7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Donatas Katkus

Neįtikėtino talento žybsnis

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro sezono atidarymo koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje

Šv. Kristoforo orkestras nuo pat įsikūrimo yra atviras jauniesiems muzikos atlikėjams – ieškodamas talentų, pakišdamas patikimą petį jų artistinėje karjeroje. Profesionali muzikos atlikimo apsuptis visuomet suteikia ypatingų impulsų jauno muziko savivokai. Ir štai nepaprastas to vaisius – orkestro violončelių grupės koncertmeisterio Domo Jakšto auklėtinė Rugilė Juknevičiūtė! Prieš dešimtmetį, dar mažytė pirmą kartą grojusi su šiuo orkestru, dabar jau studijuojanti Ciuricho muzikos akademijoje pas vieną žymiausių Europos violončelės pedagogų Thomą Grossenbacherį, ji vėl Šv. Kotrynos bažnyčioje žengė į sceną.

Rugilė Juknevičiūtė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. „Ambros photography“ nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. „Ambros photography“ nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. „Ambros photography“ nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. „Ambros photography“ nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Maximo Lando interpretacijos

Pianisto rečitalis, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui

Rugsėjo 23 d. VšĮ Tytuvėnų festivalis (meno vadovas Justas Šervenikas) bei partneriai Lietuvos nacionalinė filharmonija ir M.K. Čiurlionio namai Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, surengtu virtuozo iš JAV Maximo Lando fortepijono rečitaliu Lietuvai vėl priminė, kad per rudens lygiadienį švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį. Pianistas čia viešėjo prieš porą metų, o šįkart pateikė neįprastą koncerto koncepciją, kūrinius atlikdamas be pertraukų.

Maxim Lando. T. Juknevičiaus nuotr.
Maxim Lando. T. Juknevičiaus nuotr.
Maxim Lando. T. Juknevičiaus nuotr.
Maxim Lando. T. Juknevičiaus nuotr.
Maxim Lando. T. Juknevičiaus nuotr.
Maxim Lando. T. Juknevičiaus nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kas dirigentui svarbiausia?

Nacionalinėje filharmonijoje – sezono pradžios koncertas, skirtas maestro Juozo Domarko 90-mečiui

Antraštėje užrašytą klausimą Juozui Domarkui yra uždavęs ne vienas muzikantas, kritikas, žurnalistas, įvairiausiomis progomis kalbinęs garbųjį maestro. Atsakymas, cituojant iš atminties, būdavo panašus: svarbiausia – labiau mylėti ne save, bet muziką ir perteikti ją klausytojui. Dar labai svarbu, ne kiek partitūrų pažįsti ir žinai, bet kaip išsamiai jas išstudijavai. Kolega Viktoras Gerulaitis savo knygoje uždavė dar konkretesnį, kaip jis sakė, linksmą klausimą: kas yra dirigentas?

Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Domarkas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė

Mėnulis vandenyno dugne

Žibuoklės Martinaitytės operos „Apversta tikrovė“ premjerinis spektaklis LNOBT

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sceną pasiekus Onutės Narbutaitės „Kornetui“, muzikologas Edmundas Gedgaudas rašė, kad tai naujas žodis Lietuvos operos istorijoje. Jis buvo teisus. 2026-aisiais didžiąją šalies operos sceną pasiekus Žibuoklės Martinaitytės ir Roberto Wilsono operai „Apversta tikrovė“, norisi kalbėti ne tiek apie naują žodį (nes progresyvūs šiuolaikinės operos kontekstai Lietuvos operomanus yra apdovanoję pačiais netikėčiausiais ir įdomiausiais operos eksperimentais), kiek apie aukštą kokybinę kartelę ir sėkmingai sukonstruotą monumetalų meno kūrinį.

Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas operoje „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas operoje „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Gunta Gelgotė ir Aistė Benkauskaitė operoje „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Gunta Gelgotė ir Aistė Benkauskaitė operoje „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Gunta Gelgotė ir Adamas Jurgelevičius operoje „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Gunta Gelgotė ir Adamas Jurgelevičius operoje „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Apversta tikrovė“. M. Aleksos nuotr.
Kotryna Lukšytė

Muzika, sugrąžinanti prarastą miesto peizažą

Pokalbis su Dominyku Digimu ir Lora Kmieliauskaite apie naują albumą „Balta tamsa“

Rugsėjo pradžioje kompozitorius Dominykas Digimas ir smuikininkė Lora Kmieliauskaitė išleido naują plokštelę „Balta tamsa“, kurią pristatė rugsėjo 3 d. retai duris lankytojams atveriančioje Vilniaus Viešpaties Žengimo į Dangų bažnyčioje. Misionierių bažnyčioje skambėjusi muzika klausytojus užbūrė jautrumu, išskirtine kompozicija ir ypatinga atmosfera, glaudžiai susijusia su pačia vieta.

Lora Kmieliauskaite, Monika Kiknadzė, Anna Luiza Aleksandrow-Bertash. A. Morozovo nuotr.
Lora Kmieliauskaite, Monika Kiknadzė, Anna Luiza Aleksandrow-Bertash. A. Morozovo nuotr.
Albumo pristatymo koncerto akimirka. A. Morozovo nuotr.
Albumo pristatymo koncerto akimirka. A. Morozovo nuotr.
Albumas „Balta tamsa“
Albumas „Balta tamsa“
Daiva Tamošaitytė

Kai likimas apdovanoja muzika

Pokalbis su Aleksandra Žvirblyte pianistės sukakties proga

Tarptautinių konkursų laureatė, solistė ir muzikos renginių organizatorė, pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Aleksandra Žvirblytė liepos 31-ąją pasitiko ypatingą sukaktį – kaip visada, darbų ir koncertų sūkuryje. Ji išugdė visą būrį gabių pianistų, sukūrė originalių sceninių projektų, vadovauja nacionalinės reikšmės festivaliams. Žvelgdama į Aleksandrą matau nuolat geros nuotaikos, energingą, pilną planų ir kūrybinio įkarščio, valingą, jaunyste spinduliuojančią asmenybę, kuriai laikas, regis, neturi poveikio.

Aleksandra Žvirblytė ir Tainano nacionalinio universiteto orkestras. Asmeninio archyvo nuotr.
Aleksandra Žvirblytė ir Tainano nacionalinio universiteto orkestras. Asmeninio archyvo nuotr.
Dinastija: Paulius Anderssonas, Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Dinastija: Paulius Anderssonas, Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Žvirblytė. K. Ivanauskaitės-Čiurlilienės nuotr.
Aleksandra Žvirblytė. K. Ivanauskaitės-Čiurlilienės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Muzikos grožio ilgesys

Valstybinio Vilniaus kvarteto bei pianisčių Kajos ir Klėjos Kašubaičių koncertas

Mene grožis niekada nebuvo vien puošmena. Renesanso menininkams jis liudijo pasaulio darną, klasikams – tvarką ir proporciją, o romantikams tapo keliu į žmogaus jausmų gelmę. Prancūzų rašytojas Stendhalis grožį yra pavadinęs „laimės pažadu“, tarsi nuojauta, kad pasaulis gali būti šviesesnis, prasmingesnis ir darnesnis. Gal todėl grožio pasiilgstu ne tik akimis. Ypač jo ilgiuosi ausims – muzikoje, kuri bent akimirką leidžia tą pažadą išgirsti.

Valstybinis Vilniaus kvartetas ir seserys Kaja ir Klėja Kašubaitės. R. Mikelaitytės nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir seserys Kaja ir Klėja Kašubaitės. R. Mikelaitytės nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir seserys Kaja ir Klėja Kašubaitės. R. Mikelaitytės nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas ir seserys Kaja ir Klėja Kašubaitės. R. Mikelaitytės nuotr.
Rūta Mikelaitytė-Kašubienė

Unikali scena ir lietuviški akcentai

Prisimenant jubiliejinį 150-ąjį Bairoito vasaros festivalį

Kaip kiekvienas tikras krikščionis svajoja nukeliauti į Romą ar Jeruzalę, taip kiekvienas prisiekęs operos mylėtojas privalo kada nors aplankyti Bairoitą Vokietijoje. Čia nuo 1876 m. vyksta Richardo Wagnerio įkurtas vasaros operos festivalis. Džiaugiuosi, kad šiemet pagaliau atėjo laikas ir man atlikti įsimintiną muzikinę piligrimystę, ir tikrai pasisekė, kad tai įvyko dabar – kai švenčiamos festivalio 150-osios įkūrimo metinės. Šia proga kviečiu trumpai prisiminti festivalio istoriją ir apžvelgti įdomiausius jubiliejinių metų faktus.

Asmik Grigorian ir „Skrajojančio olando“ atlikėjai. R. Mikelaitytės nuotr.
Asmik Grigorian ir „Skrajojančio olando“ atlikėjai. R. Mikelaitytės nuotr.
Benjamin Bruns, Asmik Grigorian, Oksana Lyniv, Nicholas Brownlee. R. Mikeliatytės nuotr.
Benjamin Bruns, Asmik Grigorian, Oksana Lyniv, Nicholas Brownlee. R. Mikeliatytės nuotr.
Vida Miknevičiūtė jubiliejinio festivalio atidarymo koncerte, dirigentas Pablo Heras-Casado. R. Mikelaitytės nuotr.
Vida Miknevičiūtė jubiliejinio festivalio atidarymo koncerte, dirigentas Pablo Heras-Casado. R. Mikelaitytės nuotr.
Vida Miknevičiūtė jubiliejinio festivalio atidarymo koncerte, dirigentas Pablo Heras-Casado. R. Mikelaitytės nuotr.
Vida Miknevičiūtė jubiliejinio festivalio atidarymo koncerte, dirigentas Pablo Heras-Casado. R. Mikelaitytės nuotr.
Operos „Parsifalis“ akimirka. R. Mikelaitytės nuotr.
Operos „Parsifalis“ akimirka. R. Mikelaitytės nuotr.
Bairoito vasaros festivalio operos rūmai. R. Mikelaitytės nuotr.
Bairoito vasaros festivalio operos rūmai. R. Mikelaitytės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

(Ne)įkalinta laisvė

XVI tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas

Yra kūrinių, kurių žanrą atpažįsti vos prasidėjus muzikai, ir yra tokių, kurie gana greitai ima priešintis jiems suteiktam apibrėžimui. Kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės oratorija „Laisvasis kalinys“ mišriam chorui, instrumentiniam ansambliui ir solistui, rugsėjo 12-ąją nuskambėjusi XVI tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncerte Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, man atrodo, priklauso būtent antrajai kategorijai.

Koncerto akimirka. Choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. Choras „Vilnius“. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Artūras Dambrauskas, ansamblis „Musica humana“. J. Auškelio nuotr.
Artūras Dambrauskas, ansamblis „Musica humana“. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Koncerto akimirka. J. Auškelio nuotr.
Liudas Mikalauskas. J. Auškelio nuotr.
Liudas Mikalauskas. J. Auškelio nuotr.
Liudas Mikalauskas, Artūras Dambrauskas. J. Auškelio nuotr.
Liudas Mikalauskas, Artūras Dambrauskas. J. Auškelio nuotr.
Koncerto atlikėjai. J. Auškelio nuotr.
Koncerto atlikėjai. J. Auškelio nuotr.
Vaida Striaupaitė-Beinarienė ir Laima Andrikienė. J. Auškelio nuotr.
Vaida Striaupaitė-Beinarienė ir Laima Andrikienė. J. Auškelio nuotr.
Ieva Kananavičiūtė

Partitūra – tik idėja

Pokalbis su altininku Tomu Petrikiu koncertų ciklo, skirto Faustui Latėnui, kontekste

„Kaip gyventi be Fausto? Pas ką nueiti, ko pasiklausti?“ – tokios mintys aplankė daugelį išlydėjusiųjų šviesaus atminimo kompozitorių Faustą Latėną. „Jis buvo žmogus, pas kurį galėdavau ateiti, užduoti bet kokį klausimą ir sulaukti atsakymo. Galėdavo atsakyti ir visišką kvailystę, bet ją apgalvojus pasaulis imdavo atrodyti kur kas paprastesnis“, – prisiminimais dalijasi Lietuvos kamerinio orkestro ir styginių kvarteto „Mettis“ altininkas Tomas Petrikis. Susitikome pasikalbėti apie jų kūrybinio kelio susikirtimus, šviesius prisiminimus ir Latėno muziką, skambėsiančią kompozitoriaus gimimo 70-mečiui skirtame „Mettis“ ir pianisto Vyčio Šakūro koncertų cikle.

Kvartetas „Mettis“ ir Vytis Šakūras (viduryje). Kvarteto archyvo nuotr.
Kvartetas „Mettis“ ir Vytis Šakūras (viduryje). Kvarteto archyvo nuotr.
Tomas Petrikis. Artūras Arti nuotr.
Tomas Petrikis. Artūras Arti nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas