7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Tautvydas Petrauskas

Bandant praverti uždarą kambarį

Arūnės Tornau paroda „Donorai“ galerijoje „Kairė–dešinė“

„Tokiu būdu buvo stengiamasi iš miško paimti viską, kas yra įmanoma, ne tik medieną, bet ir medžių „kraują“, – girdžiu atidarydamas galerijos salės duris. Per garso aparatūrą sklinda gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus pasakojimas apie Labanoro girią. Ekspozicijos viduryje ant grindų – apie šimtą surūdijusių nedidelių kūginių piltuvėlių. Juos supa tapytojos Arūnės Tornau abstraktūs kūriniai ir kelios medinės lentelės iš miško, jose – skaičiai, žymintys miško plotų numeracijas.

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Monika Krikštopaitytė

Laimė, vienaragiai vis dar egzistuoja (II dalis)

Meno knygų apžvalga

Atskirai norisi patyrinėti parodų katalogus ir parodų knygas bei spektrą tarp jų. Brandžiose Europos šalyse su sena elitinio meno tradicija parodų katalogai dažnai primena knygas, nes dirbama siekiant gylio, vengiama nepritekliaus provokuojamos kiekybės. Manoma, kad parodų katalogai turėtų būti ne mažiau rimti tyrimai, išsamiai pristatantys ir savo objektą, ir parodos idėją, ir net kontekstą, plačiau arba prasmingai papildantys ekspoziciją. O, ko gero, svarbiausia – katalogai turi tapti laiko kapsule kūriniams, ekspozicijai ir svarbiausioms jos idėjoms, kai šių nebelieka. Tokių parodų knygų Lietuvoje dažniau pasitaiko solidžiose institucijose, kur ir parodos veikia ilgiau, ir užmojai ambicingesni. Lekiančiame galerijų gyvenime puikus albumas retai pasitaiko, bet būna išimčių.

Apžvelgiamų knygų viršeliai
Apžvelgiamų knygų viršeliai
„Petras Repšys. Piešiniai“, sud. Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė, dizaineris Gedas Čiuželis. Vilniaus grafikos meno centras
„Petras Repšys. Piešiniai“, sud. Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė, dizaineris Gedas Čiuželis. Vilniaus grafikos meno centras
Gintautas Trimakas, „Išėjimai / Exits, fotoalbumas“, sud. Ugnė Marija Makauskaitė, dizaineris Gedas Čiuželis. Šiuolaikinio meno asociacija
Gintautas Trimakas, „Išėjimai / Exits, fotoalbumas“, sud. Ugnė Marija Makauskaitė, dizaineris Gedas Čiuželis. Šiuolaikinio meno asociacija
„Gyvūnas – žmogus – robotas“, parodos katalogas, sud. Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, dizainerės KlimaiteKlimaite. MO muziejus
„Gyvūnas – žmogus – robotas“, parodos katalogas, sud. Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, dizainerės KlimaiteKlimaite. MO muziejus
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, parodos katalogas, sud. Danguolė Butkienė, Vaidas Jauniškis, Miglė Survilaitė, dizaineris Liudas Parulski., MO muziejus
„Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, parodos katalogas, sud. Danguolė Butkienė, Vaidas Jauniškis, Miglė Survilaitė, dizaineris Liudas Parulski., MO muziejus
Karolina Jakaitė, „Šaltojo karo kapsulė. Lietuvių dizainas Londone 1968“, dizaineriai Laura Grigaliūnaitė ir Julijus Balčikonis. Leidykla „Lapas“
Karolina Jakaitė, „Šaltojo karo kapsulė. Lietuvių dizainas Londone 1968“, dizaineriai Laura Grigaliūnaitė ir Julijus Balčikonis. Leidykla „Lapas“
Rasa Antanavičiūtė, „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“, monografija, dizainerės Jonė Miškinytė, Laura Varžgalytė. Leidykla „Lapas“
Rasa Antanavičiūtė, „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“, monografija, dizainerės Jonė Miškinytė, Laura Varžgalytė. Leidykla „Lapas“
Agnė Narušytė

Praskrenda paukštis (fotografijai)

Gidas po Vilniaus dabartį – šiame ir aname Neries krante

 

Pagaliau gavau ilgai lauktą knygą – Algimanto Kunčiaus „Fotorefleksijas“ apie Vilnių 1990–2019 metais (išleido „artseria“). Lauktą, nes žinojau, kad ją kartu su Kunčiumi kūrė netikėta kompanija: Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Saulė Mažeikaitė, fotomanipuliatorius, dizaineris (proginių monetų kūrėjas) Liudas Parulskis ir rašytojas, meno rinkos tyrinėtojas Ernestas Parulskis. Kitaip tariant, ne fotografijos žinovai ir ne rimtuoliai.

Monika Krikštopaitytė

Laimė, vienaragiai vis dar egzistuoja (I dalis)

Meno knygų apžvalga

Knygų mugės proga nusprendėme apžvelgti 2019 m. ir ką spėjom iš 2020 m. meno leidinių. Dalis jų jau aptarti leidinio puslapiuose, daliai dar teks palaukti (redakcija laukia leidinių). Akivaizdu, kad leidybiniai metai turtingi, todėl bus ir ką skaityti, ir ką vartyti bei diskutuoti apie tai, kas yra knyga, kokių jų būna ir kaip dar galima tobulėti.

„Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje“, sud. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius, dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Vilniaus dailės akademija
„Diagraminės vaizduotės atlasas: žemėlapiai tyrimuose, mene ir edukacijoje“, sud. Lina Michelkevičė ir Vytautas Michelkevičius, dizainerė Laura Grigaliūnaitė. Vilniaus dailės akademija
Apžvelgiamų knygų viršeliai
Apžvelgiamų knygų viršeliai
Roberto Antinio (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“, sud. Robertas Antinis, Kotryna Džilavjan, Airida Rekšytė, dizainerė Airida Rekšytė. „Meno parkas“
Roberto Antinio (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“, sud. Robertas Antinis, Kotryna Džilavjan, Airida Rekšytė, dizainerė Airida Rekšytė. „Meno parkas“
„Menas ir mes / Art and Us“, sud. Ugnė Bužinskaitė, knygos idėja ir dizainas – Viliaus Dringelio. VšĮ „Lewben Art Foundation“, VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas
„Menas ir mes / Art and Us“, sud. Ugnė Bužinskaitė, knygos idėja ir dizainas – Viliaus Dringelio. VšĮ „Lewben Art Foundation“, VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
Reinis Lismanis, „T_6031_T6061_T8001“, dizaineris Gytis Skudžinskas. „NoRoutine Books“
„Antanas Gudaitis. Tekstai ir vaizdai“, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, dailininkė Vida Kuraitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
„Antanas Gudaitis. Tekstai ir vaizdai“, sud. Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, dailininkė Vida Kuraitė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Rita Mikučionytė

„Su-menėjimo“ takais

Parodų Vilniuje apžvalga

Taip jau nutiko, kad pastaruosius vasario savaitgalius teko įsilieti į norinčiųjų „su-menėti“ gretas. Žmonių, lankančių dailės galerijas, gausa nuoširdžiai pradžiugino. Gal čia kaltas ir pavasarėjantis oras, o gal tradicija tampantis renginys ir galimybė pasivaikščioti po parodas kartu su jų autoriais – kuratoriais, menininkais. Tad įprastą komfortą vienai pabūti šalia kūrinio teko pamiršti, nors kartais šios būsenos labai trūko.

ŠMC parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas
ŠMC parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai“. Organizatorių nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ R. Šeškaičio nuotr.
Andriaus Zakarausko paroda „Stories From Before“. „The Rooster gallery“ R. Šeškaičio nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. A. Maknytės nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. A. Maknytės nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. M.K. nuotr.
Arūnė Tornau, instaliacijos „Donorai“ fragmentas. 2019 m. M.K. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Butas’99

Publikuota „Dailė / Art". 77 knyga. 2019 ruduožiema. (p. 128-135)

Patricija Jurkšaitytė su vyru ir kūdikiu ant rankų, įkalinti balkone, kurio durys užmūrytos. Mikrofonas pririšamas prie nuleistos virvutės ir keliamas aukštyn į balkoną. Baigus filmuoti, taip pat ir nuleidžiamas.
– Nuo vakar vakaro, – atsako į klausimą, kiek jie ten jau praleido laiko.
– Ir kiek būsit?
– Visą gyvenimą!
– Kas yra laisvė? – užduoda klausimą TV reporteriai, klausimą, kuris turbūt labiausiai nustebina. Įsivaizduokite tokį klausimą, dabar užduotą TV laidoje... Vargu ar įmanoma.
– Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – atsako Jurkšaitytė, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...

„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 
1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm  
Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone 
Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė
1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė 1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
Linas Bliškevičius

Corpus delicti

Paroda „Kontr-argumenas III“ galerijoje „Meno parkas“

 

Tokius, kurie nori nuversti teisėtą ar neteisėtą meninę konjunktūrą, nebepripažįsta autoritetų, paniekina nusistovėjusias vertybes ir skelbia naujas, išjuokia gerus papročius ar morališkai žaloja jaunuomenę, yra įprasta teisti. Nenuostabu, kad bet koks institucinės ar įprastesnės kritikos žingsnis reikalauja drąsos ir atneša naujų vėjų, bet galų gale vis tiek yra pasmerktas virsti kita konjunktūra. Tačiau kai atsivėrė trečioji „Kontr-argumento“ paroda, sutiktam vienam jos kuratorių Kazimierui Brazdžiūnui pasakiau, kad ši paroda nusipelnė panegirikos. Šįkart žiemą sudrebino griaustinis!
Dar prieš įvykį organizatoriai spaudoje nusakė, apie ką bus ši paroda: apie institucinę kritiką, „šiuolaikinių meno mugių ar saloninės [...] tapybos ekspozicijas, ribotus rinktinių dailininkų, akademistinius kanonus bei visuotinai priimtinus grožio standartus“ (Austėja Mikuckytė-Mateikienė, Jaunoji tapyba griauna ekspozicinę erdvę, lrt.lt, 2020). Sąvokų ir nuorodų pilnatvė skamba ausyse – medijų reprezentavimo problemos, suvienodėjimas, masių poreikio tenkinimas, produkto kūrimas, kūrinių bei parodų komercinis aspektas, vietos specifiškumo ignoravimas, turinio ir formos vienovės nepaisymas, eksponavimo, kuravimo, menininkų tarpusavio bendradarbiavimo, parodinių bei galerinių erdvių ir institucijų problematika, tapybos, kaip mąstymo ar tarpusavio bendradarbiavimo priemonės, aspektai ir t.t.

Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Kristina Stančienė

Linksma intervencija

Roko Dovydėno paroda „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje

 

Tikriausiai keramiką, kaip ir kitas tradicines medijas, savo kūryboje naudojantys menininkai įsižeistų, jei imtum kalbėti apie taikomąją tokių artefaktų paskirtį. Ji mūsų laikais atrodo įgavusi menkumo atspalvį. Tačiau parodose matomas keramikos menas vis tiek dažnai balansuoja tarp dekoratyvių ar utilitarių daikčiukų ir konceptualių eksperimentų. Štai Rokui Dovydėnui tariamas keramikos ribotumas ar „taikomoji“ reikšmė nė kiek netrukdo, atvirkščiai – jo kuriami iš esmės labai paprasti tradicinių formų indai yra įsimenantys, gaivūs savo pirmapradiškumu ir spontaniškais piešiniais, kurių ikonografija leidžia ir pasijuokti, ir pafilosofuoti.

Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Iš Roko Dovydėno parodos „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“. V.Nomado nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Kas nutiko Ievai?

Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrybos paroda KKKC Parodų rūmuose

Sausio pabaigoje Klaipėdoje atidaryta Ievos Martinaitytės-Mediodios paroda „Ievos išvarymai“, kuratorė – Laima Kreivytė. Parodoje sujungiami du menininkės kūrybos pasauliai, susiformavę tarp Vilniaus ir Niujorko. Tai išsamiausias Martinaitytės-Mediodios darbų pristatymas Lietuvoje, įtraukiantis pačius ankstyviausius, „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus kolekcijose esančius kūrinius bei dar niekur nerodytus naujausius darbus. Pasak parodos kuratorės, išvarymai – tai nuolatos egzistencinių siekių genamo žmogaus būtis, veik baironiškas polinkis ieškoti viso ko prasmės.

Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Devyneri mėnesiai“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Atsijungta“. 2014 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Technologinis aš“. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Perskirstymas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Tautvydas Petrauskas

Ramus buvimas

Leono Striogos retrospektyva „Su gimimo diena, Leonai!“ Vilniaus dailės akademijos „Titanike“

Pirmoji šiemet Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ atidaryta paroda yra šventinė. Nuo sausio 21-sios veikia keturių kuratorių surengta skulptoriaus Leono Striogos retrospektyva „Su gimimo diena, Leonai!“, žyminti menininko 90-metį. Skaičius – parodoms neįprastai, bet pagarbiai didelis, žodis „retrospektyva“ taip pat skamba tarsi diagnozė, nurodanti būklę, jog štai, kūrybos zenitas jau pasiektas, metas viską apžvelgti.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, Leonas Strioga. V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, Leonas Strioga. V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
Atidarymo akimirka, V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 97  >>> Archyvas