7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Dovilė Stirbytė

Mažas didelis pasaulis

Gretos Grendaitės paroda Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune

Su Greta Grendaite susipažinome prieš penkerius metus, kai susidomėjusi menininkės kūryba pasiūliau jai pasikalbėti. Tąkart išsakytos mintys nugulė pokalbyje „Grafikė Greta Grendaitė: Būti geru egoistu“, publikuotame šiandien jau nebeveikiančiame profesionalaus meno žinių portale Kamane.lt. Susitikimas nebuvo vienkartinis. Nuolat stebiu menininkės kūrybą ir manau, kad jai pavyko sukurti atpažįstamą, įdomų ir unikalų braižą, nors pati grafikė yra minėjusi, kad to nesiekė.

Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Greta Grendaitė, iš serijos „Stories and Senses“. 2018 m.
Akimirka iš parodos atidarymo. A. Mockaitės nuotr.
Akimirka iš parodos atidarymo. A. Mockaitės nuotr.
Akimirka iš parodos atidarymo. A. Mockaitės nuotr.
Akimirka iš parodos atidarymo. A. Mockaitės nuotr.
Akimirka iš parodos atidarymo. A. Mockaitės nuotr.
Akimirka iš parodos atidarymo. A. Mockaitės nuotr.
Paulina Pukytė

Klausimai apie tai, kaip imti meną (ir pinigą)

Žiūrovo nuotaikos „Frieze“ meno mugėje Londone

Kas kelerius metus didvyriškai apsilankau (komercinėje) „Frieze“ meno mugėje, nors ten lankytis yra vargas: karšta, daug žmonių, meno mišrainė, o gal net ir faršas, o imti (pirkti) juk nieko nesiruošiu. Kaip čia viską apžiūrėti – metodiškai ir iš eilės ar padrikai ir atsitiktinai? Kaip nepamesti kelio dėl takelio ir neiti tris kartus pro ten pat, nespėjant pažiūrėti kitko? Yra čia turbūt ir šiuolaikinio meno, bet kaip į jį žiūrėti be kuratorinio konteksto?

P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
Jurgita Ludavičienė

Metalu pasirašyti pasaulį

Tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo bienalė „Metalofonas: parašas“ Signatarų namuose

Metalofonas – vaikiškas instrumentas, kuriuo tikriausiai kiekvienam teko skambinti vaikystėje: metalinės plokštelės, šaižus garsas, tačiau jis Lietuvoje turi ir kitą, tiesiogiai metalinę reikšmę. Taip vadinasi tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo bienalė, jau ketvirtą kartą vykstanti Vilniuje.

Emmannuel Lacoste, „O“. 2018 m. (kaklo papuošalas, autoriaus oda, lakštinis auksas, auksas)
Emmannuel Lacoste, „O“. 2018 m. (kaklo papuošalas, autoriaus oda, lakštinis auksas, auksas)
Frieda Dörfer, „Parodyti kiaušinius“. 2016 m. (žalvarinė giljoširuotė, išgraviruota raudonu auksu ir dengta geltonu auksu, sidabras, nerūdijantis plienas)
Frieda Dörfer, „Parodyti kiaušinius“. 2016 m. (žalvarinė giljoširuotė, išgraviruota raudonu auksu ir dengta geltonu auksu, sidabras, nerūdijantis plienas)
Birutė Stulgaitė, „Atminas“. 2018 m. (varis, plienas)
Birutė Stulgaitė, „Atminas“. 2018 m. (varis, plienas)
Nathalie Perret, „Rožių šeimyna“. 2017 m. (segė, dirbtinė gėlė ir audinys iš kapo Per Lašezo kapinėse, 9 karatų raudonas auksas, stiklas)
Nathalie Perret, „Rožių šeimyna“. 2017 m. (segė, dirbtinė gėlė ir audinys iš kapo Per Lašezo kapinėse, 9 karatų raudonas auksas, stiklas)
Ted Noten, „Gobšumas“. 2018 m. (3D spausdintas plienas, dengtas auksu)
Ted Noten, „Gobšumas“. 2018 m. (3D spausdintas plienas, dengtas auksu)
Andrea Wagner, „Amfibijos Tvenkinio kurortas III“ iš ciklo „Ir architektas vis dar žiūri į savo vidinį sodą“. 2018 m. (segė, sidabras, oksiduotas spalvotas kaulo porcelianas, stiklo ir dervos mišinys, nerūdijantis plienas)
Andrea Wagner, „Amfibijos Tvenkinio kurortas III“ iš ciklo „Ir architektas vis dar žiūri į savo vidinį sodą“. 2018 m. (segė, sidabras, oksiduotas spalvotas kaulo porcelianas, stiklo ir dervos mišinys, nerūdijantis plienas)
Eglė Širvytė, „Gyvastis“. 2018 m. (mamuto kaulas, sidabras, gyvoji organika, titano folija)
Eglė Širvytė, „Gyvastis“. 2018 m. (mamuto kaulas, sidabras, gyvoji organika, titano folija)
Malene Kastalje, „Ištinusi dalis“. 2017 m. (segė, silikonas, pigmentai, neodimio magnetai)
Malene Kastalje, „Ištinusi dalis“. 2017 m. (segė, silikonas, pigmentai, neodimio magnetai)
Kristina Stančienė

Šeštas jausmas

Neinstituciniai judesiai provincijoje

Pasikliaujant nuojauta ir kol kas be jokių finansinių injekcijų iš šalies, tik su moraliniu vietos menininkų ir bendruomenės palaikymu, vienas Varėnos rajono Naujųjų Valkininkų kaimo pastatas-vaiduoklis po truputį transformuojasi į erdvę įvairiausioms kūrybinėms apraiškoms.

„Menų skalbykla“ Varėnos rajone, Naujųjų Valkininkų kaime
„Menų skalbykla“ Varėnos rajone, Naujųjų Valkininkų kaime
Edita Baukienė, videoinstaliacijos „Superego. Sacralism. 3000…“ fragmentas
Edita Baukienė, videoinstaliacijos „Superego. Sacralism. 3000…“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Marijus Baukus, „Tauras“
Marijus Baukus, „Tauras“
Su „Menų skalbyklos“ viešnia Sofija Vainilaitiene
Su „Menų skalbyklos“ viešnia Sofija Vainilaitiene
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokinių darbai
Parodos „Jaunas ruduo“ fragmentas. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokinių darbai
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Sekinantis miestas

Lauros Slavinskaitės paroda „Observatorija“ galerijoje „Akademija“

Miestas, jo priešprieša su gamta ir žmogaus santykis su šiomis erdvėmis nuo seno įkvėpė menininkus. Į jį žvelgė romantikai, impresionistai, ekspresionistai, siurrealistai, ką jau kalbėti apie įvairioms kryptims priskiriamus viso pasaulio fotografus.

Laura Slavinskaitė, „Teleportas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Teleportas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Saugykla“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Saugykla“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Šventieji“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Šventieji“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Organizmas“. 2017 m.
Laura Slavinskaitė, „Organizmas“. 2017 m.
Laura Slavinskaitė, „Rojaus sodas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Rojaus sodas“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Empatijai“. 2018 m.
Laura Slavinskaitė, „Empatijai“. 2018 m.
Monika Krikštopaitytė

Nusukamos galvos, liejasi kava

Vitos Opolskytės paroda „Folie à deux“ Pamėnkalnio galerijoje

„The Rooster Gallery“ atstovaujama menininkė Vita Opolskytė dar nebuvo surengusi personalinės parodos Lietuvoje, nors jos kūrinių jau spėjo įsigyti svarbieji kolekcininkai. Šios tapytojos iš neatitinkančių dydžių suręstas, tarp tikrumo ir netikrumo dreifuojantis pasaulis meno gerbėjams jau buvo šiek tiek žinomas iš dalyvavimo bendrose parodose.

Vita Opolskytė, „Jauskis kaip namie“. 2018 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Vita Opolskytė, „Jauskis kaip namie“. 2018 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Vita Opolskytė, „Sedatif PC“, „Milkyway“. 2018 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Vita Opolskytė, „Sedatif PC“, „Milkyway“. 2018 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Vita Opolskytė, „Pamokos apie Nihilizmą“, „Visą laiką“. 2018 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Vita Opolskytė, „Pamokos apie Nihilizmą“, „Visą laiką“. 2018 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Laiko slenksčiai

Vytauto Tomaševičiaus paroda „Pašnekesiai wirtuvėje“ Pamėnkalnio galerijoje

Kartą prie tų begalinius susitikimus lydinčių kavos puodelių leidyklos „Artseria“ direktorė Saulė Mažeikaitė ir literatūrologė Neringa Butnoriūtė išsakė nuomonę, kad tekstams pradžia visai nebūtina, tinkama eiti tiesiog prie esmės. Tad bandau.

 

Jubiliejinė XX Vytauto Tomaševičiaus paroda „Pašnekesiai wirtuvėje“ žymi beveik stulbinantį pokytį menininko biografijoje. Žinoma, tokie pasikeitimai nevyksta staiga, jie yra ilgesnio darbo rezultatas, tačiau žinantieji ankstesnius akivaizdžiai komercinius jo paveikslus, turėtų apstulbti pamatę šią parodą. Autorius staiga ne tik tapo pilnateisiu šiuolaikinio meno lygos žaidėju, bet ir taikosi aplenkti ne vieną jau senokai ten besikaunantį, tiesa, čia tenka susidurti ir su naujais šiuolaikinio meno žaidėjui keliamais reikalavimais.

 

Paroda, pripildyta citatų ir autoriaus prisiminimų, pretenduoja būti meniniu tyrimu, paremtu nostalgijos sąvoka. Autorius savo projektui renkasi pokalbių virtuvėje formatą. Pokalbių, kurie vyko anais, sovietiniais laikais. Pateikiama Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič citata kuo taikliausiai apibūdina, kuo buvo ta, kitaip nei dabar, atskira kelių kvadratinių metrų patalpa, – virtuvėje pasibaigdavo visi baliai, ji buvo tribūna, kur netyčia išsprūsdavo nepropagandinės mintys, palydimos gitara ir vynu ar degtine. Vieną iš dviejų pagrindinių parodos dalių ir sudaro atidarytų virtuvinių spintelių ir jų turinio fotografijos bei viena tikra, perkelta kaip objektas-instaliacija.

Vytautas Tomaševičius, „Aktualizuota Valaičio skulptūra, arba pomirtinis paminklas W raidei", grafitas,akrilas, neonas, emalė ant drobės, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Aktualizuota Valaičio skulptūra, arba pomirtinis paminklas W raidei", grafitas,akrilas, neonas, emalė ant drobės, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Big Love (sveiki sugrįžę per raudonojo mėnulio užtemimą)". 2018 m.
Vytautas Tomaševičius, „Big Love (sveiki sugrįžę per raudonojo mėnulio užtemimą)". 2018 m.
Vytautas Tomaševičius, „Miesto vartai", 60x90, popierius tonuotas kava, grafitas, pelenai, suplėšyti rinkimų agitacijos biuleteniai, sveiki rinkimų agitacijos biuleteniai supakuoti į metalinę talpą nuo cigaro, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Miesto vartai", 60x90, popierius tonuotas kava, grafitas, pelenai, suplėšyti rinkimų agitacijos biuleteniai, sveiki rinkimų agitacijos biuleteniai supakuoti į metalinę talpą nuo cigaro, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m.Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m.Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m.
Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m.
Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Tomaševičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Tomaševičiaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m.
Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m. Autoriaus nuotr.
Monika Valatkaitė

Kas sakė, kad išgaravęs vanduo nesimato?

Urtės Bimbaitės paroda „Iš vandens“ galerijoje „Ramybė“ Palangoje

Bent 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo, o bent 70 proc. šiuolaikiško gyvenimo – irimasis didžiuoju pirštu juodojo veidrodžio paviršiumi. Nepaisant mirkimo vienoje eketėje, tuo pat metu galima būti visuose uostuose. Stebėti kitų kapitonų prišvartuotus gyvenimo atspindžius arba nuotraukomis ir grotažymėmis statyti savo švyturį. Kol tikrovė jungdamasi su kibernetika generuoja alternatyvias gyvenimų versijas, poetišką požiūrį į skaitmeninamą tikrovę žiūrovams primena menininkė Urtė Bimbaitė pirmoje savo personalinėje parodoje Lietuvoje – „Iš vandens“.

Kaip sufleruoja parodos pavadinimas, pagrindinė ekspozicijos darbų tema – vanduo. Urtės Bimbaitės darbuose ji atsiskleidžia per stichijos susisluoksniavimą nuo konceptualaus kūrinių turinio iki techninio jų atlikimo. Parodos ekspoziciją sudaro dvi dalys, jas jungia aerografijos ir akvarelės technikos. Čia dažas veikia per sąlytį su vandeniu, o jam išdžiūvus lieka kaip jo pėdsakas.

Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė,  iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Urtė Bimbaitė, iš parodos „Iš vandens“. M. Valatkaitės nuotr.
Linas Bliškevičius

Apie kultūros padėties priežastis

Proklamacija

Rugsėjo 7 d., per Vilniaus galerijų savaitgalį, Kompozitorių namuose vyko diskusija „Kaip pagarsinti šiuolaikinį meną?“ Atrodo, kad pagrindinis taip keliamo klausimo tikslas yra meno sujungimas su visuomene. Buvo minimos jau pabodusios mintys apie parodų aprašymų sudėtingumą, šiuolaikinio meno neįskaitomumą. Pabrėžtos esminės sklaidos problemos, vaizdų įtekstinimo galimybė. Kalbėta apie tai, kaip būtų galima pritaikyti reklamines strategijas, leidžiančias populiarinti šiuolaikinį meną. Atrodytų, kad viskas kultūros sferoje yra gerai ir visko joje pakanka, belieka galvoti tik kaip efektyviau prekiauti.

 

Akivaizdu, kad ne! Tai rodo ir rugsėjo 17 d. įvykęs kultūros darbuotojų protestas siekiant gyventi oriai. Protestas atrodė liūdnai: abstrakčios skanduotės, armonikos, dominavo regionų kultūros institucijų darbuotojai. Anot premjero, kultūros darbuotojų noras gyventi, o ne egzistuoti, neturi pagrindo. Iš minios performatyvumo estetikos pobūdžio buvo galima suprasti, kiek šioje valstybėje investuojama į kultūrą. Bet nekalbama apie esminius veiksnius, nulemiančius sunkią kultūros padėtį – socialinę atskirtį ir vis labiau spaudžiamą vidurinę klasę.

Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Rita Mikučionytė

Stulpas į kosmosą

Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“

Kai sulaukiau Dariaus Žiūros kvietimo dalyvauti pristatant jo tęstinį projektą „Gustoniai“ ir liepos 27–28 d. atvykti į Pasvalio rajone organizuojamas Gustonių meno dienas, gerokai nustebau. Taip, susitinkam Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, kur abu dirbame, kartais persimetam keliais žodžiais, ir tiek.

Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 80  >>> Archyvas