7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Kristupas Antanaitis

Jaustis girdimai

Pokalbis su kompozitore ir atlikėja Jūra Elena Šedyte

Kompozitorės, vokalistės, improvizatorės Jūros Elenos Šedytės vardas dažnai matomas įvairių festivalių programose. Kūrėjos siekis „suprasti, kaip muzika paveikia žmogų“ tampa jos išskirtinumo paraiška.

Jūra Elena Šedytė. R. Masilionio nuotr.
Jūra Elena Šedytė. R. Masilionio nuotr.
Jūra Elena Šedytė. R. Masilionio nuotr.
Jūra Elena Šedytė. R. Masilionio nuotr.
Jūra Elena Šedytė ir „Edgy Palates“ ansamblis. B. Skaburskės nuotr.
Jūra Elena Šedytė ir „Edgy Palates“ ansamblis. B. Skaburskės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Paklūstantys fortepijonui

Skamba aštuntasis Vilniaus fortepijono festivalis – jubiliejinė dovana Vilniui

Lapkričio 18 – gruodžio 2 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje siaučia fortepijono meno virusas. Pasireiškia jis labai įvairiomis formomis. Tai neląstelinės sandaros garso gyvybės formos, galinčios daugintis ir augti ne tik praktikuojančio muziko terpėje ir aplinkoje. Jos paplitusios visur, kur gimsta muzikos gyvybė. Fortepijono specialybės Lietuvos muzikos mokyklose 8–9-ajame XX a. dešimtmečiuose mokėsi daugiausia mokinukų. Ką jau kalbėti apie tai, kad visais laikais juo skambindavo visų muzikos sričių profesionalai. Tai instrumentas, kurio mene išgirstame ilgo, vingiuoto, ir ne tik Europos kultūros istorinio kelio šaukinius.

Maximiano Valdés, Mūza Rubackytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maximiano Valdés, Mūza Rubackytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir jaunieji talentai. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir jaunieji talentai. D. Matvejevo nuotr.
Maxim Lando ir Janice Carissa. D. Matvejevo nuotr.
Maxim Lando ir Janice Carissa. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Barry Douglas. I. Juodytės nuotr.
Mūza Rubackytė ir Barry Douglas. I. Juodytės nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Petras Geniušas, Pavelas Giunteris, Guntars Freibergs. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Petras Geniušas, Pavelas Giunteris, Guntars Freibergs. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Siekiu to nepasiekiamo horizonto

Pokalbis su pianiste Ala Bendoraitiene

Spalio mėnesį pianistė, koncertmeisterė, pedagogė Ala Bendoraitienė šventė gražią 60-mečio sukaktį. Šia proga su pianiste kalbamės apie gyvenimiškas ir profesines patirtis, ryškiausius sceninius įvykius, pianistinio meno klodus ir sankirtas.

Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokiniais. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokiniais. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokinėmis. A. Jankauskienės nuotr.
Ala Bendoraitienė su mokinėmis. A. Jankauskienės nuotr.
Giedrius Kuprevičius

Teisutis ir dabar teisus

Teisučio Makačino kūrybos vakare Kauno filharmonijoje apsilankiusio kompozitoriaus įspūdžiai

Šis tekstas gimė lapkričio 16-osios vakarą, iš karto po koncerto Kauno filharmonijoje, kur festivalio „Iš arti“ kontekste minėjome kompozitoriaus Teisučio Makačino jubiliejų klausydamiesi jo kamerinės muzikos kūrinių.

Ilona Klusaitė (smuikas), Mykolas Bazaras (fortepijonas), Petras Vyšniauskas (saksofonas). M. Gineikos nuotr.
Ilona Klusaitė (smuikas), Mykolas Bazaras (fortepijonas), Petras Vyšniauskas (saksofonas). M. Gineikos nuotr.
Ilona Klusaitė (smuikas), Goda Stanionytė (fortepijonas). M. Gineikos nuotr.
Ilona Klusaitė (smuikas), Goda Stanionytė (fortepijonas). M. Gineikos nuotr.
Teisutis Makačinas. M. Gineikos nuotr.
Teisutis Makačinas. M. Gineikos nuotr.
Mykolas Bazaras. M. Gineikos nuotr.
Mykolas Bazaras. M. Gineikos nuotr.
Zita Bružaitė ir Teisutis Makačinas. M. Gineikos nuotr.
Zita Bružaitė ir Teisutis Makačinas. M. Gineikos nuotr.
Rūta Gaidamavičiūtė

Trečias kartas nemelavo

Tarptautinio Eduardo Balsio kompozitorių konkurso finalas Valdovų rūmuose

Latvių deivės išbūrė, kad jų Nepriklausomybės dieną (lapkričio 18-ąją) vykusiame tarptautiniame Eduardo Balsio kompozitorių konkurso finale sėkmė lydės mūsų brolius. Latvių choro „Ave sol“ (dirigentas Andris Veismanis) atliekamas kompozitoriaus Jēkabo Bernāto kūrinys „Historia von D. Johann Fausten“ už šiuolaikišką, konceptualų, chorinių klišių išvengusį opusą mišriam chorui pelnė pirmąją premiją. Tai intonaciškai sudėtinga, kaskart stebinanti naujais skambesiais, tik tokio meistriškumo kolektyvams įveikiama muzika.

Choras „Ave sol“, dirigentas Andris Veismanis. E. Riškevičiūtės nuotr.
Choras „Ave sol“, dirigentas Andris Veismanis. E. Riškevičiūtės nuotr.
E. Balsio konkurso nugalėtojas Jēkabas Bernātas. Organizatorių nuotr.
E. Balsio konkurso nugalėtojas Jēkabas Bernātas. Organizatorių nuotr.
Ingrida Rupaitė, Simas Tankevičius, Indrė Baikštytė, Monta Martinsonė. E. Riškevičiūtės nuotr.
Ingrida Rupaitė, Simas Tankevičius, Indrė Baikštytė, Monta Martinsonė. E. Riškevičiūtės nuotr.
Specialiojo prizo laimėtojas Lukas Butkus. T. Tereko nuotr.
Specialiojo prizo laimėtojas Lukas Butkus. T. Tereko nuotr.
I vietos nugalėtojas jaunesniųjų kategorijoje Matyas Papp. Organizatorių nuotr.
I vietos nugalėtojas jaunesniųjų kategorijoje Matyas Papp. Organizatorių nuotr.
E. Balsio konkurso finalo akimirka. Robertas Šervenikas ir LKO. E. Riškevičiūtės nuotr.
E. Balsio konkurso finalo akimirka. Robertas Šervenikas ir LKO. E. Riškevičiūtės nuotr.
Kristupas Antanaitis

„Tarsi grįžta tolimi jaunystės metai...“

Dirigento Algimanto Kalinausko 100-osioms gimimo metinėms

Pokario Lietuvoje žibėjęs Lietuvos dirigentas, muzikologas, smuikininkas bei pedagogas Algimantas Kalinauskas (1923–2010) liko mįslinga asmenybė. Muzikos pasaulyje jis labiausiai žinomas kaip dirigentas, tačiau dabar retai prisimenamas. Kai kurie tvirtina, kad jis buvo talentingesnis net už muzikos magą Joną Aleksą, tačiau gyvų liudininkų beveik nelikę. Tragiško likimo žmogus, kažkada netekęs darbo Operos ir baleto teatre, nepailso žavėti aplinkinių savo straipsniais, recenzijomis bei pedagogine veikla. Šįmet minime Kalinausko 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras lapkričio 15 d. dirigento atminimui paskyrė naujausią savo premjerą – operą „Aida“.

Algimantas Kalinauskas. LLMA archyvo nuotr.
Algimantas Kalinauskas. LLMA archyvo nuotr.
Algimantas Kalinauskas su seserim Kornelija Kalinauskaite. LLMA archyvo nuotr.
Algimantas Kalinauskas su seserim Kornelija Kalinauskaite. LLMA archyvo nuotr.
Algimantas Kalinauskas. LMTA archyvo nuotr.
Algimantas Kalinauskas. LMTA archyvo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Tarp vokalo ir vaidybos

104-ąjį LNOBT sezoną atvėrė naujas Giuseppe’s Verdi „Aidos“ pastatymas

Su didžiausiu nekantrumu laukėme naujojo Giuseppe’s Verdi operos pastatymo, lapkričio 10–12 dienomis parodyto Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Lietuvoje „Aida“ turi ilgą istoriją, prasidėjusią 1927 m. spektakliu Valstybės teatre. Operos istorikai suskaičiavo iki šiol šešis „Aidos“ pastatymus, tarp kurių vyresnė karta pamena galbūt tris, o iš tiesų gal tik du: įspūdingą 1975 m. Liudo Truikio ir 1997 m. Jono Jurašo su Adomo Jacovskio scenografija. Apie pirmąjį kuluaruose sklandė šmaikštūs pasakojimai, kaip režisieriaus ir dailininko sukurtų triko atsisakė solistės, ypač kategoriškai – šviesaus atminimo Gražina Apanavičiūtė.

Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Kristine Opolais (Aida). M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Kristine Opolais (Aida). M. Aleksos nuotr.
Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Tadas Girininkas (Ramfis). M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Tadas Girininkas (Ramfis). M. Aleksos nuotr.
Kristine Opolais (Aida) ir Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Kristine Opolais (Aida) ir Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Kseniya Bakhritdinova Kravchuk (Aida) ir Arūnas Malikėnas (Amonasras). M. Aleksos nuotr.
Kseniya Bakhritdinova Kravchuk (Aida) ir Arūnas Malikėnas (Amonasras). M. Aleksos nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Kilni ir graži, be jokių grimasų

Kamerinės muzikos vakarai „Organum“ salėje

Patinka per vieną radijo programą pasiklausyti „Intermezzo“ valandos, kuri kartais ir stebina: štai 9 valandą ryto kaitinti aplinką ima Ludwigo van Beethoveno Penktosios ar Trečiosios simfonijų energija, nors tokiu laiku, ko gero, labiau tiktų kurių nors kitų Beethoveno simfonijų dalys ar kažkas iš šimtų klasicizmo arba vėlesnių laikų kamerinės muzikos pavyzdžių, siūlančių nebūtinai heroizmo, dramatizmo galių šėlsmą, bet įdomių, net labai dinamiškų pokalbių, instrumentinių diskusijų naratyvus. Didžiųjų viešų erdvių ir kamerinių aplinkų muzika – abi vertingos, tačiau skleidžiasi labai skirtingų poveikių trajektorijose.

Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai

Onutės Narbutaitės „Lapides, flores, nomina et sidera“ Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje

Vėlinių oktava, nepaisant vis didesnę dienos dalį pasiglemžiančios lapkričio tamsos ir vėsos, yra viena šviesiausių ir šilčiausių liturginių metų švenčių. Šiuo apmirštančios gamtos virsmo metu prisimenant mirusiuosius bei apmąstant savo žemiškąją kelionę giedamos rūsčios giesmės – Dies irae („Rūsčią dieną“), Libera me („Gelbėk mane, Viešpatie“) ir kt. – ne baugina, bet nuteikia savotiškai pakiliai, tiesdamos tiltą į mums nepažinią anapusybę. Iškeliavusieji tarsi priartėja iš Anapus savo šviesiąja būtimi, taip, kaip mes prie jų priartėjame savo maldomis ir mintimis.

„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
Lukas Butkus

Prasmės ir aktualumo paieškos

Žvilgsniai į 33-iąjį tarptautinį aktualios muzikos festivalį „Gaida“

Atrodo, muzika yra aktuali tiek, kiek afišose sureikšminami visi antraeiliai ir mažai ką bendro su ja turintys aspektai. Panašios mintys užklumpa rudeniop, kai pradedi pastebėti iš reklaminių plastiko lakštų žvelgiančius dažniausiai mums, eiliniams praeiviams, nieko nesakančių pavardžių savininkus. Imi pastebėti šiuos reklamų formatus ten, kur paprastai tave veda rodyklė į artimiausią „McDonald’s“ pirkti naujausio šūdniekio. Tenai, jei susigundytum po ilgos darbo dienos savo alkį numalšinti makmaisto porcija, tave pasitiks dešimtmetį ir daugiau skaičiuojančios radijo aktualijos, fone staugiančios betarpišką niekį.

Fazil Say. K. Bingelio nuotr.
Fazil Say. K. Bingelio nuotr.
Davidas Langas, Vaclovas Augustinas ir choras „Jauna muzika“. K. Bingelio nuotr.
Davidas Langas, Vaclovas Augustinas ir choras „Jauna muzika“. K. Bingelio nuotr.
Nils Frahm. K. Bingelio nuotr.
Nils Frahm. K. Bingelio nuotr.
Akiko Suwanai, Victorienas Vanoostenas ir LNSO. K. Bingelio nuotr.
Akiko Suwanai, Victorienas Vanoostenas ir LNSO. K. Bingelio nuotr.
Projekto „Open 3“ akimirka. K. Bingelio nuotr.
Projekto „Open 3“ akimirka. K. Bingelio nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Ernestas Verba, Džiugas Daugirda ir Rūta Rikterė. K. Bingelio nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Ernestas Verba, Džiugas Daugirda ir Rūta Rikterė. K. Bingelio nuotr.
Jack Sheen, Nicolas Hodges, LKO. K. Bingelio nuotr.
Jack Sheen, Nicolas Hodges, LKO. K. Bingelio nuotr.
Meredith Monk su scenos partneremis Katie ir Allison. K. Bingelio nuotr.
Meredith Monk su scenos partneremis Katie ir Allison. K. Bingelio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 150  >>> Archyvas