7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Pavasarišką atgimimą skelbiantis koncertas

Naujas „Deutsche Grammophon“ albumas, Raminta Šerkšnytė, Lukas Geniušas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Sausio 19-osios vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo toks ypatingas ir turiningas, kad sunku nuspręsti, nuo ko pradėti. Tad pradėsiu iš eilės, nuo istorinės reikšmės kompaktinės plokštelės pristatymo, į kurį pakvietė filharmonija ir Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC). O kur svarbūs įvykiai, ten, žinoma, moterys.

Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

„Vien Dievas kelią į ją težino“

Įspūdžiai iš Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“ atlikimo Sausio 13-ąją

LNOBT ir Nacionalinė filharmonija jau keletą metų iš eilės rengia koncertus Laisvės gynėjų dienai. Abiejų institucijų atlikėjai kuria išskirtinius lietuvių muzikos vakarus – teatro scenoje Sausio 13-osios pergalei švęsti skiriami prakilnūs, dvasią sutelkiantys veikalai. Itin gražu, kad skamba ne stilių „šiupininė“, o vienas stambaus žanro kūrinys. Taip esame girdėję Algirdo Martinaičio „Pietą“, Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“. Koncertus rengiantis ir jiems diriguojantis Robertas Šervenikas šiemet priminė Vidmanto Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.

Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Prasidėjo „Čiurlionio dialogai“

Įspūdžiai iš Peterio Laulo rečitalio Čiurlionio namuose

Sausio 6 d. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyko įspūdingas fortepijono rečitalis „Sidabro amžius“, kuriame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Aleksandro Skriabino kūrinius skambino Peteris Laulas (Estija, Rusija). Čiurlionio namų vadovas pianistas Rokas Zubovas pristatė visą koncertų ciklo „Čiurlionio dialogai“ idėją. Anot jo, Čiurlionio namai jau pradėjo aktyviai rengtis artėjančioms Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, kurios bus minimos 2025 metais. Vienas tikslų – noras pasiekti, kad Čiurlionio kūrybos interpretacija sulauktų kuo daugiau tarptautinių refleksijų. Todėl 2020-aisiais rengiamas koncertų ciklas pavadinimu „Čiurlionio dialogai“.

Peteris Laulas. MKČ namų archyvo nuotr.
Peteris Laulas. MKČ namų archyvo nuotr.
Peteris Laulas. MKČ namų archyvo nuotr.
Peteris Laulas. MKČ namų archyvo nuotr.
Peteris Laulas. MKČ namų archyvo nuotr.
Peteris Laulas. MKČ namų archyvo nuotr.
Peteris Laulas. Asmeninio archyvo nuotr.
Peteris Laulas. Asmeninio archyvo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Profesoriaus Viktoro Radovičiaus šimtmečiui

Mintys pasibaigus jubiliejiniams renginiams

2019-ieji buvo gausūs iškilių Lietuvos kultūros asmenybių jubiliejų. Minėtos įvairios sukaktys, tarp jų ypač išsiskyrė šimtmečiai. Daug dėmesio buvo skirta kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms, jų renginius vainikavo Klaipėdos muzikinio teatro naujai pastatyta opera „Kelionė į Tilžę“ ir koncertai Nacionalinėje filharmonijoje.

Koncerto dalyviai „Organum“ salėje. V. Paukštelio nuotr.
Koncerto dalyviai „Organum“ salėje. V. Paukštelio nuotr.
Marieta Azizbekova ir Viktoras Radovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Marieta Azizbekova ir Viktoras Radovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Marieta Azizbekova, Viktoras Radovičius, Davidas Oistrachas ir Audronė Vainiūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Marieta Azizbekova, Viktoras Radovičius, Davidas Oistrachas ir Audronė Vainiūnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Marieta Azizbekova ir Viktoras Radovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Marieta Azizbekova ir Viktoras Radovičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Paukštė ir Vaida Paukštienė. A. Jakšto nuotr.
Algirdas Paukštė ir Vaida Paukštienė. A. Jakšto nuotr.
Aušra Banaitytė. A. Jakšto nuotr.
Aušra Banaitytė. A. Jakšto nuotr.
Petras Kunca. A. Jakšto nuotr.
Petras Kunca. A. Jakšto nuotr.
Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Talentingų muzikų desantas

Įspūdžiai iš tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ festivalio „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ ir mažas post scriptum apie Modesto Sedlevičiaus ir Annos Anstett koncertą

XVI Tarptautiniame menų festivalyje „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ (festivalio direktorė Irena Zacharova) turėjome progą pasiklausyti keturių koncertų su talentingais muzikantais, iš kurių du pirmieji džiugino melomanus Šv. Kotrynos bažnyčioje, o kiti du – Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

Ansamblis „Gorda“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Gorda“. D. Matvejevo nuotr.
Andrejus Korobeinikovas ir Yana Ivanilova. J. Malyškinos nuotr.
Andrejus Korobeinikovas ir Yana Ivanilova. J. Malyškinos nuotr.
Andrejus Korobeinikovas. J. Malyškinos nuotr.
Andrejus Korobeinikovas. J. Malyškinos nuotr.
Jekaterina Nemirovič-Dančenko ir Jevgenijus Varavko. J. Malyškinos nuotr.
Jekaterina Nemirovič-Dančenko ir Jevgenijus Varavko. J. Malyškinos nuotr.
Jekaterina Nemirovič-Dančenko. J. Malyškinos nuotr.
Jekaterina Nemirovič-Dančenko. J. Malyškinos nuotr.
Rodionas Šakirovas ir Valentinas Malininas. J. Malyškinos nuotr.
Rodionas Šakirovas ir Valentinas Malininas. J. Malyškinos nuotr.
Rodionas Šakirovas. J. Malyškinos nuotr.
Rodionas Šakirovas. J. Malyškinos nuotr.
Valentinas Malininas. J. Malyškinos nuotr.
Valentinas Malininas. J. Malyškinos nuotr.
Jonas Vytautas Bruveris

„Makbetas“ Kaune

Istoriniai kontekstai ir įspūdžiai po Giuseppe’s Verdi operos premjeros Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Kauniečiui apsilankymas miesto Muzikiniame teatre – kultūros gyvenimo kasdienybės dalykas. Ne kauniečiui – retas įvykis, ir ši istorinė erdvė savaime skatina prisiminti mūsų operos meno raidą. Ji prasidėjo Vilniuje Miko Petrausko ir Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio „Birutės“ atlikimu dabartinės Nacionalinės filharmonijos salėje 1906 m. lapkričio 6 d. (taigi, po pustrečių metų nuo lietuvių spaudos bei viešo kalbos vartojimo draudimo panaikinimo). Muzikos kultūra sostinėje plėtojosi sparčiai ir buvo esminga tautinio atgimimo dalis. Dramos vaidinimai bei didžiuliai koncertai buvo skirti 1917 m. rugsėjo 18–22 d. d. Lietuvių konferencijos pradžiai ir pabaigai (ji išrinko kitų metų vasario 16 d. Nepriklausomybės atkūrimo aktą paskelbusią Lietuvos Tarybą). Būtų prieita ir prie operos teatro įsteigimo. Vilnių užėmus Lenkijai, visas gyvenimas susitelkė Kaune, kuriam buvo numatytas toks pat likimas. Lenkų planus užgrobti Kauną ir įvykdyti valstybės perversmą susekė lietuvių žvalgyba (dokumentus išgavo žvalgė Vilniuje Marcelė Kubiliūtė).

Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Gitana Pečkytė (Ledi Makbet) ir Stanislovas Trifonovas (Makbetas) operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Gitana Pečkytė (Ledi Makbet) ir Stanislovas Trifonovas (Makbetas) operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Gitana Pečkytė ir Stanislovas Trifonovas operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Gitana Pečkytė ir Stanislovas Trifonovas operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Zimkus (Magdufas) operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Zimkus (Magdufas) operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Gitana Pečkytė (Ledi Makbet) operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Gitana Pečkytė (Ledi Makbet) operoje „Makbetas“. M. Aleksos nuotr.
Elvina Baužaitė

„Makbeto“ akivaizdoje

Pokalbis su operos soliste Raminta Vaicekauskaite, sukūrusia Ledi Makbet vaidmenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

„Makbetas“ – Giuseppe’s Verdi opera, į kurios premjerą pernai gruodžio mėnesį pakvietė po rekonstrukcijos atsinaujinęs Kauno valstybinis muzikinis teatras. Galima sakyti, kad „Makbetas“ – tikrų tikriausia premjera, mat ši opera Kaune statoma pirmą kartą. Verdi operoje pagrindinė veikėja moteris – Ledi Makbet. Kalbamės su šio vaidmens atlikėja Raminta Vaicekauskaite.

Raminta Vaicekauskaitė (Ledi Makbet). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė (Ledi Makbet). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė. D. Rimeikos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė. D. Rimeikos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė repeticijoje. D. Rimeikos nuotr.
Brigita Jurkonytė

Tik septynios minutės?

Miuziklo vaikams „Sidabrinis Ežerinis“ premjera Nacionalinėje filharmonijoje

Gražiausios metų šventės neretai priverčia susimąstyti apie artimiems žmonėms skiriamo laiko tikrumą ir nuoširdumą. Tėvų dėmesys ir laikas savo vaikams – tai pati tyriausia Kalėdų dovana. Bet ar ši dovana neturėtų būti įteikiama kasdien? Opų tėvų ir vaikų bendravimo klausimą kelia ir Vaidos Striaupaitės-Beinarienės miuziklas „Sidabrinis Ežerinis“, sukurtas Aldonos Liobytės stilizuotos lietuvių pasakos „Ežerinis“ motyvais. Miuziklo premjera įvyko gruodžio 15 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

Dovilė Kazonaitė, Vaidas Bartušas, choras „Viva Voce“ ir ansamblis „Festa Cortese“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Kazonaitė, Vaidas Bartušas, choras „Viva Voce“ ir ansamblis „Festa Cortese“. D. Matvejevo nuotr.
Simona Liamo ir choras „Viva Voce“. D. Matvejevo nuotr.
Simona Liamo ir choras „Viva Voce“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Viva Voce“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Viva Voce“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Viva Voce“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Viva Voce“. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Populaigė ir Vaidas Bartušas. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Populaigė ir Vaidas Bartušas. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš miuziklo „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš miuziklo „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš miuziklo „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš miuziklo „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Katkus

Scenos ir istorijos gilumoje

Andrius Vaišnys. Gražinos Ručytės pianissimo: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais. Vilnius, Vaga, 2019. 

Pas mus retai pasirodo knygos apie žymių politikų žmonas, o dar rečiau, kai tų žmonų profesija ir veikla turi didelę, savarankišką vertę. Todėl patraukė Andriaus Vaišnio knyga keistu pavadinimu „Gražinos Ručytės pianissimo“. Tylus G. Ručytės gyvenimas? Pianistės, kuri scenoje praleido tiek metų? Kuri nuolat buvo matoma šalia garsiausio Lietuvos politiko Vytauto Landsbergio? Tačiau knyga kalba ką kita. Ne pianissimo, ne tyliausiai, o ryškiai ir prasmingai joje atskleistas talentingo ir intelektualaus žmogaus gyvenimas. Knygoje išryškėja keli stambūs motyvai: iš autentiškų G. Ručytės prisiminimų išausti jos dramatiškos ir nepaprastai kūrybingos biografijos faktai; knygos autoriaus bandymai tam gyvenimui surasti politinius kontekstus; jos draugai, šeima; meninė veikla, koncertai, žymių muzikų atsiliepimai apie pianistės meną.

Gražina Ručytė ir Vytautas Landsbergis. Asmeninio archyvo nuotr.
Gražina Ručytė ir Vytautas Landsbergis. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Litvinaitė (Narbutienė) ir Gražina Ručytė Irkutske. O. Narbutaitės asmeninio archyvo nuotr.
Ona Litvinaitė (Narbutienė) ir Gražina Ručytė Irkutske. O. Narbutaitės asmeninio archyvo nuotr.
Gražina Ručytė ir Giedrė Kaukaitė Nacionalinėje filharmonijoje. 1997 m.
Gražina Ručytė ir Giedrė Kaukaitė Nacionalinėje filharmonijoje. 1997 m.
Gražina Ručytė ir Virgilijus Noreika. 2009 m. A. Žižiūno nuotr.
Gražina Ručytė ir Virgilijus Noreika. 2009 m. A. Žižiūno nuotr.
Regina Maciūtė ir Gražina Ručytė. R. Maciūtės asmeninio archyvo nuotr.
Regina Maciūtė ir Gražina Ručytė. R. Maciūtės asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Klova

Į Paliesių vėl sugrįžo Gidonas Kremeris

Išskirtinio metų pabaigos koncerto atgarsiai

Pirmą kartą Gidoną Kremerį išgirdau, kai man dar nebuvo nė dvidešimties. Juodu su Tatjana Grindenko koncertavo Kauno filharmonijoje dar būdami konservatorijos aspirantai. Jau tada jų muzikavimas man paliko didžiulį įspūdį. Vėliau sekiau šio muziko kūrybos kelią, pirkdavau jo įrašus, daug klausiausi jo atliekamos muzikos. Svajojau vėl jį išgirsti gyvai. Ir štai sužinojau, kad gruodžio 15-ąją G. Kremeris grieš Mieczysławo Weinbergo kūrinius Paliesiaus dvare. Po koncerto man netgi pavyko pabendrauti su maestro ir gauti jo autografą.

Gidonas Kremeris. D. Klovienės nuotr.
Gidonas Kremeris. D. Klovienės nuotr.
Madara Pētersone. D. Klovienės nuotr.
Madara Pētersone. D. Klovienės nuotr.
Gidonas Kremeris ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Gidonas Kremeris ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 93  >>> Archyvas