7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Paryžietiški vakarai Vilniuje prasidėjo

Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio preliudas ir atidarymo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Koncentruotas renginys – festivalis – intensyviu koncertų srautu akumuliuoja energiją. Klausytojas patiria pozityvų šoką – tarsi patenka į siūlomą žaidimą. Jei festivalis gerai organizuotas, klausytojas sutinka su siūlomomis sąlygomis, kartu su koncertų lavina neria į įspūdžių fejeriją. Todėl jau septintą kartą organizuotas Vilniaus fortepijono festivalis klausytojų buvo laukiamas. Jo siela, meno vadovė – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė – visomis prasmėmis yra puiki vadybininkė, gebanti tiksliai ir tikslingai dirbti, pastebėti įdomiausius pasaulyje pasirodančius jaunus atlikėjus, prikalbinti ryškias žvaigždes.

Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Čiurlionio kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Loreta Narvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Loreta Narvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Victorien Vanoosten. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, dirigentas Victorienas Vanoostenas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Nostalgiško grožio spektaklis

Giuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera, skirta operos šimtmečiui, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Operos melomanai pagaliau gali švęsti. Ilgai laukta, Lietuvos operos šimtmečiui pastatyta „Traviata“ sugrįžo į operos sceną. Sugrįžo priminti apie meilę, džiaugsmą, auką, griūvančias iliuzijas, gyvastį ir mirtį bei daugelį kitų šiame veikale slypinčių tiesų. Kūrinys talpus, tarsi šimtmečius gludinta liaudies pasaka. Paprasta ir sudėtinga, linksma ir liūdna, komiška ir tragiška, kaip gyvenimas.

Vytautas Juozapaitis (Žoržas Žermonas), Joana Gedmintaitė (Violeta Valeri) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Vytautas Juozapaitis (Žoržas Žermonas), Joana Gedmintaitė (Violeta Valeri) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Violeta Valeri), Merūnas Vitulskis (Alfredas Žermonas) ir choras operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Violeta Valeri), Merūnas Vitulskis (Alfredas Žermonas) ir choras operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė (Violeta Valeri) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė (Violeta Valeri) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas (Žoržas Žermonas) ir Viktorija Miškūnaitė (Violeta Valeri) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas (Žoržas Žermonas) ir Viktorija Miškūnaitė (Violeta Valeri) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė (Violeta Valeri), Merūnas Vitulskis (Alfredas Žermonas) ir choras operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Joana Gedmintaitė (Violeta Valeri), Merūnas Vitulskis (Alfredas Žermonas) ir choras operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Aleksandra Pister

Viduramžių muzikos žinovas Dominique’as Vellard’as: „Muzika yra mistinė patirtis“

Ar kada nors anksčiau žmonės domėjosi tokia sena muzika, kokia domisi dabar? Galima įsivaizduoti Viduramžių kompozitorių, studijuojantį mokytojų kūrybą, kad šio bei to išmoktų. Kūrinius, sukurtus prieš vieną, du, gal tris dešimtmečius. O XX a. atsitiko kai kas nepaprasta. Į muzikų (atlikėjų, kompozitorių ir muzikologų) domėjimosi lauką pateko kūriniai, skambėję prieš kelis ir net keliolika amžių. Pakilo ir iki šiol tik auga senosios muzikos atradimo banga, kurios viena stipriausių srovių yra šio pokalbio herojus – prancūzų dainininkas ir kompozitorius Dominique’as Vellard’as. Jo vadovaujamas senosios muzikos ansamblis „Gilles Binchois“ įrašė pusšimtį muzikos albumų, o 2017 metais už nuopelnus senajai muzikai jam buvo suteiktas Prancūzijos Respublikos Garbės legiono riterio vardas.      

Ansamblis „Gilles Binchois“
Ansamblis „Gilles Binchois“
Dominique’o Vellard’o meistriškumo kursai
Dominique’o Vellard’o meistriškumo kursai
Dominique’o Vellard’o meistriškumo kursai
Dominique’o Vellard’o meistriškumo kursai
Dominique Vellard
Dominique Vellard
Aldona Eleonora Radvilaitė

Įtraukianti muzikinė dėlionė

VIII tarptautinio M.K. Čiurlionio muzikos festivalio apžvalga

Dvi savaites skambėjo ir lapkričio 17 d. Valdovų rūmų salėje pakiliai baigėsi VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertai. Pasak festivalio sumanytojos, meno vadovės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės, pianistės Aleksandros Žvirblytės, šie koncertai buvo atkelti iš praėjusių metų ir skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo145 metų jubiliejui, deja, dėl pandemijos neįvykę, kaip ir visi kiti renginiai. Šiemet numatyti koncertai įvyko pagal planą, išskyrus vieną, kai negalėjo atvykti Vytautas Sondeckis (violončelė) ir Paulius Anderssonas (fortepijonas).

Paolo Giacometti ir styginių kvartetas „Mettis“. Organizatorių nuotr.
Paolo Giacometti ir styginių kvartetas „Mettis“. Organizatorių nuotr.
Jan Krzysztof Broja. Organizatorių nuotr.
Jan Krzysztof Broja. Organizatorių nuotr.
Kristijonas Megelinskas. J. Šopos nuotr.
Kristijonas Megelinskas. J. Šopos nuotr.
Vaidas Vyšniauskas, Vilija Kuprevičiene, Aleksandra Žvirblytė ir choras „Sonoros“. Organizatorių nuotr.
Vaidas Vyšniauskas, Vilija Kuprevičiene, Aleksandra Žvirblytė ir choras „Sonoros“. Organizatorių nuotr.
„Čiurlionis REX“ akimirka. Organizatorių nuotr.
„Čiurlionis REX“ akimirka. Organizatorių nuotr.
„Čiurlionis REX“ akimirka. Organizatorių nuotr.
„Čiurlionis REX“ akimirka. Organizatorių nuotr.
„Čiurlionis REX“ akimirka. Organizatorių nuotr.
„Čiurlionis REX“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Laiminga muzikoje

In memoriam Kornelijai Kalinauskaitei (1925 05 11–2021 11 14)

Su Amžinybėn išėjusia iškilia muzike Kornelija Kalinauskaite atsisveikinti susirinkę muzikai turėjo laiko apmąstymui. Tarsi tik jiems menininkė ir buvo svarbi, artima. O gal kaip tik jie visi lyg viena brolija įprasmino sunkaus laiko – pokario aukštosios muzikos kultūros gyvavimo visuomenėje dvasią... Susirinko artimiausieji, kuriems gyvenime brangi muzika.

Kornelija Kalinauskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas po konkurso Lježe sutiktas namuose. Autorės archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas po konkurso Lježe sutiktas namuose. Autorės archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas. Iš kairės: Jurgis Fledžinskas, Kornelija Kalinauskaitė, Eugenijus Paulauskas, Michailas Šenderovas po koncerto Maskvoje, 1949 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos kvartetas. Iš kairės: Jurgis Fledžinskas, Kornelija Kalinauskaitė, Eugenijus Paulauskas, Michailas Šenderovas po koncerto Maskvoje, 1949 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Kornelija Kalinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elvina Baužaitė

Muzika padeda neprarasti gyvenimo džiaugsmo

Pokalbis su Nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu Algimantu Pesecku

Smuikininko Algimanto Pesecko muzikinė veikla tęsiasi pusę amžiaus, ištisa epocha jį sieja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, jis griežė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre, kurį laiką gyvavusiame teatro kameriniame orkestre, koncertavo su paties įkurtu kvartetu „Musica Camerata“, taip pat įvairiais ansambliais, atlikdamas įvairiausių partitūrų skambesį. Jubiliejaus proga kalbamės su ilgamečiu Nacionalinio simfoninio orkestro pirmuoju smuiku.

Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Algimantas Peseckas. Asmeninio archyvo nuotr.
Algimantas Peseckas. Asmeninio archyvo nuotr.
Algimanto Pesecko jubiliejui skirto koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Algimanto Pesecko jubiliejui skirto koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vilija ir Algimantas Peseckai. Asmeninio archyvo nuotr.
Vilija ir Algimantas Peseckai. Asmeninio archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Tenorų Everestas ir Afrikos karštis Klaipėdoje

Įspūdžiai po Gaetano Donizetti operos „Pulko duktė“ premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Pastaraisiais metais Klaipėdos kultūrinis gyvenimas išgyvena renesansą, o prie to ypač prisideda Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT). Prie jo vairo stojus Laimai Vilimienei, atsinaujinusiam kolektyvui atsirado vilčių, jėgų ir noro dirbti, įrodyti, jog Klaipėda nėra provincija. Visų pirma, Klaipėda yra uostamiestis, didmiestis prie jūros, tad tuo buvo pasinaudota ir organizuojant Klaipėdos festivalį, kuris sėkmingai debiutavo šią vasarą. Pastaraisiais metais kolektyvas gyvena ir naujų namų laukimo nuotaikomis (baigiamas statyti teatro pastatas), ir solidžiomis premjeromis.

Lina Dambrauskaitė (Mari). M. Aleksos nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Mari). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas (Sulpicijus), Lina Dambrauskaitė (Mari) ir Tomas Pavilionis (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas (Sulpicijus), Lina Dambrauskaitė (Mari) ir Tomas Pavilionis (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Mari) ir Mindaugas Jankauskas (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Rita Petrauskaitė (Mari) ir Mindaugas Jankauskas (Tonijas). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Pulko duktė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Pulko duktė“. M. Aleksos nuotr.
Cristopher Cooley, Kristina Gudelytė (Šokių mokytoja) ir R.Petrauskaitė(Mari). M.Aleksos nuotr.
Cristopher Cooley, Kristina Gudelytė (Šokių mokytoja) ir R.Petrauskaitė(Mari). M.Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Markizė de Berkenfyld) ir Vytautas Bytautas (Hortenzijus). M. Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Markizė de Berkenfyld) ir Vytautas Bytautas (Hortenzijus). M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas, Lina Dambrauskaitė, Loreta Ramelienė ir Tomas Pavilionis. M. Aleksos nuotr.
Liudas Mikalauskas, Lina Dambrauskaitė, Loreta Ramelienė ir Tomas Pavilionis. M. Aleksos nuotr.
Loreta Ramelienė, Modestas Narmontas, Lina Dambrauskaitė, Christopher Joel Cooley. M. Aleksos nuotr.
Loreta Ramelienė, Modestas Narmontas, Lina Dambrauskaitė, Christopher Joel Cooley. M. Aleksos nuotr.
Donatas Katkus

In memoriam Romanui Armonui

(1939 11 18–2021 09 29)

Šį rudenį, rugsėjo 29-ąją, mirė vienas įtakingiausių dabarties violončelės pedagogų Romanas Armonas. Pasitraukė ištisa muzikinės pedagogikos epocha. Netikėtai, nes iki paskutinės dienos R. Armonas dirbo su savo mokiniais. Sąžiningiausiai, kaip daug dešimtmečių iki tol. Žmogus, kuriam mokiniai buvo svarbiausias gyvenimo objektas ir tikslas.

Romanas Armonas
Romanas Armonas
Faustina Dedūraitė

Kas triumfavo – solo ar tutti?

Festivalio „Gaida“ paskutinių koncertų (lapkričio 6 ir 7 dienos) apžvalga

„Gaidos“ maratonas, kurį sudarė 17 renginių, išsidėstė kaip trijų dalių muzikinė forma: prasidėjo solisto ir choro (orkestro) akistata (spalio 20 d. bei 23 d. koncertai), po to nusitęsė įvairių ansamblių virtinė (nuo „Twenty fingers duo“, „Synaesthesis“ iki „Nadar“), o pabaigoje grįžo tarsi dviguba repriza ‒ Lietuvos nacionalinis ir Valstybinis simfoniniai orkestrai bei du solistai pianistai ‒ Lukas Geniušas ir Andrius Žlabys.

Andrius Žlabys, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Andrius Žlabys, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Kristina Žaldokaitė, Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Kristina Žaldokaitė, Modestas Pitrenas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Lauryna Lopaitė

„Baroko muzika mane pasirinko pati“

Pokalbis su dainininku Nerijumi Masevičiumi

Interaktyvus baroko spektaklis „Basso Ostinato“ (pagal įvairių baroko autorių muziką), režisuotas įvairiapusiško menininko Adriano Schvarzsteino, lapkričio 19–22 dienomis sugrįžta su jau gerai pažįstamais atlikėjais bei naujais veidais iš užsienio. Šį kartą kalbiname šio muzikinio projekto „mafijos vadą“ – bosą-baritoną Nerijų Masevičių, be kurio baroko muzikiniai veikalai neįsivaizduojami. Nuoširdų pokalbį pradedame nuo pirmųjų solisto žingsnių, nusikeldami į jo gimtąjį miestą Kauną.

Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Nerijus Masevičius (Upė Algido) A. Stradellos operoje. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Upė Algido) A. Stradellos operoje. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius spektaklyje „Basso Ostinato“. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius spektaklyje „Basso Ostinato“. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Nerijus Masevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 121  >>> Archyvas