Saulėtą Lietuvos Valstybės dienos šventės sekmadienį, liepos 6-tąją, iš Vokietijos atskriejo džiugi žinia: mūsų tėvynainis, dainininkas, tenoras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, ilgametis Saro krašto Sarbriukeno Valstybinio teatro solistas Algirdas Drevinskas pelnė aukščiausią dainininko Vokietijoje įvertinimą – Kammersänger garbės titulą. Saro žemės kultūros ministrė Christine Streichert-Clivot, pasibaigus Mozarto operai „Užburtoji fleita“, kurioje pamėgtą Tamino vaidmenį A. Drevinskas yra atlikęs daugiau nei 100 kartų, scenoje jam įteikė raštą, liudijantį šio prestižinio garbės vardo suteikimą.
Tenoro Jonathano Tetelmano, LNSO ir Modesto Pitrėno koncertas
Po Vilniaus festivalio baigiamojo koncerto norėjosi lyg Aidai sušukti: „Ritorna vincitor!“, nors vakaro žvaigždė tenoras iš JAV Jonathanas Tetelmanas labiausiai garsėja kaip Puccini muzikos atlikėjas. Birželio 20-osios vakarą jis kartu su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko programą, kurioje skambėjo Giacomo Puccini operų arijos, neapolietiškos dainos ir keletas kitų kūrinių. Solistas netikėtai pakeitė susirgusį garsų tenorą Josephą Calleją.
Įspūdžiai iš Baltijos gitarų festivalio Birštone
Įsivaizduokite tokį scenarijų: pasaulinio lygio virtuozas kovo pabaigoje debiutuoja „Carnegie Hall“, lydimas ovacijų, didžiulio pasisekimo, o po kelių savaičių žengia į Birštono kurhauzo sceną, ir mažame jaukiame Lietuvos kampelyje nutinka prestižinių salių matmens įvykis. Būtent tai liudijau šių metų Baltijos gitarų festivalyje (birželio 12–15 d.), kurio kulminacija tapo Marko Topchii rečitalis, darniai įrėmintas kitų aukšto profesionalaus lygio ir puikiai apgalvotų programos akcentų.
Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio koncertų: „Virtuozai iš Taivano“ bei Andriaus Žlabio, Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo pasirodymas
29-asis Vilniaus festivalis priartėjo prie pabaigos (liko tik post scriptum koncertas rugpjūčio 20 d.). Šiais metais jis buvo labai turiningas. Beveik kiekvienas koncertas stebino ypatingais akcentais. Tai smuikininko Christiano Tetzlaffo giliai išjausta Johanneso Brahmso Koncerto smuikui ir orkestrui D-dur muzika ir išskirtinai intymiai suskambęs Johanno Sebastiano Bacho Largo iš Trečiosios solinės sonatos. Tai ir ansamblis „Akademie für Alte Musik Berlin“ („Akamus“), taip įtikinamai, pagaviais ritmo viražais ir vikria melizmatika klausytojus įtraukęs į baroko muzikos sūkurį. Tai ir ypatinga Victoriano Vanoosteno dedikacija Maurice’ui Raveliui.
Vilniaus festivalyje – „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ Gedulo ir vilties dienai paminėti
Prieš prasidedant bet kokiam jau ilgiau besitęsiančiam festivaliui, spėkite, koks klausimas užduodamas dažniausiai. Ogi – kas naujo bus festivalyje? Po teisybei, banaliau nesugalvosi, bet turi suktis ir atsakinėti į tą dešimtis kartų pateikiamą klausimą, tarytum jis turėtų kokią nors esminę reikšmę, tarytum naujumas būtų kokybės atitikmuo.
Sero Andráso Schiffo rečitalis Vilniaus festivalyje
Birželio 11 d. į Nacionalinę filharmoniją sugužėjo klausytojai ne tik iš sostinės, bet ir iš kitų Lietuvos miestų pasiklausyti ilgai laukto pianisto, dirigento ir pedagogo Andráso Schiffo rečitalio. Pirmą kartą į mūsų šalį atvykęs Schiffas pats pristatė, ką gros, nes iš anksto programos niekada neskelbia. „Ką skambinsiu, nusprendžiau šįryt, – sakė fortepijono įžymybė. – Prieš dvejus metus sunku tai žinoti.“
Vilniaus festivalyje – smuiko žvaigždė Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“
Apie smuikininkės Janine Jansen atvykimą į Vilnių gerokai iš anksto informavo „Vilniaus festivalių“ lankstinukai. Iškart prisiminiau šios atlikėjos savitą grojimo stilių ir vieno iš Mozarto koncertų interpretaciją, pirmąsyk jai pasirodžius Vilniuje. Ir tada ji koncertavo su „Camerata Salzburg“. Per tą laiką užmarštin nuslinko nemažai koncertavusių gerų smuikininkų, o štai Jansen atmintis išsaugojo.
Įspūdžiai išgirdus legendinį Grigorijų Sokolovą, seserų Katios ir Marielle Labèque duetą bei susitikimas su Alessandro Baricco
Nuostabiausi dalykai gyvenime atsitinka neplanuotai. Prieš keletą metų Barselonoje vaikštinėdama po senamiestį atsidūriau priešais „Palau de la Música“, vieną žaviausių XX a. Katalonijos modernizmo pastatų, – kaip tik tą vakarą ten koncertavo pianistas Grigorijus Sokolovas, dar nebuvau jo girdėjusi. Programoje – Bacho „Gerai temperuotas klavyras“, pačios vaikystėje grotas išgrotas...
Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio koncertų „Maestra Mūza Rubackytė. Nuo Vilniaus iki Venecijos“ ir „Prancūzijos horizontai su Maurice’u Raveliu“
Liūtims keičiant saulę, kartu su gamtos suvešėjimu atkeliavęs dar vienas Vilniaus festivalis sutraukė daugybę muzikos gurmanų ir garbių svečių. Birželio 4 d. Nacionalinėje filharmonijoje karaliavo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė maestra profesorė Mūza Rubackytė.
Vilniaus festivalio koncertas „Europos baroko kelionė. „Akademie für Alte Musik Berlin“, Georg Kallweit“
Garbingas Vilniaus festivalio svečias, neseniai savo gyvavimo keturiasdešimtmetį atšventęs ansamblis „Akademie für Alte Musik Berlin“ (trumpintai „Akamus“) užgrojo vos tik įėjęs į sceną. Bent jau aš pasijaučiau visiškai užklupta. Koncertas birželio 1-ąją prasidėjo energingomis ir galingomis, žemyn besileidžiančiomis Francesco Maria Veracini uvertiūros triolėmis, ir jos iškart ėmė tekėti oda, keldamos šiurpuliuką. Tikrai, dar taip nėra buvę, kad pagaugai prasidėtų nuo pirmo koncerto takto! Barokinis afektas, ištransliuotas užtikrintai, iškart padarė savo darbą.