7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Živilė Pipinytė

Pabaigos išvakarės

Nauji filmai – „Tylos zona“

Johno Krasinskio „Tylos zona“ („A Quiet Place“, JAV, 2018) – siaubo filmas, perkeliantis į netolimą ateitį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad režisierius nesirengia nutolti nuo žanro tradicijos. Ebotų šeima gyvena uždaroje erdvėje – jų nuošali sodyba atrodo lyg gyvybės sala neaiškios kilmės pabaisų terorizuojamoje teritorijoje. Ši erdvė susitraukia dar labiau, kai supranti, jog šeima iš namų persikėlė į klėties rūsį, kad į paviršių sklistų kuo mažiau garsų.

 

„Tylos zonoje“ daug tamsos, be kurios siaubo filmai taip pat neįsivaizduojami. Ir veikėjų nedaug: filmo pradžioje pabaisa sutraiško neklusnųjį mažąjį broliuką, bet ir praėjus gana didelei laiko atkarpai tėvai bei du jų vaikai vis dar negali susidoroti su praradimo skausmu ir kaltės jausmu. Šie tvirti žanro konstrukcijos pagrindai Krasinskiui – geras atspirties taškas. Užteks tik kelių naujų motyvų, kad „Tylos zona“, panašiai kaip pernykštė sensacija – Jordano Peele’o „Pradink!“, taptų ne tik įtampos prisodrintu reginiu, bet ir gana metaforišku tikrovės komentaru. Beje, kaip ir „Pradink!“, šis taip pat kuklaus biudžeto filmas sulaukė didžiulio atgarsio bei netikėto pelno.

Kadras iš filmo „Tylos zona“
Kadras iš filmo „Tylos zona“
Kadras iš filmo „Tylos zona“
Kadras iš filmo „Tylos zona“
Jonas Ūbis

Nostalgijos fontanai

Krėsle prie televizoriaus

Nobelio premijos laureatas turkų rašytojas Orhanas Pamukas ir mūsų šalyje turi daug gerbėjų. Jiems pirmiausia ir skirtas dokumentinis Granto Gee filmas „Nekalti prisiminimai“ (LRT Kultūra, 25 d., 22.45).

„Nesaugus prieglobstis“
„Nesaugus prieglobstis“
„Draugo kailyje“
„Draugo kailyje“
„Auksapirštis“
„Auksapirštis“

Kūręs filmus apie savo gyvenimą

Johnas Cassavetesas apie „Vyrus“

Šį sekmadienį „Skalvijos“ Kino klasikos seansuose pradedamas rodyti Johno Cassaveteso filmas „Vyrai“ („Husbands“, 1970). Balandžio 22 d. jį pristatys Izolda Keidošiūtė, 29 d. – Narius Kairys, filmas taip pat bus rodomas gegužės 6 ir 13 dienomis. Pateikiame knygos „Cassavetesas apie Cassavetesą“ („Cassavetes on Cassavetes“, 2001) fragmentą, kuriame režisierius pasakoja, kaip buvo kuriamas filmas.

Kadras iš filmo „Vyrai“
Kadras iš filmo „Vyrai“
John Cassavetes
John Cassavetes
Peteris Falkas ir Ben Gazzara filme „Vyrai“
Peteris Falkas ir Ben Gazzara filme „Vyrai“
Ben Gazzara
Ben Gazzara
Peter Falk
Peter Falk
Ilona Vitkauskaitė

Penki savaitės tekstai

Žurnale „Bomb“ spausdinamas Steve’o Macfarlane’o pokalbis su argentiniečių kino režisiere Lucrecia Martel, kurios naujausias filmas „Zama“ (2017) rodytas ir „Kino pavasaryje“.

Kadras iš Lucrecios Martel filmo „Zama“
Kadras iš Lucrecios Martel filmo „Zama“
Kadras iš Valeskos Grisebach filmo „Vesternas“
Kadras iš Valeskos Grisebach filmo „Vesternas“
Kadras iš Fritzo Lango filmo „M“
Kadras iš Fritzo Lango filmo „M“
Kadras iš Tomo Fordo filmo „Naktiniai gyvuliai“
Kadras iš Tomo Fordo filmo „Naktiniai gyvuliai“
Kadras iš Gianfranco Rosi filmo „Šventasis greitkelis“
Kadras iš Gianfranco Rosi filmo „Šventasis greitkelis“
Kadras iš Chantal Akerman filmo „Almajerio kvailystė“
Kadras iš Chantal Akerman filmo „Almajerio kvailystė“

Mane įkvėpė anomalija

Lynne Ramsay apie „Tavęs niekada čia nebuvo“

Nuo šio penktadienio Lietuvos kino teatruose rodomas škotų režisierės Lynne Ramsay („Pasikalbėkime apie Keviną“) filmas „Tavęs niekada čia nebuvo“ („You Were Never Really Here“, D. Britanija, Prancūzija, JAV, 2017), pernai pelnęs net du Kanų kino festivalio apdovanojimus.

„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
„Tavęs niekada čia nebuvo“
Gediminas Kukta

KinoFondas: Akmuo bate, arba Nepatogūs filmai

Režisierių Ulricho Seidlio ir Rubeno Östlundo filmai

Lietuviškus kino filmus siūlanti žiūrėti platforma KinoFondas.lt, nuo gruodžio mėnesio kviečia susipažinti ir su geriausiu Europos kūrėjų kinu. Šįkart pristatome režisierių austro Ulricho Seidlio ir švedo Rubeno Östlundo filmus. Kūrinius pristato kino kritikas Gediminas Kukta.

 

Vyras, rūsyje įsirengęs kambarį su svastikomis, nacių vėliavomis ir uniformomis („Rūsyje“). Moteris, bažnyčioje prisipažįstanti, jog pamąsto apie sutuoktinio nunuodijimą („Jėzus, kurį pažįstate“). Dvi girtos paauglės, įžeidinėjančios autobuso keleivius („Atsitiktinumai“). Turistai, šaudantys į žirafas, o paskui besifotografuojantys prie merdėjančio gyvūno („Safaris“). Modeliu dirbanti mergina, kartas nuo karto pasididinanti krūtinę („Modeliai“).

Kadras iš filmo „Jėzus, kurį pažįstate“
Kadras iš filmo „Jėzus, kurį pažįstate“
Kadras iš filmo „Modeliai“
Kadras iš filmo „Modeliai“
Kadras iš filmo „Safaris“
Kadras iš filmo „Safaris“
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Jurajus Herzas

Balandžio 9 d. Prahoje mirė kino režisierius, aktorius ir scenaristas Jurajus Herzas – vieno geriausių visų laikų čekų filmų „Lavonų degintojas“ (1968, pagal Ladislavo Fukso romaną) kūrėjas. „Lavonų degintojo“ veikėjas krematoriumo darbuotojas įsitikinęs, kad išlaisvina mirusiųjų sielas, tačiau pasakojimas apie šį beprotį yra ir taikli artėjančio Holokausto metafora.

 

Herzas gimė 1934 m. Slovakijoje. Didelė Herzų šeima žuvo Holokausto ugnyje, būsimam režiseriui pavyko išgyventi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje. Herzas studijavo fotografiją Bratislavoje, vėliau lėlių teatro režisūrą Prahoje, dirbo garsiame Prahos teatre „Semafor“. Kine jis debiutavo 1965 metais. Tarptautinę šlovę Herzui pelnė „Lavonų degintojas“. Jo filmai rodyti Kanų, Berlyno kino festivalių konkurse. 1987 m. Herzas emigravo į Vakarų Vokietiją, ten kūrė televizijos filmus. Paskutiniais metais jis grįžo į Čekiją, 2015-aisiais pasirodė jo atsiminimų knyga „Autopsija“. Paskutinį filmą – bendros čekų, austrų, vokiečių gamybos „Habermano malūną“ – režisierius sukūrė 2010 metais.

Juraj Herz
Juraj Herz
Kadras Iš Jurajaus Herzo filmo „Lavonų degintojas“
Kadras Iš Jurajaus Herzo filmo „Lavonų degintojas“
Milošas Formanas
Milošas Formanas
Kadras iš Milošo Formano filmo „Blondinės meilė“
Kadras iš Milošo Formano filmo „Blondinės meilė“
Kadras Iš Kantemiro Balagovo filmo „Ankštumas“
Kadras Iš Kantemiro Balagovo filmo „Ankštumas“
Michael Mann
Michael Mann
„7md“ inf.

Kroatijos kino dienos „Skalvijoje“

Vilniaus kino žiūrovai turės galimybę susipažinti su šiuolaikiniu Kroatijos kinu. Balandžio 19–22 d. „Skalvijos“ kino centre rengiamos Kroatų kino dienos. Jų organizatorė Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su „Skalvija“, nori supažindinti žiūrovus su šiuolaikiniu savo šalies kinu, padėsiančiu geriau pažinti kroatų kultūrą, meną ir skirtingus regionus.

„Naktiniai laivai“
„Naktiniai laivai“
„Pakaitalas“
„Pakaitalas“
Jonas Ūbis

Nuoširdūs, bet ne visada tikri

Krėsle prie televizoriaus

Prie antrojo oficialaus filmo apie Džeimsą Bondą „Iš Rusijos su meile“ (LRT, šįvakar, 13 d. 23 val.) atsiradimo netiesiogiai prisidėjo JAV prezidentas Johnas Kennedy, pasakęs, kad viena iš dešimties mėgstamiausių jo knygų yra penktasis Iano Flemingo romanas apie Bondą, pasirodęs 1957 metais. Nors filmo pavadinime yra nuoroda į Rusiją, didžioji jo veiksmo dalis vyksta Rytų eksprese, Venecijoje ir Stambule. Pastarajame mieste dirbanti rusų ambasados darbuotoja pasiūlo britų žvalgybai perduoti šifravimui skirtą įrangą „Lektorius“. Ji turi vieną sąlygą – Bondas turi atvykti įrenginio asmeniškai. Bondas nujaučia spąstus. Tačiau „Lektoriaus“ siekia ir tarptautinė nusikaltėlių organizacija, kuri nori atkeršyti Bondui už daktaro Ne nužudymą.

„Iš Rusijos su meile“
„Iš Rusijos su meile“
„Operacija „Eigeris“
„Operacija „Eigeris“
„Bugi Vugi“
„Bugi Vugi“
„Išeitis“
„Išeitis“
„Belaisvė“
„Belaisvė“
„Honkongo trilogija“
„Honkongo trilogija“
Mantė Valiūnaitė

Paslaptingi atspindžiai

Benoît Jacquot, Isabelle Huppert ir Gaspard’as Ullielis apie „Evą“

Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje pagrindinėje konkursinėje programoje dėl „Auksinio lokio“ varžėsi ir naujausias Benoît Jacquot filmas, paremtas 1945 m. parašytu Jameso Hadley Chase’o romanu „Eva“. Jaunas vaikinas Bertranas (Gaspard Ulliel) prižiūri pagyvenusius žmones. Vienas jų – rašytojas, kuris dalijasi mintimis apie naujausią komediją, grąžinsiančią jam talentingo autoriaus vardą. Bertranas stebi mirštantį rašytoją ir bėgdamas iš įvykio vietos pavagia tik paskutinę rašytojo pjesę. Po šuolio laike matome Bertraną stebintį savo pjesės premjerą teatro scenoje. Jis tampa pirmo ryškumo žvaigžde. Bandydamas atrasti būdą, kaip išsaugoti šį nepelnytai jam priskirtą titulą, Bertranas pasineria į nuotykį su vyresne prostitute Eva (Isabelle Huppert), vildamasis, kad šių patirčių aprašymas padės jam išsigelbėti. Nuo šio penktadienio „Eva“ rodoma Lietuvos kino teatruose. Iškart po „Evos“ premjeros Berlyne vykusiame pokalbyje su filmo kūrėjais dalyvavo ir jį užrašė Mantė Valiūnaitė.

Kadras iš filmo „Eva“
Kadras iš filmo „Eva“
Kadras iš filmo „Eva“
Kadras iš filmo „Eva“
Kadras iš filmo „Eva“
Kadras iš filmo „Eva“
Kadras iš filmo „Eva“
Kadras iš filmo „Eva“
  PUSLAPIS IŠ 115  >>> Archyvas