7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Negali kurti be žmonių

Interviu su scenografe Lauryna Liepaite

Lauryna Liepaitė kūrė scenografiją spektakliams „Atžalynas“ (rež. Jonas Vaitkus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2013), „Girti“ (rež. Loreta Vaskova, Klaipėdos dramos teatras, 2014), Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektakliams „Kelionė namo“ (rež. Vidas Bareikis, 2013), „Žaidimas baigtas“ (idėjos autoriai Liepaitė, Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius, 2016) bei „Su(si)tikimas“ (2018), kurį ir režisavo. 2021 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už spektaklių „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2020) ir „Batsiuviai“ (rež. A. Obcarskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020) scenografiją.

Lauryna Liepaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Lauryna Liepaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje  „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Teatras socialinėse medijose

Pokalbis su Dr. GoraParasit

Kaip straipsnyje apie Dr. GoraParasit teigia Erikas Zielke: „Toli, toli, tolimiausiuose Rusijos rytuose – išties taip toli, kad netgi vokiečių geidžiama vietovė – Sibiras – pasilieka už tūkstančių kilometrų, yra „gora parasit“ – kalnas, vadinamas parazitu. Šis kalnas davė vardą pseudonimui Dr. GoraParasit, už kurio slepiasi Gintarė Minelgaitė, ir taip pat pateikia keletą užuominų į jos darbus: pirmenybės teikimas sienų ir ribų zondavimui tampa akivaizdus. Taip pat ir pirmenybė kraštutinumams. Tas, kuris myli kalnus, nebijo ir bedugnės.“ Tarp Dr. GoraParasit kūrinių – performansas „Pipe Dreaming“ (2018), komiksų opera „Alfa“, už kurią 2018 m. ji buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi, spektaklis „TikTok Shakespeare  (2020), performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“ (2020).

Dr. GoraParasit. Dr. GoraParasit nuotr.
Dr. GoraParasit. Dr. GoraParasit nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „TikTok Shakespeare“. P. Žižliausko nuotr.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Spektaklio „TikTok Shakespeare“ plakatas.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Komiksų opera „Alfa“. M. Aleksos nuotr.
Performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“. P. van Heesen nuotr.
Performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“. P. van Heesen nuotr.
Greta Vilnelė

SOS

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Ryšys“

Buvęs milijardierius Adamas Neumannas yra pasakęs: „Pasauliui tampant skaitmeniniu, svarbu nepamiršti žmogiškojo ryšio.“ Šiuo pandeminiu laikotarpiu gyvas bendravimas tapo antru žaibiškai senkančiu neatsinaujinančiu ištekliumi po iškastinio kuro. Kovo 19 d. įvyko virtuali Nacionalinio Kauno dramos teatro mokslinės fantastikos spektaklio „Ryšys“, režisuoto Agnijos Leonovos, premjera. Šiuo teatriniu filmu bandoma atskleisti, kodėl žmogui gyvybiškai svarbus ryšys ir kokia jo praradimo kaina.

Kamilė Lebedytė ir Arūnas Stanionis teatriniame filme „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Arūnas Stanionis teatriniame filme „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Andrius Gaučas teatriniame filme „Ryšys“. R. Beržausko nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Andrius Gaučas teatriniame filme „Ryšys“. R. Beržausko nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Teatrinis filmas „Ryšys“. S. Baturos nuotr.
Spektaklio „Ryšys“ filmavimas. R. Beržausko nuotr.
Spektaklio „Ryšys“ filmavimas. R. Beržausko nuotr.
Greta Vilnelė

Spektaklis tarp draugų

Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“

Nuo kompiuterio ir interneto išradimo pagreitėjus informacijos sklaidai, šiuolaikiniam žmogui akimirksniu tapo prieinamos žinios apie visą pasaulį, tačiau toks progresas vertinamas nevienareikšmiškai.

Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“. NKDT nuotr.
Greta Vilnelė

Gyvas santykis ir teatro laikinumas

Pokalbis su aktore Adele Šuminskaite

Su aktore Adele Šuminskaite kalbėjomės apie jos veikėjas bei teatro reikšmę gyvenime. Ji sukūrė vaidmenis spektakliuose „Trans Trans Trance“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, OKT, 2017), „Laimės respublikoje“ (rež. Mantas Jančiauskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, OKT, 2018) ir jo tęsinyje „Sapiens“ (Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Balkonas“ (rež. Éric Lacascade, Jaunimo teatras, 2019) bei „Sprendžiant Hedą“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Vilniaus mažasis teatras, 2020).

Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Danutė Kuodytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Danutė Kuodytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė, Tomas Kliukas ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė, Tomas Kliukas ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Ištirti moteriškumo ribas

Šiuolaikinio šokio spektaklis „Vonia“

Vonios kambarys – jaukiausias namų kampelis, kuriame daugiausia laiko praleidžiame vieni su savo mintimis ir kūnu. Čia nusimetame visuomenėje dėvimas kaukes ir esame pažeidžiamiausi. Šioje reliatyvioje erdvėje apsivalome kūniškai ir emociškai, sulaukiame įkvėpimo, apsvarstome, ko esame verti, ir prisipažįstame savo nuodėmes bei dorybes.

Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Greta Vilnelė

Šlovė Dionisui

Klauso Michaelio Grüberio „Bakchančių“ įrašas

Sausio 7–9 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ internetu transliavo Klauso Michaelio Grüberio režisuotas Euripido „Bakchantes“, nufilmuotas 1974 metais. Ši sceninė interpretacija laikoma vienu geriausių visų laikų šios antikinės tragedijos pastatymų. Spektaklio pradžioje sanitarai įveža į scenos erdvę aktoriaus Michaelio Königo įkūnijamą Dionisą, gulintį ligoninės lovoje.

Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Greta Vilnelė

Voicekas prie nuotekų vamzdžio

Thomo Ostermeierio spektaklis virtualioje teatro „Schaubühne“ programoje

Tęsdamas jau neberodomų repertuarinių spektaklių vaizdo įrašų ciklą Berlyno teatras „Schaubühne“ sausio 4–6 d. suteikė galimybę kompiuterio ekrane išvysti Thomo Ostermeierio režisuotą vokiečių dramaturgo George’o Büchnerio pjesę „Voicekas“ (2003). 2004-aisiais spektaklis dalyvavo Avinjono teatro festivalyje.

Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Greta Vilnelė

Pabaiga be galo

Apie „Teatrono“ spektaklį „The Final Final Final“

Gruodžio 5 d. virtualioje „Tiketa“ platformoje „Teatronas“ pristatė premjerą – kulminacinį spektaklį „The Final Final Final“. Gildo Aleksos režisuotas spektaklis iš pirmo žvilgsnio neturi nei pradžios, nei pabaigos – tai viena didelė žinomų knygų, filmų ir spektaklių pabaigų fragmentų puokštė.

Milda Naudžiūnaitė, Milda Jonaitytė ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė, Milda Jonaitytė ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Greta Vilnelė

Sugauk mane, jei krisiu

„Trust“ virtualioje teatro „Schaubühne“ programoje

Per pandemiją daugybei žiūrovų Berlyno teatras „Schaubühne“ suteikė galimybę pamatyti pastarojo dešimtmečio repertuaro spektaklių transliacijas. „Trust“ (2009) pagal savo pjesę režisavo dramaturgas Falkas Richteris ir olandų choreografė, šokėja Anouk van Dijk.

Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas