7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Živilė Stonytė

Anapus plaktukų ir stygų

Klavesinas jubiliejiniame festivalyje „Banchetto musicale“

Daugelis Lietuvos kultūrinių renginių šiemet negalėjo įvykti jiems įprastu laiku. O tiems, kurie nusprendė į koncertus kviesti klausytojus kaip numatyta, prireikė nemažai ryžto derinant atlikėjų atvykimą, sales, skelbiant programas. Tokius išbandymus atlaikė ir senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ rengėjai. Festivalis vyksta kasmet rugsėjį ir būtų tikrai apmaudu, jeigu nebūtų įvykęs būtent 30-asis, jubiliejinis, festivalis, kuris per tris savo gyvavimo dešimtmečius užsiaugino ir gerbėjų ratą, ir nusipelnė būti vadinamas vienu ryškiausių (jei ne vieninteliu) senajai muzikai skirtu renginiu.

Chloé de Guillebon. V. Abramausko nuotr.
Chloé de Guillebon. V. Abramausko nuotr.
Weronika Janyst.  V. Abramausko nuotr.
Weronika Janyst. V. Abramausko nuotr.
Pieteris Janas Verhoyenas. V. Abramausko nuotr.
Pieteris Janas Verhoyenas. V. Abramausko nuotr.
Alina_Rotaru. V. Abramausko nuotr.
Alina_Rotaru. V. Abramausko nuotr.
Corina_Marti. V. Abramausko nuotr.
Corina_Marti. V. Abramausko nuotr.
Jūratė Katinaitė

Dieviškai skambantis pragaro kankanas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Jacques’o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“

Kaip sakoma, humoras – dalykas rimtas, tad operetė šių dienų statytojams yra tarsi sunkioji artilerija, su kuria netyčia gali susisprogdinti. Rafinuotas humoras ir elegancija – aristokratiškas derinys, nuobodžiaujančios aukštuomenės dykinėjimo stilius, įvaldytas XIX a. Europos didmiesčiuose, kur ir tarpo operetė.

Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Gytis Šimelionis (Merkurijus), Dalia Kužmarskytė (Viešoji nuomonė). KVMT nuotr.
Gytis Šimelionis (Merkurijus), Dalia Kužmarskytė (Viešoji nuomonė). KVMT nuotr.
Beata Ignatavičiūtė (Euridikė) ir Kęstutis Nevulis (Orfėjas). KVMT nuotr.
Beata Ignatavičiūtė (Euridikė) ir Kęstutis Nevulis (Orfėjas). KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Tadas Jakas (Plutonas, Aristėjas). KVMT nuotr.
Tadas Jakas (Plutonas, Aristėjas). KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Scena iš operetės „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Jurgita Valčikaitė-Šidlauskienė

Vertybių magija

Įspūdžiai iš koncerto „Burtininkas ir jo mokiniai“ Nacionalinėje filharmonijoje

Bėgant metams įsitikiname, kad egzistuoja amžinos vertybės. Nors kiekvieno sąmonėje vertybių, panašiai kaip ir grožio, suvokimas gali būti skirtingas, istorijoje susiformavusios dogmos nepaneigiamai diktuoja savo tiesas. Vertybėms nebūtinas verbalinis įkūnijimas, jos egzistuoja tarsi ex nihilio (lot. iš nieko, savaime), tačiau prie jų prisilietus paaiškinimo, regis, nebereikia. Intuityviai suvokiame, jog tai, kas vyksta, yra tiesa – amžina, nekintanti vertybė, kuria neįmanoma nesigrožėti.

Juozas Domarkas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir jo mokinai Modestas Barkauskas, Karolis Variakojis, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir jo mokinai Modestas Barkauskas, Karolis Variakojis, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir visi koncerto atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir visi koncerto atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas, Anastasia Lebedenceva, Gunta Gelgotė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Modestas Pitrėnas, Anastasia Lebedenceva, Gunta Gelgotė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gaja Klišytė

Birbynės (ne)autentiškumas ir amžinoji klasika

Įspūdžiai iš koncerto „Rudens garsų peizažai“ Trakų pilyje

Ar dar vis į birbynę žiūrime kaip į lietuvių liaudies instrumentą, tinkamą atlikti tik lietuvių liaudies muziką ir jos aranžuotes? Ar užkietėję „autentiškumo“ šalininkai vis dar gali prieštarauti, kad palyginti neseniai sukonstruotu bei patobulintu lietuviškuoju instrumentu negalima atlikti klasikinės ar net šiuolaikinės muzikos? Gal teko lyginti nepilną šimtmetį gyvuojančios birbynės tembrą su senaisiais Vakarų Europos instrumentais, tokiais kaip baroko obojus ar šalamaja? Juk šių instrumentų garso spalvingumas yra neįtikėtinai panašus į birbynės, nors pastaroji išlaikė ir išlaiko savo tembrinį unikalumą. Šie klausimai dar niekada nebuvo tokie svarbūs kaip dabar, kai atsiranda (o peržvelgus birbyne įvairialypę muziką grojančių solo atlikėjų plejadą – ir buvo!) vis daugiau grojančių birbyne ir, nepabijokime šio žodžio, vertinusių jos tembrą kaip unikumą, muzikantų. Pranciškus Budrius, Antanas Smolskus (1951–2003), Pranas Tamošaitis (1931–2007), Romualdas Apanavičius, Vytautas Tetenskas, Kastytis Mikiška, Darius Klišys, Egidijus Ališauskas, Vytautas Kiminius, netgi amerikietė Carol Robinson garsina šį lietuvišką instrumentą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Čiurlionio kvartetas ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Vytautas Kiminius. D. Klovienės nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir Vytautas Kiminius. D. Klovienės nuotr.
Koncerto atlikėjai ir autorius. D. Klovienės nuotr.
Koncerto atlikėjai ir autorius. D. Klovienės nuotr.
Goda Marija Gužauskaitė

Naujos simfoninės muzikos banga

Įspūdžiai iš II Tarptautinio konkurso „Future Symphony“ finalinio koncerto

Rugsėjo 17-osios vakarą Nacionalinėje filharmonijoje nuskambėjo finalinis II Tarptautinio kompozicijų simfoniniam orkestrui konkurso „Future Symphony“ koncertas, pristatęs net septynias jaunosios kompozitorių kartos kūrinių premjeras. Šiais metais tarp konkurso finalininkų – vyriška kompanija: Romanas Czura (Lenkija, Vokietija), Charlesas Philipas Danielsas Torresas (Meksika), Jievaras Jasinskis (Lietuva), Andrius Maslekovas (Lietuva), Aporas Szütsas (Vengrija), Daniele Testa (Italija) ir Miranas Tsalikianas (Graikija). Pirmo konkurso etapo kūrinius, kurių šiais metais gauta net 30 iš 20-ies skirtingų šalių, vertino kompozitoriai Žibuoklė Martinaitytė ir Mykolas Natalevičius bei šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ dirigentas Karolis Variakojis. Finaliniame koncerte žiuri ne tik prasiplėtė, bet ir tapo tarptautinė: filharmonijos salėje kūrinius vertino kompozitorė Raminta Šerkšnytė (pirmininkė), kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas bei muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli, o internetu tiesioginę koncerto transliaciją stebėjo kompozitoriai Ayalas Adleris (Izraelis), Andris Dzenītis (Latvija) bei Dobrinka Tabakova (Didžioji Britanija, Bulgarija). Kūrinius atliko iš jaunų muzikantų suburtas „Future Symphony“ orkestras, dirigavo Adomas Morkūnas-Budrys (Lietuva, Šveicarija).

„Future Symphony“ orkestras, dirigentas Adomas Morkūnas Budrys. J.Šopos nuotr.
„Future Symphony“ orkestras, dirigentas Adomas Morkūnas Budrys. J.Šopos nuotr.
„Future Symphony“ orkestras, dirigentas Adomas Morkūnas-Budrys. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ orkestras, dirigentas Adomas Morkūnas-Budrys. J. Šopos nuotr.
Dirigentas Adomas Morkūnas-Budrys. J. Šopos nuotr.
Dirigentas Adomas Morkūnas-Budrys. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ finalo žiuri. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ finalo žiuri. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ konkurso finalininkai. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ konkurso finalininkai. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ laureatai ir žiuri. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ laureatai ir žiuri. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ konkurso organizatorius ir vedėjas Jurgis Kubilius. J. Šopos nuotr.
„Future Symphony“ konkurso organizatorius ir vedėjas Jurgis Kubilius. J. Šopos nuotr.
Viktoras Gerulaitis

Epocha su Maestro

Minint Virgilijaus Noreikos (1935–2018) 85-metį

Rugsėjo 22 dieną, per patį Jo gimtadienio vidudienį, Jo vardo konkurso finalo išvakarėse, Nacionalinio operos ir baleto teatro Raudonojoje fojė su meile buvo atidengtas skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtas biustas. Prieš tai aplankytas Jo kapas Menininkų kalnelyje. Vakare – šv. Mišios dainininko pamėgtoje Babriškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Varėnos rajone...

Virgilijus Noreika ir Vytautas Lukočius Klaipėdoje. 2014 m. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika ir Vytautas Lukočius Klaipėdoje. 2014 m. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Lukočius, Virgilijus Noreika, Dainius Puišys. Pažaislio festivalis Birštono Kurhauze. 2015 m. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Lukočius, Virgilijus Noreika, Dainius Puišys. Pažaislio festivalis Birštono Kurhauze. 2015 m. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika. 2017 m. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika. 2017 m. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika ir Martynas Staškus. LNOBT. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika ir Martynas Staškus. LNOBT. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika, Lina Giedraitytė 80-mečio koncerte LNOBT. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika, Lina Giedraitytė 80-mečio koncerte LNOBT. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijaus Noreikos dainavino klasės absolventai ir kolegos. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijaus Noreikos dainavino klasės absolventai ir kolegos. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika po jubiliejinio koncerto LNOBT. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika po jubiliejinio koncerto LNOBT. D. Puišio asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tarp Lietuvos ir Armėnijos

Rugsėjo 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko koncertas, skirtas Armėnijos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 30-osioms metinėms, dainininko Gehamo Grigoriano asmenybei ir mūsų valstybių draugystės ryšiams atminti. „Renginys reikšmingas, nes būtent Lietuva pirmoji pasaulyje pripažino mūsų šalies nepriklausomybę. Mūsų tautas sujungia ir Gehamo atžalos – geriausios 2019 m. operos dainininkės titulą pelniusi Asmik ir karjerą tik pradedantis jauniausias sūnus dirigentas Vartanas“, – sakė nepaprastasis ir įgaliotasis Armėnijos ambasadorius Baltijos šalims Tigranas Mkrtčianas.

Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Asmik Grigorian ir Vartanas Grigorianas. M. Aleksos nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Muzikos ir intelekto darna

Įspūdžiai iš žymaus tenoro Iano Bostridge’o koncerto Paliesiuje

Ypatinga atmosfera tvyrojo Paliesiaus dvaro „Pasagos“ salėje rugsėjo 12-ąją. Koncertavo pasaulinio garso tenoras, muzikos mokslininkas, istorikas ir filosofas Ianas Bostridge’as iš Didžiosios Britanijos. Šis reto grožio balso savininkas su italų ir olandų kilmės jauna pianiste Saskia Giorgini, dabar gyvenančia Vienoje, tobulai interpretavo Franzo Schuberto 24 dainų vokalinį ciklą „Žiemos kelionė“ („Winterreise“, pagal Wilhelmo Müllerio tekstus). Sunku net patikėti, kad Paliesiaus dvaro koncertų organizatoriams pavyko privilioti visame pasaulyje garbinamą dainininką ir šis atvyko koncertuoti jam nežinomoje atokaus Lietuvos kampelio scenoje. Šis pasirodymas buvo vienintelis Baltijos šalyse.

Ian Bostridge. A. Jakšto nuotr.
Ian Bostridge. A. Jakšto nuotr.
Saskia Giorgini ir Ian Bostridge. A. Radvilaitės nuotr.
Saskia Giorgini ir Ian Bostridge. A. Radvilaitės nuotr.
Saskia Giorgini. A. Jakšto nuotr.
Saskia Giorgini. A. Jakšto nuotr.
Saskia Giorgini ir Ian Bostridge. A. Jakšto nuotr.
Saskia Giorgini ir Ian Bostridge. A. Jakšto nuotr.
Saskia Giorgini ir Ian Bostridge. A. Radvilaitės nuotr.
Saskia Giorgini ir Ian Bostridge. A. Radvilaitės nuotr.
Lidija Staub

Tarsi meilės fontanas

Dainininkės Julijos Stupnianek koncerto įspūdžiai

Baigiantis vasarai į rusų romantinės dainos vakarą Vilniaus paveikslų galerijoje pakvietė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek-Kalėdienė ir pianistė Nijolė Baranauskaitė. Koncertą vedė Irena Žilinskienė. 

Nijolė Baranauskaitė, Julija Stupnianek-Kalėdienė ir Irena Žilinskienė. G. Malkovskio nuotr.
Nijolė Baranauskaitė, Julija Stupnianek-Kalėdienė ir Irena Žilinskienė. G. Malkovskio nuotr.
Julija Stupnianek-Kalėdienė ir Nijolė Baranauskaitė. G. Malkovskio nuotr.
Julija Stupnianek-Kalėdienė ir Nijolė Baranauskaitė. G. Malkovskio nuotr.
Nijolė Baranauskaitė, Julija Stupnianek-Kalėdienė ir Irena Žilinskienė. G. Malkovskio nuotr.
Nijolė Baranauskaitė, Julija Stupnianek-Kalėdienė ir Irena Žilinskienė. G. Malkovskio nuotr.
Rima Povilionienė

Ant ketvirčio amžiaus slenksčio

Muzikinių tradicijų refleksijos Thomo Manno festivalyje

Štai prasidėjo ruduo, kuris, regis, tuoj įsuks į naujų renginių, koncertinių sezonų verpetą. Tačiau mintimis vis norisi sugrįžti į liepos 11–18 d. Nidoje vykusio 24-ojo Thomo Manno festivalio aplinką ir dar kartą reflektuoti muzikinius šių metų festivalio vakarus, kaip ir kaskart, tapusius kiekvienos dienos pagrindine kulminacija, šiemet savaip įrėminusius renginio temą „Orų ženklai“.

Choras „Aidija“, Romas Gražinis, Sigutė Gražiniene, Vytautė Markeliūnienė, Mirga Gražinytė, Frank Stadler. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“, Romas Gražinis, Sigutė Gražiniene, Vytautė Markeliūnienė, Mirga Gražinytė, Frank Stadler. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Džeraldas Bidva, Rakelė Chijėnaite, Augustinas Treznickas, Giedrė Dirvanauskaitė, Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Džeraldas Bidva, Rakelė Chijėnaite, Augustinas Treznickas, Giedrė Dirvanauskaitė, Daumantas Kirilauskas. G. Beržinsko nuotr.
Elžbieta Liepa Dvarionaitė. G. Beržinsko nuotr.
Elžbieta Liepa Dvarionaitė. G. Beržinsko nuotr.
Frankas Stadleris, „Aidija“, Mirga Gražinytė. G. Beržinsko nuotr.
Frankas Stadleris, „Aidija“, Mirga Gražinytė. G. Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Wolfgang Holzmair. G. Beržinsko nuotr.
Gaiva Bandzinaitė, Wolfgang Holzmair. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas. G. Beržinsko nuotr.
Trio „Kaskados“. G. Beržinsko nuotr.
Trio „Kaskados“. G. Beržinsko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 104  >>> Archyvas