7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Ilona Vitkauskaitė

Technologijų utopijos kaina

Nauji filmai: „Interneto valytojai“

Socialiniai tinklai nėra tik platforma, kurioje žmonės dalijasi savo naminių gyvūnėlių ar vakarienės nuotraukomis. Šis Silicio slėnio kūrinys – tai didžiulę politinę įtaką turintis įrankis, keičiantis viešąjį diskursą ir intymius žmonių santykius mums sunkiai suvokiamais būdais ir mastais. Daugiau nei du milijardai žmonių visame pasaulyje naudojasi feisbuku, kuriame seka naujienas, diskutuoja apie politiką ar prisijungia prie politinių judėjimų, bendrauja su šeima ar draugais. Ši platforma tapo globaliu socialinės sąveikos pagrindu, būdu, kuriuo formuojami ir palaikomi žmonių santykiai. Šiandien „Facebook“ ir „Twitter“ neabejotinai yra galingiausios privačios institucijos, formuojančios visuomenę ir viešąjį diskursą taip, kad net didžiųjų technologijų kompanijų vadovai to tikriausiai nesupranta, o George’as Orwellas net negalėjo įsivaizduoti.

 

Tačiau, pasirodo, tokių gigantų kaip „Google“, „Twitter“ ar „Facebook“ turinį redaguoja ne specialiai parengti asmenys, o vos mokyklą baigę jaunuoliai iš besivystančių šalių. Dokumentinis vokiečių režisierių Hanso Blocko ir Moritzo Riesewiecko filmas „Interneto valytojai“ („The Cleaners“, Vokietija, Brazilija, Olandija, Italija, JAV, 2018) supažindina su šia šešėline didžiųjų technologijų kompanijų verslo puse. Filmo centre – vadinamieji turinio moderatoriai, kurie tikrina informaciją socialiniuose tinkluose ir jų taisykles pažeidžiančius įrašus naikina. Palaikydami socialinių tinklų „švarą“, jie yra atsakingi už tai, kokia informacija turėtų mus pasiekti, kas laikomas teisėta, tinkama ir priimtina. Nors socialinius tinklus nuo pornografijos ar smurtinio turinio srauto moderatoriai saugo turėdami tik dvi galimybes – remdamiesi griežtomis kompanijos taisyklėmis ištrinti arba ignoruoti, jie neabejotinai atlieka cenzorių funkciją. Kaip teigia Blockas: „Tų žmonių rankose yra įtaka demokratijai. Juk tai, kas vieniems yra teroristinė grupuotė, kitose šalyse gali būti vertinama kaip laisvės kovotojai. Ar juos cenzūruoti, priklausys nuo žmonių, sėdinčių priešais monitorių.“

Kadras iš filmo „Interneto valytojai“
Kadras iš filmo „Interneto valytojai“
Kadras iš filmo „Interneto valytojai“
Kadras iš filmo „Interneto valytojai“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Rusijos kino kritikų ir kinotyrininkų gildija paskelbė viešą pareiškimą, kuriame ginamas Aleksejaus Krasovskio filmas „Šventė“ („Prazdnik“), mat politikai pradėjo pulti šį satyrinį filmą apie Leningrado valdininkus ir raginti jo nerodyti kino teatruose, filmo net nematę. Jis dar tik montuojamas. „Šventės“ veiksmas nukels į 1942-ųjų išvakares blokadiniame Leningrade, į privilegijuotos valdininko Voskresenskio šeimos butą, kuriame slapta sutinkami Naujieji metai. Voskresenskiai nusprendžia patys gaminti vištieną, nes neteko virėjos. Visas filmo veiksmas vyksta vieną naktį viename bute. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Janas Capnikas, Aliona Babenko, Pavelas Tabakovas, Anfisa Černych, Timofejus Tribuncevas, Anastasija Čistiakova.

 

Politikai mano, kad filmas tyčiosis iš Leningrado blokados ir perrašys istoriją. Interviu BBC režisierius, kurį išgarsino debiutinis filmas „Kolektorius“, sakė: „Tai komedija ne apie blokadinį Leningradą, bet apie privilegijuotus žmones, kurie turi beprotiškų lengvatų ir tais laikais gyvena pasakiškai turtingai.“

Kadras iš Aleksejaus Krasovskio filmo „Šventė“
Kadras iš Aleksejaus Krasovskio filmo „Šventė“
Olegas Sencovas
Olegas Sencovas
Luca Guadagnino
Luca Guadagnino
Ralph Fiennes
Ralph Fiennes
Kadras iš Andrejaus Tarkovskio filmo „Aukojimas“
Kadras iš Andrejaus Tarkovskio filmo „Aukojimas“

Norėjau parodyti kosmosą kitaip

Damienas Chazelle’as apie „Pirmąjį žmogų“

Nuo šio penktadienio Lietuvoje pradedamas rodyti Damieno Chazelle’o („Atkirtis“, „Kalifornijos svajos“) filmas „Pirmasis žmogus“ („The First Man“, JAV, 2018). Tai biografinė drama apie amerikiečių astronautą Neilą Armstrongą, kuris 1969 m. žengė pirmuosius žingsnius Mėnulyje.

Kadras iš filmo „Pirmasis žmogus“
Kadras iš filmo „Pirmasis žmogus“
Kadras iš filmo „Pirmasis žmogus“
Kadras iš filmo „Pirmasis žmogus“
Kadras iš filmo „Pirmasis žmogus“
Kadras iš filmo „Pirmasis žmogus“
Jonas Ūbis

Istorijos pėdsakai

Krėsle prie televizoriaus

„Psichopatas“ („LRT Plius“, 20 d. 21 val.) – žinomiausias Alfredo Hitchcocko filmas. Tai režisieriaus virtuoziškumo įrodymas, iki šiol nepralenktas jo gebėjimo manipuliuoti žiūrovų jausmais pavyzdys

„Psichopatas“
„Psichopatas“
„Pogrindis“
„Pogrindis“
„Nekaltosios“
„Nekaltosios“
Živilė Pipinytė

Kuriant tautos kančios mitą

Nauji filmai: „Tarp pilkų debesų“

Pastaraisiais metais lietuvių kinematografininkai vis dažniau gręžiasi į šalies praeitį – rodo sovietų okupacijos laikotarpį, apdainuoja tautos kančią ir režimo aukas. Ne išimtis ir debiutinis Lietuvoje kurtas amerikiečio Mariaus Markevičiaus vaidybinis filmas „Tarp pilkų debesų“ (Lietuva, JAV, D. Britanija, 2018), kurio pagrindu tapo to paties pavadinimo Rūtos Šepetys romanas. Filmo veiksmas prasideda 1941-aisiais, kai Kauno inteligentų Vilkų šeima akis į akį susiduria su naujosios valdžios žiaurumu. NKVD suėmus šeimos tėvą ir vyrą, Elena Vilkienė su paaugle dukterimi Lina ir mažuoju Jonuku ištremiami į Sibirą. Lina pagrindine veikėja rašytojos pasirinkta neatsitiktinai, nes knygos „Tarp pilkų debesų“ tikslinė auditorija – paaugliai. Suprantama, kad tokio pobūdžio literatūra reikalauja tam tikrų supaprastinimų, bet, regis, filmo kūrėjai savo auditoriją suprato plačiau.

 

„Tarp pilkų debesų“ struktūra paprasta. Keliais trumpais epizodais rodomas mylinčios šeimos gyvenimas Kaune, jų jaukūs namai, Linos svajonė studijuoti meno mokykloje ir numanoma pogrindinė tėvo veikla. Po to prasideda ilga kelionė į Altajų gyvuliniame vagone, tačiau, užuot supažindinęs su personažais, sukūręs įtikinamus psichologinius portretus ar parodęs visą kelionės fiziologinį baisumą – ankštumą, alkį, troškulį, psichologinį siaubą, susidūrus su neregėtu žiaurumu, nežinomu kelionės tikslu ir ateities baime, režisierius liepia tremtiniams vagone giedoti Lietuvos himną. Bene didžiausia filmo dalis skirta gyvenimui Altajuje. Rodomas sunkus darbas, nesibaigiantis pažeminimas, vienų lietuvių išdavystės ir kitų bandymas priešintis. Palyginti su šia dalimi, tai, kas turėtų būti „Tarp pilkų debesų“ kulminacija – veikėjų kančios prie Laptevų jūros, Elenos mirtis ir beveik stebuklingas jos vaikų išsigelbėjimas, papasakota skubotai ir greitakalbe.

Kadras iš filmo „Tarp pilkų debesų“
Kadras iš filmo „Tarp pilkų debesų“
Kadras iš filmo „Tarp pilkų debesų“
Kadras iš filmo „Tarp pilkų debesų“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Ateinančių metų birželį Davidas Fincheris pradės kurti filmo „Pasaulių karas Z“ tęsinį. Režisieriaus filmų didžiajame ekrane nematėme jau keleri metai – Fincheris kūrė serialą „Protų medžiotojas“ („Mindhunter“). Filmavimo aikštelėje jis vėl susitiks su Bradu Pittu, kuris vaidino Fincherio filmuose „Kovos klubas“ ir „Keista Bendžamino Batono istorija“. Pittas ne vienus metus įtikinėjo režisierių, kad šis turi kurti „Pasaulių karas Z 2“. Marco Forsterio režisuotas „Pasaulių karas Z“ (2013) buvo labai pelningas – pelnas siekė pusę milijardo dolerių (filmo biudžetas – 190 milijonų). Tęsinio veiksmas rodys Pitto veikėją Gerį Leiną praėjus šešeriems metams po pirmojo filmo įvykių. Ekranuose jis pasirodys 2020 metais.

Magdalena Cielecka seriale „Šlovės dienos“
Magdalena Cielecka seriale „Šlovės dienos“
Bradas Pittas filme „Pasaulių karas Z“
Bradas Pittas filme „Pasaulių karas Z“
Clive’as Oppenheimeris ir Werneris Herzogas filmuojant „Into the Inferno“
Clive’as Oppenheimeris ir Werneris Herzogas filmuojant „Into the Inferno“
Bérénice Bejo
Bérénice Bejo
Renata Litvinova
Renata Litvinova
Ilona Vitkauskaitė

Trys savaitės tekstai

„The New York Times Magazine“ išspausdintame straipsnyje „Moralės karai“ Wesley Morrisas teigia, kad dabar kultūra kur kas labiau vertinama dėl savo moralinio korektiškumo nei kokybės. Pasak jo, civilizuota vakarienė su draugais tampa nebeįmanoma. Viskas – politika, maistas, televizija, lytis – tapo per daug sureikšminta.

„Jei Beale gatvė galėtų kalbėti“
„Jei Beale gatvė galėtų kalbėti“
Jonas Ūbis

Už fasadų

Krėsle prie televizoriaus

Nežinau, ar sugebėčiau pakartoti Luigi Lo Cascio filmo „Idealus miestas“ („LRT Plius“, šįvakar, 12 d. 21.30) personažo Mikelės eksperimentą, nors norėčiau pasiekti harmoniją su gamta ir savimi.

„Nepakenčiamas žiaurumas“
„Nepakenčiamas žiaurumas“
„Amerikiečių snaiperis“
„Amerikiečių snaiperis“
„Įtarimo šešelis“
„Įtarimo šešelis“
Živilė Pipinytė

Oportunizmo pamokos

Iš „Nepatogaus kino“ dienoraščio

„Nepatogus kinas“ vėl privertė prisiminti, kad esu „politinis gyvulys“: nors šis dar Aristotelio sugalvotas terminas pas mus skamba labai retai, išmokau jį iš prancūzų. Festivalio filmai tiesiog panardina į politikos stichiją. Žiūrėdama Marios Augustos Ramos filmą „Procesas“ (2018) pasijutau kaip tikrame absurdo teatre – pavadinime suskambėjusi nuoroda į Franzą Kafką filme vis sugrįžta. Režisierė filmuoja Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff apkaltos procesą kaip dramą, kurios personažai – savaip ir tragiški, ir juokingi.

 

Ko verta kad ir kaltintoja, teisės dėstytoja, advokatė ir, matyt, žiniasklaidos numylėtinė, kuri pirmą kartą ekrane pasirodo keista akrobatine poza, – taip parlamento posėdžių salėje ji kaupiasi prieš lemtingą kalbą. Ši graži moteris moka pravirkti akimirkos tikslumu, pritariamai linkčioja fantastiškas istorijas pasakojantiems abortų draudimo šalininkams ir pasitelkusi visą įmanomą patosą dėsto banalybes – kad ir apie tai, jog Brazilija yra visoms religijoms tolerantiška šalis.

Kadras iš filmo „Procesas“
Kadras iš filmo „Procesas“
Kadras iš filmo „Mirusi šalis“
Kadras iš filmo „Mirusi šalis“
Kadras iš filmo „Waldheimo valsas“
Kadras iš filmo „Waldheimo valsas“
Gediminas Kukta

Žvaigždės kartais krinta

Trumpos kino recenzijos

Dvi istorijos. Kylančios ir žemyn skriejančios žvaigždės. Lady Gagos vaidinamos Elės ir Bradley Cooperio įkūnijamo Džeko. Du vienu metu, bet skirtingomis kryptimis besirutuliojantys gyvenimo scenarijai. Antroji žvaigždė nušviečia kelią pirmajai, kad ši šautų visu greičiu į viršų, o pati pavargusia ir aštria atmosfera nenumaldomai krinta į užmarštį. Galbūt kada nors šis nuopuolio kelias lauks ir pirmosios, tačiau kol kas tai yra jos šlovės akimirka. Ryškiausias spindėjimas.

„Taip gimė žvaigždė“
„Taip gimė žvaigždė“
„Venomas“
„Venomas“
  PUSLAPIS IŠ 123  >>> Archyvas