radijo teatro projektais. Eksperimentuojant ir aiškinantis, kaip turėtų atrodyti ir skambėti  garso komiksas, ši idėja buvo įgyvendinta kartu su trimis jaunais kūrėjais bei kūrybine komanda „Bilietų nėra“. Komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė parengė piešinius, o aktorė ir režisierė Julija Šatkauskaitė bei kompozitorius Andrius Šiurys sukūrė garso takelius.

Garso komiksų paroda „Truputis diskurso“
Garso komiksų paroda „Truputis diskurso“
Garso komiksų paroda „Truputis diskurso“
Garso komiksų paroda „Truputis diskurso“
Gediminas Jasinskas

Gamtos ir žmogaus kūrinys

Išlipus iš kelto Smiltynėje netrukus pradedi jausti, jog šioje marių pusėje gyvenimas teka kitokiu ritmu. Dar ne iš karto gali sau atsakyti, kuo ypatingas šis kraštas, bet keliaudamas į nerijos gilumą, pamažu pasineri į magišką aplinkos aurą. Rugpjūčio 5–12 dienomis Nidos meno kolonijoje vyko paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Visą savaitę projekto dalyviai gilinosi į materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimo, interpretavimo, pristatymo visuomenei klausimus, globalizacijos keliamus iššūkius paveldosaugai.

Kuršių nerija, nuotr. M. Medišausko, šaltinis: flickr.com
Kuršių nerija, nuotr. M. Medišausko, šaltinis: flickr.com
Kuršių nerija, nuotr. M. Medišausko, šaltinis: flickr.com
Kuršių nerija, nuotr. M. Medišausko, šaltinis: flickr.com
Paveldosaugos mokymai „Kultūriniai kraštovaizdžiai“, nuotr. Nidos meno kolonijos
Paveldosaugos mokymai „Kultūriniai kraštovaizdžiai“, nuotr. Nidos meno kolonijos
Paveldosaugos mokymai „Kultūriniai kraštovaizdžiai“, nuotr. Nidos meno kolonijos
Paveldosaugos mokymai „Kultūriniai kraštovaizdžiai“, nuotr. Nidos meno kolonijos
Gediminas Jasinskas

Atgijusios knygų istorijos

Knygų iliustracijas visuomet neišvengiamai apriboja tekstas, tačiau meistriškai sukurtos, jos gali papasakoti ir atskleisti tai, ko neįmanoma išreikšti žodžiais. Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje šiuo metu veikia Lietuvos knygų iliustracijų paroda „Šiltas prisiminimas“. Įvairių dailininkų tapybos ir grafikos darbai pristatomi kaip savarankiški kūriniai, iliustracijoms sukurti eskizai ir projektai, dar nepasklidę tarp daugybės spausdinto teksto puslapių. 

Rimvydo Kepežinsko iliustracija
Rimvydo Kepežinsko iliustracija
Stasio Eidrigevičiaus iliustracija
Stasio Eidrigevičiaus iliustracija
Viktoro Petravičiaus iliustracija
Viktoro Petravičiaus iliustracija
Gediminas Jasinskas

Nereikšmingi kasdieniai susitikimai

Dviejų garsių vokiečių tapytojų modernistų, Emilio Noldes (1867 – 1956) ir Paulos Becker (1876 – 1907) keliai susikirto tik vieną vienintelį kartą – 1900 m. pavasarį Paryžiuje, kur dar jauni ir nežinomi menininkai atvyko mokytis ir kurti. Šiuo metu Vokietijos Bremeno mieste, Paulos Modersohn-Becker muziejuje veikianti paroda „Emilis Nolde susitinka su Paula Modersohn-Becker“ sukuria dailininkams unikalią progą – po beveik 120 metų susitikti antrąjį kartą. Tik šįkart jie vienas į kitą žvelgia nebyliomis savo paveikslų akimis.

Emil Nolde, „Brolis ir sesė" (1918), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Brolis ir sesė" (1918), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Jauna danė" (1913), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Jauna danė" (1913), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Mergaitės aktas" (1899), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Mergaitės aktas" (1899), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Alvilda" (1921), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Alvilda" (1921), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Sujaudinti žmonės" (1913), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Emil Nolde, „Sujaudinti žmonės" (1913), copyright Nolde Stiftung Seebüll
Paula Modersohn-Becker, „Autoportretas per šeštąsias vestuvių metines" (1906)
Paula Modersohn-Becker, „Autoportretas per šeštąsias vestuvių metines" (1906)
Paula Modersohn-Becker, „Saulėtas vaikas" (1903)
Paula Modersohn-Becker, „Saulėtas vaikas" (1903)
Paula Modersohn-Becker, „Mergaitės su baltu ir mėlynu rūbu" (1906)
Paula Modersohn-Becker, „Mergaitės su baltu ir mėlynu rūbu" (1906)
Gediminas Jasinskas

Visų mūsų klasė

Yana’os Ross režisuotas spektaklis pagal Tadeuszo Słobodzianeko dramą „Mūsų klasė“ stebina dar nematytu, šokiruojančiai originaliu Holokausto vaizdavimu. Drama pasakoja apie tragiškus 1941-ųjų metų įvykius Jedvabnės kaimelyje Lenkijoje, kuomet daržinėje buvo sudeginti visi to kaimo žydai. Siaubą kelia ir tai, jog nusikaltimą vykdyti padėjo artimi miestelio žmonės, šalia gyvenę kaimynai, draugai. Bendraklasiai. Sunku patikėti, tačiau šį kraupų nusikaltimą visą XX a. gaubė tyla. Išlikę gyvi jo liudytojai, ar net tiesioginiai vykdytojai, apie tai nekalbėjo, stengėsi nuslėpti ir užmiršti, o ir šiomis dienomis tokia istorija sunkiai skinasi kelią į žmonių sąmonę. Yana Ross apie šią nepatogią ir žeidžiančią tiesą nusprendė papasakoti su laukine ekspresija.

 „Mūsų klasė“, nuotr. iš Yana'os Ross archyvo, http://yanaross.com/tadeusz-slobodzianek-our-class/.
„Mūsų klasė“, nuotr. iš Yana'os Ross archyvo, http://yanaross.com/tadeusz-slobodzianek-our-class/.
Gediminas Jasinskas

Stasio Eidrigevičiaus pasaulis

Nors manoma, kad dailininkai viską pasako savo darbais, Stasio Eidrigevičiaus pasakojimų pasiklausyti yra visada įdomu. Patenki į gyvybingą, daugiasluoksnį kalbėjimą, kupiną netikėtų asociacijų, minties šuolių, originalių įžvalgų. Nejučia esi priverstas nepasitikėti, kritiškai vertinti kiekvieną dailininko pasisakymą. Žinoma, taip tik įdomiau, nes reikia mąstyti, išlaikyti susikaupimą. O įdomiausia yra tai, kad iš visų įspūdžių, pamąstymų bei vaizdų (šįkart išreikštų žodžiais), po truputį dėliojasi paties menininko kūrybinė autobiografija, ryškėja pasaulėžiūros siluetai.

Stasys Eidrigevičius, „Jaunas mokslininkas“, 1985 m., Modernaus meno centro kolekcija
Stasys Eidrigevičius, „Jaunas mokslininkas“, 1985 m., Modernaus meno centro kolekcija
Gediminas Jasinskas

Kokia tamsa gaubia spalvotą Jono Čeponio pasaulį?

Radvilų rūmų muziejuje šiuo metu veikia retrospektyvinė tapytojo Jono Čeponio paroda „Spalvingas žvilgsnis į pasaulį“. Jonas Čeponis, vienas iš tyliojo modernizmo pradininkų Lietuvoje, buvo gerai susipažinęs tiek su Europos postimpresionizmo, fovizmo daile, tiek su lietuvių modernistų grupuotės „Ars“ veikla, tad ir menininko kūryboje galime įžvelgti savitą vakarietiškos ir lietuviškos estetikos sintezę. Pagalvojus, kokį įspūdį dailininko kūryba turėjo kelti sovietmečiu (jeigu net ir dabar jo drobės nepraranda vakarietiško modernizmo dvasios), kyla smalsumas, kaip Čeponis bus pristatomas šių dienų žiūrovui. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad parodos organizatoriai gana paviršutiniškai pristatė menininko kūrybinį palikimą arba nesugebėjo įgyvendinti sau išsikeltų tikslų.

Jonas Čeponis, „Žvejai", 1969 m., G. Jasinsko nuotr.
Jonas Čeponis, „Žvejai", 1969 m., G. Jasinsko nuotr.
Jonas Čeponis, „Ruduo", 1976 m., G. Jasinsko nuotr.
Jonas Čeponis, „Ruduo", 1976 m., G. Jasinsko nuotr.
Jonas Čeponis, „Mėlynas portretas", 1969 m., G. Jasinsko nuotr.
Jonas Čeponis, „Mėlynas portretas", 1969 m., G. Jasinsko nuotr.
Jonas Čeponis, „Peizažas", 1981 m., A. Lukšėno nuotr.
Jonas Čeponis, „Peizažas", 1981 m., A. Lukšėno nuotr.
Jonas Čeponis, „Kaukė", 1992 m., G. Jasinsko nuotr.
Jonas Čeponis, „Kaukė", 1992 m., G. Jasinsko nuotr.
Ekspozicijos vaizdas, G. Jasinsko nuotr.
Ekspozicijos vaizdas, G. Jasinsko nuotr.
Ekspozicijos vaizdas, G. Jasinsko nuotr.
Ekspozicijos vaizdas, G. Jasinsko nuotr.
Ekspozicijos vaizdas, G. Jasinsko nuotr.
Ekspozicijos vaizdas, G. Jasinsko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas