7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Ilona Vitkauskaitė

Psichoterapija kosmose

Nauji filmai – „Astronautas“

Dauguma astronautų, kaip mus moko filmai, keliauja į kosmosą tik dėl to, kad patirtų sudėtingą tarpžvaigždinę terapiją, kurios tikslas – išspręsti konfliktiškus jausmus dėl mirusių ar nutolusių šeimos narių. Tai matėme „Soliaryje“, „Pirmajame žmoguje“, „Gravitacijoje“, „Tarp žvaigždžių“, „Ad Astroje“ ir t.t. Be kibirų sielvarto iš Žemės orbitos neišskrisi. Muzikinių vaizdo klipų ir reklamų kūrėjas švedas Johanas Renckas, geriausiai žinomas dėl serialo „Černobylis“, šįkart ėmėsi Jaroslavo Kalfařo romano „Bohemijos astronautas“ ekranizacijos ir „Netflix“ žiūrovams pasiūlė dar vieną tokią psichoterapiją kosmose su Adamu Sandleriu, kuris savo širdies sopulius patiki milžiniškam ateiviui vorui. Skamba kaip parodija? Deja, „Astronautas“ („Spaceman“, Čekija, JAV, 2024) sukurtas pačiu rimčiausiu veidu ir net turi pretenzijų į filosofinę potekstę.

„Astronautas“
„Astronautas“
„Astronautas“
„Astronautas“
„Astronautas“
„Astronautas“
„Astronautas“
„Astronautas“

Kiekviename mūsų – du vilkai

Jonathanas Glazeris apie „Interesų zoną“

„Kino pavasario“ atidarymo filmas Jonathano Glazerio „Interesų zona“ („The Zone of Interest“, D. Britanija, JAV, Lenkija, 2023) sekmadienio naktį pelnė du „Oskarus“ – už geriausią užsienio filmą ir už geriausią garsą. 1965 m. gimęs britų režisierius ir scenaristas išgarsėjo populiarių grupių vaizdo klipais „Karma Police“ („Radiohead“), „Virtual Insanity“ („Jamiroquai“), „Karmacoma“ („Massive Attack“) ir „Rabbit in Your Headlights“ (UNKLE). 2000-aisiais jis debiutavo kine gangsterių komedija „Seksualus niekšas“ („Sexy Beast“), 2013 m. pasirodė vienu geriausių XXI a. filmų vadinamas „Po oda“ („Under the Skin“).  

„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
Jonas Ūbis

Už žanrų posūkių

Krėsle prie televizoriaus

Nei idealių moterų, nei idealių vyrų nebūna, bet gal ir gyventi su idealu būtų sunku, jei pats toks nesi. Pabandyti, žinoma, galima. Taip ir nusprendė vokiečių aktorės, scenaristės ir režisierės Marios Schrader filmo „(Ne)tobulas vyras“ (TV1, 17 d. 01.05) herojė mokslininkė Alma (Maren Eggert), nes tai vienintelė galimybė gauti lėšų projektui. Alma dirba Pergamono muziejuje ir tyrinėja šumerų dantiraštį. Ji nori įrodyti, kad net tose senose lentelėse galima rasti poezijos. Todėl Alma nusprendžia dalyvauti eksperimente: tris savaites ji gyvens su robotu Tomu (Dan Stevens), kuris užprogramuotas nuspėti ir vykdyti kiekvieną Almos norą, tai yra visiškai atitinka jos idealaus vyro įsivaizdavimą.

„(Ne)tobulas vyras“
„(Ne)tobulas vyras“
„Žmogus, pakeitęs viską“
„Žmogus, pakeitęs viską“
„Dviveidis“
„Dviveidis“

Istorijos ir liudijimai

Ko nepražiopsoti „Kino pavasaryje“

„Kino pavasaris“ šiemet žada rodyti daug filmų ir daug jų seansų. Išrinkome ne tik garsiausius ar daugiausia svarbių apdovanojimų pelniusius, bet ir tuos, kurie skatina savarankiškai mąstyti, užjausti kitus, pažinti palyginti neseną istoriją ir akyse kintančią tikrovę. Sunkiais laikais tai visada padeda išgyventi.

„Kryčio anatomija“
„Kryčio anatomija“
„Blogis (ne)egzistuoja“
„Blogis (ne)egzistuoja“
„How to Have Sex“
„How to Have Sex“
„Interesų zona“
„Interesų zona“
„Žmogus juodumoje“
„Žmogus juodumoje“
Santa Lingevičiūtė

Svarbiausia reginys

Nauji filmai – „Kopa: antra dalis“

Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas „Kopa“ tapo prakeiksmu ne vienam garsiam kino režisieriui, norėjusiam sukurti adaptaciją. Tarp jų – Ridley Scottas ir Alejandro Jodorwsky. Pastarojo filme turėjo vaidinti Orsonas Wellesas, Salvadoras Dali, garso takelį kurti „Pink Floyd“ ir „Magma“. Galiausiai 1984 m. ekranizaciją sukūrė Davidas Lynchas, scenarijų rašęs kartu su pačiu Herbertu. Filme pasirodė Stingas, muziką kūrė garsi amerikiečių roko grupė „Toto“, filmavo dviejų „Oskarų“ laureatas Freddie Francis, kino dailininkas buvo Anthony Mastersas, nominuotas „Oskarui“ už Stanley Kubricko „2001 metų kosminę odisėją“ (1968). Deja, kad ir kokia garsi bei patyrusi buvo kūrybinė grupė, Davidas Lynchas ekranizaciją iki šiol vadina kūrybine gėda, atsisako apie savo „Kopą“ kalbėti, norėtų apskritai ištrinti ją iš asmeninės filmografijos ir teigia nesiruošiantis žiūrėti Denis Villeneuve’o ekranizacijų.

„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“
„Kopa: antra dalis“

Pavasario „Kinas“

Pasirodė naujas žurnalo numeris

Rašydama apie Nuri Bilge Ceylano kiną, Rūta Birštonaitė apibūdina labai žmogišką būseną, ypač išryškėjančią tamsiuoju metų laiku: „Gulėti ar eiti – net nežinau, kas labiau patinka Nuri Bilge Ceylano personažams. Tiesa, ir viena, ir kita yra susiję su atsakymo į tą patį klausimą ieškojimu. Kaip būti su savimi ir su kitais – šis klausimas personažams neduoda ramybės ir verčia keliauti, kur akys veda, arba, atvirkščiai, atsiduoti nejudrumui ir mąstymo tuštumai.“

Jonas Ūbis

Apie medinukus, kurie gyvi

Krėsle prie televizoriaus

Leos Caraxo filmai tarsi antrina jo gyvenimui. Gebėjimas jungti gyvenimą ir meną, realybę ir mitą tapo sudėtine režisieriaus kūrybos dalimi. Regis, kiekviename filme jis rodo asmeniškus jausmus – prancūzų kino enfant terrible būseną, kartėlį, džiaugsmą, nuostabą, susižavėjimą, meilę Juliette Binoche ir Katerinai Golubevai, be kurių nebūtų „Pont Neuf meilužių“ ar „Polos X“. Filmo „Anetė“ (LRT Plius, 14 d. 21.33) siužetas formaliai priklauso muzikos autoriams, grupei „Sparks“, bet veikėjų likimuose sunku nepamatyti Caraxo gyvenimo atgarsių – po tragiškos Golubevos mirties jis vienas augino dukterį. Kartais sudėtinga suprasti, kur baigiasi filmas ir prasideda gyvenimas. Gal todėl „Anetė“ toks demonstratyviai pažeidžiamas. Kaip pažeidžiamas filme yra roko operos, miuziklo žanras, kiču dvelkiantis siužetas ir kūdikis, kurį vaidina marionetė.

„Anetė“
„Anetė“
„Ema“
„Ema“
„Pinokis“
„Pinokis“
„Tūkstantis vienas įsimylėjusio virėjo receptas“
„Tūkstantis vienas įsimylėjusio virėjo receptas“
Neringa Kažukauskaitė

Mūzos pakerėti

Nauji filmai – „Mūza“

Įdomiausia režisierės Agnės Marcinkevičiūtės kūrybos dalis – menininkų portretai. Ji yra sukūrusi nemažai filmų apie iškilius lietuvių kūrėjus, daugiausia rašytojus, kurie galbūt artimesni ir pačiai režisierei, kažkada studijavusiai lietuvių kalbą ir režisūrą. Marcinkevičiūtė kine užfiksavo Jurgio Kunčino, Romualdo Granausko, Jurgos Ivanauskaitės, Renatos Šerelytės ir kitų literatų asmenybes. Jos filmų herojais yra tapę ir dailės, kino bei muzikos žmonės.

„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
Santa Lingevičiūtė

Ašarų pakalnė

Nauji filmai – „Geležiniai gniaužtai“

Ne kartą teko įsitikinti, kad vyrai sentimentalesni už moteris (atleiskite už seksizmą). Šį neišankstinį nusistatymą patvirtino ir ką tik kino teatruose pasirodęs Seano Durkino filmas „Geležiniai gniaužtai“ („The Iron Claw“, JAV, D. Britanija, 2023). Jei ne muilo operos verta pabaiga, galėtum pamanyti, kad režisieriui, sukūrusiam psichologinį trilerį „Marta Marsė Mei Marlena“ (2011), buvo sunku ką išspausti apie vieną Teksaso šeimą, įsitikinusią, kad yra prakeikta. Motina sūnus nuo prakeiksmo bandė apsaugoti per religiją, tėvas – per amerikietiškas imtynes.

„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
Aistė Račaitytė

Teisybės triumfas

Išdalinti Berlyno kino festivalio apdovanojimai

Tokį jausmą patyriau praėjusį šeštadienį dalinant Berlinalės „lokius“, kai iki pat pabaigos vis nenuskambėjo Mati Diop vardas. Mano tvirtas tikėjimas, kad jos filmas konkurse buvo be konkurencijos stipriausias ir kad aktorės Lupitos Nyong’o vadovaujama žiuri, kurioje dirbo ir Albertas Serra bei Christianas Petzoldas, tai patvirtins, nebuvo sugriautas. Su prizais dažnai taip nutinka – būna arba didelis siurprizas (kaip pernai Philibert’o „Adamant“), arba akivaizdybė, kaip Diop „Dahomėja“ („Dahomey“). Taip vadinosi Vakarų Afrikos karalystė, kuri nebeegzistuoja.

„Dahomėja“
„Dahomėja“
„Mirimas“
„Mirimas“
„Sustabdytas laikas“
„Sustabdytas laikas“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Pepė“
„Pepė“
  PUSLAPIS IŠ 220  >>> Archyvas