Muzika

Vytautė Markeliūninenė

Pokalbis su pianistu Daumantu Kirilausku

Jau tapo įprasta, kad kasmet pianistas Daumantas Kirilauskas parengia naują kompaktinę plokštelę. Ne, ne atsitiktinę, o įamžinančią subrandintą muzikinę programą. Pastaraisiais metais greta Johanno Sebastiano Bacho Partitų, Ludwigo van Beethoveno devynių fortepijoninių sonatų, Diabelli variacijų, op. 120, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybos (naujausiame, 2018 m. išleistame albume – Juliaus Andrejevo, Tomo Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Juliaus Juzeliūno, Osvaldo Balakausko, Šarūno Nako, Loretos Narvilaitės, Jeronimo Kačinsko kūriniai), radosi ir dar vienas Beethoveno sonatų albumas.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Kartu su vėsiu pavasariu į Lietuvą koncertuoti atvyko nemažai mūsų muzikų, tobulinančių meistriškumą užsienio šalyse, pasikvietusių talkinti ir savo kitataučius kolegas. Kaip gražiai ir informatyviai išleistame buklete rašo festivalį „Sugrįžimai“ rengiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė, „Lietuvoje gimę, užaugę ir išsimokslinę muzikinio pasaulio atstovai pripažįstami visur, todėl į Lietuvą jie gali pasikviesti ir tų šalių muzikus, su kuriais likimas lėmė darbuotis toli nuo gimtinės, kartu atlikti ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Džiugu, kad ir XXI „Sugrįžimų“ festivalį turtins ne vienas toks prasmingas susitikimas.“ Darbštus LMRF kolektyvas šiais metais suorganizavo 17 koncertų.

Edmundas Gedgaudas

Mintys po Daumanto Kirilausko kompaktinės plokštelės pristatymo

Balandžio 10-osios vakaras nedidelėje modernaus fortepijonų ir pianinų salono „Organum“ salėje. Jo šeimininkas Dainius Sverdiolas pasakoja, kad šios dienos rytą firma „Bösendorfer“ dar neturėjo Lietuvai atstovaujančio pianisto, bet vidurdienį interneto žinutė jau skelbė, kad juo tapo Daumantas Kirilauskas. Jis, tęsdamas Beethoveno sonatų fortepijonui įrašus, pristato naują „Bösendorfer“ firmos fortepijonu „Organum“ salėje įrašytą kompaktinę plokštelę „Pathétique“ (2018, garso režisierius Arūnas Zujus). Į tuo pačiu instrumentu skambinamas porą sonatų iš naujosios CD įterpiamas pokalbis su Vytaute Markeliūniene. Daumantas sako jau gyvenąs tolesniu savo veiklos etapu, tad ši kompaktinė plokštelė jam jau praeitis. Kadangi ne sykį teko iš paties pianisto išgirsti apie tai, kad „jau viskas“, daugiau nebeįrašinėsiąs ir nekoncertuosiąs, buvo malonu iš jo lūpų sužinoti apie vis dėlto egzistuojančią ir tolesnę jo įrašų perspektyvą.

Giedrė Kaukaitė

Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursui pasibaigus

Balandžio 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyko tradicinis, jau 20-asis, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Laureačių koncerto pradžioje publikai priminusi V. Jonuškaitės-Zaunienės biografiją, muzikologė Beata Baublinskienė pabrėžė, jog klausydamiesi šios tarpukario Lietuvos dainininkės įrašų ne tik girdime balsą, kaip unikaliausią instrumentą, bet ir atpažįstame ypač ryškią, orią asmenybę ir tvirtą charakterį, girdime aukštą profesionalumo lygį. Dainininkė ypatinga ir tuo, kad švytėdama visais pagrindiniais mecosoprano vaidmenimis operos scenoje, pirmoji įteisino koncertų dainininkės statusą, įtraukdama į programas ir lietuvių liaudies dainas.

Kristupas Antanaitis

Richardo Strausso kūriniai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistėmis

Du žodžiai, apibūdinantys grandiozinį, beveik trijų valandų koncertą. Tačiau į šiuos žodžius telpa labai daug. Visų pirma, bravo sušukti reikia paskutiniam tikram romantikui, vokiečių kompozitoriui ir dirigentui Richardui Straussui, kurio 155-osioms gimimo ir 70-osioms mirties metinėms dedikuotas koncertas skambėjo balandžio 13-osios pavakarę Vilniaus koncertų salėje „Compensa“. Antrasis bravo lekia Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei solistėms Viktorijai Miškūnaitei, Guntai Gelgotei ir Anastasiai Lebedyantsevai, kurios savo balsais papildė orkestrą ir sukūrė tikrą stebuklą, atlikdamos ištrauką iš vienos populiariausių Strausso operų „Rožės kavalierius“ – mūsų scenose dar nestatyto veikalo. Na, o visų didžiausi plojimai ir susižavėjimo šūksniai skirti maestro Modestui Pitrėnui, orkestro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui.

Užsienio spauda apie Mirgą Gražinytę-Tylą

Tarptautinis interneto portalas „Classic FM“ šiemet paskelbė geriausių pasaulyje moterų dirigenčių dešimtuką. Pirmąją vietą užėmė Mirga Gražinytė-Tyla, pasaulio koncertų sales užkariavusi savo neįtikėtina energija ir aistra. Užsienio spauda negaili dėmesio dirigentei, šiuo metu Birmingamo (D. Britanija) simfoninio orkestro vadovei. Beje, Vasario 16-ąją M. Gražinytei turėjo būti įtekta Nacionalinė kultūros ir meno premija, bet ceremonijoje laureatė nedalyvavo dėl svarbios priežasties – pirmą kartą Birmingame su savo orkestru pristatė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“. Kovo mėnesio straipsnyje theguardian.com apie M. Gražinytę-Tylą rašo Fiona Maddocks. Dalindamiesi autorės mintimis ir, pasirodo, panašiomis kultūrinėmis aktualijomis, pateikiame straipsnio fragmentus. M. Gražinytė-Tyla pasakoja apie darbo ir laisvalaikio suderinimą, moterų dirigenčių iškilimą ir kultūrai skiriamų lėšų mažinimo problemą.

Jonas Vytautas Bruveris

Apie moterų muzikių įnašą į Lietuvos muzikinės kultūros istoriją

Dar pernai koncerte M.K. Čiurlionio menų mokyklos salėje išklausyta didžiųjų koncertų salių verta programa ir jos atlikimas – smuikininkės Saulės Kondrotaitės pagriežta Johanno Sebastiano Bacho Čakona iš Antrosios partitos smuikui solo ir Johanneso Brahmso Koncertas smuikui ir orkestrui, op. 77 (fortepijonu skambino Inga Vyšniauskaitė), – paskatino mane žvilgtelti į praeitį. Menininko kūryba yra unikalus įnašas į kultūrą, bet – ir jos eigos padarinys.

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš Albano Bergo operos „Vocekas“ Suomijos nacionalinėje operoje

„Vocekas“, net ir praėjus beveik šimtmečiui nuo premjeros, išlieka vienu skaudžiausių, sąžiningiausių ir tiesmukiškiausių žmogaus gyvenimo komentarų“, – taip apie vieną svarbiausių XX a. operos meno kūrinių, Albano Bergo „Voceką“ („Wozzeck“), kalbėjo škotų režisierius seras Davidas McVicaras. Būtent šio žymaus režisieriaus (kurio kūrybinėje biografijoje – bendradarbiavimas su Anglijos Karališkąja opera, Metropoliteno opera, žymiuoju Glyndebourne’o festivaliu ir daugeliu kitų) Čikagos lyrinėje operoje pastatytas „Vocekas“ šių metų kovo 29 d. atkeliavo ir į Suomijos nacionalinę operą (operos perkėlimu rūpinosi Danielis Ellis).

Alina Ramanauskienė

Natalijos Katilienės, Steino Skjervoldo ir Eglės Perkumaitės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje

 

Pavasariniame muzikiniame gyvenime itin gausu renginių: įvairiai sumanytų, išradingai ir mažiau sėkmingai įgyvendintų, pateikiamas įvairus kūrinių repertuaras. Tokiame įvykių sraute nelengva išsiskirti, juolab sulaukti publikos dėmesio ir ją sužavėti. Tad kuo patraukė jaukus kamerinės vokalinės muzikos vakaras „Tas amžinas jausmas“, vykęs Kauno valstybinės filharmonijos Mažojoje salėje kovo 25-ąją? Visų pirma, pasirinkta programa – skambėjo prancūzų dainos bei arijos ir amerikiečių muzikos šedevrai, kuriuos atliko gerai žinomi muzikai: Natalija Katilienė (sopranas), Steinas Skjervoldas (baritonas) ir pianistė Eglė Perkumaitė.

Lina Navickaitė-Martinelli

Pianisto Motiejaus Bazaro rečitalis „Organum“ salėje

Veiklą neseniai nutraukus klasikinės muzikos projektui „Vaidilos klasika“, fortepijono rečitalio žanro adeptams Vilniuje liko kone vienintelė erdvė, kurioje galima atsiduoti šiam gurmaniškam malonumui, – fortepijonų salonas „Organum“. Akustiniu požiūriu ši salė man nėra patraukliausia, tačiau konceptualioms programoms pateikti ji gal net ir labiau tinkama nei bet kuri kita (atsitiktinių klausytojų, glamūrinės publikos čia nesitikiu sutikti), ką jau kalbėti apie išrankiausią pianistą galinčią patenkinti naujų fortepijonų pasiūlą.