7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Aleksandra Fominaitė

Paroda skaitantiems mintis

Rasmos Noreikytės paroda „Pasakojimas / audimas“ VDA tekstilės galerijoje „Artifex“

Nauja personaline paroda Rasma Noreikytė, žymi taikomosios, tradicinės tekstilės menininkė, tarptautinių projektų stipendininkė, pagerbia „audėjų audėja“ vadintą, a.a. vilkaviškietę Mariją Danilaitienę (1949–2017) ir mažeikietę Adolfiną Tarvydienę (1918–2011). Tai vieša padėka audėjoms, daug metų paskyrusioms kruopščiam, lėtam darbui, kur „tik tūkstančius kartų pakartotas veiksmas duoda rezultatą“ (bernardinai.lt, 2010-08-23, Marija Danilaitienė. Dedant siūlą prie siūlo), dabar Lietuvoje dažniausiai laikomam „moterišku“.

Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.
Parodos „Pasakojimas / audimas“ fragmentas. A. Fominaitės nuotr.

Apie Trojos karą ir lentų vagystę

Aistė Kisarauskaitė kalbasi su menininku Danu Aleksa

Danas Aleksa šen, Danas Aleksa ten, Danas Aleksa visur, kur tik pažvelgsi. Per pastaruosius metus šis menininkas surengė porą stambių parodų, su projektu „LT100“, vykusiu galerijoje „Sodų 4“, dalyvavo 11-oje Kauno bienalėje; kokia nors reikšminga proga, tokia, kaip Performatyvus postdisciplininis kongresas, vis paguli po raudonu kilimu. Apie visą šį kūrybinį fejerverką ir kalbamės su autoriumi.

Danas Aleksa „Išpisti langai“. 2017 m. D. Aleksos nuotr.
Danas Aleksa „Išpisti langai“. 2017 m. D. Aleksos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Aleksos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Aleksos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Aleksos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Aleksos nuotr.
Danas Aleksa, „Pusiausvyra“, 2012 m. L. Skeisgielos nuotr.
Danas Aleksa, „Pusiausvyra“, 2012 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Danas Aleksa, „Iracionalus veiksmas“, 2013 m. L. Skeisgielos nuotr.
Danas Aleksa, „Iracionalus veiksmas“, 2013 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Karina Simonson

Grožis gali būti žiaurus

Vilnietiški Samuelio Bako kūrybos namai

 


Lapkričio 16 d. Vilniuje buvo iškilmingai atidarytas naujas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys – Samuelio Bako muziejus. Jis įkurtas praplėtus Tolerancijos centro (Naugarduko g. 10, Vilnius) ekspozicines erdves. Architektūrinį renovacijos projektą rengė a.a. Leonidas Merkinas, ir jo vadovaujama įmonė „Architektūros paletė“, o muziejaus dizainerė Viktorija Sideraitė-Alon, glaudžiai bendradarbiaudama su menininku ir Samuelio Bako muziejaus vadove Ieva Šadzevičiene, rūpinosi ekspozicijos dizainu.

Naujajam muziejui priklauso 161 kv. m. ekspozicinis plotas, kuriame eksponuojami 37 (iš 54 dovanotų) pasaulyje žinomo dailininko Samuelio Bako tapybos darbai, datuojami 1946–2011 metais. Į muziejų patekti galima per Tolerancijos centrą. Antrame aukšte ekspozicijos pradžią aiškiai žymi taip pat Sideraitės-Alon sukurtas muziejaus logotipas – ryškiai mėlynos Samuelio Bako vardo raidės su subtiliai atkartotu jo parašu žemiau.

Samuelis Bakas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Samuelis Bakas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Samuelis Bakas vaikystėje. „Pucker Gallery“ nuosavybė
Samuelis Bakas vaikystėje. „Pucker Gallery“ nuosavybė
Pinkas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Pinkas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Muziejaus ekspozicijos fragmentas. J. Jarmalavičiaus nuotr.
Rita Mikučionytė

Trys magiškos parodos

Trumpos dailės renginių apžvalgos

Gruodį ne tik blaškomės besirūpindami kalėdiniais sveikinimais, bet ir tikimės dvasinių stebuklų. Šventinės magijos pabandžiau paieškoti dailės parodose. Išsirinkau tris lietuvių menininkų kūrybos pristatymus, kurie mane pakerėjo nuotaikų įtaiga ir impulsyvia energija.

Pirmiausia sudomino Jono Valatkevičiaus kūrybos paroda „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“, o tiksliau, jos pavadinimas, jau kurį laiką esantis ir mano gyvenimo motto. Kita vertus, sausį Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose veikė jo paroda „Viskas bus gerai“ (abiejų parodų kuratorė – Monika Krikštopaitytė) – tuomet man taip pat atrodė...

Jonas Valatkevičius, „Let it be“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Let it be“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Love is aeroplane“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, „Love is aeroplane“. 2017 m. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Jonas Valatkevičius, parodos „Sunkios dienos. Nuostabus gyvenimas“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Arturas Bumšteinas, garso instaliacijos „Ēcheîa“ fragmentas. J. Balčikonio nuotr.
Aistė Mikštė

Miniatiūrinis Berlynas sapnuoja sovietmetį

Pasivaikščiojimas po Naująją Vilnią

Naujosios Vilnios, baltarusiškai tariant – Vileikos arba senuoju pavadinimu – Novovileisko (Nowo Wileisk) fenomenas neleidžia man ramiai eiti nė viena šio rajono gatve. Dėl šios vietovės apleistumo Vilnius dar vis gyvena dviguboje santvarkoje – vakarinė miesto dalis yra dinamiška ir patiria modernias transformacijas, o rytinė nykiai stagnuoja ir toliau sėkmingai vizualizuoja socialistinį realizmą. Lyg būtume rytiniame Berlyne iki sienos griūties. Tik tiek, kad čia nebuvo ir nėra jokios miestą dalijančios sienos.

Pastatas vaiduoklis. Pramonės g. Autorės nuotr.
Pastatas vaiduoklis. Pramonės g. Autorės nuotr.
Tarp parko ir Pramonės g. Autorės nuotr.
Tarp parko ir Pramonės g. Autorės nuotr.
Tarp parko ir Pramonės g. Autorės nuotr.
Tarp parko ir Pramonės g. Autorės nuotr.
Pastato fragmentas. Pramonės g. Autorės nuotr.
Pastato fragmentas. Pramonės g. Autorės nuotr.
Parkas prie Vilnelės. Pramonės g. Autorės nuotr.
Parkas prie Vilnelės. Pramonės g. Autorės nuotr.
Parkas prie Vilnelės. Pramonės g. Autorės nuotr.
Parkas prie Vilnelės. Pramonės g. Autorės nuotr.
Pastato fragmentas. Pramonės g. Autorės nuotr.
Pastato fragmentas. Pramonės g. Autorės nuotr.
Pramonės g. Autorės nuotr.
Pramonės g. Autorės nuotr.
Evelina Januškaitė-Krupavičė

Fragmentiškos sekos

Julijos Pociūtės paroda „Linija“ galerijoje „AV17“

Šiuolaikinių vizualiųjų menų atstovė Julija Pociūtė galerijoje „(AV)17“, Vilniuje, pristato 9-ąją personalinę parodą „Linija“. Operuodama įvairiomis medijomis – objektais, piešimu, šviesa, atspindžiais, fotografija, videomenu – J. Pociūtė pasitelkia savo šeimos istoriją ir sukuria instaliatyvią meninę sceną, skirtą atminties ir laiko sampratai apmąstyti. Autorė supina asmeninės patirties ir kolektyvinės atminties turinius, paversdama juos fikcijos ir realybės santykį permąstančiais vizualiais ekranais.

Julija Pociūtė, „ Linija“ (videofragmentas). 2017 m.
Julija Pociūtė, „ Linija“ (videofragmentas). 2017 m.
Julija Pociūtė, „Bangavimo skalė“. 2016 m.
Julija Pociūtė, „Bangavimo skalė“. 2016 m.
Julija Pociūtė, „Trys atspindžio pusės“. 2015 m.
Julija Pociūtė, „Trys atspindžio pusės“. 2015 m.
Julija Pociūtė, „Yra“. 2015 m.
Julija Pociūtė, „Yra“. 2015 m.
Karina Simonson

Nuo siloso bokšto iki muziejaus

Keiptaune atsidarė didžiausias šiuolaikinio Afrikos meno muziejus

Siloso bokštas yra įprastas lietuviško gamtovaizdžio objektas. Ypač – apgriuvęs. Tačiau, deja, nė vienas iš jų nėra prikeltas naujam gyvenimui kaip Pietų Afrikoje, kur siloso bokšte įkurtas šiuolaikinio Afrikos meno muziejus.

Zeitzo šiuolaikinio Afrikos meno muziejus, arba „Zeitz MOCAA“, atsidarė rugsėjo 22 d. Keiptaune ir dabar yra didžiausias šalies meno muziejus. Iš buvusio, 1920 m. statyto kukurūzų siloso bokšto atsiveria vaizdai į Atlanto vandenyną ir prašmatnią Keiptauno Viktorijos ir Alberto (V&A) krantinę, kur prieš tris dešimtmečius suklestėjo mažmeninė prekyba, nekilnojamasis turtas ir turizmas. Tai viena iš labiausiai lankomų Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vietų, pasak statistikos, sezono įkarštyje pritraukiančių iki 100 000 žmonių per dieną.

Zeitz MOCAA atriumas. I. Baan nuotr.
Zeitz MOCAA atriumas. I. Baan nuotr.
Zeitz MOCAA atriumas. I. Baan nuotr.
Zeitz MOCAA atriumas. I. Baan nuotr.
Zeitz MOCAA pastato fragmentas. I. Baan nuotr.
Zeitz MOCAA pastato fragmentas. I. Baan nuotr.
Jochen Zeitz. Zeitz MOCAA nuotr.
Jochen Zeitz. Zeitz MOCAA nuotr.
Zeitz MOCAA fasadas. I. Baan nuotr.
Zeitz MOCAA fasadas. I. Baan nuotr.
Siloso bokštai prieš rekonstrukciją
Siloso bokštai prieš rekonstrukciją
Viktorijos ir Alberto (V&A) krantinė su Zeitz MOCAA muziejumi. I. Baan nuotr.
Viktorijos ir Alberto (V&A) krantinė su Zeitz MOCAA muziejumi. I. Baan nuotr.
Athi-Patra Ruga, Pasiūlymas Tseko Simon Nkoli memorialui, 2017 m. Zeitz MOCAA nuotr.
Athi-Patra Ruga, Pasiūlymas Tseko Simon Nkoli memorialui, 2017 m. Zeitz MOCAA nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Ką veikia parodos?

Trys autoriai trimis požiūriais

Ką menininkas norėjo padaryti, sužinome iš projektų aprašymų ir pokalbių su autoriais. Tai viena. Antra – srities žinovai įtikina, jog yra galybė objektyvių aplinkybių, kurias būtina žinoti, kad galėtume kūrinius patirti giliau, tame irgi yra tiesos. Na, o trečia, kartais visai priešinga, bet irgi tiesa yra tai, kad kūriniai ir parodos elgiasi kaip nori, nes ateina žiūrovas ir suvokia pasiremdamas savo pirma, antra, trečia ir keturiolikta aplinkybe. Veikia žiūrinčiojo nusiteikimas, nuotaika, esminiai ir dienos poreikiai, gyvenimo etapas, išsilavinimas, požiūris į išsilavinimą, atėjimo priežastis ir t.t. W.J.T. Mitchellas klausė, „ko nori atvaizdai?“, man rūpi sužinoti, ką parodos daro neprašytos, koks jų pašalinis, nenumatytas poveikis. Patikrinsiu tris iš dabar veikiančių.

Gintautas Trimakas, iš ciklo „Išėjimai“. 2012–2013 m.
Gintautas Trimakas, iš ciklo „Išėjimai“. 2012–2013 m.
Gintautas Trimakas, iš ciklo „Išėjimai“. 2012–2013 m.
Gintautas Trimakas, iš ciklo „Išėjimai“. 2012–2013 m.
Gintautas Trimakas, parodos „Išėjimai“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Gintautas Trimakas, parodos „Išėjimai“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Giedrius Jonaitis, parodos „Mano istorijos“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Giedrius Jonaitis, parodos „Mano istorijos“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Giedrius Jonaitis, parodos „Mano istorijos“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Giedrius Jonaitis, parodos „Mano istorijos“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Giedrius Jonaitis, parodos „Mano istorijos“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Giedrius Jonaitis, parodos „Mano istorijos“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Andrius Zakarauskas, parodos „Bodybuilding“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Zakarauskas, parodos „Bodybuilding“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Zakarauskas, parodos „Bodybuilding“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Andrius Zakarauskas, parodos „Bodybuilding“ fragmentas. Autoriaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Miesto tyrimas iš kavos tirščių

Paroda „Miesto studijos“ Lietuvos dailininkų sąjungos „Pamėnkalnio“ galerijoje

Į „Pamėnkalnio“ galeriją nebeinu pro paradines duris, ir ne dėl socialinio nerimo ar šiaip kokio konceptualaus įsitikinimo, o dėl priklausomybės nuo kavos. Kava – neatsiejama miesto bendruomenės ritualo dalis, o su galerija sujungtoje kavinėje belaukdamas gėrimo akies kampu jau žvelgiu į menininkų Adomas Žudys ir Dalios Mikonytės parodą „Miesto studijos“, kuruojamą Laimos Kreivytės.

Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Parodos „Miesto studijos“ fragmentas
Vidas Poškus

Angelas, krentantis Klaipėdoje ir Vilniuje

Danieliaus Rusio paroda VDA parodų erdvėje „Krematoriumas“

Sigitas Geda yra parašęs eilėraštį „Angelas, krentantis Palangoj“ – turbūt kaip ir daugelis šio poeto kūrinių, šis man asmeniškai regisi tartum sudurstytas iš skirtingų formų, įvairių pavidalų, visokiausių, kartais net priešingų ar tarpusavyje prieštaraujančių elementų. Galbūt tokia išvada yra profaniška, nesiginčysiu (bent jau su savimi). Analogiška ar gimininga Danieliaus Rusio kūryba. Angelas čia egzistuoja kaip menininko įteisinta metafora, simbolis, motyvas. Jo paveikslai (kuriuos kartais sudėtinga ir įvardyti, suvokti klasikinių formatų kategorijomis, ir tai rodo, kad šis menininkas labai puikiai išmoko postmodernistines stačiakampių ir kvadratų siluetų laužymo taisykles) yra sudurstyti, sudėlioti, sukonstruoti tartum mozaika (menininkas yra studijavęs monumentaliosios tapybos mokslus) ar „lego“ struktūra. Esmė ir panašumas su Geda tas, kad kiekvienas segmentas gali gyventi ir savo nepriklausomą gyvenimą.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 70  >>> Archyvas