7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Aldona Eleonora Radvilaitė

Fortepijono fiesta tęsiasi

Jánoso Balázso, Nikitos Mndoyantso rečitaliai ir „Dixit Dominus“ Nacionalinėje filharmonijoje

Tiesiog pritrenkiantį įspūdį paliko lapkričio 26 d. vykęs vengro Jánoso Balázso rečitalis „Romantika vengriškai“, jo savitos, tobulos kūrinių traktuotės. Kokia paslaptis glūdi Vengrijoje, kad čia gimsta tokie neįtikėtinais talentais apdovanoti pianistai kaip Ferencas Lisztas, György Cziffra, J. Balázsas?..

János Balázs. D. Matvejevo nuotr.
János Balázs. D. Matvejevo nuotr.
János Balázs. D. Matvejevo nuotr.
János Balázs. D. Matvejevo nuotr.
Nikita Mndoyants. D. Matvejevo nuotr.
Nikita Mndoyants. D. Matvejevo nuotr.
Nikita Mndoyants. D. Matvejevo nuotr.
Nikita Mndoyants. D. Matvejevo nuotr.
Adam Laloum. D. Matvejevo nuotr.
Adam Laloum. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Dixit Dominus“ atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Dixit Dominus“ atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Su klarneto ženklu

Įspūdžiai iš kelių kamerinės muzikos su klarnetu koncertų Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

„Pamatinis klausimas yra tas, ką gali ir turi patsai žmogus daryti, jeib jame augimo gaivalas galingai apsireikštų?“ – klausė Vydūnas. „Tvirtinti harmoniją ir didinti dvasios šviesą“, – pats atsakė. Pradėti nuo savęs – tokia mintis lindėjo galvoje besiklausant skirtingo amžiaus ir tautų klarnetininkų bei jų partnerių. Lapkričio 3 d. vyko muzikinių „Lietuviškų ir belgiškų peizažų“ popietė. Čiurlionio kvarteto svečias – Belgijos klarnetininkas Eddy Vanoosthuyse. Lietuvos draugas, daug bendravęs su Lietuvos kameriniu, Lietuvos kariuomenės orkestrais, profesoriumi Sauliumi Sondeckiu. Su Vilniaus kvartetu įrašęs ypač vertingus Wolfgango Amadeus Mozarto ir Johanneso Brahmso kvintetus. Šis faktas nuvilnijo visame pasaulyje.

Čiurlionio kvartetas ir klarnetininkas Eddy Vanoosthuyse. Z. Lipčienės nuotr.
Čiurlionio kvartetas ir klarnetininkas Eddy Vanoosthuyse. Z. Lipčienės nuotr.
Klarnetininkas Antanas Taločka su trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Klarnetininkas Antanas Taločka su trio „Kaskados“. A. Svirsko nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Išsiilgusiems kokybės

Festivaliui „Iš arti“ pasibaigus

Įdomius dalykus norisi žvalgyti iš labai arti. Ne tik įdomius, bet ir aktualius. Lapkričio 16–22 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykęs tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ kvietė klausytis aktualios muzikos. Kasmet lapkričio mėnesį Kaune vykstantis renginys šiais metais pristatė įdomią programą, kurioje reikšmingą vietą užėmė šiuolaikinė lietuvių kūryba, o ją profesionaliai įgyvendino ir Lietuvos, ir svečių šalių atlikėjai.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei maestro Martynas Staškus. M. Gineikos nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei maestro Martynas Staškus. M. Gineikos nuotr.
Motiejus Bazaras. M. Gineikos nuotr.
Motiejus Bazaras. M. Gineikos nuotr.
Giedrius Kuprevičius. M. Gineikos nuotr.
Giedrius Kuprevičius. M. Gineikos nuotr.
Kauno fortepijoninis trio ir Kauno styginių kvartetas. M. Gineikos nuotr.
Kauno fortepijoninis trio ir Kauno styginių kvartetas. M. Gineikos nuotr.
Ansamblis „Mykorrhiza“. M. Gineikos nuotr.
Ansamblis „Mykorrhiza“. M. Gineikos nuotr.
Robertas Beinaris, Simona Liamo ir Gediminas Kviklys. M. Gineikos nuotr.
Robertas Beinaris, Simona Liamo ir Gediminas Kviklys. M. Gineikos nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras ir Normundas Šnē. M. Gineikos nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras ir Normundas Šnē. M. Gineikos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Muzika kaip visas gyvenimas

Pokalbis su pianiste Guoda Gedvilaite

Šių metų Vilniaus fortepijono muzikos festivalis skirtas pianistės ir kompozitorės Claros Schumann 200-osioms gimimo metinėms. Renginiais stengiamasi Lietuvos publikai plačiau pristatyti šios menininkės kūrybą, jos įtaką XIX a. ir vėlesnių epochų muzikos raidai. Pastaraisiais metais Jūs intensyviai domitės Claros Schumann gyvenimu ir kūryba, atliekate visus jos kūrinius ir vedate seminarus. Sumanėte kamerinės muzikos koncertų ciklą „Claros Schumann salonas“, kuriame klausytojai tarsi patenka į XIX a. – žinomų muzikos genijų epochą. Šio ciklo renginiai sulaukė didelio pasisekimo Lietuvoje ir Vokietijoje. Kas paskatino Jus pasinerti būtent į Claros pasaulį?

Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. Koncerto akimirka. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė. Koncerto akimirka. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė. V. Grigo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. V. Grigo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė. „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė (Clara Schumann) ir Motiejus Bazaras (Johannes Brahms). „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Guoda Gedvilaitė (Clara Schumann) ir Motiejus Bazaras (Johannes Brahms). „Claros Schumann salonas“. R. Kunske nuotr.
Edmundas Gedgaudas

MKČ aidas

Dar keletas minčių apie pasibaigusį konkursą

Turbūt nėra konkurso, kuriame vertinimo komisijos ir klausytojų nuomonės sutaptų. Tad gal paakintas puikiai šiemet transliuoto Piotro Čaikovskio konkurso ir galimybės iki šiol (taigi, po gero pusmečio) klausytis vieno ar kito jo dalyvio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio konkurso pianistų pasirodymus irgi nusprendžiau sekti neišeidamas iš namų. Viskam aplinkui kintant, net senatvė nebepajėgia žmogaus nuo pasaulio atskirti taip, kaip per šimtmečius ji tą daryti buvo įpratusi.

Jūratė Katinaitė

Ilga kelionė į Tilžę

Eduardo Balsio 100-mečio metų kulminacija – operos „Kelionė į Tilžę“ premjera

Operos „Kelionė į Tilžę“ premjera buvo ypač laukiama kaip Eduardo Balsio 100-mečio renginių svarbiausia intriga. Dauguma Balsio įvairių žanrų kūrinių atlikėjų prisimenami ne tik sukakčių proga, „Eglė – žalčių karalienė“ (1965) – daugiausia pastatymų sulaukęs nacionalinis baletas, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969) irgi nuskamba gyvai dažniau nei kompozitoriaus jubiliejiniai minėjimai.

Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Scena iš operos „Kelionė į Tilžę“. „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Agnė Stančikaitė (Indrė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Gabrielė Kuzmickaitė (Bušė) ir Rapolas Baranauskas (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė) ir Mindaugas Zimkus (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė) ir Mindaugas Zimkus (Ansas). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė (Bušė). „Prokadras“ / KVMT nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Malonūs netikėtumai Šv. Kotrynos bažnyčioje

Mintys po Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės, Povilo Jaramino ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerto

Gerokai praretėjusias koncertuojančių altininkų gretas pastaraisiais metais papildo bene vienintelė Ūla Ulijona Žebriūnaitė. Nors ji Lietuvos salėse pasirodo gana retai, jos koncertai ilgam apsigyvena atmintyje. Puikiausiai prisimenu prieš trejus metus Nacionalinėje filharmonijoje vykusį Ū. Žebriūnaitės koncertą, kuriame ji meistriškai grojo Nino Rotos melodijas iš italų legendinių kino meistrų Federico Fellini, Luchino Visconti filmų.

Ūla Ulijona Žebriūnaitė, Povilas Jaraminas, Modestas Barkauskas, Rokas Stunžėnas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. R. Dailidės nuotr.
Ūla Ulijona Žebriūnaitė, Povilas Jaraminas, Modestas Barkauskas, Rokas Stunžėnas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. R. Dailidės nuotr.
Povilas Jaraminas, Ūla Ulijona Žebriūnaitė ir Modestas Barkauskas. R. Dailidės nuotr.
Povilas Jaraminas, Ūla Ulijona Žebriūnaitė ir Modestas Barkauskas. R. Dailidės nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Fortepijono fiesta prasidėjo

Įspūdžiai iš Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncertų

Lapkričio 23 d., po atnaujinimo darbų, Lietuvos nacionalinė filharmonija atvėrė duris naujam koncertų sezonui, parengusi ir informatyvius, rafinuotai gražius katalogus tiek rudens ir 2020 m. pavasario koncertams, tiek Šeštajam Vilniaus fortepijono festivaliui „Moters meilė ir gyvenimas“, įkurtam ir vadovaujamam Nacionalinės premijos laureatės Mūzos Rubackytės. Atgaivintoje filharmonijoje sklandė šventinė nuotaika ir dėl ypatingo Vilniaus fortepijono festivalio pradžios koncerto „Namų pašventinimas“. Grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas ), dirigavo italų dirigentas Renato Balsadonna, solistė – daugybę apdovanojimų už svarbų vaidmenį Lietuvos įvaizdžio sklaidai Prancūzijoje ir visame pasaulyje pelniusi profesorė Mūza Rubackytė.

Mūza Rubackytė ir Renato Balsadonna. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Renato Balsadonna. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus fortepijono festivalio koncertas. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus fortepijono festivalio koncertas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Renato Balsadonna. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Renato Balsadonna. D. Matvejevo nuotr.
Renato Balsadonna. D. Matvejevo nuotr.
Renato Balsadonna. D. Matvejevo nuotr.
Liepa Jurgutavičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Liepa Jurgutavičiūtė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir ir Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir ir Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Didžiosios pianistų varžytuvės Lietuvoje

Mintys po pasibaigusio VIII tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso

Esu girdėjusi, kad pirmo konkurso, dar ne tarptautinio, pirmosios premijos laureatą Augustiną Maceiną jo profesorė Aldona Dvarionienė užrakindavo savo kambaryje, kad jokie pašaliniai dalykai netrukdytų pasirengti konkursui. Šiandien tokį rūpestį ir motinišką globą sunku įsivaizduoti.

Aleksandras Kashpurinas. „KilimasArts“ nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. „KilimasArts“ nuotr.
Aleksandras Kashpurinas ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
Aleksandras Kashpurinas ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
Young Ho Park. „KilimasArts“ nuotr.
Young Ho Park. „KilimasArts“ nuotr.
Gabrielė Sutkutė. „KilimasArts“ nuotr.
Gabrielė Sutkutė. „KilimasArts“ nuotr.
Gabrielė Sutkutė ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
Gabrielė Sutkutė ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
Neringa Valuntonytė ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
Neringa Valuntonytė ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
Edwinas Szwajkowskis, Lietuvos nacinalinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
Edwinas Szwajkowskis, Lietuvos nacinalinis orkestras ir Modestas Pitrėnas. „KilimasArts“ nuotr.
M.K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai ir komisijos nariai. „KilimasArts“ nuotr.
M.K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai ir komisijos nariai. „KilimasArts“ nuotr.
Eglė Šeduikytė

Grįžtame į „vargonininkų gadynę“?

Mintys po VIII Tarptautinio M.K. Čiurlionio vargonininkų konkurso

Daugiau nei 50 metų skaičiuojantis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas atspindi Lietuvos fortepijono ir vargonų atlikimo mokyklų pasiekimus ne tik savoje šalyje, bet ir pasauliniame kontekste. Kuo šis, VIII tarptautinis M.K. Čiurlionio vargonininkų konkursas buvo išskirtinis? Visų pirma dalyvių iš viso pasaulio gausa ir itin aukštu jų pasirengimo lygiu. Dvidešimt du vargonininkai iš JAV, D. Britanijos, Rusijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Italijos, Austrijos, Čekijos, Belgijos, Vengrijos bylojo apie bendrą koncertinio vargonavimo meistriškumo kilimą ir koncertuojančio vargonininko populiarumą akademinės muzikos pasaulyje.

Hyun Sun Park. U. Budnikaitės nuotr.
Hyun Sun Park. U. Budnikaitės nuotr.
Filip Šmerda. U. Budnikaitės nuotr.
Filip Šmerda. U. Budnikaitės nuotr.
Jan Šprta. U. Budnikaitės nuotr.
Jan Šprta. U. Budnikaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 91  >>> Archyvas