„Moters dalys“ Vilniaus senajame teatre
Atėjusi žiūrėti spektaklio į Vilniaus senąjį teatrą (VST), visuomet stengiuosi atsisėsti taip, kad būtų patogu skaityti subtitrus. Viena vertus, tai neleidžia visiškai susikoncentruoti į sceninį vyksmą. Todėl pernai šiame teatre įvykusi režisieriaus Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera lietuvių kalba leido pirmą kartą pasimėgauti šio teatro aktorių trupės gebėjimais.
Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“
Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.
Pokalbis su šokėja Dominyka Markevičiūte
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šokio studijas baigusi šokėja Dominyka Markevičiūtė šiemet nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už choreografo Luko Karvelio spektaklio „Kur krantas“ („Be kompanijos“, 2024) atlikimą. Ji taip pat dalyvauja danų choreografo Palle Granhøjaus šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ („Granhøj Dans“, 2023), audiovizualiniame šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“ (rež. Armanda Rudelytė, „Bloom Theory Theatre“, 2024) bei choreografės Lizos Baliasnajos sukurtame šokio ir judesio performanse „Chiaroscuro“ („Be kompanijos“, 2024).
Pokalbis su šiuolaikinio šokio menininke Greta Grinevičiute
Greta Grinevičiūtė – šiuolaikinio šokio menininkė, teatro ir kino aktorė, viena iš nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ įkūrėjų. Ji taip pat yra doktorantė, dėstytoja bei šokio filmų kūrėja. Kaip kino aktorė, Grinevičiūtė išgarsėjo Elenos vaidmeniu tarptautiniu mastu apdovanotame Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“ (2023).
Šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“
Vasario 21–22 d. „Menų spaustuvėje“ parodytas ispanų ir prancūzų trupės „Alta gama“ šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“ („Meluokite kuo mažiau“) iš pasirodymų ciklo „HELIUM pristato“ siekia pastebėti kiekvieno žmogaus išskirtinumą ir priminti, kad meilė sau būtina, norint priimti ne tik save, bet ir kitus. Spektaklio mintis aiški, o jos išraiška kur kas įmantresnė. Prieš ištardami lemtingus žodžius, menininkai atlieka ritualą, suburiantį naują, tik tarp salės sienų gyvuojančią bendruomenę.
„Still life“ Meno ir mokslo laboratorijoje
Bendradarbiavimo su užsienio kūrėjais ir atlikėjais atvejų Lietuvos teatre ne per daugiausia – šis kūrybos formatas labiau įsitvirtinęs šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinio cirko srityse. Vien tai paverčia Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklį „Still life“, kurio premjera įvyko gruodžio 13 ir 14 d. „Menų spaustuvėje“, neeiliniu įvykiu. Spektaklyje nagrinėjama vieno iš jo kūrėjų ir atlikėjų – Tomo Bailey – asmeniniais išgyvenimais paremta kovos su destruktyvia vėžio liga tema bei pasitelkiamas kolektyvinės kūrybos metodas.
Apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“
Kas gali būti labiau nesuderinama nei protas ir jausmai? Būtent tokios mintys kankina Jane Austen romano „Protas ir jausmai“ veikėją Elinorą Dašvud, sprendžiančią dėl būsimo gyvenimo partnerio. Toks pats klausimas kyla ir šio teksto autorei, rašančiai apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“.
Apie spektaklius „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“ ir „Lustopia“
Šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinoje – dešimt per pastaruosius metus sukurtų kūrinių. Programos sudarytojoms teatro kritikėms Almai Braškytei ir Kristinai Steiblytei pavyko išryškinti šiuolaikinio Lietuvos teatro kryptis, akcentuojant ne tik dramos pastatymus, bet ir kitus scenos menus įtraukiančius darbus. Lietuviška vitrina parodo ir dėl tarpdisciplininio meno įtakos paplitusias hibridinio teatro formas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į programoje padidėjusį nepriklausomų teatrų spektaklių kiekį, įtvirtinant jų meninės kokybės lygiateisiškumą su po nuolatinio valstybinio finansavimo stogu sukurtais darbais.
Apie festivalį „FiraTàrrega“ Ispanijoje
Minias tarptautinių žiūrovų į Katalonijos miestelį Taregą sutraukiantis scenos menų festivalis „FiraTàrrega“, šiais metais vykęs rugsėjo 5–8 d., itin atidus ir vietinei bendruomenei. Jo metu organizuojama scenos menų profesionalų mugė, veikianti kaip spektaklių pirkimo–pardavimo, verslo susitikimų, naujų pažinčių ir ryšių mezgimo erdvė. Pagal šią lygia greta su festivaliu atsiradusią sekciją sudaroma ir „FiraTàrrega“ programa, didžioji jos dalis – iš Katalonijos kilusių ar čia dirbančių menininkų kūryba.
Pokalbis su kompozitore Agne Matulevičiūte
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė – svarbi daugelio Lietuvos teatro ir šokio spektaklių kūrybinių komandų narė, festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) doktorantė; taip pat rašo šiuolaikinę bei kino muziką. Pavasarį kartu su Meno ir mokslo laboratorija, režisieriumi Naubertu Jasinsku ir aktoriumi Matu Dirginčiumi sukūrė vienos dalies performansą „Pilėnai*“, paremtą nacionaliniu mitu. Neseniai grįžusi iš rezidencijos Japonijoje, buria menininkų komandą naujam kūriniui, įkvėptam paslaptingo Japonijos kultūros reiškinio „Sayonakidori“.