7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Primirštos bendrystės blyksnis

Gaila Kirdienė, Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2020.

Kai 2014 m. rašiau apie dviejų dalių leidinį, skirtą muzikų tremtinių temai (Jūratė Vyliūtė, Gaila Kirdienė, Lietuviai ir muzika Sibire, Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2013), buvo ką tik įvykdyta Krymo aneksija, rusų inteligentija pasidalijo į priešingas stovyklas, buvo sudarinėjami „pritariančių“ sąrašai ir pan.

Apie 1950 m. latvių tremtinės plaukia valtimi švęsti Lyguo. Krasnojarsko kr. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“.
Apie 1950 m. latvių tremtinės plaukia valtimi švęsti Lyguo. Krasnojarsko kr. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“.
Apie 1957 m. Troicko Pečiorsko (Komija) lietuviai ir latviai iškyloje prie Pečioros upės. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir Spruogių šeimos archyvo.
Apie 1957 m. Troicko Pečiorsko (Komija) lietuviai ir latviai iškyloje prie Pečioros upės. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir Spruogių šeimos archyvo.
1957 m. lietuvių šventė Sibiro Usolėje, apsilankius Irkutsko lietuviams. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir J. Ligeikos asm. archyvo.
1957 m. lietuvių šventė Sibiro Usolėje, apsilankius Irkutsko lietuviams. Nuotrauka iš: Gaila Kirdienė. „Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose“ ir J. Ligeikos asm. archyvo.
Gailos Kirdienės knygos viršelis. I tomas
Gailos Kirdienės knygos viršelis. I tomas
Gailos Kirdienės knygos viršelis. II tomas
Gailos Kirdienės knygos viršelis. II tomas
Viktoras Gerulaitis

Tu prisikelsi

Mintys po Kauno valstybinio choro koncerto Petrui Bingeliui atminti

Kauno valstybinio choro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo išėjimas Anapilin 2020 m. gruodžio 6 dieną yra didelė netektis Lietuvos kultūrai. Ne tik muzikinei. Visiems, beje, ne tik meno žmonėms, tai buvo juo didesnis smūgis, kad Meistro gyvybę pasiglemžė pasaulį ir Lietuvą užgriuvusi pandemija.

Koncerto Petrui Bingeliui atminti akimirka. R. Koncevičiaus nuotr.
Koncerto Petrui Bingeliui atminti akimirka. R. Koncevičiaus nuotr.
Koncerto Petrui Bingeliui atminti akimirka. R. Koncevičiaus nuotr.
Koncerto Petrui Bingeliui atminti akimirka. R. Koncevičiaus nuotr.
Robertas Šervenikas ir Kauno valstybinis choras. R. Koncevičiaus nuotr.
Robertas Šervenikas ir Kauno valstybinis choras. R. Koncevičiaus nuotr.
Petras Bingelis. G. Savickio nuotr.
Petras Bingelis. G. Savickio nuotr.
Algirdas Klova

Viva Vivaldi ir festivalis

Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio pradžios koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Vėl negaliu nepradėti straipsnio nuo to, koks sunkus laikas dabar meno renginiams. Pats pabandęs muzikuoti beveik po metų pertraukos, pajutau, kaip sunku tai daryti, todėl puikiai suprantu ir atlikėjus, ir organizatorių rūpesčius. Pirmasis Vilniaus festivalio koncertas „Viva Vivaldi!“ įvyko birželio 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Po karantininės pertraukos tai buvo vienas iš retų filharmonijos renginių, kuriame galėjome tapti „gyvaisiais“ klausytojais.

Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Thibault Noally. D. Matvejevo nuotr.
Thibault Noally. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Klova

Pavėlavęs, bet įvyko

Festivalio „Vilnius Mama Jazz 2021“ įspūdžiai

Patys žinote, koks sunkus dabar laikas koncertams, įvykiams, festivaliams, bet, keisčiausia, jie vyksta. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“, negalėjęs įvykti pernai rudenį, nuskambėjo paskutinį gegužės savaitgalį. Prasidėjo 27 d. Lietuvos „džiazo kalinio“, fotografo Vytauto Suslavičiaus darbų paroda „Įkalinti džiaze“.

Leonido Šinkarenkos „Jazz 4 N“. D. Klovienės nuotr.
Leonido Šinkarenkos „Jazz 4 N“. D. Klovienės nuotr.
Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
Liudas Mockūnas. D. Klovienės nuotr.
Mindaugas Stumbras. D. Klovienės nuotr.
Mindaugas Stumbras. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir Anna Čekasina. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas ir Anna Čekasina. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Anna Čekasina. D. Klovienės nuotr.
Anna Čekasina. D. Klovienės nuotr.
Eugenijus Kanevičius. D. Klovienės nuotr.
Eugenijus Kanevičius. D. Klovienės nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Pasaulinei smuikininkų šventei – 20

Mintys pasibaigus VI tarptautiniam Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursui

Pradžioje šiek tiek statistikos. Būtent apie ją pagalvojusi ir prisiminusi, kad pirmasis konkursas buvo surengtas 2001-aisiais, Jaschos Heifetzo šimtmečio proga, netikėtai suvokiau, kad šiemet konkursui jau 20 metų!

Javier Comesaña. M. Mikulėno nuotr.
Javier Comesaña. M. Mikulėno nuotr.
Eva Rabchevska ir Rūta Lipinaitytė. M. Mikulėno nuotr.
Eva Rabchevska ir Rūta Lipinaitytė. M. Mikulėno nuotr.
Eva Rabchevska, LNSO, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Mikulėno nuotr.
Eva Rabchevska, LNSO, dirigentas Modestas Barkauskas. M. Mikulėno nuotr.
Eva Rabchevska, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Eva Rabchevska, LNSO. M. Mikulėno nuotr.
Gidon Kremer. M. Mikulėno nuotr.
Gidon Kremer. M. Mikulėno nuotr.
Javier Comesaña. M. Mikulėno nuotr.
Javier Comesaña. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso akimirka. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso akimirka. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso laureatai, diplomantai ir žiuri nariai. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso laureatai, diplomantai ir žiuri nariai. M. Mikulėno nuotr.
Beata Baublinskienė

Apie grigališkąjį choralą Lietuvoje

Tarp tyrinėjimų ir praktikos

Prieš 30 metų, tiksliau – 1989-aisiais, prasidėjęs grigališkojo choralo atgimimas Lietuvoje vis dar tęsiasi. Jis prasidėjo tuomet, kai Vilniaus arkikatedra buvo grąžinta tikintiesiems: 1989 m. vasario 5-ąją Šv. Kazimiero sarkofagas buvo iškilmingai perneštas iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios į katedrą (ką puikiai prisimenu, nes tuo metu besimokydama M.K. Čiurlionio menų mokykloje su kitais išėjau į Kosciuškos gatvę stebėti procesijos, nors, prisipažinsiu, tada nelabai suvokiau įvykio reikšmės). Rekonsekruotoje katedroje netruko susiburti chorai, o vienas iš jų buvo Šv. Kazimiero koplyčioje grigališkąjį choralą giedojusių vyrų grupė „Cantores Chorales Capellae S. Casimiri“. Vyrai giedojo iš iki tol Lietuvoje nematytos knygos, 1979 m. išleisto grigališkojo giesmyno „Graduale Triplex“, kurį smalsieji giedotojai (tarp jų buvo muzikologas Jonas Vilimas, choro dirigentai Romualdas Gražinis, Darius Skramtai, Rolandas Muleika, dabartinis šio choro vadovas, architektas pagal išsilavinimą Dainius Juozėnas ir kiti) atsivežė iš Prancūzijos, Solemo benediktinų vienuolyno.

„Schola Gregoriana Vilnensis“ Arkikatedroje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ Arkikatedroje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ Šv. Teresės bažnyčioje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ Šv. Teresės bažnyčioje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
Fragmentas iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo XIV a. grigališkojo rankraščio, priklausiusio bernardinams.
Fragmentas iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo XIV a. grigališkojo rankraščio, priklausiusio bernardinams.
Brigita Jurkonytė

Meditacija ir miego fazės

Kompozitoriaus Gintaro Sodeikos CD „Petardos“ pristatymo koncertas virtualioje erdvėje

Organiškas fluxus estetikos idėjų adaptavimas akademinei muzikai yra tapęs itin svarbiu reiškiniu kompozitoriaus Gintaro Sodeikos kūryboje. Ne veltui ilgametis autoriaus kompozicijų interpretatorius Petras Geniušas, dalindamasis savo bendradarbiavimo su Sodeika įspūdžiais, kaip vieną iš bendro darbo vaisių pažymi akademinės fluxus muzikos plėtojimą Lietuvos pianistų repertuare.

Gintaras Sodeika
Gintaras Sodeika
Petras Geniušas
Petras Geniušas
Joris Sodeika
Joris Sodeika
Faustina Dedūraitė

Kai išgirstu žodį feminizmas

Mintys apie ansamblio „Synaesthesis“ kuruojamo projekto „Nymphology“ tęsinį – muzikinį videofilmą

Ar aš esu feministė? Kas yra moteriškumas? Koks moters įvaizdis mene, visuomenėje? Tokie ir kiti klausimai bendram kūrybiniam darbui suvienijo tris kompozitores: Jutą Pranulytę, Agnę Matulevičiūtę ir Moniką Sokaitę, bei tris atlikėjas: Deimantę Merkevičiūtę (smuikas), Moniką Kiknadzę (altas) ir Martą Finkelštein (fortepijonas, projekto kuratorė).

Projekto „Nymphology“ akimirka
Projekto „Nymphology“ akimirka
Deimantė Merkevičiūtė
Deimantė Merkevičiūtė
Monika Kiknadzė
Monika Kiknadzė
Marta Finkelštein
Marta Finkelštein
Juta Pranulytė
Juta Pranulytė
Agnė Matulevičiūtė
Agnė Matulevičiūtė
Monika Sokaitė
Monika Sokaitė
Kristupas Antanaitis

Muzikos puota ne maro metu

Įspūdžiai iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto

Per paskutinius mėnesius, kol vis dar gyvename karantino sąlygomis, muzikos pasaulyje įvyko nemažai pokyčių, tarsi gyvenimas nė nebūtų sustojęs – dirigentas Robertas Šervenikas tapo Kauno valstybinio choro vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu, tenoras Edgaras Montvidas perėmė Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo vairą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras pasipildė naujais, talentingais muzikantais, koncertinės organizacijos ir teatrai rengia koncertus, atlieka naujus kūrinius ir t.t.

Alexander Paley. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Alexander Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.

Aistringai švenčiama muzika

Atgarsiai apie Mūzos Rubackytės įgrotą naują kompaktinę plokštelę (2020, kompanija „Ligia Digital“)

Iškili pianistė Mūza Rubackytė savo repertuarą nuolat papildo mažai žinomais, naujai atrastais autoriais ir kūriniais, intensyviai įrašinėja kompaktines plokšteles (įgrojo daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, bendradarbiaudama su įrašų kompanijomis „Marco Polo“, „Naxos“, „Lyrinx“, „Ligia“, „Warner Classics“, „Opera Omnia“, „Brilliant Classics“, „Doron“, pastarojoje išleido koncertų su orkestru 6 CD įrašų seriją „Great Lithuanian live recordings“).

Mūzos Rubackytės nauja kompaktinė plokštelė
Mūzos Rubackytės nauja kompaktinė plokštelė
Mūza Rubackytė. Christine de Lanoë / muza.fr. nuotr.
Mūza Rubackytė. Christine de Lanoë / muza.fr. nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 114  >>> Archyvas