7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Gyvo koncerto belaukiant

Apie internetinius pasidairymus svetur ir dar kartą apie Simone Kermes

Vadinamasis kultūros sektorius, menininkai, šiandien susiduria su ypatingais sunkumais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip sprendžiamos šios problemos svetur, ar randama optimalių būdų išbristi iš krizės – mūsų visuomenei itin smalsu. Nors jau yra gerų ženklų ir dėmesys į menininkus atkreiptas, rezultatą pamatysime tik po kurio laiko. Pasidairius kad ir po kaimynų lenkų spaudą, konkrečiai, pasklaidžius muzikams nuo senų laikų žinomą žurnalą „Ruch muzyczny“, taip pat aptinkama minėtų aktualijų. Pastaruoju metu už akių užkliuvo leidinio puslapiuose minima žinomos vokiečių dainininkės Simone Kermes pavardė. Žurnale pateikiamas iš vokiečių spaudos verstas jos pokalbio fragmentas, kuris, manome, sudomins ir „7md“ skaitytojus. Juolab kad scenos žvaigždė Simone Kermes yra nuoširdi Lietuvos draugė, pernai su italų senosios muzikos ansambliu „Amici Veneziani“ dovanojusi net du koncertus Paliesiaus dvare. Apie tą įvykį laikraštyje rašė Algirdas Klova (7md, Nr. 28 (1307), 2019-09-13), pabrėžęs atlikėjos surastą savitą raktą į senąją muziką, įprastų stereotipų laužymą ir išskirtinį artistiškumą, padėjusį atskleisti skirtingų laikotarpių muzikos žanrų estetikos bei meninės raiškos panašumus.

Simone Kermes Paliesiuje. D. Klovienes_nuotr.
Simone Kermes Paliesiuje. D. Klovienes_nuotr.
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“. Ewa Majcherczyk (Euridikė)
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“. Ewa Majcherczyk (Euridikė)
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“. Krystian Adam Krzeszowiak (Orfėjus)
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“. Krystian Adam Krzeszowiak (Orfėjus)
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“
Varšuvos kamerinės operos videoprojektas „Orfėjus“
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (X)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Sunku patikėti, bet baigėsi jau dešimtoji „Metropolitan opera“ transliacijų savaitė. Visuomet įdomu pamatyti operas, apie kurias nesi girdėjęs ar kurių neteko matyti, tačiau dar įdomiau ir aktualiau susipažinti su veikalais, kurie sėkmingai rodomi ir mūsų Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje. Praėjusią savaitę transliuotos operos „Idomenėjas“, „Turandot“ ir „Manon“ mūsų teatre yra gausiai lankomos publikos. Niujorko opera iškart paskelbė būsimą repertuarą net dviem savaitėm į priekį, iš kurio matosi, jog atsiras galimybė pamatyti bei palyginti daugiau veikalų, rodomų ir Lietuvoje.

„Idomenėjas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Idomenėjas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Lohengrinas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Lohengrinas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Kaukių balius“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Kaukių balius“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Turandot“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Turandot“. „Metropolitan opera“ nuotr.
 „Don Žuanas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Don Žuanas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Faustas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Faustas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Manon“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Manon“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Gabriel Bacquier. „Metropolitan opera“ nuotr.
Gabriel Bacquier. „Metropolitan opera“ nuotr.
LNOBT inf.

Mirė žymus choreografas Elegijus Bukaitis

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras su liūdesiu praneša, kad savo namuose Vilniuje gegužės 27-ąją staiga mirė Lietuvos teatro pasaulio legenda – choreografas Elegijus Bukaitis (1941–2020).

Iš Elegijaus Bukaičio laboratorijos
Iš Elegijaus Bukaičio laboratorijos
Iš Elegijaus Bukaičio laboratorijos
Iš Elegijaus Bukaičio laboratorijos
Elegijus Bukaitis apie 1974 m. LNOBT nuotr.
Elegijus Bukaitis apie 1974 m. LNOBT nuotr.
Elegijus Bukaitis. LNOBT nuotr.
Elegijus Bukaitis. LNOBT nuotr.
Elvina Baužaitė

Lydintis „Gulbės“ leitmotyvas

Pokalbis su violončelininke Vita Šiugždiniene

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) violončelių grupės koncertmeisterė Vita Šiugždinienė – dažnai orkestro ir kamerinėje scenoje matoma muzikantė, kurios šiandien klausiama apie jos muzikines patirtis, pajautas ir kokia melodija ataidi iš sielos gelmių.

Vita Šiugždinienė. T. Tereko nuotr.
Vita Šiugždinienė. T. Tereko nuotr.
Vaida Paukštienė, Ieva Sipaitytė, Vita Šiugždinienė. Kvarteto „Chordos“ archyvo nuotr.
Vaida Paukštienė, Ieva Sipaitytė, Vita Šiugždinienė. Kvarteto „Chordos“ archyvo nuotr.
Kvartetas „Chordos“ Kvarteto „Chordos“ archyvo nuotr.
Kvartetas „Chordos“ Kvarteto „Chordos“ archyvo nuotr.
Robertas Bliškevičius, Vita Šiugždinienė. Kvarteto „Chordos“ archyvo nuotr.
Robertas Bliškevičius, Vita Šiugždinienė. Kvarteto „Chordos“ archyvo nuotr.
Vita Šiugždinienė. LVSO archyvo nuotr.
Vita Šiugždinienė. LVSO archyvo nuotr.
Vita Šiugždinienė. LVSO archyvo nuotr.
Vita Šiugždinienė. LVSO archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (IX)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Devintoji „Metropolitan opera“ transliacijų (www.metopera.org) savaitė įrodo, jog teatrui po truputį pradeda stigti įrašų. Du iš septynių rodomų spektaklių yra 1977–1990 m. laikotarpio. Tai įdomu, nes tuo metu išgyventas teatro ir apskritai viso operos pasaulio aukso amžius, galima susipažinti arba prisiminti daug talentingų solistų. Tačiau klausantis įdėmiau susiduriama su problema – seni vaizdo įrašai yra visiškai kitaip įrašyti, orkestras gožia solistus ir chorą, kai kuriuose spektakliuose, ypač iki 1988-ųjų, jaučiasi „banguojantys“ solistų balsai. 1981–1985 m. teatras statydavo įrašymo techniką keliose salės vietose, kad girdėtųsi natūrali akustika, tačiau tuomet nusisukusių solistų ar dainuojančiųjų užkulisiuose beveik nesigirdėdavo.

„Verteris“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Verteris“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Audra“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Audra“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Ariadnė Nakse“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Ariadnė Nakse“. „Metropolitan opera“ nuotr.
 „Peteris Graimsas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Peteris Graimsas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
 „Liučija di Lamermur“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Liučija di Lamermur“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Rigoletas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Rigoletas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nabukas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nabukas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Johnas Macurdy. „Metropolitan opera“ nuotr.
Johnas Macurdy. „Metropolitan opera“ nuotr.
Viktoras Gerulaitis

Kartų karta. Martynas

Algirdo Martinaičio 70-mečio kontekstai

Neįtikėtina, bet gegužės 17 d. apie 15 val. kompozitorius Algirdas Martinaitis įlipo į 8-ąją dešimtį. Kita vertus, atrodo, jis taip seniai pradėjo rašyti muziką ir visko yra tiek daug pridirbęs ir prisidirbęs, kad visgi nesistebiu, jog jam – 70. Martynas (šis gražus vardas jam prilipo dar muzikos technikume, dabar vadinamame Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija) priminė, kad, anot kaimo žmonių, giminės ir artimieji sueina tik per laidotuves, šiaip nėra laiko. Nors mudviem gal dar ne laikas laidotis (tfu tfu tfu), bet sendami tikrai rečiau susitinkam.

Algirdas Martinaitis. T. Tereko nuotr.
Algirdas Martinaitis. T. Tereko nuotr.
Algirdas Martinaitis. T. Tereko nuotr.
Algirdas Martinaitis. T. Tereko nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Po „Pietos“ atlikimo 1998 m. Nuotr. iš asmeninio A. Martinaičio archyvo
Po „Pietos“ atlikimo 1998 m. Nuotr. iš asmeninio A. Martinaičio archyvo
Po „Pietos“ atlikimo 1998 m. LMIC nuotr.
Po „Pietos“ atlikimo 1998 m. LMIC nuotr.
Vidmantas Bartulis ir Algirdas Martinaitis. 1985 m. R. Rakausko nuotr.
Vidmantas Bartulis ir Algirdas Martinaitis. 1985 m. R. Rakausko nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Vidmantas Bartulis, Viktoras Gerulaitis ir Algirdas Martinaitis. 2014 m. P. Vyšniausko nuotr.
Vidmantas Bartulis, Viktoras Gerulaitis ir Algirdas Martinaitis. 2014 m. P. Vyšniausko nuotr.
Algirdas Klova

Muzika iš filharmonijos balkono

Apie muzikinę akciją, praskaidrinusią karantiną

Valstybinis Vilniaus kvartetas gegužės 8-ąją Nacionalinės filharmonijos balkone surengė neįprastą akciją, skirtą Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-mečiui ir Beethoveno metams. Žinoma, mažasis koncertas turėjo ir dar vieną, visiems žinomą kontekstą. Akcijos sumanytoja, kvarteto pirmoji smuikininkė Dalia Kuznecovaitė taip paaiškino idėją: „Ištverti šį visiems sunkų karantino laiką man padėjo smuikas ir muzika, nusprendžiau pasidalyti su visais, išsiilgusiais gyvų koncertų ar jų transliacijų.

D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
D. Klovienės nuotr.
Kristupas Antanaitis

„Ten pasijuntu lyg grįžusi namo“

Pokalbis su operos primadona Violeta Urmanavičiūte-Urmana

Viena tituluočiausių ir ryškiausių šių dienų operos solisčių Violeta Urmanavičiūtė-Urmana Lietuvoje reta viešnia. Keletui metų į priekį suplanuoti koncertai, spektakliai ir gastrolės leidžia solistei vis labiau plėsti akiratį, įsigyventi į naujus vaidmenis, kurių jos kūrybinėje biografijoje daugybė. Perėjusi prie mecosoprano partijų V. Urmanavičiūtė-Urmana susidūrė su naujais iššūkiais, galimybėmis bei teatrais, kurie atsivėrė pasikeitus repertuarui.

Violeta Urmana operoje „Ariadnė Nakse“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana operoje „Ariadnė Nakse“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana (Aida), James Morris (Karalius) operoje „Aida“. Marty Sohl / „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana (Aida), James Morris (Karalius) operoje „Aida“. Marty Sohl / „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana (Odabela) operoje „Atila“. Ken Howard / „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana (Odabela) operoje „Atila“. Ken Howard / „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana (Madalena) operoje „Andrė Šenjė“. Marty Sohl / „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana (Madalena) operoje „Andrė Šenjė“. Marty Sohl / „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana operoje „Džokonda“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Violeta Urmana operoje „Džokonda“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (VIII)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Baigėsi aštuntoji, bet dar ne paskutinė „Metropolitan opera“ transliacijų savaitė (www.metopera.org), per kurią buvo parodytos 7 operos („Figaro vedybos“, „Hamletas“, „Tolimoji meilė“, „Kapričas“, „Bohema“, „Kaimo garbė“ su „Pajacais“) ir filmas „Operos rūmai“, skirtas teatro 50-mečiui Linkolno centre paminėti. Šią savaitę, greta spektaklių apžvalgos, norisi plačiau pažvelgti į teatro istoriją ir pamąstyti, kokia buvo televizijos ir operos bendradarbiavimo bei draugystės pradžia.

1940 m. koncertas studijoje. „Metropolitan opera“ nuotr.
1940 m. koncertas studijoje. „Metropolitan opera“ nuotr.
 „Bohema“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Bohema“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Figaro vedybos“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Figaro vedybos“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Filmavimo kamera „Metropolitan operoje“. 1972 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Filmavimo kamera „Metropolitan operoje“. 1972 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Hamletas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Hamletas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Kaimo garbė“. 1970 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Kaimo garbė“. 1970 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Kaimo garbė“. 2015 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Kaimo garbė“. 2015 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
 „Kapričas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Kapričas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Monika Sokaitė

Virtualus susitelkimas

Mintys po kai kurių virtualių chorų projektų

Pandemija visus pavertė lygiais ir izoliavo namuose, nepaisant lyties, amžiaus ar socialinio statuso, su(pa)prastino asmeninę būtį ir planus pavertė į nieką. Kita vertus, ji paskatino kultūros sektorių gerai pasukti galvas, kaip padaryti meną prieinamą skaitmeninėje erdvėje. Aišku, kyla natūralus klausimas, „kam to reikia?“ ir „kokia iš to nauda?“ arba kaip tai supaprastina ir sudaiktina meną, kai spektaklio ar simfoninio koncerto peržiūra paspaudus vieną mygtuką prilygsta išėjimui nusipirkti tualetinio popieriaus. Tačiau šiandien ne apie tai.

Choro „Jauna muzika“ virtualus projektas „Da Pacem Domino“. Organizatorių nuotr.
Choro „Jauna muzika“ virtualus projektas „Da Pacem Domino“. Organizatorių nuotr.
Choro „Jauna muzika“ virtualus projektas „Da Pacem Domino“. Organizatorių nuotr.
Choro „Jauna muzika“ virtualus projektas „Da Pacem Domino“. Organizatorių nuotr.
Choro „Jauna muzika“ virtualus projektas „Da Pacem Domino“. Organizatorių nuotr.
Choro „Jauna muzika“ virtualus projektas „Da Pacem Domino“. Organizatorių nuotr.
Projekto „Chorų choras“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Projekto „Chorų choras“ akimirka. Organizatorių nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 99  >>> Archyvas