7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Vienatvės bokšte

„Moters dalys“ Vilniaus senajame teatre

Atėjusi žiūrėti spektaklio į Vilniaus senąjį teatrą (VST), visuomet stengiuosi atsisėsti taip, kad būtų patogu skaityti subtitrus. Viena vertus, tai neleidžia visiškai susikoncentruoti į sceninį vyksmą. Todėl pernai šiame teatre įvykusi režisieriaus Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera lietuvių kalba leido pirmą kartą pasimėgauti šio teatro aktorių trupės gebėjimais.

Gabrielė Andruškevič ir Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Jevgenija Gladij spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Jevgenija Gladij spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Anžela Bizunovič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Anžela Bizunovič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Greta Vilnelė

Atsigręžti į save

Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“

Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.

Igoris Shugaleevas ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Igoris Shugaleevas ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokti 1000 metų“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė spektaklyje „Kraitis“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas spektaklyje „CLAP&SLAP“. D. Ališausko nuotr.
Greta Vilnelė

Paaugti su kiekvienu spektakliu

Pokalbis su šokėja Dominyka Markevičiūte

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šokio studijas baigusi šokėja Dominyka Markevičiūtė šiemet nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už choreografo Luko Karvelio spektaklio „Kur krantas“ („Be kompanijos“, 2024) atlikimą. Ji taip pat dalyvauja danų choreografo Palle Granhøjaus šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ („Granhøj Dans“, 2023), audiovizualiniame šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“ (rež. Armanda Rudelytė, „Bloom Theory Theatre“, 2024) bei choreografės Lizos Baliasnajos sukurtame šokio ir judesio performanse „Chiaroscuro“ („Be kompanijos“, 2024).

Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Kur krantas“. D. Ališausko nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė ir Sidney Barnes šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė ir Sidney Barnes šokio performanse „Chiaroscuro“. M. Plepio nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dominyka Markevičiūtė šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Greta Vilnelė

Kūrybos savianalizė suteikia stiprybės

Pokalbis su šiuolaikinio šokio menininke Greta Grinevičiute

Greta Grinevičiūtė – šiuolaikinio šokio menininkė, teatro ir kino aktorė, viena iš nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ įkūrėjų. Ji taip pat yra doktorantė, dėstytoja bei šokio filmų kūrėja. Kaip kino aktorė, Grinevičiūtė išgarsėjo Elenos vaidmeniu tarptautiniu mastu apdovanotame Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“ (2023).

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Birutė Kapustinskaitė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Susibūrę aplink dviratį

Šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“

Vasario 21–22 d. „Menų spaustuvėje“ parodytas ispanų ir prancūzų trupės „Alta gama“ šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“ („Meluokite kuo mažiau“) iš pasirodymų ciklo „HELIUM pristato“ siekia pastebėti kiekvieno žmogaus išskirtinumą ir priminti, kad meilė sau būtina, norint priimti ne tik save, bet ir kitus. Spektaklio mintis aiški, o jos išraiška kur kas įmantresnė. Prieš ištardami lemtingus žodžius, menininkai atlieka ritualą, suburiantį naują, tik tarp salės sienų gyvuojančią bendruomenę.

Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado ir Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Amanda Delgado ir Alejo Gamboa spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Alejo Gamboa ir Amanda Delgado spektaklyje „Mentir lo minimo“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Lėtas gyvenimo būdas – mitas ar tiesa?

„Still life“ Meno ir mokslo laboratorijoje

Bendradarbiavimo su užsienio kūrėjais ir atlikėjais atvejų Lietuvos teatre ne per daugiausia – šis kūrybos formatas labiau įsitvirtinęs šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinio cirko srityse. Vien tai paverčia Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklį „Still life“, kurio premjera įvyko gruodžio 13 ir 14 d. „Menų spaustuvėje“, neeiliniu įvykiu. Spektaklyje nagrinėjama vieno iš jo kūrėjų ir atlikėjų – Tomo Bailey – asmeniniais išgyvenimais paremta kovos su destruktyvia vėžio liga tema bei pasitelkiamas kolektyvinės kūrybos metodas.

Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Ignė Barkauskaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Ignė Barkauskaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Greta Vilnelė

Priešingybių dėlionė

Apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“

Kas gali būti labiau nesuderinama nei protas ir jausmai? Būtent tokios mintys kankina Jane Austen romano „Protas ir jausmai“ veikėją Elinorą Dašvud, sprendžiančią dėl būsimo gyvenimo partnerio. Toks pats klausimas kyla ir šio teksto autorei, rašančiai apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“.

Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson ir Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson ir Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Tarp materijos ir koncepcijos

Apie spektaklius „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“ ir „Lustopia“

Šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinoje – dešimt per pastaruosius metus sukurtų kūrinių. Programos sudarytojoms teatro kritikėms Almai Braškytei ir Kristinai Steiblytei pavyko išryškinti šiuolaikinio Lietuvos teatro kryptis, akcentuojant ne tik dramos pastatymus, bet ir kitus scenos menus įtraukiančius darbus. Lietuviška vitrina parodo ir dėl tarpdisciplininio meno įtakos paplitusias hibridinio teatro formas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į programoje padidėjusį nepriklausomų teatrų spektaklių kiekį, įtvirtinant jų meninės kokybės lygiateisiškumą su po nuolatinio valstybinio finansavimo stogu sukurtais darbais.

Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Greta Vilnelė

Žiūrovas kaip kertinė festivalio ašis

Apie festivalį „FiraTàrrega“ Ispanijoje

Minias tarptautinių žiūrovų į Katalonijos miestelį Taregą sutraukiantis scenos menų festivalis „FiraTàrrega“, šiais metais vykęs rugsėjo 5–8 d., itin atidus ir vietinei bendruomenei. Jo metu organizuojama scenos menų profesionalų mugė, veikianti kaip spektaklių pirkimo–pardavimo, verslo susitikimų, naujų pažinčių ir ryšių mezgimo erdvė. Pagal šią lygia greta su festivaliu atsiradusią sekciją sudaroma ir „FiraTàrrega“ programa, didžioji jos dalis – iš Katalonijos kilusių ar čia dirbančių menininkų kūryba.

Scena iš spektaklio „QOROQ“. „Kolektiv Lapso Cirk“ nuotr.
Scena iš spektaklio „QOROQ“. „Kolektiv Lapso Cirk“ nuotr.
Spektaklio „Després de tot, el tràiler“ kūrėjai. J. Waisbord nuotr.
Spektaklio „Després de tot, el tràiler“ kūrėjai. J. Waisbord nuotr.
Scena iš spektaklio „La Dyane“. S. Scheda nuotr.
Scena iš spektaklio „La Dyane“. S. Scheda nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Perdón“. „Losinformalls“ nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Perdón“. „Losinformalls“ nuotr.
Klounados spektaklis „Embolic“. „Pau Palaus“ nuotr.
Klounados spektaklis „Embolic“. „Pau Palaus“ nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carrer 024“. J. Vidal („Sol Picó“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carrer 024“. J. Vidal („Sol Picó“) nuotr.
Greta Vilnelė

Menas – ne vien akims, ausims ir jausmams

Pokalbis su kompozitore Agne Matulevičiūte

Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė – svarbi daugelio Lietuvos teatro ir šokio spektaklių kūrybinių komandų narė, festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) doktorantė; taip pat rašo šiuolaikinę bei kino muziką. Pavasarį kartu su Meno ir mokslo laboratorija, režisieriumi Naubertu Jasinsku ir aktoriumi Matu Dirginčiumi sukūrė vienos dalies performansą „Pilėnai*“, paremtą nacionaliniu mitu. Neseniai grįžusi iš rezidencijos Japonijoje, buria menininkų komandą naujam kūriniui, įkvėptam paslaptingo Japonijos kultūros reiškinio „Sayonakidori“.

Agnė Matulevičiūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Agnė Matulevičiūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Edvinas Kopcevas ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame videoperformanse „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Edvinas Kopcevas ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame videoperformanse „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtis“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas