Kinas

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Gruodžio 15 d. Sevilijoje vyko iškilminga Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Daugiau nei trys tūkstančiai akademijos narių jau 31 kartą rinko geriausius metų filmus ir kūrėjus. Šiemet daugiausia apdovanojimų pelnė filmas „Šaltasis karas“.

Geriausiu 2018 m. Europos filmu tapo Paweło Pawlikowskio filmas „Šaltasis karas“. Pawlikowskiui taip pat atiteko geriausio metų režisieriaus apdovanojimas bei apdovanojimas už geriausią scenarijų. Už geriausią moters vaidmenį apdovanota pagrindinį vaidmenį filme sukūrusi Joanna Kulig. Filmą sumontavęs Jarosławas Kamińskis pelnė apdovanojimą už geriausią montažą. 

Geriausia Europos komedija paskelbta Armando Iannucci „Stalino mirtis“. Europos atradimo – FIPRESCI prizas įteiktas belgų režisieriui Lukasui Dhontui už filmą „Mergina“. Geriausiu Europos dokumentiniu filmus išrinktas Jane Magnusson filmas „Bergmanas: lemtingi metai“. Geriausiu pilno metražo animaciniu filmu tapo Raulio de la Fuente’s ir Damiano Nenowo filmas „Dar viena gyvenimo diena“ („Another day of life“). Geriausiu trumpo metražo filmu išrinkti „Metai“ („The Years“, rež. Sara Fgaier).

Jonas Ūbis

Kalėdinio „Kino“ skaitymo malonumai

Manau, kad kalėdinį „Kiną“ ne aš vienas pradedu skaityti nuo tradicinės anketos. Visada įdomu sužinoti ką nors beveik intymaus apie kino kritikų asmenines silpnybes. Juolab kad kritikai dažniausiai ir kaltinami, esą jie išreiškia subjektyvią nuomonę, lyg egzistuotų tai, ką marksistai vadino objektyvia kritika.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Adomas Mickevičius buvo ne tik didis poetas, bet ir politikas, revoliucionierius, svajojęs apie suvienytą ir laisvą Europą, rengęs sukilimus ir maištus. Prestižinės Paryžiaus aukštosios mokyklos profesorius, vienas labiausiai išsilavinusių savo epochos žmonių, jis susižavėjo iš Lietuvos provincijos atvykusiu šlėktele Towianskiu ir tapo aktyviu šio įkurtos sektos nariu.

Parengė K. R.

Lietuvoje rodomas naujausias Larso von Triero filmas „Namas, kurį pastatė Džekas“ („The House That Jack Built“, Danija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, 2018) sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieniems filmas pasirodė baisus ir žiaurus, kitus prajuokino. Apie tai, kas vyko filmavimo aikštelėje, su aktoriais pasikalbėjo Stanislavas Zelvenskis. Jo pokalbį, išspausdintą „AfišaDaily“, pateikiame sutrumpintą.

Jacques’as Audiard’as ir Tilda Swinton apie „Brolius Sistersus“ ir „Suspiriją“

Šį penktadienį kino teatrų repertuare pasirodo du filmai, kurių premjeros įvyko rugsėjį Venecijos kino festivalyje. Tai pirmas anglų kalba kurtas prancūzų režisieriaus Jacques’o Audiard’o filmas „Broliai Sistersai“ („The Sisters Brothers“, Prancūzija, Ispanija, Rumunija, JAV, 2018) ir italo Lucos Guadagnino „Suspirija“ („Suspiria“, JAV, Italija, 2018) – kadaise garsaus Dario Argento siaubo filmo perdirbinys.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Gruodį kiekvienas leidinys ar su kinu susijusi organizacija skuba išrinkti geriausią metų filmą arba paskelbti pretendentų į įvairius prizus nominantus. Kriterijai patys įvairiausi, bet visi tikisi, kad potencialūs žiūrovai susidomės paminėtais filmais. Paprastai geriausių metų filmų rinkimus pradeda prancūzų žurnalas „Cahiers du cinema“. Reikia turėti omenyje, kad redakcija renkasi tik iš tų filmų, kurie per pastaruosius dvylika mėnesių buvo rodomi Prancūzijos kino teatruose.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Amerikiečių nepriklausomasis Jamesas Gray’us laikomas kritikų numylėtiniu. Filmuose jis rodo Niujorką ir asmenines katastrofas išgyvenančius jo gyventojus, nesvarbu, ar tai būtų mūsų laikai („Mažoji Odesa“, „Jardai“, „Dvi meilužės“), ar praeitis („Kartą Niujorke“). 2016 m. pasirodęs Gray’aus filmas „Prarastasis miestas Z“ (TV3, 8 d. 21.45) perkels į Amazonės džiungles.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Mulai“

Martyno Starkaus filmo „Mulai“ (Lietuva, 2018) herojai – trys už narkotikų kontrabandą Peru nuteisti lietuviai ir Toronto kunigas Edmundas Putrimas. Dar vienas filmo veikėjas yra Limos lūšnynai ir spalvingi jų gyventojai. Gyvenimas čia paprastas ir baisus – užklydęs prašalaitis rizikuoja būti nužudytas net dėl gražių batų.

4 savaitės tekstai

Radijo „Svoboda“ tinklalapyje – Aleksandros Vagner interviu su režisiere Agnieszka Holland, baigusia filmuoti „Garethą Jonesą“ (Lenkija, Ukraina, D. Britanija) – filmą apie britų žurnalistą, kuris 4-ajame dešimtmetyje Ukrainoje tapo Holodomoro, Didžiojo Ukrainos badmečio, liudininku.

7md inf.

Europos kino akademijos garbės apdovanojimas – režisieriui Costa-Gavrasui

Gruodžio 15 d. Sevilijoje vyks Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Joje paaiškės geriausi 2018 m. filmai ir jų kūrėjai. Tačiau kai kurie laureatai skelbiami anksčiau. Vienas jų – režisierius Costa-Gavrasas, kuriam bus įteiktas garbės apdovanojimas. Costa-Gavrasas – penktas šį apdovanojimą pelnęs kūrėjas, anksčiau jį yra gavę portugalų režisierius Manoelis de Oliveira, prancūzų aktorius Michelis Piccoli, anglų aktorius Michaelas Caine’as ir lenkų režisierius Andrzejus Wajda.

Graikijoje gimęs Costa-Gavrasas po Antrojo pasaulinio karo kartu su šeima emigravo į Prancūziją. Paryžiuje jis baigė kino mokyklą IDHEC. Didžiajame kine Costa-Gavrasas debiutavo 1965 m. Sébastieno Japrisot romano „Žudikų kupė“ („Compartiment tueurs“) ekranizacija. Prie filmo atsiradimo daug prisidėjo Yves’as Montand’as ir Simone Signoret. Pasaulinę šlovę režisieriui pelnė filmas „Z“ (1969), gavęs du Kanų kino festivalio apdovanojimus ir du „Oskarus“. Tai politinis detektyvas, kurio veiksmas nukelia į neįvardytą Viduržemio jūros šalį rinkimų išvakarėse. 1981 m. Costa-Gavraso filmas „Dingęs“ („Missing“) apdovanotas Kanų „Auksine palmės šakele“, 1990 m. „Muzikinė dežutė“ („Music Box“) – Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“. 

Dauguma režisieriaus filmų grįsti dokumentiniais faktais ir politiškai angažuoti, bet pirmiausia Costa-Gavrasą domina žmogus, susiduriantis su įvairiais totalitarinės valdžios pasireiškimais. Režiserius rodo, kaip istorija, politika, valdžios institutai veikia individo likimą. Costa-Gavrasas yra Prancūzijos sinematekos (La Cinémathèque Française) prezidentas.