Muzika
Lukrecija Stonkutė
Obojininkas su ypatingu energijos užtaisu
LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju profesoriumi dr. Robertu Beinariu
Obojus – sudėtingiausias instrumentas, įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą, – taip pokalbį pradėjo žinomas obojininkas prof. dr. Robertas Beinaris. Jis – vietoje nenustygstantis atlikėjas, grojęs solo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais; bene dešimties festivalių, konkursų, čempionatų įkūrėjas, kamerinio ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas; pedagogas, skaičiuojantis jau 25-erius kūrybinės veiklos metus, parengęs kelias dešimtis obojininkų. Kaip tiek daug muzikos, veiklumo ir užsispyrimo telpa viename žmoguje, ir mėginsime išsiaiškinti.
Marius Jokubaitis
Suskambėjęs optinis menas
Ciklo „Muzika Vilniui“ koncertuose pristatytas italų kompozitorius Ivanas Fedele
Gegužę buvo tęsiamas festivalio „Muzika erdvėje“ projektas „Muzika Vilniui“. Intrigavo trečiojo kviestinio kompozitoriaus Ivano Fedele sumanymas sukurti muziką, įkvėptą minimalizmo ir optinės dailės atstovo Kazio Varnelio kūrybos. Gegužės 25–27 d. Varnelio namuose-muziejuje ir Vilniaus rotušėje įvyko italų kompozitoriaus pasaulinė premjera „Varnelis Variations“ fortepijonui ir elektronikai, skambėjo „X-Tension 3“ (2019), „Immagini da Escher (2005), „Nachtmusik“ fortepijonui (2008) ir „Maja“ (1999) – muzika perpasakota Giuliano Corti poema apie mitologinę nimfą sopranui ir instrumentiniam ansambliui.
Skirmantė Valiulytė
In memoriam Zitai Kelmickaitei
(1951 10 19 – 2023 05 27)
Sniegingą praėjusio gruodžio dieną namie tyliai darbuojantis prie kompiuterio suskambo telefonas, kitapus sugriaudėjo Zitos Kelmickaitės balsas: „Vaikeli, tu viską žinai, tik tu gali pagelbėti – su vyrais važiuojam filmavimų į Naująją Vilnią, reikia papietauti, ar yra kokia įstaiga, kad greitai ir padoriai?“ „Žaibo“ picerija – daug negalvodama rekomenduoju. „Tinka!“ – atšauna, o po kurio laiko jau skambina padėkoti iš picerijos. Greit įsispiriu į batus ir maunu bent trumpam pasimatyti, juk ne kasdien pati Zita su LRT komanda Naujojoje Vilnioje! Žaibais apsikabinam, apsikeičiam naujienomis, išpyškina, ką nufilmavusi ir dar filmuos, ko tikėtis laidoje „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ pirmąjį 2023-iųjų rytą. Įteikiu jai dovanėlę, nes juk šv. Kalėdos, ir išsiskiriam.
Viltė Bagdžiūtė
Daugiasluoksnė elektroninė jaunųjų autorių kūryba
II moksleivių elektroninės muzikos kūrinių festivalis „e.manonata“
Viešoji įstaiga „Mano nata“, 14-tus metus organizuojanti nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, šiemet antrą kartą surengusi moksleivių elektroninės muzikos kūrybines dirbtuves „e.manonata“, moksleivius ketvirtą kartą pakvietė dalyvauti muzikos kūrinių recenzijų konkurse.
Ingrida Jankauskaitė
Hado zona Niujorke
Pokalbis su kompozitore Žibuokle Martinaityte
Gegužės 6 d. prestižiniame Niujorko šiuolaikinės muzikos festivalyje „Long Play“ nuskambėjo kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Hado zona“, kurį atliko lietuvių ansamblis „Synaesthesis“. Apie kūrinio skambesį, festivalio įspūdžius ir svarbias muzikines draugystes kalbamės su Niujorke gyvenančia kompozitore, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendijos laureate Žibuokle Martinaityte.
Daiva Tamošaitytė
Viktoro Paukštelio garsų tapyba
Įspūdžiai iš pianisto rečitalio „Organum“ salėje
Šiuo metu Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyksta paroda „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba. 2020–2023“, o gegužės 21 dieną „Organum“ koncertų salėje surengtas pianisto rečitalis atspindėjo kitą polichromiškai pulsuojančios menininko raiškos pusę. Specialiai sąsajų tarp muzikos ir dailės neieškojau, sinestezijos koncepcijos netaikiau, bet tai ir nebūtina, nes pats Viktoro Paukštelio skambinimo metodas primena prancūzišką mokyklą ar bent jau vieną jos aspektų – grojimą „klavišo dugnu“, arba, kaip sakydavo Alfredas Cortot, „spausti klavišą reikia taip, lyg traiškytum uogą“. Toks metodas padeda ne tik pasiekti ypatingą legato, bet ir garsui sklisti kitaip, lyg išraunant jį iš instrumento gelmių ir leidžiant stipriai vibruoti obertonams. Tatai savaime plečia garsinę paletę.
Beata Baublinskienė
Už mūsų ir jūsų muziką
Stanisławo Moniuszko „Halka“ Nacionalinėje filharmonijoje
Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko Stanisławo Moniuszko operos „Halka“ koncertinis atlikimas. Vilnietiškąją, 1848 m. sukurtą dviejų veiksmų operos versiją atliko svečiai iš Krokuvos – „Capella Cracoviensis“ kamerinis choras ir orkestras bei solistai; meno vadovas ir dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. Šis atlikimas buvo kultūros mainų tarp Krokuvos ir Vilniaus miestų renginys Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus proga. Gražiai sutapo, kad šiais metais minime ir 175-ąsias „Halkos“ sukūrimo metines, o koncerto data artima kompozitoriaus gimimo dienai – jis gimė 1819 m. gegužės 5-ąją.
Laimutė Ligeikaitė
Nenugalima klasika
Lietuvos kamerinio orkestro sezono pabaigos koncertas
Lietuvos kamerinis orkestras – kaip „prigimtinis“ klasikinės muzikos atlikėjas – savo sezono pabaigos akcentu gegužės 12 d. pasirinko būtent klasikus: Wolfgangą Amadeus Mozartą, Ludwigą van Beethoveną ir baroko genijų Johanną Sebastianą Bachą. Vakaro programai dirigavo jaunasis maestro Martynas Stakionis, turintis nemenkos patirties dirbant ne tik su Lietuvos, bet ir su Vienos, Hamburgo, Insulos orkestrais.
Ieva Pakalniškytė
Leiskime sau būti čia ir dabar
Pokalbis su džiazo pianistu ir kompozitoriumi Tordu Gustavsenu po koncerto Paliesiaus dvare
Ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinoma Paliesiaus dvaro „Pasagos“ koncertų salė pasižymi ypatinga istorija ir unikalia akustika. Į ramybe alsuojantį Paliesių koncertuoti ir daryti muzikos įrašų nuolat atvyksta pasaulinio garso atlikėjai. Gegužės 6-ąją ši unikali erdvė buvo pilna melomanų, susirinkusių vėl išgirsti čia ne kartą koncertavusio norvegų džiazo pianisto Tordo Gustavseno Trio. Koncerte pristatytas naujausias jų albumas „Opening“ (2022), kurį prodiusavo ECM.
Marijus Šidlauskas
Amžinojo rojaus ilgesys
Giedrės Kaukaitės knygos „Mano Eldoradas“ sutiktuvės Palangoje ir Klaipėdoje
Užgesus rampos šviesoms pasibaigia ir artisto gyvojo švytėjimo laikas, o tai ne vienam scenos žmogui tampa ne tik profesinės karjeros, bet ir kūrybinės energijos užsklanda. Neretai – netgi egzistencinės prasmės praradimo drama. Tačiau kartais menininko asmenybė nepaklūsta biografiniam laikrodžiui, ima ir sušvinta dar neatskleista kūrybine briauna, ir tada kūrėjas vėl atgyja, sužadindamas mūsų atmintį ir smalsumą. Tuomet anas ir šis laikas, praeitis ir ateitis tarsi susilieja į vieną nenutrūkstamą tėkmę, į amžiną esamąjį laiką, kuris juk ir reiškia tikrąją kūrybos bei kultūros gyvastį, ją lemia ir saugo.
