Muzika

Jūratė Katinaitė

Edmundo Gedgaudo eseistikos knygą „Seni fortepijonai“ pasitikus

Balandžio 10-osios vakarą į Kompozitorių namus Žvėryne skubėjo būrelis vilniečių su kaunietišku praeities įspaudu. Kaip žinome, daug tarpukario Kauno intelektualų, menininkų, kurie po karo nepatraukė į Vakarus ar nebuvo per prievartą išsiųsti į Rytus, atvyko į Vilnių kartu su institucijomis, kurios kėlėsi į atgautą sostinę.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš įpusėjusio tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 20 d. nuskambėjo pirmasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamo XX tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ koncertas. Per kovo–gegužės mėnesius bus surengti 23 koncertai, dalyvaus 24 užsienyje gyvenantys Lietuvos muzikai, 12 jų kolegų užsieniečių, jiems talkins 115 Lietuvos atlikėjų.

Laura Svirskaitė

Pokalbis su arfininke Joana Daunyte

Pati pradžia, žinoma, siejasi su M. K. Čiurlionio menų mokykla, kur pradėjau mokytis arfos atlikimo meno. Tiesa, mama skatino susipažinti su muzika tik dėl bendro išprusimo, manydama, kad muzikante tikrai nebūsiu. Ne paslaptis, kad ši profesija reikalauja itin daug darbo, valios, atsidavimo, vienatvės, kruopštumo, meilės ir daug kitų dalykų. Laikui bėgant pastebėjome, kad darbas davė rezultatų, kurie vertė apmąstyti ateitį.

Akvilė Laugalytė

Paschos sutikimas kartu su pianistu Aleksejumi Volodinu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru

Šeštadienį, Paschos išvakarėse, varpų muzikos pripildytame Vilniuje filharmonijos skliautai aidėjo nuo šlovingos rusų muzikos. Piotras Čaikovskis ir Sergejus Rachmaninovas – kompozitoriai, amžiams palikę įspaudą romantinės muzikos istorijoje, be šių vardų neįsivaizduojamas daugelio koncertinių institucijų repertuaras.

Algirdas Klova

Pokalbis su 50-metį švenčiančiu gitaristu Juozu Milašiumi

Jis apibūdinamas kaip labiausiai bekompromisis Lietuvos džiazo muzikantas, oro virpesių žudikas, solo performansų meistras, triukšmo muzikas, Lietuvos džiazo enfant terrible. Kai kam jo pasirodymai primena egzorcizmo seansus. Kas jis? Gitaristas Juozas Milašius, sklandantis tarp aukščiausio lygio profesionalumo ir gaivališko chuliganizmo.

Rolandas Aidukas

(1933 07 24 – 2018 04 07)

2018 m. balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius Karolis Rimtautas Kašponis.

Vaida Urbietytė-Urmonienė

Pokalbis su projekto „Virtualus choras: Lietuva [Vol. 2]“ iniciatore ir prodiusere Ingrida Alondere

Kas gali garantuoti sėkmę kuriant naujus, kai kam galbūt keistus ir, rodos, neįgyvendinamus projektus? Ar tikrai užtenka turėti gerą idėją ir visa kita įvyks savaime?

Laima Slepkovaitė

Džiazo pianistas Tigranas Hamasyanas Kongresų rūmuose

Reta prabanga Lietuvoje yra girdėti garsų džiazo muzikantą antrąkart nepraėjus nė metams nuo pirmojo apsilankymo. Festivaliuose pakartotinių vizitų būna, bet juos paprastai lemia kokia nors ypatinga proga (kaip renginio jubiliejus) arba išskirtinis ažiotažas (publikai pageidaujant). Tad dažniausiai turime galimybę papildyti bendrą iš įrašų susidarytą atlikėjo įvaizdį, bet netenka stebėti kuriančio žmogaus kitimo, jo žingsnių...

Laura Svirskaitė

Įspūdžiai iš nebyliojo kino ir gyvo orkestro vakaro Nacionalinėje filharmonijoje

Šiandien nebylusis kinas, verta pasakyti, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra gana unikalus reiškinys, nes šią archyvinę klasiką jau seniai užgožė mums įprasti dabartiniai įvairaus žanro filmai. Galbūt ir dėl šios priežasties kovo 28-ąją į Lietuvos nacionalinę filharmoniją susirinko itin daug žmonių, kurie panoro išvysti naujai restauruotą, suskaitmenintą ir vos prieš porą mėnesių pasaulinėje premjeroje Berlyne nuskambėjusį režisieriaus Ewaldo André Dupont’o (1891–1956) ir šiuolaikinio prancūzų kompozitoriaus Philippe’o Schoellerio bendrą darbą – filmą „Senasis įstatymas“ („Das alte Gesetz“, 1923).

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

25-ajam fortepijono muzikos festivaliui „Lietuviška gaida 2018“ nuskambėjus

Groti Lietuvai. Būtent tai metai iš metų daro moksleiviai festivalyje, kurio 25-metis gražiai sutapo su Lietuvos Valstybingumo atkūrimo šimtmečio data. Idėja rengti būtent lietuviškos fortepijoninės muzikos festivalį kilo Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytojai Ritai Juknevičienei dar pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais. Šiandien – tai prestižinis miesto renginys, džiuginantis klausytojus ne tik gan retai girdimais Lietuvos klasikų opusais, bet ir kasmet išskiriamais vieno kurio nors kompozitoriaus kūriniais. Šis festivalis – ypatingas reiškinys, nes jaunieji atlikėjai ir klausytojai ne tik vėl ir vėl tarsi atkuria ryšius su Lietuvos muzikos praeitimi, taip užtvirtindami savo tautinę tapatybę, bet ir formuoja aiškią gražios muzikinės Lietuvos ateities viltį.

Festivalio metu vyko Vytauto Barkausko, Vytauto Klovos kūrinių autoriniai koncertai, Valentino Bagdono, Dalios Kairaitytės, Giedriaus Kuprevičiaus, Giedrės Dabulskienės, Nijolės Sinkevičiūtės susitikimai su moksleiviais, grojo žymūs pianistai, skambėjo specialiai šiam festivaliui sukurti kūriniai.