7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Atrasti pusiausvyrą

Gatvės teatro festivalis „Spot“

Viso pasaulio kultūros entuziastų pečius prislėgusi pandeminė situacija pakoregavo jau trečius metus vis platesnę auditoriją surenkančio gatvės teatro festivalio „Spot“ programą. Šiais metais liepos 9–12 d. Vilniuje vykęs festivalis nestokojo netradicinių sprendimų: dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos kasmet į programą naujų vėjų įpučiančių užsienio kūrėjų gretas papildė Lietuvos menininkų pasirodymai, o į viešose erdvėse vykstančius renginius norėjusiems patekti žiūrovams reikėjo iš anksto užsiregistruoti.

Scena iš pasirodymo „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Labrys“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Labrys“. D. Putino nuotr.
Ieva Gaurilčikaitės-Sants ir Krišjānis Sants spektaklyje „Labrys“. D. Putino nuotr.
Ieva Gaurilčikaitės-Sants ir Krišjānis Sants spektaklyje „Labrys“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas su dviračiais „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas su dviračiais „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Ką batai pasako apie žmogų?

„Juodi bateliai“ „Menų spaustuvėje“

XX a. kino žvaigždė Marilyn Monroe kadaise pasakė: „Duok moteriai tinkamus batelius ir ji užkariaus pasaulį.“ Batai, kuriuos avime, byloja apie tai, kokie esame žmonės: jie gali nusakyti mūsų nuotaiką, charakterį, socialinę padėtį, kartais net profesiją. Šiais laikais tai nebemadinga, bet anksčiau žmonės siūdindavosi batus pagal užsakymą. Tuomet prie batų gimimo prisidėdavo dar ir batsiuvio gyvenimo istorija. Kasdien zulindami, šlapindami balose ir per lietų, purvindami visokiuose purvynuose, prižiūrėdami ar neprižiūrėdami savo batus net nesusimąstome: o jeigu jie galėtų kalbėti ir papasakotų viską apie mus?

Fausta Semionovaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Juodi bateliai“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Distopija, destrukcija, siurrealizmas

Šokio teatro „Aura“ spektaklis „Bekūniai“

Šis pasakojimas apie Sodomą ir Gomorą – visuomenės teisingumo stokojusiųjų, homoseksualų, vargšais nesirūpinusių beširdžių ir doroviškai supuvusiųjų miestą. Jo žmones nubaudė du Dievo pasiųsti angelai, kurie sudegino nusidėjėlių buveinę, liepsnose pradangindami jų ištvirkusias nuodėmes. Mokslininkų teigimu, Dievo bausmė buvo meteoritas, sprogęs virš Tall el-Hammam vietovės dabartinės Jordanijos teritorijoje.

Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Bekūniai“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Dabarties akistata su praeities šešėliais

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Abelaras ir Eloiza“

Neseniai viena jauna režisierė pasidalijo su manimi mintimis, kokie dėsningumai kuo toliau, tuo labiau atsiskleidžia Lietuvos teatro scenose. Pasak jos, lietuviai pasiilgo kamerinių erdvių. Visi tie klasikiniai teatro pastatymai su daug personažų, simbolizmo ir turtinga scenografija dabar, rodos, pralaimi kovą su mažomis, netradicinėmis erdvėmis bei šiuolaikinėmis technologijomis. Kartu su vos prieš porą mėnesių vykusiu renginių ciklu „Paskutinieji“, skirtu vienam iškiliausių Lietuvos režisierių Eimuntui Nekrošiui paminėti, prasideda klasikinio teatro pabaiga. Scenas užtvindę jaunų režisierių darbai neretai perpildyti XXI a. žmogaus atributų: išmaniųjų telefonų, kompiuterių, vaizdo projekcijų, kamerų ir t.t. Šiuo metu pastebima klasikinio ir šiuolaikinio teatro sandūra: tai, kas liko, ir tai, kas vyraus ateityje.

Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Meilės samprata: kūno ir sielos fragmentiškumo etapai

„Nothing Hurts“ Artūro Areimos teatre

Pradėti kalbėti apie sausio 25, 26 d. įvykusią Artūro Areimos teatro premjerą „Nothing Hurts“ tinka šiais prancūzų kritikės Daphné’s Batholon, atsiliepusios apie kitą Artūro Areimos spektaklį „Po ledu“, žodžiais: „Spektaklis, pripildytas gausybės simbolikos, palieka erdvės daugybei skirtingų interpretacijų ir negali būti priskirtas jokiai vietai, jokiam laikui, jokiai istorijai.“

Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir  Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis ir Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Petras Šimonis spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Monika Poderytė spektaklyje „Nothing Hurts“. L Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Pūvančio lavono kvapas iš rytų

 

Spektaklis „Žmogus iš žuvies“ Jaunimo teatre

Nors sovietmetis jau senokai baigėsi ir tarybinius laikus menantys istorijos paminklai nuo Žaliojo tilto pakylų nukelti ir pakeisti kitomis skulptūromis, Rusijoje, skirtingai nei Lietuvoje, vis dar smarkiai dvokia sovietmečio pelėsiu, o jauna dramaturgė Asia Vološina pjesėje „Žmogus iš žuvies“ patikslina, kad jo sustabdyti jau nebeįmanoma, per vėlu ką nors pakeisti. „Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir metafizinius dalykus, keisčiausias hipotezes ir galimybes. Noriu kalbėti apie susinaikinimą ir apie tai, kiek tai gali tęstis.“ – teigia rusų kilmės pjėsės autorė. Sausio 7, 8 dienomis Jaunimo teatre vykusio Eglės Švedkauskaitės režisuoto spektaklio tuo pačiu pavadinimu premjera pakvietė visus žiūrovus apsilankyti viename Rusijos bute ir susipažinti su kadaise buvusios imperijos šiuolaikine realybe.

Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Apie nuodėmes pasakojama tamsoje

Apie erdvinę operą „Confessions“

2008 metais atsiradęs, NOA (Naujoji operos akcija) įkvėptas, „Operomanijos“ judėjimas pasižymi nesuvaržytu, atviru požiūriu, iš kurio gimsta multidisciplininis, kolektyvinis menas. „Operomanijos“ operos, žinomos pasauliniu mastu, jau ne pirmą sezoną stebina tiek Lietuvos, tiek užsienio auditoriją netradiciniais sprendimais scenoje. Minėtojo prodiuserio opera „Confessions“ 2016 metais Lietuvoje buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už geriausią muziką. Projekto koncepcijos ir kompozicijos autoriai „Spatial Opera Company“: Jens Hedman (Švedija), Rūta Vitkauskaitė (Lietuva, Didžioji Britanija), Åsa Nordgren (Švedija).

Scena iš operos „Confessions“. J. Sakalausko nuotr.
Scena iš operos „Confessions“. J. Sakalausko nuotr.
Scena iš operos „Confessions“. J. Sakalausko nuotr.
Scena iš operos „Confessions“. J. Sakalausko nuotr.