Muzika

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga

Kai pasaulį kausto baimė ir nerimas, kai dar ilgai reikės būti užsidarius namuose, verslininkai ir menininkai suka galvas, kaip nepatirti didelių nuostolių. Be pinigų, didelė problema yra fizinis spektaklių ir koncertų nebuvimas, tad kultūros įstaigoms tenka greitai rasti sprendimų, kad meno gerbėjai neliktų nuskriausti.

Niujorko „Metropolitan opera“ 2006 metais parodė pasauliui pavyzdį ir pirmoji pradėjo tiesiogiai transliuoti spektaklius. Šią veiklą ypač suaktyvino dabar.

Ona Jarmalavičiūtė

Pokalbis su saksofonininku Frédéricu Borey

Kovo pradžioje Lietuvoje trečią kartą lankėsi prancūzų džiazo saksofonininkas ir kompozitorius Frédéricas Borey. Šį kartą klubo „Jazz Cellar 11“ scenoje jis pristatė naujausią savo dvigubą albumą, pernai įrašytą su jo suburta grupe „Butterflies trio“ (kartu muzikuoja kontrabosininkas Damienas Varaillonas ir perkusininkas Stéphane’as Adsuaras). Jų trio kuria unikalią garsinę atmosferą, kurioje pinasi modernaus džiazo, afrikietiškos ir klasikinės muzikos sąskambiai. Prieš porą metų susikūręs ansamblis jau surengė daugiau nei penkiasdešimt koncertų įvairiose pasaulio šalyse, o jų lyderis F. Borey jau seniai yra žinomas Europos džiazo scenose. Po pasirodymo Vilniuje F. Borey sutiko pasidalyti mintimis apie muzikanto kasdienybės džiaugsmus ir rūpesčius bei kūrybiškumo šaknis.

Karolina Šaltmirytė

Pokalbis su kompozitoriumi profesoriumi Vytautu Barkausku

Daugeliui melomanų ir muzikų profesionalų Vytauto Barkausko pavardė asocijuojasi su jo įžymiąja penkių dalių „Partita“ smuikui solo, kurią Gidonas Kremeris garsina nuo 1970-ųjų. Nacionalinės premijos laureato Vytauto Barkausko įvairių žanrų muzika jau keletą dešimtmečių skamba Lietuvos ir užsienio koncertų scenose. Septintajame dešimtmetyje kompozitorius buvo tarp aktyviausių naujųjų kompozicinių technikų propaguotojų Lietuvoje, vienas pirmųjų išbandė serializmo, aleatorikos, polistilistikos galimybes. Vėliau pasuko intuityviau komponuojamo garsų meno link, siekė natūralaus skambesio grožio, kurdamas kameriškesnes, intymesnes kompozicijas. Apie kūrybos kelią ir istorijos vingius, impulsus ir laisvės nuojautas kovo mėnesį gimtadienį švenčiantį kompozitorių kalbina Karolina Šaltmirytė.

LNF inf.

Muzika yra ne tik meno forma, bet ir puiki komunikacijos ir geros sveikatos palaikymo priemonė. Per karantiną Lietuvos nacionalinė filharmonija ragina nepamiršti klasikinės muzikos ir dažniau apsilankyti atnaujintoje skaitmeninėje koncertų salėje – http://www.nationalphilharmonic.tv.

Moderniais sprendimais papildyta skaitmeninė salė suteikia galimybę nemokamai mėgautis aukštos kokybės klasikinės muzikos koncertų įrašais. O į dėl karantino atšauktus Filharmonijos koncertus klausytojai gali grąžinti iš anksto įsigytus bilietus ir atgauti sumokėtus pinigus. Norintieji gali jungtis į socialinio solidarumo akciją: nereikalauti pinigų už įsigytus bilietus ir taip paremti kultūros įstaigas.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš koncertų Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Kol Vilniuje koncertinis gyvenimas dar virte virė, teko apsilankyti poroje smagių muzikos popiečių, rengiamų Nacionalinės filharmonijos. Čikagoje gimęs trimitininkas Dovas Lietuvninkas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 1 d. surengė įdomų koncertą „Lituanica: skrydis per Atlantą“. Mylintis savo gimtinę JAV ir protėvių žemę Lietuvą, šis energingas muzikantas sumanė muzikos kūriniais susieti šias abi šalis. Retas atvejis pasaulyje, kai trimitininkas išdrįsta visą vakarą paskirti mažai žinomų kūrinių pristatymui, negailėdamas savo energijos, ir atlikti daugybę šių sudėtingų kūrinių, reikalaujančių net fizinės ištvermės, dvasinių pastangų. Savo įtaigiomis kūrinių traktuotėmis ir komentarais trimitininkas išsamiai pasakojo apie kompozitorių gyvenimą, kilmę, paskatas sukurti koncerte atliekamus opusus. Greta iškilių JAV kūrėjų Leonardo Bernsteino, George’o Gershwino, Aarono Coplando bei jaunesnių šios šalies autorių Stanley Friedmano ir Jameso Stephensono D. Lietuvninkas pateikė ir naujausius, specialiai šiam koncertui parašytus išeivio Kęstučio Daugirdo ir Andriaus Šiurio darbus.

Laimutė Ligeikaitė

In memoriam Gražinai Ručytei-Landsbergienei (1930 01 28–2020 03 10)

„Praėjusio laiko besiklausant“ – taip pavadinta kompaktinė plokštelė, į kurią pianistė profesorė Gražina Ručytė-Landsbergienė sudėjo gražiausius savo ilgametės muzikinės veiklos epizodus. Atrodo, dar visai neseniai, sausio mėnesį, buvau trumpam pas ją užbėgusi dėl šio laikraščio puslapiuose publikuoto Donato Katkaus straipsnio. Šilta ir išsamiai jos gyvenimą bei veiklą nušviečiančia publikacija dar spėjome pradžiuginti G. Ručytę jos garbingo 90-ojo jubiliejaus proga (siūlau dar kartą, niekur neskubant, atsiversti tą straipsnį: sausio 10-osios „7md“, internete https://www.7md.lt/muzika/2020-01-10/Scenos-ir-istorijos-gilumoje). Tądien pasitarėme dėl publikacijos nuotraukų ir gavau dovanų šį jos įgrotą dvigubą albumą su užrašu – „Pasiklausykit ir nuspręskit“. Dėl jau tada silpnos profesorės sveikatos nesiryžau skambinti ir kalbėtis apie plokštelėje įrašytą muziką... Dabar, profesorės netekus, plokštelė skamba jau kitaip, o jos pavadinimas kaip niekad taiklus ir prasmingas. Praėjęs laikas, deja, yra nusinešęs ne vieną iškilią Lietuvos kultūros asmenybę, o kartu ir didelę dalį šiandien jau ne visiems suprantamo atsidavimo, idealizmo, bekompromisio profesionalumo ir aukštai iškeltos kartelės siekio.

Jūratė Katinaitė

Mintys po premjeros „Theater an der Wien“

Senoji, turistų apgulta Vienos opera („Wiener Staatsoper“) XXI a. turi tolydžio stiprėjantį konkurentą – municipalinį operos teatrą „Theater an der Wien“. Wien – ne tik miesto, bet ir per jo centrą tekėjusios upės pavadinimas.

Fragmentai iš pokalbio su dirigentu Yannicku Nézet-Séguinu

2018 metų pabaigoje Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro naujuoju muzikos vadovu tapo kanadiečių kilmės dirigentas Yannickas Nézet-Séguinas, kuris pakeitė 45 metus teatro orkestrui vadovavusį dirigentą Jamesą Levine’ą. 2009 m. šiame teatre debiutavęs Georges’o Bizet operoje „Karmen“, per dešimtmetį Y. Nézet-Séguinas dirigavo daugiau kaip 100 spektaklių. Maestro dar yra Kanados Monrealio „Metropolitan“ ir Filadelfijos orkestrų pagrindinis dirigentas ir muzikos vadovas, Roterdamo filharmonijos orkestro garbės dirigentas, Europos kamerinių orkestrų garbės narys. Maestro kalbino Jeanas-Baptiste’as Urbainas, interviu publikuotas 2020 m. sausio 3 d. prancūzų žurnale „France musique“ (https://www.francemusique.fr/musique-classique/yannick-nezet-seguin-80082). Skaitytojų dėmesiui pateikiame pokalbio su kovo mėnesį sukaktį pažyminčiu dirigentu fragmentus. 

Rita Nomicaitė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Giedrės Šlekytės, ir violončelininko Kiano Soltani koncertas „Didieji vokiečių romantikai“ Nacionalinėje filharmonijoje

Mūsų muzikos kultūrai taip trūkstamą vakarietišką skonį įtakingiausiai skiepija didžiosiose Europos šalyse išsilavinę ir besidarbuojantys lietuviai – orkestro dirigentai ir dirigentės. Viena jų – Giedrė Šlekytė. Jos publikai pristatyti nebereikia, dirigentė namuose gražiai koncertuoja ne vienus metus. Iš puošniausių pastarųjų Šlekytės pasirodymų prisiminkime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto Vilniaus festivalio koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kai greta suomio Essa-Pekka Saloneno Koncerto fortepijonui ir orkestrui nuaidėjo Ramintos Šerkšnytės kantata-oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui (Rabindranato Tagorės tekstais). Netrukus šio opuso įrašas su tais pačiais atlikėjais buvo atrinktas Šerkšnytės autorinei kompaktinei plokštelei, išleistai etaloninės garbiausios firmos „Deutsche Grammophon“!

Vytautė Markeliūnienė

Mintys po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kai pasirenki šeštadienio vakarą praleisti Nacionalinės filharmonijos salėje ir pasiklausyti simfoninės muzikos, ko gero, svarbiausiu motyvu tampa koncerto programa. Ne mažiau svarbiu – atlikėjai (solistai, dirigentai). O kadangi filharmonija pirmiausia yra ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro namai, kaskart eini į šio orkestro koncertą norėdamas išgirsti jo interpretacinės kaitros, techninės ir meninės temperatūros bei kūrybinio proceso būties paliudijimą. Ir tasai klausymosi procesas, nors ir atsikartojantis dažną šeštadienį, geba įtraukti į nerutinišką kūrybinio vyksmo patirtį, kokią ir gali pasiūlyti „gyvas“ koncertas. Ir to pakanka, kartais netgi su kaupu.