Kinas

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Evano Goldbergo ir Setho Rogeno komedija „Interviu su diktatoriumi“ (LNK, 24 d. 22.50) prieš kelerius metus sukėlė daug triukšmo, mat papiktino Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong-uną. Jis reikalavo filmo nerodyti, bet efektas buvo priešingas, juk ar gali būti geresnė reklama už draudimą? Juolab kad ant filmo plakato dar ir korėjietiškai parašyta: „Netikėkite tais negarbingais ir neišprususiais amerikiečiais.“

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Skausmas ir šlovė“

Pedro Almodovaro filmo „Skausmas ir šlovė“ („Dolor y gloria“, Ispanija, 2019) pagrindinis veikėjas – pagyvenęs kino režisierius Salvadoras. Jį kankina depresija, vienatvė, nugaros skausmai ir dar dešimt įvairiausių ligų, kurias pamatome lyg mokslo populiarinimo filme animuotuose kadruose. Taip su šypsena Almodovaras išvardija tipiškus pagyvenusio žmogaus negalavimus. Tačiau, nepaisant net ir fizinio Salvadorą vaidinančio Antonio Banderaso panašumo, ryškių ir iškart atpažįstamų džemperių ar paviljone atkurto Almodovaro buto, „Skausmas ir šlovė“ – ne visai autobiografinis filmas. Jo apibūdinimą „autofikcija“ Almodovaras įdėjo į Salvadoro mamos lūpas: ji nugirdo šį žodį, kai sūnus davė interviu.

Gediminas Kukta

„Daryk, ką moki geriausiai, Džonai“, – vienoje scenoje sako bosas. „Ką?“ – akmeniniu veidu perklausia Keanu Reeveso Vikas, lyg prieš tai dviejose dalyse nebūtų daręs vis to paties – žudęs. „Medžiok“, –atsako bosas, ir po kelių minučių Džonas Vikas ant žemės pakloja du autobusus nuo galvos iki kojų ginkluotų karių. Kliaudamasis tik pistoletu ir raumenimis. Sunku nesijuokti. 

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Franco Zeffirelli

Birželio 15 d. Romoje mirė italų teatro, kino ir operos režisierius, scenografas Franco Zeffirelli. Jis gimė 1923 m. Florencijoje kaip Gian Franco Corsi, jo tėvas prekiavo audiniais. Šešerių metų be mamos likusį berniuką globojo Florencijoje gyvenusios britės, vėliau įkvėpusios autobiografinį Zeffirelli filmą „Arbatėlė su Musoliniu“ (1999). 1941 m. jis baigė Florencijos dailės akademiją, Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo italų pasipriešinimo judėjime, kovojo partizanų būryje. Po karo tęsė meno ir architektūros studijas Florencijos universitete.

Živilė Pipinytė

Du savaitės tekstai

Konstantis Šavlovskis straipsnyje „Devyni „Kinotavr“ filmai“, kuris išspausdintas žurnale „Kommersant Weekend“, pristato, jo manymu, įdomiausius sekmadienį Sočyje prasidėjusio jubiliejinio, jau trisdešimtojo, Atvirojo Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ filmus. Konkursinėje festivalio programoje jų penkiolika.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vis stebiuosi, kodėl lietuviai taip garbina žodį „elitas“ ir viską, kas juo įvardijama. Nenustebsiu, jei netrukus pas mus viskas bus elitiška, pavyzdžiui, elitiniai elgetos ar elitiniai politikai. Todėl siūlau prisiminti Sylvaino White’o filmą „Pasmerktas būrys“ (TV1, 17 d. 21 val.), kurio originalus pavadinimas „The Losers“.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Rocketman“

Iškart prisipažinsiu, kad prieš pamatydama Dexterio Fletcherio filmą „Rocketman“ (JAV, D. Britanija, 2019) žinojau tik vieną Eltono Johno dainą. Ji buvo skirta kičinei princesei Dianai, todėl susidomėjimo muzikantu nesužadino. Abejoju, ar pamatytas filmas paskatins toliau domėtis jo herojaus kūryba, bet nesigailiu jį pamačiusi. Buvo visai smagu, nors, kaip ir dažnas biografinis filmas apie populiariosios kultūros kūrėjus, „Rocketman“ susideda iš daugybės klišių ir paprastos žinutės pabaigoje. Skiriasi tik nuoširdi, sentimentali ir šiek tiek autoironiška menininko išpažinties intonacija. Ji suteikia filmui pasakos atspalvį. Ši intonacija, regis, ir yra viena didžiausių „Rocketman“ vertybių.

7 md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Birželio 7 d. Varšuvoje mirė kino ir televizijos režisierius, scenaristas, rašytojas Ryszardas Bugajskis. Jam buvo septyniasdešimt šešeri. Bugajskis gimė 1943 m. Varšuvoje, prieškario Lenkijos socialistų partijos (PPS) veikėjo šeimoje. Varšuvos universitete studijavo filosofiją, Lodzės kino mokykloje – režisūrą.

Pedro Almodovaras apie „Skausmą ir šlovę“

Praėjo treji metai po „Džuljetos“ premjeros ir Pedro Almodovaras Kanuose pristatė naują filmą „Skausmas ir šlovė“ („Dolor y Gloria“, Ispanija, 2019). Pagrindinį vaidmenį filme suvaidinęs Antonio Banderas pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą. „Skausmas ir šlovė“ – autobiografinis filmas. Jo herojus – krizę išgyvenantis režisierius. Britų kritikas Jonathanas Romney pavadino „Skausmą ir šlovę“ prustiška. Filme taip pat vaidina Penelope Cruz, Raulis Arevalo, Ceccilia Roth. Netrukus filmas pasirodys ir Lietuvos ekranuose. Spausdiname interviu su režisieriumi, neseniai pasirodžiusių leidinyje „GQ“ ir Meduza.io, fragmentus.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Bulgarų Kristinos Grozevos ir Petaro Vylčanovo filmas „Šlovė“ („LRT Plius“, 12 d. 21.30) turėtų vadintis „Slava“, nes rusiškas laikrodis „Slava“ yra vienas šios karčios komedijos veikėjų. Tiksliau, jo dovanojimo motyvas. Kad su tėvų dovanotais laikrodžiais reikia elgtis atsargiai ir perduoti palikuonims, rodė dar Quentino Tarantino „Bulvarinis skaitalas“.