7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Muzika koncertų sezono pradžiai

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro 82-ojo koncertų sezono pradžios koncerto įžvalgos

Pirmasis naujo koncertų sezono simfoninis koncertas melomanų ir muzikų profesionalų visais laikais buvo laukiamas. Jis žadėdavo nepatirtų įspūdžių išgirdus neeilinį monumentalų kūrinį, įdomų, staigmena tapsiantį dirigentą arba solistą. Atsimenu įspūdingus sezono atidarymus su stambiomis Igorio Stravinskio, Gustavo Mahlerio drobėmis, Jono Aleksos interpretacijomis. Galime sakyti, kad dabar kitoks laikas, kitoks ir klausytojas.

István Várdai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
István Várdai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
István Várdai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
István Várdai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, István Várdai ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, István Várdai ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Renesansinė juokdario drama

Mintys po Giuseppe’s Verdi „Rigoleto“ premjeros Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Tai kas gi tasai Rigoletas? – gerokai iki premjeros svarstė buvę ir būsimi Giuseppe’s Verdi operos atlikėjai. Jis ne vien tragediją išgyvenantis mylintis tėvas, bet ir prieštaringų jausmų, netgi nevisavertiškumo komplekso kamuojamas žmogus, rūmų juokdarys, nekenčiantis visų, kam turi tarnauti. Kiekvienas iš mūsų esame šiek tiek Rigoletas! – sakė į svarstymus įtrauktas net psichologas, mintydamas apie ydingus tėvų ir vaikų santykius. Ko tik tėvai nepridirba, linkėdami savo vaikams laimės.

Giulio Pelligra (Hercogas) ir Dimitris Tiliakos (Rigoletas) operoje „Rigoletas“. M. Aleksos nuotr.
Giulio Pelligra (Hercogas) ir Dimitris Tiliakos (Rigoletas) operoje „Rigoletas“. M. Aleksos nuotr.
Edgaras Montvidas (Hercogas) ir Leonora Bonilla (Džilda). M. Aleksos nuotr.
Edgaras Montvidas (Hercogas) ir Leonora Bonilla (Džilda). M. Aleksos nuotr.
Leonora Bonilla (Džilda). M. Aleksos nuotr.
Leonora Bonilla (Džilda). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Rigoletas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Rigoletas“. M. Aleksos nuotr.
Sandor Balla (Rigoletas). M. Aleksos nuotr.
Sandor Balla (Rigoletas). M. Aleksos nuotr.
Sandor Balla (Rigoletas). M. Aleksos nuotr.
Sandor Balla (Rigoletas). M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas (Sparafučilė) ir Ieva Prudnikovaitė (Madalena). M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas (Sparafučilė) ir Ieva Prudnikovaitė (Madalena). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Rigoletas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Rigoletas“. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

Menas teikia viltį

Pokalbis su dainininke Gabriele Bielskyte

Artėjant naujajam Kauno valstybinio muzikinio teatro sezonui, kalbamės su Gabriele Bielskyte – viena iš atlikėjų, įkūnijančių imperatorienę Elžbietą Michaelio Kunze’s ir Sylvesterio Levay miuzikle „Elžbieta“ („Elisabeth“, premjera įvyko 2022 m. vasario 25 d.; režisierė Viktorija Streiča, muzikos vadovas Jonas Janulevičius). Miuziklas gyvuoja daugiau nei trisdešimt metų, rodomas keturiolikoje šalių, o lietuvių kalba – devintoji, kuria prabyla „Elžbietos“ personažai (libretą ir dainas į lietuvių kalbą vertė Viktorija Streiča ir Kristina Siurbytė).

Gabrielė Bielskytė ir Egidijus Bavikinas repeticijoje. KVMT nuotr.
Gabrielė Bielskytė ir Egidijus Bavikinas repeticijoje. KVMT nuotr.
Gabrielė Bielskytė. L. Česiūnienės nuotr.
Gabrielė Bielskytė. L. Česiūnienės nuotr.
Gabrielė Bielskytė (kairėje) ir Marija Arutiunova repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Gabrielė Bielskytė (kairėje) ir Marija Arutiunova repeticijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Beata Baublinskienė

Arvydas Malcys ir jo „Užburtas ratas“

Apie naujausią Arvydo Malcio kompaktinę plokštelę „Vicious circle“ („Užburtas ratas“), 2022

Kas yra Arvydo Malcio „Užburtas ratas“? Objektyvus atsakymas – kompozitoriaus keturioliktasis autorinis albumas, skirtas jo simfoninei kūrybai, o pavadinimas – vaizdinga metafora, pasiskolinta iš pirmojo programos kūrinio. Tad plokštelėje skamba „Užburtas ratas“, simfonija Nr. 3 „Grünwald“, Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui „In memoriam“ ir dar vienas orkestrinis kūrinys „Žinia“. Griežia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, Juozo Domarko ir Martyno Stakionio.

Martynas Stakionis, Arvydas Malcys, Borisas Andrianovas D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis, Arvydas Malcys, Borisas Andrianovas D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Arvydo Malcio CD viršelis „Vicious circle“
Arvydo Malcio CD viršelis „Vicious circle“
Dalia Musteikytė

„Čia groti – man didelė garbė“

Į Valstybinį Vilniaus kvartetą pirmąsyk istorijoje įsiliejo užsienietis – ukrainietis Viktoras Rekalo

Kai Valstybinį Vilniaus kvartetą paliko bemaž pusšimtį metų jam atidavęs violončelininkas Augustinas Vasiliauskas, ši pozicija buvo nestabili – per porą metų pasikeitė keli muzikantai. Šiemet paskelbus konkursą į ilgą ir turtingą istoriją turinčio kvarteto violončelininko vietą, atsiliepė 17 kandidatų iš Lietuvos, Latvijos, Italijos, Ukrainos, Pietų Korėjos, Turkijos bei JAV. Į antrą turą pagal pateiktus vaizdo įrašus ir kūrybinę biografiją buvo atrinkti keturi.

Viktor Rekalo, Dalia Kuznecovaitė, Artūras Šilalė, Kristina Anusevičiūtė. LNF archyvo nuotr.
Viktor Rekalo, Dalia Kuznecovaitė, Artūras Šilalė, Kristina Anusevičiūtė. LNF archyvo nuotr.
Viktor Rekalo. Asmeninio archyvo nuotr.
Viktor Rekalo. Asmeninio archyvo nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Mykolo Oginskio muzikos festivalyje

Pokalbis su festivalio meno vadovu maestro Juozu Domarku

Nors poilsiautojus džiugino tropiniai vasaros karščiai, Nacionalinėje filharmonijoje virė kūrybinis darbas. Su Nacionaliniu simfoniniu orkestru dirbo ilgametis jo meno vadovas, o dabar – garbės dirigentas Juozas Domarkas. Kolektyvas parengė Jono Tamulionio „Lietuviškąjį Requiem“. Šiuo tautine dvasia alsuojančiu opusu rugpjūčio 27 d. pradėtas Tarptautinis Mykolo Oginskio muzikos festivalis Plungės Oginskių rūmuose.

Juozas Domarkas, LNSO ir solistai. S. Narkaus nuotr.
Juozas Domarkas, LNSO ir solistai. S. Narkaus nuotr.
Kristina Zmailaitė, Ieva Prudnikovaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis, LNSO, Juozas Domarkas. S. Narkaus nuotr.
Kristina Zmailaitė, Ieva Prudnikovaitė, Edmundas Seilius, Egidijus Dauskurdis, LNSO, Juozas Domarkas. S. Narkaus nuotr.
Mykolo Oginskio festivalio atidarymo koncerto akimirka. S. Narkaus nuotr.
Mykolo Oginskio festivalio atidarymo koncerto akimirka. S. Narkaus nuotr.
Jūratė Katinaitė

Vasaros operos piligrimystė

Įspūdžiai iš maršruto Zalcburgas–Miunchenas–Talinas

2022-ųjų vasara įstrigs į atmintį visam laikui. Pirmoji karo Ukrainoje vasara (o kaip norėtųsi, kad kita vasara jau būtų pirmoji po karo!). Ir pirmoji vasara, kai po kelių karantininių sezonų prisikėlė beveik įprastas kultūrinis gyvenimas. Regis, įpratome gyventi su naujuoju normalumu – kasdieniu informacijos apie situaciją Ukrainos frontuose patikrinimu ir sąžinės nuraminimu pervedant kuklesnę ar stambesnę sumą į kurį nors paramos ukrainiečiams fondą.

Misha Kiria (Džanis Skikis), Asmik Grigorian (Laureta) operoje „Džanis Skikis“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Misha Kiria (Džanis Skikis), Asmik Grigorian (Laureta) operoje „Džanis Skikis“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Džiordžeta), Roman Burdenko (Mikelė) operoje „Apsiaustas“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Džiordžeta), Roman Burdenko (Mikelė) operoje „Apsiaustas“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Joshua Guerrero (Luidžis), Asmik Grigorian (Džiordžeta) operoje „Apsiaustas“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Joshua Guerrero (Luidžis), Asmik Grigorian (Džiordžeta) operoje „Apsiaustas“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Andželika), Karita Mattila (Teta) operoje „Sesuo Andželika“. © SF  Monika Rittershaus nuotr.
Asmik Grigorian (Andželika), Karita Mattila (Teta) operoje „Sesuo Andželika“. © SF Monika Rittershaus nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Operos „Lalli, arba Žmogus vidury jūros“ akimirka. Siim Vahur / „Birgitta“ festivalio nuotr.
Veljo Tormio sodyboje. J. Katinaitės nuotr.
Veljo Tormio sodyboje. J. Katinaitės nuotr.
Eglė Gudžinskaitė

Vasara, karštis ir gitara

Apie klasikinės gitaros koncertus Kristupo vasaros, Pažaislio muzikos ir Baltijos gitarų festivaliuose

Neoficialus klasikinės gitaros sezonas Lietuvoje trunka maždaug tiek, kiek ir lietuviška vasara. Jau ne pirmus metus didžiausia gitaros koncertų koncentracija pasižymi būtent vasaros mėnesiai, nuo birželio vidurio iki rugpjūčio galo, nuo Baltijos gitarų festivalio iki Kristupo, Pažaislio ar dar kurio nors kito vasaros festivalio uždarymo. O tikimybė klasikinės gitaros atlikėją išvysti reguliariojo koncertų sezono programose tokia reta, kad beveik galėtume ją pavadinti jokia. Kodėl ir kaip susiklostė tokia tradicija, galima tik spėlioti, nors galimos priežastys kartais atrodo tiesiog banalios, tiksliau – susijusios su stereotipais tiek apie patį instrumentą, tiek apie juo atliekamą muziką, o atitinkamai ir apie klausytoją.

Miloš Karadaglić. M. Endriuškos nuotr.
Miloš Karadaglić. M. Endriuškos nuotr.
Miloš Karadaglić. M. Endriuškos nuotr.
Miloš Karadaglić. M. Endriuškos nuotr.
Miloš Karadaglić, Gintaras Rinkevičus ir LVSO. M. Endriuškos nuotr.
Miloš Karadaglić, Gintaras Rinkevičus ir LVSO. M. Endriuškos nuotr.
Gintaras Rinkevičus ir LVSO. M. Endriuškos nuotr.
Gintaras Rinkevičus ir LVSO. M. Endriuškos nuotr.
Anabel Montesinos. Sauliaus S. Lipčiaus nuotr.
Anabel Montesinos. Sauliaus S. Lipčiaus nuotr.
Costas Cotsiolis. Sauliaus S. Lipčiaus nuotr.
Costas Cotsiolis. Sauliaus S. Lipčiaus nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Karaimų metų kulminacija Trakuose

Mintys po muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros

Įpusėjo 2022-ieji – Lietuvos karaimų metai (sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Tad pastaruoju metu pagausėję su karaimais susiję įvairūs projektai, renginiai, leidiniai ir t.t. suteikė ne vieną progą artimiau pažinti šią mažą garbingą tautą. Rugpjūčio 19-osios ir 20-osios vėlyvais vakarais įvykusi kompozitoriaus bei idėjos autoriaus Lino Rimšos ir ansamblio „Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė, meno vadovas Giedrius Svilainis) muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Nors spektaklio tema susijusi su Vytauto laikų istorija, jis užgauna itin aktualias stygas – sąžiningumo, garbės, orumo, ištikimybės kategorijas, šiandien jau gerokai devalvuojamas, karo ir meilės antitezę, o epizodas apie Krymą nusispalvina ir dar kitokiom asociacijom. Tai vienas labiausiai jaudinančių ir įspūdingiausių mano matytų renginių, nors, žinoma, visiško idealo nebūna ir negali būti, tad yra ir keli abejonę keliantys dalykai, bet apie juos vėliau. 

Scena iš spektaklio „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Sakmė apie dovanotą širdį“. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Vitėno nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Spektaklio akimirka. M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nuo bufonados iki dramos

Operų vakaro Kristupo festivalyje įspūdžiai

Liepos–rugsėjo mėnesiais vilniečius džiuginantis Kristupo festivalis A. Mickevičiaus bibliotekos kieme siūlo labai įvairią programą, kurios pamatyti visos, žinoma, neįmanoma. Tačiau negaliu nepasidalyti įspūdžiu, kurį sukėlė rugpjūčio 9-osios vakarą vykęs renginys „Open air opera“, pažėręs ir premjerų, ir talentingų jaunų vardų, ir netikėtumų, ir įvairių pamąstymų.

Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Elena Sverdiolaitė (Laureta). M. Endriuškos nuotr.
Elena Sverdiolaitė (Laureta). M. Endriuškos nuotr.
Arminas Skirvainis (Džanis Skikis). M. Endriuškos nuotr.
Arminas Skirvainis (Džanis Skikis). M. Endriuškos nuotr.
LVSO ir dirigentas Martynas Stakionis. M. Endriuškos nuotr.
LVSO ir dirigentas Martynas Stakionis. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Operos „Džanis Skikis“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 132  >>> Archyvas