7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Dėl Dailėtyros studijų tęstinumo Lietuvos kultūros ir mokslo įstaigų darbuotojų, mokslininkų, menininkų pasirašytas kreipimasis

KREIPIMASIS
į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę
2018-08-02


Šiuo raštu palaikome Vilniaus dailės akademijos prašymą leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę šiais metais, lanksčiau taikant rentabilumo grupės principą. Jau pirmajame stojamųjų etape 9 Lietuvos piliečiai išreiškė norą studijuoti dailėtyrą Vilniuje. Leidus programai dalyvauti kituose etapuose, galbūt susirinktų ir būtina 10 studentų grupė. Kita vertus, 9 dailėtyros pirmakursiai – optimalus skaičius kokybiškoms studijoms, kai studentams galima skirti individualų dėmesį. Regis, tam negalėtų argumentuotai prieštarauti ir pati Švietimo ir mokslo ministerija, nes juk nustatė mažesnes – 4 ir 8 – studentų rentabilumo grupes kai kurioms kitoms humanitarinių mokslų studijų programoms.

Karolina Rimkutė

Įsibrovimas į vaizdinę erdvę

Alinos Melnikovos „Blykstė dienos šviesoje“ ir Raimos Drąsutytės „Laikau erdvę. Be šarvų“ galerijoje „Kairė–dešinė“

 

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje birželio pabaigoje atsidarė dvi personalinės parodos – Alinos Melnikovos „Blykstė dienos šviesoje“ ir Raimos Drąsutytės „Laikau erdvę. Be šarvų“. Abiejų parodų kuratorė Monika Krikštopaitytė Raimą Drąsutytę įvardija pogrindžio Louise Bourgeois, o Alina Melnikova žiūrovams kaip savo kūrybos atspirties tašką siūlo Mariją Laasnig – ir išties abiejų lietuvių parodos akivaizdžiai rezonuoja su kaip tik tuo pat metu „Vartų“ galerijoje eksponuojamais Bourgeois ir Laasnig piešiniais.

Raima Drąsutytė, kadras iš videodarbo „Prisilietimai". 2016 m.
Raima Drąsutytė, kadras iš videodarbo „Prisilietimai". 2016 m.
Raima Drąsutytė, kadras iš filmo „Kai bučiuoju savo širdį“. 2017-2018 m.
Raima Drąsutytė, kadras iš filmo „Kai bučiuoju savo širdį“. 2017-2018 m.
Raima Drąsutytė, kadras iš filmo „Kai bučiuoju savo širdį“. 2017-2018 m.
Raima Drąsutytė, kadras iš filmo „Kai bučiuoju savo širdį“. 2017-2018 m.
Raima Drąsutytė, kadras iš filmo „Kai bučiuoju savo širdį“. 2017-2018 m.
Raima Drąsutytė, kadras iš filmo „Kai bučiuoju savo širdį“. 2017-2018 m.
Raimos Drąsutytės ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimos Drąsutytės ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimos Drąsutytės ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimos Drąsutytės ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Raimos Drąsutytės kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimos Drąsutytės kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimos Drąsutytės kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Raimos Drąsutytės kūrinių ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Lijana Šatavičiūtė

Kurti ir atkurti

8-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „(At)kurti“ LDS galerijoje „Arka“

Tekstilės bienalės, skirtos Lietuvos atkūrimo 100-mečiui, idėja grindžiama kūrimo ir atkūrimo reiškiniu. Prieš 100 metų atkūrėme valstybę ir pradėjome naujos – modernios ir tautiškos Lietuvos – statybą. Kuriamos valstybės, kuriama istorija, kuriamos šeimos, institucijos, kuriamas meno kūrinys. Taigi kūrybos sąvokos aprėptis labai plati. Ne kiekviena šalis valstybingumo formavimą apibūdina „kūrybos“ terminu, kitur dažniau statoma ir konstruojama. Tekstilei tiesiogine prasme būdingas atkūrimo procesas, nes metmenys ir ataudai lengvai dyla, tačiau tekstilės pluoštai leidžia pristabdyti irimo procesą, užadyti ir restauruoti pažeistą audinį, kurį metaforiškai prilygintume  istorijai – laiko audiniui. Irimas ir atstatymas neatsiejami tiek nuo tradicinės, tiek nuo inovatyvios tekstilės sampratos.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Fotografijos kosmoso poligonas „Debiutas“

Tekstas iš parodos katalogo

Prisimenant ankstesnius „Debiuto“ konkursus dažnai tenka apgailestauti, kad nemaža dalis ten dalyvavusių gabių ir net laimėjusių pagrindinius prizus autorių vėliau dingo kitose gyvenimo veiklose, užmesdami fotografinius ieškojimus. Tačiau greta galima išvardyti ir fotografų, kadaise savo karjerą pradėjusių nuo „Debiuto“, kurie dabar gerai žinomi menininkai: Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis, Vytautas Balčytis, Raimondas Paknys, Violeta Bubelytė, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas, Alfonsas Budvytis, Vilma Samulionytė ir kiti. Septynios jaunųjų fotografų parodos buvo organizuotos 1975–1988 m., 2010 m. idėja buvo atnaujinta, o nuo praeitų metų konkursas tapo tarptautinis ir todėl žada daugiau šansų, kad sunkiai prasibrovusiems į finalą autoriams „Debiutas“ taps starto aikštele, o ne finaliniu punktu.

Artūras Jendovickis
Artūras Jendovickis
Luana Rigolli
Luana Rigolli
Matylda Awdziejczyk
Matylda Awdziejczyk
Sheng-Wen Lo
Sheng-Wen Lo
Tobias Asser
Tobias Asser
Albina Galeeva,
Albina Galeeva,
Gabrielė Vingraitė
Gabrielė Vingraitė
Claudia Corrent,
Claudia Corrent,
Rimantė Černiauskaitė

Marianos Veriovkinos vasaros Vyžuonėlėse šiandien

Kiekvieną vasarą Lietuvoje vyksta dešimtys plenerų, kuriuos dailininkai mėgsta, nes gali kurti ne studijoje, o gamtoje. Patinka jie ir vietiniams gyventojams, džiugina jų vietovėje rengiamos parodos, bendruomenėms dovanojami kūriniai. Bet nedaug vyksta kūrybinių stovyklų, kurios turėtų ir aukštesnių tikslų, o būtent tokie yra Marianos Veriovkinos simpoziumai, rengiami siekiant išgelbėti apleistą vokiečių ekspresionizmo dailininkės dvarą Vyžuonėlėse, Utenos rajone.

Mykolė Ganusauskaitė prie M. Veriovkinos studijos
Mykolė Ganusauskaitė prie M. Veriovkinos studijos
Klezmer muzikantai Vyžuonėlės dvare.
Klezmer muzikantai Vyžuonėlės dvare.
M. Veriovkinos paveikslai.
M. Veriovkinos paveikslai.
Simpoziumo dalyviai prie M. Veriovkinos studijos
Simpoziumo dalyviai prie M. Veriovkinos studijos
Simpoziumo paroda Vyžuonėlių dvaro svirne 2017 07 16
Simpoziumo paroda Vyžuonėlių dvaro svirne 2017 07 16
Laima Laučkaitė

Lietuvos dailė Orsė muziejuje Paryžiuje

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“

Baltijos valstybių šimtmečio proga Orsė muziejus Paryžiuje pakvietė į parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“. Simbolizmas pasirinktas kaip ypatingo laikotarpio, nacionalinio judėjimo, valstybingumo formavimosi amžininkas, šauklys ir palydovas. Ši paroda – bendras Estijos dailės muziejaus Taline, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje, Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune projektas. Kūrinius ekspozicijai suteikė šie muziejai ir privatūs kolekcininkai, projekto vykdymą koordinavo Latvijos nacionalinis dailės muziejus ir jo direktorė Ginta Gerharde-Upeniece.

Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ reklama mieste. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ reklama mieste. V. Mačianskaitės nuotr.
Dalia Vasiliūnienė

Šv. Kazimiero šlovės atspindžiai Italijos mene

Lietuvos šventojo karalaičio gerbimo istorijos šedevrai Bažnytinio paveldo muziejuje

Lietuvos meno lauko profesionalai ir gerbėjai tikrai nelepinami atvežtinėmis klasikinės dailės parodomis, o Europos muziejuose saugomų aukščiausio lygio šedevrų eksponavimas mūsų šalyje dažnumu galėtų rungtis su popiežių vizitais. Todėl ypač nudžiugino Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva į Vilnių iš Italijos atgabenti baroko epochos dailininkų kūrinius.

Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Kristina Stančienė

Vasara pro fotoobjektyvą

Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime

 

Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.

Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Iš retų knygų lentynos

Kada prasidės bibliofilinis žaidimas?

Neseniai buvo pristatyta Virginijos Kulvinskaitės, dar žinomos kaip Virginija Cibarauskė, poezijos knyga „Antrininkė“. Tačiau šįkart norėtųsi pakalbėti ne apie poeziją ar jos autorę, o apie mažo tiražo popierinę knygą.

Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Karolina Rimkutė

Kaip skaityti svetimus dienoraščius?

Paroda „Moi, non-moi“ galerijoje „Vartai“

Ne naujiena, kad į Lietuvą dažniausiai atkeliauja neįspūdingi pasaulinių meno įžymybių kūriniai, jeigu jų apskritai kas nors atveža. Finansų stygius ir menka auditorija, žemas kultūrinio švietimo lygis vietoj ikrų ir šampano tegali pasiūlyti kiaušinių ir alaus. Vis dėlto žymios pavardės pritraukia daugelį, tai yra gana sėkmingas būdas prisikviesti daugiau lankytojų. Todėl, pirmą sykį išgirdusi apie galerijoje „Vartai“ planuojamą parodą „Moi, non-moi“, truputėlį šyptelėjau – ar nebus tai kažkas panašaus į Salvadoro Dali parodą, prieš keletą metų vykusią Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro parodų rūmuose? Pasimokyta masalo strategija, kaip dar tuomet įvardijo Monika Krikštopaitytė („Genijaus peleninė ir gimnasto vienatvė“, 2014 02 14, 7md.lt)?

Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. R. Jakimavičienės nuotr.
Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. R. Jakimavičienės nuotr.
Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. A. Anskaičio nuotr.
Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Der Mensch ist auch ein armes Tier / Man Is Also a Pitiful Animal, 1997
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Der Mensch ist auch ein armes Tier / Man Is Also a Pitiful Animal, 1997
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig
, Die Vampire der ML. / The murder of Maria Lassnig / Vorschlag für ein drastisches Bild (The vampires of ML / The Murder Of Maria Lassnig / Proposal For a Drastic Image), 2000-2009
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig
, Die Vampire der ML. / The murder of Maria Lassnig / Vorschlag für ein drastisches Bild (The vampires of ML / The Murder Of Maria Lassnig / Proposal For a Drastic Image), 2000-2009
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Ist Geld sexy? / Is Cash Sexy?, 1999
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Ist Geld sexy? / Is Cash Sexy?, 1999
 m. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Ich bin der Nachahmer meiner Epigonen / I Am The Imitator Of My Epigones, 1998
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Ich bin der Nachahmer meiner Epigonen / I Am The Imitator Of My Epigones, 1998
 m. A. Anskaičio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 78  >>> Archyvas