7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Rasa Murauskaitė

Mėlynas gaublys – ateities užuomina?

Įspūdžiai iš Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje

Ketvirtadienio, spalio 10-osios, vakarą visam pasauliui laukiant, kam atiteks Nobelio taikos premija ir viena potencialiausių kandidačių laikant šešiolikmetę švedų klimato aktyvistę Gretą Thunberg, Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjo Eduardo Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ trims solistams, vaikų chorui, dviem fortepijonams, kontrabosui ir mušamųjų grupei. Nors kitą dieną paaiškėjo, kad Greta premijos negavo, simboliškesnio konteksto šiam kūriniui nė nesugalvotum.

David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
Klaipėdos Balsio menų gimnazijos choras ir vadovė. Zita Kariniauskienė. A. Rakausko nuotr.
Klaipėdos Balsio menų gimnazijos choras ir vadovė. Zita Kariniauskienė. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikejai. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikejai. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikimo akimirka. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikimo akimirka. A. Rakausko nuotr.
Pirmasis oratorijos dirigentas Juozas Domarkas su žmona. A. Rakausko nuotr.
Pirmasis oratorijos dirigentas Juozas Domarkas su žmona. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Netolygi rugsėjo kronika. Sąšaukos

Mintys apsilankius senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ ir kitur

Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, įkurtas muzikologės Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, nuo 2003 m. vadovaujamas senosios muzikos propaguotojo ir atlikėjo Dariaus Stabinsko, šiemet Vilniuje vyko 29-ą kartą. Intriguojanti šių metų šventės tema – moters portretas viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje. Valdovų rūmų menėje susitikome su graikų mitų heroje Andromeda, italų baroko laikų gudruole Vespeta bei legendine Renesanso epochos asmenybe Lukrecija Bordžija. Kitose Vilniaus istorinėse erdvėse vykę koncertai supažindino su dar keturiomis garsiomis moterimis: viduramžių Vokietijos mistike Hildegarda von Bingen, Italijos viduramžių vienuole šv. Klara Asyžiete, ankstyvojo baroko kompozitorės Chiaros Margaritos Cozzolani ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV laikų klavesinininkės virtuozės Élisabeth Jacquet de la Guerre kūryba. Įvairialypį moters paveikslą netikėtai papildė ir festivalio išvakarėse atlikta Lietuvos operos gimtadieniui skirta Alessandro Stradellos opera-serenata „Kirkė“.

Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. V. Abramausko nuotr.
Operos „Pimpinonė“ atlikėjai Karstenas Krügeris ir Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Operos „Pimpinonė“ atlikėjai Karstenas Krügeris ir Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Vakarinės liturginės valandos akimirka. V. Abramausko nuotr.
Vakarinės liturginės valandos akimirka. V. Abramausko nuotr.
Elvina Baužaitė

Spinduliuojanti vaidmenų žiežirbomis

Pokalbis su operos soliste Viktorija Miškūnaite

Viktorija Miškūnaitė, 2012 m. debiutavusi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Rozalindos vaidmeniu naujai pastatytoje Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, buvo pavadinta „naujuoju operos balsu“. Nuo 2015 m. rudens ji yra šio teatro solistė, pelniusi kone visus svarbiausius įvertinimus: du „Auksinius scenos kryžius“ (2016 m. už Manon vaidmenį Jules’io Massenet operoje „Manon“ ir 2018 m. už Džuljetos vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“) bei 2017-ųjų Metų operos solistės titulą.

Viktorija Miškūnaitė (Didonė) operoje „Apleistoji Didonė“. R. Larl nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Didonė) operoje „Apleistoji Didonė“. R. Larl nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Manon) ir Michaelis Spadaccini (De Grijė) operoje „Manon“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Manon) ir Michaelis Spadaccini (De Grijė) operoje „Manon“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė operoje „Turandot“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė operoje „Turandot“. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė. M. Penkutės nuotr.
Viktorija Miškūnaitė. M. Penkutės nuotr.
Beata Leščinska

Ar mėgstate šokti?

Tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ pradžios koncertas

Turbūt šį klausimą vertėtų užduoti kiekvienam, kuris šiemet perka bilietus į tarptautinį aktualiosios muzikos festivalį „Gaida“. 29-aisiais gyvavimo metais šis, kaip žinome, didžiausias Baltijos kraštuose šiuolaikinės muzikos forumas tiek pakeitė savo pavidalą, lyginant su ankstesnių metų ir ypač pirmaisiais festivaliais, kad tarp publikos jau retai besutiksi „bendruomenės“ – kadaise festivalį pagimdžiusios Lietuvos kompozitorių sąjungos ir jai prijaučiančios aplinkos narių.

„Gaidos“ atidarymo koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, Martynas Stakionis. J. Dargytės nuotr.
„Gaidos“ atidarymo koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, Martynas Stakionis. J. Dargytės nuotr.
„Gaidos“ atidarymo koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, Martynas Stakionis. J. Dargytės nuotr.
„Gaidos“ atidarymo koncertas. Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“, Martynas Stakionis. J. Dargytės nuotr.
„Gaidos“ atidarymo koncertas. J. Dargytės nuotr.
„Gaidos“ atidarymo koncertas. J. Dargytės nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Martynas Stakionis. J. Dargytės nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Martynas Stakionis. J. Dargytės nuotr.
Francesco Tristano, Lietuvos kamerinis orkestras. J. Dargytės nuotr.
Francesco Tristano, Lietuvos kamerinis orkestras. J. Dargytės nuotr.
Francesco Tristano. J. Dargytės nuotr.
Francesco Tristano. J. Dargytės nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Rudens skambesiai Paliesiuje

Pianisto Jeano-Marco Luisados rečitalio įspūdžiai

Kam teko patirti palaimą lankytis harmoningai išpuoselėtame Paliesiaus dvare ir tylioje, miško apgaubtoje, tik paukščių čiulbesio trikdomoje puikios akustikos „Pasagos“ koncertų salėje, būtinai seka čia rengiamų koncertų tvarkaraščius ir vėl čia traukia net iš nutolusių nuo Paliesiaus (Mielagėnų seniūnijos Ignalinos rajone) miestų, o kartais ir užsienio.

Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Radvilaitės nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Radvilaitės nuotr.
Jeanas-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Jeanas-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Mūsų laikų vaikas

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sezoną pradėjo Michaelo Tippetto oratorijos premjera Lietuvoje

Nors viešumoje vis dar pasigirsta kalbų apie pasenusią ir nusibodusią klasiką, jas kaskart paneigia pilnutėlės salės suinteresuotos publikos. Štai ir šįsyk į Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 31-ojo sezono pradžios koncertą susirinko gausus inteligentiškos publikos būrys. Pasiilgusiems muzikos žmonėms buvo pristatytas Lietuvoje negirdėtas veikalas, kurio ir autorius pas mus tebėra menkai žinomas.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Rafailas Karpis, Liudas Mikalauskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Rafailas Karpis, Liudas Mikalauskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lauryna Bendžiūnaitė ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lauryna Bendžiūnaitė ir Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Gintaras Rinkevičius ir solistai. G. Jauniškio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Gražinai Apanavičiūtei

1940 04 05 – 2019 10 03

Pasaulį Gražina Apanavičiūtė išvydo Kybartuose, 1940 m. balandžio 5 dieną. Dainavimo meno gražaus stoto balsinga mergina mokėsi tuometėje Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Salomėjos Vaidžiūnaitės ir Aleksandros Staškevičiūtės klasėse.

 

Lietuvos operos ir baleto teatre dainuoti pradėjo dar nebaigusi studijų, 1968-aisiais. Jau repetavo Richardo Wagnerio „Lohengrine“. Vienas po kito ėjo ir kiti vaidmenys: Mikaela Georges’o Bizet „Karmen“, Margarita Charles’io Gounod „Fauste“, Grafienė Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybose“. Operos ir koncertinėje scenoje brendo balsas, artistinė natūra.

Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.
Gražina Apanavičiūtė. J. Juknevičiaus nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Elizabetė) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė  (Valdovė) „Legendoje apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.
Gražina Apanavičiūtė (Valdovė) „Legendoje apie meilę“. LNOBT archyvo nuotr.
Rita Nomicaitė

Dėmesio centre – Paganini

Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo sezono pradžios koncertas

Nacionalinė filharmonija ir jos gerbėjai 79-ąjį sezoną pradėjo gyvendami laukimo nuotaikomis. Vienas nerimo aspektas – koncertų „namai“. Kad ir kokia svarbi bei puošni būtų LDK Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė, turinti pulką savo publikos, akustinės jos savybės kankinamai kelia garsams pritaikytos erdvės ilgesį, juoba intensyvesnį artėjant sugrįžtuvėms į atnaujintą filharmonijos salę.

Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinios orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Gaja Klišytė

Chameleoniška birbynė

Pokalbis su Carol Robinson prieš tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“ Marijampolėje

Prieš keliolika metų Vilniuje, Muzikinio veiksmo festivalyje ir „Gaidoje“, viešėjusi garsi muzikė Carol Robinson sugrįžta į Lietuvos sceną. Prancūzijoje gyvenanti amerikietė, šiuolaikinės muzikos atlikėja ir kompozitorė C. Robinson pakviesta į jau penktą kartą Marijampolėje rengiamą tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama įvairioms medinių pučiamųjų instrumentų tembrinėms ir stilistinėms galimybėms. C. Robinson groja prestižinėse pasaulio koncertų salėse, dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose („Wien Modern“, „Ars Musica“, „RomaEuropa“, „Archipel“ ir kt.), bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, vaizdo menininkais, choreografais, teatralais, fotografais. Giacinto Scelsi, Mortonas Feldmanas, Luigi Nono, Éliane Radigue, Phillas Niblockas ir kt. – tai tik keletas žymiausių XX a. eksperimentinės muzikos kūrėjų vardų, kurių muzikos plokštelės, įrašytos C. Robinson, sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.
Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.
Elvina Baužaitė

Iš tiesų muzikuoti

Pokalbis su violončelininku, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovu Mindaugu Bačkumi

Violončelininkas Mindaugas Bačkus – itin plataus diapazono muzikas, savuoju instrumentu unikaliai įprasminantis senosios ir šiuolaikinės muzikos kūrinius. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, pedagogas koncertuoja solo, bendradarbiauja su įvairiais orkestrais, ansambliais, sambūriais, festivaliais.

Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. KKO nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. KKO nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus. www.filharmonija.lt nuotr.
Mindaugas Bačkus. www.filharmonija.lt nuotr.
Mindaugas Bačkus
Mindaugas Bačkus
  PUSLAPIS IŠ 88  >>> Archyvas