7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė

Tarp tapybos ir tarnybos

Petro Stausko (1919–2003) šimtmečiui

Kiekvienos kartos meno skaitymo būdai kinta, o laiko perspektyva suteikia daugiau galimybių kalbėti apie asmens pasirinkimus sistemoje ir į gerai pažįstamus dalykus pažvelgti kitomis akimis. 100-osios gimimo metinės – standartinė, bet labai svari ir iškilminga proga kalbėti apie vieną įsimintiniausių XX a. antros pusės Kauno meno pasaulio atstovų, ilgametį M.K. Čiurlionio muziejaus direktorių Petrą Stauską, jo kūrybą ir vadovavimo muziejui epochą.  

Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas. 1979 m. R. Ropytės nuotr. ČDM archyvas
Petras Stauskas, Gario lagerio Sevurallag kalinys. 1943 m. Iš baudžiamosios bylos, LYA
Petras Stauskas, Gario lagerio Sevurallag kalinys. 1943 m. Iš baudžiamosios bylos, LYA
Petras Stauskas su Raisa Gorbočiova prie M.K. Čiurlionio paveikslų 1980 07 14. A. Žukausko nuotr. A. Stauskienės archyvas
Petras Stauskas su Raisa Gorbočiova prie M.K. Čiurlionio paveikslų 1980 07 14. A. Žukausko nuotr. A. Stauskienės archyvas
Petras Stauskas, Alėja Pažaislyje. 1968 m. ČDM
Petras Stauskas, Alėja Pažaislyje. 1968 m. ČDM
Petras Stauskas, Aukštaitijos peizažas. Antazavė. 1973 m. ČDM
Petras Stauskas, Aukštaitijos peizažas. Antazavė. 1973 m. ČDM
Petras Stauskas, Vaikai. 1969 m. ČDM
Petras Stauskas, Vaikai. 1969 m. ČDM
Petras Stauskas, Kauno panorama. 1982 m. ČDM
Petras Stauskas, Kauno panorama. 1982 m. ČDM
Aistė Kisarauskaitė

Dešimtojo dešimtmečio kontekstai

Ievos Mediodios paroda „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Vilniaus rotušėje

 

Vis tas dejá vu, lydintis kai kurias parodas, ypač retrospektyvas, nukeliantis į sovietinius Dailės parodų rūmus. Tik ne Paulinos Eglės Pukytės retrospektyva „Kažkas yra“, vykusi VDA parodų salėse „Titanikas“ paskutinėmis 2018 m. dienomis, kuruota menotyrininkės Laimos Kreivytės kartu su autore (kuri yra taip pat aktyvi meno kritikos lauko dalyvė ir 2017 Kauno bienalės kuratorė). Paroda anąkart netapo tiesiog kūrybinio sandėliuko ekspozicija, o kūrybą įkontekstino, aktualizavo kiek primirštus ar nuo nūdienos tolimesniuose laiko taškuose atsidūrusius kūrinius, sukūrė nuoseklų parodos naratyvą. Ievos Mediodios parodos „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Rotušėje retrospektyva nepavadinsi, nes ir tam skirta salė nedidelė, darbų ne tiek daug, nors ekspozicija apima beveik visą menininkės kūrybinį laikotarpį nuo 1992 iki dabar, bet būtent čia veikiama pagal senąją (reprezentavimo) parodų kuravimo tradiciją – tiesiog iškabinti ant sienų darbai palieka žiūrovą (ypač mažiau žinantį ar jaunesnį) klaidžioti vaizduose, nesuteikiant jokios informacijos apie laiko ar net žemyno kontekstą. O gaila, nes čia buvo galima kurti reklamines odes, atverti istorinius rakursus ar tiesiog suteikti daug informacinio malonumo.

Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Linas Bliškevičius

Atleiskit už visa tai

Apie išgyvenimus parodoje „Mūsų asmenukė“ MO muziejuje

 

Menininką galima suvokti kaip jaunuolį, kuris įsimylėjo savo mentalinį atvaizdą vandenyje ir panoro jį įamžinti, kad ne jis vienas galėtų pasidžiaugti jo dailumu. Sodri to išraiška yra autoportretas, selfis ar tiesiog kūrinys. Tačiau kodėl jaunam žmogui to prisireikia? Gal visuomenė kelia per aukštus reikalavimus, sureikšmina klaidas ir šiaip visuomet nepatenkinta, todėl reikia priešintis kuriant savo tikrovę? Ar aš darau tą patį? Ir apskritai, kam viso to reikia? Iškart ir meldžiu atleidimo už šią dėmesio nevertą tiradą, o menininkus tik skatinu toliau užsiimti ta pačia veikla, kuria jie dėl pašaukimo užsiima.

„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Laikinose formose – amžini dalykai

Paroda „Sekcija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose

Sekcijos dabar dažnai linksniuojamos parodų koncepcijose: pernai namų galerijoje „Trivium“ veikė paroda „Sekcija“, o KKKC Parodų rūmų fojė interjere lankytojus dabar pasitinka autentiški sovietinius laikus menantys svetainės baldai. Tačiau Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio meno festivalio „Faktas-Forma“ įvadinė paroda „Sekcija“ (kuratoriai Saulius Bertulis ir Danius Drulys) kalba ne tik apie baldą, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio, bet apie meno organizacijų vidinį skirstymą sekcijomis – parodoje dalyvauja LDS skulptorių, bet ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais.

Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m.  Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
Kristina Pipiraitė

Tapatybės beieškant

Karinos Kazlauskaitės konceptualaus meno paroda „NamasNamai“ Rokiškio krašto muziejuje

 

Perskaičius pavadinimą „NamasNamai“ nejučia pagauni save vartant jį mintyse tarsi Erno Rubiko mechaninį galvosūkį, mėginant sudėlioti išsibarsčiusius spalvotus kvadratėlius į vietą. Kad nušvistų visą plokštumą dengianti užrašo spalva. Iš anksto buvo aišku, kad Karinos Kazlauskaitės minties vingiai, novatoriški kūrybiniai sprendimai ir drąsa eksperimentuoti bus išbandymas žiūrovui.

Rokiškio kraštovaizdžio muziejaus buvusios katilinės patalpoje vietoj pjuvenomis kimštų gyvūnų ir ragų laikinai buvo eksponuojamos Karinos Kazlauskaitės „iškamšos“: delikatūs, trapūs objektai ir instaliacijos, prikimšti asmeninių autorės patirčių ieškant savo identiteto ir savos erdvės. Menininkė iš atsiminimų traukia nuogą, nepagražintą kasdienybę, suteikdama jai progą kalbėti savo žargonu. Todėl jos objektai – labai asmeniški, spontaniški, savo išdėstymu ekspozicijoje paneigiantys chronologiją.

Objektas „Karoliai barškutis” (2015). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, pneumatinis prietaisas, rankšluostis, organinis stiklas, medis, sidabras. Alessandro Marchi nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Karoliai barškutis” (2015). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, pneumatinis prietaisas, rankšluostis, organinis stiklas, medis, sidabras. Alessandro Marchi nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Vėrinys su žirniais ir namais” (2019). Geležis, žirniai, 3D nmai, oniksas. Klaus Leo Richter nuotr.. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Vėrinys su žirniais ir namais” (2019). Geležis, žirniai, 3D nmai, oniksas. Klaus Leo Richter nuotr.. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Kaklo vėrinys „Stogai” Pargamentas iš kiaulės pūslės, geležis, žirnis. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Kaklo vėrinys „Stogai” Pargamentas iš kiaulės pūslės, geležis, žirnis. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Instaliacija „Dionizas” (2016). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, LED šviesos, kaltinė grandinė. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Instaliacija „Dionizas” (2016). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, LED šviesos, kaltinė grandinė. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Parodos „NamasNamai” ekspozicijos fragmentas. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Parodos „NamasNamai” ekspozicijos fragmentas. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Sagė iš serijos sagės „Lėktuvėliai” (2016). Pargamentas iš kiaulės pūslės, 24K aukso lapelis, sidabro lapelis, magnetinis užsegimas. Gintauto Beržinsko nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Sagė iš serijos sagės „Lėktuvėliai” (2016). Pargamentas iš kiaulės pūslės, 24K aukso lapelis, sidabro lapelis, magnetinis užsegimas. Gintauto Beržinsko nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Muziejų renesansas

Apie pokyčius pasikeitus vadovybei

Norėčiau tikėti, kad muziejų lankymo bumas pasaulyje kyla ne tiek dėl pagerėjusios vadybos, kiek dėl supratimo, kad atmintis lemia šiandieną, ir vis didesnio kultūros institucijų įsitraukimo į kasdienybės aktualijų analizę, vizionieriškumo ir sudėtingiausių žmogiškųjų dilemų turtinimo. Ne paprastinimo – tai daro dauguma politikų, o turtinimo per įvairiapusiškesnį tyrimą. Galbūt daliai žmonių muziejus tebelieka aukštesnio lygio pramoga, bet jei tai būtų kompiuterinis žaidimas, manyčiau, pastarieji naudotojai yra tik pirmame lygyje. (Labai laukiame jūsų kituose lygiuose.) Atrodo, jau aiškėja, kad kultūra yra ne kosmetika, o stuburas.

Pastaraisiais metais muziejai artėja prie anksčiau labiau galerijose spręstų aktualijų, permąsto ne tiek abstrakčias estetines problemas, kiek lyčių, rasinės reprezentacijos, ekologijos problemas, vaizdžiai rodo pragaištingos politikos ir valdininkijos ydas, pasakoja atkaklumo, drąsos ir silpnybių istorijas. Visa tai vėliau išrieda iš muziejų ir virsta visuomeninėmis bangomis. Vietinis pavyzdys – Aušros Petrulienės buriamos bendruomenės už medžių gyvybę mieste ir miesto grąžinimą jame gyvenantiems.

NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Krizė ir maištas". Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Krizė ir maištas". Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.

Tapymas kaip labai privatus užsiėmimas

Gražina Montvidaitė kalbina Niujorke gyvenantį menininką Julių Ludavičių

Julius Ludavičius – tapytojo Kęstučio Zapkaus auklėtinis, gavęs pirmąją Lietuvoje „Fulbright“ programos stipendiją (pagal šią programą skiriama stipendija magistrantūros ar doktorantūros studijoms JAV). Išvykęs į Niujorką tęsti meno mokslų, ten pasiliko ir gyvena jau dvidešimt šešerius metus. Ludavičius su kolegomis menininkais įkūrė lietuvių menui atstovaujančią galeriją „SLA307“, 2019 m. pertvarkytą į „Undercurrent“. Tapytojo darbų yra privačiose kolekcijose Niujorke, Los Andžele ir Lietuvoje.

Pradėkime nuo studijų laikų Lietuvoje. Kada susidūrėte su profesoriumi Kęstučiu Zapkumi?
Kai Zapkus pirmą kartą atvažiavo į Lietuvą. Man atrodo, pirma paroda buvo surengta 1989 metais. Jis pasižadėjo atvažiuoti dėstyti. Kai buvau antrame kurse, pasikeitė visa akademijos valdžia. Zapkus atvažiavo po trejų metų ir dėstė vieną semestrą. Mums baigus akademiją, po kokio mėnesio, Zapkus rado „Fulbright“ programą. Lietuvoje stipendija jau visus metus tiesiog buvo neatsiimama. Tie pinigai gulėjo, ir niekas jų neėmė. Užpildėme formas, o tada mums paskambino iš ambasados ir klausia: „Kaip jūs čia sugebėjot?“

Julius Ludavičius, Ilgalaikė žala smegenims (Permanent Brain Damage, 14x7). 1998-2012 m.
Julius Ludavičius, Ilgalaikė žala smegenims (Permanent Brain Damage, 14x7). 1998-2012 m.
Julius Ludavičius, Skrydis virš gegutės lizdo, (48x46). 1999-2000 m.
Julius Ludavičius, Skrydis virš gegutės lizdo, (48x46). 1999-2000 m.
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, Red Master, (8x7). 2000-2009 m.
Julius Ludavičius, Red Master, (8x7). 2000-2009 m.
Julius Ludavičius, Zero Ground (12x7). 2000 m.
Julius Ludavičius, Zero Ground (12x7). 2000 m.
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius
Julius Ludavičius
Povilas Ramanauskas

Susirašom

Pokalbis žinutėmis su menininkais Eimučiu Markūnu ir Remigijumi Treigiu

 

Šie du menininkai Kauno fotografijos galerijoje liepos 25 d. mėnesiui atvėrė parodą „Integracija“, kurią patys ir „kuravo“. Pokalbiai vyko per mesendžerį skubančios kasdienybės aplikoje. Pašnekovai jiems patogiu laiku, ryte, dieną, kur nors pakeliui arba vėlai vakare, esant progai atrašydavo, o aš laukdavau jų atsakymų. Vienas iš jų buvo mano mokytojas faktiškai, kitą taip pat laikau mokytoju, tad jų asmenybės ir kūryba man visad buvo artimos.


Sakoma, kad menas – tai bendravimo forma. Šiuo atveju, manau, bendravimas skleidžiasi parodos ekspozicija, kuri kviečia ne tik „integruotis“ į kūrinius apie miestą, bet ir rezonuojant tarpusavyje.

Kaip ir kada kilo mintis surengti šią paroda drauge?

Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Kuriantis žmogus tarp gyvūno ir algoritmo

Po paskaitos MO muziejuje

Šiandien neretai išgirstame apie kuriozinius nežmogiškos kūrybos atvejus. Komiškos situacijos ir anekdotiniai „YouTube“ vaizdeliai – išmanųjį telefoną elegantiškai maiganti beždžionė arba įmantrų piešinį vedžiojanti roboto ranka – išprovokuoja atitinkamas reakcijas. Žmogaus sąmonėje nuo seno glūdi ir „aukštesniojo“ kūrėjo įvaizdžiai, o juos Homo sapiens paprastai traktuoja gana rimtai.

Antropomorfizuoti vaizdiniai byloja nežemiškų dievybių – tariamų visatos kūrėjų – svarbą žmogaus vaizduotei; savo ruožtu archeologų ir kultūros tyrėjų aprašytą archetipinę totemų valdomo pasaulio sampratą šiandien keičia „už mus protingesnių“ mašinų naratyvai. Žmogaus galimybes tęsiančias ar pranokstančias būtybes – „nežmogiškuosius gyvūnus ir žmonių sukurtus organinius bei mechaninius padarus“ –  meno istorijos požiūriu mėgina analizuoti ir MO muziejuje veikianti paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ (kutarorės Erika Grigoravičienė ir Ugnė Paberžytė).

Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Ursula Damm, Birgit Bruggemeier: Karaokės baras: dainuojame musių kalba. 2018, instaliacija, vaisinės muselės. Iš MO muziejaus parodos „Bendrabūvis“. R. Šeškaičio nuotr.
Ursula Damm, Birgit Bruggemeier: Karaokės baras: dainuojame musių kalba. 2018, instaliacija, vaisinės muselės. Iš MO muziejaus parodos „Bendrabūvis“. R. Šeškaičio nuotr.
Pigcasso
Pigcasso
Makaka Naruta ir Davidas Slateris
Makaka Naruta ir Davidas Slateris
Menininkų kolektyvas „Obvious“, Edmondo de Belamy portretas
Menininkų kolektyvas „Obvious“, Edmondo de Belamy portretas
Mario Klingemann, „Praeivių atmintys“
Mario Klingemann, „Praeivių atmintys“
MO organizuotos robotikos užsiėmimo akimirka.
MO organizuotos robotikos užsiėmimo akimirka.
Natalija Arlauskaitė

Auksinės šeimos fotografijų šiurpės

Carolle Bénitah paroda „Fotografiniai suvenyrai“ Prospekto fotografijos galerijoje

„Mano šeimoje nieko tokio nenutiko“, – kartoja Carolle Bénitah apie savo parodą „Fotografiniai suvenyrai“. Nes pradurti ir išsiuvinėti, visiškai užsiūti veidai, iškirptos galvos ir figūros, kruvinais blizgiais karoliukais išnaikinti fotografijų fragmentai rutininę šeimos fotografiją paverčia aistrų ir paslapčių arena. Iš akių išeina ir tarp veidų pakimba šilkinio siūlo kraujagyslės, nenumatyto erotiškumo suteikia bižuterijos lašai, uždengiantys motinos veidą ir mažos mergaitės tarpukojį įprastoje tėvo, motinos ir dukrytės nuotraukoje, auksinis lietus ir išsiuvinėja, ir išduria laimingos poros akis, apakina ją.

Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
Carolle Bénitah, iš serijos „Fotografiniai suvenyrai“
  PUSLAPIS IŠ 90  >>> Archyvas