7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Ištirti moteriškumo ribas

Šiuolaikinio šokio spektaklis „Vonia“

Vonios kambarys – jaukiausias namų kampelis, kuriame daugiausia laiko praleidžiame vieni su savo mintimis ir kūnu. Čia nusimetame visuomenėje dėvimas kaukes ir esame pažeidžiamiausi. Šioje reliatyvioje erdvėje apsivalome kūniškai ir emociškai, sulaukiame įkvėpimo, apsvarstome, ko esame verti, ir prisipažįstame savo nuodėmes bei dorybes.

Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Greta Vilnelė

Šlovė Dionisui

Klauso Michaelio Grüberio „Bakchančių“ įrašas

Sausio 7–9 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ internetu transliavo Klauso Michaelio Grüberio režisuotas Euripido „Bakchantes“, nufilmuotas 1974 metais. Ši sceninė interpretacija laikoma vienu geriausių visų laikų šios antikinės tragedijos pastatymų. Spektaklio pradžioje sanitarai įveža į scenos erdvę aktoriaus Michaelio Königo įkūnijamą Dionisą, gulintį ligoninės lovoje.

Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Scena iš spektaklio „Bakchantės“. R. Walz nuotr.
Greta Vilnelė

Voicekas prie nuotekų vamzdžio

Thomo Ostermeierio spektaklis virtualioje teatro „Schaubühne“ programoje

Tęsdamas jau neberodomų repertuarinių spektaklių vaizdo įrašų ciklą Berlyno teatras „Schaubühne“ sausio 4–6 d. suteikė galimybę kompiuterio ekrane išvysti Thomo Ostermeierio režisuotą vokiečių dramaturgo George’o Büchnerio pjesę „Voicekas“ (2003). 2004-aisiais spektaklis dalyvavo Avinjono teatro festivalyje.

Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Scena iš spektaklio „Voicekas“. E. Zeizig nuotr.
Greta Vilnelė

Pabaiga be galo

Apie „Teatrono“ spektaklį „The Final Final Final“

Gruodžio 5 d. virtualioje „Tiketa“ platformoje „Teatronas“ pristatė premjerą – kulminacinį spektaklį „The Final Final Final“. Gildo Aleksos režisuotas spektaklis iš pirmo žvilgsnio neturi nei pradžios, nei pabaigos – tai viena didelė žinomų knygų, filmų ir spektaklių pabaigų fragmentų puokštė.

Milda Naudžiūnaitė, Milda Jonaitytė ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė, Milda Jonaitytė ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „The Final Final Final“. D. Ališausko nuotr.
Greta Vilnelė

Sugauk mane, jei krisiu

„Trust“ virtualioje teatro „Schaubühne“ programoje

Per pandemiją daugybei žiūrovų Berlyno teatras „Schaubühne“ suteikė galimybę pamatyti pastarojo dešimtmečio repertuaro spektaklių transliacijas. „Trust“ (2009) pagal savo pjesę režisavo dramaturgas Falkas Richteris ir olandų choreografė, šokėja Anouk van Dijk.

Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Greta Vilnelė

Kelionė namo

Apie Thomo Ostermeierio spektaklį „Sugrįžimas į Reimsą“

Per pandemiją Berlyno teatras „Schaubühne“ persikėlė į kompiuterių ekranus, siūlydamas virtualias spektaklių ir diskusijų peržiūras. Vienas tokių spektaklių – vokiečių režisieriaus Thomo Ostermeierio „Sugrįžimas į Reimsą“ (2017), paremtas prancūzų rašytojo ir sociologo Didier Eribono politine autobiografija. Spektaklyje aplink dokumentinę Eribono gyvenimo istoriją ima suktis personažų mintys, pamažu peraugančios į amžiną diskusiją apie žmogaus padėtį visuomenės šešėlyje.

Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Greta Vilnelė

Apie įkvėpimą ir svajones

Pokalbis su Kamile Gudmonaite

Režisierė Kamilė Gudmonaitė sukūrė spektaklius „Sapnas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2014), „Kelionė į Tandadriką“ (LMTA, 2015), „Dievas yra DJ“ (Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2015), „Timonas“ (LNDT, 2016), „Trans Trans Trance“ (OKT, 2017), „Keturi“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2018), „Dvi Korėjos“ (Klaipėdos jaunimo teatras, 2018), „Sapnavau sapnavau“ (Jaunimo teatras, 2019), „Panika“ (NKDT, 2019) bei šiuolaikinę operą „Ledynai“ (Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020). Taip pat ji vaidina kine, yra muzikinio dueto „Kamanių šilelis“ vokalistė, dainų autorė. Su režisiere kalbėjomės apie kūrybą, įkvėpimą ir svajones.

Kamilė Gudmonaitė. M. Penkutės nuotr.
Kamilė Gudmonaitė. M. Penkutės nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas, Mantas Zemleckas ir Danas Kamarauskas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas, Mantas Zemleckas ir Danas Kamarauskas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapnas“. L.Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapnas“. L.Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Gilyn į triušio olą

Interviu su Aiste Zabotkaite

Nuo 2016 m. Aistė Zabotkaitė vaidina teatre, kuria vaidmenis kine. Nuo 2019 m. yra Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė. Vaidino spektakliuose „Žalgirės“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2017), „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2018) „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt. Šiais metais sukūrė pagrindinį vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Alisa“ (rež. Obcarskas). Su aktore kalbamės apie šio spektaklio kūrybinį procesą.

Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Eksperimentas su žmona

„Urbančičiaus metodas“ Jaunimo teatre

Jaunimo teatras spalio 18, 24 d. pristatė antrojo jaunųjų kūrėjų programos „Black Box“ spektaklio „Urbančičiaus metodas“ premjerą. Thomo Bernhardo romanas „Kalkverkas“, kurio motyvais paremtas spektaklis, pasakoja apie maniakišką Konrado Fro eksperimentą su savo luoša žmona. Jo bandymas pagrįstas austrų mokslininko Viktoro Urbančičiaus išplėstiniu metodu, kurio taikymas Konradą priveda iki žmonos nužudymo. „Urbančičiaus metodo“ idėjos sumanytojas kompozitorius Arturas Bumšteinas, debiutavęs kaip režisierius, kūrinyje akcentuoja knygoje minimo, Urbančičiaus metodika paremto eksperimento eigą.

Viktorija Damerell, Jonė Dambrauskaitė, Justina Mykolaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell, Jonė Dambrauskaitė, Justina Mykolaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jonė Dambrauskaitė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jonė Dambrauskaitė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Damerell ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Urbančičiaus metodas“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Socialinis žmogiškumo išbandymas

„NO FAKE*“ festivalyje „Sirenos“

Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vilioja intriguojančiais, neįprastai ryškiais šiuolaikinio meno kūriniais. Imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“ ironiškas pavadinimas reiškia scenos erdvėje kuriamą netikrą realybę, kurią atspindi simuliuojamos situacijos, taip pat primena, kad visos iliuzijos tėra kasdienio gyvenimo šešėlis. Režisieriaus Tado Montrimo socialinė simuliacija – tai vaizduotę lavinantis žaidimas, kuriame atkartojamos įvairios situacijos, susijusios su jaunos merginos žmogžudyste, aplink ją ir pinasi simuliacijų gijos.

Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas