7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Eglė Šeduikytė

Sakralus Kristupo festivalio akcentas

Įspūdžiai iš Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal Matą“ Šv. Kazimiero bažnyčioje

 

Johannas Sebastianas Bachas gali išvilioti iš bet kur: pakviesti iš atostogų, atitraukti nuo darbų, reikalų ar būrio draugų. O kai kalbama apie retai atliekamą „Pasiją pagal Matą“, tai pačiame atostogų įkarštyje, lyg užhipnotizuota atsiradau Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje. Likus pusvalandžiui iki koncerto pradžios visi suolai jau buvo užimti, publika vis rinkosi, kol užpildė visas navas ir centrinį praėjimą. Šalia sėdėję žmonės buvo pakiliai nusiteikę ir vartydami programėles stebėjosi: šitoks koncertas, tokia galybė puikių atlikėjų, retai atliekamas grandiozinis kūrinys – ir visa tai be bilietų!

„Pasijos pagal Matą“, choras „Ąžuoliukas“ ir solistai. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, choras „Ąžuoliukas“ ir solistai. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“ dirigentas Abramas Bezuijenas. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“ dirigentas Abramas Bezuijenas. J. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Joana Stanelytė, Lina Dambrauskaitė. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Joana Stanelytė, Lina Dambrauskaitė. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“. E. Šedukytės nuotr.
„Pasijos pagal Matą“. E. Šedukytės nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, pabaigos akimirka. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, pabaigos akimirka. J. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Mathiasas Gillebo. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Mathiasas Gillebo. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Stein Skjervold. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Stein Skjervold. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Tadas Girininkas. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Tadas Girininkas. J. Šopos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Skambantys tėvynių apmąstymai

Žvilgsnis į šių metų Thomo Manno festivalį Nidoje

Žavioji Nida, matyt, kiekvienam kelia vis kitokias asociacijas: nuo unikalių kopų, senųjų kurėnų iki „Nida Jazz“ arba šūkio „Benai, plaukiam į Nidą!“ su nelabai vykusia talentingojo Vytauto Kernagio skulptūra ant suoliuko prie marių, arba stačiai gėdinga popsine „žvaigždžių alėja“. O gal dabar Nidą garsina ant Parnidžio kopos išdygęs paminklas prancūzų rašytojui ir prosovietiniam veikėjui Jeanui-Pauliui Sartre’ui? Sakoma, kad Klaudijaus Pūdymo skulptūra yra neblogas Antano Sutkaus fotografijos įamžinimas. Žinia, 1965 m. A. Sutkui pavyko nufotografuoti Sartre’ą su Simone de Bouvoir besilankantį Nidoje. Tada tokių veikėjų atvykimas į Sovietų Sąjungą buvo stiprus ideologinis sovietų laimėjimas. Vis dėlto prieštaringai vertinamo rašytojo skulptūra viename svarbiausių Nidos taškų atsirado tik pernai. Ne vienas svarstė kodėl. Literatūrologė Solveiga Daugirdaitė iškėlė versiją (kultūros almanachas „Dorė“, 2018, Klaipėda), jog tai „skulptūra ne Sartre’ui, ne Sutkaus fotografijai, bet desperatiškam norui pritraukti daugiau turistų (...). Šiuo atveju dar verta kalbėti apie politinės situacijos neišmanymą ir tautinės savigarbos stoką.“ Gal ir vėl eilinį kartą prašauta su paminklais?.. Tiesa, apie kultūrinio turizmo plėtrą nebūčiau tokios skeptiškos nuomonės, kaip savo straipsnyje toliau dėsto S. Daugirdaitė. Manyčiau, kultūrinis turizmas yra tai, ką geriausio galime pasiūlyti pasauliui. Žinoma, turint tvirtus vertybinius kriterijus.

Gaiva Bandzinaitė ir Wolfgang Holzmair. G. Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė ir Wolfgang Holzmair. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Rupaitė, Indre Baikštytė, Kristina Anusevičiūtė, Povilas Jacunskas. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Rupaitė, Indre Baikštytė, Kristina Anusevičiūtė, Povilas Jacunskas. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Nerijus Masevičius. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Nerijus Masevičius. G. Beržinsko nuotr.
Giedrius Gelgotas ir Gunta Gelgotė. G. Beržinsko nuotr.
Giedrius Gelgotas ir Gunta Gelgotė. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Armonaitė. G. Beržinsko nuotr.
Ingrida Armonaitė. G. Beržinsko nuotr.
Izabelė Jankauskaitė, Martynas Stakionis, Jurgita Česonytė ir choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Izabelė Jankauskaitė, Martynas Stakionis, Jurgita Česonytė ir choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Stulbinantis rečitalis Paliesiaus dvare

Pianisto Alexanderio Paley koncerto įspūdžiai

Į Paliesiaus dvare rengiamus klausytojų pamėgtus aukštos prabos koncertus susirenka muzikos mėgėjai iš įvairių Lietuvos kampelių, todėl nėra prasmės priminti šio dvaro istorijos, juolab kad internete galima rasti nemažai duomenų ne tik apie šioje vietovėje vykusius įvykius, bet ir apie išskirtinės akustikos koncertų salės „Pasaga“ įkūrimą. Pasaulinio garso atlikėjai mielai sutinka čia koncertuoti, daryti įrašus, dažniausiai atvyksta vieninteliam koncertui Lietuvoje. Publika taip pamėgo čia lankytis, kad centrinė salės dalis negali sutalpinti visų norinčių. Tenka žmones sodinti ir kraštinėse salės erdvėse.

Alexander Paley. Organizatorių nuotr.
Alexander Paley. Organizatorių nuotr.
Alexander Paley. Organizatorių nuotr.
Alexander Paley. Organizatorių nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Individualus žvilgsnis į gerai žinomą pasaką

Pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu prieš baleto premjerą

 

Vakarų Lietuvos regione vyksta tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Ryškiausias šių metų festivalio akcentas – Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ naujo pastatymo premjera, žiūrovų laukianti rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje. Ta proga kalbiname choreografą Martyną Rimeikį, publikai ruošiantį išskirtinį baleto pastatymą. Pašnekovas dalinasi mintimis apie pasakos „Eglė žalčių karalienė“ įvairiapusiškumą, naujas įžvalgas, idėjas, perspektyvius jaunuosius baleto artistus.


Kompozitoriaus Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera – ryškus įvykis Lietuvos šokio meno pasaulyje. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ organizuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė minėjo, jog jau prieš metus Jūsų galvoje šmėžavo mintys apie tokį spektaklį. Kokie užplūdo jausmai, sulaukus konkretaus teatro kvietimo?

Seniai žinojau, jog pasaka „Eglė žalčių karalienė“ – įvairialypė.

Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Martynas Rimeikis. M. Aleksos nuotr.
Alina Ramanauskienė

„Kaunas Piano Fest“ – šventė muzikai ir mums

Įspūdžiai iš festivalio

Liepos 12–20 dienomis antrą kartą vyko tarptautinis fortepijono muzikos festivalis ir meistriškumo kursai „Kaunas Piano Fest“. Šiemet renginys kvietė į dešimt rečitalių ir šešias atviras paskaitas, kurie vyko Kauno mieste, Kauno rajone ir Vilniuje. Išgirdome net 18 jaunųjų talentų iš skirtingų šalių: Estijos, Ukrainos, Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Rumunijos, Kazachstano, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos ir, žinoma, Lietuvos.

Monika Mašanauskaitė, Fali Pavri, Robertas Lozinskis, Petras Geniušas. M. Meilučio nuotr.
Monika Mašanauskaitė, Fali Pavri, Robertas Lozinskis, Petras Geniušas. M. Meilučio nuotr.
„Kaunas Piano Fest“ meistriškumo kursų dalyviai. M. Meilučio nuotr.
„Kaunas Piano Fest“ meistriškumo kursų dalyviai. M. Meilučio nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Emocijų lavina iš Karpatų kalnų

Šv. Kristupo vasaros festivalio koncerto „Muzika iš Karpatų kalnų“ įspūdžiai

 

Šv. Kristupo vasaros festivalis jau 25-erius metus iš eilės lepina Vilnių ir jo svečius naujais muzikiniais atradimais. Liepos 11-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje publika buvo kviečiama susipažinti su ryškų atgarsį šiuolaikinės muzikos pasaulyje keliančiu ansambliu „Vołosi“. Šis lenkų styginių kvintetas – Krzysztofas Lasońas (smuikas), Zbigniewas Michałekas (smuikas), Janas Kaczmarzykas (tristygis altas, vamzdžiai), Stanisławas Lasońas (violončelė), Robertas Waszutas (kontrabosas) – sėkmės susilaukė savo kūryboje atskleisdami folklorinių elementų žavesį ir jungdami jį su dar negirdėta, patrauklia, iš Karpatų kalnų sklindančia energija.

„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Vołosi“ koncerto akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ – ryškus meno židinys

Pokalbis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene

Rugpjūčio 1–23 dienomis Vakarų Lietuvos regione vyks tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Šia proga kalbinome Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovę Laimą Vilimienę. Pašnekovė pasakoja apie festivalio svarbą, renginių įvairovę, kūrybinį procesą, netradicines pasirodymų erdves bei ateities vizijas.

Laima Vilimienė festivalio spaudos konferencijoje. V. Petriko nuotr.
Laima Vilimienė festivalio spaudos konferencijoje. V. Petriko nuotr.
Edmundas Gedgaudas

„Juodoji ranka?“

Replika pabandžius klausytis koncerto transliacijos         

Maloniai prisimenu Muzikos ir teatro akademijos salėje praėjusį sezoną įvykusį koncertą, kur Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius fortepijonui išgirdome sugrupuotus pagal drąsią Rimanto Janeliausko viziją. Gilių įžvalgų nestokojo ir profesoriaus Jurgio Karnavičiaus interpretacijos, tad nudžiugau televizijos programose aptikęs žinutę, kad liepos 20 dieną galėsiu dar kartą to didžiulio koncerto, pavadinto „Čiurlionis kitaip“, pasiklausyti. Deja... Jau pirmieji įrašo garsai skatino galvoti, kad subtilų pianistą kažkas pasodino ne prie gero „Steinway & Sons“ instrumento, o privertė muzikuoti nuo kažkokios palėpės nukeltu kledaru. Prisiminiau prieš keletą metų „Vaidilos“ salėje girdėtą žavų Andriaus Žlabio koncertą, kurį mūsų nacionalinės televizijos garsų specialistai irgi pavertė apmaudžia karikatūra.  

Jurgis Karnavičius. LRT nuotr.
Jurgis Karnavičius. LRT nuotr.
Vitoldas Rimkus

Marijampolėje skambėjo „Lietuviškasis Requiem“

Pokalbis su kompozitoriumi Jonu Tamulioniu ir dirigentu Juozu Domarku

Paskutinį birželio penktadienį Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje suskambo Jono Tamulionio „Lietuviškasis Requiem“. Taip nuaidėjo vienas paskutinių šių metų Marijampolės religinės muzikos festivalio koncertų. Šiam tęstiniam renginiui sėkmingai vadovauja žinomas tenoras Edmundas Seilius. Monumentalų kūrinį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas), choras „Vilnius“ (vadovas Artūras Dambrauskas), solistai Aurimas Raulinavičius (tenoras), Rita Novikaitė (mecosopranas), Kristina Zmailaitė (sopranas) ir Egidijus Dauskurdis (bosas). Programą parengė ir koncertui vadovavo ilgametis LNSO vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas.  

Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Choras „Vilnius“ ir  Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Choras „Vilnius“ ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Muzikiniai Andriaus Žlabio namai Paliesiuje

Pianisto rečitalio įspūdžiai

 

Neabejotinai viena svarbiausių koncertinių scenų Lietuvoje jau tampa Paliesiaus dvaras. Birželio 29-osios popietę į koncertą jis pritraukė daugybę klausytojų, tarp kurių buvo ir kultūros ministras. Nenuostabu, juk čia ir vėl rečitalį surengė šios unikalios akustikos salės „krikštatėvis“, JAV gyvenantis žymus pianistas, „Grammy“ nominantas Andrius Žlabys. Tai jis paskatino dvaro šeimininką dr. Julių Ptašeką čia pradėti koncertinę veiklą, kai atvykęs pirmą kartą pajuto idealią erdvės akustiką ir nepaprastą restauruoto mažo rankų darbo koncertinio „Steinway“ skambesį. Pianistas taip pat prisidėjo prie to, kad „Pasagos“ salėje pernai suskambo naujas koncertinis „Steinway & Sons“ fortepijonas, pasižymintis puikiomis tembrinėmis savybėmis. Paliesiuje A. Žlabys koncertuoja nuolat, ko gero, tik čia jį galima išgirsti kur kas dažniau nei didžiosiose mūsų scenose.

Andrius Žlabys. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Andrius Žlabys. A. Vytienės nuotr.
Koncerto publika. A. Jakšto nuotr.
Koncerto publika. A. Jakšto nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 86  >>> Archyvas