7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Agnė Narušytė

Pagauk bangą arba grybautojų televizorius

Paroda, darbuotojų balsais pasakojanti apie Kauno radijo gamyklą

„Čia tikrai esama kažkokios mistikos su ta mūsų bažnyčia – joje gamykla prasidėjo, o ją grąžinus baigėsi“, – sako buvęs Kauno radijo gamyklos darbuotojas Algirdas Kepežinskas. 1993 m. jo įkurta radijo stotis „Tau“ 102,9 FM bangomis šį vėlyvą rudenį žadėjo transliuoti buvusių darbuotojų pasakojimus. Tai – parodos „Banga: Žmonių balsų kanalas“ Kauno paveikslų galerijoje dalis. Kuratorė Auksė Petrulienė, M.K. Čiurlionio muziejuje įsteigusi bendruomenių platformą, šitaip tęsia savo „Mažąsias istorijas“ apie Kauno pramonę, kurios nebeliko.

Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Paminklinės mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketas. 1932–1933 arba 1943–1944 m. A. Narušytės nuotr.
Paminklinės mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketas. 1932–1933 arba 1943–1944 m. A. Narušytės nuotr.
Kauno radijo gamykloje pagamintos radiolos ir magnetolos, pirmoji iš kairės – radiola „Daina“. 1958 m. A. Narušytės nuotr.
Kauno radijo gamykloje pagamintos radiolos ir magnetolos, pirmoji iš kairės – radiola „Daina“. 1958 m. A. Narušytės nuotr.
Radinys konversijai ruošiamo pastato Žemaičių gatvėje kieme. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Radinys konversijai ruošiamo pastato Žemaičių gatvėje kieme. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Parodos vaizdas. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
„Šilelis – 401“. Autoriai: vyr. konstruktorius Antanas Žilius, konstruktorių sekretoriaus viršininkas R. Giedraitis, R. Bagdonas, inžinierius konstruktorius Valentinas Kepežinskas, dailininkė konstruktorė V. D. Balčiūnienė, L. Trakūnienė. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
„Šilelis – 401“. Autoriai: vyr. konstruktorius Antanas Žilius, konstruktorių sekretoriaus viršininkas R. Giedraitis, R. Bagdonas, inžinierius konstruktorius Valentinas Kepežinskas, dailininkė konstruktorė V. D. Balčiūnienė, L. Trakūnienė. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
Televizoriaus vidus. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
Televizoriaus vidus. 2021 m. A. Narušytės nuotr.
D. Petrulio fotografijoje – Kauno radijo gamyklos pastato Žemaičių gatvėje vaizdas prieš konversiją. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
D. Petrulio fotografijoje – Kauno radijo gamyklos pastato Žemaičių gatvėje vaizdas prieš konversiją. 2020 m. A. Narušytės nuotr.
Viltė Visockaitė

Pilvas, upė ir tarpekliai

Elenos Antanavičiūtės tapybos paroda „Kūne“ Pamėnkalnio galerijoje

Vaizduodama kūną, Elena Antanavičiūtė siekia išreikšti savo vidinę tikrovę. Tačiau kokia gi ta tikrovė? Kokios patirtys ir kaip jos pristatomos? Kultūros leidinyje „Šiaurės Atėnai“ kartu su parodos atidarymu pasirodė ir menininkės parašytas tekstas „Nutapyk, gerai atrodo“, kuriame braižomas kūniškų patirčių ir mąstymo žemėlapis. Būtent šis potyrių tinklelis, užmestas ant paveikslų, būtų galėjęs įkontekstinti ir įveiklinti parodą. Ypač prisimenant, kad 2020 m. Jaunojo tapytojo konkursą laimėjusi Antanavičiūtė savo kūrinius pristatė kartu su pasakojimu apie dalyvavimą performanse „Saulė ir jūra“ Venecijos bienalėje. Todėl mano tekstas taps tarsi jungiamuoju tiltu tarp menininkės patirčių pasakojimo ir jos paveikslų.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Elena Antanavičiūtė, Pagurklis. 2021 m.
Elena Antanavičiūtė, Pagurklis. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Elena Antanavičiūtė, Peizažas. 2021 m.
Elena Antanavičiūtė, Peizažas. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Elena Antanavičiūtė, Ant grindų. 2021 m.
Elena Antanavičiūtė, Ant grindų. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Laima Laučkaitė

Iš kito Vilniaus laiko

Paroda „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869–1927“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Ar pastebėjot, kad NDG ekspozicijoje, XX a. pradžios dailės salėje, įspūdingiausias, didžiausias paveikslas yra „Priemiesčio vaikai“ (1917)? Mano mėgstamiausias. Jį nutapė dailininkas neįmanoma ištarti pavarde: Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius (1869–1927). Pagal tapybos meistriškumą lygiavertis Ferdinandui Ruščicui, pagal to meto vilniečių liudijimus jį pranokęs savo inteligentiškumu. Kitaip nei Ruščicas, nesukūrė savo mito, liko pamirštas: iki šiol nebuvo jo parodų nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, neišleista jokia jo kūrybos monografija.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Damos portretas (Lucyna Messal)“. 1911 m. Privati kolekcija
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Damos portretas (Lucyna Messal)“. 1911 m. Privati kolekcija
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Moters portretas kraštovaizdžio fone (Auksinė ponia)“. Poznanės nacionalinis muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Moters portretas kraštovaizdžio fone (Auksinė ponia)“. Poznanės nacionalinis muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Priemiesčio vaikai (Badas Vilniuje)“. 1917 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Priemiesčio vaikai (Badas Vilniuje)“. 1917 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Užvažiuojamojo namo kiemas“. 1926 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Užvažiuojamojo namo kiemas“. 1926 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Kelyje“. 1902 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Kelyje“. 1902 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Arklio bandymas“. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Arklio bandymas“. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Vilniaus gatvelė. Prasilenkiantys vežimai“. 1897 m. Nacionalinis muziejus, Varšuva
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Vilniaus gatvelė. Prasilenkiantys vežimai“. 1897 m. Nacionalinis muziejus, Varšuva
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Laikraščių pardavėjas“. 1916 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, „Laikraščių pardavėjas“. 1916 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Aistė Kisarauskaitė

Ir atėjo medžių kariauna

Mintys po Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“

Apgailėdama, kad nepasirodė jokia išsamesnė menotyrinė Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“ apžvalga (kuratorė Jurgita Ludavičienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejus) ir kad parodą pamačiau beveik paskutinę dieną prieš uždarant, bandysiu nors kiek užpildyti šią spragą.

Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Scenarijus ant stalo

Arba kuratorystės svarba pasakojant Ievos Naginskaitės istoriją

Prieš Vėlines, spalio 28 d., Vilniuje teko apsilankyti keturių parodų atidarymuose. Žiūrovus pakvietė Vilniaus paveikslų galerija su lenkų kuratorės Elizos Ptaszyńskos kuruojama pirmąja išsamesne Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) paroda, jaunosios kartos tapytojos Vitos Opolskytės (g. 1992) personalinė paroda (pristatė „The Rooster Gallery“), galerijoje „Arka“ atidaryta XII tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Vizitinė kortelė“ (ir tekstilės menininkės Indrės Biekšaitės paroda „Ei“) bei dvinarė labai mažai žinomos dailininkės Ievos Naginskaitės (1921–2012) kūrybos retrospektyva „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51).

Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Jolita Liškevičienė parodoje „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje. Autorės nuotr.
Jolita Liškevičienė parodoje „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje fragmentas. Autorės nuotr.
Erika Grigoravičienė

Kirvarpos pavyzdžiu

Birutės Zokaitytės medžio raižinių paroda „Aštrūs objektai“ Vilniaus rotušėje

„(...) tyrinėdama Birutės estampus, neretai patenku į sunkiai nusakomą būseną – savotišką transą, kai jos sukurti vaizdai ir vizijos, mįslingi pasakojimai nukelia mane į kitokią erdvę. Tuomet pasijuntu lyg būčiau grįžusi į praeitį, kai sėdėdama savo senelių namo palėpėje vartydavau šimto metų senumo knygas, anatomijos atlasus, kelionių aprašymus, dar senesnius viso pasaulio herbarijus, sveikatinimo, vaikų auginimo patarimų knygas arba senus žurnalus, kuriuose labai patraukliai atrodydavo senos litografijos bei blankios nuotraukos. Būdavo ten ir senų fotografijų albumų (naujesni stovėdavo kambarių etažerėse), ir aš stebėdavausi tais vaizdais „vietų, kuriose nebuvau ir nebūsiu.

Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Birutės Zokaitytės parodos „Aštrūs objektai“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Linas Bliškevičius

Nekąsiu

Vitos Opolskytės parodą „Bite Me“ pristato „The Rooster Gallery“

Šiuo metu galima pastebėti išryškėjusią tendenciją vis daugiau dėmesio teikti parodų architektūrai, erdvės žaismei, meno kūrinio pristatymo scenografijai. Parodoms suteikiamas veidas jas pačias paverčia kone autonomišku meno kūriniu. Pavyzdys – Vitos Opolskytės tapybos paroda „Bite Me“ galerijoje „The Rooster Gallery“. Taip, mes su šia tapytoja kartais einame alaus, tačiau iš karto noriu pabrėžti, kad man ir mano „objektyvumui“ tai įtakos nedaro, nes visuomet sau kartoju seniai mirusio mąstytojo žodžius – „draugai svarbu, bet tiesa svarbesnė“. Šiuo atveju tiesa maloni, nes vos užėjęs į ekspozicinę erdvę nudžiungi ne vien dėl to, kad Šv. Brunono gatvėje šiuo metu įsikūrusioje galerijoje tamsiu paros metu negavai per galvą kaip pats šventasis, bet ir todėl, kad tave kaip kokį šv. Sebastijoną iškart perveria kokybės ir profesionalumo strėlės, nors skaičiusiems menininkės kūrybinę biografiją tai neturėtų kelti nuostabos.

Vita Opolskytė, „Sakyk mano vardą“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Sakyk mano vardą“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Tariamasis narcizas“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Tariamasis narcizas“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Ką pasakytų Liudvikas Strolis?

Vilniaus keramikų sekcijos paroda „Archyvas“ Šv. Jono galerijoje

Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus keramikų sekcijos paroda „Archyvas“, skirta profesionaliosios keramikos 90-mečiui, kviečia pakeliauti laiku. Į kelionę išsiruošė septyniasdešimt šeši skirtingų kartų keramikai, kurių darbai eksponuojami labai neįprastai: išdėlioti ant kelioninių lagaminų, tamsių lentynų, dėžių, aprūdijusių vežimėlių ir metalinių statinių.

Keramikos parodos „Archyvas“ fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos parodos „Archyvas“ fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Nora Blaževičiūtė. Mano draugė. 2002 m. Molis, glazūros, metalas, h 35 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Nora Blaževičiūtė. Mano draugė. 2002 m. Molis, glazūros, metalas, h 35 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Kristina Karkaitė-Mazūrienė. Objektas. 1993 m. Spalvota molio masė. A.Šemberaitės nuotr.
Kristina Karkaitė-Mazūrienė. Objektas. 1993 m. Spalvota molio masė. A.Šemberaitės nuotr.
Keramikos ekspozicija „Archyvas“. Pirmame plane – Ona Petkevičiūtė, Šimtas viena nužydėjusi aguona. 2013 m. Molis, spalvotos matinės glazūros, h 6–13 cm, 1040 Cº degimas. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos ekspozicija „Archyvas“. Pirmame plane – Ona Petkevičiūtė, Šimtas viena nužydėjusi aguona. 2013 m. Molis, spalvotos matinės glazūros, h 6–13 cm, 1040 Cº degimas. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos paroda „Archyvas“. A. Grigalaičio nuotr.
Keramikos paroda „Archyvas“. A. Grigalaičio nuotr.
Agnė Šemberaitė. Gyveno kartą... 2011m. Molis, glazūra, pigmentas, redukcinis degimas, 1030 Cº. A. Grigalaičio nuotr.
Agnė Šemberaitė. Gyveno kartą... 2011m. Molis, glazūra, pigmentas, redukcinis degimas, 1030 Cº. A. Grigalaičio nuotr.
Sigita Lukošiūnienė. Mano klasė. 2013 m; antrame plane – Aldona Šaltenienė, Žaidimas. 1982 m. A. Grigalaičio nuotr.
Sigita Lukošiūnienė. Mano klasė. 2013 m; antrame plane – Aldona Šaltenienė, Žaidimas. 1982 m. A. Grigalaičio nuotr.
Edita Jakubonytė-Kybartienė. Pavasaris. 2017 m. Šamotas, redukcinis degimas, h 43 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Edita Jakubonytė-Kybartienė. Pavasaris. 2017 m. Šamotas, redukcinis degimas, h 43 cm. A. Grigalaičio nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Kas (ne)būdinga

Tauro Kensmino paroda „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“

Gal dėl rudeninio pojūčių atbukimo, tačiau jaunosios kartos skulptoriaus Tauro Kensmino personalinė paroda „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ (Totorių g. 5, Vilnius) nepasirodė pernelyg suaktyvinanti jusles – ji atrodo veikiau sudaryta it galvosūkis: keistai ir mįslingai. Vaikštant po kompaktiškas galerijos erdves siekis susitelkti į kūrinius virsta neužtikrintumu, prie to prisideda ir eksponatų įvairovė: dvimačiai, trimačiai, šviečiantys ar tiesiog rasti nežinia kur. Šis įvairumas yra lyg labirintas, kuris ir rodo, ir slepia kelią. Kai ekspozicija į sensorinius žiūrovo įspūdžius per daug nesitaiko, mėginti užčiuopti parodos esmę tenka racionaliai, pirmiausia galvojant apie medžiagų imanentines savybes, gal jos pasiūlys, kaip pabaigti sakinį: „Paroda yra apie...“.

Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Tauro Kensmino parodos „Kritinė riba“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. Aut. nuotr.
Linas Bliškevičius

Menoplova

Ar įmanomi etiški pasirinkimai kultūroje?

2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose farmacijos kompanija „Purdue Pharma“ ir šios įmonės savininkai – 8 garsios Sacklerių šeimos nariai – susilaukė didžiulio masto ieškinio dėl savo pačių godumo nulemtų sprendimų, kurie sukėlė tai, kas JAV žinoma kaip „opioidų epidemija“. Legalaus narkotiko – stipraus nuskausminamojo vaisto „OxyContin“ – gaminimo ir platinimo veiksmai sąlygojo kasdienes žmonių mirtis, ištisų bendruomenių ar net miestų degradaciją. 2020 metais kompanija dalinai pripažino savo kaltę – priešingai nei buvo teigiama valstybinėms kontrolės tarnyboms, nebuvo imtasi jokių priemonių, siekiant užkirsti kelią šio opioido patekimui į juodąją rinką, taip pat kontroliuojančiosioms institucijoms buvo teikiama klaidinga informacija, siekiant padidinti kompanijos gamybos kvotas. Pripažinta ir tai, kad mokėta medicininių įrašų sistemas tvarkančiai įmonei, norint efektyviau skleisti informaciją gydytojams ir skatinti juos išrašyti minėtus opiodus.

Asociatyvinis memas
Asociatyvinis memas
  PUSLAPIS IŠ 117  >>> Archyvas