Muzika

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje

Ketvirtadienio, spalio 10-osios, vakarą visam pasauliui laukiant, kam atiteks Nobelio taikos premija ir viena potencialiausių kandidačių laikant šešiolikmetę švedų klimato aktyvistę Gretą Thunberg, Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjo Eduardo Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ trims solistams, vaikų chorui, dviem fortepijonams, kontrabosui ir mušamųjų grupei. Nors kitą dieną paaiškėjo, kad Greta premijos negavo, simboliškesnio konteksto šiam kūriniui nė nesugalvotum.

Giedrė Kaukaitė

Mintys apsilankius senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ ir kitur

Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, įkurtas muzikologės Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, nuo 2003 m. vadovaujamas senosios muzikos propaguotojo ir atlikėjo Dariaus Stabinsko, šiemet Vilniuje vyko 29-ą kartą. Intriguojanti šių metų šventės tema – moters portretas viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje. Valdovų rūmų menėje susitikome su graikų mitų heroje Andromeda, italų baroko laikų gudruole Vespeta bei legendine Renesanso epochos asmenybe Lukrecija Bordžija. Kitose Vilniaus istorinėse erdvėse vykę koncertai supažindino su dar keturiomis garsiomis moterimis: viduramžių Vokietijos mistike Hildegarda von Bingen, Italijos viduramžių vienuole šv. Klara Asyžiete, ankstyvojo baroko kompozitorės Chiaros Margaritos Cozzolani ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV laikų klavesinininkės virtuozės Élisabeth Jacquet de la Guerre kūryba. Įvairialypį moters paveikslą netikėtai papildė ir festivalio išvakarėse atlikta Lietuvos operos gimtadieniui skirta Alessandro Stradellos opera-serenata „Kirkė“.

Elvina Baužaitė

Pokalbis su operos soliste Viktorija Miškūnaite

Viktorija Miškūnaitė, 2012 m. debiutavusi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rozalindos vaidmeniu naujai pastatytoje Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, buvo pavadinta „naujuoju operos balsu“. Nuo 2015 m. rudens ji yra šio teatro solistė, pelniusi kone visus svarbiausius įvertinimus: du „Auksinius scenos kryžius“ (2016 m. už Manon vaidmenį Jules’io Massenet operoje „Manon“ ir 2018 m. už Džuljetos vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“) bei 2017-ųjų Metų operos solistės titulą.

Beata Leščinska

Tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ pradžios koncertas

Turbūt šį klausimą vertėtų užduoti kiekvienam, kuris šiemet perka bilietus į tarptautinį aktualiosios muzikos festivalį „Gaida“. 29-aisiais gyvavimo metais šis, kaip žinome, didžiausias Baltijos kraštuose šiuolaikinės muzikos forumas tiek pakeitė savo pavidalą, lyginant su ankstesnių metų ir ypač pirmaisiais festivaliais, kad tarp publikos jau retai besutiksi „bendruomenės“ – kadaise festivalį pagimdžiusios Lietuvos kompozitorių sąjungos ir jai prijaučiančios aplinkos narių.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Pianisto Jeano-Marco Luisados rečitalio įspūdžiai

Kam teko patirti palaimą lankytis harmoningai išpuoselėtame Paliesiaus dvare ir tylioje, miško apgaubtoje, tik paukščių čiulbesio trikdomoje puikios akustikos „Pasagos“ koncertų salėje, būtinai seka čia rengiamų koncertų tvarkaraščius ir vėl čia traukia net iš nutolusių nuo Paliesiaus (Mielagėnų seniūnijos Ignalinos rajone) miestų, o kartais ir užsienio.

Živilė Ramoškaitė

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sezoną pradėjo Michaelo Tippetto oratorijos premjera Lietuvoje

Nors viešumoje vis dar pasigirsta kalbų apie pasenusią ir nusibodusią klasiką, jas kaskart paneigia pilnutėlės salės suinteresuotos publikos. Štai ir šįsyk į Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 31-ojo sezono pradžios koncertą susirinko gausus inteligentiškos publikos būrys. Pasiilgusiems muzikos žmonėms buvo pristatytas Lietuvoje negirdėtas veikalas, kurio ir autorius pas mus tebėra menkai žinomas.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

1940 04 05 – 2019 10 03

Pasaulį Gražina Apanavičiūtė išvydo Kybartuose, 1940 m. balandžio 5 dieną. Dainavimo meno gražaus stoto balsinga mergina mokėsi tuometėje Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Salomėjos Vaidžiūnaitės ir Aleksandros Staškevičiūtės klasėse.

Lietuvos operos ir baleto teatre dainuoti pradėjo dar nebaigusi studijų, 1968-aisiais. Jau repetavo Richardo Wagnerio „Lohengrine“. Vienas po kito ėjo ir kiti vaidmenys: Mikaela Georges’o Bizet „Karmen“, Margarita Charles’io Gounod „Fauste“, Grafienė Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybose“. Operos ir koncertinėje scenoje brendo balsas, artistinė natūra.

Rita Nomicaitė

Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo sezono pradžios koncertas

Nacionalinė filharmonija ir jos gerbėjai 79-ąjį sezoną pradėjo gyvendami laukimo nuotaikomis. Vienas nerimo aspektas – koncertų „namai“. Kad ir kokia svarbi bei puošni būtų LDK Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė, turinti pulką savo publikos, akustinės jos savybės kankinamai kelia garsams pritaikytos erdvės ilgesį, juoba intensyvesnį artėjant sugrįžtuvėms į atnaujintą filharmonijos salę.

Gaja Klišytė

Pokalbis su Carol Robinson prieš tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“ Marijampolėje

Prieš keliolika metų Vilniuje, Muzikinio veiksmo festivalyje ir „Gaidoje“, viešėjusi garsi muzikė Carol Robinson sugrįžta į Lietuvos sceną. Prancūzijoje gyvenanti amerikietė, šiuolaikinės muzikos atlikėja ir kompozitorė C. Robinson pakviesta į jau penktą kartą Marijampolėje rengiamą tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama įvairioms medinių pučiamųjų instrumentų tembrinėms ir stilistinėms galimybėms. C. Robinson groja prestižinėse pasaulio koncertų salėse, dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose („Wien Modern“, „Ars Musica“, „RomaEuropa“, „Archipel“ ir kt.), bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, vaizdo menininkais, choreografais, teatralais, fotografais. Giacinto Scelsi, Mortonas Feldmanas, Luigi Nono, Éliane Radigue, Phillas Niblockas ir kt. – tai tik keletas žymiausių XX a. eksperimentinės muzikos kūrėjų vardų, kurių muzikos plokštelės, įrašytos C. Robinson, sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Elvina Baužaitė

Pokalbis su violončelininku, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovu Mindaugu Bačkumi

Violončelininkas Mindaugas Bačkus – itin plataus diapazono muzikas, savuoju instrumentu unikaliai įprasminantis senosios ir šiuolaikinės muzikos kūrinius. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, pedagogas koncertuoja solo, bendradarbiauja su įvairiais orkestrais, ansambliais, sambūriais, festivaliais.