7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Živilė Ramoškaitė

Bazelio kamerinis orkestras ir Andrius Žlabys

Mintys po Vilniaus festivalio koncerto Valdovų rūmuose

Birželio 19 d. Valdovų rūmuose vykęs priešpaskutinis 23-iojo Vilniaus festivalio koncertas iš kitų išsiskyrė pirmąsyk į Lietuvą atvykusiu kolektyvu – Bazelio kameriniu orkestru. Šveicarų orkestras pratęsė įdomių, naujų, intriguojančių festivalio programų sąrašą. Tikrai niekada Vilniuje nėra skambėję šiame koncerte atlikti šveicarų kompozitorių kūriniai. Bet tai dar ne visa šio koncerto intriga. Su svečiais koncertavo visuomet laukiamas pianistas Andrius Žlabys, jis skambino du Wolfgango Amadeus Mozarto koncertus. Bet ne tuos pianistų pamėgtus ir dažnai atliekamus, o retai koncertų salėse skambančius. Tai Mozarto kūrybos ankstyvojo laikotarpio koncertai: Nr. 9 Es-dur, KV 271 („Jenamy“) ir Nr. 12 A-dur, KV 414. Taigi koncertas Valdovų rūmuose tapo dar vienu ypač įdomiu ir kokybišku festivalio vadovės Rūtos Prusevičienės projektu.

Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Balsai iš viduramžių

„Schola Cantorum Riga“ koncertas Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalis pratęsė pernai pradėtą tradiciją ir birželio 17 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje pakvietė klausytojus į senosios sakralinės muzikos koncertą. Jį surengė vokalinis vyrų ansamblis iš Latvijos „Schola Cantorum Riga“ (vadovas Guntaras Prānis). Beveik 25 metus gyvuojantis ansamblis pristatė programą „Illumina. Grigališkasis choralas ir improvizacijos mušamiesiems“, o kartu atsivežė ir perkusininkų Rihardo Zaļupės ir Ivaro Kalniņio duetą.

Vilniaus festivalio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Ivaras Kalniņis ir Rihardas Zaļupė. D. Matvejevo nuotr.
Ivaras Kalniņis ir Rihardas Zaļupė. D. Matvejevo nuotr.
 Ivaras Kalniņis ir Rihardas Zaļupė. D. Matvejevo nuotr.
Ivaras Kalniņis ir Rihardas Zaļupė. D. Matvejevo nuotr.
„Schola Cantorum Riga“. D. Matvejevo nuotr.
„Schola Cantorum Riga“. D. Matvejevo nuotr.
„Schola Cantorum Riga“. D. Matvejevo nuotr.
„Schola Cantorum Riga“. D. Matvejevo nuotr.
„Schola Cantorum Riga“. D. Matvejevo nuotr.
„Schola Cantorum Riga“. D. Matvejevo nuotr.

Pripažinimo banga

Užsienio spauda apie Asmik Grigorian

Neilgai trukus po to, kai Asmik Grigorian sukėlė furorą Zalcburgo festivalyje įsimintinu Salomėjos vaidmeniu Richardo Strausso operoje „Salomėja“, tarptautinių Operos apdovanojimų ceremonijoje Londone buvo paskelbta geriausia pasaulyje operos soliste ir šiemet įspūdingai debiutavo Milano „La Scala“ teatre, Ericho Wolfgango Korngoldo operoje „Miręs miestas“ („Die tote Stadt“), užsienio spauda jai ėmė skirti vis daugiau dėmesio.

Asmik Grigorian (Marietta) ir Klausas Florianas Vogtas (Paulis) operoje „Miręs miestas“. La Scala nuotr.
Asmik Grigorian (Marietta) ir Klausas Florianas Vogtas (Paulis) operoje „Miręs miestas“. La Scala nuotr.
Asmik Grigorian (Marietta) ir Klausas Florianas Vogtas (Paulis) operoje „Miręs miestas“. La Scala nuotr.
Asmik Grigorian (Marietta) ir Klausas Florianas Vogtas (Paulis) operoje „Miręs miestas“. La Scala nuotr.
Asmik Grigorian (Salomėja). AFPScanpix nuotr.
Asmik Grigorian (Salomėja). AFPScanpix nuotr.
Beata Baublinskienė

Sugrąžintas į Vilnių

Stanisławo Moniuszko „Aušros vartų litanijos“ Vilniaus festivalyje

Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – Vilniaus festivalyje nuskambėjo Stanisławo Moniuszko keturios „Aušros vartų litanijos“, jas atliko solistai Vera Talerko (sopranas, Latvija), Ewa Wolak (mecosopranas, Lenkija), Rafałas Bartmińskis (tenoras, Lenkija), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigavo žymusis maestro iš Lenkijos Antoni Witas. Programos pasirinkimas sveikintinas keletu požiūrių. Visų pirma, ypatingai progai deramu kūriniu prasmingai pažymėtos su Vilniumi glaudžiai susijusio kompozitoriaus 200-osios gimimo metinės: kaip žinome, UNESCO 2019-uosius paskelbė Stanisławo Moniuszko metais. Vilniuje sukurtos ir vienai svarbiausių miesto religinių šventovių skirtos „Aušros vartų litanijos“ – retai skambantis XIX a. sakralinės muzikos pavyzdys, tad tai buvo ir originalus, ir taiklus, ir autentiškas pasirinkimas.

Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistai Vera Talerko, Ewa Wolak, Rafał Bartmiński, Liudas Mikalauskas ir dirigentas Antoni Wit. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistai Vera Talerko, Ewa Wolak, Rafał Bartmiński, Liudas Mikalauskas ir dirigentas Antoni Wit. D. Matvejevo nuotr.
Antoni Wit. D. Matvejevo nuotr.
Antoni Wit. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka Šv. Jonų bažnyčioje. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka Šv. Jonų bažnyčioje. D. Matvejevo nuotr.
Vera Talerko. D. Matvejevo nuotr.
Vera Talerko. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Antoni Wit. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Antoni Wit. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Gera kompanija

Lietuvos kamerinio orkestro ir solistų koncerto „Sergejus Krylovas ir draugai“ Vilniaus festivalyje įspūdžiai

Šiųmetis Vilniaus festivalis išsiskiria gerai apgalvotomis programų koncepcijomis. Tai vėl atsiskleidė koncerte, vykusiame birželio 11 d. Šv. Jonų bažnyčioje. Jį pavadinau koncertu su gera kompanija, turėdama omeny ir programos kompozitorius, ir atlikėjus. Visus skambėjusius autorius – Vidmantą Bartulį, Algirdą Martinaitį, Alfredą Schnittke, Giyą Kancheli (Giją Kančeli) – sieja tai, kad jie dažnai pasitelkia pamėgtąją praeities muziką, kiekvienas savitai ją cituoja ir perprasmina, stebina teatrališkumu, paradoksaliais istoriniais ir nūdienos kontekstais. Bendraminčių kompanija. Reikia pasidžiaugti ir atlikėjų sambūriu – meistriškumo kartelė buvo iškelta tikrai aukštai. Sergejų Krylovą, griežiantį su savo vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru, girdime dažniau, o, pavyzdžiui, Pavelo Vernikovo dalyvavimas buvo retas ir svarbus įvykis. Žymus smuiko virtuozas iš Šveicarijos, ne vieno festivalio, tarp kurių ir prestižinis Siono festivalis (Šveicarija), meno vadovas, daugybės mūsų užsienyje studijavusių smuikininkų pedagogas, konkursų žiuri narys P. Vernikovas Vilniuje muzikavo su kolega S. Krylovu ir jaunomis atlikėjomis Svetlana Makarova (smuikas, Šveicarija), Elena Daunyte (violončelė), Gloria Campaner (fortepijonas, Italija).

Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Atliekamas Alfredo Schnittke’s kūrinys. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio koncerto akimirka. Atliekamas Alfredo Schnittke’s kūrinys. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner, Sergejus Krylovas ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner, Sergejus Krylovas ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Sergejus Krylovas, Pavelas Vernikovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Sergejus Krylovas, Pavelas Vernikovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Svetlana Makarova, Gloria Campaner ir Elena Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Vernikovas. D. Matvejevo nuotr.
Pavelas Vernikovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Gracijui Paugai

1942 10 31–2019 06 13

Nuvilnijo lengvas lietus kaip muzika senuosiuose Baruoliuose, kur gamtos apsuptyje gyveno ir nustojo plakusi Lietuvos trimitininko, kompozitoriaus Narcizo Gracijaus Paugos širdis. Kauno Petrašiūnų kapinėse atsiras jo atmintį sauganti lentelė.

Gracijus Pauga. R. Aleknaitės-Bieliauskienės nuotr.
Gracijus Pauga. R. Aleknaitės-Bieliauskienės nuotr.
Gracijus Pauga ir jaunoji fleitininkė Agnė Burbaitė. 2007 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Gracijus Pauga ir jaunoji fleitininkė Agnė Burbaitė. 2007 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Mindaugas Urbaitis

Naujos auditorijos užkariavimas?

Ansamblis „Synaesthesis“ Vilniaus festivalyje

Vilniaus festivalyje pirmą kartą pasirodė šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, ir tai, atrodo, paskutinis didelis muzikos festivalis Lietuvoje, kuriame jie dar nebuvo dalyvavę. Platų muzikos spektrą aprėpiančiam, bet į kraštutinius stilius nežengiančiam festivaliui ansamblis sudarė gana „saugią“ ir jau ne kartą išmėgintu principu sudarytą programą „Abipus geležinės uždangos“, grįstą oponuojančių pozicijų – geografinių, stilistinių, ideologinių ar net politinių – priešprieša. Buvo pasirinkta tam tikra istorinė distancija, kompozitoriai ir jau šiuolaikinės muzikos klasika tapę kūriniai, manytina, nesuerzinsiantys konservatyvios Vilniaus festivalio publikos.

Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis. D. Matvejevo nuotr.
Marta Finkelštein. D. Matvejevo nuotr.
Marta Finkelštein. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Synaesthesis“. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis ir Bronius Kutavičius. D. Matvejevo nuotr.
Karolis Variakojis ir Bronius Kutavičius. D. Matvejevo nuotr.
Renata Dubinskaitė

Auksu žibantis obuolys

„Il Pomo d’Oro“ koncerto Vilniaus festivalyje įspūdžiai

Baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“ (liet. „Auksinis obuolys“) žadėjo, kad Vilniaus festivalio vakaras Valdovų rūmuose bus labai energingas. Tai vienas pirmųjų epitetų, kuris ateina į galvą prisiminus šį kolektyvą, susibūrusį 2012 m. ir siekiantį autentiško bei dinamiško baroko ir klasicizmo kūrinių atlikimo istoriniais instrumentais.

Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau. D. Matvejevo nuotr.
Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Maxim Emelyanychev. D. Matvejevo nuotr.
Maxim Emelyanychev. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Edgar Moreau, Maxim Emelyanychev ir baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Klova

Pilna gyvybės

Kinų muzika, erhu ir Ramūnas Motiekaitis Vilniaus festivalyje
 

Kinų muzika. Kas iš mūsų žino, kokia ji? Labai džiugiuosi daug jos išgirdęs ir sužinojęs, kokia ji gyvybinga, tikroviška, graži ir profesionali. Tuo galėjome įsitikinti Vilniaus festivalio koncerte „Kinijos garsai styginiams ir erhu virtuozas Guo Gan“ birželio 5 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko, nacionaliniu instrumentu erhu grojo solistas iš Kinijos Guo Ganas. Koncerto partneris – Kinijos Liaudies Respublikos ambasada.

Guo Ganas. D. Matvejevo nuotr.
Guo Ganas. D. Matvejevo nuotr.
Guo Ganas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guo Ganas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guo Ganas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guo Ganas, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Goda Marija Gužauskaitė

Naujų chorinių kūrinių banga

Konkurso „Vox Juventutis“ finalinio koncerto įspūdžiai

Paskutinį pavasario vakarą, gegužės 31-ąją, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko XIII jaunųjų kompozitorių chorinių kūrinių konkurso „Vox Juventutis ’19“ finalas. Tai unikali proga jauniesiems kūrėjams įgyti patirties kuriant chorinę muziką, kurią koncerte atlieka pripažinti profesionalai – Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas). Šiais metais kompozitoriai buvo kviečiami teikti kūrinius, kurie sietųsi su šiemet švenčiamomis chorvedžio ir vargonininko Juozo Naujalio 150-osiomis bei kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osiomis gimimo metinėmis.

Adomas Gražinis, Salomėja Petronytė, Vaclovas Augustinas, Beata Juchnevič, Jurgis Kubilius. T. Tereko nuotr.
Adomas Gražinis, Salomėja Petronytė, Vaclovas Augustinas, Beata Juchnevič, Jurgis Kubilius. T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Vaclovas Augustinas ir laureatai. T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Vaclovas Augustinas ir laureatai. T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“. T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“. T. Tereko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 85  >>> Archyvas