7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Kamilė Rupeikaitė

Dedikacija Vilniui, kokio nebėra

Anatolijaus Šenderovo naujo kūrinio premjera festivalyje „Pokrovskije kolokola“

1323 m. Vakarų Europai siųstuose laiškuose Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ne tik pirmą kartą paminėjo Vilnių, bet ir pakvietė visus geros valios žmones, ypač amatininkus, pirklius ir žemdirbius, atvykti ir įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Atvykstantiems žemdirbiams buvo leista dešimt metų dirbti žemę be mokesčio, o pirkliams įvažiuoti ir išvažiuoti „be mokesčio bei muito ir laisvai, pašalinus bet kokias kliūtis“. Tokie Lietuvos ekonomikai naudingi planai ir suteiktos dosnios teisės imigrantams pradėjo daugiataučio Vilniaus istoriją.

 

Įvairioms kultūroms atviro Vilniaus istorijai prisiminti kasmet rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ (įkūrėja ir meno vadovė Irina Zacharova). Šiųmetiniame, jau tryliktajame, kuris vyko spalio 10–14 d., dalyvavo kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos. Daugiausia dėmesio festivalio organizatoriai skiria folklorui išsaugoti, populiarinti, geriausioms liaudies meno tradicijoms pristatyti. Nuo 2009 m. festivalis kompozitoriams užsako sukurti world music stiliaus kūrinius, sujungiančius Lietuvoje gyvenančių tautų tradicines dainas ir šiuolaikinę muzikos kalbą. Festivaliui kūrinių jau yra sukūrę Linas Rimša, Gediminas Rimkus Rimkevičius, Jonas Jurkūnas, Algirdas Martinaitis, Zita Bružaitė, rusų kompozitorius Andrejus Dojnikovas, o šiais metais spalio 10 d. atidarymo koncerte Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą nuskambėjo nauja Nacionalinės premijos laureato Anatolijaus Šenderovo muzikinė misterija „Dedikacija“. Ją parengė folkloro ansamblis „Arinuška“ (meno vadovai Irena ir Nikolajus Zacharovai), folkloro ansamblis „Bedinera“ (meno vadovas Murtazas Tsimintia, Gruzija), Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas, Irena Rokicka, Irma Fedaravičiūtė, Kamilis Kobeckis, Arina Zacharova (vokalas), saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, Čiurlionio styginių kvartetas, choreografė ir šokėja Edita Stundytė, vaizdo instaliacijų autorius Kornelijus Jaroševičius, dirigavo Karolis Variakojis. „Dedikaciją“ režisavo pats kompozitorius.

Anatolijus Šenderovas po premjeros. Organizatorių nuotr.
Anatolijus Šenderovas po premjeros. Organizatorių nuotr.
Ansamblis „Arinuška“. Organizatorių nuotr.
Ansamblis „Arinuška“. Organizatorių nuotr.
„Dedikacijos“ scena. A. Šenderovo nuotr.
„Dedikacijos“ scena. A. Šenderovo nuotr.
Kantorius Šmuelis Jatomas. A. Šenderovo nuotr.
Kantorius Šmuelis Jatomas. A. Šenderovo nuotr.
Algirdas Klova

Įdomu ir stipru

Įspūdžiai iš „Vilnius Jazz“ 2018

Šiemet festivalis „Vilnius Jazz“ prasidėjo kiek nestandartiškai, gal net keistokai, bet labai įdomiai ir stipriai. Ramioje, jaukioje vietelėje – Rūdninkų knygyne, kuris primena jaukią kavinę, vinilinių plokštelių parduotuvę ar net prabangų vyriškos kosmetikos saloną, – džiazo mėgėjai susirinko į vieno garsiausių lenkų džiazo muzikologų, radijo laidų vedėjų, ilgamečio žurnalo „Jazz Forum“ vyriausiojo redaktoriaus Paweło Brodowskio paskaitą „Krzysztofas Komeda – vizionieriškas Europos džiazo pionierius“.

Shai Maestro trio. D. Klovienės nuotr.
Shai Maestro trio. D. Klovienės nuotr.
Shai Maestro. D. Klovienės nuotr.
Shai Maestro. D. Klovienės nuotr.
Brian Marsella trio. D. Klovienės nuotr.
Brian Marsella trio. D. Klovienės nuotr.
Shai Maestro trio būgnininkas Ofri Nehemya. D. Klovienės nuotr.
Shai Maestro trio būgnininkas Ofri Nehemya. D. Klovienės nuotr.
Emose Uhunmwangho (projekto „Trys Komedos natos“ dainininkė). D. Klovienės nuotr.
Emose Uhunmwangho (projekto „Trys Komedos natos“ dainininkė). D. Klovienės nuotr.
Sofia Jernberg. D. Klovienės nuotr.
Sofia Jernberg. D. Klovienės nuotr.
Kontrabosininkas Trevor Dunn iš Brian Marsella trio. D. Klovienės nuotr.
Kontrabosininkas Trevor Dunn iš Brian Marsella trio. D. Klovienės nuotr.
Brian Marsella. D. Klovienės nuotr.
Brian Marsella. D. Klovienės nuotr.
Ieva Kananavičiūtė

Kombinacija 2 x 2

Luko Geniušo ir Annos Geniušienės dueto koncertas „Vaidiloje“

Spalio 10-ąją „Vaidilos“ teatre Luko ir Annos Geniušų fortepijoninis duetas pradėjo nedidelį koncertinį turą po Lietuvą (atlikėjai dar skambino Klaipėdos koncertų salėje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje), jį pavadindami „Kombinacija 2 x 2“.

Anna Geniušienė ir Lukas Geniušas. A. Žukovo nuotr.
Anna Geniušienė ir Lukas Geniušas. A. Žukovo nuotr.
Anna Geniušienė ir Lukas Geniušas. A. Žukovo nuotr.
Anna Geniušienė ir Lukas Geniušas. A. Žukovo nuotr.
Anna Geniušienė. A. Žukovo nuotr.
Anna Geniušienė. A. Žukovo nuotr.
Anna Geniušienė ir Lukas Geniušas. A. Žukovo nuotr.
Anna Geniušienė ir Lukas Geniušas. A. Žukovo nuotr.
Darius Mažintas, Ieva Kananavičiūtė, Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Gediminas Jankus. A. Žukovo nuotr.
Darius Mažintas, Ieva Kananavičiūtė, Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Gediminas Jankus. A. Žukovo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Fausto legenda

Mintys po „Fausto pasmerkimo“ Kongresų rūmuose

Spalio 12 d. Kongresų rūmuose įvyko koncertas, melomanams tapęs reta dvasine atgaiva, kurios įspūdžiai ilgai neišblės. Kūrybinį 30-metį švenčiantis Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas ir diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliko prancūzų kompozitoriaus Hectoro Berliozo dramatinę legendą „Fausto pasmerkimas“ (1846).

Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
v
v
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. J. Stacevičiaus nuotr.
Elvina Baužaitė

Operos nereikia gelbėti, ją reikia puoselėti

Pokalbis su muzikologe Beata Baublinskiene

Muzikologė Beata Baublinskienė reiškiasi daugelyje muzikinės kultūros sričių: yra žiniasklaidos priemonių iniciatorė, kūrėja, muzikos kritikos lauko atstovė, atsakingai jį plėtojanti argumentuota mintimi ir darbais. Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, reikšminga apmąstyti mūsų kultūrą – kaip ir kuo gyvename. Pripažįstant, kad operos menas, kaip visų menų sintezė, yra itin reikšmingas dėmuo, muzikologę kalbiname operos tema.

Beata Baublinskienė. G. Savicko nuotr.
Beata Baublinskienė. G. Savicko nuotr.
Liudo Truikio scenografija Jurgio Karnavičiaus operai „Gražina“
Liudo Truikio scenografija Jurgio Karnavičiaus operai „Gražina“
Liudo Truikio scenografija Antano Račiūno „Trims talismanams“
Liudo Truikio scenografija Antano Račiūno „Trims talismanams“
Scena iš G. Sodeikos operos „Post futurum“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš G. Sodeikos operos „Post futurum“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš O. Narbutaitės operos „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš O. Narbutaitės operos „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
Asta Andrikonytė

Baltijos muzikos rojus saloje

Iš Uznamo muzikos festivalio sugrįžus

Galbūt nedaug kas žino, kad Vokietijoje yra sala, kurioje skamba lietuvių muzika, o joje rengiamas festivalis primena Thomo Manno festivalį Nidoje, tik jo masteliai didesni. Ši Baltijos jūros sala vadinasi Uznamu (vok. Usedom).

NIKO Uznamo festivalyje. G. Maciejewski nuotr.
NIKO Uznamo festivalyje. G. Maciejewski nuotr.
NIKO Uznamo festivalyje. G. Maciejewski nuotr.
NIKO Uznamo festivalyje. G. Maciejewski nuotr.
NIKO Uznamo festivalyje. G. Maciejewski nuotr.
NIKO Uznamo festivalyje. G. Maciejewski nuotr.
David Geringas ir Tatjana Geringas. G. Maciejewski nuotr.
David Geringas ir Tatjana Geringas. G. Maciejewski nuotr.
Geringai sveikina festivalio rengėjus J. Brachmanną ir Th. Hummelį. G. Maciejewski nuotr.
Geringai sveikina festivalio rengėjus J. Brachmanną ir Th. Hummelį. G. Maciejewski nuotr.
Štolpės pilis. G. Maciejewski nuotr.
Štolpės pilis. G. Maciejewski nuotr.
Rasa Murauskaitė

Nebaigtumo formos

Koncerto „Nebaigtoji simfonija“ Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

„Visuomet tikėjau nebaigtu darbu, o to išmokau iš Schuberto, jo „Nebaigtosios simfonijos“, – taip kadaise yra pasakiusi menininkė, atlikėja ir aktyvistė Yoko Ono.

Martynas Levickis ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Martynas Levickis ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Martynas Levickis, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevas
Martynas Levickis, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevas
Martynas Levickis ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Martynas Levickis ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Martynas Levickis. D. Matvejevas
Martynas Levickis. D. Matvejevas
Martynas Levickis ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Martynas Levickis ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevas
Martynas Levickis. D. Matvejevas
Martynas Levickis. D. Matvejevas
Martynas Levickis. D. Matvejevas
Martynas Levickis. D. Matvejevas
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Eugenijui Paulauskui

1927 09 06–2018 10 04

Spalio 4 d., eidamas 92-us metus, mirė smuikininkas profesorius Eugenijus Paulauskas.

Eugenijus Paulauskas. K. Sereikaites nuotr.
Eugenijus Paulauskas. K. Sereikaites nuotr.
Lietuvos kvartetas
Lietuvos kvartetas
Rita Nomicaitė

Netikėtas Ravelis

Maurice Ravel. Piano Music. Indrė Petrauskaitė, piano („Toccata Classics“, 2018)

Įrašų leidybos kompanija „Toccata Classics“ (Jungtinė Karalystė) specializuojasi publikuoti mažiau garsinamą muziką. Mums gerai pažįstamas ir pats kompanijos steigėjas bei prodiuseris Martinas Andersonas, išleidęs Vlado Jakubėno, Vytauto Bacevičiaus, Jeronimo Kačinsko kompaktinių plokštelių. Tad tarp šios firmos darbų atsiradusi pasaulinio modernizmo klasiko Maurice’o Ravelio pavardė tikrai suintriguoja.

 

Nepažeisdami savo principų, leidėjai siūlo tam tikrą Ravelio fortepijoninių kūrinių koncepciją: žvilgsnį į praeitį. Keletas plokštelės kūrinių – Ravelio fantazijos ankstesnių epochų stilistikos pagrindu. Tai pjesės „Menuet antique“, „Menuet sur le nom d’Haydn“, „Miroirs“ Nr. 3 „Une barque sur l’océan“, taip pat „Â la manière de... Borodine: Valse“, „Â la manière de... Chabrier: Paraphrase sur un air Gounod“ (Zybelio kupletai iš „Fausto“ – aut. past.).

Indrė Petrauskaitė. V. Kero nuotr.
Indrė Petrauskaitė. V. Kero nuotr.
Indrė Petrauskaitė. V. Striaupaitės-Beinarienės nuotr.
Indrė Petrauskaitė. V. Striaupaitės-Beinarienės nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Meistriškumo ženklai

„Konzerthausorchester Berlin“ koncerto Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

Kad ir neteko naujojo, 78-ojo Nacionalinės filharmonijos sezono pradėti lankantis pirmuose oficialaus atidarymo koncertuose, paskutinės rugsėjo savaitės renginiai Didžiojoje salėje nenusileido atidarymui savo išraiška.

„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“ ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
Vargoninikė Iveta Apkalna, „Konzerthausorchester Berlin“. D. Matvejevo nuotr.
Vargoninikė Iveta Apkalna, „Konzerthausorchester Berlin“. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“, Iveta Apkalna ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
„Konzerthausorchester Berlin“, Iveta Apkalna ir dirigentas Juraj Valčuha. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 72  >>> Archyvas