7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Gilintis, kelti klausimus, tikrinti

Monika Krikštopaitytė kalbina dailės istorikę Rasą Žukienę

Kalbinu Rasą Žukienę – dailės istorikę, kritikę, parodų kuratorę ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją. Ji yra Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. 1986 m. baigė Lietuvos dailės institutą, 1987–1993 m. dirbo Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, nuo 1991 m. dirba Vytauto Didžiojo universitete, 2001–2008 m. buvo Menotyros katedros vedėja, nuo 2013 m. profesorė.

Rasa Žukienė. K. Čyžiūtės nuotr.
Rasa Žukienė. K. Čyžiūtės nuotr.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Nojaus arka“. 1909 m. Valstybinis rusų muziejus, Sankt Peterburgas
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, „Nojaus arka“. 1909 m. Valstybinis rusų muziejus, Sankt Peterburgas
Marius Armonas

Siūlai siūlai, susivykit

„Lewben Art Foundation“ paroda „Homo Absentia“ Vilniaus skveruose

Nelengva kalbėti apie pandemiją, kai informacija apie ją prasideda ir baigiasi daugelis dienų, žinių reportažų ir straipsnių antraščių. Jai prasidėjus su baime ir intriga buvo rašoma ir skaitoma daugybė postpandeminių prognozių, kurios pasakojo ne tik apie viruso gydymą, bet ir apie gamtos atsigavimą, žmonijos pokyčius ar tapsmą geresniems vieni kitiems.

N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
N. Tukaj nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kokone

Efemeriška būtis ir dailės karantino reiškiniai

Metus pradedame su senomis bėdomis ir senais biudžetais, bet su nauja sprendėjų komanda. Jau dirba naujas kultūros ministras Simonas Kairys su viceministrais Daina Urbanavičiene ir Vygintu Gasparavičiumi, iš dalies atsinaujino ir LR Seimo Kultūros komitetas, kurio darbą savo videoperformansais netruko išgarsinti Petras Gražulis. Vis dėlto panašu, kad Vytauto Juozapaičio vadovaujamame komitete vyrauja kultūros simpatikai, tad kultūros sluoksniams kyla vilčių, jog daugelis rimtų klausimų bus sprendžiami iš esmės, gilinantis į šalies būtinybes. Diskusijos komitete (bei planuojant konferencijas dar iki pavasario sesijos) ėmė vykti nieko nelaukiant. 

Galerijos „The Rooster“ eksponuojamas Vitos Opolskytės kūrinys. Autorės nuotr.
Galerijos „The Rooster“ eksponuojamas Vitos Opolskytės kūrinys. Autorės nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Autorės nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Autorės nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Galerijos „The Rooster“ paroda „Atvėrimai“. Rengėjų nuotr.
Pijus Čeikauskas

Septyni metai Šanchajuje

Ikonos reprezentuoja istoriją iš greta esančio medinio Šnipiškių rajono. Stebint greito gyvenimo virsmą kaimiškos buities rajone, atrandamas dviejų skirtingų tempų susidūrimas. Tai tapo autoriaus tyrimo lauku ir žaidimo aikšte. Ekspozicijoje šios ikonos tampa prekybos kiosko dalimi. 

Kreipiant dėmesį į miesto erdves panašias į Šnipiškes, diskutuojama apie ateitį: kaip keičiasi gyventojų būdas, kokios legendos kuriasi. 

 

 Kūrinys iš VDA grafikos katedros magistrų parodos „ZOOM OUT / pereinamieji kambariai“ perėjoje tarp Vilniaus universalinės parduotuvės ir Vilniaus savivaldybės. 

Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Fragmentas. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Fragmentas. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Pijus Čeikauskas, Septyni metai Šanchajuje. Ištrauka. 2020 m.
Dovilė Samulionytė

Karantino spalvos ir asmeninė erdvė

Paroda „Kailinė apykaklė“ Kauno menininkų namuose

Parodos „Kailinė apykaklė“ kūriniai dar 2019-aisiais buvo eksponuojami Diuseldorfe, Vokietijoje, o 2020-ųjų gale atkeliavo ir į Lietuvą. Ekspozicijos idėja – paprastą erdvę paversti asmenine, lyg tai būtų žmogaus gyvenamas butas. Sumanymui įgyvendinti buvo atrinkti įvairių specialybių ir kartų menininkų kūriniai. Dalyvauja lietuviai Ina Budrytė, Vaiva Čyvaitė, Audrius Janušonis, Aistis Kavaliauskas, švedas Axelis Linderholmas, vokietė Marie Aly bei latvis Andris Eglitis.

Ina Budrytė, ,,Flirtas“. 2018 m. Autorės nuotr.
Ina Budrytė, ,,Flirtas“. 2018 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. ,,Meno parko“ nuotr.
br. Mindaugas Slapšinskas OP

Šešėlis pritvirtina prie žemės

Kūriniai Bažnytinio paveldo muziejaus kieme

Vilniuje, kažkur, senamiestyje. Miesto praeivis vieną gražią dieną gali būti sugundytas raudonų laiptų, šmėsčiojančių pro atvirus kiemo vartus. Skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus laiptuota vertikalė, vedanti tiesiai į dangų, kviečia stabtelėti, pasmalsauti, pasižvalgyti ir užsukti. Toks šio kūrinio pašaukimas: priminti, kad šioje Sapiegų giminės ilgai globotoje šventovėje, šiame buvusiame seserų vienuolyne, o dabar Bažnytinio paveldo muziejuje yra laukiamas kiekvienas, kam menas įdomu, kiekvienas, kam įdomu, koks menas buvo Dievui vakar ir yra šiandien. 

Vladas Urbanavičius, „Laiptai į dangų ir jų šešėlis“ Bažnytinio paveldo muziejaus kieme. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Laiptai į dangų ir jų šešėlis“ Bažnytinio paveldo muziejaus kieme. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejaus kiemas. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejaus kiemas. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Laiptai į dangų ir jų šešėlis“ Bažnytinio paveldo muziejaus kieme. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Laiptai į dangų ir jų šešėlis“ Bažnytinio paveldo muziejaus kieme. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Švenčiausios Mergelės Marijos septyni džiaugsmai“. 2014 m. R. Pauliukevičiūtės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Romualdui Aleknai

1931 spalio 15 – 2021 sausio 2

Dailėtyrininkas, lietuviškos kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna anapilin išėjo įžengęs į devintojo dešimtmečio vainikavimą.

Romualdas Alekna. Iš asmeninio archyvo
Romualdas Alekna. Iš asmeninio archyvo
Parengė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Raudona krito ir virto balta

In memoriam Linui Leonui Katinui (1941–2020)

Esu tikra, kad tokio žmogaus kaip Linas Katinas daugiau nesutiksiu. Dėkoju likimui, kad spėjau perbėgti Katinui kelią, mat norėjau surengti parodą. Likimo ironija, kad vos ją atidarius Nacionalinėje dailės galerijoje užklupo COVID-19 ir stojo visuotinis karantinas. Taip išėjo, kad ši paroda tapo paskutine, surengta jam gyvam esant. Jos pavadinimas „Raudona krisdama virsta balta“ dabar atrodo pranašiškai – Linas krito ir jo spalva pasidarė balta... Su mumis liko jo kūryba, kuri buvo ir yra išskirtinė, nešanti toliau negu šios žemės horizontas. Ir spalvingi jį pažinojusių žmonių atsiminimai. 

Linas Katinas, Autoportretas. 1968 m.
Linas Katinas, Autoportretas. 1968 m.
Linas Katinas, projektas erdvei, kurios raudona spalva krisdama virsta balta. 1971 m.
Linas Katinas, projektas erdvei, kurios raudona spalva krisdama virsta balta. 1971 m.
Linas Katinas paskutinį kartą savo ypatingoje vietoje – prie liepos, esančios pakeliui į trobelę Labanore. Čia jis visada sustodavo vienas ar su draugais išgerti vyno. Ištikimas šitam ritualui buvo beveik šešiasdešimt metų. 

Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės nuotr.
Linas Katinas paskutinį kartą savo ypatingoje vietoje – prie liepos, esančios pakeliui į trobelę Labanore. Čia jis visada sustodavo vienas ar su draugais išgerti vyno. Ištikimas šitam ritualui buvo beveik šešiasdešimt metų. Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės nuotr.
Linas Katinas, Autoportretas. Žiūrint šį paveikslą būtina įsitverti už virvės galo, 1973 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus
Linas Katinas, Autoportretas. Žiūrint šį paveikslą būtina įsitverti už virvės galo, 1973 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus
Linas Katinas, Atviri langai. 1971 m. Gintaro Rinkevičiaus nuosavybė
Linas Katinas, Atviri langai. 1971 m. Gintaro Rinkevičiaus nuosavybė
Linas Katinas, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Katino bičiulis Gintaras Vaitkevičius. V. Šamkov nuotr.
Linas Katinas, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Katino bičiulis Gintaras Vaitkevičius. V. Šamkov nuotr.
Linas Katinas, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. V. Šamkov nuotr.
Linas Katinas, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. V. Šamkov nuotr.
Linas Katinas, Saulėlydžio laikas. 1968 m. „Vivus Sanus“ klinikos kolekcija
Linas Katinas, Saulėlydžio laikas. 1968 m. „Vivus Sanus“ klinikos kolekcija
Linas Bliškevičius

Stat crux dum volvitur orbis

Apie Aglajos Ray pasidemonstravimą meno ir mokslo laboratorijoje „MMLAB erdvė“

Gruodžio 8 d. „MMLAB erdvėje“ Vokiečių gatvėje, Vilniuje, buvo pristatyta paroda-performansas „Technoteologija“. Eglė Tamulytė, dar žinoma kaip Shaltmira, pristatė naują kūrybinį etapą, savo naujumu pakeitusį net ir menininkės sau suteiktą pravardę, – nuo šiol ji prisistato kaip Aglaja Ray. Internete transliuotame renginyje buvo jungiamos daugybinės plotmės. Erdvė užpildyta garso bangomis – kažkokiu ambientiniu minimal techno skambesiu, į kurį inkorporuotas „Tėve mūsų“ (autorius – garso menininkas Echo Delta), taip pat elektromagnetinėmis bangomis – klubiniu arba degalinių tualetų ultravioletinių spindulių apšvietimu, išryškinusiu visas instaliacijos dalis.

Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.

Kas įsiminė 2020-aisiais dailėje ir ne tik?

Galvoti apie praėjusius metus yra sudėtinga, keista, sunku. Vasarą, tarpe tarp dviejų karantinų, rašiau, kad vertinimo kriterijai sparčiai keičiasi ir nei menas, nei jo kritika, kaip ir pats gyvenimas, nebegali būti tokie, kaip anksčiau.

Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. L Skeisgielos nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Porcelianas“ galerijoje „(AV17)“ fragmentas. L Skeisgielos nuotr.
„Gvaldos“ kambarys. Organizatorių nuotr.
„Gvaldos“ kambarys. Organizatorių nuotr.
Laimos Kreivytės parodos „Laukiu“ galerijoje „Artifex“ fragmentas. A. Maknytės nuotr.
Laimos Kreivytės parodos „Laukiu“ galerijoje „Artifex“ fragmentas. A. Maknytės nuotr.
Natalijos Arlauskaitės knygos „Nuožmi taika“ viršelis
Natalijos Arlauskaitės knygos „Nuožmi taika“ viršelis
Radvilų rūmai. G. Grigėnaitės nuotr.
Radvilų rūmai. G. Grigėnaitės nuotr.
SODAS 2123
SODAS 2123
  PUSLAPIS IŠ 108  >>> Archyvas