Dailė

KREIPIMASIS
į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę
2018-08-02

Šiuo raštu palaikome Vilniaus dailės akademijos prašymą leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę šiais metais, lanksčiau taikant rentabilumo grupės principą. Jau pirmajame stojamųjų etape 9 Lietuvos piliečiai išreiškė norą studijuoti dailėtyrą Vilniuje. Leidus programai dalyvauti kituose etapuose, galbūt susirinktų ir būtina 10 studentų grupė. Kita vertus, 9 dailėtyros pirmakursiai – optimalus skaičius kokybiškoms studijoms, kai studentams galima skirti individualų dėmesį. Regis, tam negalėtų argumentuotai prieštarauti ir pati Švietimo ir mokslo ministerija, nes juk nustatė mažesnes – 4 ir 8 – studentų rentabilumo grupes kai kurioms kitoms humanitarinių mokslų studijų programoms.

Karolina Rimkutė

Alinos Melnikovos „Blykstė dienos šviesoje“ ir Raimos Drąsutytės „Laikau erdvę. Be šarvų“ galerijoje „Kairė–dešinė“

 

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje birželio pabaigoje atsidarė dvi personalinės parodos – Alinos Melnikovos „Blykstė dienos šviesoje“ ir Raimos Drąsutytės „Laikau erdvę. Be šarvų“. Abiejų parodų kuratorė Monika Krikštopaitytė Raimą Drąsutytę įvardija pogrindžio Louise Bourgeois, o Alina Melnikova žiūrovams kaip savo kūrybos atspirties tašką siūlo Mariją Laasnig – ir išties abiejų lietuvių parodos akivaizdžiai rezonuoja su kaip tik tuo pat metu „Vartų“ galerijoje eksponuojamais Bourgeois ir Laasnig piešiniais.

Lijana Šatavičiūtė

8-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė „(At)kurti“ LDS galerijoje „Arka“

Tekstilės bienalės, skirtos Lietuvos atkūrimo 100-mečiui, idėja grindžiama kūrimo ir atkūrimo reiškiniu. Prieš 100 metų atkūrėme valstybę ir pradėjome naujos – modernios ir tautiškos Lietuvos – statybą. Kuriamos valstybės, kuriama istorija, kuriamos šeimos, institucijos, kuriamas meno kūrinys. Taigi kūrybos sąvokos aprėptis labai plati. Ne kiekviena šalis valstybingumo formavimą apibūdina „kūrybos“ terminu, kitur dažniau statoma ir konstruojama. Tekstilei tiesiogine prasme būdingas atkūrimo procesas, nes metmenys ir ataudai lengvai dyla, tačiau tekstilės pluoštai leidžia pristabdyti irimo procesą, užadyti ir restauruoti pažeistą audinį, kurį metaforiškai prilygintume  istorijai – laiko audiniui. Irimas ir atstatymas neatsiejami tiek nuo tradicinės, tiek nuo inovatyvios tekstilės sampratos.

Aistė Kisarauskaitė

Tekstas iš parodos katalogo

Prisimenant ankstesnius „Debiuto“ konkursus dažnai tenka apgailestauti, kad nemaža dalis ten dalyvavusių gabių ir net laimėjusių pagrindinius prizus autorių vėliau dingo kitose gyvenimo veiklose, užmesdami fotografinius ieškojimus. Tačiau greta galima išvardyti ir fotografų, kadaise savo karjerą pradėjusių nuo „Debiuto“, kurie dabar gerai žinomi menininkai: Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis, Vytautas Balčytis, Raimondas Paknys, Violeta Bubelytė, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas, Alfonsas Budvytis, Vilma Samulionytė ir kiti. Septynios jaunųjų fotografų parodos buvo organizuotos 1975–1988 m., 2010 m. idėja buvo atnaujinta, o nuo praeitų metų konkursas tapo tarptautinis ir todėl žada daugiau šansų, kad sunkiai prasibrovusiems į finalą autoriams „Debiutas“ taps starto aikštele, o ne finaliniu punktu.

Rimantė Černiauskaitė

Kiekvieną vasarą Lietuvoje vyksta dešimtys plenerų, kuriuos dailininkai mėgsta, nes gali kurti ne studijoje, o gamtoje. Patinka jie ir vietiniams gyventojams, džiugina jų vietovėje rengiamos parodos, bendruomenėms dovanojami kūriniai. Bet nedaug vyksta kūrybinių stovyklų, kurios turėtų ir aukštesnių tikslų, o būtent tokie yra Marianos Veriovkinos simpoziumai, rengiami siekiant išgelbėti apleistą vokiečių ekspresionizmo dailininkės dvarą Vyžuonėlėse, Utenos rajone.

Laima Laučkaitė

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“

Baltijos valstybių šimtmečio proga Orsė muziejus Paryžiuje pakvietė į parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“. Simbolizmas pasirinktas kaip ypatingo laikotarpio, nacionalinio judėjimo, valstybingumo formavimosi amžininkas, šauklys ir palydovas. Ši paroda – bendras Estijos dailės muziejaus Taline, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje, Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune projektas. Kūrinius ekspozicijai suteikė šie muziejai ir privatūs kolekcininkai, projekto vykdymą koordinavo Latvijos nacionalinis dailės muziejus ir jo direktorė Ginta Gerharde-Upeniece.

Dalia Vasiliūnienė

Lietuvos šventojo karalaičio gerbimo istorijos šedevrai Bažnytinio paveldo muziejuje

Lietuvos meno lauko profesionalai ir gerbėjai tikrai nelepinami atvežtinėmis klasikinės dailės parodomis, o Europos muziejuose saugomų aukščiausio lygio šedevrų eksponavimas mūsų šalyje dažnumu galėtų rungtis su popiežių vizitais. Todėl ypač nudžiugino Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva į Vilnių iš Italijos atgabenti baroko epochos dailininkų kūrinius.

Kristina Stančienė

Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime

 

Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.

Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Kada prasidės bibliofilinis žaidimas?

Neseniai buvo pristatyta Virginijos Kulvinskaitės, dar žinomos kaip Virginija Cibarauskė, poezijos knyga „Antrininkė“. Tačiau šįkart norėtųsi pakalbėti ne apie poeziją ar jos autorę, o apie mažo tiražo popierinę knygą.

Karolina Rimkutė

Paroda „Moi, non-moi“ galerijoje „Vartai“

Ne naujiena, kad į Lietuvą dažniausiai atkeliauja neįspūdingi pasaulinių meno įžymybių kūriniai, jeigu jų apskritai kas nors atveža. Finansų stygius ir menka auditorija, žemas kultūrinio švietimo lygis vietoj ikrų ir šampano tegali pasiūlyti kiaušinių ir alaus. Vis dėlto žymios pavardės pritraukia daugelį, tai yra gana sėkmingas būdas prisikviesti daugiau lankytojų. Todėl, pirmą sykį išgirdusi apie galerijoje „Vartai“ planuojamą parodą „Moi, non-moi“, truputėlį šyptelėjau – ar nebus tai kažkas panašaus į Salvadoro Dali parodą, prieš keletą metų vykusią Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro parodų rūmuose? Pasimokyta masalo strategija, kaip dar tuomet įvardijo Monika Krikštopaitytė („Genijaus peleninė ir gimnasto vienatvė“, 2014 02 14, 7md.lt)?