Muzika

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Septintojo Vilniaus fortepijono festivalio preliudas ir atidarymo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Koncentruotas renginys – festivalis – intensyviu koncertų srautu akumuliuoja energiją. Klausytojas patiria pozityvų šoką – tarsi patenka į siūlomą žaidimą. Jei festivalis gerai organizuotas, klausytojas sutinka su siūlomomis sąlygomis, kartu su koncertų lavina neria į įspūdžių fejeriją. Todėl jau septintą kartą organizuotas Vilniaus fortepijono festivalis klausytojų buvo laukiamas. Jo siela, meno vadovė – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Mūza Rubackytė – visomis prasmėmis yra puiki vadybininkė, gebanti tiksliai ir tikslingai dirbti, pastebėti įdomiausius pasaulyje pasirodančius jaunus atlikėjus, prikalbinti ryškias žvaigždes.

Živilė Ramoškaitė

Giuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera, skirta operos šimtmečiui, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Operos melomanai pagaliau gali švęsti. Ilgai laukta, Lietuvos operos šimtmečiui pastatyta „Traviata“ sugrįžo į operos sceną. Sugrįžo priminti apie meilę, džiaugsmą, auką, griūvančias iliuzijas, gyvastį ir mirtį bei daugelį kitų šiame veikale slypinčių tiesų. Kūrinys talpus, tarsi šimtmečius gludinta liaudies pasaka. Paprasta ir sudėtinga, linksma ir liūdna, komiška ir tragiška, kaip gyvenimas.

Aleksandra Pister

Ar kada nors anksčiau žmonės domėjosi tokia sena muzika, kokia domisi dabar? Galima įsivaizduoti Viduramžių kompozitorių, studijuojantį mokytojų kūrybą, kad šio bei to išmoktų. Kūrinius, sukurtus prieš vieną, du, gal tris dešimtmečius. O XX a. atsitiko kai kas nepaprasta. Į muzikų (atlikėjų, kompozitorių ir muzikologų) domėjimosi lauką pateko kūriniai, skambėję prieš kelis ir net keliolika amžių. Pakilo ir iki šiol tik auga senosios muzikos atradimo banga, kurios viena stipriausių srovių yra šio pokalbio herojus – prancūzų dainininkas ir kompozitorius Dominique’as Vellard’as. Jo vadovaujamas senosios muzikos ansamblis „Gilles Binchois“ įrašė pusšimtį muzikos albumų, o 2017 metais už nuopelnus senajai muzikai jam buvo suteiktas Prancūzijos Respublikos Garbės legiono riterio vardas.      

Aldona Eleonora Radvilaitė

VIII tarptautinio M.K. Čiurlionio muzikos festivalio apžvalga

Dvi savaites skambėjo ir lapkričio 17 d. Valdovų rūmų salėje pakiliai baigėsi VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertai. Pasak festivalio sumanytojos, meno vadovės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės, pianistės Aleksandros Žvirblytės, šie koncertai buvo atkelti iš praėjusių metų ir skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo145 metų jubiliejui, deja, dėl pandemijos neįvykę, kaip ir visi kiti renginiai. Šiemet numatyti koncertai įvyko pagal planą, išskyrus vieną, kai negalėjo atvykti Vytautas Sondeckis (violončelė) ir Paulius Anderssonas (fortepijonas).

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Kornelijai Kalinauskaitei (1925 05 11–2021 11 14)

Su Amžinybėn išėjusia iškilia muzike Kornelija Kalinauskaite atsisveikinti susirinkę muzikai turėjo laiko apmąstymui. Tarsi tik jiems menininkė ir buvo svarbi, artima. O gal kaip tik jie visi lyg viena brolija įprasmino sunkaus laiko – pokario aukštosios muzikos kultūros gyvavimo visuomenėje dvasią... Susirinko artimiausieji, kuriems gyvenime brangi muzika.

Elvina Baužaitė

Pokalbis su Nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu Algimantu Pesecku

Smuikininko Algimanto Pesecko muzikinė veikla tęsiasi pusę amžiaus, ištisa epocha jį sieja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, jis griežė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre, kurį laiką gyvavusiame teatro kameriniame orkestre, koncertavo su paties įkurtu kvartetu „Musica Camerata“, taip pat įvairiais ansambliais, atlikdamas įvairiausių partitūrų skambesį. Jubiliejaus proga kalbamės su ilgamečiu Nacionalinio simfoninio orkestro pirmuoju smuiku.

Kristupas Antanaitis

Įspūdžiai po Gaetano Donizetti operos „Pulko duktė“ premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Pastaraisiais metais Klaipėdos kultūrinis gyvenimas išgyvena renesansą, o prie to ypač prisideda Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT). Prie jo vairo stojus Laimai Vilimienei, atsinaujinusiam kolektyvui atsirado vilčių, jėgų ir noro dirbti, įrodyti, jog Klaipėda nėra provincija. Visų pirma, Klaipėda yra uostamiestis, didmiestis prie jūros, tad tuo buvo pasinaudota ir organizuojant Klaipėdos festivalį, kuris sėkmingai debiutavo šią vasarą. Pastaraisiais metais kolektyvas gyvena ir naujų namų laukimo nuotaikomis (baigiamas statyti teatro pastatas), ir solidžiomis premjeromis.

Donatas Katkus

(1939 11 18–2021 09 29)

Šį rudenį, rugsėjo 29-ąją, mirė vienas įtakingiausių dabarties violončelės pedagogų Romanas Armonas. Pasitraukė ištisa muzikinės pedagogikos epocha. Netikėtai, nes iki paskutinės dienos R. Armonas dirbo su savo mokiniais. Sąžiningiausiai, kaip daug dešimtmečių iki tol. Žmogus, kuriam mokiniai buvo svarbiausias gyvenimo objektas ir tikslas.

Faustina Dedūraitė

Festivalio „Gaida“ paskutinių koncertų (lapkričio 6 ir 7 dienos) apžvalga

„Gaidos“ maratonas, kurį sudarė 17 renginių, išsidėstė kaip trijų dalių muzikinė forma: prasidėjo solisto ir choro (orkestro) akistata (spalio 20 d. bei 23 d. koncertai), po to nusitęsė įvairių ansamblių virtinė (nuo „Twenty fingers duo“, „Synaesthesis“ iki „Nadar“), o pabaigoje grįžo tarsi dviguba repriza ‒ Lietuvos nacionalinis ir Valstybinis simfoniniai orkestrai bei du solistai pianistai ‒ Lukas Geniušas ir Andrius Žlabys.

Lauryna Lopaitė

Pokalbis su dainininku Nerijumi Masevičiumi

Interaktyvus baroko spektaklis „Basso Ostinato“ (pagal įvairių baroko autorių muziką), režisuotas įvairiapusiško menininko Adriano Schvarzsteino, lapkričio 19–22 dienomis sugrįžta su jau gerai pažįstamais atlikėjais bei naujais veidais iš užsienio. Šį kartą kalbiname šio muzikinio projekto „mafijos vadą“ – bosą-baritoną Nerijų Masevičių, be kurio baroko muzikiniai veikalai neįsivaizduojami. Nuoširdų pokalbį pradedame nuo pirmųjų solisto žingsnių, nusikeldami į jo gimtąjį miestą Kauną.