7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Jurgita Ilčiukaitė

Kodėl safaris dar toli?

Paroda „Drambliai ir chameleonai. Vaizduojamasis menas 1975–1982“ Kauno paveikslų galerijoje

Nemažas būrys lankytojų patraukė į Kauno paveikslų galeriją, mat ten buvo atidaryta skambaus pavadinimo paroda „Drambliai ir chameleonai. Vaizduojamasis menas 1975–1982“. Čia vis pasirodo ir meno gerbėjų ar su menu nieko bendro neturinčių, tik pavadinimu susižavėjusių žmonių, kuriuos sudomino nugirstas egzotiškumo prieskonis. Vieni parodoje iš Lietuvos menininkų tikėjosi netikėtų džiunglių motyvų sovietų okupacijos metais – nusivylė nieko neradę. Kiti bandė atsekti perkeltinės prasmės vingrybes – ir čia ne visiems pasisekė.

Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Balta kompozicija“. S. Plančiūnaitės nuotr.
Kazė Zimblytė, „Balta kompozicija“. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Plančiūnaitės nuotr.
Ignas Kazakevičius

Vila Manila ir dingęs Treigys

Iš ciklo „Pastabos ir paraštės. Menotyrininko dienoraštis“

Manila. Pavadinimas suintrigavo. Artėjo ruduo. Vakarų danguje vėso ir vis ryškiau staipėsi žvaigždės. Baroti galerijoje taikiai sugyveno asociatyvusis konstruktyvizmas ir konkrečioji romantika. Apsilankiau nepaisydamas to, kad kūrybiniame Remigijaus Treigio ir Dano Aleksos kūrinių duete vargiai ar galėjai tikėtis vanilinio cukraus, kamerinio jaukumo ir holivudinės rudų akių šilumos. „Manila is calling my name“ – puikus bendradarbiavimo estetikos kūrinys, konceptualiausia kada nors apskritai Baroti galerijoje surengta paroda.

Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Treigio nuotr.
Rokas Dovydėnas

Švelniai per tradiciją

Onos Grigaitės paroda „Dar šiek tiek aukos“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Šiemet Ona Grigaitė Vilniuje atidarė dvi personalines parodas. „Saulėlydis“ Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artflex“ tapo mano pirmąja paroda, aplankyta po karantino, o Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta „Dar šiek tiek aukos“ – viena paskutinių prieš prasidedant antrajam karantinui.

Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Karolina Bukovskytė

Požemiai ir šešėliai

Paroda „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ LDK valdovų rūmuose

Ketvirtajame LDK valdovų rūmų maršrute atidaryta nauja paroda. Šįsyk slėpininga ir dvelkianti senove – „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ (kuratoriai Živilė Mikailienė, Marijus Uzorka). Pakilus į ekspozicijos erdvę visų pirma į akis krinta blausus apšvietimas ir subtilūs atspalviai. Visi darbai, t.y. beveik 80 akvarelių bei eskizų, suskirstyti į tris dalis: senasis Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir Rytų Prūsija.

Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Parodos Valdovų rūmuose fragmentas, K. Bukovskytės nuotr.
Romanas Borisovas, Sapiegų pilies liekanos Alšėnuose. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Sapiegų pilies liekanos Alšėnuose. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Bernardinų bažnyčios vidus. 2009 m. Organizatorių nuotr.
Romanas Borisovas, Bernardinų bažnyčios vidus. 2009 m. Organizatorių nuotr.

Vytenis Rimkus (1930 01 17 – 2020 11 12)

Vytenis Rimkus (g. 1930 m. sausio 17 d. Zatišių vienkiemyje prie Padubysio, Šiaulių raj.) – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono Garbės pilietis.

Vytenis Rimkus. Šiaulių apskrities P. Višinskio Viešosios bibliotekos nuotrauka.
Vytenis Rimkus. Šiaulių apskrities P. Višinskio Viešosios bibliotekos nuotrauka.
Monika Krikštopaitytė

Rubiko kubas

„Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ – iš Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos Radvilų rūmuose

Ilgą laiką buvę nematoma zona pačiame miesto centre, tarytum iš tiršto rūko prieš pat nosį išniro Radvilų rūmai. Šio istorinio objekto atgaivinimas pagal šiuolaikiškus, gero skonio standartus auksinėmis raidėmis įsirašys į iniciatyvaus LNDM direktoriaus Arūno Gelūno biografiją, liks vertingu įrašu ir kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, atsiliepusio į prašymus, gerų darbų sąraše. Projekto prasmingumas nekelia abejonių net skausmingo „žmogus vs infrastruktūra“ konflikto kontekste, nes tai buvo tiesiog apleistas reikalas, kuriam reikėjo vizijos. Ne tik todėl, kad renovacija buvo pradėta dar iki visuotinės COVID-19 nelaimės, bet ir todėl, kad ji atlikta itin korektiškai – atnaujintuose (atvertos dalies) interjeruose nėra nieko nereikalingo ir viskas, ką įmanoma dar pritaikyti, įtraukta į naująjį įvaizdį (architektų Lino Tuleikio ir Kęsto Vaišnoro komanda), pasirenkant minimalistinius sprendimus. Tai vadinčiau aukšto laipsnio kūrybingumu, nes švaistyti pinigus dekoracijoms daug išmonės nereikia.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Sadauskaitė

Konvejeriu į sovietmetį

Paroda „Didžioji pramonė: „Inkaras“ Kauno paveikslų galerijoje

Kauno paveikslų galerijos pastatas, XX a. 8-ajame dešimtmetyje suprojektuotas architektų Liucijos Gedgaudienės ir Jono Navako, yra vėlyvojo sovietmečio kūrinys. Įspūdį sustiprina grėsmingai bunkeriškos galerijos sienos ir šių laikų dvasiai sunkiai suprantamas, kelis dešimtmečius renovacijos nematęs interjeras.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Marion Leetmaa

Kritika

Romualdo Inčirausko juvelyrikos paroda teikia plačias interpretavimo galimybes

Rugsėjo pabaigoje Taline, „A-galerii“, veikė dailininko iš Lietuvos Romualdo Inčirausko personalinė paroda ,,Looks like Jewellery“ („Tarytum juvelyrika“). Parodoje, kurioje buvo eksponuojami septyni konceptualūs kūriniai, ryškėjo įdomūs šiuolaikinės juvelyrikos paradoksai.

Romualdas Inčirauskas, „Juvelyriniai objektai, chirurginiai“. 2020 m.
Romualdas Inčirauskas, „Juvelyriniai objektai, chirurginiai“. 2020 m.
Romualdas Inčirauskas, „Apkabinimas per kaklą“. 2020 m.
Romualdas Inčirauskas, „Apkabinimas per kaklą“. 2020 m.
Romualdas Inčirauskas, „My Faberge“
Romualdas Inčirauskas, „My Faberge“
Romualdas Inčirauskas, „Hipertenzija 1“
Romualdas Inčirauskas, „Hipertenzija 1“
Romualdas Inčirauskas, „Industrial style jewelry“
Romualdas Inčirauskas, „Industrial style jewelry“
Romualdas Inčirauskas, „I am sorry“
Romualdas Inčirauskas, „I am sorry“
Odeta Žukauskienė

Reliatyvumai

Aušros Vaitkūnienės ir Rolando Rimkūno kūrybinis dialogas A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje

Tapytojos Aušros Vaitkūnienės ir grafiko Rolando Rimkūno paroda, papildyta abiejų menininkų pokalbiu su filosofu Stasiu Mostauskiu, vadinasi „Šviesmetis“. Pavadinimas nurodo į vis labiau juntamą, patiriamą būties ir tikrovės, erdvės ir laiko reliatyvumą, kuris taip pat iškelia kūrėjams esminius klausimus apie meninio pasaulio reliatyvumą, sąlygiškas raiškos formas ir ribas, santykinį prasmės susidarymą ir jos vertinimo kriterijus. Eksponuojami kūriniai nurodo į kitą gyvenimo ir kūrybos matmenį, kurį galima apibūdinti antikinės filosofijos terminu logos spermatikos (išreiškiančiu pasaulinio proto ar visuotinės sąmonės kaip gyvo organizmo sampratą, kuri išauga iš metasėklos, įsikūnija universaliose gyvenimo formose ir nuolat pasirodo metafizinės tiesos blyksniais). Abu menininkai nukreipia žvilgsnį nuo sociopolitinių diskursų ir kultūrinių tapatumų, apie kuriuos tiek daug ir įvairiai svarstyta pastaraisiais dešimtmečiais, į pirminę gamtinę ar kosminę sąmonę. Žvilgsnį taip pat lydi intensyvūs apmąstymai, ar meno – tapybos ir grafikos – kalba tebėra prasminga ir savipakankama absoliutaus neapibrėžtumo ir nepastovumo aplinkoje.

Aušra Vaitkūnienė, „Marsas. Ateities namai“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Marsas. Ateities namai“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Pradžia“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Pradžia“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Šnabždesiai III“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Šnabždesiai III“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Nulūžus musmirė“. 2020 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Nulūžus musmirė“. 2020 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Tinklas“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Tinklas“. 2019 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Ateiviai ant pagaliukų“. 2020 m.
Aušra Vaitkūnienė, „Ateiviai ant pagaliukų“. 2020 m.
Rolandas Rimkūnas, „Nevalgomi nuodingi grybai tinka piešti“. 2020 m.
Rolandas Rimkūnas, „Nevalgomi nuodingi grybai tinka piešti“. 2020 m.
Rolandas Rimkūnas, „Gott mit uns“. 2010–2011 m.
Rolandas Rimkūnas, „Gott mit uns“. 2010–2011 m.
Aistė Kurmilevičiūtė

Žemiškas žmogus

Paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje

Petras Kalpokas – vienas produktyviausių tarpukario dailininkų, XX a. pirmojoje pusėje garsėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Latvijoje. Jautrios, lyriškos ir subtilios natūros menininkas labiausiai mėgo peizažą, dievino natūralią gamtą. Jo tapyba gana smarkiai keitėsi, priklausomai nuo aplinkos, kuri jį supo ir teikė jam kūrybinį impulsą.

Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Petras Kalpokas, „Moteris su kamuoliu“. Apie 1933 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Petras Kalpokas, „Moteris su kamuoliu“. Apie 1933 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Petras Kalpokas, „Upelis pavasarį“. 1907 m.
Petras Kalpokas, „Upelis pavasarį“. 1907 m.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. ČDM nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 106  >>> Archyvas