7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Jūratė Katinaitė

Ilgesiu aidintys seni fortepijonai

Edmundo Gedgaudo eseistikos knygą „Seni fortepijonai“ pasitikus

Balandžio 10-osios vakarą į Kompozitorių namus Žvėryne skubėjo būrelis vilniečių su kaunietišku praeities įspaudu. Kaip žinome, daug tarpukario Kauno intelektualų, menininkų, kurie po karo nepatraukė į Vakarus ar nebuvo per prievartą išsiųsti į Rytus, atvyko į Vilnių kartu su institucijomis, kurios kėlėsi į atgautą sostinę.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Scena sugrįžtantiems (I)

Įspūdžiai iš įpusėjusio tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 20 d. nuskambėjo pirmasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamo XX tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ koncertas. Per kovo–gegužės mėnesius bus surengti 23 koncertai, dalyvaus 24 užsienyje gyvenantys Lietuvos muzikai, 12 jų kolegų užsieniečių, jiems talkins 115 Lietuvos atlikėjų.

Raminta Gocentienė, Augustas Gocentas, Benas Gocentas, Rusnė Gocentaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Raminta Gocentienė, Augustas Gocentas, Benas Gocentas, Rusnė Gocentaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gocentų šeima po koncerto. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gocentų šeima po koncerto. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Remigijaus Kažukausko ansamblis
Remigijaus Kažukausko ansamblis
„Musica camerata Baltica“
„Musica camerata Baltica“
Aistė Baliunytė. M. Aleksos nuotr.
Aistė Baliunytė. M. Aleksos nuotr.
Laura Svirskaitė

Gyvoji siūlė tarp atlikėjo ir klausytojų

Pokalbis su arfininke Joana Daunyte

Pati pradžia, žinoma, siejasi su M. K. Čiurlionio menų mokykla, kur pradėjau mokytis arfos atlikimo meno. Tiesa, mama skatino susipažinti su muzika tik dėl bendro išprusimo, manydama, kad muzikante tikrai nebūsiu. Ne paslaptis, kad ši profesija reikalauja itin daug darbo, valios, atsidavimo, vienatvės, kruopštumo, meilės ir daug kitų dalykų. Laikui bėgant pastebėjome, kad darbas davė rezultatų, kurie vertė apmąstyti ateitį.

Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Akvilė Laugalytė

Ugningai prasiveržusi muzika

Paschos sutikimas kartu su pianistu Aleksejumi Volodinu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru

Šeštadienį, Paschos išvakarėse, varpų muzikos pripildytame Vilniuje filharmonijos skliautai aidėjo nuo šlovingos rusų muzikos. Piotras Čaikovskis ir Sergejus Rachmaninovas – kompozitoriai, amžiams palikę įspaudą romantinės muzikos istorijoje, be šių vardų neįsivaizduojamas daugelio koncertinių institucijų repertuaras.

Aleksejus Volodinas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksejus Volodinas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Klova

„Gitarinis“ ir „negitarinis“ Juozas

Pokalbis su 50-metį švenčiančiu gitaristu Juozu Milašiumi

Jis apibūdinamas kaip labiausiai bekompromisis Lietuvos džiazo muzikantas, oro virpesių žudikas, solo performansų meistras, triukšmo muzikas, Lietuvos džiazo enfant terrible. Kai kam jo pasirodymai primena egzorcizmo seansus. Kas jis? Gitaristas Juozas Milašius, sklandantis tarp aukščiausio lygio profesionalumo ir gaivališko chuliganizmo.

Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.~
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.~
Juozas Milašius ir Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius ir Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Rolandas Aidukas

In memoriam Karolis Rimtautas Kašponis

(1933 07 24 – 2018 04 07)

2018 m. balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius Karolis Rimtautas Kašponis.

Karolis Rimtautas Kašponis
Karolis Rimtautas Kašponis
Karolis Rimtautas Kašponis Marijampolėje. 2009 m. Muzikų sajungos nuotr.
Karolis Rimtautas Kašponis Marijampolėje. 2009 m. Muzikų sajungos nuotr.
Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės): prof. dr. Darius Kučinskas, sekretorius doc. Rolandas Aidukas, pirmininkas prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis, doc. Romaldas Misiukevičius, doc. dr. Rimantas Astrauskas (LMS salėje, Vilniuje, 2011 05 13). G. Zemlicko nuotrauka
Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės): prof. dr. Darius Kučinskas, sekretorius doc. Rolandas Aidukas, pirmininkas prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis, doc. Romaldas Misiukevičius, doc. dr. Rimantas Astrauskas (LMS salėje, Vilniuje, 2011 05 13). G. Zemlicko nuotrauka
Vaida Urbietytė-Urmonienė

Realybe tapusios idėjos

Pokalbis su projekto „Virtualus choras: Lietuva [Vol. 2]“ iniciatore ir prodiusere Ingrida Alondere

Kas gali garantuoti sėkmę kuriant naujus, kai kam galbūt keistus ir, rodos, neįgyvendinamus projektus? Ar tikrai užtenka turėti gerą idėją ir visa kita įvyks savaime?

„Virtualus choras“. 2016 m. projektas. D. Matvejevo nuotr.
„Virtualus choras“. 2016 m. projektas. D. Matvejevo nuotr.
„Virtualus choras“. Įrašai Muzikos inovacijų studijų centre. Asmeninio archyvo nuotr.
„Virtualus choras“. Įrašai Muzikos inovacijų studijų centre. Asmeninio archyvo nuotr.
Modestas Pitrėnas. Projekto organizatorių nuotr.
Modestas Pitrėnas. Projekto organizatorių nuotr.
Vaclovas Augustinas. Projekto organizatorių nuotr.
Vaclovas Augustinas. Projekto organizatorių nuotr.
Ingrida Alonderė ir Eric Whitacre. Asmeninio archyvo nuotr.
Ingrida Alonderė ir Eric Whitacre. Asmeninio archyvo nuotr.
Laima Slepkovaitė

Lyg kalnų krištolas

Džiazo pianistas Tigranas Hamasyanas Kongresų rūmuose

Reta prabanga Lietuvoje yra girdėti garsų džiazo muzikantą antrąkart nepraėjus nė metams nuo pirmojo apsilankymo. Festivaliuose pakartotinių vizitų būna, bet juos paprastai lemia kokia nors ypatinga proga (kaip renginio jubiliejus) arba išskirtinis ažiotažas (publikai pageidaujant). Tad dažniausiai turime galimybę papildyti bendrą iš įrašų susidarytą atlikėjo įvaizdį, bet netenka stebėti kuriančio žmogaus kitimo, jo žingsnių...

Tigran Hamasyan. „Midsummer Vilnius“ nuotr.
Tigran Hamasyan. „Midsummer Vilnius“ nuotr.
Laura Svirskaitė

Įsiklausykime į nebyliojo kino muziką

Įspūdžiai iš nebyliojo kino ir gyvo orkestro vakaro Nacionalinėje filharmonijoje

Šiandien nebylusis kinas, verta pasakyti, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra gana unikalus reiškinys, nes šią archyvinę klasiką jau seniai užgožė mums įprasti dabartiniai įvairaus žanro filmai. Galbūt ir dėl šios priežasties kovo 28-ąją į Lietuvos nacionalinę filharmoniją susirinko itin daug žmonių, kurie panoro išvysti naujai restauruotą, suskaitmenintą ir vos prieš porą mėnesių pasaulinėje premjeroje Berlyne nuskambėjusį režisieriaus Ewaldo André Dupont’o (1891–1956) ir šiuolaikinio prancūzų kompozitoriaus Philippe’o Schoellerio bendrą darbą – filmą „Senasis įstatymas“ („Das alte Gesetz“, 1923).

Kadras iš nebylaus filmo „Senasis įstatymas“, akompanuoja „Orchester Jakobsplatz München“, diriguoja Danielis Grossmannas. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš nebylaus filmo „Senasis įstatymas“, akompanuoja „Orchester Jakobsplatz München“, diriguoja Danielis Grossmannas. D. Matvejevo nuotr.
„Orchester Jakobsplatz München“ diriguoja Danielis Grossmannas. D. Matvejevo nuotr.
„Orchester Jakobsplatz München“ diriguoja Danielis Grossmannas. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Danielis Grossmannas. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Danielis Grossmannas. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš filmo „Senasis įstatymas“. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš filmo „Senasis įstatymas“. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš filmo „Senasis įstatymas“. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš filmo „Senasis įstatymas“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Groti Lietuvai

25-ajam fortepijono muzikos festivaliui „Lietuviška gaida 2018“ nuskambėjus

Groti Lietuvai. Būtent tai metai iš metų daro moksleiviai festivalyje, kurio 25-metis gražiai sutapo su Lietuvos Valstybingumo atkūrimo šimtmečio data. Idėja rengti būtent lietuviškos fortepijoninės muzikos festivalį kilo Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytojai Ritai Juknevičienei dar pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais. Šiandien – tai prestižinis miesto renginys, džiuginantis klausytojus ne tik gan retai girdimais Lietuvos klasikų opusais, bet ir kasmet išskiriamais vieno kurio nors kompozitoriaus kūriniais. Šis festivalis – ypatingas reiškinys, nes jaunieji atlikėjai ir klausytojai ne tik vėl ir vėl tarsi atkuria ryšius su Lietuvos muzikos praeitimi, taip užtvirtindami savo tautinę tapatybę, bet ir formuoja aiškią gražios muzikinės Lietuvos ateities viltį.

 

Festivalio metu vyko Vytauto Barkausko, Vytauto Klovos kūrinių autoriniai koncertai, Valentino Bagdono, Dalios Kairaitytės, Giedriaus Kuprevičiaus, Giedrės Dabulskienės, Nijolės Sinkevičiūtės susitikimai su moksleiviais, grojo žymūs pianistai, skambėjo specialiai šiam festivaliui sukurti kūriniai.

Koncerto M. ir K. Petrauskų namuose dalyviai. J. Ragaišienės nuotr.
Koncerto M. ir K. Petrauskų namuose dalyviai. J. Ragaišienės nuotr.
Sonata Bielionytė. J. Ragaišienės nuotr.
Sonata Bielionytė. J. Ragaišienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 64  >>> Archyvas