7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Dailė

Erika Grigoravičienė

Pasaulis iš antrų rankų

Martos Vosyliūtės kūrybos ir Bažnytinio paveldo muziejaus artefaktų paroda „Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje“

Bažnytinio paveldo muziejaus rūsyje eksponuojama Martos Vosyliūtės tapybos darbų serija „Second hand kultūra Lietuvoje“, keletas trumpų filmų, vienas menininkės sukurtas ir pora dėvėtų rūbų parduotuvėse įsigytų drabužių, nemažai tekstų, taip pat šeši liturginiai drabužiai iš muziejaus rinkinio.

Marta Vosyliūtė, kadras iš filmo „Artist and art critic in real life. Knoso rūmai“. 2017 m.
Marta Vosyliūtė, kadras iš filmo „Artist and art critic in real life. Knoso rūmai“. 2017 m.
Marta Vosyliūtė, kadras iš filmo „Antanas Škėma. Paskaita apie pasaulį [1949 m.]“. 2017 m.
Marta Vosyliūtė, kadras iš filmo „Antanas Škėma. Paskaita apie pasaulį [1949 m.]“. 2017 m.
Marta Vosyliūtė, kadras iš filmo „Miocaster Coypus, arba nebūk nutrija, būk kiaune“. 2016-2017 m.
Marta Vosyliūtė, kadras iš filmo „Miocaster Coypus, arba nebūk nutrija, būk kiaune“. 2016-2017 m.
Marta Vosyliūtė, „Afigiena prekyba bobu pliaže Palangoje“
Marta Vosyliūtė, „Afigiena prekyba bobu pliaže Palangoje“
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Pranckūno nuotr.
Vidas Poškus

Apie tapybą ir vikšrus

Paroda „Tapyba: B. Gražys, H. Natalevičius, R. Sližys, M. Skudutis“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Lietuvių tapytojai mėgsta du dalykus – organiką ir skaičius. Taip pagalvojau klausydamasis oficialių ir privačių kalbų per žymiojo „Penketo“ parodos atidarymą, o ir žiūrėdamas į paveikslus, ekspoziciją.

Raimundas Sližys, „Šeima“. 1981 m. Autoriaus nuotr.
Raimundas Sližys, „Šeima“. 1981 m. Autoriaus nuotr.
Raimundas Sližys, „Tomas“. 1981 m. Autoriaus nuotr.
Raimundas Sližys, „Tomas“. 1981 m. Autoriaus nuotr.
Raimundas Sližys, „Aukšto lygio priėmimas “. 1978 m. Autoriaus nuotr.
Raimundas Sližys, „Aukšto lygio priėmimas “. 1978 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugas Skudutis, „Karalius ir karalienė“. 1982 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugas Skudutis, „Karalius ir karalienė“. 1982 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugas Skudutis, „Mergaitė prieš veidrodį“. 1979 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugas Skudutis, „Mergaitė prieš veidrodį“. 1979 m. Autoriaus nuotr.
Henrikas Natalevičius, „Portretas II“. 1982 m. Autoriaus nuotr.
Henrikas Natalevičius, „Portretas II“. 1982 m. Autoriaus nuotr.
Henrikas Natalevičius, „Prisukamas paminklas“. 1983 m. Autoriaus nuotr.
Henrikas Natalevičius, „Prisukamas paminklas“. 1983 m. Autoriaus nuotr.
Bronius Gražys, „Paskutinė stotelė“. 1983 m. Autoriaus nuotr.
Bronius Gražys, „Paskutinė stotelė“. 1983 m. Autoriaus nuotr.
Paulina Pukytė

Dėdės ir dėžės

Apmąstant Vilniaus Lukiškių aikštės paminklo dirbtuvių rezultatus

Reaguodamas į neseniai paskelbtas Vilniaus Lukiškių aikštės paminklo dirbtuvių penkių geriausių darbų vizualizacijas, vienas feisbuko komentuotojas parašė: „Matomai dar mažai "DĖŽIŲ" pristatėme visuose miestuose!!! Taigi pirmyn!“ O aš perskaičiau: „dar mažai DĖDŽIŲ pristatėme“ ir kokią pusę minutės, kol nepažiūrėjau atidžiau, labai džiaugiausi nepažįstamo „bendraminčio“ sąmoningumu, nes juk „dėdžių“ išties daug pas mus pristatyta ir planuojama dar daugiau pastatyti. O kaip iš tikrųjų – ar tuose projektuose dėdės, ar dėžės?

Dariaus Žiūros projektas
Dariaus Žiūros projektas
Algimanto Lelešiaus projektas
Algimanto Lelešiaus projektas
Andriaus Labašausko projektas
Andriaus Labašausko projektas
Paulina Blažytė

Atmintis – gyvas daiktas

Kauno bienalės parodos Paveikslų galerijoje

Kauno mieste išbarstytų pavienių objektų ir instaliacijų (nuo iš sienos ar pašto dėžutės siunčiamų žinučių iki kasdieniame interjere tįsančios Lenino skulptūros – pagrindinė Kauno bienalės paroda „Yra ir nėra“, kuratorė Paulina Pukytė) idėjinė šerdis gerai atsiskleidžia trijose Kauno paveikslų galerijoje įsikūrusiose parodose – „Ateini ar išeini?“, „Iš ko padaryti paminklai“ ir Sophie Calle „Atsitraukimas“ (1996). Tai, ką galima atrasti miesto gatvėse ir suvokti per jausminius potyrius, galerijoje tampa kone klausimų ir teiginių sprogimu, jungiančiu visą bienalę. Manau, kad norint geriau suprasti bienalės idėjas būtina apsilankyti šiose trijose ekspozicijose.

Liudo Parulskio fotomanipuliacija Ernesto Parulskio komentarui „Kačiukai gali laimėti“ (meno projektas „7 meno dienose“). 2014 m.
Liudo Parulskio fotomanipuliacija Ernesto Parulskio komentarui „Kačiukai gali laimėti“ (meno projektas „7 meno dienose“). 2014 m.
Sophie Call, parodos „Atsitraukimas“ fragmentas. P. Pukytės nuotr.
Sophie Call, parodos „Atsitraukimas“ fragmentas. P. Pukytės nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Parodos „Ateini ar išeini?“ fragmentas. S. Batura nuotr.
Gediminas Urbonas, „Ateini ar išeini“. 1995 m. S. Batura nuotr.
Gediminas Urbonas, „Ateini ar išeini“. 1995 m. S. Batura nuotr.
Vidas Poškus

Priverstinis nežinojimas

Roko Dovydėno „Plėviakojis vs Louhan antra dalis“ VDA ekspozicijų erdvėje „Krematoriumas / meno krosnys“

Pasakęs: „Rokai, tu esi keramikas“, pats truputėlį sumišau ir puoliau atsiprašinėti autoriaus, nes prisiminiau vieną nelemtą kolegos klaidą, kai juvelyru jis pavadino papuošalus daugiau pragyvenimui, o ne saviraiškai gaminantį instaliacijų ir objektų kūrėją.

Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rokas Dovydėnas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Apie angelus dalykiškai

Beveik laiškas Vilniaus merui Remigijui Šimašiui apie meną, skonį ir teises

Vilnius sulaukė dar vieno Vaido Ramoškos angelo iš kelių šimtų, šį kartą jis šviečia ne kokio nors angelus mylinčio verslininko kieme, o dar vienoje viešoje Vilniaus vietoje – prie liūdnai pagarsėjusios Misionierių kalvos, lyg jai ir taip nebūtų pakankamai akinamų naujovių

Vaido Ramoškos kūrinys – „Enefit“ firmos dovana miestui. Kompanijos atstovas Janis Bethers ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Rengėjų nuotr.
Vaido Ramoškos kūrinys – „Enefit“ firmos dovana miestui. Kompanijos atstovas Janis Bethers ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Rengėjų nuotr.
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Nuotrauka iš puslapio - http://www.taip.lt/taip/angeliukai-grizta-i-vilniu.html
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Nuotrauka iš puslapio - http://www.taip.lt/taip/angeliukai-grizta-i-vilniu.html
Vaidas Ramoška ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Nuotrauka iš puslapio - http://zuokas.lt/susitikimas-angelu-mieste-vilniuje
Vaidas Ramoška ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Nuotrauka iš puslapio - http://zuokas.lt/susitikimas-angelu-mieste-vilniuje
Saulius Mažylis

Svečiuose pas kultūros piligrimą

Andrzejaus Strumillo 90 metų jubiliejus

Rugsėjis prasidėjo kaip įprasta: baigėsi vasara, baigėsi atostogos, prasidėjo darbai. Bet štai vieną dieną paskambino Arūnė Tornau ir pakvietė važiuoti į Vygrių plenerą „Eremas“, skirtą Andrzejaus Strumillo 90 metų jubiliejui. Reikia pažymėti, kad apskritai lietuvių dailininkų sudėtį Vygrių plenere entuziastingai kuravo menininką ir jo veiklą geriausiai pažįstanti Aleksandra Jacovskytė. Apie Strumillo žinojau tiek, kad lenkų šiuolaikinei dailei jis svarbus kaip mums Vladas Vildžiūnas, taip pat kad 2008 m. Vilniaus operos ir baleto teatre jis kūrė scenografiją operai „Orfėjas ir Euridikė“ (režisierius Jonas Jurašas).

Andrzej Strumillo. Autoriaus nuotr.
Andrzej Strumillo. Autoriaus nuotr.
Andrzej Strumillo. Autoriaus nuotr.
Andrzej Strumillo. Autoriaus nuotr.
Andrzej Strumillo. Autoriaus nuotr.
Andrzej Strumillo. Autoriaus nuotr.
Vygrių vienuolynas. Autoriaus nuotr.
Vygrių vienuolynas. Autoriaus nuotr.
Vygrių vienuolynas. Autoriaus nuotr.
Vygrių vienuolynas. Autoriaus nuotr.
Vygrių vienuolynas. Autoriaus nuotr.
Vygrių vienuolynas. Autoriaus nuotr.
Vaizdai iš Andrzej Strumillo sodybos. Autoriaus nuotr.
Vaizdai iš Andrzej Strumillo sodybos. Autoriaus nuotr.
Vaizdai iš Andrzej Strumillo sodybos. Autoriaus nuotr.
Vaizdai iš Andrzej Strumillo sodybos. Autoriaus nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Gedėjimo ir gyvenimo kaimynystė

11-osios Kauno bienalės paroda mieste „Yra ir nėra“

Jau, ko gero, reikia pamiršti apie Tekstilės bienalės Kaune laikus, kai ji veikė kaip savotiška atsvara neaiškiam šiuolaikinio meno etapui Vilniuje, tradicinės / taikomosios / fiziškai skaudančios dailės pasipriešinimą tendencijai, kur dominavo biurokratinius rašinėlius primenantys, vizualinio sterilumo siekiantys kūriniai, Jeano Baudrillard’o išvadinti nieku.

Karolina Freino, „Santaka. Paminklas Emmai Goldman“. 2017 m.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Karolina Freino, „Santaka. Paminklas Emmai Goldman“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, „Perdirbta atmintis“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, „Perdirbta atmintis“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, „Perdirbta atmintis“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Horst Hoheisel ir Andreas Knitz, „Perdirbta atmintis“. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Adina. „Paimkite akmenėlį ir nuneškite prie 12-to Ugniagesių gatvės namo“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Adina. „Paimkite akmenėlį ir nuneškite prie 12-to Ugniagesių gatvės namo“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Jenny Kagan, instaliacijos „Murmuration“ buvusioje Chasidų sinagogoje detalė. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Jenny Kagan, instaliacijos „Murmuration“ buvusioje Chasidų sinagogoje detalė. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Jenny Kagan, kūrinio „Didžioji akcija“ dalis. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jenny Kagan, kūrinio „Didžioji akcija“ dalis. 2017 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Tatsu Nishi, „Laisvė“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Tatsu Nishi, „Laisvė“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Tatsu Nishi, „Laisvė“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Tatsu Nishi, „Laisvė“. 2017 m. P. Pukytės nuotr.
Aistė Paulina Virbickaitė

Meno espreso

Trumpa parodų Vilniuje apžvalga

Tapytojos Sigitos Maslauskaitės parodos tema – pabėgėliai ir tremtiniai. Vienoje galerijos salėje rodomi paveikslai, vaizduojantys tokius personažus kaip Abraomas, Kainas, Adomas ir Ieva, kitoje – iš spaudos nuotraukų pertapyti pabėgėlių iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos vaizdai, o trečiame aukšte įkurta videoinstaliacija.

František Jakub, „Gamtos giesmė“. 1906 m. Banko „Česká spořitelna“ nuosavybė
František Jakub, „Gamtos giesmė“. 1906 m. Banko „Česká spořitelna“ nuosavybė
Mindaugas Lukošaitis, iš serijos „Kompozicijos“. 2016 m.
Mindaugas Lukošaitis, iš serijos „Kompozicijos“. 2016 m.
Sigita Maslauskaitė, ekspozicijos fragmentas
Sigita Maslauskaitė, ekspozicijos fragmentas
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Erminas, ekspozicijos fragmentas. Autoriaus nuotr.
Rugilė Jonykaitė

Atgal į laimingą pabaigą

Dokumentai ir jų archyvai kaip meno medžiaga

Žmogaus gyvenimo pasakojimas vaizdais – įprastas meno reiškinys. Unikalesni atvejai, kai menininkai konstruoja asmeninius pasakojimus, išryškina individualias dramas pasitelkdami administracinio tipo fotografijas, dažniausiai suprantamas kaip atskleidžiančias ribotą informaciją apie išgyventas žmogaus patirtis. Tai sudėtingas, daug darbo su archyviniais, istoriniais dokumentais reikalaujantis kūrybinis procesas.

Afsaneh, 7 metai
Afsaneh, 7 metai
Afsaneh, 8 metai
Afsaneh, 8 metai
Afsaneh, 10 metų
Afsaneh, 10 metų
Afsaneh, 18 metų
Afsaneh, 18 metų
Afsaneh, 39 metai
Afsaneh, 39 metai
Afsaneh, 55 metai
Afsaneh, 55 metai
  PUSLAPIS IŠ 68  >>> Archyvas