7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Živilė Stonytė

Marija, Siono dukra

Estų ansamblis „Vox clamantis“ pradėjo festivalį „Banchetto musicale“

Vilniuje vėl prasidėjo kasmetinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Rugsėjo 6 d. įvyko koncertas „Actus tragicus“, atkeltas iš praėjusių metų (neįvykęs dėl pandemijos apribojimų). Dvi Johanno Sebastiano Bacho ir Georgo Philippo Telemanno kantatos įprasmino pernai festivalyje gvildentą „Gyvenimo ir mirties“ temą.

Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
Ansamblis „Vox clamantis“. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
„Actus tragicus“ koncerto akimirka. R. Dakševičiaus nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Vieną mielą rytą

Naujo sezono pradžios koncertas „Dedikacija Rugsėjo 11-osios aukoms“ Nacionalinėje filharmonijoje

Kažkoks déjà vu. Štai už akių užkliuvo viename iš portalų surinkta medžiaga, ką lygiai prieš 20 metų rugsėjo 11-osios rytą rašė didžiausi mūsų dienraščiai: nedemokratiški Lukašenkos „rinkimai“ Baltarusijoje ir kai kurių mūsų Seimo narių liaupsės „batkai“, dešimtys pilstuko aukų (tiesa, tąkart Estijoje), korupcijos skandalėliai, politinės rietenos ir pan.

Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justina Gringytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Keri-Lynn Wilsson ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yolita René-Šegždaitė

Olivier Messiaeno muzikos festivalis Prancūzijos Alpėse

Įspūdžiai iš koncertų, skirtų muzikinės ekologijos pranašui

„Muzika – laiko dalis, atkarpa, kaip ir mūsų gyvenimas, o Gamta visada nuostabi, visada neaprėpiama, visada atsinaujinanti, neišsenkamas spalvų ir garsų lobynas: ritmai ir formos, nepakeičiamas pilnatvės modelis ir nuolatinis kitimas. Gamta yra pati aukščiausia versmė!“ – yra sakęs Olivier Messiaenas.

Orkestras „Le Balcon“, dirigentas Maxime Pascal. Y. René nuotr.
Orkestras „Le Balcon“, dirigentas Maxime Pascal. Y. René nuotr.
Alpe d’Huez bažnyčios vargonai. Y. René nuotr.
Alpe d’Huez bažnyčios vargonai. Y. René nuotr.
Roger Muraro. Y. René nuotr.
Roger Muraro. Y. René nuotr.
Roger Muraro. Y. René nuotr.
Roger Muraro. Y. René nuotr.
Jūratė Katinaitė

Pagaliau pavytas laikas

Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Richardas Straussas – reikšmingiausias XX a. pirmosios pusės operų kūrėjas, išvedęs žanrą iš vėlyvojo romantizmo patetikos ir atvėręs naujas, modernias operos prieigas. Būtent Straussas pradėjo esminę operos peržvalgą ir pasiūlė tiek temų ir būdų plėtoti žanro galimybes, kad iki šiol jie dar nėra išsemti.

Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Operos „Rožės kavalierius akimirka“. M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ėjimas pakrante

25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai

Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.

Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Klaipėdiečių „Skrajojančio olando“ sėkmė neblėsta

Richardo Wagnerio operos spektakliai pirmajame Klaipėdos festivalyje   

Taip, spektaklio sėkmė iš tiesų neblėsta ir netgi didėja. Jau pernai lankydamasi premjeriniame spektaklyje buvau sužavėta jo originalumo ir meninės jėgos. Tačiau šiemet operos atlikimas buvo dar brandesnis, o jo įtaiga taip pat sustiprėjo. Puikius įspūdžius, žinoma, didino ir paslaptimi, ypač sutemus, alsuojanti Klaipėdos elingo bei čia pat tyvuliuojančių marių su praplaukiančiais laivais atmosfera. Dieną vaikščiodama molu ir žvelgdama į liūdnas, aprūdijusias buvusios Pauliaus Lindenau laivų statyklos metalo konstrukcijas negalėjau patikėti, kad vakare jos gali tapti tokia įspūdinga teatrine erdve. O kur dar iš tiesų atplaukiantis, nuščiuvusios publikos link artėjantis paslaptingasis laivas, tapęs ypač reikšmingu šio spektaklio veikėju.

„Skrajojantis olandas“. Sandra Janušaitė (Zenta), Kristian Benedikt (Erikas). Olesios Kasabovos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Sandra Janušaitė (Zenta), Kristian Benedikt (Erikas). Olesios Kasabovos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Almas Švilpa (Olandas), Tadas Girininkas (Dalandas). Martyno Aleksos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Almas Švilpa (Olandas), Tadas Girininkas (Dalandas). Martyno Aleksos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Kristian Benedikt (Erikas) ir Manuela Uhl (Zenta). Olesios Kasabovos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Kristian Benedikt (Erikas) ir Manuela Uhl (Zenta). Olesios Kasabovos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Martyno Aleksos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Martyno Aleksos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Manuela Uhl (Zenta). Olesios Kasabovos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Manuela Uhl (Zenta). Olesios Kasabovos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Martyno Aleksos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Martyno Aleksos nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Rafailas Karpis (Vairininkas). KVMT nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Rafailas Karpis (Vairininkas). KVMT nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Statytojai Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis. KVMT nuotr.
„Skrajojantis olandas“. Statytojai Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis. KVMT nuotr.
Birutė Mar

Kaukėtas gyvenimo karnavalas

Įspūdžiai po Giuseppe’s Verdi operos „Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje

Nukeliauti į Brėgencą suintrigavo žiemą LRT ciklo „Žiemojimas su opera“ programoje parodytas Giuseppe’s Verdi operos „Rigoletas“ pastatymo vaizdo įrašas (režisierius Phillipas Stolzlas, scenografai Ph. Stolzlas ir Heike Wolmer, kostiumų dailininkė Kathi Maurer), kurio premjera įvyko 2019 m. vasarą Brėgenco (Austrija) scenos menų festivalyje („Bregenzer Festspiele“). Įspūdinga scena ant vandens, žiūrovų amfiteatras Konstancos ežero krante, milžiniška scenografija (sulig daugiaaukščiu namu sukonstruota kaukė ir sugniaužti delnai, kurių vienas laiko didžiulį oro balioną) – jos fone Rigoleto istoriją pasakojantys artistai atrodė tarsi maži taškeliai ežero horizonte. Įspūdingas reginys, o kartu be galo atpažįstama ir jautru – žmogaus likimo trapumas ir sykiu vidinė kiekvieno kadaise gyvenusio, gyvenančio ir gyvensiančio žmogaus drama, savo išgyvenimų didumu prilygstanti ežero, dangaus, horizonto platybei ir gelmei...

„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“ Brėgenco scenos menų festivalyje. ©Bregenzer Festspiele/K. Forster nuotr.
„Rigoletas“. Prieš spektaklį. B. Mar nuotr.
„Rigoletas“. Prieš spektaklį. B. Mar nuotr.
Laimutė Ligeikaitė, Emilija Vaiginytė, Matas Macevičius, Dalia Vaicenavičienė

Kaip medžio ošimas

In memoriam kompozitoriui, multiinstrumentininkui, pedagogui, kritikui Algirdui Klovai (1958 10 26–2021 07 16)

Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.

Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Algidas Klova. Solo projektas „Versmės tėkmė“ Paliesiaus dvare. 2020 m. D. Klovienės nuotr.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Jubiliejinis koncertas su Arūnu Šlaustu. 2018 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“ vaikai atlieka „Devyniarankio šokį“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Festivalyje „Lietuviška gaida“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su vaikų ansambliu „Aglija“. 2016 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“.  2015 m.
Su mokiniais Matu ir Vidu festivalyje „Skamba Skamba kankliai“. 2015 m.
Jūratė Katinaitė

Maksimali artistė

Operos solistės Aušrinės Stundytės monospektaklis Kristupo festivalyje

Liepos 7 d. Kristupo festivalis pakvietė į išskirtinį šios vasaros meninį įvykį Lietuvoje – vienos ryškiausių tarptautinės operos scenos artisčių Aušrinės Stundytės monospektaklį „Laukimas“, kurį autentišku draminiu talentu pasižymėjusiai dainininkei specialiai sukūrė kultinis ispanų operos režisierius Calixto Bieito. Tokio projekto įgyvendinimas vienareikšmiškai kilsteli festivalį į aukštesnį programinį lygmenį virš vyraujančių malonaus atsipalaidavimo kafešantanų, piknikų, penktąkart peraranžuotų aranžuočių ir panašios vasarojimo koncertinės produkcijos. Sukurti ką nors originalesnio – nelengva, dažniausiai ir nebesivarginama. Atviros lauko scenos su retu atveju pakenčiamos kokybės įgarsinimu tarsi įteisina „bendro pobūdžio“ koncertus. Todėl bravo Kristupo festivaliui už ambicingumą ir originalumą! Pagūglinus paaiškėja, kad pirmasis šio projekto pristatymas įvyko mėnesiu anksčiau Ispanijoje, Bilbao „Teatro Arriaga“.

Andrej Hovrin, Aušrinė Stundytė, Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Andrej Hovrin, Aušrinė Stundytė, Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Aušrinė Stundytė ir Laurynas Jurgelis. M. Bartasevičiaus nuotr.
Leonidas Melnikas

Broliai Schneideriai – Jaschos Heifetzo bendraamžiai iš Vilniaus

Heifetzo 120-osioms gimimo metinėms

Šiemet minime iškilaus smuikininko Jaschos Heifetzo 120-metį. Sukaktis sutapo su VI tarptautiniu didžio smuikininko konkursu. Ir vėl, kaip ir ankstesniuose konkursuose, talentingas jaunimas iš įvairių šalių, įkvėptas Heifetzo pavyzdžio, bandė įtikinti savo pirmenybe, gebėjimu iškilti virš kitų. Heifetzo vardas neblėsta, o jo pavyzdys skatina siekti vis naujų aukštumų.

„Budapest String Quartet“. Los Andželas. 1961 m. Nuotraukos iš lee.classite.com
„Budapest String Quartet“. Los Andželas. 1961 m. Nuotraukos iš lee.classite.com
„Budapest String Quartet“ vinilinė plokštelė
„Budapest String Quartet“ vinilinė plokštelė
„Budapest String Quartet“. 1942 m.
„Budapest String Quartet“. 1942 m.
Sasha ir Mischa Schneideriai
Sasha ir Mischa Schneideriai
  PUSLAPIS IŠ 116  >>> Archyvas