7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Monika Sokaitė

Dar šimtas vasarų teskamba jaunyste!

Įspūdžiai iš „Vox Juventutis ’18“

Jau dvylika metų kiekvieną birželį į pasaulį išleidžiamas pluoštas naujų chorinių kūrinių, kurių autoriai – jauniausios kartos kompozitoriai. Taip pat kiekvieną birželį, norėdama šias premjeras išgirsti, prisirenka pilna klausytojų Šv. Kotrynos bažnyčia. Taip pat tradiciškai čia publiką džiugina Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“ ir jo meno vadovas Nacionalinės premijos laureatas Vaclovas Augustinas.

„Vox Juventutis ’18“. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis ’18“. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis ’18“. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis ’18“. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis ’18“. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis ’18“. T. Tereko nuotr.
Paulina Nalivaikaitė

Dramatiniai garsų potėpiai

Mūza Rubackytė, „Mettis“ ir Donatas Bagurskas Vilniaus festivalyje

 

Šiemet Vilniaus festivalyje melomanus džiugina ne vienas pasaulinio garso atlikėjas ar kolektyvas, patvirtinantis prestižinę festivalio poziciją tarptautinėje erdvėje. Tačiau kai kurie renginiai skatina įvertinti ir saviškius: toks buvo birželio 11 d. koncertas „Tarp aukštų bokštų“. Tą vakarą Nacionalinės filharmonijos scenoje žibėjo Lietuvos vardą Prancūzijoje, Šveicarijoje ir visame pasaulyje garsinanti pianistė Mūza Rubackytė bei jaunas, bet ambicingas, į tarptautinę erdvę jau beįsiveržiantis styginių kvartetas „Mettis“ (smuikininkai Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, altininkas Karolis Rudokas ir violončelininkas Rokas Vaitkevičius), šiuo metu vienas aktyviausių jaunosios kartos kolektyvų. Prie šių atlikėjų prisijungė ir taip pat intensyviai koncertuojantis kontrabosininkas Donatas Bagurskas.

Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“ ir Donatas Bagurskas. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“ ir Donatas Bagurskas. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
„Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Donatas Bagurskas ir kvartetas „Mettis“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Šimtmečio rečitalis

Violeta Urmana ir Gaiva Bandzinaitė atlieka Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainas

Kiekvienas Violetos Urmanos koncertas tėvynėje – ypatingas įvykis, kurio pamiršti neįmanoma. Nors Lietuvoje jos klausomės lyg ir ne taip retai, kaskart po koncerto svarstai, ką turėtume padaryti, kad girdėtume ją dažniau. Štai ir šįkart, po šeštadienį Vilniaus festivalyje surengto V. Urmanos koncerto jau imi ilgėtis naujo susitikimo. Iš kur ta nepaprasta trauka? Balso grožis ir vokalinė meistrystė? Betgi panašius žodžius galima skirti ne vienai pasaulio muzikos žvaigždei. Tikriausiai mūsų mylimos solistės menas lemtingai veikia dar ir tuo, kad jį kuria ne tiktai aukščiausios prabos vokalo meistrė, bet ir į meno tiesą atsisukusi, jokių kompromisų sau neleidžianti, galingai spinduliuojanti, išmintinga ir jautri asmenybė. Karalienė!

Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Protinga šypsena ir ideali harmonija

Pianistų Luco ir Arthuro Jussenų bei Lietuvos kamerinio orkestro koncertas Vilniaus festivalyje

Į koncertų sezono pabaigos fazę šįmet netikėtai įsiveržė Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos skersvėjis. Per keletą dienų – du premjeriniai operos „Idomenėjas“ spektakliai (gegužės 31 ir birželio 2 d.), podraug ir du instrumentiniai ciklai viename Vilniaus festivalio koncerte. Pastarajame, birželio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje, skambėjo Penktasis koncertas smuikui ir orkestrui A-dur, KV 219, bei Koncertas dviem fortepijonams Nr. 10 Es-dur KV 365/316a. Gana reta mūsų koncertinėje praktikoje Mozarto muzikos koncentracija, gebėjusi šįkart atverti tą stilistinį matmenį, kuris lyg koks karščio bangoje patiriamas skersvėjis maloniai gaivina, bet sykiu provokuoja, retsykiais sudirgina. Summa sumarum – palieka daugiaprasmės pilnatvės pojūtį.

Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Lietuvos kamerinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Lietuvių muzikos „ateitininkai“

Vilniaus festivalio koncertas „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“

Džiugina Nacionalinės filharmonijos darbai atkurtos Lietuvos Respublikos 100-mečiui. Didžiosios jų dalies – prisistatymų užsienyje – nespėjame net susekti, o Vilniuje galėjome girdėti ne vieną koncertą su Baltijos valstybių autorių kūriniais bei atlikėjais, su užsieniečiams (ir lietuviams) užsakytais lietuviškos tematikos opusais. Birželio 7 d. filharmonija surengė lietuvių muzikos vakarą deginančia idėja – „Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika“. Koncerto programą sudarė pianistas bei muzikologas Gabrielius Alekna ir muzikologas Linas Paulauskis.

Dovilė Kazonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Kazonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Justina Auškelytė. D. Matvejevo nuotr.
Justina Auškelytė. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. D. Matvejevo nuotr.
Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Sedlevičius. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė ir Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė ir Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Gražinytė. D. Matvejevo nuotr.
Renata Dubinskaitė

Sprogstamoji baroko muzikos galia

Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Vivica Genaux ir „Les Accents“

Tai, kad Vilniaus festivalis pradedamas Alessandro Scarlatti ir Georgo Friedricho Händelio vokalinės ir instrumentinės muzikos programa, yra išties didelis įvykis Lietuvoje, kurioje senoji muzika itin retai užlipa į prestižines koncertines scenas. Kiek kartų teko girdėti net iš muzikantų lūpų liūdnai paplitusį požiūrį, kad baroko muzika neįdomi, nuobodi,.. o juk taip tegalima pasakyti apie baroko atlikimą, kai nesugebama iš natų ištraukti jose užkoduotos gyvosios muzikos (kaip neištrauksi gyvojo tikėjimo vien pažodžiui skaitydamas Šventąjį Raštą). Sprendžiant iš reakcijų, Vilniaus festivalio atidarymo publika tikrai išgirdo (nes negalėjo neišgirsti) sprogstantį baroko muzikos užtaisą ir svaiginančius kontrastus: jei džiaugtis – tai su fejerverkais, jei pykti – tai su furijomis, jei kentėti – tai su krauju. Tokį karštą baroko temperamentą į sceną įnešė visai ne pietiečiai, o iš Aliaskos kilusi pasaulinio garso dainininkė Vivica Genaux ir prancūzų smuikininko Thibault Noally vadovaujamas baroko orkestras „Les Accents“.

Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Vivica Genaux ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Thibault Noally ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Thibault Noally ir ansamblis „Les Accents“. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Nauja knyga: „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“

Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta garsaus lenkų muzikologo, nuoširdaus lietuvių muzikos draugo ir propaguotojo Krzysztofo Drobos (1946–2017) knyga „Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė, išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018).

 

Knygos pristatyme dalyvavo senas Krzysztofo Drobos bičiulis prof. Vytautas Landsbergis, kompozitorė Onutė Narbutaitė, pianistas, LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas ir knygos sudarytoja, muzikologė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė. Pokalbį vedė muzikologė Beata Baublinskienė.

M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Mindaugas Urbaitis. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Mindaugas Urbaitis. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė ir Rūta Stanevičiūtė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė ir Rūta Stanevičiūtė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Rūta Stanevičiūtė, Onutė Narbutaitė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Rūta Stanevičiūtė, Onutė Narbutaitė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Onutė Narbutaitė. M. Aleksos nuotr.
Onutė Narbutaitė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Nakas

Nuo to laiko, kai esame pokalbis

Dalios Raudonikytės-With plokštelė „Solitarius“

Stovėjau muziejaus viduryje, salėje, ant kurios grindų baltomis linijomis išbraižyti garsiausių kalėjimų kamerų perimetrai – pritrenkiamai mažo ploto celės, kuriose paskutines valandas leisdavo šimtai tūkstančių pasmerktųjų. Staiga suskambo telefonas ir nebuvo kitos išeities, kaip tik skubiai atsiliepti, bandant švelninti nejaukią situaciją. Besikalbant manęs paklausė, ar esu klausęsis Dalios Raudonikytės-With kompaktinės plokštelės, pasirodžiusios pernai. Taip aš sužinojau apie tą leidinį.

 


Plokštelė „Solitarius“ (išleista „New Focus Recordings“, FRC186, ℗ & © 2017 Dalia Raudonikytė-With) tikrai verta dėmesio, joje šešios 1996–2017 m. kompozicijos įvairioms instrumentų sudėtims. Galima sakyti, kad tai apgalvotas kompozitorės autoportretas, bent iš dalies atspindintis įvairialypius jos interesus ir spalvingą patirtį. Buklete minima, kad Raudonikytė-With domisi menais, literatūra, filosofija, kompiuteriniu programavimu, etnografija. Ji kuria muziką orkestrui, elektroakustiniams projektams, garso instaliacijoms, komponuoja konkrečiosios muzikos koliažus, bendradarbiauja su vaizdo menininkais.

Jūratė Katinaitė

Konvertuojant Mozartą

Operos „Idomenėjas“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Retas operos mėgėjas paminėtų „Idomenėją“ tarp mėgstamų Mozarto operų. Ne tik todėl, kad vėliau su libretistu Lorenzo da Ponte sukurtos trys garsiosios operos („Figaro vedybos“, „Don Žuanas“ ir „Visos jos tokios“) tapo reikšmingiausia jo palikimo dalimi, kurią svariai papildo masoniškoji „Užburtoji fleita“. Regis, opera seria, arba rimtosios operos, žanras nelabai bežavėjo patį kompozitorių. Mozartas buvo jaunas 24-erių metų vyras, atviras naujovėms, o opera seria savo aukso amžių jau buvo pergyvenusi, mitologiniai siužetai, dievai, didingi herojai, dori valdovai ir jų idealai pabodo XVIII a. pabaigos visuomenei. Į operos scenas veržėsi kitoniški protagonistai – šmaikštūs, išradingi, geraširdžiai tarnai, išradingai manipuliuojantys ponų silpnybėmis. Tad ir Mozartas pasuko šiuo keliu, palikdamas praeity tokius herojus kaip Romos diktatorius Liucijus, Egipto karalius Tamas, Ponto karalius Mitridatas... Kitaip tariant, „Idomenėjas“ buvo tas kelias, kuriuo Mozartas paskui nebėjo. Teisybės dėlei, dar viena opera seria jo karjeroje buvo. Tai „Tito gailestingumas“, kurios premjera Prahoje įvyko keliomis savaitėmis anksčiau už „Užburtosios fleitos“ premjerą Vienoje, likus vos trims mėnesiams iki Mozarto mirties. Tačiau „Titas“ tik dar labiau įrodo, kokia konservatyvi atgyvena tuo metu jau buvo opera seria, mat ji buvo užakyta Bohemijos karaliaus Leopoldo II karūnavimo proga, tad Mozartui neliko nieko kita, kaip tik vėl kurti senuoju stiliumi, aukštinti valdovo išmintį ir kilniaširdiškumą. Galima įsivaizduoti, kaip Mozartas jautėsi kurdamas „Tito gailestingumą“ po tokio šedevro kaip „Don Žuanas“.

Aistė Pilibavičiūtė (Ilija) ir Emmanuel Farald (Idamantė). M. Aleksos nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė (Ilija) ir Emmanuel Farald (Idamantė). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Zimkus (Arbačė) ir Emmanuel Farald (Idamantė). M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Zimkus (Arbačė) ir Emmanuel Farald (Idamantė). M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Elektra). M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė (Elektra). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Idomenėjas“. M. Aleksos nuotr.
Paul Nilon (Idomenėjas) ir Emmanuel Farald (Idamantė). M. Aleksos nuotr.
Paul Nilon (Idomenėjas) ir Emmanuel Farald (Idamantė). M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Muzikos ir paveldo susitikimai Paliesiuje

Pianisto Jeano-Marco Luisada ir Klaipėdos kamerinio orkestro koncerto įspūdžiai

Dabar iš aukščiau vis skelbiamas rūpestis dėl regionų kultūros. Yra net idėjų „greito maisto“ principu ja pasotinti miestų ir miestelių žmones, pavyzdžiui, iš sostinės direktyviai perkėlus ten kokią kultūros įstaigą ar kolektyvą. Tačiau įvairiausių planų ir fantazijų kontekste derėtų nepamiršti, jog Lietuva turi ir paveldėtą kultūrinės sklaidos šaltinį – šimtmečius gyvavusią ir vėl atgimstančią dvarų tradiciją. Lietuvos kultūrinį žemėlapį dabar vėl puošia atstatomi, atgimstantys dvarai, kurie tampa traukos centrais ir vietinėms bendruomenėms, ir užsienio svečiams. Daugelyje dvarų, apsupti istoriją liudijančios architektūros, vyksta koncertai, galima rasti įvairių užsiėmimų – pamatyti ir išbandyti senuosius amatus, paragauti patiekalų ar pajodinėti. O Ignalinos rajone, netoli Mielagėnų kaimo, yra iškilęs išskirtinis dvaras. Išskirtinis muzikine prasme, nes galbūt vienintelis iš visų ne vienus metus nepertraukiamai puoselėja aukščiausios kokybės klasikinės muzikos tradiciją ir, ko gero, jau gali konkuruoti su geriausiomis sostinės salėmis. Tai Paliesiaus dvaras, kuriame pasirodo iškiliausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai. Čia pradėti koncertinę veiklą šeimininkus paskatino JAV gyvenantis žymus pianistas Andrius Žlabys, kai atvykęs pirmą kartą pajuto idealią erdvės akustiką ir unikalų restauruoto mažo rankų darbo koncertinio „Steinway“ skambesį. Pianistas čia koncertavo jau ne sykį, o ir šią vasarą planuoja vėl pradžiuginti klausytojus. Čia yra dainavę šviesaus atminimo Virgilijus Noreika, garsi Suomijos operos dainininkė Riikka Hakola, savo solinę kompaktinę plokštelę čia įrašinėjo smuiko maestro Gidonas Kremeris, o žymus prancūzų pianistas Jeanas-Marcas Luisada čia atvyko pagroti jau šeštą kartą. Be to, dvare rengiami plenerai, edukacinės programos.

Klaipėdos kamerinis orkestras. A. Jakšto nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. Jari Männistö skulptūra „Kapibara“. Autorės nuotr.
Paliesiaus dvaras. Jari Männistö skulptūra „Kapibara“. Autorės nuotr.
Paliesiaus dvaras. Koncertinė erdvė. A. Jakšto nuotr.
Paliesiaus dvaras. Koncertinė erdvė. A. Jakšto nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras ir Julius Ptašekas. A. Jakšto nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras ir Julius Ptašekas. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
Jean-Marc Luisada ir Viktoras Paukštelis. A. Jakšto nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 67  >>> Archyvas