7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Nomicaitė

Užmiršti ir atrasti Vlado Jakubėno kūriniai

Iš muzikos istorijos archyvų

Lietuvos rankraščių saugyklose pastebėtas pluoštas Vlado Jakubėno kūrinių, laikytų dingusiais, ir net  tokių, kurie nėra  patekę į kūrybos sąrašus. Pastarieji opusai nesuregistruoti, matyt, todėl, kad suvestinės rengtos remiantis JAV turimais archyvais. Pirmąjį sąrašą turbūt paskelbė Čikagos konservatorijos studentas dainininkas Ignas Malčius, magistro darbo dalį paskyręs Jakubėno kūrybai apžvelgti ir, kas ypač svarbu, konsultavęsis su kompozitoriumi; išlikęs darbo variantas su Jakubėno taisymais ranka ant Malčiaus mašinraščio (1969; už darbo kopiją dėkoju prof. Vytautui Landsbergiui).

Vladas Jakubėnas. LMIC nuotr.
Vladas Jakubėnas. LMIC nuotr.
Vlado Jakubėno rankraštis
Vlado Jakubėno rankraštis
Beata Leščinska

Medūza prie fortepijono ir kiti muzikiniai įsikūnijimai

Pasivaikščiojimai po Rygos Jūrmalos muzikos festivalį ir Varšuvos bažnyčias

Po truputį įsibėgėja ruduo, o su juo artėja ir koncertinių sezonų atidarymai bei didžiųjų rudens festivalių maratonas. Tačiau iki jiems prasidedant yra laiko stabtelėti ir prisiminti vėlyvos vasaros ir ankstyvojo rudens muzikinius įspūdžius, pasidairant šiek tiek plačiau: nuo Rygos Jūrmalos muzikos festivalio Latvijoje iki kaimyninės Varšuvos bažnyčių, kuriose irgi skamba muzika.

Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Jan Lisiecki, Zubin Mehta ir Izraelio simfoninis orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Jan Lisiecki, Zubin Mehta ir Izraelio simfoninis orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfonini orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfonini orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfoninis orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfoninis orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubin Mehta. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubin Mehta. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Alexandra Conunova ir Denis Kozuchin. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Alexandra Conunova ir Denis Kozuchin. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Denis Kozuchin. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Denis Kozuchin. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Klaudiusz Baran. K. Kozłowskos nuotr.
Klaudiusz Baran. K. Kozłowskos nuotr.
Rasa Murauskaitė

„Kandidas“, arba pamilti akimirksniu

Įspūdis po Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ premjeros LNOBT

Užgęsta šviesos, pasirodo dirigentas, nugriaudi plojimai – prasideda muzika. Šią akimirką atlikėjai ir publika persikelia į kitą erdvėlaikį. Transformacija – tai tikrasis muzikos meno žavesys. Kaip prieš „Kandido“ premjerą pasakojo operetės režisierius Vincentas Boussard’as, Leonardo Bernsteino kūryba yra tiesiog pritvinkusi nepaprasto žavesio, kaip ir pati šio kompozitoriaus, dirigento, atlikėjo asmenybė. Jos turtingumas, reiškęsis per muziką, priverčia šią pamilti akimirksniu.

Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Algirdas Klova

Simone Kermes dainavo Paliesiaus dvare

Įspūdžiai iš koncerto

Rugsėjo 7-ąją pirmą kartą nuvykau į Paliesiaus dvarą, kuris garsėja daugeliu labai gražių ir svarbių dalykų, tarp jų ir „Pasagos“ salės akustika. Įspūdį padarė gražios vietos, fontanas su suomio Jari Männistö skulptūra „Kapibara“, puikiai atstatyti rūmų mūrai, skani duona ir bandelės, gera kava, charizmatiškas šeimininkas ir dar daug kas. Taigi, toje ypatingos akustikos salėje net du koncertus savaitgalį surengė garsi pasaulyje baroko muzikos atlikėja, dainininkė iš Vokietijos Simone Kermes. Lietuvoje publika tikrai ne kasdien lepinama gerais baroko muzikos šedevrų atlikimais, nors esame girdėję ir išskirtinių šios muzikos koncertų. Su S. Kermes Paliesiuje grojo, manau, labai įdomus ir profesionalus kolektyvas iš Italijos „Amici Veneziani“: Giuseppe Mule (violončelė), Luca Stevenato (kontrabosas), Gianluca Geremia (teorba, viena iš liutnės atmainų), Raffaele Tiseo (smuikas, ansamblio vadovas).

Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Luca Stevenato (kontrabosas), Gianluca Geremia (teorba). D. Klovienės nuotr.
Luca Stevenato (kontrabosas), Gianluca Geremia (teorba). D. Klovienės nuotr.
Raffaele Tiseo (smuikas). D. Klovienės nuotr.
Raffaele Tiseo (smuikas). D. Klovienės nuotr.
Eglė Šeduikytė

Daugiasluoksnės senosios muzikos jungtys

Žvilgsnis į III tarptautinį senosios muzikos festivalį Kretingoje

Rugpjūčio 23-iosios vakarą Kretingos pranciškonų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje prasidėjęs III Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis buvo ypatingas daugiaplaniškumu ir daugiasluoksnėmis jungtimis, pirmiausia tarp publikos ir atlikėjų. Šias jungtis teko stebėti, girdėti ir jausti visuose koncertuose. Šių metų festivalis dedikuotas Baltijos kelio 30-mečiui. Kiekviename koncerte buvo atskleisti ryšiai, jungiantys vėlyvuoju Renesansu ir ankstyvuoju baroku įvairių šalių ryškiausiuose muzikiniuose centruose sukurtą muziką.

„Finalinio festivalio koncerto akimirka“. J. Klietkutės nuotr.
„Finalinio festivalio koncerto akimirka“. J. Klietkutės nuotr.
Furio Zanasi ir Luca Guglielmi. J. Klietkutės nuotr.
Furio Zanasi ir Luca Guglielmi. J. Klietkutės nuotr.
„I Fedeli“. J. Klietkutės nuotr.
„I Fedeli“. J. Klietkutės nuotr.
Luca Guglielmi solo rečitalis J. Klietkutės nuotr.
Luca Guglielmi solo rečitalis J. Klietkutės nuotr.
Vincent Thevenaz bows. J. Klietkutės nuotr.
Vincent Thevenaz bows. J. Klietkutės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Du dešimtmečiai muzikos jūroje

Pokalbis su operos solistu Edgaru Montvidu

Dvidešimties metų scenoje tarpsnį šiemet pažymi žinomas dainininkas Edgaras Montvidas. Nuo stažuotės Londono Karališkojoje operoje „Covent Garden“, kurioje 2002 m. debiutavo Alfredo vaidmeniu Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, solistas Lietuvoje retokas svečias.

Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas Th. Manno festivalyje. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas Th. Manno festivalyje. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Simon Lepper ir Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Simon Lepper ir Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Algirdas Klova

Būta visko

Mintys po „Visagino Country 2019“

Įvairiausios muzikos festivalių kasmet daugėja, tačiau yra daug ir tokių, kurie gyvuoja jau ilgus metus. Vienas jų – „Visagino Country“, gimęs 1991 m., pučo Maskvoje dienomis, Visagino stadione. Pradžia buvo itin sunki, vėliau viskas kaip ir stojo į vėžes, kelerius metus kito vyksmo vieta, kuri, manau, nėra ideali ir šiandien. Gaila, kad stadiono vadovai neįsileidžia festivalio į gimtinę. Matyt, reikia aiškiau jiems išaiškinti, kad, turint gerą renginį, negalima jo išgyvendinti.

„Interstate Express“ (Australija, JAV, D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
„Interstate Express“ (Australija, JAV, D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
„Interstate Express“ (Australija, JAV, D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
„Interstate Express“ (Australija, JAV, D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
J. Tex (Danija). D. Klovienės nuotr.
J. Tex (Danija). D. Klovienės nuotr.
J. Tex ir Frank Borgard Jensen (Danija). D. Klovienės nuotr.
J. Tex ir Frank Borgard Jensen (Danija). D. Klovienės nuotr.
Virgis Stakėnas. D. Klovienės nuotr.
Virgis Stakėnas. D. Klovienės nuotr.
Virgis Stakėnas ir J. Tex. D. Klovienės nuotr.
Virgis Stakėnas ir J. Tex. D. Klovienės nuotr.
Jessica Lynn (JAV). D. Klovienės nuotr.
Jessica Lynn (JAV). D. Klovienės nuotr.
„Interstate Express“ (Australija, JAV, D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
„Interstate Express“ (Australija, JAV, D. Britanija). D. Klovienės nuotr.
Elvina Baužaitė

Muzika – galinga jėga

Pokalbis su Kristupo vasaros festivalio meno vadove Jurgita Murauskiene

Jurgita Murauskienė jau trylika metų yra VŠĮ „Kristupo festivalis“ direktorė, o dabar antrus metus – ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovė. Festivalio veikla, galima sakyti, peržengia įprastai suvokiamas koncertų ribas. Šiuos renginius galime pavadinti muzikiniais piknikais, naktiniais rečitaliais, ekskursijomis-koncertais ir t.t. Kristupo vasaros festivalis yra įtrauktas į septyniasdešimties geriausių Europos festivalių gidą, taigi jį aplanko Lietuvos, Europos ir viso pasaulio muzikos gerbėjai, kuriuos greičiausiai kaskart nustebina netikėti potyriai. Apie tai byloja dar 2009 m. festivalio pelnytas tarptautinis kūrybiškumo ir inovatyvumo pažymėjimas FestLabPass. Pernai už lietuvių ir lenkų kultūros puoselėjimą J. Murauskienei įteiktas Gloria Artis bronzos medalis už nuopelnus kultūrai. Pakalbinome koncertų organizatorę.

Jurgita Murauskienė. A. Vadlūgaitės-Naraveckės nuotr.
Jurgita Murauskienė. A. Vadlūgaitės-Naraveckės nuotr.
Elvina Baužaitė

Kilti vis aukščiau

Pokalbis su LNOBT vyriausiuoju dirigentu Ričardu Šumila pasitinkant naują sezoną

Pamažu artėjant jubiliejiniam, 100-ajam, LNOBT sezonui, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila dalijasi mintimis, kokias užduotis orkestras rengiasi įgyvendinti artimiausiu metu.

Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Gražina Montvidaitė

Organizatorių žvilgsnis į Tytuvėnų vasaros festivalį

Pokalbis su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku

Kiekvieną birželį Šiaurės Lietuvoje pradeda skambėti galingi klasikinės muzikos garsai, jau šešioliktą kartą priviliojantys klausytojus iš visos Lietuvos. Tytuvėnų vasaros festivalis, ugdydamas mėgavimosi muzika įgūdį, lankytojams įskiepija ir kultūrinio turizmo geną – aplankius koncertus susipažįstama su architektūra, regiono ypatybėmis ir pasisemiama kelionių po gimtąją šalį džiaugsmo. Festivalį publika jau yra pamėgusi, tačiau kaip vyksta jo organizavimas, planavimas – visa tai, kas koncertų lankytojams lieka nematoma? Apie tai kalbamės su festivalio direktoriumi Justu Šerveniku ir meno vadovu Robertu Šerveniku.

Lina Dambrauskaitė, Laurynas Lapė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Organizatorių nuotr.
Lina Dambrauskaitė, Laurynas Lapė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Organizatorių nuotr.
Justas Šervenikas ir Petras Geniušas. Organizatorių nuotr.
Justas Šervenikas ir Petras Geniušas. Organizatorių nuotr.
Roman Kim, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Č. Gudausko nuotr.
Roman Kim, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Č. Gudausko nuotr.
Klezmerių koncertas. Č. Gudausko nuotr.
Klezmerių koncertas. Č. Gudausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 87  >>> Archyvas