7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Algirdas Klova

Lietuvos roko ir popmuzikos archyvo leidiniai

Naujos vinilinės plokštelės Knygų mugėje

Vis kylant susidomėjimui ir gausėjant vinilinių plokštelių, VšĮ „Vinilo studija“ dar 2016 m. pradėjo leisti plokštelių seriją „Lietuvos roko ir popmuzikos archyvas“. Šio tęstinio projekto tikslas –deramai įamžinti Lietuvos roko ir popmuzikos kūrėjų palikimą, populiarinti aukščiausios kokybės analoginių muzikos laikmenų kultūrą, išleisti ir išplatinti istoriškai reikšmingus Lietuvos roko ir popmuzikos kūrėjų įrašus išskirtinai vinilinių plokštelių formatu. Jau išleista Teisučio Makačino „Disko muzika“, grupės „Saulės laikrodis“ plokštelė „Lauke ir viduje“, grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ „Geltonas“ (pirmasis) albumas ir rinktinė, Lietuvos hiphopo vinilinė plokštelė.

 

2018 m. „Vinilo studija“ tęsia šią seriją ir jau išleido Stasio Povilaičio ir bliuzo grupės „Senas kuinas“ geriausių dainų plokšteles. Paskutiniu metu kilo didelis susidomėjimas S. Povilaičio muzikiniu palikimu, ir prisiekę gerbėjai jau seniai išpirko visas jo vinilines plokšteles, CD ir MC, todėl prasidėjo piratavimas, parsisiunčiant jo dainas iš interneto ir nelegaliai perleidžiant. Publikuodama geriausių S. Povilaičio dainų albumą „Vinilo studija“ siekia suteikti galimybę klausytojams įsigyti jo vinilinę plokštelę, o kartu plačiau supažindinti Lietuvos bei užsienio melomanų bendruomenę (ypač jaunąją kartą) su šiuo reikšmingu Lietuvai dainininku ir jo indėliu į mūsų šalies muzikinę kultūrą. S. Povilaičio geriausių dainų albumas šiuo metu yra labai aktualus, nes 2017-ieji buvo jubiliejiniai metai – dainininkui būtų sukakę 70. Ir nors 2015 m. jį pasiglemžė sunki liga, daugybės gerbėjų širdyse jis išliks amžinai gyvas ir be galo artimas. 

In memoriam Vaclovui Paketūrui

(1928 01 27 – 2018 02 15)

Sausio 27-ąją profesorius Vaclovas Paketūras šventė 90-ąjį gimtadienį. Vasario 15 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kompozitoriui būtų įteikusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. Tą dieną ir netekome kompozitoriaus, muzikologo, ilgamečio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, daugelio įvairių kartų muzikų Mokytojo.

Vaclovas Paketūras. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Paketūras. M. Aleksos nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Susitelkę muzikuoti kartu

Mintys po pirmojo Baltijos šalių akademijų orkestro koncerto

Šiemet ypač šventiška buvo ne tik pati Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, – bet ir jos laukimas. Ne kartą teko girdėti palyginimus, kad šiemet toks jausmas, tarsi Kalėdų stebuklo belaukiant: tikriausiai negalėjo neįsižiebti džiaugsmo ir didžiavimosi savo šalimi ugnelė, kai visur aplink – didžiulės šventės dvasia. Bent porą savaičių anksčiau buvo aiškiai matomas ir įvairių muzikinių šiai progai dedikuotų renginių suintensyvėjimas, tarp kurių – ir keletas ne vien Lietuvą, bet tris Baltijos šalis pagerbiančiųjų. Štai vasario 9 ir 17 d. skambėjo Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertai, kuriuose – nemažai šimtmečio ženklų, o vasario 13 d. Vilniaus Nacionaliniame dramos teatre bei vasario 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko Baltijos šalių akademijų orkestro (BAO) pasirodymai, teko lankytis pirmajame iš jų.

 

Trijų Baltijos valstybių šimtmečio proga susibūręs orkestras jungia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Estijos muzikos ir teatro akademijos bei Latvijos Jāzepo Vītuolo muzikos akademijos studentus ir jaunuosius atlikėjus iš kitų Baltijos regiono šalių (koncerto Vilniuje pradžioje kalbėjęs BAO meno vadovas ir dirigentas Kristjanas Järvi leido suprasti, kad orkestre tautinis margumynas kur kas didesnis, yra ir rusų, ir serbų, matyt, minėtų akademijų studentų). Koncertai Vilniuje ir Kaune buvo pirmojo BAO turo dalis: kolektyvas taip pat grojo (arba gros) Taline ir Tartu (Estija), Cėsyje ir Rėzeknėje (Latvija), Gdanske (Lenkija) ir Berlyne (Vokietija) – gana solidus maršrutas, ir kartu dar viena proga priminti apie Baltijos sesių šventę lenkams ir vokiečiams.

Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestro koncertas Nacionaliniame dramos teatre. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestras ir Kristjanas Järvi. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių akademijų orkestras ir Kristjanas Järvi. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Vytautas Bruveris

Balsas, kalbąs ir be žodžių

Mintys, inspiruotos naujo televizijos filmo apie Giedrę Kaukaitę

Filmas „Aš žinau tą smoką“ (režisierius Marius Siparis, scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė) lyg ir panašus į kitus tokio žanro – pasakojimo apie menininko gyvenimą ir kūrybą – filmus; primenami ir parodomi svarbiausi įvykiai, apie filmo heroję kalba kiti asmenys, aišku, ir ji pati. Šiemet gražų jubiliejų pasitinka ir kūrybinės veiklos 50-metį švenčia dainininkė Giedrė Kaukaitė. 1968-ieji – sėkmingi dainininkės metai: baigta konservatorija, laimėti trys konkursai, pavasarį debiutas Operos ir baleto teatre, o tų pačių metų rudenį prasidėjusi stažuotė Milano teatro „La Scala“ akademijoje.

Kaukaitė. Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Kaukaitė. Koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“. Nacionalinė filharmonija. 1997 m.
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“. Nacionalinė filharmonija. 1997 m.
Giedrė Kaukaitė ir Julius Andrejevas. B. Kutavičiaus kūrinių koncertas Muzikos akademijos salėje. 1982 m.
Giedrė Kaukaitė ir Julius Andrejevas. B. Kutavičiaus kūrinių koncertas Muzikos akademijos salėje. 1982 m.
Giedrė Kaukaitė Pakruojo kultūros centre. N. Padorienės nuotr.
Giedrė Kaukaitė Pakruojo kultūros centre. N. Padorienės nuotr.
Rita Nomicaitė

Šventinės kasdienybės perlas

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncertas „Vien tik Haydnas“

Pilnoje Šv. Kotrynos bažnyčios salėje vasario 8 d. įvyko koncertas, kuriame tik vieno, XVIII a. rašiusio kompozitoriaus kūrinius grojo ne gastrolieriai, o tarp mūsų gyvenantis muzikantų elitas. Ir grojo net ne daugumos mėgstamo baroko, o klasicizmo epochos muziką. Ironizuoju, nes kultūros šventę sukūrė reklaminių bruožų neturėjęs koncertas. Net neskelbdamas intencijų pagerbti Lietuvos Respublikos 100-metį, tą padarė netgi geriau už kai kuriuos į tai pretendavusius, dėmesį sutelkusius į kultūrinės komercijos sandorius. Nes aptariamasis vakaras mintis kreipė išimtinai dvasios link, ją nuraminant ir nuskaidrinant, galiausiai žvalinant ir džiuginant. Laisvės jausmo simboliu tapo Josepho Haydno muzika.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. R. Kiškytės nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. R. Kiškytės nuotr.
Rusnė Mataitytė. A. Svirsko fotofragmentas
Rusnė Mataitytė. A. Svirsko fotofragmentas
Rusnė Mataitytė ir Donatas Katkus. T. Šerket nuotr.
Rusnė Mataitytė ir Donatas Katkus. T. Šerket nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Muzikiniai tautų reprezentantai

Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmojo koncerto įspūdžiai

Kultūros terpėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikinius ryšius jau kelis dešimtmečius stiprina Baltijos šalių orkestrų festivalis, rengiamas Valstybinio simfoninio orkestro ir šį kartą sugrįžęs po dvejų metų pertraukos. Šiemet jis nušviestas tikrai ypatingos šventinės auros – visos trys valstybės švenčia savo atkūrimo šimtmetį. Todėl ir trijų festivalio koncertų programos, galima tikėtis, prasmingai įsimbolina šią išskirtinę progą.

Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Andris Poga ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir valstybinis choras „Latvija“. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir valstybinis choras „Latvija“. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir Andris Poga. G. Bataščiuko nuotr.
Reinis Zariņis ir Andris Poga. G. Bataščiuko nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Gimtadienis su „Turangalila“

Valstybinio simfoninio orkestro 29-ojo gimtadienio koncertas Kongresų rūmuose

Kad ir ką sakytų prieš šventimus nusiteikę skeptikai, šventės reikalingos. Jos suteikia daug džiaugsmo ir mums nuolat stingančio pozityvumo. Kartais švenčių reikia tam, kad padarytume ką nors išties nepaprasto. Gintaras Rinkevičius jau dvidešimt devynerius metus iš eilės švenčia savo įkurto Valstybinio simfoninio orkestro gimtadienius. Švenčia tikrai ne bet kaip ir ne dėl paties šventimo. Kiekvienais metais tuo pačiu metu jis su orkestru surengia ypatingą gimtadienio koncertą su įsimenančia nekasdieniška programa. Nuolat nepastoviame mūsų gyvenime toks nuoseklus pastovumas kelia pagarbą.

Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Bruno Perrault ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Bruno Perrault ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Zbignevas Levickis, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Zbignevas Levickis, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Olivier Messiaeno simfonijos „Turangalila“ atlikimas Kongresų rūmuose. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Olivier Messiaeno simfonijos „Turangalila“ atlikimas Kongresų rūmuose. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Rasa Murauskaitė

Garso ir emocijos režisierius

Pokalbis su dirigentu, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu Modestu Barkausku

2017-ųjų pabaiga vienam ryškiausių jaunosios kartos dirigentų Modestui Barkauskui buvo turtinga sėkmių ir pokyčių. Prestižiniame dirigentų konkurse Lenkijoje laimėjęs bronzinę batutą, neilgai trukus iš maestro Donato Katkaus jis perėmė ir Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovo ir dirigento pareigas. Emocijoms kiek atslūgus, su dirigentu kalbamės į visus poslinkius jau žvelgdami iš nedidelės perspektyvos.

Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo orkestras. R. Šeskaičio nuotr.
Modestas Barkauskas, Donatas Katkus ir Šv. Kristoforo orkestras. R. Šeskaičio nuotr.
Modestas Barkauskas.  D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas.  D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Barkauskas. R. Šeskaičio nuotr.
Modestas Barkauskas. R. Šeskaičio nuotr.
Laima Slepkovaitė

Be baimės, su meile, trupučiu streso ir sėkmės

Pokalbis su pianistu ir kompozitoriumi Giedriumi Naku

„Be baimės, pilnas meilės“ („No Fear, Full Of Love“) – tai Giedriaus Nako pirmasis (fiziniu pavidalu) albumas. Jaunas džiazo pianistas prieš gerus dvejus metus vieną semestrą pagal Groningeno Princo Klauso konservatorijos studentų mainų programą studijavo Niujorke ir, įkvėpęs pasaulio džiazo sostinės oro, panoro ten įrašyti savo muziką. Ir ne šiaip, o įrašyti su geriausiais muzikantais, kokius pianistui iš Lietuvos įmanoma prisivilioti. Pasirodo, pasaulio džiazo arenoje nežinomas (kol kas) jaunuolis gali įrašinėti su tuo pačiu būgnininku, su kuriuo mielai dirba Geraldas Claytonas, kontrabosininku iš Pato Metheny „Unity Band“, pirmojo ešelono saksofonininkais ir labai perspektyviomis vokalistėmis.

Giedriaus Nako CD
Giedriaus Nako CD
Rita Nomicaitė

Moderni giesmė laisvei

Mintys po Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirto koncerto su Lietuvos kameriniu orkestru, Estijos vyrų choru ir solistais

Nacionalinėje filharmonijoje įvykusio koncerto „Baltijos laisvė“ dvasia perteikė jo pavadinime užkoduotą jausmą. Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas vakaras sausio 27-ąją buvo taurus, pakilus, energingas ir kartu – moderniškas. Kaip akcentuoja ir kai kurie mūsų politikai – švenčiame modernios valstybės 100-metį. Koncerto programą sudarė XXI a. parašyti opusai, o jų interpretacijos taip pat kalbėjo šiuolaikiškai.

Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas koncertas „Baltijos laisvė“. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas koncertas „Baltijos laisvė“. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mikk Üleoja ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Justė Janulytė. D. Matvejevo nuotr.
Justė Janulytė. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja, Ott Indermitte. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja, Ott Indermitte. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Ka Bo Chan, Mikk Üleoja. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
Estijos nacionalinis vyrų choras. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 61  >>> Archyvas