7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Siekiai ištrūkti

Du šokio spektakliai

Susijungus dviem kūrybingoms jaunų menininkų komandoms – „Menų spaustuvės“ programoje „Atvira erdvė ’22“ dokumentinį pasivaikščiojimą „Iš|m(i)estas“ sukūrusioms merginoms ir ten pat šiuolaikinio cirko pasirodymą „7 minutės“ pristačiusiems vaikinams – gimė neverbalinio dainavimo ir judesio spektaklis su cirko elementais. Taip į vizualiuosius menus linkstantį ir estetinę dermę išaukštinantį kūrinį „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“ (2023) įvardijo patys autoriai. Vyksmo epicentre – grupelė jaunuolių, gyvenančių gatvėje be namų, šeimos ar buitinių patogumų.

Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Scena iš judesio spektaklio „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Greta Vilnelė

Kasdienybės šurmulys

„Vieno garso istorija II“ Jaunimo teatre

Jaunimo teatre naujo Arturo Bumšteino kūrinio „Vieno garso istorija II“ premjera įvyko visapusiško visuomenės išsiblaškymo laikotarpiu – prieš pat didžiąsias metų šventes, kai teatro pasaulio epicentre puikavosi Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiosios salės atidarymas, po kurio vyko prikeltų kultinių spektaklių „Tartiufas“ (rež. Oskaras Koršunovas) ir „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis) rodymai. Šiuo nepatogiu premjerai metu kamerinė Jaunimo teatro „Salė 99“ atskleidė savo potencialą, tapdama idealia vieta eksperimentiniam garso vyksmui (Bumšteino kūrinys peržengia spektaklio sampratos ribas).

„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Pamiršto genocido aidai

Nauji filmai – „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“

Dokumentikos šedevrai neretai peržengia konvencinius, „stebimosios“ kino kalbos rėmus. Ar tai būtų danų režisierės Lea Glob filmas „Apolonija, Apolonija“ (2022), pasakojantis jaunos menininkės istoriją ir savotiškai tampantis pačios autorės bei jos draugystės su pagrindine filmo heroje refleksija, ar animacinės dokumentikos žanras, suteikiantis galimybę istorinius įvykius patirti faktūriškesniais „išgalvotais“ vaizdais. Nors animacinė dokumentika pripažinimo sulaukė jau 2008 m., pasirodžius sukrečiančiam režisieriaus Ari Folmano filmui „Valsas su Baširu“, kuris pasakoja apie buvusio Izraelio armijos kareivio siekį atkurti Libano karo metais kartu su tūkstančiais žmonių gyvybių dingusius prisiminimus, ji mums vis dar menkai pažįstama. Galbūt dėl įsisenėjusio stereotipo, kad animacija skirta tik vaikams. Tačiau neseniai kino teatruose pradėtas rodyti Armėnijos, Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ („Aurora’s Sunrise“, 2022) žadina viltį, kad netrukus situacija pasikeis.

„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“
Greta Vilnelė

Stebėti ir apmąstyti, kas girdima ir regima

Pokalbis su kompozitoriumi Dominyku Digimu

Kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Match 3“ (choreografė Vilma Pitrinaitė, „Be kompanijos“, 2023), „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“ (choreografės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė, „Be kompanijos“, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2021), „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis, VšĮ „Darbininkai“ ir Oskaro Koršunovo teatras, 2021) ir kt. Jo kūryboje svarbi partnerystė su režisiere Kamile Gudmonaite ir scenografe Barbora Šulniūte, kartu jie sukūrė šiuolaikinę operą „Ledynai“ (Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020) ir spektaklį „Medėja“ (Freiburgo teatras, Vokietija, 2022).

Dominykas Digimas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dominykas Digimas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ledynai“. „Vaba Lava“ teatro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Match 3“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Match 3“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Greta Vilnelė

Dirbtiniu žinojimu neapsimetančios pjesės

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Šiemet Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamo šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“, vykusio lapkričio 7–12 d., dėmesys buvo nukreiptas į vokiečių autorius – Norą Abdel-Maksoud, Falką Richterį, Tobiasą Schusterį ir Ewę Benbenek. Tačiau pjesių skaitymų savaitę savo kūriniu atidarė Žygimantas Kudirka, o jį keitė ukrainiečių autorė Natalija Vorožbit. Šis festivalio programos laisvumas praturtino ją skirtingais kultūriniais kontekstais.

Gediminas Rimeika, Miglė Polikevičiūtė ir Vainius Sodeika pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika, Miglė Polikevičiūtė ir Vainius Sodeika pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Augustė Šimulynaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Augustė Šimulynaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė ir Adrija Čepaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė ir Adrija Čepaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Monika Bičiūnaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Monika Bičiūnaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius ir Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius ir Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė ir Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė ir Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Daugiasezonių serialų mirtis

Nauji serialai – „Neregimoji šviesa“

Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai tapo puikia aplinkybe rastis vaidybiniams serialams. Šie įvykiai taip nutolę nuo dabarties, kad mažai likę gyvų, galinčių paliudyti, kaip iš tiesų buvo, o istorinė atmintis jau nugulusi storuose memuarų tomuose. Aukos pagerbtos, traumos beveik sugijusios, tad komercinis kinas gali laisvai šokti ant karių kapų, jų istorijas interpretuodamas siužeto naudai dėl kilnių holivudinio kino tradicijos išlaikymo tikslų. Su šiais tamsiais istoriniais laikotarpiais susijusių asmeninių pasakojimų gausa, be abejonės, stulbinanti, tad taps dar ne vienos kartos mėgstamiausių serialų erdve, dėl didėjančios laiko distancijos vis labiau panašėjančia į totalią fikciją.

„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
„Neregimoji šviesa“
Greta Vilnelė

Bekompromisė estetika

65-asis Vilniaus teatro „Lėlė“ gimtadienis

Spalio 27–29 d. Vilniaus teatras „Lėlė“ šventė 65-erių metų gimtadienį. Jubiliejinės sukakties proga penktadienio vakarą Didžiojoje salėje šėliojo svečiai iš Čekijos – trupė „Fekete Seretlek“ su muzikiniu objektų spektakliu „Exit“ (rež. Matija Solce). O sekmadienio rytą įvyko režisieriaus Pauliaus Tamolės lėlių spektaklio vaikams „Mano Vilnius mano“ pagal Justino Žilinsko romaną premjera.

Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Karolis Algimantas Butvidas spektaklyje „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Karolis Algimantas Butvidas spektaklyje „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis ir Indrė Vėlyvytė spektaklyje „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis ir Indrė Vėlyvytė spektaklyje „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Lijana Muštašvili spektaklyje „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Lijana Muštašvili spektaklyje „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano Vilnius mano“. M. Aleksos nuotr.
Greta Vilnelė

Žiūroviškas ir tuo besimėgaujantis

Jo Strømgreno „Feromonai“ Juozo Miltinio dramos teatre

Po premjerų gausaus praėjusio Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro (JMDT) sezono naujajame jų ne tiek daug, tačiau jos vertos ne mažiau dėmesio. Antroji šio sezono premjera, įvykusi spalio 21 ir 22 d., seka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valstybinių teatrų tendencija kviestis užsienio režisierius. Spektakliu „Feromonai“ norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgrenas su Miltinio teatro trupe išreiškia siekį atgaivinti melodramos žanrą. Tai trečiasis režisieriaus pastatymas Lietuvoje ir antrasis šiais metais: Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis sukūrė šokio spektaklį „Durys“ (2018) ir komediją „Ruletė“ (2023).

Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Greta Vilnelė

Legendos portretas

Nauji filmai ‒ „Aš esu Rožytė“

Kiekviename mieste ‒ daugybė istorinių sluoksnių. Kartais jie įgyja plytų ar cemento pavidalą, kartais tai monumentai, skulptūros, architektūrinis paveldas. Žmonės ‒ taip pat laiko ženklai. Užfiksuoti šiuos laiko ženklus svarbu, nes jie nėra autonomiški dėmenys, jie transliuoja žinutę apie praėjusio laiko estetiką. Pavyzdžiui, 10-asis dešimtmetis buvo ekstravagantiškų asmenybių ir maištingų judėjimų metas. Ir nors atkūrus nepriklausomybę ši „mada“ praėjo, dar kurį laiką, klaidžiojant po Vilniaus senamiestį, buvo galima sutikti gyvų simbolių, liudijančių lūžio ir permainų laiką.

„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
„Aš esu Rožytė“
Greta Vilnelė

Kai kinas tampa įrankiu

Pokalbis su ukrainiečių režisiere Alisa Kovalenko

Alisa Kovalenko – ukrainiečių režisierė, kino režisūrą studijavusi Kyjive ir Varšuvoje. Jos pirmasis dokumentinis filmas „Alisa karo lauke“ („Alisa w krainie wojny“, 2015) buvo pristatytas tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje, kaip ir vėliau sukurtas „Rungtynės namuose“ („Home Games“, 2018). Trečiasis jos filmas „Mūsų neužgesins“ („My ne zgasnemo“, Ukraina, Lenkija, Prancūzija, 2023) – apie Donbaso kaimeliuose gyvenančius paauglius ir jų trumpą pabėgimą nuo kasdienybės į Himalajus.

Alisa Kovalenko
Alisa Kovalenko
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
Kadras iš filmo „Mūsų neužgesins“
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas