7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailė

Karolina Rimkutė

Kaip skaityti svetimus dienoraščius?

Paroda „Moi, non-moi“ galerijoje „Vartai“

Ne naujiena, kad į Lietuvą dažniausiai atkeliauja neįspūdingi pasaulinių meno įžymybių kūriniai, jeigu jų apskritai kas nors atveža. Finansų stygius ir menka auditorija, žemas kultūrinio švietimo lygis vietoj ikrų ir šampano tegali pasiūlyti kiaušinių ir alaus. Vis dėlto žymios pavardės pritraukia daugelį, tai yra gana sėkmingas būdas prisikviesti daugiau lankytojų. Todėl, pirmą sykį išgirdusi apie galerijoje „Vartai“ planuojamą parodą „Moi, non-moi“, truputėlį šyptelėjau – ar nebus tai kažkas panašaus į Salvadoro Dali parodą, prieš keletą metų vykusią Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro parodų rūmuose? Pasimokyta masalo strategija, kaip dar tuomet įvardijo Monika Krikštopaitytė („Genijaus peleninė ir gimnasto vienatvė“, 2014 02 14, 7md.lt)?

Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. R. Jakimavičienės nuotr.
Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. R. Jakimavičienės nuotr.
Louise Bourgeois, 
HANG ON (detail), 2004
 m. A. Anskaičio nuotr.
Louise Bourgeois, 
HANG ON (detail), 2004
 m. A. Anskaičio nuotr.
Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. A. Anskaičio nuotr.
Louise Bourgeois
, HANG ON (detail), 2004
 m. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Der Mensch ist auch ein armes Tier / Man Is Also a Pitiful Animal, 1997
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Der Mensch ist auch ein armes Tier / Man Is Also a Pitiful Animal, 1997
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig
, Die Vampire der ML. / The murder of Maria Lassnig / Vorschlag für ein drastisches Bild (The vampires of ML / The Murder Of Maria Lassnig / Proposal For a Drastic Image), 2000-2009
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig
, Die Vampire der ML. / The murder of Maria Lassnig / Vorschlag für ein drastisches Bild (The vampires of ML / The Murder Of Maria Lassnig / Proposal For a Drastic Image), 2000-2009
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Ist Geld sexy? / Is Cash Sexy?, 1999
 m. A. Anskaičio nuotr.
Maria Lassnig, 
Ist Geld sexy? / Is Cash Sexy?, 1999
 m. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Viktoras Liutkus

Gyvenimo sodo obuoliukai

In memoriam Romanas Vilkauskas (1949–2018)

Atrodo, tai buvo vakar: Plinkšių dvaro parkas, paežerė, dažai ir teptukai, kuklios drobelės ar kartono lapai, akvarelės su vasara trykštančios, sultingos Žemaitijos vaizdais, ilgos vakaronės, persunktos minčių ir kalbų apie meną ir menininkus, svajonės apie būsimą dailininko kelią.

Romanas Vilkauskas, „Natiurmortas su obuoliais“. 1980 m.
Romanas Vilkauskas, „Natiurmortas su obuoliais“. 1980 m.
Agnė Taliūtė

Nukirstas miestas – persodintas žmogus

Platforma „Mažosios istorijos“ Kaune

Viešoji erdvė įprastai suvokiama kaip vieta užmegzti dialogą, racionalius debatus. Vis dėlto ji dažniau virsta visai ne sambūriu, o kovos lauku, kuriame žaidžia „didieji“ (valstybės institucijos, verslininkai, politikai) ir „mažieji“ (pavieniai piliečiai, bendruomenės), pamirštant įstatymus ar nerašytas „kiemo“ taisykles.

Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų

Kitokia dienoraščio forma

Louise Bourgeois ir Maria Lassnig apie kūrybą

Atsidarius XX a. meno raidai svarbių kūrėjų – Louise Bourgeois (1911–2010, Prancūzija), Marios Lassnig (1919–2014, Austrija) ir Marios Helenos Vieira da Silvos (1908–1992, Portugalija) – parodai „Aš, ne aš“ („Moi, non-moi“) galerijoje „Vartai“, pristatome kelias ištraukas iš interviu su jų mintimis apie piešimą ir kūrybą.

Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Anskaičio nuotr.
Justina Augustytė

Vieno istorinio paveikslo istorija

Andriaus Zakarausko drobė „Raudonas potėpis“

Istorinis žanras tapyboje daugeliui siejasi su didelio formato daugiafigūrėmis kautynių scenomis ir atrodo tarsi anachronizmas šiuolaikinės tapybos kontekste. Tačiau pastaruoju metu šis žanras atgimsta, transformuojasi ir įgyja naujas, aktualias formas. Šiuolaikinėje Lietuvos profesionaliojoje tapyboje istorinio žanro interpretacijos vis dar retos. Andrius Zakarauskas – bene pirmasis tapytojas, ėmęsis tapybos priemonėmis vaizduoti gana nesenus 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Andrius Zakarauskas, „Raudonas potėpis“. 2018 m.
Andrius Zakarauskas, „Raudonas potėpis“. 2018 m.
Andrius Zakarauskas, 1987 piešinys
Andrius Zakarauskas, 1987 piešinys
Agnė Narušytė

Transcenduojantis pieštukas

VDA Nidos meno kolonijos paroda „Tamsos širdis“ apleistoje bažnyčioje

Nuo karščio sprunkantį keleivį Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia mielai priglaudžia. Tik čia nepamatysi vitražų ir altorių – ji vis dar yra pusiau šventovė, pusiau daržovių ir vaisių sandėlis. Ramintojos erdvės buvo sudalytos perdangomis, į sienas įvarytos metalinės sijos, jos banguotas barokas sukaustytas kubais, prispaudusiais augalais puoštus kapitelius ir vilnijančius karnizus. Prie durų eksponuojamas Rūtos Janonienės tekstas primena naikinimų istoriją: XVIII a. statyta bažnyčia 1854 m. uždaryta, paskui paversta Šv. Andriejaus cerkve, XX a. pradžioje grąžinta katalikams, o po Antrojo pasaulinio karo vėl atimta, jos interjeras sunaikintas.

Vanna Bowles, „Transcenduojanti papūga“. 2017 m.. V. Nomado nuotr.
Vanna Bowles, „Transcenduojanti papūga“. 2017 m.. V. Nomado nuotr.
Ian Damerell, „Arkitektonas III“. 2002/2018 m.
Ian Damerell, „Arkitektonas III“. 2002/2018 m.
Robert Johansson, piešinių ir koliažų instaliacija. 2007–2013 m.
Robert Johansson, piešinių ir koliažų instaliacija. 2007–2013 m.
Robert Johansson, „Nacionalinė energijos sistema“. 2012 m.
Robert Johansson, „Nacionalinė energijos sistema“. 2012 m.
Bas Ketelaars, Be pavadinimo (takai). 2016 m.
Bas Ketelaars, Be pavadinimo (takai). 2016 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Vanna Bowles, „Stalo parabolė I–V“. 2017 m.
Margarita Kozlova

Kasdienybės pastebėjimai

Marijos Šnipaitės paroda „Atsitraukimas“ galerijoje AV17

Išgirdęs žodį kasdienybė, pirmiausia pagalvoji apie monotonišką rutiną. Bėgdami nuo jos keliamo nuobodulio nutolstame, prarandame glaudesnį ryšį su aplinka. Bet gal kasdienybė turi ir kitą pusę, o distancija gali ne tik atitolinti? Parodoje „Atsitraukimas“ menininkė Marija Šnipaitė tiria šią problemą, žvelgdama į ją iš kito rakurso. Autorė pasitelkia atstumą, norėdama įsižiūrėti į sąveikos tarp kasdienių objektų ir momentinio pastebėjimo neįprastumą ir užmegzti naują ryšį tarp žiūrovo ir kasdienybės.

Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Marija Šnipaitė, fragmentas iš parodos „Atsitraukimas“. 2018 m. M.Šnipaitės nuotr.
Linas Bliškevičius

Katedra pasenusiu pavadinimu

Skulptūros studentų „Pavasario paroda“ Vilniaus dailės akademijos Naujuosiuose rūmuose

Į Skulptūros katedrą Vilniaus dailės akademijoje kitų specialybių studentai neretai laido akmenis, o menininkas Giedrius Jonaitis net bandė susprogdinti ją videofilme „Karas“ (2010) kartu su kitomis Lietuvos kultūros „negerovėmis“. Tačiau šios katedros studentai negyvena XIX amžiuje. Pasikeitusios galimybės ir išlaisvintos praktikos leidžia jiems užsiimti, kuo tik jie nori. Taip, čia vis rečiau skamba kaltas, o dažniau girdimi puslapių vartymo garsai ar pokalbiai. Nors tai ir kelia antakius seno kirpimo ponams, bet produktyvumas matomas, o jį žymi tradicine tapusi „Pavasario paroda“.

Jenny Kristinos Nilsson skulptūrinė instaliacija „Fragments of fragile wight“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Jenny Kristinos Nilsson skulptūrinė instaliacija „Fragments of fragile wight“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Mato Janušonio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Mato Janušonio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ieva Venckutė, „Perkeitimas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ieva Venckutė, „Perkeitimas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ūlos Šukytės instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ūlos Šukytės instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Deniso Kolomyckio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Deniso Kolomyckio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Vėjo Aliuko instaliacija „Kupolas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Vėjo Aliuko instaliacija „Kupolas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Jurgita Ludavičienė

Amžina diena

Retrospektyvinė Ramūno Čeponio paroda Vlado Vildžiūno galerijoje Jeruzalėje

Ramūnas Čeponis – neabejotinai vienas ryškiausių vidurinės kartos lietuvių abstrakčiosios tapybos atstovų. Kartais atrodo, kad jo tapybos darbai artimi abstraktaus ekspresionizmo stilistikai, tačiau ne, šioje tapyboje nerasime paviršinės ekspresijos. Menininkas nuosekliai, atkakliai ir kažkaip inteligentiškai (suprantu, jog šis žodis skamba senamadiškai ir gal netgi ne visai korektiškai, bet būtent jį norisi čia vartoti) kuria meditatyvias abstrakcijas. Tai anaiptol ir ne gesto tapyba, čia nėra plačių mostų ir teptuko šėlsmo ant drobės. Nors plačių glaistiklio brūkšnių daugelyje drobių rasti tikrai galima. Tačiau tas plokštumas ir faktūras formuojančios rankos judesys suvaldytas ir prislopintas, nes ne paviršinė ekspresija svarbiausia Čeponiui. Ir apskritai ne ekspresija. Ir paviršius svarbus tik tiek, kiek jis padeda įžvelgti turinį. Nes tai yra turinio tapyba.

Ramūnas Čeponis, „Tavoj ramybėje blėsta kontūrai daiktų“. 2003 m.
Ramūnas Čeponis, „Tavoj ramybėje blėsta kontūrai daiktų“. 2003 m.
Ramūnas Čeponis, „Vidurys“. 2015 m.
Ramūnas Čeponis, „Vidurys“. 2015 m.
Ramūnas Čeponis, „Atspindys 02“. 2014 m.
Ramūnas Čeponis, „Atspindys 02“. 2014 m.
Parodos atidarymo fragmentas: dailininkas Ramūnas Čeponis, menotyrininkė Jurgita Ludavicienė ir kontrabosininkas Arnoldas Gurinavičius. V. Usinavičiaus nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas: dailininkas Ramūnas Čeponis, menotyrininkė Jurgita Ludavicienė ir kontrabosininkas Arnoldas Gurinavičius. V. Usinavičiaus nuotr.
Ramūnas Čeponis parodos atidaryme. V. Usinavičiaus nuotr.
Ramūnas Čeponis parodos atidaryme. V. Usinavičiaus nuotr.
Fragmentas iš parodos atidarymo. V. Usinavičiaus nuotr.
Fragmentas iš parodos atidarymo. V. Usinavičiaus nuotr.
Fragmentas iš parodos atidarymo. V. Usinavičiaus nuotr.
Fragmentas iš parodos atidarymo. V. Usinavičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Usinavičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Usinavičiaus nuotr.
Paulina Blažytė

Miškuose užmintos mįslės

Akvilės Anglickaitės paroda projektų erdvėje „Sodų 4“

Šiltas pavasario dienas leidžiant Vilniuje nejučia ima noras pabėgti į gamtą – vaikštant saulės užlietomis miesto gatvėmis apninka miškų, ežerų ir upių ilgesys. Todėl neturint galimybės ištrūkti smagu kartais nors trumpam save apgauti. Vieną iš tokių galimybių suteikė Akvilės Anglickaitės personalinė paroda „Kai tik jis palietė samanas, jo galia perėjo į mišką, ir medžių šaknys virto upėmis“ projektų erdvėje „Sodų 4“.

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
  PUSLAPIS IŠ 77  >>> Archyvas