7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Vaclovas Juodpusis

Nuo Vilniaus iki Santjago

Fagotininko Žilvino Smalio muzikinė viešnagė Vilniuje

Čilės Respublikos vardą minime retokai, nors tai viena didžiausių valstybių Pietų Amerikoje, nusidriekusi beveik per visą šio žemyno vakarinę pakrantę. Net Čilės sostinėje Santjage, kuriame veikia keli universitetai, lengvai tilptų visa Lietuva. Bėgdami nuo carizmo ir sovietinės Rusijos represijų lietuviai kažkodėl rinkosi Braziliją, Argentiną, JAV, Kanadą. Tačiau beveik prieš 200 metų Čilę „atrado“ įžymusis mūsų tautietis, 1831 m. sukilimo dalyvis, geologas Ignas Domeika, kurio, kaip Čilės Respublikos garbės piliečio, o ir Santjago universiteto rektoriaus, ši valstybė nepamiršta, yra prasmingai įamžinusi jo atminimą.

Žilvinas Smalys. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys S. Vainiūno namuose. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys S. Vainiūno namuose. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys ir Tadas Gotoveckis. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys ir Tadas Gotoveckis. V. Juodpusio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Klarneto menas

Koncertas profesoriaus Algirdo Budrio 85-mečiui Nacionalinėje filharmonijoje

Kovo 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvyko klarneto muzikos puota, skirta profesoriui Algirdui Budriui. Susirinko pilna salė klausytojų, ne tik pamėgusių klarnetininkų muzikavimą, bet ir norėjusių pagerbti profesorių, kurio gyvenimas yra skirtas muzikos interpretacijos menui ir pedagogikai, kurio muzikavimo aura subūrė visoje Lietuvoje pabirusios jo mokyklos paveldėtojus.

Algirdas Budrys. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Budrys. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Budrys su koncerto atlikėjais. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Budrys su koncerto atlikėjais. D. Matvejevo nuotr.
Rimvydas Savickas, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Rimvydas Savickas, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žiūra, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žiūra, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Lina Šatkutė, Antanas Taločka. D. Matvejevo nuotr.
Lina Šatkutė, Antanas Taločka. D. Matvejevo nuotr.
Petras Vyšniauskas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Vyšniauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Giedraitis, „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Giedraitis, „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Per brazilišką skambesį

Pokalbis su džiazo dainininke Egle Petrošiūte

Charizmatiškoji Eglė Petrošiūtė – išskirtinio šilto tembro dainininkė, valdanti balsą tarsi instrumentą ir Nyderlandų bei tarptautinėje džiazo muzikos scenoje užsitarnavusi pašėlusios improvizuotojos vardą. Ji baigė magistro studijas Amsterdamo konservatorijoje, dažnai su įvairiais muzikiniais projektais koncertuoja Europoje ir Brazilijoje. Su grupe „Fernando Paiva Group“ pasirodė žymiausiuose džiazo klubuose „Porgy&Bess“ Austrijoje ir „Bird’s Eye“ Šveicarijoje, o su modernia opera ECHO – legendinėje „Bimhuis“ salėje Amsterdame. Eglė jau porą metų koncertuoja su vienu stipriausių džiazo orkestrų Europoje „Upper Austrian Jazz Orchestra“.

Eglė Petrošiūtė. A. Schroderio nuotr.
Eglė Petrošiūtė. A. Schroderio nuotr.
Eglė Petrošiūtė ir „Upper Austrian Jazz Orchestra“. M. Fuchs nuotr.
Eglė Petrošiūtė ir „Upper Austrian Jazz Orchestra“. M. Fuchs nuotr.
Eglė Petrošiūtė. C. Wouda nuotr.
Eglė Petrošiūtė. C. Wouda nuotr.
Eglė Petrošiūtė, Amsterdamas, „Blue-Note“. L. Oleinikovos nuotr.
Eglė Petrošiūtė, Amsterdamas, „Blue-Note“. L. Oleinikovos nuotr.
Eglė Petrošiūtė. T. Postma nuotr.
Eglė Petrošiūtė. T. Postma nuotr.
Eglė Petrošiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Eglė Petrošiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nailonas, virtęs šilku ir fejerverkais

Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais

Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.

Januszas Wawrowskis, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis. D. Matvejevo nuotr.
Januszas Wawrowskis. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gunta Gelgotė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Vakaris Lopas, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Vakaris Lopas, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Rūta Rikterė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Zbignevas Ibelhauptas, Rūta Rikterė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Muzika galingesnė už žodžius

Pokalbis su pianistu Gintaru Januševičiumi

Pianistas Gintaras Januševičius sėkmingai plėtoja savo muzikinį talentą ir turi kūrybinę gyslelę rengti rečitalius kaip muzikos teatrą: unikaliai įkūnija ir savitai perteikia skirtingų kūrėjų pajautas, pristatydamas tai savo koncertinėse programose „Sapnų gaudyklė“(2014), „Visi Frederiko Šopeno valsai“ (2015), „Advento kalendorius: 24 bisai“ (2016), „Naujasis Kolosas“ (2019), „Venecijos pirklio istorijos“ (2022). Naujausias atlikėjo rečitalis – „Mažasis princas“, kuriame Antoineʼo de Saint-Exupéry novelė atgyja dvidešimt septyniose prancūzų kompozitorių miniatiūrose.

Gintaras Januševičius. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius. P. Jarmalos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Wahnschaffe nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Wahnschaffe nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Gintaras Januševičius. J. Šopos nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Visa tiesa apie altą

Altininkų Dovilės Juozapaitienės ir Jurgio Juozapaičio rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje vasario 25 d. ryškų, jaudinantį koncertą „Visa tiesa apie altą“ surengė altininkai Dovilė Juozapaitienė ir Jurgis Juozapaitis. Jie yra vieni ryškiausių atlikėjų, įvairių konkursų laureatai, profesoriaus Petro Radzevičiaus auklėtiniai. Jurgis 2015 m. baigė meno doktorantūros studijas (profesorių Jonės Kaliūnaitės ir Petro Radzevičiaus alto klasė) ir apsigynė meno daktaro laipsnį, yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris. Dovilė nuo 2008 m. griežia Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, dabar yra altų grupės pirmoji koncertmeisterė. Abu koncertuoja įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje, griežia ir kaip solistai. Duetu muzikuoti pradėjo 2006 m., dar studijuodami Muzikos ir teatro akademijoje, 2010 m. pelnė apdovanojimą Lietuvių kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse.

Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. V. Raškevičiūtės-Gelgotės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. V. Raškevičiūtės-Gelgotės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. A. Radvilaitės nuotr.
Beata Baublinskienė

Galantiškas koncertas

LKO, Morta Grigaliūnaitė, Rūta Lipinaitytė, Pietro Borgonovo Nacionalinėje filharmonijoje

„Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ – taip buvo pavadintas vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Jame įvyko Jono Tamulionio kūrinio „Mėnesienos šviesoje žiūriu į raibuliuojantį ežero vandenį“ smuikui ir orkestrui (2023) premjera, buvo atlikti du Josepho Haydno opusai – nedažnai grojamas Koncertas smuikui, klavyrui ir styginiams Nr. 6 F-dur bei Simfonija Nr. 42 D-dur. Vakaro solistės – Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas), dirigavo svečias iš Italijos Pietro Borgonovo.

Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Austė Nakienė

Kas geriau – rimtas koncertas ar piknikas?

Minint Dainų šventės 100-metį. Vladas Jakubėnas apie išeivijos dainų šventes (II)

2024 m. minime Kaune surengtos Dainų dienos 100-metį, muzikos kalendorius primena ir 120-ąsias Vlado Jakubėno – kompozitoriaus, pianisto ir muzikos kritiko – gimimo metines. Šios progos skatina atsiversti jo raštų rinkinį „Straipsniai ir recenzijos“ – pasižiūrėti, ką nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos kultūrinio gyvenimo metraštininkas rašė apie dainų šventes. Čia publikuojama antra straipsnio dalis. Pradžia nr. 7 (1499), 2024-02-16 („Kultūrinio pajėgumo išbandymai“).

Antroji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1961 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Antroji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1961 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
1956 m. dainų šventės organizatorių delegacija pas Čikagos merą. Alice Stephens įteikia rūtos šakelę. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
1956 m. dainų šventės organizatorių delegacija pas Čikagos merą. Alice Stephens įteikia rūtos šakelę. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1971 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė, 1971 m. Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Jūs klausiat apie viltį?

Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.

Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elena Daunytė, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jonas Jurkūnas. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Marija Arutiunova, Gabrielė Kuzmickaitė, Mindaugas Zimkus, Žygimantas Galinis, Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas_D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Svobonas, Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, Dainius Svobonas. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Pirmųjų opusų galia

Annos Geniušienės ir Luko Geniušo koncertas „Organum“ salėje

Vasario 17 d. Dalios ir Dainiaus Sverdiolų įkurtoje „Organum“ salėje įvyko puikus koncertas keistu pavadinimu „OPUS 1+“. Pavadinimas sukėlė abejonių: gal čia skambės šiandien pradedančiųjų kūrybiniai bandymai, ar bus įdomu klausytis? Bet pasiryžimą vykti nulėmė atlikėjų pavardės – Anna ir Lukas Geniušai. Dviejų šimtų vietų salė buvo visa užpildyta pianistų gerbėjų. Koncerto pradžioje Lukas pasakė, kad bus vakaro vedėjas, ir įdomiai papasakojo apie pirmoje dalyje skambėsiančius kūrinius, kuriuos interpretuos Anna.

Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Anna Geniušienė. A. Radvilaitės nuotr.
Lukas Geniušas. A. Radvilaitės nuotr.
Lukas Geniušas. A. Radvilaitės nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. A. Radvilaitės nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. A. Radvilaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 153  >>> Archyvas