7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Gražina Montvidaitė

Istorinės Amerikos muzikos klostės

Paskutinis žvilgsnis į festivalio „Prototype“ renginius Niujorke

Iškilus klausimams dėl identiteto dažniausiai kreipiamas dėmesys į istoriją ir ieškoma, kas labiausiai apibrėžia tikrąjį savitumą. Kalbant apie „amerikietiškumą“, identiteto klausimas ir šiandien lieka atviras. Bandydami jį spręsti, du kūrybiniai kolektyvai sukūrė oratorijas „Ar esu gimęs“ („Am I Born“) ir „Svajonės apie Naująjį pasaulį“ („Dreams of the New World“), reflektuojančias amerikietiškumo idėją bei lokalesnį – niujorkiečio – identiteto klausimą. Kūriniai sausį buvo pristatyti septintajame „Prototype“ festivalyje.

Francis Guy, „Žiemos scena Brukline“ (iš Bruklino muziejaus)
Francis Guy, „Žiemos scena Brukline“ (iš Bruklino muziejaus)
Renginio akimirka koplyčioje. G. Montvidaites nuotr.
Renginio akimirka koplyčioje. G. Montvidaites nuotr.
Šv. Pauliaus koplyčia Manhetene. G. Montvidaitės nuotr.
Šv. Pauliaus koplyčia Manhetene. G. Montvidaitės nuotr.
Algirdas Klova

Giedriaus Kuprevičiaus muzika vinile

Apie naujas baleto „Čiurlionis“ ir elektroninės muzikos grupės „Argo“ plokšteles

2013 m. gegužės pabaigoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjera (choreografas Robertas Bondara, kartu su lenkų kūrybine grupe). Praėjus šešeriems metams ir vis kylant susidomėjimui vinilo plokštelėmis, VšĮ „Vinilo studija“ drauge su kompozitoriumi nutarė atgaivinti šio baleto muziką vinile.

Giedrius Kuprevičius. R. Dailidės nuotr.
Giedrius Kuprevičius. R. Dailidės nuotr.
Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ viršelis
Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ viršelis
Giedrius Kuprevičius. A. Franckevičiaus nuotr.
Giedrius Kuprevičius. A. Franckevičiaus nuotr.
Giedrius Kuprevičius ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Giedrius Kuprevičius ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Ignas Gudelevičius

Artimiau pažinti save ir kitus

Pokalbis su muzikologe, Lietuvos nacionalinės filharmonijos atstove spaudai Skirmante Valiulyte

Daugeliui kultūros žmonių puikiai pažįstama muzikologė Skirmantė Valiulytė jau ilgokai darbuojasi Filharmonijos visuomenės informavimo srityje, rašo straipsnius ir dažniausiai lieka kitoje viešo matomumo pusėje. Įdomu pakalbinti ir iš arčiau pažinti šią asmenybę, juolab kad jos interesų laukas yra nepaprastai platus.

Skirmantė Valiulytė Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Skirmantė Valiulytė Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Skirmantė Valiulytė. D. Matvejevo nuotr.
Skirmantė Valiulytė. D. Matvejevo nuotr.
Skirmantė Valiulytė. D. Matvejevo nuotr.
Skirmantė Valiulytė. D. Matvejevo nuotr.
Skirmantė Valiulytė ir Skirmantas Valiulis Pašvitinyje. 2005 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Skirmantė Valiulytė ir Skirmantas Valiulis Pašvitinyje. 2005 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Živilė Ramoškaitė

Orkestro šventėje – tikras žvaigždžių paradas

Jubiliejinis 30-ojo Valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas

Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertus rengia nuo pat savo gyvavimo pradžios. Didesnę jų dalį esu klausiusi, kai kurie išliko atmintyje iki šiol. Tačiau tokios ypatingos muzikinės šventės, kokia įvyko šįsyk, minint orkestro 30-metį, iki šiol nebuvo. Tiesiog apstulbino suburtų ryškių atlikėjų, tikrų žvaigždžių paradas ir muzikiniai sveikinimai. Be jų pačių noro ir meilės Gintaro Rinkevičiaus orkestrui tokio koncerto tikrai nesurengsi, kad ir kokių fantastiškų organizacinių gebėjimų turėtum.

Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Prudnikovas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Prudnikovas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley, Petras Geniušas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley, Petras Geniušas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Nepaisant laiko riboženklių

Dirigento Algio Žiūraičio 90-ųjų gimimo metinių refleksija

Praėję 2018-ieji, pirmiausia suvokti kaip šimtmečio metai, išsidriekė ir kitų sukakčių, jubiliejų punktyru. Gausesnių ar pavienių renginių palydėti, jie buvo tarytum linkę suspėti ir nepavėluoti, o vėliau gal savaip ir „užsidaryti“ kalendorinėje tikrovėje. Tačiau viena – paminėti, o kita – nepamiršti, tęsti, įsipareigojant ir atsimenant, tiriant ar apmąstant, nepaisant datos riboženklio. 2018-ieji savaip dar ir dirigento Algio Žiūraičio (1928–1998) metai: jei ne prieš dvidešimtmetį pasibaigusi jo žemiškoji kelionė, būtume šventę jo 90 metų jubiliejų. Ir nors šis rašinys riboženklio atveju vėluoja, juo kaip tik norėtųsi pasvarstyti apie interpretacinio meno, kūrybos nepavaldumą konkrečių datų ribotumui.

Algis Žiūraitis Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Stasio Vainiūno klasė. Algis Žiūraitis stovi pirmas iš dešinės. 1948 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Stasio Vainiūno klasė. Algis Žiūraitis stovi pirmas iš dešinės. 1948 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Maskvos Didžiajame teatre. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis Maskvos Didžiajame teatre. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis diriguoja spektakliui „Romeo ir Džuljeta“ Maskvos Didžiajame teatre. 1976 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis diriguoja spektakliui „Romeo ir Džuljeta“ Maskvos Didžiajame teatre. 1976 m. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis su šeima Palangoje. Pirmoje eilėje (kairėje) su dukra Audrone, greta brolis pianistas Kazys Žiūraitis su sūnumi Baliu. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis su šeima Palangoje. Pirmoje eilėje (kairėje) su dukra Audrone, greta brolis pianistas Kazys Žiūraitis su sūnumi Baliu. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis ir Audronė Žiūraitytė Vilniaus oro uoste. 1997 m. gegužė. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Algis Žiūraitis ir Audronė Žiūraitytė Vilniaus oro uoste. 1997 m. gegužė. Nuotrauka iš A. Žiūraitytės asm. archyvo
Laimutė Ligeikaitė

Jaunatviškai ir brandžiai

Trio „Xylos“ kamerinės muzikos koncerto įspūdžiai

Sekmadienio popietę (vasario 3 d.) tarp snieguotų kalvų baltuojančiuose Užutrakio dvaro rūmuose nesutilpo nei publika, nei jaunatviška aistra muzikai, nei dramatizmu kunkuliuojantys opusai. Tokį „žemės drebėjimą“ sukėlė jaunas tarptautinis fortepijoninis trio „Xylos“, kuriame muzikuoja lietuvių smuikininkė Ieva Pranskutė, kroatų violončelininkas Mislavas Brajkovićius bei japonų pianistė Mayu Kotari. Visi trys studijuoja Austrijoje, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, yra tarptautinių konkursų laureatai, savo šalių apdovanoti už pasiekimus, intensyviai koncertuojantys solo bei kameriniuose ansambliuose. Ievą Lietuvoje, žinoma, išgirstame dažniau. Dar besimokydama M.K. Čiurlionio menų mokykloje, ji griežė su Lietuvos kameriniu orkestru, vėliau koncertavo su „Kremerata Baltica“, grojo rečitalius įvairiose Europos koncertų salėse. Greta „Xylos“ trio, kamerinę muzika atlieka su „Doreen Quartet“, 2017 m. festivalyje „Sugrįžimai“ Vilniuje puikiai pasirodė su pianiste Morta Grigaliūnaite ir violončelininku Mislavu Brajkovićiumi. Su šiuo violončelininku I. Pranskutė koncertuoja jau ketvirtus metus, 2017 m. „ISA Prague-Vienna-Budapest“ festivalyje jie laimėjo specialų prizą už geriausią Zoltáno Kodály Duo, op. 7, atlikimą, ne kartą pasirodė ir Lietuvoje. O pianistė Mayu Kotari mūsų šalyje viešėjo pirmą kartą.

Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Fortepijoninis trio „Xylos“ Užutrakyje. M. Pranskutės nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Žvilgsnis į Austrijos muzikos sceną ir užkulisius

Pokalbis su austrų muzikologu Christianu Heindliu

Muzikologas Christianas Heindlis asmeniškai pažįsta daugybę austrų kompozitorių, yra įsisukęs į šiuolaikinį Vienos muzikinį gyvenimą kaip koncertų organizatorius, nepriklausomas žurnalistas, dirbantis įvairiuose leidiniuose („ÖMZ“, „Wiener Zeitung“, „Opernwelt“, „nmz“, „das mica“ ir „die Pressburger Zeitung“), radijo „ORF“ laidų autorius („Pasticcio“, „Opernkonzert“, „Aus der Welt der Oper“, „Studio Neuer Musik“, „Zeit-Ton“, „Alles über Musik“, „Aus dem Konzertsaal“) ir paskaitų lektorius. Su tikru ekspertu kalbamės apie praeities ir dabarties muziką Austrijoje.

Christian Heindl. Viena, 2015 m. „Unison_Shot“ nuotr.
Christian Heindl. Viena, 2015 m. „Unison_Shot“ nuotr.
Christianas Heindlis su austrų kompozitoriais Wolfgangu Seierliu, Kurtu Schwertsiku ir Ivánu Erödu (iš kairės į dešinę). Viena, 2017 m. Alejandro del Valle-Latanzio nuotr.
Christianas Heindlis su austrų kompozitoriais Wolfgangu Seierliu, Kurtu Schwertsiku ir Ivánu Erödu (iš kairės į dešinę). Viena, 2017 m. Alejandro del Valle-Latanzio nuotr.
Gražina Montvidaitė

Paskutinė šaka giminės medyje

Įspūdžiai iš muzikinio teatro pasirodymo „ThisTree“ festivalyje „Prototype“ Niujorke

Šiuolaikinės operos ir muzikinio teatro festivalyje „Prototype“ Niujorke atliktas kūrinys „ThisTree“ („Šis medis“) yra autobiografinis pasirodymas. Pagrindinė jo veikėja, autorė ir kompozitorė Leah Coloff – violončelininkė ir dainininkė. Su moterų muzikine grupe L. Coloff dalyvavo HERE menų centro (HERE Arts Center) organizuojamoje rezidentų menininkų programoje (sutrumpintai HARP), kurios metu gimė pirminis kūrinio „ThisTree“ variantas.

Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Algirdas Klova

Muzikos samurajai atvyksta

Netrukus, kovo 2 d., Vilniuje, „Vaidilos“ teatro scenoje, išgirsime vieną įdomiausių Europos naujojo džiazo projektų „Nik Bärtsch’s Ronin“. Girdėsime kompozicijas iš naujausio kvarteto albumo „Awase“, išleisto 2018 m. ir įrašyto kartu su Thomy Jordi (bosinė gitara), Kasperu Rastu (būgnai) bei Sha (bosinis klarnetas ir altinis saksofonas). Albumą vinilo plokštelės bei CD formatu išleido gerai žinoma džiazo muzikos leidykla „ECM Records“. 2001 m. kompozitorius, pianistas ir prodiuseris Nikas Bärtschas subūrė grupę „Ronin“ ir netrukus muzikos kritikai pavadino ją „fenomenu Europos scenoje“.

„Nik Bärtsch’s Ronin“. J. Holthauso nuotr.
„Nik Bärtsch’s Ronin“. J. Holthauso nuotr.
„Nik Bärtsch’s Ronin“ alnumas „Awase“
„Nik Bärtsch’s Ronin“ alnumas „Awase“
Emilija Sakadolskienė

In memoriam Algiui Grigui

(1935 07 14– 2019 01 18)

Po atkaklios kovos su sunkia liga sausio 18 d. Čikagos priemiestyje mirė dainininkas, baritonas Algis Grigas. Gimęs Kaune, su tėvais Julija (Gaigalaite) ir Stasiu Grigaravičiais bei seserimi Milda (Grigaravičiūte-Mikėniene) pasitraukė iš Lietuvos per Antrojo pasaulinio karo audras.

Algis Grigas. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas ir Jonas Aleksa LNOBT. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas ir Jonas Aleksa LNOBT. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
  PUSLAPIS IŠ 78  >>> Archyvas