Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Užsienio spaudos akiratyje
 

Vienas pagrindinių mūsų muzikinės kultūros reprezentantų – Lietuvos kamerinis orkestras – neretai sulaukia ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Šįkart užsienio skaitytojai supažindinami su pastaraisiais metais išleistomis kolektyvo kompaktinėmis plokštelėmis.

Laimutė Ligeikaitė

Įspūdžiai iš teatralizuotos programos „XX a. rapsodija“

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis) išties drąsiai ieško naujų koncertinių formų, kas ypač pasijuto atėjus naujam vadovui kompozitoriui Antanui Kučinskui. Greta įvairių bendrų projektų su kitais kolektyvais (pastarieji su „Giunter Percussion“,  Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir t.t.), repertuaras praturtintas ir teatralizuotais koncertais „Trimito miestas“ bei „XX a. rapsodija“. Šie koncertiniai spektakliai rengiami bendradarbiaujant su režisiere Birute Mar. Tai, ko gero, viena iš sėkmingiausiai besitęsiančių kūrybinių draugysčių, prasidėjusi nuo originalumu nepralenktos „Grimo operos“ (2004 m. festivalio „Gaida“ užsakymas) ir tebevykstanti šiandien, kai aktorės ir režisierės spektakliuose skamba A. Kučinsko muzika, o kompozitoriaus sumanyti projektai praturtinami režisierės matymu ir idėjomis. Lapkričio 9 d. Kongresų rūmų salėje nuskambėjusi „XX a. rapsodija“ – vienas iš tokių renginių (išvakarėse programa parodyta Klaipėdos koncertų salėje).

Giedrė Kaukaitė

Mintys po pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“. Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr. 6) ir Maurice’o Ravelio fortepijoninį ciklą „Atspindžiai“.

Eglė Šeduikytė

„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje

Prieš trisdešimt metų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrmo išvakarėse, 1989-aisiais, Atgimimo sukeltos bangos nuvilnijo per visus Lietuvos miestus, atverdamos šventovių duris laisvės išsiilgusiems žmonėms. Kūrėsi bažnytiniai kolektyvai, būrėsi chorai, vargonais suskambo ne tik koncertinė, bet ir sakrali muzika. Vienas iš reikšmingų įvykių 1989-ųjų gegužę, netrukus po Vilniaus arkikatedros atgavimo, buvo grigališkojo choralo giesmininkų vyrų grupės „Cantores chorales capellae S. Casimiri“, puoselėjančios išskirtinai tradicinio Romos katalikų bažnyčios liturginio grigališkojo choralo giedojimo tradiciją Lietuvoje, susikūrimas. Nuo 1991 m. į choralo grupę įsiliejo ir moteriški balsai, o nuo 1994 m. giedotojai persivadino į „Schola Gregoriana Vilnensis“. Lemtinga buvo ir pačioje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, 1990-aisiais, choralistų kelionė į Solemo (Solesmes) benediktinų abatiją Prancūzijoje.

Rasa Murauskaitė

„Jei kas nori pajusti, apčiuopti Lietuvos gelmę, teatsigrįžta į Čiurlionį“, – nedideliame interviu prieš VIII Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso pradžią rašė prof. Vytautas Landsbergis. Didžiausios Lietuvoje profesionaliosios muzikos varžybos prasideda jau lapkričio 8 d. ir tęsis iki lapkričio 17 d. Konkurso organizatoriai ypatingai džiaugiasi, kad šis renginys tapo vienu pirmųjų, kurį sutiko globoti LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Paulina Nalivaikaitė

Įspūdžiai iš Donato Bagursko kompaktinės plokštelės „Pažadas“ pristatymo vakaro

„Kompaktinės plokštelės sutiktuvės – dabar jau retas, tarsi senamadiškas žanras“, – sakė muzikologė Veronika Janatjeva, vedusi kontrabosininko Donato Bagursko debiutinės kompaktinės plokštelės „Pažadas“ pristatymo vakarą. Ir vis dėlto lietingą ir namie likti gundžiusią spalio 27-ąją Vilniaus paveikslų galerijos salė buvo pilnutėlė. Galbūt dėl to, kad vakaro objektas išties išskirtinis. Pripažinkime, kai kuriuos instrumentus – tarp jų kontrabosą – kartais „nurašome“ prie orkestro masuotės, jiems beveik niekada nepatiriant pirmaplanio vaidmens saldybės. D. Bagurskas savo pavyzdžiu rodo, jog panorėjus šis stereotipas gali būti sulaužytas.

Alina Ramanauskienė

Kauno valstybinis choras švenčia 50-metį

Kauno valstybinis choras, šiemet švenčiantis savo 50-metį, neabejotinai yra didžiausias ir brandžiausias Kauno kolektyvas. Norėjosi sušukti bravo visiems choristams, jų vadovui Petrui Bingeliui, chormeisteriams Reginai Kamičaitienei, Mindaugui Radzevičiui, Kęstučiui Jakeliūnui, koncertmeisterei Beatai Andriuškevičienei po spalio 25-ąją Kauno filharmonijoje atliktos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“. Kauno choras kūrinį dainuoja jau beveik 40 metų. Jį pirmąkart 1992-aisiais atliko Berlyno stadione, tąsyk kolektyvui plojo 75 tūkstančių minia.

Goda Marija Gužauskaitė

Įspūdžiai iš keleto paskutinių festivalio „Gaida“ koncertų

Spalio 4–19 d. Vilniuje it viesulas praūžė 29-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Šiais metais tarptautinį „Europe for festivals, festivals for Europe“ pripažinimą pelniusi „Gaida“ pristatė net 12 koncertinių programų, keletą susitikimų su kviestiniais autoriais, Žilvino Kempino ir Justės Janulytės bei Vaclovo Nevčesausko ir Vytauto V. Jurgučio audiovizualines instaliacijas. Jos, kaip ir beveik visi koncertai, vyko Nacionalinėje dailės galerijoje.

Laimutė Ligeikaitė

Asmik Grigorian ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto įspūdžiai

Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vėl užsibrėžė analogų Lietuvoje neturintį iššūkį – surengti grandiozinius koncertų ciklus „Visos Antono Brucknerio simfonijos“ ir „Visos Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijos“ (anksčiau didelį įspūdį paliko įgyvendinta visų Gustavo Mahlerio simfonijų atlikimo idėja). Brucknerio Pirmoji simfonija jau atlikta spalio 11 d., o 23-iąją Kongresų rūmuose suskambo Pirmoji Šostakovičiaus simfonija f-moll, op. 10. Beje, kartu su koncertais Kongresų rūmų fojė rengiami muzikos edukacijos susitikimai, kuriuos veda muzikologas Viktoras Gerulaitis. Tad norintys išgirsti nuotaikingų istorijų apie koncerte skambėsiančias simfonijas kviečiami į koncertus ateiti anksčiau.

Ona Jarmalavičiūtė

Pokalbis su festivalyje „Gaida“ grojusiu pianistu Kirillu Gersteinu

Neseniai praūžusio festivalio „Gaida“ uždarymo koncerte, greta naujausios Steve’o Reicho kompozicijos „Music For Ensemble And Orchestra“ ir Niujorke gyvenančios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės „Saudade“ orkestrui, skambėjo britų kompozitoriaus ir dirigento Thomo Adèso kūriniai: „Polaris“ simfoniniam orkestrui bei koncertas fortepijonui ir orkestrui „In Seven Days“. Solinės partijos atlikėjas – žymus rusų kilmės amerikiečių pianistas, itin vertinamas už išskirtinį fortepijoninį artistiškumą, Kirillas Gersteinas.