Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Gaila Kirdienė, Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2020.

Kai 2014 m. rašiau apie dviejų dalių leidinį, skirtą muzikų tremtinių temai (Jūratė Vyliūtė, Gaila Kirdienė, Lietuviai ir muzika Sibire, Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013), buvo ką tik įvykdyta Krymo aneksija, rusų inteligentija pasidalijo į priešingas stovyklas, buvo sudarinėjami „pritariančių“ sąrašai ir pan.

Viktoras Gerulaitis

Mintys po Kauno valstybinio choro koncerto Petrui Bingeliui atminti

Kauno valstybinio choro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo išėjimas Anapilin 2020 m. gruodžio 6 dieną yra didelė netektis Lietuvos kultūrai. Ne tik muzikinei. Visiems, beje, ne tik meno žmonėms, tai buvo juo didesnis smūgis, kad Meistro gyvybę pasiglemžė pasaulį ir Lietuvą užgriuvusi pandemija.

Algirdas Klova

Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio pradžios koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Vėl negaliu nepradėti straipsnio nuo to, koks sunkus laikas dabar meno renginiams. Pats pabandęs muzikuoti beveik po metų pertraukos, pajutau, kaip sunku tai daryti, todėl puikiai suprantu ir atlikėjus, ir organizatorių rūpesčius. Pirmasis Vilniaus festivalio koncertas „Viva Vivaldi!“ įvyko birželio 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Po karantininės pertraukos tai buvo vienas iš retų filharmonijos renginių, kuriame galėjome tapti „gyvaisiais“ klausytojais.

Algirdas Klova

Festivalio „Vilnius Mama Jazz 2021“ įspūdžiai

Patys žinote, koks sunkus dabar laikas koncertams, įvykiams, festivaliams, bet, keisčiausia, jie vyksta. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“, negalėjęs įvykti pernai rudenį, nuskambėjo paskutinį gegužės savaitgalį. Prasidėjo 27 d. Lietuvos „džiazo kalinio“, fotografo Vytauto Suslavičiaus darbų paroda „Įkalinti džiaze“.

Živilė Ramoškaitė

Mintys pasibaigus VI tarptautiniam Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursui

Pradžioje šiek tiek statistikos. Būtent apie ją pagalvojusi ir prisiminusi, kad pirmasis konkursas buvo surengtas 2001-aisiais, Jaschos Heifetzo šimtmečio proga, netikėtai suvokiau, kad šiemet konkursui jau 20 metų!

Beata Baublinskienė

Tarp tyrinėjimų ir praktikos

Prieš 30 metų, tiksliau – 1989-aisiais, prasidėjęs grigališkojo choralo atgimimas Lietuvoje vis dar tęsiasi. Jis prasidėjo tuomet, kai Vilniaus arkikatedra buvo grąžinta tikintiesiems: 1989 m. vasario 5-ąją Šv. Kazimiero sarkofagas buvo iškilmingai perneštas iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios į katedrą (ką puikiai prisimenu, nes tuo metu besimokydama M.K. Čiurlionio menų mokykloje su kitais išėjau į Kosciuškos gatvę stebėti procesijos, nors, prisipažinsiu, tada nelabai suvokiau įvykio reikšmės). Rekonsekruotoje katedroje netruko susiburti chorai, o vienas iš jų buvo Šv. Kazimiero koplyčioje grigališkąjį choralą giedojusių vyrų grupė „Cantores Chorales Capellae S. Casimiri“. Vyrai giedojo iš iki tol Lietuvoje nematytos knygos, 1979 m. išleisto grigališkojo giesmyno „Graduale Triplex“, kurį smalsieji giedotojai (tarp jų buvo muzikologas Jonas Vilimas, choro dirigentai Romualdas Gražinis, Darius Skramtai, Rolandas Muleika, dabartinis šio choro vadovas, architektas pagal išsilavinimą Dainius Juozėnas ir kiti) atsivežė iš Prancūzijos, Solemo benediktinų vienuolyno.

Brigita Jurkonytė

Kompozitoriaus Gintaro Sodeikos CD „Petardos“ pristatymo koncertas virtualioje erdvėje

Organiškas fluxus estetikos idėjų adaptavimas akademinei muzikai yra tapęs itin svarbiu reiškiniu kompozitoriaus Gintaro Sodeikos kūryboje. Ne veltui ilgametis autoriaus kompozicijų interpretatorius Petras Geniušas, dalindamasis savo bendradarbiavimo su Sodeika įspūdžiais, kaip vieną iš bendro darbo vaisių pažymi akademinės fluxus muzikos plėtojimą Lietuvos pianistų repertuare.

Faustina Dedūraitė

Mintys apie ansamblio „Synaesthesis“ kuruojamo projekto „Nymphology“ tęsinį – muzikinį videofilmą

Ar aš esu feministė? Kas yra moteriškumas? Koks moters įvaizdis mene, visuomenėje? Tokie ir kiti klausimai bendram kūrybiniam darbui suvienijo tris kompozitores: Jutą Pranulytę, Agnę Matulevičiūtę ir Moniką Sokaitę, bei tris atlikėjas: Deimantę Merkevičiūtę (smuikas), Moniką Kiknadzę (altas) ir Martą Finkelštein (fortepijonas, projekto kuratorė).

Kristupas Antanaitis

Įspūdžiai iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto

Per paskutinius mėnesius, kol vis dar gyvename karantino sąlygomis, muzikos pasaulyje įvyko nemažai pokyčių, tarsi gyvenimas nė nebūtų sustojęs – dirigentas Robertas Šervenikas tapo Kauno valstybinio choro vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu, tenoras Edgaras Montvidas perėmė Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo vairą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras pasipildė naujais, talentingais muzikantais, koncertinės organizacijos ir teatrai rengia koncertus, atlieka naujus kūrinius ir t.t.

Atgarsiai apie Mūzos Rubackytės įgrotą naują kompaktinę plokštelę (2020, kompanija „Ligia Digital“)

Iškili pianistė Mūza Rubackytė savo repertuarą nuolat papildo mažai žinomais, naujai atrastais autoriais ir kūriniais, intensyviai įrašinėja kompaktines plokšteles (įgrojo daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, bendradarbiaudama su įrašų kompanijomis „Marco Polo“, „Naxos“, „Lyrinx“, „Ligia“, „Warner Classics“, „Opera Omnia“, „Brilliant Classics“, „Doron“, pastarojoje išleido koncertų su orkestru 6 CD įrašų seriją „Great Lithuanian live recordings“).