7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Živilė Pipinytė

Šlykštūs, nešvarūs ir pikti

Nauji filmai – „Stebuklas“, „Poilsiautojai: pavydo žaidynės“

Kunigams lietuvių kine nesiseka. Šios profesijos žmonės sovietiniuose filmuose buvo „buržuazinių nacionalistų“ ir nacių pakalikai, veidmainiai, komiški personažai ir net niekšai. Regis, niekas nepasikeitė ir dabar. Tado Vidmanto filme „Trys milijonai eurų“ kunigas elgiasi kaip reketininkas, o Eglės Vertelytės filme „Stebuklas“ (studija „In Script“, Lietuva, Lenkija, Bulgarija, 2017) Dievo tarno tylėjimas atveda prie katastrofiškų pasekmių. Iš pradžių Danielio Olbrychskio sodriai lietuviškai suvaidintas moralizuojantis kunigas atrodo nesvarbus personažas, tačiau pačioje filmo pabaigoje jis atlieka Deus ex machina funkciją ir sudėlioja visus gana padriko siužeto taškus. Be to, ironiškas pavadinimas nepasiteisintų, jei į filmo veiksmą nebūtų įpainiotas kunigas ir nekaltas prasidėjimas. Nors joks stebuklas ir neįvyksta, nei tiesiogine, nei perkeltine prasme. Yra tik „Stebuklas“ – dar vienas debiutinis filmas, daug pasakantis apie jaunų lietuvių kino kūrėjų ambicijas.

Kadras iš filmo „Stebuklas“. M. Astrausko nuotr.
Kadras iš filmo „Stebuklas“. M. Astrausko nuotr.
Kadras iš filmo „Stebuklas“. M. Astrausko nuotr.
Kadras iš filmo „Stebuklas“. M. Astrausko nuotr.
„Poilsiautojai: pavydo žaidynės“
„Poilsiautojai: pavydo žaidynės“
„Poilsiautojai: pavydo žaidynės“
„Poilsiautojai: pavydo žaidynės“
„Poilsiautojai: pavydo žaidynės“
„Poilsiautojai: pavydo žaidynės“

Sapnuose atsispindi mūsų ilgesys

Ildikó Enyedi apie savo filmą

Šią savaitę kino teatruose pradedamas rodyti vengrų režisierės Ildikó Enyedi filmas „Apie kūną ir sielą“ („A teströl és a lélekröl“, Vengrija, 2017), šiemet Berlyno kino festivalyje apdovanotas „Auksiniu lokiu“. Enyedi gimė 1955 m. Budapešte, studijavo Vengrijos teatro ir kino akademijoje. Vaidybiniame kine debiutavo 1989 m. filmu „Mano XX amžius“, kuris Kanuose buvo apdovanotas „Auksine kamera“. Filmo herojės – dvynės, užaugusios skirtingose šeimose, XX a. išvakarėse susitinka Rytų eksprese. Enyedi dėsto, kuria televizijos serialus. Jos filmografijoje – aštuoni vaidybiniai filmai. „Apie kūną ir sielą“ yra režisierės sugrįžimas į didįjį kiną po aštuoniolikos metų pertraukos. Pateikiame Enyedi pokalbių su Fredericu Straussu ir Barbara Hollander, išspausdintų žurnale „Telerama“ ir dienraštyje „Rzeczpospolita“, fragmentus.

Kadras iš fimo „Apie kūną ir sielą“
Kadras iš fimo „Apie kūną ir sielą“
Kadras iš fimo „Apie kūną ir sielą“
Kadras iš fimo „Apie kūną ir sielą“
Kadras iš fimo „Apie kūną ir sielą“
Kadras iš fimo „Apie kūną ir sielą“
Režisierė Ildikó Enyedi
Režisierė Ildikó Enyedi
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį Berlyne įvyko iškilminga Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Ji vyko jau trisdešimtą kartą. Daugiausia apdovanojimų šiemet pelnė Rubeno Östlundo filmas „Kvadratas“. Jam atiteko net šeši apdovanojimai: už geriausią 2017 m. Europos filmą, geriausią 2017 m. Europos komediją, Rubenui Östlundui – geriausio režisieriaus ir geriausio scenarijaus autoriaus, Claesui Bangui – geriausio aktoriaus, Josefin Åsberg – geriausios dailininkės apdovanojimai.

Kadras iš filmo „Kvadratas“
Kadras iš filmo „Kvadratas“
Kadras iš filmo „Tavo Vincentas“
Kadras iš filmo „Tavo Vincentas“
Kadras iš filmo „Pradink“
Kadras iš filmo „Pradink“
Kadras iš serialo „Tvin Pyksas“
Kadras iš serialo „Tvin Pyksas“
Režisierius Aleksandras Sokurovas
Režisierius Aleksandras Sokurovas
Johnny Halliday ir Sandrine Bonnaire filme „Niekše, tave visi myli“
Johnny Halliday ir Sandrine Bonnaire filme „Niekše, tave visi myli“

Pasaulis be Julios Roberts

Pokalbis su kultūros semiotiku Marcinu Napiórkowskiu

Stepheno Chbosky filmas „Gerumo stebuklas“ sugrąžino į kino ekranus senokai matytą Julią Roberts, kuri vis dažniau švyti reklamose. Apie garsenybių fenomeną su kultūros semiotiku Marcinu Napiórkowskiu, rašančiu vėlyvojo kapitalizmo mitologijoms skirtą knygą, „Wysokie Obcasy“ puslapiuose rudenį kalbėjosi Agnieszka Juciewicz. Pateikiame šio pokalbio fragmentus.

Julia Roberts filme „Gerumo stebuklas“
Julia Roberts filme „Gerumo stebuklas“
Jonas Ūbis

Menininkų dramos

Krėsle prie televizoriaus

Damienas Chazelle’as išgarsėjo filmu „Atkirtis“ (TV 3, 9 d. 21.35) – pasakojimu apie jauną būgnininką, svajojantį tapti didžiu muzikantu. Troškimas tampa jo apsėdimu, kuriuo pasinaudoja sadistiškas mokytojas. Režisierius sakė: „Iš pat pradžių norėjau sukurti muzikinį filmą, kuris veiktų kaip trileris. Kad jis būtų žiaurus, bet tiesiogiai nerodytų prievartos. Kad visąlaik balansuotų ties riba kaip veiksmo filmuose, kai niekad nežinai, kas tuoj pat iššaus ir į ką. Jei ieškočiau įkvėpimo, tai greičiausiai Peckinpah, Scorsese’s, Leone’s filmuose. Ir šiek tiek filme „Rokis“, nes tai tobulas kino pavyzdys apie žmogų iš niekur, kuriam sportas padeda tapti įžymybe. Tačiau „Atkirtis“ – tai ne „Rokis“, dar ir todėl, kad ieškojau kitokio nei tradicinė laiminga pabaiga finalo.“

„Atkirtis“
„Atkirtis“
„Vasara vasarį“
„Vasara vasarį“
„2 ginklai“
„2 ginklai“
„Laiko tiltas“
„Laiko tiltas“
Živilė Pipinytė

Penki savaitės tekstai

Tinklalapis colta.ru išspausdino pokalbį su amerikiečių kino dokumentininke, istorike, rašytoja ir LGBT veikėja Andrea Weiss, kuri neseniai lankėsi Rusijoje. Režisierė kalba apie savo naujausią filmą „Ginčo kaulai“ („Bones of Contention“, JAV, 2017), kuriame pasakojama apie poetą Federico Garcią Lorcą, LGBT pogrindį generolo Franco laikais ir apie tai, kaip poetas tapo queer simboliu.

„Ginčo kaulai“
„Ginčo kaulai“
„Paskutinis galiūnas“
„Paskutinis galiūnas“
„Dinastija“
„Dinastija“
Ilona Vitkauskaitė

Kasdienio gyvenimo heroizmas

Nauji filmai – „Veidai kaimai“

Nuo debiutinio 1955-ųjų vaidybinio filmo „Miestelis La Pointe Courte“ („La Pointe Courte“) iki naujausio dokumentinio „Veidai kaimai“ dauguma Agnès Varda filmų (o jų daugiau nei penkiasdešimt) – apie paprastus žmones. „Nemėgstu filmuoti žmonių, turinčių galią. Mane daug labiau domina maištautojai, žmonės, kovojantys už savo gyvenimą“, – sako Varda ir priduria, kad paprastų žmonių nuostabūs veidai ir nuostabios istorijos, jie turi būti pamatyti ir išklausyti. Juokais vadinamos prancūzų Naujosios bangos senele (tokį titulą Varda gavo vos perkopusi trisdešimt) Varda kūryba išsiskiria unikaliu požiūriu, filmavimo technikų įvairove, stiliaus ir politiniu filmų komentaru. Ji ne tik kūrė avangardišką prancūzų Naujosios bangos kiną, bet iki šiol išlieka viena originaliausių nepriklausomo kino kūrėjų. Režisierės filmografijoje –vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, kurių neįmanoma nei priskirti vienam ar kitam žanrui, nei galiausiai nubrėžti aiškią ribą tarp fikcijos ir tikrovės. Tačiau juos visus vienija autorės asmenybė. Varda būdingas šioks toks anarchizmas, išlaisvinantis noras surasti įkvėpimą ir net grožį tame, kas tradiciškai gali būti atmetama kaip grubu, negražu, kasdieniška.

„Veidai kaimai“
„Veidai kaimai“
„Veidai kaimai“
„Veidai kaimai“
„Veidai kaimai“
„Veidai kaimai“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Paskelbti pretendentai į Rusijos nacionalinės kino kritikų ir kino spaudos apdovanojimus „Baltasis dramblys“. Daugiausia nominacijų gavo du filmai – Andrejaus Zviagincevo „Nemeilė“ ir Boriso Chlebnikovo „Aritmija“. Jie abu pristatyti šešiems apdovanojimams, tarp jų ir geriausio filmo kategorijoje. Į geriausio filmo apdovanojimą taip pat pretenduoja Rustamo Chamdamovo filmas „Maišas be dugno“ („Mešok bez dna“).

Kadras iš filmo „Aritmija“
Kadras iš filmo „Aritmija“
Kadras iš filmo „Nemeilė“
Kadras iš filmo „Nemeilė“
Ingeborga Dapkūnaitė filme „Matilda“
Ingeborga Dapkūnaitė filme „Matilda“
Svetlana Nemoliajeva Filme „Maišas be dugno“
Svetlana Nemoliajeva Filme „Maišas be dugno“
Berlyno kino festivalio direktorius Dieteris Kosslickas
Berlyno kino festivalio direktorius Dieteris Kosslickas
Kadras iš serialo „Malonumo principas“
Kadras iš serialo „Malonumo principas“
Režisierius Jegoras Končialovskis
Režisierius Jegoras Končialovskis
Jonas Ūbis

Vienas kelias

Krėsle prie televizoriaus

Užmetus akį į televizijos programas, apėmė nostalgiškas jausmas: supratau, kad pasiilgau Wong Kar-wai filmų. Visai neseniai, Lione atsiimdamas prestižinę Lumiere’ų kino premiją, režisierius sakė: „Mano kartos vaikai neturėjo televizorių, videožaidimų, mūsų langas į pasaulį buvo radijas ir kinas. Vis labiau pasinerdamas į filmus supratau, kad norėčiau gyventi jų pasaulyje.“ Tas pats jausmas apima ir žiūrint Wong kar-wai filmus, nors jie gali pasirodyti liūdni, tamsūs. TV1 (3 d. 21 val.) primins pirmąjį amerikietišką režisieriaus debiutą „Mano vaivorų naktys“ (2007). Jis tinka vis trumpėjančioms dienoms. Filmo herojė Elizabet ieško savęs ir bando gydyti sielos žaizdas. Trumpi susitikimai su nepažįstamais žmonėmis padeda jai išsivaduoti nuo praeities.

„Mano vaivorų naktys“
„Mano vaivorų naktys“
„Tikra istorija“
„Tikra istorija“
„(Ne) Tikros prancūziškos vestuvės“
„(Ne) Tikros prancūziškos vestuvės“
„Įkalinta pragare“
„Įkalinta pragare“
Živilė Pipinytė

Kinas iš antrų rankų

Nauji filmai – „Nuolankioji“

Sergejaus Loznicos „Nuolankioji“ („Krotkaja“, Prancūzija, Vokietija, Olandija, Lietuva, 2017)  - filmas apie šiuolaikinę  Rusiją.  Rusiškas „Nuolankiosios“ pavadinimas susieja filmą su Fiodoro Dostojevskio „Romiąja“. Šią apysaką Dostojevskis parašė 1876-aisiais ir vadino fantastiniu apsakymu. „Romiosios“ pasakotojas - lupikautojas, jis sukrėstas, nes ką tik patyrė žmonos savižudybę. Vyras prisimena jų bendro gyvenimo istoriją.

„Nuolankioji“
„Nuolankioji“
„Nuolankioji“
„Nuolankioji“
  PUSLAPIS IŠ 106  >>> Archyvas