7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Lijana Šatavičiūtė

Laiko tėkmės jausmas

Grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Tekstilininkių grupės „Baltos kandys“ retrospektyva „Tėkmė“, skirta bendros veiklos 20-mečiui, kviečia panirti į tekančio laiko būseną. Parodos architektai (latviai Davis Licitis, Martins Blanks, Krists Zankovskis), atsižvelgdami į menininkių pageidavimus, ekspoziciją inscenizavo taip, kad pagrindiniai akcentai būtų gamta ir laiko bei erdvės kaita. Grublėtas uolas primenantis glamžytas baltas popierius pasikartoja visoje salės erdvėje: dengia pusryčių stalą, salės langų angas ir kinetinės instaliacijos „Suktinis“ palapinės išorę.

„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Suktinis“. 2015 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Skūra“. 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Miškan“. 2007-2009, 2019 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Šilko kelias". 2011 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
„Baltos kandys“, „Spiros“. 2005 m. M.K. nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Prarasto laiko paieškos

Kolekcionavimui skirta tarptautinė mokslinė konferencija

Rugsėjo 26–27 d. Kazio Varnelio namų-muziejaus Vilniuje salė buvo sausakimša, ten vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Akims ir sielai: privačios meno kolekcijos Lietuvoje“. Tarp dailėtyrininkų ir muziejininkų sėdėjo nemažai kolekcininkų, neabejingų rinkinių sudarymo ir likimo istorijoms. Buvo akivaizdu, kad konferencija, kurią surengė Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu ir Lietuvos dailės istorikų draugija, atliepė ne tik mokslo, bet ir praktinius kolekcionavimu besidominčiųjų poreikius.

A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
A. Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.
Konferencijos atidarymo akimirka
Konferencijos atidarymo akimirka
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Sveikinimo žodį taria Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencija Kazio Varnelio namuose
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Konferencijos Kazio Varnelio namuose dalyviai
Monika Krikštopaitytė

Kūno kalbos galimybės beribės

Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip“ Prospekto fotografijos galerijoje

Jau senokai pripažinome, kad kalba, lyginant su vaizdo galimybėmis, yra beveik luoša, kaip tik todėl kalbame apie ikiverbalinį ir užverbalinį lygmenis, kaip tik todėl poezija gyvybiškai reikalinga, kaip tik todėl mažam veido išraiškos niuansui prozos rašytojas turi skirti visą pastraipą, kad žinotume, kaip krito šviesa, kokios buvo akys, aplinka gniuždė ar taurino. Kūno gestas irgi apima tūkstančius žodžių.

Violeta Bubelytė, „Aš parodysiu tau, ko tu nebuvai dar regėjus“. 2019 m.
Violeta Bubelytė, „Aš parodysiu tau, ko tu nebuvai dar regėjus“. 2019 m.
Violeta Bubelytė, „Apraudojimas 2“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apraudojimas 2“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apdainavimas 1“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Apdainavimas 1“. 2018 m.
Violeta Bubelytė, „Kelionė“. 2016 m.
Violeta Bubelytė, „Kelionė“. 2016 m.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Monospektaklis kitaip“ fragmentas. M.K. nuotr.
Erika Grigoravičienė

Kosminės kalės ir kiti veikėjai

Paroda „Moterys Mėnulyje“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre

Rugsėjo pradžioje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaryta paroda „Moterys Mėnulyje“ paskui gal keliaus, nes visai tiktų europinėms galerijoms ar parodų salėms. Akstinas ją surengti – šiemet minimas žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetis ir tam tikras (tipiškas!) moterų vaidmuo 1969–1972 m. JAV vykdytoje Mėnulio misijų programoje: kaip ir vyrai ruoštos skrydžiams, jos esą nespėjo, nes programa buvo nutraukta. Pasak parodos kuratorių Denice Ackerl ir Laimos Kreivytės, „Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (...), erdvines praktikas (...) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose“. Eksponuojamuose penkiolikos Lietuvos ir užsienio menininkių (taip pat tandemų ir kolektyvų) kūriniuose dangaus kūnų ir kosmoso tema gvildenama įvairiausiomis išraiškos priemonėmis, iš visų pusių ir be jokių ribų. Kai kam ji veikiau tėra pretekstas papasakoti apie mūsų visų „kosminius“ kliedesius, patirtis ir savijautą.

„Cooltūristės“, kadras iš videoinstaliacijos „Moterys Mėnulyje“. 2019 m.
„Cooltūristės“, kadras iš videoinstaliacijos „Moterys Mėnulyje“. 2019 m.
Diletos Deikės objektas „Mėnulio diafragma“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Diletos Deikės objektas „Mėnulio diafragma“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Aurelija Maknytė prie savo instaliacijos „Veiksmų planas“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Aurelija Maknytė prie savo instaliacijos „Veiksmų planas“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Birutė Zokaitytė „Mėnulio laboratorijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
„Cooltūristės“, „Moterys Mėnulyje“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Dalia Mikonytė, „III stadijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Dalia Mikonytė, „III stadijos“. I. Armanavičiūtės nuotr.
Linas Bliškevičius

Verbum interius

Kristinos Inčiūraitės paroda „Apmąstant moteris“ Romoje

„AlbumArte“ šiuolaikinio meno parodų erdvėje Romoje vyksta Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Apmąstant moteris“ (ją papildo ir performansas MAXXI muziejuje „Fragmentas kaip priežodis“, kurio išvysti nepavyko dėl žemiškų priežasčių). Autorė atsisako lengviausio kelio, kuris pabrėžiamas kiekviename tekste apie ją, – problematikos suvedimo į reprezentacijas per kūną. Autorei būdinga pasitelkti kitas moteris, o ir šios dažnai lieka tarsi paslėptos.

Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, videofilmas „Senmergės“
Kristina Inčiūraitė, videofilmas „Senmergės“
Agnė Narušytė

Parodos laidotuvės

Pusiau slapti dailės įvykiai

Rugsėjo 25 d. meno kūrinių kapinėse buvo laidojama paroda „Saldus ateities prakaitas“. Ji išgyveno vidutinį parodos amžių – beveik du vasaros mėnesius. Rugsėjo 2-ąją jos architektūrinis skeletas buvo išardytas ruošiant tuščią erdvę kitai parodai.

J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
J. Laivio nuotr.
Rita Mikučionytė

Rugsėjo kilpa

Penkių parodų apžvalga

Viskas kaskart prasideda nuo jaudulio belaukiant parodos įvykio, kuris žadina norą išjausti nors mažytę rodomo meno dalelę. Rugsėjį išties laukiau poros parodų. O visa kita tarsi „aplipo“ einant pakeliui nuo VDA parodų salių „Titanikas“ link dailės galerijos „Arka“.

Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Irma Stanaitytė-Bazienė, „Guggingo sodas“. Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Spygliaraštis“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Linas Blažiūnas, „Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Kęstutis Lupeikis, „Fragmentai: skylės, plokštumos ir ratilai“. Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Justina (Pinkis) Gražytė, „To Be Continued...“. Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Raimondas Gailiūnas, „Neramus“. Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Kristina Stančienė

Eksperimentai ir sentimentai

Apie Augustino Savicko tapybos parodą „Amžinasis keleivis“ „Pamėnkalnio“ galerijoje

Rugsėjį veikusią Augustino Savicko (1919–2012) tapybos parodą „Amžinasis keleivis“, pristatytą „Pamėnkalnio“ galerijoje, atsižvelgiant į gausų tapytojo kūrybinį palikimą tikriausiai dera vadinti kamerine. Tačiau parodos kuratorė Danutė Zovienė, rengusi parodą kartu su dailininko sūnumi Raimondu Savicku, surinko įtaigią ir kartu svarbiausius A. Savicko kūrybos bruožus įkūnijančią paveikslų kolekciją, kurioje menininko braižas įvairuoja nuo dekoratyvių, monumentalių figūrų iki pavidalų, lipdomų drąsiais, ekspresyviais potėpiais, sukuriant kiek padrikos, drauge – labai tvirtos, didingos formos įspūdį.

Motyvų, temų požiūriu paroda taip pat atrodo 100 procentų „savickiška“ – lyg iš bizantinių ikonų, lyg iš vakarietiškos sakralinės dailės, senosios lietuvių liaudies plastikos atkeliavę herojai susilieja egzistenciniame būvyje, kur nesvarbu nei erdvė, nei laikas, o veiksmą valdo gamta ir likimas. Pasijusti „savu“ šiame improvizuotame tapybos klasiko muziejuje labai padėjo ekrane besikeičiančios nuotraukos iš Savickų šeimos archyvo ir čia pat demonstruojamas šiemet sukurtas dokumentinis filmas „Sujungęs amžius“ (LRT, 2019, scen. aut. ir rež. Edita Mildažytė), kuriame matome kalbantį patį dailininką arba atsiminimais apie jį dalinasi amžininkai, mokiniai.

Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Erika Grigoravičienė

Vaiduoklių medžiotojas

Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijos paroda „Sublime 3“ Antano Mončio muziejuje Palangoje

Šių metų kovą „Sublime“, pirmoji menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijų paroda, veikė Vilniaus rotušėje, gegužę „Sublime 2“ pristatyta Šiaulių fotografijos muziejaus galerijoje. Palangoje rugsėjo pradžioje atidaryta jau trečioji Kinčinaičio paroda šiuo keistoku pavadinimu, kuris reiškia pakylėtumą ir didybę, bet kartu nurodo ir sublimaciją – potraukių transformaciją ir perkėlimą į aplinkiniams priimtinesnę raiškos sritį.

Virginijus Kinčinaitis, Amsterdamas. 2019 m.
Virginijus Kinčinaitis, Amsterdamas. 2019 m.
Virginijus Kinčinaitis, Šiauliai. 2018 m.
Virginijus Kinčinaitis, Šiauliai. 2018 m.
Virginijus Kinčinaitis, Berlynas. 2017 m.
Virginijus Kinčinaitis, Berlynas. 2017 m.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rūta Ostrovskaja

Ten, kur Skroblaus vingiai

Iš kelionių dienoraščio

Traukinys į Marcinkonis iš Vilniaus važiuoja triskart per dieną. Vaizdas pro langą toks, jog nustoji vėpsoti į telefoną. Ankstyvieji miško gėrybių rinkėjai su pilnais krepšiais kantriai sėdi ir laukia to vienintelio namo parvešiančio traukinio, o mes besimarkstydamos priešais saulę, žaidžiančią lieknuose pušų kamienuose, pasiekiame kelionės tikslą – medinukė carinio laikotarpio Marcinkonių traukinių stotis atvertomis durimis pasitinka mus ir vos kelis atvažiavusius. Galutinė maršruto stotelė, traukinys nustoja triukšmauti ir ore pakimba tokia tyla, jog pajunti, kad laikas čia teka visai kitaip nei Vilniuje, o orą norisi valgyti gabalais.

Lauros avys
Lauros avys
Augalais dažyti vilnoniai siūlai
Augalais dažyti vilnoniai siūlai
Kalytė Banga
Kalytė Banga
„Skroblaus vingiai“
„Skroblaus vingiai“
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
Skroblaus grožis
  PUSLAPIS IŠ 92  >>> Archyvas