Kinas

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Laurent’o Tirard’o filmą „Prancūziška porelė“ sekmadienio vakarą galėsime pasižiūrėti dukart, nes jį rodo ir TV1 (20 d. 21 val.), ir LRT (20 d. 22.30). Suprantu programų sudarytojų norą prieš naują darbo savaitę pasiūlyti grakščią prancūzišką komediją (deja, lietuviškas pavadinimas primityviai nešvankus), nors filmas – gana tikslus 2013 m. pasirodžiusios Argentinos komedijos „Liūto širdis“ perdirbinys.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Kita tylos pusė“

Rašytoja Izabelė jūros pakrantės kaime skaito paskaitą apie šventuosius. Regis, klausytojus jūroje pasirodęs kašalotas sudomina labiau. Izabelė sužino, kad kelto grįžti atgal nebebus, ir sutinka su pagyvenusio Einaro siūlymu pernakvoti jo namuose. Tačiau atsibudusi supranta, kad niekur iš jų neišvyks, nes prasidėjo potvynis. Taip prasideda Algimanto Puipos filmas „Kita tylos pusė“ (Lietuva, 2019). Netrukus supranti, kad keltas, kašalotas ar potvynis yra tik pasaulio, kuriame nusitrynė realybės ir nerealybės ribos, ženklai.

Jacekas Borcuchas apie „Saldžią dienos pabaigą“

Kino teatruose pasirodo Italijoje kurtas vidurinės kartos lenkų režisieriaus, scenaristo ir aktoriaus Jaceko Borcucho („Viskas, ką myliu“) filmas „Saldi dienos pabaiga“ („Słodki koniec dnia“, Lenkija, 2019). Jo herojė – lenkų poetė, kuri įvedus karinę padėtį liko gyventi Italijoje. Nobelio literatūros premijos laureatė Marija Linde (Krystyna Janda už šį vaidmenį pelnė Sandanso festivalio apdovanojimą) kartu su vyru jau daug metų gyvena provincijoje, etruskų mieste Volteroje.

Fatihas Akinas apie „Auksinę pirštinę“

Nuo penktadienio kino teatruose rodomas vienas prieštaringiausių šių metų filmų – vokiečių režisieriaus Fatiho Akino „Auksinė pirštinė“ („Der goldene Handschuh“, Vokietija, 2019). Akinas išgarsėjo 2004 m., kai jo filmas „Galva į sieną“ buvo apdovanotas Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“. Turkų kilmės režisierius ne viename filme kalba apie savo šaknis – toks buvo Kanuose už geriausią scenarijų apdovanotas „Iš kitos pusės“ (2007).

7md inf.

Studija „Warner Bros.“ pradėjo kurti filmą „Irena Sendler“. Tai bus pasakojimas apie lenkę Ireną Sendlerową (1910–2008), kuri Antrojo pasaulinio karo metais Varšuvoje išgelbėjo šimtus žydų vaikų. Sendlerowa vadovavo žydus gelbėjančios lenkų pogrindinės organizacijos „Żegota“ vaikų skyriui. Manoma, kad šiai organizacijai pavyko padėti maždaug dviem su puse tūkstančio vaikų ir paauglių. 1943 m. Sendlerowa buvo suimta gestapo, nuteista mirti, bet bendražygiams pavyko papirkti kalėjimo sargybinius ir ją išgelbėti. Sendlerowa dalyvavo Varšuvos sukilime.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vasarą išgirdęs per televizijos žinias finansų ministro pasisakymą, negalėjau patikėti savo ausimis, mat ministras nedviprasmiškai teigė, kad viena rezistencijos prieš sovietus formų buvo vagystės. Esą žmonės buvo įpratę vogti iš savo darboviečių, nes taip priešinosi sovietų valdžiai. Pirmąkart nepatikėjau, bet antrą kartą išgirdęs jau supratau, kad praeitį ministro karta suvokia būtent taip. Matyt, dar ir todėl, kad kartu galima paprastai pateisinti tėvelius ar senelius, kurie ginkluotame pasipriešinime nedalyvavo, bet žiūrėkite, kokius namelius pasistatė iš kokiame nors sovietų fabrike pavogtos vilnos (siūlų, detalių, dešrų ir t.t.).

Askoldas Kurovas apie „Novają“

„Nepatogus kinas“ šiemet parodys rusų režisieriaus Askoldo Kurovo filmą „Novaja“ (2018), pasakojantį apie Maskvoje leidžiamą nepriklausomą dienraštį „Novaja gazeta“. Pateikiame kelis fragmentus iš didžiulio Timuro Alijevo pokalbio su režisieriumi. Visą jį galima rasti žurnalo „Seans“ tinklalapyje.

Dovilė Grigaliūnaitė

Haruno Farocki filmų retrospektyva festivalyje „Nepatogus kinas“

Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet žiūrovus kviečia į vieno žymiausių ir, be abejo, įtakingiausių šiuolaikinių vokiečių menininkų ir kino kūrėjų Haruno Farocki (1944–2014) filmų retrospektyvą. Trumpai apibūdinant ir apibendrinant sudėtingą, daugiasluoksnę menininko kūrybą, galima būtų pasakyti, kad menininkas tiria vaizdų šiuolaikinėje kultūroje prigimtį ir funkciją.

Gediminas Kukta

Trumpos kino recenzijos

„Džokeris“ („Joker“), rež. Todd Phillips, Kanada, JAV

Rugsėjį „Džokeris“ laimėjo garbingiausią Venecijos kino festivalio apdovanojimą – „Auksinį liūtą“ – ir jį iškart apgaubė prieštaringo kūrinio aura.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šiemet „Oskarui“ Lenkijos pristatytu Jano Komasos filmu „Kristaus kūno ir kraujo šventė“ („Boże Ciało“) susidomėjo Holivudas: vyksta derybos su režisieriumi ir scenaristu Mateuszu Pacewicziumi dėl galimybės kurti filmo perdirbinį – aštuonių dalių serialą. Filmas jau kelintą mėnesį yra dėmesio centre: jis gavo Venecijos ir Toronto kino festivalių apdovanojimus, Lenkų filmų festivalyje Gdynėje – prizus už geriausią režisūrą ir vyro bei antrojo plano moters vaidmenis.