Kinas

Kino kritikų apklausa

Paklausėme kino kritikų, ką jie mano apie neseniai paskelbtas „Sidabrinės gervės“ nominacijas ir pačius apdovanojimus apskritai. Ar nominacijos padeda susidaryti įspūdį apie kino kūrėjų gyvenimą ir kokie buvo kino metai? Kokius filmus patys išskirtų kaip svarbiausius? Kokią funkciją įgavo apdovanojimai? Ar tai šventė saviems, ar vis dar kino sklaidos renginys?

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

1973-iaisiais pasirodžiusi „Klepsidros sanatorija“ (LRT Plius, 9 d. 21 val.) – vienas svarbiausių Wojciecho Haso filmų. Jis sukurtas Brunono Schulzo prozos motyvais. Filmo herojus Juzefas (Jan Nowicki) grįžta į vaikystę – simbolinį miestą, kuriame galima atpažinti Schulzo gimtąjį Drohobyčą. Bet jis toks, koks išliko Juzefo prisiminimų sraute. Deformuotos miesto erdvės, fantasmagoriški jo gyventojai, keisti daiktai, griuvėsiai ir melodijos tik pabrėžia, kad tai rašytojo fantazijos pasaulis, primenantis keistenybių muziejų.

Vengrijos kinas po Orbáno eros

Praėjus vos dienai po Viktoro Orbáno triuškinančio pralaimėjimo atsistatydino Nacionalinio kino instituto (NFI) vadovas Csaba Kaélas. Ilgametis Orbáno patikėtinis pagal išsilavinimą – režisierius, tačiau „Fidesz“ valdymo laikotarpiu nusprendė daryti politinę karjerą. Pasitelkdamas įvairias įmones, jis daugelį metų laimėdavo fiktyvius konkursus dėl didelių projektų, pavyzdžiui, tradicinių fejerverkų, rengiamų rugpjūčio 20-ąją valstybinės šventės proga.

Augustė Nalivaikė

Nauji serialai – „Konfliktas“

Šiandieniniame serialų ir filmų vartojimo kontekste nuobodulys dažniausiai aiškinamas kaip subjektyvi žiūrovo reakcija ar netinkamas nusiteikimas. Tačiau antrasis „Netflix“ serialo „Konfliktas“ („Beef“, rež. Lee Sung Jin, JAV, 2026) sezonas verčia šią nuostatą permąstyti. Nepaisant aukštos kokybės, intensyvaus siužeto ir stiprios aktorių komandos, nuobodulys čia atsiranda ne kaip atsitiktinis pojūtis, o kaip pasikartojančių naratyvinių sprendimų pasekmė.

Santa Lingevičiūtė

Nauji filmai – „Maiklas“

Antoine’o Fuqua biografinis filmas „Maiklas“ („Michael“, JAV, D. Britanija) iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip ambicingas bandymas aprėpti vieną sudėtingiausių popkultūros figūrų. Tačiau kuo toliau, tuo darosi aiškiau, kad tai ne tiek filmas, kiek kruopščiai sukomponuotas geriausių hitų rinkinys. Filme nuosekliai atkartojama saugi, kanoninė biopiko struktūra: nuo „Jackson Five“ laikų iki solinės karjeros viršūnės.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Rytais, kai baisoka įsijungti žinias, prisimenu vienos laidojimo įmonės reklamą: „Klientai nuolat išeina, bet darbo netrūksta.“ Tikiuosi, ilgasis savaitgalis padės atsipūsti, o prie to gali prisidėti ir filmai. Šiąnakt TV3 (gegužės 1 d., 23.55) rodo Jimo Jarmuscho komediją „Negyvėliai nemiršta“, nukelsiančią į mažą JAV miestuką, nors, tiesą sakant, dabar visai šaliai iškilo grėsmė tapti pasaulio užkampiu.

Richardas Gaddas apie savo naują serialą „Pusė žmogaus“

2024 m. palyginti mažai žinomas škotų rašytojas ir aktorius Richardas Gaddas išgyveno keistą patirtį, kai jo gyvenimo sunkiausi momentai tapo populiariu pramoginiu turiniu. „Netflix“ serialas „Elniukas“ („Baby Reindeer“, D. Britanija, JAV), paremtas Gaddo seksualinės prievartos ir persekiojimo išgyvenimais, sulaukė gausybės kritikų liaupsių ir tapo vienu populiariausių serialų.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Tarp šviesos ir šešėlių“

Filmas „Tarp šviesos ir šešėlių“ („Les rayons et les ombres“, rež. Xavier Giannoli, Prancūzija, 2026) baigiasi režisieriaus Leonido Mogi (Valeriu Andriuta) ir buvusios aktorės Korinos Liušer (Nastya Golubeva Carax) dialogu. Į jos atkaklų  „aš nežinojau“ režisierius atsako klausimu: „O ar bandei sužinoti?“ Korina į jį neatsako, stoja tyla. Nepaisant to, kad būtent šis klausimas filme ir yra esminis (nors atsakymas aiškus), jis disonuoja su pasakojama (labai ilga) istorija.

Santa Lingevičiūtė

Nauji filmai – „Tamsiosios sielvarto plunksnos“

Kiekvienas su artimo žmogaus netektimi bando gyventi savaip. Gedulas neturi vienos formos, vienos kalbos ar trukmės – jis įsigeria į viską: kasdienybės fragmentus, pasikartojančius judesius, tylą. Vieniems jis tampa viso likusio gyvenimo fonu, kitiems – kūną ir mąstymą deformuojančia būsena, kai laikas nebejuda į priekį, o sukasi ratu. Literatūra ir kinas nuolat mėgina šią patirtį suvaldyti, suteikti jai formą, tačiau kartu rizikuoja ją supaprastinti: paversti tuo, kas atpažįstama, bet ne iki galo tikra.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Grafas Janas Potockis (1761–1815) gimė Ukrainoje. Auklėtas prancūzų kultūros dvasia, rašė prancūziškai, buvo trijų valstybių pilietis, pakluso šešiems valdovams. Tarnavo Austrijos armijoje, buvo Maltos riteris, Ketverių metų seimo narys, caro Aleksandro I patarėjas Azijos klausimais, istorikas, etnologas, kalbotyrininkas ir didis keliautojas, apkeliavęs Maroką, Egiptą, Kaukazą, Sibirą, Kiniją ir beveik visas Europos šalis.