7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Brigita Jurkonytė

Trys (ne)išpildyti norai

Antano Kučinsko „Žvaigždžių operos“ vaikams premjera Klaipėdoje

Pakalbėkime apie operą vaikams – tik šįkart pūškuojant vakariniam traukiniui Klaipėda–Vilnius. Tikra tiesa, kad šis sekmadienis tapo įsimintinas ne tik į Klaipėdą atvykusiems muzikos kritikams, kompozitoriams, bet ir visiems mažyliams bei jų tėveliams. Kompozitorius Antanas Kučinskas, pratęsdamas savo operų „Bulvinė pasaka“ ir „Makaronų opera“ žmogiškos ar gyvūniškos prigimčių problematikos idėjas, priartėja prie „maistu protui“ tituluotos trilogijos įgyvendinimo. Štai ir pasirodė trečioji, tikras ir tariamas vertybes nagrinėjanti „Žvaigždžių opera“, kurios premjera įvyko gruodžio 9 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose, dabartinėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje.

 

Pagaliau nuskriaustiems ir alkaniems peliukams iš dangaus nusileidusi Žvaigždelė išpildo jų norą – pilvai prikimšti gardaus sūrio. Tačiau ar sotieji peliukai teisingai ir prasmingai išpildo likusius du norus? Ar visos svajonės yra nuoširdžios ir nesavanaudiškos? Žvaigždelė (Rosana Štemanetian) tampa pagrindine istorijos figūra. Ji prižada peliukams išpildyti bet kokius tris gerus norus. Alkani peliukai, girdėdami tik savo urzgiančius pilvus, skuba patenkinti žemiausią vertybinės piramidės poreikį – prieš save pamatyti didžiulį kalną sūrio. Pasisotinus atsiranda energijos pamąstyti ir apie likusius norus. Tačiau čia susiduriama su problema. Peliukai nesuvokė gerų norų reikšmės. Pelių karalius užsigeidžia tapti scenos žvaigžde, o vadovaudamasis garbės bei šlovės troškimu pamiršta visus aplinkinius ir nuolat atstumia scenoje vis pasirodančią, pintinėje žibutes nešančią merginą (Rasa Ulteravičiūtė).

Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Žvaigždžių opera“. „Indre / Pix Prokadras.lt“ nuotr.
Algirdas Klova

Baroko skanėstai

„Concerto Copenhagen“ Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos koncertų publika tikrai ne kasdien lepinama baroko muzikos šedevrais. Esame girdėję neblogų šios muzikos atlikėjų, tačiau tokio lygio kolektyvai apsilanko itin retai. Gruodžio 5 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje viešėjęs Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ atliko programą „Vandens muzika“.

Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Lars Ulrik Mortensen. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Skirta Vidurio ir Rytų Europos muzikai

Įspūdžiai iš Varšuvoje surengto pirmojo tarptautinio muzikos festivalio „Eufonie“

Lapkričio 11-ąją Lenkija iškilmingai šventė nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Šiai valstybės sukakčiai buvo ir tebėra skiriama daug jubiliejinių renginių. Vienas jų – naujas tarptautinis muzikos festivalis „Eufonie“, lapkričio 23 – gruodžio 1 dienomis vykęs Varšuvoje.

Krzysztof Penderecki apdovanojimo ceremonijoje. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki apdovanojimo ceremonijoje. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Pendereckio „Dies illa“ atlikimas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Pendereckio „Dies illa“ atlikimas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki ir Elzbieta Penderecka. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki ir Elzbieta Penderecka. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Partas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Partas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Parto koncertas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Parto koncertas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Akiko Suwanai ir Lawrence Foster. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Akiko Suwanai ir Lawrence Foster. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Anne-Sophie Mutter ir Maciej Tvorek. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Anne-Sophie Mutter ir Maciej Tvorek. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
„Sala Koncertowa“. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
„Sala Koncertowa“. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Andrius Žlabys prie naujo fortepijono

„Steinway & Sons“ sutikimo koncerto Paliesiuje įspūdžiai

Jaukioje, puikios akustikos Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“ gruodžio 2 d. įvyko įspūdingas renginys. Naują koncertinį „Steinway & Sons“ fortepijoną savo spinduliuojančia energija ir sumaniai pasirinktu repertuaru bei įdomiu žodiniu pasakojimu pristatė pianistas Andrius Žlabys. Pirmąjį nuostabiai gražaus tembro, nedidelį rankų darbo fortepijoną jis padėjo nupirkti šio dvaro puoselėtojui daktarui Juliui Ptašekui.

Andrius Žlabys Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Andrius Žlabys Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
„Steinway & Sons“ fortepijonas Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
„Steinway & Sons“ fortepijonas Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Dovanos klausytojams

Mintys po Mūzos Rubackytės ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto

Gruodžio 1-osios vakarą Filharmonijoje Nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo Modestas Pitrėnas. Pastaraisiais metais jis diriguoja Lietuvos, Latvijos, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Varšuvos ir Maskvos Didžiuosiuose, Kelno, Helsinkio operos teatruose. Yra Sankt Galeno operos vyriausiasis dirigentas.

Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Juodų ir baltų klavišų dialogai

Pokalbis su pianistu Petru Geniušu

Kreipiausi į profesorių Petrą Geniušą prašydama interviu. Jis sutiko atsakyti raštu. Maestro naktimis rašė atsakymus ir siuntė elektroniniu paštu. Rašė ir lėktuvuose. Jis yra Škotijos Karališkosios akademijos profesorius ir kiekvieną savaitę keliauja į Glazgą, o savaitės viduryje grįžta į Vilnių.

Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Subjektyviai objektyvus

22-ojo tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Kaune įspūdžiai

Regis, visi šių metų renginiai ar įvykiai vienaip ar kitaip buvo susiję su Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiu. O rudeniniai šiuolaikinės muzikos festivaliai? Turiu prisipažinti, jog gan pavydžiai sekiau informaciją, o vėliau atsiliepimus apie „Gaidos“ festivalį. Ir kantriai laukiau šiuolaikinės muzikos „atlaidų“ Kaune. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ man yra ir atlaidai, ir apsėdimas vienu metu – šeima nueina į antrą planą, puiki muzika supurto smegenis, įpučia gaivaus vėjo ir atneša naujų minčių. Minčių apie lietuvišką muziką. O dar – lietuviškos premjeros, naujos ir senos pažintys, užsimezgantys ryšiai.

 

Nors jau daugelį metų esu nuolatinė festivalio „Iš arti“ klausytoja, į jo koncertus ateinu tyčia nė nežvilgtelėjus į programą. Tai darau net ne tam, kad „neatsineščiau“ išankstinių nuostatų, o todėl, kad ateinu visiškai užtikrinta programos kokybe ir savanaudiškai noriu būti nustebinta.

 

Festivalį, vykusį lapkričio 9–16 d., simboliškai pradėjo (buvo jo fonu ir tęsėsi visą festivalio laiką) skulptoriaus Luko Šiupšinsko paroda „Urban flora“, jau anksčiau pristatyta meno mugėje ARTVILNIUS’18. Paroda buvo eksponuojame Kauno filharmonijos, kurioje vyko beveik visi festivalio koncertai, vestibiulyje, ją įgarsino Antano Kučinsko teatrologija „Urban drone“. Parodos kuratorė Irena Mikuličiūtė.

Trio „Agora“ su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu. Autorės nuotr.
Trio „Agora“ su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu. Autorės nuotr.
Žilvinas Brazauskas, Robertas Lozinskis. A. Armono nuotr.
Žilvinas Brazauskas, Robertas Lozinskis. A. Armono nuotr.
Vokalinis ansamblis „Acusto“ ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. Autorės nuotr.
Vokalinis ansamblis „Acusto“ ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. Autorės nuotr.
Fleitų kvartetas „Block4“. Autorės nuotr.
Fleitų kvartetas „Block4“. Autorės nuotr.
„Džiazo mišios“. Autorės nuotr.
„Džiazo mišios“. Autorės nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Martyvas Staškus. Autorės nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Martyvas Staškus. Autorės nuotr.
Marija Paškevičiūtė

Dar keletas minčių apie „Gaidą“

Apžvalga iš perspektyvos

Prieš mėnesį pasibaigė šiųmetinis šiuolaikinės arba, kaip jį įvardina organizatoriai, aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Festivalis turi ilgą istoriją: pirmoji „Gaida“ įvyko 1991 m., per tą laiką keliskart pasikeitė jo organizatoriai, keitėsi ir koncepcija. Pasibaigus šiemetinės „Gaidos“ koncertams, norisi apžvelgti festivalį iš platesnės perspektyvos: kiek „Gaida“ reikšminga muzikos scenai Lietuvoje? Kokios tendencijos jame vyrauja? Kokį vaidmenį jame atlieka Lietuvos kompozitorių muzika? Kiek festivalio programos aktualios jo lankytojams ir kas gi ta šiandieninė festivalio publika?

 

Pirmaisiais metais finansinės galimybės neleido pasikviesti žymių užsienio atlikėjų ir kompozitorių, todėl į festivalio programą įtraukti kūriniai, kurių daugumą atlikdavo vietinės atlikėjų pajėgos. 1991 m. lietuviška muzika sudarė du trečdalius festivalio programos, likusią dalį – latvių, estų, lenkų bei švedų kūriniai. Skaitant pirmąsias recenzijas matyti, kad festivalis buvo nišinis, aktualus beveik tik kompozitoriams, muzikologams ir studentams. Atidarymo ir uždarymo koncertai vyko pustuščiame Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir, anot Lino Paulauskio, „viskas daugmaž gerai, tik atlikėjai groja bei kūriniai skamba ne tomis dienomis, kaip parašyta buklete“. Nenuostabu, kad iš pradžių „Gaidoje“ lankydavosi daugiausia profesionalai – festivalis tuomet laikėsi labai nuosaikios ir saugios pozicijos. Programą sudarė akademinės krypties kūriniai, nebuvo būtinos išankstinė reklama ir informacija apie renginius.

Markus Stockhausen su MartuX-M. D. Matvejevo nuotr.
Markus Stockhausen su MartuX-M. D. Matvejevo nuotr.
Mouse on Mars. D. Labučio nuotr.
Mouse on Mars. D. Labučio nuotr.
„Synaesthesis“ Mo muziejuje. D. Matvejevo nuotr.
„Synaesthesis“ Mo muziejuje. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Geras dainavimas yra geriausia viešųjų ryšių kampanija

Pokalbis su operos dainininke Soile Isokoski

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje viešėjo garsi operos dainininkė, vienas žymiausių Europos lyrinių sopranų Soile Isokoski. Lapkričio 22–23 d. viešnia iš Suomijos vedė meistriškumo kursus pradedančioms dainininkėms.

Soile Isokoski veda meistriškuo kursus LMTA. Organizatorių nuotr.
Soile Isokoski veda meistriškuo kursus LMTA. Organizatorių nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Koncertinis maratonas

Keleto įspūdingų koncertų Vilniuje ir Paliesiuje apžvalga

Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta daug įdomių ir reikšmingų muzikinių įvykių, visų aplankyti tiesiog neįmanoma. Tenka pasirinkti, kam teikti pirmenybę.

M.K. Čiurlionio muzikos festivalio atidarymo koncertas. E. Fedorcovaitės nuotr.
M.K. Čiurlionio muzikos festivalio atidarymo koncertas. E. Fedorcovaitės nuotr.
Paulius Anderssonas. E. Fedorcovaitės nuotr.
Paulius Anderssonas. E. Fedorcovaitės nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė, M.K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras, Martynas Staškus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė, M.K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras, Martynas Staškus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Sergejus Nakariakovas ir Maria Meerovitch. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Sergejus Nakariakovas ir Maria Meerovitch. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Pascal Devoyon. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Pascal Devoyon. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Vilija Kuprevičienė ir Mindaugas Rojus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Vilija Kuprevičienė ir Mindaugas Rojus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A. Jakšto nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A. Jakšto nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A.E. Radvilaitės nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A.E. Radvilaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 75  >>> Archyvas