7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Monika Krikštopaitytė

Su triksterio komponentais

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu

Su garbiu pašnekovu susitikome gegužės 18 d. – Tarptautinę muziejų dieną. Iškart buvo aišku, kad visko, kas svarbu ir įdomu, aptarti nespėsime, tad telkėmės į svarbiausius, per kiek daugiau nei metus vadovavimo nuveiktus darbus ir aktualijas.

Arūnas Gelūnas. G. Grigėnaitės nuotr.
Arūnas Gelūnas. G. Grigėnaitės nuotr.
Arūnas Gelūnas ir Vladimiras Tarasovas. G. Grigėnaitės nuotr.
Arūnas Gelūnas ir Vladimiras Tarasovas. G. Grigėnaitės nuotr.
Arūnas Gelūnas, Michael Rakowitz, Kęstutis Kuizinas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Arūnas Gelūnas, Michael Rakowitz, Kęstutis Kuizinas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Arūnas Gelūnas su pirmokais parodoje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Arūnas Gelūnas su pirmokais parodoje. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Architektūra: Petras Išora ir Ona Lozuraitytė, maketą pagamino: Monika Dvarionaitė ir Evelina Vasiliauskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Architektūra: Petras Išora ir Ona Lozuraitytė, maketą pagamino: Monika Dvarionaitė ir Evelina Vasiliauskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Aistė Paulina Virbickaitė

Tariamas lengvumas

Mindaugo Navako paroda „Porcelianas“ galerijoje (AV17)

 

Galerijoje (AV17) veikia Mindaugo Navako paroda „Porcelianas“. Ji atsidarė iškart po griežto karantino, tačiau tai tik aplinkybių sutapimas – tiesiogiai su pandemija ji neturi nieko bendro. Bet laikas itin tinkamas. Ši paroda – vitaminas po visuotinės karantininės racionalizacijos, paklusimo nurodymams ir kaukėtų veidų gatvėse monotonijos.


Asmeniškai aš Navako kūrybą kaip vitaminus vartoju jau senokai. Mat begyvenant vis pasitaiko užklimpti ar įsisukti į abejonių ir baimių ratą. Tuomet labai reikia ko nors, kas pasakytų: jei jau sugalvojai, tai eik dabar ir padaryk. Būtent taip ne kartą yra suveikę Navako darbai. Pavyzdžiui, „Kablys“ ant buvusių Geležinkeliečių rūmų: šmaikštus pafantazavimas fotomanipuliacijoje, galiausiai tapęs tikru geležiniu kabliu pastato fasade – be jokio tikslo ar svarbios žinios. Kadangi be keistų idėjų sustoja tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenimas, manau, tai yra svarbiausias paminklas Vilniaus mieste, paminklas keistoms ir neįvykdomoms, bet vis tiek įgyvendintoms idėjoms.

Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Vidiniai demonai ir kitos prasmės

Keramikos parodos Vilniuje

Po ilgesnės pertraukos duris atveriančios dailės galerijos pradžiugino keramikos meno mėgėjus. Į Onos Grigaitės parodą „Saulėlydis“ balandžio paskutinėmis dienomis pakvietė „Artifex“ galerija, o Šv. Jono gatvės galerijoje nuo gegužės 14 d. pristatytos Gvido Raudoniaus ir Laimos Bazienės keramikos parodos. Visi trys autoriai labai skirtingi, todėl atsirado galimybė palyginti nevienodos gyvenimiškos patirties ir mąstysenos menininkų kūrybą.

„Artifex“ galerijoje iškart patenki į Onos Grigaitės pasaulį, kurį apibūdintum kaip labai emocingą, grįstą naratyvu, prasminėmis potekstėmis, rafinuotu, kone atvirukišku dailumu, slepiančiu gilesnę autorę dominančio reiškinio prasmę. Kiekvienas Grigaitės viešas pasirodymas – jau įvykis. Prieš kelerius metus po ilgesnės tylos ji su trenksmu grįžo į meninį gyvenimą siužetinėmis ekspozicijomis, aprėpiančiomis visą galerijų erdvę. Žaisminga lietuviškų politinių realijų refleksija („Eskizas politiniam trileriui: mūsų miške nieko naujo“) 2016 m. galerijoje „Artifex“, po metų galerijoje „Akademija“ – aukos prasmės (gal dviprasmybės) interpretacija („Paaukota?“).

Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Onos Grigaitės parodos „Saulėlydis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Gvido Raudoniaus dirbtuvėje. Ruošiantis parodai.
Gvido Raudoniaus dirbtuvėje. Ruošiantis parodai.
Gvidas Raudonius, „Apjuostas“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Gvidas Raudonius, „Apjuostas“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Mintis su daug galvų

Dar kartą apie parodą Šiuolaikinio meno centre

Pasaulį gerai apibūdina garsus politikas Donaldas Rumsfeldas. Viena jo politinio gyvenimo formulė, atsispindėjusi ir jo autobiografinės knygos „Žinomi ir nežinomi: memuarai“ (2012) pavadinime, skamba taip: „Ataskaitos, sakančios, jog kažkas neįvyko, mane visuomet domino, nes, kaip mes žinome, yra žinomi žinomieji; yra mums žinomi dalykai, apie kuriuos mes žinome. Mes taip pat žinome apie dalykus, kurių mes nežinome; kitaip tariant, mes žinome, kad yra dalykų, kurių mes nežinome

Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Matymo deficitas

Apie muziejaus lankymą su kaukėmis

Lietuvos dailės muziejaus, kuris ne taip seniai tapo Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, padalinyje prie Vilnelės ir Neries santakos (Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje) veikia paroda „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“, kurią savo vaikui anonsavau kaip „einam pažiūrėti lobių“. Iškart sutiko ir nenusivylė. Muziejaus rimtis kaip kontrastas iš karantino išsiplėšusioms parko minioms sukaustė paslaptimi, mus pasitiko kariškiai. Galima buvo pasijusti it pasienyje, tik pareigūnai pasirodė šventiškai malonūs. Nors jų akys šypsojosi, vis tiek visus vertė pasitempti. Iš svilinančio sekmadienio pakliuvome į tamsą, kur atskiruose langeliuose žėri auksas.

Antgalis su vyriausio skitų dievo Papajaus figūrėle. IV a. pr. Kr. Skitų kultūra. Nikopolis, Dniepropetrovsko sr. T. Kapočiaus nuotr.
Antgalis su vyriausio skitų dievo Papajaus figūrėle. IV a. pr. Kr. Skitų kultūra. Nikopolis, Dniepropetrovsko sr. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Delfino pavidalo fibula. I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Sarmatų kultūra. Nohaičyno pilkapis prie Červonės k., Kryme. T. Kapočiaus nuotr.
Delfino pavidalo fibula. I a. pr. Kr. – I a. po Kr. Sarmatų kultūra. Nohaičyno pilkapis prie Červonės k., Kryme. T. Kapočiaus nuotr.
Kardas su paauksuotomis rankena ir makštimi. IV a. pr. Kr. antroji pusė. Skitų kultūra. Pilkapis prie Didžiosios Bilozerkos k., Zaporožės sr. T. Kapočius nuotr.
Kardas su paauksuotomis rankena ir makštimi. IV a. pr. Kr. antroji pusė. Skitų kultūra. Pilkapis prie Didžiosios Bilozerkos k., Zaporožės sr. T. Kapočius nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Vyrų ir žirgų figūrėlės. VI–VII a. Antai. Iš lobio, rasto prie Martynivkos k., Čerkasų sr. T. Kapočiaus nuotr.
Vyrų ir žirgų figūrėlės. VI–VII a. Antai. Iš lobio, rasto prie Martynivkos k., Čerkasų sr. T. Kapočiaus nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Savi

Klaipėdos atvejis

Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius (Klaipėdos galerija) gegužės mėnesį socialinių tinklų platformose pristato virtualią savo narių parodą „(SAVI)izoliacija“. Karantino metu įprastą rutiną pakeitė socialinis atsitolinimas, izoliacija, įvairūs ribojimai, iki nulio susitraukęs viešasis gyvenimas ir nerimas dėl ateities. Mokslininkai teigia, kad net ir geriausiu atveju persirgti teks didžiajai daliai visuomenės, o perkamiausių knygų sąrašuose dabar karaliauja A. Camus romanas „Maras“... Gyvenimas vis dėlto eina į priekį, o menininkai nesiliauja kūrę. Įkvėpti nuo jūros atneštos pavasario gaivos, Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys kūrėjai (Dalia Čistovaitė, Toma Šlimaitė, Gražina Eimanavičiūtė, Daiva Ložytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Saulė Želnytė ir Algirdas Bosas) nusprendė praverti savo izoliacijos duris ir bent virtualiai pasidalinti keistojo laiko kūriniais.

Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Toma Šlimaitė, kūrinys iš koliažo ciklo „Vaikai iš Marso ar...“ Nr. 10. 2016 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Saulė Želnytė, „Užsisklendęs“. 2018 m.
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Aušra Mačiulaitienė, „Už“
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Dalia Čistovaitė, „Piligrimai“ . 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Aurimas Anusas, „Ten, kur širdis“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Gražina Eimanavičiūtė, „Palangos vėjai“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Algirdas Bosas, „Covid-19“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
Neringa Poškutė-Jukumienė, kūrinys iš serijos „Vokai ir popieriai“. 2020 m.
Linas Bliškevičius

Teletabių valanda

Apie Kazimiero Brazdžiūno paveikslą „Oh my god!“

Krykštaujanti ryto saulytė, skaisčiai mėlynomis akimis pažvelgianti į tik pabudusį ryškiai žalią lauką ir į ją atsisukančias, užsimiegojusias gėlytes. Besisukančio gamtamylio vėjo malūnėlio fone teletabius budina malonios pasaulio dvasios balsas: „Iš tolybių, už kalnų, paskubėkit, bus smagu.“ Iš žemės išlendantis garsiakalbis praneša gerąją naujieną – atėjo „Teletabių valanda“.

Kazimieras Brazdžiūnas, „Oh my god!“ (2018)
Kazimieras Brazdžiūnas, „Oh my god!“ (2018)
Ingrida Korsakaitė

Paskutinis laiškas

In memoriam Andrzej Strumiłło (1927–2020)

Prieš pat šv. Velykas mus pasiekė skaudi žinia – mirė žymus Lenkijos menininkas Andrzejus Strumiłło, nuėjęs ilgą ir kūrybingą gyvenimo kelią. Jis gimė 1927 m. Vilniuje, vaikystę praleido prie Žeimenos upės, Švenčionyse ar jų apylinkėse, iš kur buvo kilusi jo motina. Kurį laiką gyveno Vilniuje netoli Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Gimtojo krašto vaizdai, gamta ir architektūra ugdė jausminį estetinį vaiko santykį su tikrove, išsaugotą iki žilos senatvės. Vėliau jo daugiabriaunį meninį pasaulėvaizdį formavo ir daugybė kitų pasaulinės kultūros veiksnių.

Aleksandra Jacovskytė, Andrzej Strumiłło savo parodoje Vlado Vildžiūno galerijoje. 2019 liepos 13 d.
Aleksandra Jacovskytė, Andrzej Strumiłło savo parodoje Vlado Vildžiūno galerijoje. 2019 liepos 13 d.
Kristina Pipiraitė

Grynas niekis

Birutės Stulgaitės „Erdvės kontūrai“ galerijoje „The Room“

Kiekvienas pasaulio menininkas savaip mato baltą drobę, darbo stalą, metalo gabalą ar popieriaus lapą, turi savo individualų kūrybos stilių. Tačiau turbūt visiems reikia ilgesnio ar trumpesnio „inkubacinio“ laikotarpio – laiko su savimi, kai apmąstoma idėja. Birutės Stulgaitės per kelis dešimtmečius susikaupusių piešinių paroda – tai unikali ir retai pasitaikanti proga stebėti dailininkės kūrybos vyksmą. Piešiniai tarytum išduoda žiūrovui magišką, dažniausiai už uždarų durų vykstantį kūrybos procesą. Tad paroda yra ne apie rezultatą, o apie tai, kas dar turi įgauti formą.

Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.

Perkrovimas

Apie nuotolinio mokymo ypatumus ir virtualias patirtis

Gyvenimas sustojo, bet mokytojai dirba toliau. Norėjome sužinoti, kaip sekasi menininkėms ir menotyrininkėms, dėstančioms meno mokyklose per karantiną. Apie darbą ir kūrybą ypatingomis sąlygomis kalbasi menininkės Kristina Inčiūraitė (dirba Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje) ir Marija Šnipaitė (dirba Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje), dailėtyrininkė Rita Mikučionytė (dirba Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje).

Kristina Inčiūraitė, „Žalioji kultūra“. 2019 m. Meninė dokumentika, skirta laidų ciklui „Indivizijos“
Kristina Inčiūraitė, „Žalioji kultūra“. 2019 m. Meninė dokumentika, skirta laidų ciklui „Indivizijos“
Kristina Inčiūraitė, „Žalioji kultūra“. 2019 m. Meninė dokumentika, skirta laidų ciklui „Indivizijos“
Kristina Inčiūraitė, „Žalioji kultūra“. 2019 m. Meninė dokumentika, skirta laidų ciklui „Indivizijos“
Kristina Inčiūraitė, „Žalioji kultūra“. 2019 m. Meninė dokumentika, skirta laidų ciklui „Indivizijos“
Kristina Inčiūraitė, „Žalioji kultūra“. 2019 m. Meninė dokumentika, skirta laidų ciklui „Indivizijos“
Kristina Inčiūraitė, kadras iš eksperimentinio filmo „Limbo“. 2018 m.
Kristina Inčiūraitė, kadras iš eksperimentinio filmo „Limbo“. 2018 m.
Kristina Inčiūraitė, kadras iš eksperimentinio filmo „Limbo“. 2018 m.
Kristina Inčiūraitė, kadras iš eksperimentinio filmo „Limbo“. 2018 m.
Marija Šnipaitė „Diena po dienos“. 2018 m.
Marija Šnipaitė „Diena po dienos“. 2018 m.
Marija Šnipaitė „Visai šalia“. 2019 m.
Marija Šnipaitė „Visai šalia“. 2019 m.
  PUSLAPIS IŠ 100  >>> Archyvas