7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Agnė Narušytė

Vaškiniai skarabėjai Vilniaus rūsyje

Iš parodos „O ką, jeigu?“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Toks metas, kad nuo studentų baigiamųjų darbų nepabėgsi. Štai užsukau į Vilniaus fotografijos galeriją, o ten savo darbus rodo Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros magistrantai. Eksponavimo vietos pasirinkimas žiūrovui žada žvilgsnį į fotografijos ateitį. Ją nuspėti tikėčiausi ir aš, jei iš anksto nežinočiau, kad medijų kontekste fotografija yra tik vienas iš menininko įrankių ir į ją dėmesį atkreipia tik buvimas fotografijos galerijoje.

Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Rasuolė Jautakytė, „Išeikvotų daiktų teatras“. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Adomas Žudys, instaliacijos fragmentas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Klausimai, kylantys lankant parodas

Keturių parodų Vilniuje apžvalga

Išsivadavusios nuo Vasiljevo suknelių Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus (Arsenalo g. 3A) salės neliko tuščios, jas užpildė Lietuvos tekstilės klasika tapusių menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda „Rytai Vakaruose“ (veikia iki rugsėjo 26 d.).

„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Alsavimas“. 2021 m.  Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Alsavimas“. 2021 m. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, parodos „Rytai Vakaruose“ vaizdas. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“, fragmentas. 2007–2019 m. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“, fragmentas. 2007–2019 m. Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Spartakas“, fragmentas. 2021 m.  Autorės nuotr.
„Baltos kandys“, „Spartakas“, fragmentas. 2021 m. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Malvinos Jelinskaitės parodos „Ex nihilo. Atsitiktinai ir paradoksaliai“ fragmentas. Autorės nuotr.
Pillė Veljataga

Padirbintas pasaulis

Vitos Pukštaitės-Bružės paroda „Po saule“ Palangos gintaro muziejuje

„Viena ryškiausių šiuolaikinių autorinės juvelyrikos kūrėjų Lietuvoje (niekuomet nesiveržianti į priekines pozicijas, o tyliai užvaldanti žiūrovų mintis ir jausmus) Palangos gintaro muziejaus parodinėje erdvėje, buvusioje Tiškevičių koplyčioje, kuria interaktyvią ir paveikią juvelyrinę ekspoziciją“, – rašo kuratorė Jurgita Ludavičienė parodos lankstinuke, ir tikėtina, kad iki šių metų pabaigos veiksianti paroda sudomins muziejaus lankytojus, lietuviškai bei angliškai atspausdintas lankstinukas atliks savo paskirtį.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Saulės zuikutis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Saulės zuikutis“. G. Grigėnaitės nuotr.
Vita Pukštaitė-Bružė, „Vasaros para“. G. Grigėnaitės nuotr.
Vita Pukštaitė-Bružė, „Vasaros para“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Žiemos para“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Žiemos para“. G. Grigėnaitės nuotr.
Vita Pukštaitė-Bružė, „Didelė smulkmena“. L. Fisheye nuotr.
Vita Pukštaitė-Bružė, „Didelė smulkmena“. L. Fisheye nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Barokiniai debesys“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Barokiniai debesys“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Kelionė“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Kelionė“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Tamsioji mėnulio pusė“. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, „Tamsioji mėnulio pusė“. G. Grigėnaitės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Lietuvos dailės patriarchas

Paroda, skirta tapytojui Pranciškui Smuglevičiui

„Juo tapytojas parodė žmogaus meilę gimtajai žemei ir apdainavo amžiną draugų ištikimybę“, – tai skelbimo apie parduodamo Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) paveikslo „Agripina perkelia vyro Germaniko palaikus į tėvynę“ fragmentas, kurį savo monografijoje „Pranciškus Smuglevičius“ (1973) cituoja dailės istorikas Vladas Drėma (1910–1995). Skelbimą dienraštyje „Kurjer Litewski“ 1825 m. įdėjo tapytojo pagalbininkas ir mokinys Mykolas Juzefavičius.

Pranciškus Smuglevičius, „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Pranciškus Smuglevičius, „Skitų pasiuntiniai pas Persų karalių Darijų“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Skitų pasiuntiniai pas Persų karalių Darijų“. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Pranciškus Smuglevičius, „Lietuvos valstiečiai“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Lietuvos valstiečiai“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Kalchas, aiškinantis Achilui Apolono rūstybės priežastis“. LNDM
Pranciškus Smuglevičius, „Kalchas, aiškinantis Achilui Apolono rūstybės priežastis“. LNDM
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

„Blakstiena lūžo per pusę. Ką matė ta akis?“

Paroda „Įkalčių slėpimo agentūra“ Pamėnkalnio galerijoje

„Eurovizijos“ terminais kalbant, Jūs gaunate 12 taškų. Ponai, prisistatantys kaip Mr. Justchecking ir Mr. Dr. Hermandrowning, galbūt yra žinomi muzikos ar švarinimosi (dar žinoma kaip „Cleaning Service Agency“) pasauliuose, kurių mano burbulas nepasiekia, tačiau dailės srityje – tikra naujiena, jų trileriškais terminais kalbant – bomba.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Natalija Arlauskaitė

Riksmo sonogramos

Jurgos Barilaitės paroda „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ galerijoje „Trivium“

Dar kartą pratęsta, visai į pabaigą eina Jurgos Barilaitės paroda „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 23, Vilnius, lankymas tik susitarus (8-693) 58318). Todėl kviesdama paskubėti visgi kalbėsiu apie ją kaip apie kūrinių rinkinį – kūrinių, kurių centrinis ir yra videodarbas „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ (1999). Stambiu, žmogaus ūgio planu pateikiantis vis rėkiantį menininkės veidą, jis rodomas didelės maišo drobės, vaizduojančios nutapytą didžiulę kūdikio galvą, fone. Greta pakabintas ekranas be garso kartoja ištrauką iš Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000), kuriame „titulinis“ performansas atliekamas tiesiogiai pačioje filmo pradžioje (jį ir matome), ir atvaizduojamas, nors šis momentas lieka neparodytas: viename iš epizodų matome užtildytą televizorių, kurio ekraną užpildo tas pats rėkiantis Barilaitės veidas, kokį matome kylantį iš drobės. Kitoje galerijos pusėje, atskirtame kampe, skaidrių būgnelis suka fotoperformansą „Baimės ministerija“ (1999), sukurtą tarsi perlenkiant kiekvieną fotografiją, nes jos skirtos būti projektuojamos į kampą. Kiekviena tokia kampinė nuotrauka vaizduoja sykiu autoaktą, kartais dalinai užtušuotą, ir riksmą – nuogas kūnas it surakintais raumenimis išlenktas, o veidą dažniausiai „užantspauduoja“ riksmo grimasa.

Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Kaip tortas tapo choru?

Violetos Martinkėnaitės-Indriūnienės tapybos paroda Vidmanto Martikonio galerijoje

Visi turime draugų, kurie studijų metais buvo kurso žvaigždės, kūrė neįprastus įdomius darbus, išsiskyrė iš bendraamžių, žavėjo dėstytojus, tačiau po studijų dingo iš meno pasaulio, pasislėpė. Kalbant apie moteris menininkes, atrodydavo, kad dažniausiai priesaga „-ienė“ užčiaupia menininkę „-aitę“, banguojantis šeimos gyvenimas ant seklumos užneša kūrybos laivą, ją pačią nusineša kitoks, tikriausiai ne mažiau už meną įdomus gyvenimas.

Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Akis danguje“. 1996 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Akis danguje“. 1996 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Abu išėjo“ (2020), „Junk“ (2019). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Abu išėjo“ (2020), „Junk“ (2019). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Kaip tortas tapo choru“ (1994), „Pilkas dūmas“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Kaip tortas tapo choru“ (1994), „Pilkas dūmas“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Zefyras“. 2020 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Zefyras“. 2020 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Pieno butelis su komentaru“ (1996) ir „Batlaižys“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Pieno butelis su komentaru“ (1996) ir „Batlaižys“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė,„Abu išėjo“ (2020), „Galva“ (1994), „Brangus draugas“ (2020). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė,„Abu išėjo“ (2020), „Galva“ (1994), „Brangus draugas“ (2020). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Spalvotas namo stuburas“ (1992). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Spalvotas namo stuburas“ (1992). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Vanduo“. 1994 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Vanduo“. 1994 m. Autorės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Betoninė fuga

Dainiaus Trumpio instaliacijų paroda „Ir visa tai žolė apgaubs“ Klaipėdoje

Betonas yra neišvengiamas šiuolaikinio gyvenimo elementas. Nors ši pilka, šalta, rūsti ir izoliuojanti medžiaga atrodo svetima meno kalbos priemonėms, ji, pasirodo, gali būti turtinga dabartinės eros konotacijų kaip kadaise akmuo, bronza, keramika ar aliejiniai dažai ant drobės. Betono suformuotas urbanistinis peizažas peržengia visas nacionalines kultūras, visuotinai suvienodindamas patirtis ir atsiminimus, kurie galiausiai įgauna technikai būdingo lygaus paviršiaus estetiką.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rita Mikučionytė

Pradedant Kūdrų parku

Penkių parodų Vilniuje apžvalga

Šyla oras, o ir parodų atmosfera kaip niekad įkaitusi – natūralu, kad iš pradžių norisi apžiūrėti lauko ekspozicijas. Pirmiausia žiūriu, kas gi vyksta Užupyje įsikūrusiame Kūdrų parke (buvau ten dar prieš oficialų atidarymą), po to skubu apžiūrėti naują galerijos „apiece“ ekspozicinę vitriną „Čiudirkos“ skvere, esančiame V. Kudirkos ir M.K. Čiurlionio gatvių sankryžoje. Na, šįkart turėjau interesų net keliose Vilniaus galerijose – Jono Meko vizualiųjų menų centre, VDA „Titaniko“ pirmojo aukšto parodų salėje bei Mokytojų namuose įsikūrusioje Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Kūdrų parkas. Danas Aleksa „Dumplės“, 2020 m.  V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Danas Aleksa „Dumplės“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Tauras Kensminas, „[An]atominis industrinis“, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Tauras Kensminas, „[An]atominis industrinis“, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mykolas Sauka, „Embrionai“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mykolas Sauka, „Embrionai“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Vladas Urbanavičius „Junginys III“, 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Vladas Urbanavičius „Junginys III“, 2021 m. V. Nomado nuotr.
Emilija Vanagaitė

Saulės smūgis

Lino Jusionio paroda „Siesta“ galerijoje „Vartai“

Parodos pavadinimas nurodo į konkrečią praktiką, paplitusią Pietų Europos šalyse, siestą – vidurdienio pertrauką, saldų popietinį miegą. Užėjus į parodą ir apima šioks toks tingulys, noras vilkti kojas žeme, be pernelyg gilių minčių paspoksoti į kūrinius, užsukti į galerijos balkoną paganyti akių į pavasario saulę. Neseniai toji saulė priminė apie būseną, kai po ja pernelyg ilgai užsisėdėjus mintys pradeda tirpti, galva ištuštėja, sugeri kaitrą, šiek tiek kęsdama, tačiau ir dėkinga. Saulės šviesos daug ir Lino Jusionio kūriniuose, tik kyla klausimas, ar tapytojas siekė tokio smegenų nutirpimo, kokį žada saulėkaita.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 112  >>> Archyvas