7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Rūta Ostrovskaja

Ten, kur Skroblaus vingiai

Iš kelionių dienoraščio

Traukinys į Marcinkonis iš Vilniaus važiuoja triskart per dieną. Vaizdas pro langą toks, jog nustoji vėpsoti į telefoną. Ankstyvieji miško gėrybių rinkėjai su pilnais krepšiais kantriai sėdi ir laukia to vienintelio namo parvešiančio traukinio, o mes besimarkstydamos priešais saulę, žaidžiančią lieknuose pušų kamienuose, pasiekiame kelionės tikslą – medinukė carinio laikotarpio Marcinkonių traukinių stotis atvertomis durimis pasitinka mus ir vos kelis atvažiavusius. Galutinė maršruto stotelė, traukinys nustoja triukšmauti ir ore pakimba tokia tyla, jog pajunti, kad laikas čia teka visai kitaip nei Vilniuje, o orą norisi valgyti gabalais.

Lauros avys
Lauros avys
Augalais dažyti vilnoniai siūlai
Augalais dažyti vilnoniai siūlai
Kalytė Banga
Kalytė Banga
„Skroblaus vingiai“
„Skroblaus vingiai“
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Rosana Lukauskaitė

Rugsšviesmetis

Patricijos Gilytės instaliacijų paroda „Ekvinokcija“ KKKC Parodų rūmuose

Rugsėjis pajūryje šiemet – kosminis mėnuo: Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro Parodų rūmuose duris tą pačią dieną atvėrė Šiuolaikinio meno mėnesiui skirtos parodos: „Moterys Mėnulyje“ ir Patricijos Gilytės instaliacijų paroda „Ekvinokcija“, sudaryta iš šiemet Klaipėdoje sukurtos „Equinox K-7392“ ir Austrijos miestui Lincui skirtos „Tri-Galaxian L-4116“ (2014 m.).

Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Patricija Gilytė, projekto „Ekvinokcija“ kūrimo akimirka
Jurgita Ludavičienė

Laikų būna visokių

VDA Telšių fakulteto dėstytojų paroda „Geriausi laikai“ parodų salėse „Titanikas“

Visuomet be galo mėgau Charleso Dickenso įžangą romanui „Pasakojimas apie du miestus“. Tą, kur sakoma – tai buvo patys geriausi laikai, tai buvo patys blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, pamenate? Nesvarbu, kad pirmą kartą ją perskaičiau Ray’aus Bradbury „Pienių vyne“, taigi tai jau buvo antrinė citata. Bet jos kuriama nuotaika nuo to laiko visuomet liko su manim. Tie patys laikai gali būti ir geriausi, ir blogiausi, gali spinduliuoti pažangą ir apšvietą, o tuo pat metu greta puikiai tarpti kvailybė ir skurdas.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Tekstilininkės kambariai

Eglės Gandos Bogdanienės paroda „7 kambariai“ – galerijų savaitgalio dalis

Lietuvos dailininkų sąjungos „Arkos“ galerijoje seniai nematėme tokio išsamaus vieno autoriaus kūrybinio pristatymo. Žinomos menininkės Eglės Gandos Bogdanienės paroda „7 kambariai“ (kuratorė – Evelina Jonuškaitė-Krupavičė) užima visas šios galerijos sales. Kiekviena jų skirta vis kitai temai, gvildenančiai menininkei aktualias egzistencijos problemas. Ekspozicija tiršta, gyvybingai pulsuojanti ir emociškai paveiki, vietomis su prasiveržiančia liūdesio ar ironijos gaidele. Instrumentai, kuriuos pasitelkia autorė, pirmiausia grynai medžiaginiai, atėję iš tekstilės srities (rankinis ir žakardinis audimas, siuvinėjimas, vėlimas, batika). Fotografija, vaizdo filmai ir technologiniai eksperimentai sugyvena su ilgaamžiais tekstilės gamybos būdais, nes visa, kas kuriama rankomis, – neatsiejama menininkės tapatybės dalis. Gali žavėtis Bogdanienės kūryba ar likti jai abejinga, tačiau turi pripažinti, kad suvaldyti tokius plotus sugebėtų ne kiekvienas.

 Eglė Ganda Bogdanienė, 2 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 2 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 4 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 5 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
 Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, 6 kambarys iš parodos „7 kambariai“. Autorės nuotr.
Gražina Mareckaitė

Taip praeina pasaulio garbė

Raimondo Paknio fotografijų paroda „Mūro istorijos“ Valdovų rūmuose

 

Griūvančio Gedimino kalno papėdėje, Nacionalinio muziejaus patalpose, dar 2017 m. buvo eksponuota Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Ji nesulaukė didesnio atgarsio, nors tai buvo neregėtas ir negirdėtas, apstulbinęs savo forma, dalykiškas istorijos dokumentas ir paveikslas, unikalus fotografijos galimybių demonstravimas, emocingas šauksmas, simboliškomis paralelėmis sugretinęs reiškinius, kurie kelia mūsų tautos, jos egzistencijos, išlikimo, kultūros paveldo, istorinės atminties bei dabarties santykių problemas.

Raimondas Paknys, Dievo Motinos Gimimo vienuolyno bažnyčia. Naujasis Zahorivas / Новий Загорiв / Zahorów Nowy / Novyi Zahoriv (Ukraina, Volynės sr., 2017) | Iki 1569 m. Naujasis Zahorivas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, po Liublino unijos atiteko Lenkijai, po Trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795) prijungtas prie Rusijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, po to okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Naujajame Zahorive XVI a. bajorai Zahorovskiai fundavo stačiatikių vienuolyną, XVIII a. pr. jis perduotas graikų apeigų katalikams (vienuoliams bazilijonams). Grafas Dominykas Čackis (Dominik Czacki) prie vienuolyno pastatė mūrinę barokinę bažnyčią. XIX a. vienuolynas su bažnyčia atiduotas stačiatikiams. Antrojo pasaulinio karo metais šventovė apgriauta.
Raimondas Paknys, Dievo Motinos Gimimo vienuolyno bažnyčia. Naujasis Zahorivas / Новий Загорiв / Zahorów Nowy / Novyi Zahoriv (Ukraina, Volynės sr., 2017) | Iki 1569 m. Naujasis Zahorivas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, po Liublino unijos atiteko Lenkijai, po Trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795) prijungtas prie Rusijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, po to okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Naujajame Zahorive XVI a. bajorai Zahorovskiai fundavo stačiatikių vienuolyną, XVIII a. pr. jis perduotas graikų apeigų katalikams (vienuoliams bazilijonams). Grafas Dominykas Čackis (Dominik Czacki) prie vienuolyno pastatė mūrinę barokinę bažnyčią. XIX a. vienuolynas su bažnyčia atiduotas stačiatikiams. Antrojo pasaulinio karo metais šventovė apgriauta.
Raimondas Paknys, Šv. Morkaus bažnyčia. Variažas / Варяж / Waręż / Varyazh (Ukraina, Lvovo sr., 2018) | Nuo pirmojo paminėjimo 1419 m. Variažas priklausė Lenkijai, po Pirmojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1772) prijungtas prie Austrijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, 1939 m. okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Barokinė bažnyčia pastatyta 1693 m. prie pijorų vienuolyno. Fundatorius – Variažo savininkas, Rusios vaivada Morkus Matčynskis (Marek Matczyński). Architektas – Vaitiekus Lenartovičius (Woiciech Lenartowicz). Bažnyčia apleista sovietmečiu.
Raimondas Paknys, Šv. Morkaus bažnyčia. Variažas / Варяж / Waręż / Varyazh (Ukraina, Lvovo sr., 2018) | Nuo pirmojo paminėjimo 1419 m. Variažas priklausė Lenkijai, po Pirmojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1772) prijungtas prie Austrijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, 1939 m. okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Barokinė bažnyčia pastatyta 1693 m. prie pijorų vienuolyno. Fundatorius – Variažo savininkas, Rusios vaivada Morkus Matčynskis (Marek Matczyński). Architektas – Vaitiekus Lenartovičius (Woiciech Lenartowicz). Bažnyčia apleista sovietmečiu.
Raimondas Paknys, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Uhnivas / Угнів / Uhnów / Uhniv (Ukraina, Lvovo sr., 2017) | Nuo pat įkūrimo XIV a. Uhnivas priklausė Lenkijai, po Pirmojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1772) prijungtas prie Austrijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, 1939 m. okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Barokinė bažnyčia pastatyta 1695 metais. Fundatorius – Liubačevo kaštelionas Kristoforas Duninas (Krzystof Dunin). Architektas – Jonas Mykolas Linkas (Jan Michał Link). Bažnyčia nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, po 1951 m. tapo sandėliu.
Raimondas Paknys, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Uhnivas / Угнів / Uhnów / Uhniv (Ukraina, Lvovo sr., 2017) | Nuo pat įkūrimo XIV a. Uhnivas priklausė Lenkijai, po Pirmojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1772) prijungtas prie Austrijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, 1939 m. okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Barokinė bažnyčia pastatyta 1695 metais. Fundatorius – Liubačevo kaštelionas Kristoforas Duninas (Krzystof Dunin). Architektas – Jonas Mykolas Linkas (Jan Michał Link). Bažnyčia nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, po 1951 m. tapo sandėliu.
Raimondas Paknys, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia (Kaunas, 2012) | Lenkijos ir Lietuvos valdovas (1440/1447–1492) Kazimieras Jogailaitis 1468 m. Kaune fundavo bernardinų vienuolyną. Prie jo XV ir XVI a. sandūroje vaivadijos didikų lėšomis iškilo gotikinė Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. 1950 m. ji paversta vaistų sandėliu. 2005 m. bažnyčia grąžinta pranciškonams, 2009 m. pradėta rekonstruoti.
Raimondas Paknys, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia (Kaunas, 2012) | Lenkijos ir Lietuvos valdovas (1440/1447–1492) Kazimieras Jogailaitis 1468 m. Kaune fundavo bernardinų vienuolyną. Prie jo XV ir XVI a. sandūroje vaivadijos didikų lėšomis iškilo gotikinė Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. 1950 m. ji paversta vaistų sandėliu. 2005 m. bažnyčia grąžinta pranciškonams, 2009 m. pradėta rekonstruoti.
Raimondas Paknys, Ostrogiškių pilis. Stare Selas / Старе Село / Stare Sioło / Stare Selo (Ukraina, Lvovo sr., 2018) | Nuo pirmojo paminėjimo 1454 m. Stare Selas priklausė Lenkijai, po Pirmojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1772) prijungtas prie Austrijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, 1939 m. okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Mūrinę Ostrogiškių pilaitę renesanso stiliumi 1654 m. perstatė, išplėtė ir pavertė rezidencine pilimi su arsenalu kunigaikštis Vladislovas Dominykas Zaslavskis-Ostrogiškis (Władysław Dominik Zasławski-Ostrogski). Pilį vėliau valdė Seniavskiai, kunigaikščiai Čartoriskiai, Potockiai. Pastarieji pilį pavertė pramonės įmonių konglomeratu ir valdė iki 1939 metų. Vėliau pilis apleista. Tai viena didžiausių pilių Ukrainoje. Architektas Ambrozijus Nutklausas Nuolankusis (Ambroży Nutclauss Przychylny). Išliko didingos gynybinės sienos, keli bokštai, renesansiniai atikai.
Raimondas Paknys, Ostrogiškių pilis. Stare Selas / Старе Село / Stare Sioło / Stare Selo (Ukraina, Lvovo sr., 2018) | Nuo pirmojo paminėjimo 1454 m. Stare Selas priklausė Lenkijai, po Pirmojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1772) prijungtas prie Austrijos, tarpukariu priklausė Lenkijai, 1939 m. okupuotas Sovietų Sąjungos, nuo 1991 m. priklauso Ukrainai. Mūrinę Ostrogiškių pilaitę renesanso stiliumi 1654 m. perstatė, išplėtė ir pavertė rezidencine pilimi su arsenalu kunigaikštis Vladislovas Dominykas Zaslavskis-Ostrogiškis (Władysław Dominik Zasławski-Ostrogski). Pilį vėliau valdė Seniavskiai, kunigaikščiai Čartoriskiai, Potockiai. Pastarieji pilį pavertė pramonės įmonių konglomeratu ir valdė iki 1939 metų. Vėliau pilis apleista. Tai viena didžiausių pilių Ukrainoje. Architektas Ambrozijus Nutklausas Nuolankusis (Ambroży Nutclauss Przychylny). Išliko didingos gynybinės sienos, keli bokštai, renesansiniai atikai.
Kristina Pipiraitė

Globalizacijos šviesoje

Klauso Leo Richterio fotografijos paroda „Bajorai“

Vasara buvo gausi fotografijos parodų. Viena jų – Vilniaus fotografijos galerijoje eksponuota jauno austrų kilmės fotografo Klauso Leo Richterio „Bajorai“, dabar persikėlusi į kultūros sostine tituluotą Rokiškį. Ji bus atvira lankytojams Rokiškio krašto muziejuje iki rugpjūčio pabaigos.
 
Menininkas, baigęs „Ostkreuz“ fotografijos mokyklą Berlyne, prieš dvejus metus apsigyveno Bajoruose (Rokiškio raj.). Šio kaimo kasdienybė, žmonės ir jų istorijos tapo jo eseistinės etnografijos analizės objektu. Ši paroda – Richterio Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijų meno magistro baigiamasis darbas ir trečiasis jo socialinės fotografijos projektas. Jame autorius meistriškai įgyvendino kritiko Johno Bergerno mintį, kad siekiant fotografiją įtraukti į socialinę-politinę atmintį fotografas privalo visiškai įsitraukti ir susitelkti į fotografuojamos kasdienybės scenų dalyvius ir jų gyvenimus, ką jis ir daro tapdamas šios mažos, marginalios ir kartu kiekvienam Lietuvos kaimeliui būdingos bendruomenės nariu.

Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė

Tarp tapybos ir tarnybos

Petro Stausko (1919–2003) šimtmečiui

Kiekvienos kartos meno skaitymo būdai kinta, o laiko perspektyva suteikia daugiau galimybių kalbėti apie asmens pasirinkimus sistemoje ir į gerai pažįstamus dalykus pažvelgti kitomis akimis. 100-osios gimimo metinės – standartinė, bet labai svari ir iškilminga proga kalbėti apie vieną įsimintiniausių XX a. antros pusės Kauno meno pasaulio atstovų, ilgametį M.K. Čiurlionio muziejaus direktorių Petrą Stauską, jo kūrybą ir vadovavimo muziejui epochą.  

Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas, Gario lagerio Sevurallag kalinys. 1943 m. Iš baudžiamosios bylos, LYA
Petras Stauskas, Gario lagerio Sevurallag kalinys. 1943 m. Iš baudžiamosios bylos, LYA
Petras Stauskas su Raisa Gorbočiova prie M.K. Čiurlionio paveikslų 1980 07 14. A. Žukausko nuotr. A. Stauskienės archyvas
Petras Stauskas su Raisa Gorbočiova prie M.K. Čiurlionio paveikslų 1980 07 14. A. Žukausko nuotr. A. Stauskienės archyvas
Petras Stauskas, Alėja Pažaislyje. 1968 m. ČDM
Petras Stauskas, Alėja Pažaislyje. 1968 m. ČDM
Petras Stauskas, Aukštaitijos peizažas. Antazavė. 1973 m. ČDM
Petras Stauskas, Aukštaitijos peizažas. Antazavė. 1973 m. ČDM
Petras Stauskas, Vaikai. 1969 m. ČDM
Petras Stauskas, Vaikai. 1969 m. ČDM
Petras Stauskas, Kauno panorama. 1982 m. ČDM
Petras Stauskas, Kauno panorama. 1982 m. ČDM
Aistė Kisarauskaitė

Dešimtojo dešimtmečio kontekstai

Ievos Mediodios paroda „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Vilniaus rotušėje

 

Vis tas dejá vu, lydintis kai kurias parodas, ypač retrospektyvas, nukeliantis į sovietinius Dailės parodų rūmus. Tik ne Paulinos Eglės Pukytės retrospektyva „Kažkas yra“, vykusi VDA parodų salėse „Titanikas“ paskutinėmis 2018 m. dienomis, kuruota menotyrininkės Laimos Kreivytės kartu su autore (kuri yra taip pat aktyvi meno kritikos lauko dalyvė ir 2017 m. Kauno bienalės kuratorė). Paroda anąkart netapo tiesiog kūrybinio sandėliuko ekspozicija, o kūrybą įkontekstino, aktualizavo kiek primirštus ar nuo nūdienos tolimesniuose laiko taškuose atsidūrusius kūrinius, sukūrė nuoseklų parodos naratyvą. Ievos Mediodios parodos „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Rotušėje retrospektyva nepavadinsi, nes ir tam skirta salė nedidelė, darbų ne tiek daug, nors ekspozicija apima beveik visą menininkės kūrybinį laikotarpį nuo 1992 iki dabar, bet būtent čia veikiama pagal senąją (reprezentavimo) parodų kuravimo tradiciją – tiesiog iškabinti ant sienų darbai palieka žiūrovą (ypač mažiau žinantį ar jaunesnį) klaidžioti vaizduose, nesuteikiant jokios informacijos apie laiko ar net žemyno kontekstą. O gaila, nes čia buvo galima kurti reklamines odes, atverti istorinius rakursus ar tiesiog suteikti daug informacinio malonumo.

Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Linas Bliškevičius

Atleiskit už visa tai

Apie išgyvenimus parodoje „Mūsų asmenukė“ MO muziejuje

 

Menininką galima suvokti kaip jaunuolį, kuris įsimylėjo savo mentalinį atvaizdą vandenyje ir panoro jį įamžinti, kad ne jis vienas galėtų pasidžiaugti jo dailumu. Sodri to išraiška yra autoportretas, selfis ar tiesiog kūrinys. Tačiau kodėl jaunam žmogui to prisireikia? Gal visuomenė kelia per aukštus reikalavimus, sureikšmina klaidas ir šiaip visuomet nepatenkinta, todėl reikia priešintis kuriant savo tikrovę? Ar aš darau tą patį? Ir apskritai, kam viso to reikia? Iškart ir meldžiu atleidimo už šią dėmesio nevertą tiradą, o menininkus tik skatinu toliau užsiimti ta pačia veikla, kuria jie dėl pašaukimo užsiima.

„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Laikinose formose – amžini dalykai

Paroda „Sekcija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose

Sekcijos dabar dažnai linksniuojamos parodų koncepcijose: pernai namų galerijoje „Trivium“ veikė paroda „Sekcija“, o KKKC Parodų rūmų fojė interjere lankytojus dabar pasitinka autentiški sovietinius laikus menantys svetainės baldai. Tačiau Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio meno festivalio „Faktas-Forma“ įvadinė paroda „Sekcija“ (kuratoriai Saulius Bertulis ir Danius Drulys) kalba ne tik apie baldą, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio, bet apie meno organizacijų vidinį skirstymą sekcijomis – parodoje dalyvauja LDS skulptorių, bet ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais.

Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m.  Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 91  >>> Archyvas