7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Eglė Šeduikytė-Korienė

Ilgos istorijos pusiaukelė

Pirmasis ciklo koncertas, skirtas Nacionalinės filharmonijos vargonų 60-mečiui

2023 m. sausio 19 d. įvyko pirmasis ciklo „Skamba filharmonijos vargonai“ koncertas, skirtas šių vargonų 60 metų gyvavimui paminėti. Ne tik jų pastatymo Nacionalinėje filharmonijoje istorija, bet ir visi tą vakarą groti kūriniai atgręžia mus į kelio pradžią ir į vargonų legenda tapusį profesorių Leopoldą Digrį, kuris ir pasuko Lietuvos vargonų istoriją keliu, atvedusiu iki šiandienos.

Džeraldas Bidva, Karolina Juodelytė, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Džeraldas Bidva, Karolina Juodelytė, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Renata Marcinkutė-Lesieur, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Renata Marcinkutė-Lesieur, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai ir Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje prieš vargonų atidarymą. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai ir Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje prieš vargonų atidarymą. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai, Leopoldas Digrys (iš dešinės antras) su savo vargonų klase filharmonijoje. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai, Leopoldas Digrys (iš dešinės antras) su savo vargonų klase filharmonijoje. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje. Iš kairės: Vida Prekerytė, Nijolė Dainienė, Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Laisvė Paškevičiūtė, Giedrė Lukšaitė. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje. Iš kairės: Vida Prekerytė, Nijolė Dainienė, Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Laisvė Paškevičiūtė, Giedrė Lukšaitė. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Jūratė Katinaitė

Judita reikalauja Putino galvos!

Antonio Vivaldi opera „Juditos triumfas“ Kauno nacionaliniame dramos teatre

Sausio 13-osios ir Rusijos karo Ukrainoje aukoms pagerbti Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) kartu su teatru „Utopia“ atgaivino 2014 m. Baroko operos teatro (dabar jau lyg ir nebeegzistuojančio?) sumanytą ir įkūnytą Antonio Vivaldi operą „Juditos triumfas“ anuometiniame vis dar operos teatro dvasią menančiame Lietuvos rusų dramos teatre (dabar Vilniaus senasis teatras). Spektaklį tąsyk režisuoti sutiko stilingomis ir įkvepiančiomis operų interpretacijomis garsėjęs režisierius Gintaras Varnas.

Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jomantė Paukštė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jomantė Paukštė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Italijos saulės nušviesta muzika

Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo programa „Orkestro kelionė į Italiją“

Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje muzikos mylėtojus šildė kaitri Italijos saulė, svaigino itališko vyno purslai, žavėjo jūros bangų vaivorykštės. Programoje „Orkestro kelionė į Italiją“ skambėjo šios šalies kompozitorių ir pasaulio sostinei Romai dedikuoti kūriniai. Nors muzikos geografinis regionas gana siauras, jos gimimo laikotarpis platus – nuo XIX a. prancūzų kompozitoriaus Georges’o Bizet iki šiandien klestinčių italų kompozitorių Giovanni Sollimos ir Nicolos Compogrande.

Edmundas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Edmundas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Švabauskaitė, Edmundas Kulikauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Švabauskaitė, Edmundas Kulikauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Silvijai Sondeckienei

(1942 11 17 – 2023 01 21)

Kaip baisu rašyti apie bendramoksles... Ji buvo keleriais metais vyresnė. Graži. Man visada priminė puikiai žinomą amerikiečių artistę Shirley Temple. Ypatingai raiškus žvilgsnis: sukauptas, gilios akys nelengvabūdiškos net tuomet, kai Silvija šypsojosi. Gal brandino savo nuomonę, kurią buvo pasiryžusi kategoriškai apginti.

Silvija Sondeckienė ir Leopoldas Digrys. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė ir Leopoldas Digrys. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė su Isaaku Sternu. Maestro dedikacija. 1960 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė su Isaaku Sternu. Maestro dedikacija. 1960 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė, Barbora ir Monika Domarkaitės, Eugenija Kuprytė. 2019 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė, Barbora ir Monika Domarkaitės, Eugenija Kuprytė. 2019 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė ir David Geringas. 2020 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė ir David Geringas. 2020 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Laisvės viltis neišblės niekada

Koncertai Sausio 13-ajai atminti

Sausio 12 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyko koncertas, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų dienai, Baltijos šalių kovai už nepriklausomybę paminėti ir karą išgyvenančiai Ukrainai. Pradžioje estų, latvių ir lietuvių chorai atliko ukrainiečių kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ (solistė sopranas Erika Kviatkovskaja, dirigentas Artūras Dambrauskas). Po dainingo, jausmingo kūrinio žodį tarė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas profesorius Vytautas Juozapaitis.

„Baltijos mišios“. Jungtinis choras. Dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
„Baltijos mišios“. Jungtinis choras. Dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
„Baltijos misios“. Ž. Ivanausko nuotr.
„Baltijos misios“. Ž. Ivanausko nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Erki Pehkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Erki Pehkas, Arvydas Malcys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Erki Pehkas, Arvydas Malcys ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Darius Kučinskas

Kalėdinis sezonas Niujorke

Įspūdžiai aplankius garsiausias koncertų ir operos sales

Šiais metais greta tiesioginės stažuotės pagal Fulbrighto stipendiją Stanfordo (JAV) universitete buvo galimybė šventinį laikotarpį praleisti Niujorke. Seniai norėjosi čia stabtelėti ir bent epizodiškai susipažinti su šio megapolio, dar vadinamo Didžiuoju obuoliu (Big Apple), muzikiniu gyvenimu. Žinoma, suspėti į visus Niujorke šventiniu laikotarpiu vykstančius renginius neįmanoma. Kaip ir bet kuriuo kitu metu. Nes čia kasdien – kelios dešimtys įvairiausių koncertų, spektaklių, parodų, susitikimų... Teko rinktis. Pasirinkau „nugriebti grietinėlę“ – aplankyti tik pačias žymiausias sales ir pasiklausyti tik geriausiųjų.

Yujos Wang koncertas Lincolno centre (David Geffen Hall). D. Kučinsko nuotr.
Yujos Wang koncertas Lincolno centre (David Geffen Hall). D. Kučinsko nuotr.
„Traviata“ Metropoliteno operoje. D. Kučinsko nuotr.
„Traviata“ Metropoliteno operoje. D. Kučinsko nuotr.
A.L. Weberio opera „Fantomas“ „Broadway theatre“ salėje. D. Kučinsko nuotr.
A.L. Weberio opera „Fantomas“ „Broadway theatre“ salėje. D. Kučinsko nuotr.
G.F. Händelio „Mesijas“ „Carnegie Hall“ salėje. D. Kučinsko nuotr.
G.F. Händelio „Mesijas“ „Carnegie Hall“ salėje. D. Kučinsko nuotr.
Po paskaitos SLA (Lietuvių susivienijimas Amerikoje): Gabrielius Alekna, Darius Kučinskas, Asta Jonytytė, Žibuoklė Martinaitytė, True Rosaschi. Asmeninio archyvo nuotr.
Po paskaitos SLA (Lietuvių susivienijimas Amerikoje): Gabrielius Alekna, Darius Kučinskas, Asta Jonytytė, Žibuoklė Martinaitytė, True Rosaschi. Asmeninio archyvo nuotr.
Rengėjų inf.

Nė viena sekundė nebuvo melas

Teatralizuotos oratorijos „13“ premjera ir pokalbis su muzikos autoriumi Ēriku Ešenvaldu

Visai Lietuvai minint Laisvės gynėjų dieną pristatytas jungtinis ansamblio „Lietuva“ ir kviestinių atlikėjų projektas – teatralizuota oratorija „13“. Specialiai šiai datai kurtas muzikinis spektaklis įvyko sausio 13 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose ir sausio 15-ąją Vilniaus senajame teatre. 1991-ųjų sausio įvykiai atgimė per muziką, judesį, tikrais išgyvenimais kurtą libretą bei jautrią šeimos patirtį.

Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Oratorijos „13“ akimirka. M. Vitėno nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo LMTA 90-mečio sukakties metai

Pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektore, muzikologe doc. dr. Judita Žukiene

Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademija švenčia savo 90-metį. Meno institucijai – tai ryškūs solidžios tradicijos ir kunkuliuojančios dabarties sankirtos metai. Akademijos bendruomenė jubiliejinius metus pradeda dar labiau atsiverdama plačiajai visuomenei: planuojami įvairūs festivaliai, koncertai, spektakliai, performansai LMTA salėse, kitose Lietuvos koncertinėse erdvėse, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje ir kitur. Jau pradėtas ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“, jį visus metus tęs pripažinti meno meistrai ir jaunieji menininkai.

Judita Žukienė. D. Matvejevo nuotr.
Judita Žukienė. D. Matvejevo nuotr.
Judita Žukienė ir Vytautas Landsbergis. LMTA archyvo nuotr.
Judita Žukienė ir Vytautas Landsbergis. LMTA archyvo nuotr.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija. LMTA archyvo nuotr.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija. LMTA archyvo nuotr.
Rima Povilionienė

Dedikacija Césarui Franckui

Naujas vargonininko Balio Vaitkaus įrašytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Vargonų laivė. Didieji Césaro Francko kūriniai vargonams“ (Nacionalinė vargonininkų asociacija, 2022)

2022 metų pabaigoje pasirodė vargonininko Balio Vaitkaus įrašytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Vargonų laivė“ (garso režisierius Petras Kričena, VšĮ „Muzikija“). Tai muzikinė dedikacija vieno iškiliausių vargonų kompozitorių Césaro Francko gimimo 200-osioms metinėms. Kartu tai – pirmą kartą Lietuvoje įrašytos visos dvylika didžiųjų Césaro Francko vargoninių kompozicijų. Naujosios kompaktinės plokštelės pristatymas įvyko 2022 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, kurios vargonais šis albumas ir buvo įgrotas.

CD viršelis
CD viršelis
Daiva Tamošaitytė

Dainiaus Sverdiolo garsų vitražai

Olivier Messiaeno „Viešpaties gimimas“ „Organum“ koncertų salėje

Iškart po Kalėdų į „Organum“ koncertų salę gausiai susirinkusi publika iki pat Trijų Karalių galėjo gyventi šventiška sakraline nuotaika, kurią gruodžio 26-ąją sukūrė žymus choro pedagogas, šiuolaikinės muzikos propaguotojas ir lietuviškų premjerų atlikėjas, vargonininkas Dainius Sverdiolas. Jis pagrojo 57 minučių trukmės devynių dalių Olivier Messiaeno jaunystės kūrinį „Viešpaties gimimas“ („La Nativité du Seigneur“, 1935 m.).

Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
Dainius Sverdiolas. D. Tamošaitytės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 138  >>> Archyvas