Fagotininko Žilvino Smalio muzikinė viešnagė Vilniuje
Čilės Respublikos vardą minime retokai, nors tai viena didžiausių valstybių Pietų Amerikoje, nusidriekusi beveik per visą šio žemyno vakarinę pakrantę. Net Čilės sostinėje Santjage, kuriame veikia keli universitetai, lengvai tilptų visa Lietuva. Bėgdami nuo carizmo ir sovietinės Rusijos represijų lietuviai kažkodėl rinkosi Braziliją, Argentiną, JAV, Kanadą. Tačiau beveik prieš 200 metų Čilę „atrado“ įžymusis mūsų tautietis, 1831 m. sukilimo dalyvis, geologas Ignas Domeika, kurio, kaip Čilės Respublikos garbės piliečio, o ir Santjago universiteto rektoriaus, ši valstybė nepamiršta, yra prasmingai įamžinusi jo atminimą.
Koncertas profesoriaus Algirdo Budrio 85-mečiui Nacionalinėje filharmonijoje
Kovo 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvyko klarneto muzikos puota, skirta profesoriui Algirdui Budriui. Susirinko pilna salė klausytojų, ne tik pamėgusių klarnetininkų muzikavimą, bet ir norėjusių pagerbti profesorių, kurio gyvenimas yra skirtas muzikos interpretacijos menui ir pedagogikai, kurio muzikavimo aura subūrė visoje Lietuvoje pabirusios jo mokyklos paveldėtojus.
Pokalbis su džiazo dainininke Egle Petrošiūte
Charizmatiškoji Eglė Petrošiūtė – išskirtinio šilto tembro dainininkė, valdanti balsą tarsi instrumentą ir Nyderlandų bei tarptautinėje džiazo muzikos scenoje užsitarnavusi pašėlusios improvizuotojos vardą. Ji baigė magistro studijas Amsterdamo konservatorijoje, dažnai su įvairiais muzikiniais projektais koncertuoja Europoje ir Brazilijoje. Su grupe „Fernando Paiva Group“ pasirodė žymiausiuose džiazo klubuose „Porgy&Bess“ Austrijoje ir „Bird’s Eye“ Šveicarijoje, o su modernia opera ECHO – legendinėje „Bimhuis“ salėje Amsterdame. Eglė jau porą metų koncertuoja su vienu stipriausių džiazo orkestrų Europoje „Upper Austrian Jazz Orchestra“.
Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais
Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.
Pokalbis su pianistu Gintaru Januševičiumi
Pianistas Gintaras Januševičius sėkmingai plėtoja savo muzikinį talentą ir turi kūrybinę gyslelę rengti rečitalius kaip muzikos teatrą: unikaliai įkūnija ir savitai perteikia skirtingų kūrėjų pajautas, pristatydamas tai savo koncertinėse programose „Sapnų gaudyklė“(2014), „Visi Frederiko Šopeno valsai“ (2015), „Advento kalendorius: 24 bisai“ (2016), „Naujasis Kolosas“ (2019), „Venecijos pirklio istorijos“ (2022). Naujausias atlikėjo rečitalis – „Mažasis princas“, kuriame Antoineʼo de Saint-Exupéry novelė atgyja dvidešimt septyniose prancūzų kompozitorių miniatiūrose.
Altininkų Dovilės Juozapaitienės ir Jurgio Juozapaičio rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje vasario 25 d. ryškų, jaudinantį koncertą „Visa tiesa apie altą“ surengė altininkai Dovilė Juozapaitienė ir Jurgis Juozapaitis. Jie yra vieni ryškiausių atlikėjų, įvairių konkursų laureatai, profesoriaus Petro Radzevičiaus auklėtiniai. Jurgis 2015 m. baigė meno doktorantūros studijas (profesorių Jonės Kaliūnaitės ir Petro Radzevičiaus alto klasė) ir apsigynė meno daktaro laipsnį, yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris. Dovilė nuo 2008 m. griežia Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, dabar yra altų grupės pirmoji koncertmeisterė. Abu koncertuoja įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje, griežia ir kaip solistai. Duetu muzikuoti pradėjo 2006 m., dar studijuodami Muzikos ir teatro akademijoje, 2010 m. pelnė apdovanojimą Lietuvių kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse.
LKO, Morta Grigaliūnaitė, Rūta Lipinaitytė, Pietro Borgonovo Nacionalinėje filharmonijoje
„Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ – taip buvo pavadintas vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Jame įvyko Jono Tamulionio kūrinio „Mėnesienos šviesoje žiūriu į raibuliuojantį ežero vandenį“ smuikui ir orkestrui (2023) premjera, buvo atlikti du Josepho Haydno opusai – nedažnai grojamas Koncertas smuikui, klavyrui ir styginiams Nr. 6 F-dur bei Simfonija Nr. 42 D-dur. Vakaro solistės – Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas), dirigavo svečias iš Italijos Pietro Borgonovo.
Minint Dainų šventės 100-metį. Vladas Jakubėnas apie išeivijos dainų šventes (II)
2024 m. minime Kaune surengtos Dainų dienos 100-metį, muzikos kalendorius primena ir 120-ąsias Vlado Jakubėno – kompozitoriaus, pianisto ir muzikos kritiko – gimimo metines. Šios progos skatina atsiversti jo raštų rinkinį „Straipsniai ir recenzijos“ – pasižiūrėti, ką nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos kultūrinio gyvenimo metraštininkas rašė apie dainų šventes. Čia publikuojama antra straipsnio dalis. Pradžia nr. 7 (1499), 2024-02-16 („Kultūrinio pajėgumo išbandymai“).
Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.
Annos Geniušienės ir Luko Geniušo koncertas „Organum“ salėje
Vasario 17 d. Dalios ir Dainiaus Sverdiolų įkurtoje „Organum“ salėje įvyko puikus koncertas keistu pavadinimu „OPUS 1+“. Pavadinimas sukėlė abejonių: gal čia skambės šiandien pradedančiųjų kūrybiniai bandymai, ar bus įdomu klausytis? Bet pasiryžimą vykti nulėmė atlikėjų pavardės – Anna ir Lukas Geniušai. Dviejų šimtų vietų salė buvo visa užpildyta pianistų gerbėjų. Koncerto pradžioje Lukas pasakė, kad bus vakaro vedėjas, ir įdomiai papasakojo apie pirmoje dalyje skambėsiančius kūrinius, kuriuos interpretuos Anna.