7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Kristina Stančienė

Stoties (pa)keleiviams

Marijos Šnipaitės personalinė paroda „Apsistojimas“ Marcinkonių stoties galerijoje

Marcinkonių geležinkelio stoties galerijos parodos, net ir „atvežtinės“, visada kažkaip jaukiai ir natūraliai „įsivietina“ šimtmečius skaičiuojančio medinio pastato erdvėje. Iš pastarųjų vasaros ir rudens sezono pradžios įvykių būtent tokie buvo Marijos Teresės Rožanskaitės kūrybos, Ingos Raubaitės Kairėnų botanikos sodo žemės meno parodų dokumentacijos pristatymai bei drauge su Žilvinu Višinsku sukurta instaliacija iš plastiškai susipynusių šakų. Susiliejimo, susitapatinimo įspūdis neapleidžia ir Marijos Šnipaitės projekte „Apsistojimai“, kurį Marcinkonyse šiuo metu pristato galerija (AV17).

Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Menas išgyvens ir tai

Trys Vilniaus parodos

Kultūra Lietuvoje beveik visada yra krizėje. Dabar ji yra krizėje kvadratu, nes atslenka apčiuopiami ekonominiai išbandymai dar nespėjus atsigauti po kovido pandemijos. Tai labiausiai akivaizdu iš to, kaip stengiamasi pataikauti žiūrovui – paskutiniam, į ką galima atsiremti kaišant labai iš dalies paremtų biudžetų spragas. Kartais darosi baisu, kad šis susitelkimas į pramogą menus nutemps visiškai ne ta kryptimi. Tačiau kad ir kiek rengėjai besistengtų viską paversti patrauklia preke, jiems neišdegs, nes menas visada bus apie mirtį, traumą, nejaukų erotizmą, visokius santykius, keistus džiaugsmus, neišsakomus jausmus, problemas. Menas kalbės apie tai, apie ką kalbėti įprastai per sunku, per smulku, nejauku ir t.t.

Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Opartiniai atspindžiai“ fragmentas. M.K. nuotr.
Gediminas Pranckūnas, iš serijos  „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2021-2022 m.
Gediminas Pranckūnas, iš serijos „Nykstanti idilė. Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai“. 2021-2022 m.
Agnė Narušytė

Kalėjime

Įvietinto meno paroda „Išlikimas“ naujojoje kalėjimo versijoje „Lukiškės 2.0“

– Kaip tu?

– Taigi kalėjime sėdžiu.

Taip vasarą prasidėdavo mudviejų su Egle Ridikaite pokalbiai telefonu. Kuratorė Algė Gudaitytė (padedama Aistės Kisarauskaitės ir Kotrynos Žukauskaitės) vėl pakvietė septynias moteris kurti įvietintą meną, tik šįkart – ne į dominikonų vienuolyną, o į nebeveikiantį Lukiškių kalėjimą. Tad visoms teko ten „pasėdėti“. Liesti pliką plytų mūrą, tūnoti pasivaikščiojimo kiemelių „šulinyje“, kur vienintelis langas – į dangų. Pajusti čia įsigėrusį vyrų prakaitą, šlapimą, kraują, depresiją, pyktį, savigailą. Ir mąstyti apie išlikimą, tiesa, plačiau nei perša turistiniu objektu tapęs kalėjimas.

Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Mediodija, „Jei tavęs čia nėra, tai tavęs nėra visai”. R. Šeškaičio nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Išlikimas”. R. Šeškaičio nuotr.
Aistė Kisarauskaitė, „Išlikimas”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Aušra Griškonytė-Volungė, „Apie nelaisvę laisvėje”. R. Šeškaičio nuotr.
Gailė Griciūtė, „Playing jail”. R. Šeškaičio nuotr.
Gailė Griciūtė, „Playing jail”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Dovile Dagienė-DoDa, „Perimetro herbariumas”. R. Šeškaičio nuotr.
Rita Mikučionytė

Ten, kur sugrįšiu

Kelios Vilniaus galerijų savaitgalio parodos

Vilniaus galerijų savaitgalio vėjams prašapus, puolu dalintis kelių parodų įspūdžiais. Pirmiausia – žinoma ir nežinoma klasikų kūryba, o tada tai, ko galbūt per ribotą žiūros laiką nepažinau, bet pajutau, ir turbūt norėčiau dar kartą aplankyti.

Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Mes su žmona kaip paukščiai“. 1990 m. M.K. nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Mes su žmona kaip paukščiai“. 1990 m. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Valentino Antanavičiaus parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Eglė Bagušinskaitė

Nematomi. Iš istorinių baldų perspektyvos

Paroda Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodos „Nematomi. Istoriniai baldai iš šiuolaikinio dizaino perspektyvos“ pavadinimas taikliai atspindi muziejų saugyklose esančių ir žiūrovams neregimų baldų būtį. Lankytojams pristatomi iš Lietuvos muziejų (LNDM, LNM, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės ir Šiaulių „Aušros“) baldų saugyklų atrinkti dirbiniai, siekiant sudaryti bent pradinį įspūdį apie jose esančius skirtingų tipų, formų, būklės baldus.

Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulaičio nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Pakeliui su ugnimi

Paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“ Daugpilio Marko Rothko meno centre

Autobuse su Lietuvos keramikais atsidūriau visi neplanuotai, iš smalsumo, noro pamatyti Daugpilio Marko Rothko meno centrą, kur liepos 8 d. atsidarė paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“, kuruota Ritos Mikučionytės. Čia pristatoma net 65 autorių kūrybos kolekcija, simboliškai išskleidžianti Lietuvos keramikos meno tendencijas pastaraisiais dešimtmečiais.

Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kūrybos žygiai

Trijų Vilniaus parodų ir jų publikų apžvalga

Artėjant Vilniaus jubiliejui, vis labiau norisi atsiversti tikrą jo mylėtoją Mikalojų Vorobjovą ir jo „Vilniaus meną“ (1940): „Žiūrint į Vilnių iš Gedimino pilies bokšto arba nuo kurios aplinkinės kalvos, tarytum arčiau pajunti šito lyg ir „ne šio pasaulio“ miesto dvasią, kuris nesikrovė prekių sandėliuose ir aukso kapšuose, bet gyveno svajonėmis ir maldomis. Kuris neatbuko ilgos gerovės sotyje jau vien dėl to, kad nuolatinės audros ir likimo smūgiai, svetimtaučių antplūdžiai, plėšimai, gaisrai niekam neleisdavo čia aptukti bei nugrimzti smaguriavime ir pamažu išdirbo ypatingą žmonių rasę – jautrių dvasinėms realybėms, apdovanotų gyva ir aristokratiškai subtilia sielos sąranga, kurių pasiryžimas kūrybos žygiams ne menkėdavo, o atvirkščiai, pakildavo išorinių nelaimių laikotarpiais.“

Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Indrės Spitrytės instaliacijos „Vegetuojanti tekstilė“ fragmentas. 2022 m. Autorės nuotr.
Jelena Škulis, su nuo priklausomybių sveikstančia bendruomene 
 „Mano diena“. 2022 m. Autorės nuotr.
Jelena Škulis, su nuo priklausomybių sveikstančia bendruomene „Mano diena“. 2022 m. Autorės nuotr.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė Žaltė, „WWW (Women oWn Writing)“. 2022 m. Autorės nuotr.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė Žaltė, „WWW (Women oWn Writing)“. 2022 m. Autorės nuotr.
Laima Oržekauskienė, „Nature Morte“. 2021 m. Autorės nuotr.
Laima Oržekauskienė, „Nature Morte“. 2021 m. Autorės nuotr.
Lina Ringelienė, instaliacija „Šviesių gelmių, lengvo nyksmo“. 2022 m. Autorės nuotr.
Lina Ringelienė, instaliacija „Šviesių gelmių, lengvo nyksmo“. 2022 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas, galerijoje „Arka“. Autorės nuotr.
Avelina Markevičiūtė

Mūsų problemos – universalios

Pokalbis su menininke Živile Minkute

Rugpjūčio mėnesį Kaune, galerijoje „Meno parkas“, atidaryta jaunosios kartos menininkės Živilės Minkutės tarpdisciplininio meno paroda-instaliacija „Triukšmas“. Paroda tyrinėja ribų poreikį ir pusiausvyros tarp „noriu“ ir „reikia“ paieškas. Kalbamės apie mintis, kurios lieka už parodų salės erdvės.

 

Naujausia tavo paroda pristatoma skambiu pavadinimu „Triukšmas“, tarsi kalbėtum apie garsus, tačiau darbai tylūs – kalbama formomis ir spalvomis. Kas tau yra tas triukšmas, apie kurį mąstai pristatydama darbus?

Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Živilė Minkutė. Rengėjų nuotr.
Živilė Minkutė. Rengėjų nuotr.
Marija Martinaitytė

Nupūsti dulkes nuo senų albumų

Veronikos Šleivytės paroda „Kartais Vėra atrodo taip“ ir Mildos Drazdauskaitės
paroda „Damos ir bobulės“

Tiek Nacionalinėje dailės galerijoje, tiek Vilniaus fotografijos galerijoje atsidariusios parodos kviečia patyrinėti gal ne visiems pažįstamus užkampius ir apžiūrėti mažai vartytus albumus. O albumai dviejų fotografių, kūrusių kiek skirtingais laikotarpiais – daugiausia tarpukariu fotografavusi Šleivytė ir jos žvilgsnis randamas Agnės Narušytės ir Mildos Dainovskytės kuruojamoje parodoje „Kartais Vėra taip atrodo. Veronikos Šleivytės (1906-1998) fotografijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje, o Mildos Drazdauskaitės vaizdiniai iš sovietmečio atsiduria Vilniaus fotografijos galerijoje, prisidengę damų ir bobulių vardu. Taigi, maršrutas: NDG ir Vilniaus fotografijos galerija.

Veronika Šleivytė, Veronika Šleivytė su drauge. 1935 01 19. Kupiškio etnografijos muziejus
Veronika Šleivytė, Veronika Šleivytė su drauge. 1935 01 19. Kupiškio etnografijos muziejus
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Veronikos Šleivytės parodos „Kartais Vėra atrodo taip“ NDG fragmentas. G.Grigėnaitės nuotr.
Aleksandra Fominaitė

„Jeigu niekas neužpyks, ? – Lietuvos širdis“

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ Vilniuje ir Kaune

MO muziejuje veikianti paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ (idėjos autoriai ir organizatoriai: Kauno miesto muziejus ir MO muziejus; koncepcijos autorius Tomas Vaiseta; kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė, paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis) dėl salės ypatybių paprastai pradedama apžiūrinėti nuo Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio videokūrinio „Kauno–Vilniaus studijos“ (2017–2018). Įvairių urbanistinių objektų gabalai, ore pakibusios šviesoforų dalys, apkapoti medžiai, nebenaudojamos reklaminės iškabos, apleisti pastatai su vandalizmo pėdsakais čia susilieja į vizualinę „mišrainę“, kuri šiandieniniame, karo kontekste instinktyviai kelia kraupoką įspūdį. „Džiovintų gyvūnų“ (paauglystėje taip vadinome mėgstamą Tado Ivanausko muziejų) muziejaus žirafos, stumbrai, smaugliai ir žuvys, kartu su lengvai atpažįstamais abiejų miestų (gana turistiniais) vaizdais sluoksniuojasi lyg tortas su lengva sniego „cukraus pudra“, lydimas „kosmiško“ garso: apgailėtiną Gedimino kalno būklę komentuojanti Gailės Griciūtės garso instaliacija skleidžia jį per visą salės galą, nuolatos garsiai ūžauja, lyg per dykumą, primenant ir mitologinės pabaisos alsavimą.

Auksės Petrulienės kūriniai, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Auksės Petrulienės kūriniai, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Andriaus Labašausko kūrinys, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Andriaus Labašausko kūrinys, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Augusto Serapino kūrinys, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Augusto Serapino kūrinys, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Dalia Mikonytė, Adomas Žudys, instaliacijos „Kauno–Vilniaus studijos“ fragmentas. 2017–2018 m. parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Dalia Mikonytė, Adomas Žudys, instaliacijos „Kauno–Vilniaus studijos“ fragmentas. 2017–2018 m. parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Coolturistės, Mis(s)apropriacija, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Coolturistės, Mis(s)apropriacija, parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, MO muziejuje. R. Šeškaičio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 128  >>> Archyvas