Mintys po Jono Jurkūno projekto „Kovas“ premjeros
Atsigręžę į praėjusius metus ieškome žodžių raktų, atspindinčių jų įvykius. Transformacija – greičiausiai į galvą atėjęs žodis, kuris tiktų ne tik meno ir kultūros reiškinių apžvalgoms. Šiuo atveju mintys sukasi apie transformaciją menuose, pokyčius, kurie nebuvo planuoti, tačiau įvyko dėl pandemijos krizės.
Iš pokalbio su kompozitore, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureate Marija Paškevičiūte
Pandemija jaunosios kartos lietuvių kompozitorės Marijos Paškevičiūtės neišmušė iš vėžių, mat prie įtemptų ir dramatiškų įvykių jau seniai pripratusi. Pasak kompozitorės, net jeigu gyvenime ir nepatiri sukrėtimų, vis vien neišvengiamai išgyvensi fizinį skausmą, artimųjų netektį ir mirtį.
Žvilgsnis į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją ir dabartį
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019–2020 m. sezonas, užbaigiantis istorinę 200 metų teatro (vokiško ir lietuviško) sukaktį, buvo itin ambicingas ir sėkmingas. 2020-ųjų renginius teatras siejo su turtinga Klaipėdos krašto praeitimi, prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kai XIX a. pradžioje tuomečio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai.
Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas „Vers la Flamme“
„Vers la Flamme“ („Liepsnos link“) – tai naujas Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas, kuriuo tęsiama jų tandemo istorija, pradėta dar prieš gerą dešimtmetį čiurlioniškuoju projektu „Jūra Miške“, taip pat įamžintu plokštelėje.
Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (pabaiga, pradžia Nr. 12 (1333)
Pasibaigus kraupiems 2020 metams nusprendžiau nebetęsti ciklo apie operų transliacijas internetu. Tam yra kelios priežastys. Pirmoji – nauji metai, naujos idėjos ir planai. Antroji – tų pačių transliacijų kartojimas. Tikiuosi, kad beveik metus trukęs ciklas ne vienam skaitytojui leido susipažinti su garsiausiu pasaulio teatru, apie kurį, pripažinkime, Lietuvoje informacijos mažai. Sakyčiau, per mažai.
Pokalbis su kompozitoriumi Luku Butkumi
Lapkričio viduryje buvo išleistos konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų, tarp kurių ir Luko Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“), natos. „Vox Juventutis“ – tai chorinių kūrinių konkursas, o geriausius jų finaliniame koncerte atlieka Vaclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“. Ta proga nusprendžiau pasikalbėti su vienu iš konkurso laureatų Luku Butkumi (deja, tik nuotoliniu būdu) apie konkursą, chorinę muziką ir kompozitoriaus kasdienybę pandemijos akivaizdoje.
Pokalbis su Jaunojo kompozitoriaus apdovanojimą pelniusiu Andriumi Šiuriu
Elektroninė, instrumentinė muzika, kūriniai kinui, teatrui, instaliacijos bei performanasai, tarpdisciplininiai menai ‒ ar tokia gausybė meno pakraipų galėtų gyvuoti vieno žmogaus kūrybos sferoje? Kompozitoriaus Andriaus Šiurio atveju tikrai taip. Menininkas ne tik kuria muziką, bet ir pasirodo su savo grupėmis, kartais yra net tolygus klausytojui, kuris neatpažįsta savo kūrinio po savotiška atlikėjo interpretacija... 2020 m. Andriaus Šiurio vardas suskambo ne kartą: šiųmetė „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija „Metų patirtis“ kūrybinei „Glaistas“ komandai už garso patirtį Vilniaus gete bei jaunojo kompozitoriaus prizas byloja apie jauną, produktyvų, daugelyje muzikos sferų patirties turintį kompozitorių, kuris neketina lėtinti tempo ir pats savęs klausia: ,,Kas toliau?“
Kokie renginiai, kūriniai, leidiniai, asmenybės, veikla ir pan. buvo itin reikšmingi šių metų Lietuvos muzikiniam gyvenimui, nepaisant pandemijos, įnešė svarbių naujų idėjų ar formų arba prasmingiausiai atliepė istorinės-kultūrinės atminties aspektą?
Pokalbis su 80-metį švenčiančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene
Metams baigiantis kalbiname jubiliejinius, o kartu ir sunkius metus išgyvenančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovę Rūtą Prusevičienę. Šįkart kalbamės apie pandemijos pristabdytą veiklą, naujas išeitis ir esminį jausmą – „meilę harmonijai“.
In memoriam Genovaitei Vanagaitei (1934–2020)
Keista... bet liūdna žinia apie kompozitorės ir mokytojos Genovaitės Vanagaitės iškeliavimą iš šio pasaulio pasiekė sulig šiltu saulės spinduliu pro langą. Tokia ji ir buvo – šildanti savo žvilgsniu, spindinti ir mylinti.
Mokėmės pas ją pradinėse klasėse M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Ir kiek tik prisimenu jos solfedžio pamokų – klasė šviesi, šilta, saulėta, kaip ir mūsų visų nuotaikos, lyg tuo metu niekada nebūtų apsiniaukę. Įprasta, jog solfedis nėra vaikų mėgstamas užsiėmimas, o mes laukdavome jos pamokų ir to momento, kai iš triukšmingo koridoriaus galėsime suvirsti į, rodos, visad jaukią jos klasę.