Kinas

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį Berlyne vyko 32-oji Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Geriausiu 2019 m. Europos filmu daugiau nei 3,6 tūkstančių balsavusiųjų išrinko Yorgoso Lanthimoso filmą „Favoritė“ (D. Britanija, Airija). Šis filmas pelnė daugiausia apdovanojimų: buvo išrinktas geriausia Europos komedija, Lanthimosas pripažintas geriausiu režiseriumi, Olivia Colman – geriausia aktore, apdovanoti filmo operatorius Robbie Ryanas, montuotojas Yorgosas Mavropsaridis, kostiumų dailininkė Sandy Powell, grimuotoja Nadia Stacey.

Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Europos Parlamento LUX apdovanojimai

Europos Parlamento LUX apdovanojimai rengiami nuo 2007-ųjų. Į juos, pasak organizatorių, pretenduoja filmai, kurstantys debatus Europos bendruomenėje. Į atranką patenka europietiški filmai, verčiantys susimąstyti apie šiandienes socialines ir politines problemas, kad taip būtų kuriama stipresnė Europos tapatybė, kurios šūkis – Europos tradicijų įvairovė.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Tadas Blinda – ne vienintelis nusikaltėlis, apie kurį kurtos legendos. Liaudžiai patinka kieti vyrukai, todėl šiuolaikiniai „razbainikai“ taip pat gana greitai pavirsta beveik didvyriais. Aną dieną perjungdamas kanalus keliskart išgirdau narkotikų barono ir žiauraus žudiko Pablo Escobaro pavardę.

7md inf.

Lapkričio 26–27 d. Strasbūre, vykstant Europos Parlamento sesijai, buvo įteiktas kasmetis LUX kino prizas bei surengtas specialus LUX kino seminaras šios srities žurnalistams. Vienas iš šio renginio akcentų – pernykščio Sacharovo premijos laureato kino režisieriaus Olego Sencovo dalyvavimas seminare.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Išrinkti geriausi moterų režisierių sukurti filmai

„BBC Culture“ apklausė 368 ekspertus iš 84 šalių ir išrinko šimtą geriausių moterų režisierių filmų. Pirmoje vietoje atsidūrė australų režisierės Jane Campion filmas „Fortepijonas“ („The Piano“, 1993). Antroje – prancūzės Agnès Varda „Kleo nuo 5 iki 7“ („Cléo from 5 to 7“, 1962), trečioje – belgės Chantal Akerman „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975), ketvirtoje – prancūzės Claire Denis „Gražus darbas“ („Beau travail“, 1999), penktoje – amerikietės Sofios Coppolos „Pasiklydę vertime“ („Lost in Translation“, 2003). Tarp šimto filmų – ir keli kino kūrėjų iš Vidurio bei Rytų Europos vardai: šeštoje vietoje – čekės Veros Chytilovos filmas „Saulutės“ („Sedmikrasky“, 1966), vienuoliktoje – SSRS kūrusios Larisos Šepitko „Pakilimas“ („Voschoždenije“, 1977), 48-oje – Kiros Muratovos „Asteninis sindromas“ („Asteničeskij sindrom“, 1988), kitas šios režisierės filmas „Ilgas atsisveikinimas“ („Dolgoje proščanije“, 1971) atsidūrė 59 vietoje. Lenkės Agnieszkos Holland „Europa, Europa“ (1980) yra 72-oje, už jos iškart eina vengrės Ildikó Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“ („Testről és lélekről“, 2017), kitos vengrės Mártos Mészáros „Įvaikinimas“ („Örökbefogadás“, 1975) užėmė 98 vietą. Dažniausiai minimas Agnès Varda vardas – sąraše šeši režisierės filmai.

Anna Parmas apie filmą „Dabar jau skyrybos!“

Nuo penktadienio Lietuvos ekranuose pasirodo Annos Parmas filmas „Dabar jau skyrybos!“ („Davai razvediomsia!“, Rusija, 2019). Tai pilnametražis režisierės ir scenaristės, kuri geriau žinoma iš jos kurtų grupės „Leningrad“ vaizdo klipų, filmas. Šiemet festivalyje „Kinotavr“ jis pelnė prizus už geriausią scenarijų ir debiutą. Annos Michalkovos filme suvaidinta Maša yra sėkmės lydima gydytoja. Ji daug dirba ir nepastebi, kad vyras susirado kitą. Tačiau pratusi visada laimėti Maša nesirengia lengvojo kultūrizmo trenerei atiduoti savo vyro. Ji pasitelkia visą tradicinių kovos priemonių arsenalą...

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

„Kartojote kaip mantrą gerovės valstybės sampratą. Tokioje valstybėje yra kiekvienam prieinami pigūs butai, prieinamos ligoninės, tikrai nemokama sveikatos apsauga ir edukacija. Gerovės valstybėje kiekvienas jaučiasi saugus gatvėje ir netampa dešiniųjų fanatikų mušimo ar patyčių auka (...)“, – taip atsakydamas į ministro pirmininko kalbą Seime kalbėjo jaunas politikas.

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Paskelbtas pirmasis arabų kritikų premijos laureatas

Šeštadienį Kaire paskelbtas pirmasis arabų kritikų premijos, skiriamos europietiškam filmui, laureatas. Šią premiją įsteigė Europos kiną pasaulyje platinanti organizacija FFP (European Film Promotion) ir Arabų kino centras (Arab Cinema Center, ACC). 42 kino kritikai iš 13 arabų šalių laureatu išrinko Teonos Strugar Mitevskos filmą „Dievas yra, jos vardas Petrunija“. Jis išrinktas iš 24 filmų, kuriuos pristatė Europos nacionalinio kino institucijos. Jo premjera įvyko šiemet Berlyno kino festivalyje, šį savaitgalį filmą bus galima pamatyti ir Lietuvoje vyksiančio festivalio LUX programoje.

Živilė Pipinytė

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

Šiųmetis „Scanoramos“ uždarymo filmas – lyg šiuolaikinio kino metafora. Manto Kvedaravičiaus „Partenonas“ primena nesugebančią sustoti vaizdų gamybos mašiną, be atvangos generuojančią banalybes apie šių dienų pasaulį. Štai čia – musulmonas, būtinai pjaunantis avį, ir raudonos kraujo dėmės kadre.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kartais ir pats nustembu, kiek puikių siužetų voliojasi po lietuvių kinematografininkų kojomis, bet šie jų nepastebi ir žvalgosi į skarotų eglių viršūnes ar klajoja po pasaulį, ieškodami degradavusių personažų. Posakis „kaip kine“ vis labiau neatitinka realybės. Greit sakysime „kaip gyvenime“, norėdami pagirti filmo kūrėjų fantaziją.