7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Kelionė namo

Apie Thomo Ostermeierio spektaklį „Sugrįžimas į Reimsą“

Per pandemiją Berlyno teatras „Schaubühne“ persikėlė į kompiuterių ekranus, siūlydamas virtualias spektaklių ir diskusijų peržiūras. Vienas tokių spektaklių – vokiečių režisieriaus Thomo Ostermeierio „Sugrįžimas į Reimsą“ (2017), paremtas prancūzų rašytojo ir sociologo Didier Eribono politine autobiografija. Spektaklyje aplink dokumentinę Eribono gyvenimo istoriją ima suktis personažų mintys, pamažu peraugančios į amžiną diskusiją apie žmogaus padėtį visuomenės šešėlyje.

Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Greta Vilnelė

Apie įkvėpimą ir svajones

Pokalbis su Kamile Gudmonaite

Režisierė Kamilė Gudmonaitė sukūrė spektaklius „Sapnas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2014), „Kelionė į Tandadriką“ (LMTA, 2015), „Dievas yra DJ“ (Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2015), „Timonas“ (LNDT, 2016), „Trans Trans Trance“ (OKT, 2017), „Keturi“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2018), „Dvi Korėjos“ (Klaipėdos jaunimo teatras, 2018), „Sapnavau sapnavau“ (Jaunimo teatras, 2019), „Panika“ (NKDT, 2019) bei šiuolaikinę operą „Ledynai“ (Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020). Taip pat ji vaidina kine, yra muzikinio dueto „Kamanių šilelis“ vokalistė, dainų autorė. Su režisiere kalbėjomės apie kūrybą, įkvėpimą ir svajones.

Kamilė Gudmonaitė. M. Penkutės nuotr.
Kamilė Gudmonaitė. M. Penkutės nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas, Mantas Zemleckas ir Danas Kamarauskas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas, Mantas Zemleckas ir Danas Kamarauskas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapnas“. L.Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapnas“. L.Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Gilyn į triušio olą

Interviu su Aiste Zabotkaite

Nuo 2016 m. Aistė Zabotkaitė vaidina teatre, kuria vaidmenis kine. Nuo 2019 m. yra Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė. Vaidino spektakliuose „Žalgirės“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2017), „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2018) „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt. Šiais metais sukūrė pagrindinį vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Alisa“ (rež. Obcarskas). Su aktore kalbamės apie šio spektaklio kūrybinį procesą.

Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Eksperimentas su žmona

„Urbančičiaus metodas“ Jaunimo teatre

Jaunimo teatras spalio 18, 24 d. pristatė antrojo jaunųjų kūrėjų programos „Black Box“ spektaklio „Urbančičiaus metodas“ premjerą. Thomo Bernhardo romanas „Kalkverkas“, kurio motyvais paremtas spektaklis, pasakoja apie maniakišką Konrado Fro eksperimentą su savo luoša žmona. Jo bandymas pagrįstas austrų mokslininko Viktoro Urbančičiaus išplėstiniu metodu, kurio taikymas Konradą priveda iki žmonos nužudymo. „Urbančičiaus metodo“ idėjos sumanytojas kompozitorius Arturas Bumšteinas, debiutavęs kaip režisierius, kūrinyje akcentuoja knygoje minimo, Urbančičiaus metodika paremto eksperimento eigą.

Viktorija Damerell, Jonė Dambrauskaitė, Justina Mykolaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell, Jonė Dambrauskaitė, Justina Mykolaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jonė Dambrauskaitė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jonė Dambrauskaitė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Socialinis žmogiškumo išbandymas

„NO FAKE*“ festivalyje „Sirenos“

Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vilioja intriguojančiais, neįprastai ryškiais šiuolaikinio meno kūriniais. Imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“ ironiškas pavadinimas reiškia scenos erdvėje kuriamą netikrą realybę, kurią atspindi simuliuojamos situacijos, taip pat primena, kad visos iliuzijos tėra kasdienio gyvenimo šešėlis. Režisieriaus Tado Montrimo socialinė simuliacija – tai vaizduotę lavinantis žaidimas, kuriame atkartojamos įvairios situacijos, susijusios su jaunos merginos žmogžudyste, aplink ją ir pinasi simuliacijų gijos.

Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Paskutinė vakarienė likusių žvakių šviesoje

„Už geresnį pasaulį“ Artūro Areimos teatre

Rugsėjo 25, 26 d. Artūro Areimos teatre po ilgo sąstingio nuo trankios muzikos vėl drebėjo kamerinės erdvės sienos. Režisierius Artūras Areima pristatė naują spektaklį pagal Rolando Schimmelpfennigo pjesę „Už geresnį pasaulį“. Ši pjesė, persmelkta nostalgijos Erichui Maria Remarque’ui ir Ernestui Hemingway’ui, pasakoja apie futuristinį, visa aprėpiantį, beribį, amžiną karą, kuris žmonių pasąmonėje tampa nuolatine, įprasta būsena.

Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovydas Stončius spektaklyje „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovydas Stončius spektaklyje „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Už geresnį pasaulį“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Skaitmeninis spektaklis

Dr. GoraParasit „TikTok Shakespeare“

Kasmet Vilniuje vykstantis kultūros festivalis „Kultūros naktis“ iš birželio buvo perkeltas į rudens pradžią. Kultūros gerbėjų sambrūzdžio programa šįmet ne tik džiugino renginių pasiūla, bet ir mažumėlę glumino. Festivalio lankytojai tapo Pelenėmis iš pasakos: turėjo gerai apgalvoti ir pasirinkti patraukliausius renginius, nes atėjus kitai dienai karieta pavirs moliūgu, vadeliotojai – pelėmis, o „Kultūros nakties“ siūlomos patirtys išgaruos kaip ryto migla.

Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Greta Vilnelė

Atrasti pusiausvyrą

Gatvės teatro festivalis „Spot“

Viso pasaulio kultūros entuziastų pečius prislėgusi pandeminė situacija pakoregavo jau trečius metus vis platesnę auditoriją surenkančio gatvės teatro festivalio „Spot“ programą. Šiais metais liepos 9–12 d. Vilniuje vykęs festivalis nestokojo netradicinių sprendimų: dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos kasmet į programą naujų vėjų įpučiančių užsienio kūrėjų gretas papildė Lietuvos menininkų pasirodymai, o į viešose erdvėse vykstančius renginius norėjusiems patekti žiūrovams reikėjo iš anksto užsiregistruoti.

Scena iš pasirodymo „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Labrys“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Labrys“. D. Putino nuotr.
Ieva Gaurilčikaitės-Sants ir Krišjānis Sants spektaklyje „Labrys“. D. Putino nuotr.
Ieva Gaurilčikaitės-Sants ir Krišjānis Sants spektaklyje „Labrys“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas su dviračiais „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas su dviračiais „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Ką batai pasako apie žmogų?

„Juodi bateliai“ „Menų spaustuvėje“

XX a. kino žvaigždė Marilyn Monroe kadaise pasakė: „Duok moteriai tinkamus batelius ir ji užkariaus pasaulį.“ Batai, kuriuos avime, byloja apie tai, kokie esame žmonės: jie gali nusakyti mūsų nuotaiką, charakterį, socialinę padėtį, kartais net profesiją. Šiais laikais tai nebemadinga, bet anksčiau žmonės siūdindavosi batus pagal užsakymą. Tuomet prie batų gimimo prisidėdavo dar ir batsiuvio gyvenimo istorija. Kasdien zulindami, šlapindami balose ir per lietų, purvindami visokiuose purvynuose, prižiūrėdami ar neprižiūrėdami savo batus net nesusimąstome: o jeigu jie galėtų kalbėti ir papasakotų viską apie mus?

Fausta Semionovaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Distopija, destrukcija, siurrealizmas

Šokio teatro „Aura“ spektaklis „Bekūniai“

Šis pasakojimas apie Sodomą ir Gomorą – visuomenės teisingumo stokojusiųjų, homoseksualų, vargšais nesirūpinusių beširdžių ir doroviškai supuvusiųjų miestą. Jo žmones nubaudė du Dievo pasiųsti angelai, kurie sudegino nusidėjėlių buveinę, liepsnose pradangindami jų ištvirkusias nuodėmes. Mokslininkų teigimu, Dievo bausmė buvo meteoritas, sprogęs virš Tall el-Hammam vietovės dabartinės Jordanijos teritorijoje.

Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas