7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Lukrecija Stonkutė

Obojininkas su ypatingu energijos užtaisu

LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju profesoriumi dr. Robertu Beinariu

Obojus – sudėtingiausias instrumentas, įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą, – taip pokalbį pradėjo žinomas obojininkas prof. dr. Robertas Beinaris. Jis – vietoje nenustygstantis atlikėjas, grojęs solo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais; bene dešimties festivalių, konkursų, čempionatų įkūrėjas, kamerinio ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas; pedagogas, skaičiuojantis jau 25-erius kūrybinės veiklos metus, parengęs kelias dešimtis obojininkų. Kaip tiek daug muzikos, veiklumo ir užsispyrimo telpa viename žmoguje, ir mėginsime išsiaiškinti.

Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Marius Jokubaitis

Suskambėjęs optinis menas

Ciklo „Muzika Vilniui“ koncertuose pristatytas italų kompozitorius Ivanas Fedele

Gegužę buvo tęsiamas festivalio „Muzika erdvėje“ projektas „Muzika Vilniui“. Intrigavo trečiojo kviestinio kompozitoriaus Ivano Fedele sumanymas sukurti muziką, įkvėptą minimalizmo ir optinės dailės atstovo Kazio Varnelio kūrybos. Gegužės 25–27 d. Varnelio namuose-muziejuje ir Vilniaus rotušėje įvyko italų kompozitoriaus pasaulinė premjera „Varnelis Variations“ fortepijonui ir elektronikai, skambėjo „X-Tension 3“ (2019), „Immagini da Escher (2005), „Nachtmusik“ fortepijonui (2008) ir „Maja“ (1999) – muzika perpasakota Giuliano Corti poema apie mitologinę nimfą sopranui ir instrumentiniam ansambliui.

Indrė Baikštytė ir Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė ir Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas ir Ivanas Fedele. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas ir Ivanas Fedele. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Kazio Varnelio namai muziejus. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Kazio Varnelio namai muziejus. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Skirmantė Valiulytė

In memoriam Zitai Kelmickaitei

(1951 10 19 – 2023 05 27)

Sniegingą praėjusio gruodžio dieną namie tyliai darbuojantis prie kompiuterio suskambo telefonas, kitapus sugriaudėjo Zitos Kelmickaitės balsas: „Vaikeli, tu viską žinai, tik tu gali pagelbėti – su vyrais važiuojam filmavimų į Naująją Vilnią, reikia papietauti, ar yra kokia įstaiga, kad greitai ir padoriai?“ „Žaibo“ picerija – daug negalvodama rekomenduoju. „Tinka!“ – atšauna, o po kurio laiko jau skambina padėkoti iš picerijos. Greit įsispiriu į batus ir maunu bent trumpam pasimatyti, juk ne kasdien pati Zita su LRT komanda Naujojoje Vilnioje! Žaibais apsikabinam, apsikeičiam naujienomis, išpyškina, ką nufilmavusi ir dar filmuos, ko tikėtis laidoje „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ pirmąjį 2023-iųjų rytą. Įteikiu jai dovanėlę, nes juk šv. Kalėdos, ir išsiskiriam.

Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso / LKS nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso / LKS nuotr.
Viltė Bagdžiūtė

Daugiasluoksnė elektroninė jaunųjų autorių kūryba

II moksleivių elektroninės muzikos kūrinių festivalis „e.manonata“

Viešoji įstaiga „Mano nata“, 14-tus metus organizuojanti nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, šiemet antrą kartą surengusi moksleivių elektroninės muzikos kūrybines dirbtuves „e.manonata“, moksleivius ketvirtą kartą pakvietė dalyvauti muzikos kūrinių recenzijų konkurse.

Festivalio „e.manonata“ dalyviai ir komisija. T. Tereko nuotr.
Festivalio „e.manonata“ dalyviai ir komisija. T. Tereko nuotr.
Festivalio „e.manonata“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
Festivalio „e.manonata“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
„e.manonata“. T. Tereko nuotr.
„e.manonata“. T. Tereko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Hado zona Niujorke

Pokalbis su kompozitore Žibuokle Martinaityte

Gegužės 6 d. prestižiniame Niujorko šiuolaikinės muzikos festivalyje „Long Play“ nuskambėjo kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Hado zona“, kurį atliko lietuvių ansamblis „Synaesthesis“. Apie kūrinio skambesį, festivalio įspūdžius ir svarbias muzikines draugystes kalbamės su Niujorke gyvenančia kompozitore, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendijos laureate Žibuokle Martinaityte.

Žibuoklė Martinaitytė su „Synaesthesis“, Michaelu Gordonu ir Julia Wolfe. Asmeninio archyvo nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė su „Synaesthesis“, Michaelu Gordonu ir Julia Wolfe. Asmeninio archyvo nuotr.
„Hado zona“ viršelis
„Hado zona“ viršelis
Koncerto akimirka. Ansamblis „Synaesthesis“. Asmeninio archyvo nuotr.
Koncerto akimirka. Ansamblis „Synaesthesis“. Asmeninio archyvo nuotr.
Michaelas Gordonas, Julia Wolfe, kultūros atašė Gražina Michnevičiūtė, Žibuoklė Martinaitytė, Jungtinių Tautų ambasadorius Rytis Paulauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Michaelas Gordonas, Julia Wolfe, kultūros atašė Gražina Michnevičiūtė, Žibuoklė Martinaitytė, Jungtinių Tautų ambasadorius Rytis Paulauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Viktoro Paukštelio garsų tapyba

Įspūdžiai iš pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Šiuo metu Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyksta paroda „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba. 2020–2023“, o gegužės 21 dieną „Organum“ koncertų salėje surengtas pianisto rečitalis atspindėjo kitą polichromiškai pulsuojančios menininko raiškos pusę. Specialiai sąsajų tarp muzikos ir dailės neieškojau, sinestezijos koncepcijos netaikiau, bet tai ir nebūtina, nes pats Viktoro Paukštelio skambinimo metodas primena prancūzišką mokyklą ar bent jau vieną jos aspektų – grojimą „klavišo dugnu“, arba, kaip sakydavo Alfredas Cortot, „spausti klavišą reikia taip, lyg traiškytum uogą“. Toks metodas padeda ne tik pasiekti ypatingą legato, bet ir garsui sklisti kitaip, lyg išraunant jį iš instrumento gelmių ir leidžiant stipriai vibruoti obertonams. Tatai savaime plečia garsinę paletę.

Viktoras Paukštelis. D. Tamošaitytės nuotr.
Viktoras Paukštelis. D. Tamošaitytės nuotr.
Beata Baublinskienė

Už mūsų ir jūsų muziką

Stanisławo Moniuszko „Halka“ Nacionalinėje filharmonijoje

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko Stanisławo Moniuszko operos „Halka“ koncertinis atlikimas. Vilnietiškąją, 1848 m. sukurtą dviejų veiksmų operos versiją atliko svečiai iš Krokuvos – „Capella Cracoviensis“ kamerinis choras ir orkestras bei solistai; meno vadovas ir dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. Šis atlikimas buvo kultūros mainų tarp Krokuvos ir Vilniaus miestų renginys Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus proga. Gražiai sutapo, kad šiais metais minime ir 175-ąsias „Halkos“ sukūrimo metines, o koncerto data artima kompozitoriaus gimimo dienai – jis gimė 1819 m. gegužės 5-ąją.

Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Przemysławas Borys, Mariola Siepak, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas ir „Capella Cracoviensis“. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Przemysławas Borys, Mariola Siepak, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas ir „Capella Cracoviensis“. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Mariola Siepak, Przemysławas Borys, Przemysławas Józefas Bałka. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Mariola Siepak, Przemysławas Borys, Przemysławas Józefas Bałka. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Sebastianas Szumskis, Michalina Bienkiewicz, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Sebastianas Szumskis, Michalina Bienkiewicz, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nenugalima klasika

Lietuvos kamerinio orkestro sezono pabaigos koncertas

Lietuvos kamerinis orkestras – kaip „prigimtinis“ klasikinės muzikos atlikėjas – savo sezono pabaigos akcentu gegužės 12 d. pasirinko būtent klasikus: Wolfgangą Amadeus Mozartą, Ludwigą van Beethoveną ir baroko genijų Johanną Sebastianą Bachą. Vakaro programai dirigavo jaunasis maestro Martynas Stakionis, turintis nemenkos patirties dirbant ne tik su Lietuvos, bet ir su Vienos, Hamburgo, Insulos orkestrais.

Dirigentas Martyas Stakionis, pirmas smuikas Irma Bakševičienė. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Martyas Stakionis, pirmas smuikas Irma Bakševičienė. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Bubnelis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Bubnelis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Leiskime sau būti čia ir dabar

Pokalbis su džiazo pianistu ir kompozitoriumi Tordu Gustavsenu po koncerto Paliesiaus dvare

Ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinoma Paliesiaus dvaro „Pasagos“ koncertų salė pasižymi ypatinga istorija ir unikalia akustika. Į ramybe alsuojantį Paliesių koncertuoti ir daryti muzikos įrašų nuolat atvyksta pasaulinio garso atlikėjai. Gegužės 6-ąją ši unikali erdvė buvo pilna melomanų, susirinkusių vėl išgirsti čia ne kartą koncertavusio norvegų džiazo pianisto Tordo Gustavseno Trio. Koncerte pristatytas naujausias jų albumas „Opening“ (2022), kurį prodiusavo ECM.

Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Jarle Vespestad. S. Martinonio nuotr.
Jarle Vespestad. S. Martinonio nuotr.
Steinar Raknes. S. Martinonio nuotr.
Steinar Raknes. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Marijus Šidlauskas

Amžinojo rojaus ilgesys

Giedrės Kaukaitės knygos „Mano Eldoradas“ sutiktuvės Palangoje ir Klaipėdoje

Užgesus rampos šviesoms pasibaigia ir artisto gyvojo švytėjimo laikas, o tai ne vienam scenos žmogui tampa ne tik profesinės karjeros, bet ir kūrybinės energijos užsklanda. Neretai – netgi egzistencinės prasmės praradimo drama. Tačiau kartais menininko asmenybė nepaklūsta biografiniam laikrodžiui, ima ir sušvinta dar neatskleista kūrybine briauna, ir tada kūrėjas vėl atgyja, sužadindamas mūsų atmintį ir smalsumą. Tuomet anas ir šis laikas, praeitis ir ateitis tarsi susilieja į vieną nenutrūkstamą tėkmę, į amžiną esamąjį laiką, kuris juk ir reiškia tikrąją kūrybos bei kultūros gyvastį, ją lemia ir saugo.

Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Vytautas Rumšas, Marijus Šidlauskas, Giedrė Kaukaitė, Petras Vyšniauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Vytautas Rumšas, Marijus Šidlauskas, Giedrė Kaukaitė, Petras Vyšniauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 144  >>> Archyvas