Dailė

Monika Krikštopaitytė kalbina dailės istorikę Rasą Žukienę

Kalbinu Rasą Žukienę – dailės istorikę, kritikę, parodų kuratorę ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją. Ji yra Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. 1986 m. baigė Lietuvos dailės institutą, 1987–1993 m. dirbo Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, nuo 1991 m. dirba Vytauto Didžiojo universitete, 2001–2008 m. buvo Menotyros katedros vedėja, nuo 2013 m. profesorė.

Marius Armonas

„Lewben Art Foundation“ paroda „Homo Absentia“ Vilniaus skveruose

Nelengva kalbėti apie pandemiją, kai informacija apie ją prasideda ir baigiasi daugelis dienų, žinių reportažų ir straipsnių antraščių. Jai prasidėjus su baime ir intriga buvo rašoma ir skaitoma daugybė postpandeminių prognozių, kurios pasakojo ne tik apie viruso gydymą, bet ir apie gamtos atsigavimą, žmonijos pokyčius ar tapsmą geresniems vieni kitiems.

Monika Krikštopaitytė

Efemeriška būtis ir dailės karantino reiškiniai

Metus pradedame su senomis bėdomis ir senais biudžetais, bet su nauja sprendėjų komanda. Jau dirba naujas kultūros ministras Simonas Kairys su viceministrais Daina Urbanavičiene ir Vygintu Gasparavičiumi, iš dalies atsinaujino ir LR Seimo Kultūros komitetas, kurio darbą savo videoperformansais netruko išgarsinti Petras Gražulis. Vis dėlto panašu, kad Vytauto Juozapaičio vadovaujamame komitete vyrauja kultūros simpatikai, tad kultūros sluoksniams kyla vilčių, jog daugelis rimtų klausimų bus sprendžiami iš esmės, gilinantis į šalies būtinybes. Diskusijos komitete (bei planuojant konferencijas dar iki pavasario sesijos) ėmė vykti nieko nelaukiant. 

Pijus Čeikauskas

Ikonos reprezentuoja istoriją iš greta esančio medinio Šnipiškių rajono. Stebint greito gyvenimo virsmą kaimiškos buities rajone, atrandamas dviejų skirtingų tempų susidūrimas. Tai tapo autoriaus tyrimo lauku ir žaidimo aikšte. Ekspozicijoje šios ikonos tampa prekybos kiosko dalimi. 

Kreipiant dėmesį į miesto erdves panašias į Šnipiškes, diskutuojama apie ateitį: kaip keičiasi gyventojų būdas, kokios legendos kuriasi. 

 Kūrinys iš VDA grafikos katedros magistrų parodos „ZOOM OUT / pereinamieji kambariai“ perėjoje tarp Vilniaus universalinės parduotuvės ir Vilniaus savivaldybės. 

Dovilė Samulionytė

Paroda „Kailinė apykaklė“ Kauno menininkų namuose

Parodos „Kailinė apykaklė“ kūriniai dar 2019-aisiais buvo eksponuojami Diuseldorfe, Vokietijoje, o 2020-ųjų gale atkeliavo ir į Lietuvą. Ekspozicijos idėja – paprastą erdvę paversti asmenine, lyg tai būtų žmogaus gyvenamas butas. Sumanymui įgyvendinti buvo atrinkti įvairių specialybių ir kartų menininkų kūriniai. Dalyvauja lietuviai Ina Budrytė, Vaiva Čyvaitė, Audrius Janušonis, Aistis Kavaliauskas, švedas Axelis Linderholmas, vokietė Marie Aly bei latvis Andris Eglitis.

br. Mindaugas Slapšinskas OP

Kūriniai Bažnytinio paveldo muziejaus kieme

Vilniuje, kažkur, senamiestyje. Miesto praeivis vieną gražią dieną gali būti sugundytas raudonų laiptų, šmėsčiojančių pro atvirus kiemo vartus. Skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus laiptuota vertikalė, vedanti tiesiai į dangų, kviečia stabtelėti, pasmalsauti, pasižvalgyti ir užsukti. Toks šio kūrinio pašaukimas: priminti, kad šioje Sapiegų giminės ilgai globotoje šventovėje, šiame buvusiame seserų vienuolyne, o dabar Bažnytinio paveldo muziejuje yra laukiamas kiekvienas, kam menas įdomu, kiekvienas, kam įdomu, koks menas buvo Dievui vakar ir yra šiandien. 

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1931 spalio 15 – 2021 sausio 2

Dailėtyrininkas, lietuviškos kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna anapilin išėjo įžengęs į devintojo dešimtmečio vainikavimą.

Parengė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

In memoriam Linui Leonui Katinui (1941–2020)

Esu tikra, kad tokio žmogaus kaip Linas Katinas daugiau nesutiksiu. Dėkoju likimui, kad spėjau perbėgti Katinui kelią, mat norėjau surengti parodą. Likimo ironija, kad vos ją atidarius Nacionalinėje dailės galerijoje užklupo COVID-19 ir stojo visuotinis karantinas. Taip išėjo, kad ši paroda tapo paskutine, surengta jam gyvam esant. Jos pavadinimas „Raudona krisdama virsta balta“ dabar atrodo pranašiškai – Linas krito ir jo spalva pasidarė balta... Su mumis liko jo kūryba, kuri buvo ir yra išskirtinė, nešanti toliau negu šios žemės horizontas. Ir spalvingi jį pažinojusių žmonių atsiminimai. 

Linas Bliškevičius

Apie Aglajos Ray pasidemonstravimą meno ir mokslo laboratorijoje „MMLAB erdvė“

Gruodžio 8 d. „MMLAB erdvėje“ Vokiečių gatvėje, Vilniuje, buvo pristatyta paroda-performansas „Technoteologija“. Eglė Tamulytė, dar žinoma kaip Shaltmira, pristatė naują kūrybinį etapą, savo naujumu pakeitusį net ir menininkės sau suteiktą pravardę, – nuo šiol ji prisistato kaip Aglaja Ray. Internete transliuotame renginyje buvo jungiamos daugybinės plotmės. Erdvė užpildyta garso bangomis – kažkokiu ambientiniu minimal techno skambesiu, į kurį inkorporuotas „Tėve mūsų“ (autorius – garso menininkas Echo Delta), taip pat elektromagnetinėmis bangomis – klubiniu arba degalinių tualetų ultravioletinių spindulių apšvietimu, išryškinusiu visas instaliacijos dalis.

Galvoti apie praėjusius metus yra sudėtinga, keista, sunku. Vasarą, tarpe tarp dviejų karantinų, rašiau, kad vertinimo kriterijai sparčiai keičiasi ir nei menas, nei jo kritika, kaip ir pats gyvenimas, nebegali būti tokie, kaip anksčiau.