Londono Karališkosios filharmonijos orkestro, Algimanto Kubiliūno ir jo mokinių koncertai bei Giuseppe’s Verdi opera „Nabukas“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kompanijos „Riverside Music“ prodiusuojamas Londono Karališkosios filharmonijos orkestras (LKFO) spalio 12 ąją koncertavo Kauno „Žalgirio“ arenoje ir papuošė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą. Tad ramų, auksu žėrintį spalio vakarą galėjome žavėtis ne tik šio orkestro klasikiniu aiškiu muzikavimu, bet ir lietuviškais akcentais, kuriais buvo papildyta kolektyvo programa.
In memoriam dirigentui Petrui Bingeliui (1943–2020)
Iš patirties žinome, kad kur kas lengviau atkurti praeities faktus nei juos lydėjusią nuotaiką... Pastaroji atsispindi ne oficialiuose įvykiuose, o dažniausiai mažuose asmeniškuose išgyvenimuose. Pusšimtį metų pažinojau Petrą Bingelį – iš pradžių kaip dirigentą, kiek vėliau – pašnekovą, o keturias dešimtis metų buvome kaimynai. Taip kartais ir kreipdavomės vienas į kitą: kaimyne Petrai, kaimyne Alina. Mano akyse užaugo du Petro sūnūs – vyresnysis Povilas ir jaunėlis Jurgis. Nuostabūs berniukai, dabar jau brandūs vyrai, sukūrę savo šeimas, užsieniuose įsikūrę. Gera bičiulė yra ir Petro žmona Vida – muziejininkė, kuriai teko atlaikyti ne tik nepakeliamus pastarųjų dienų išbandymus, bet ir kūrybos žmogaus sutuoktinės naštą...
Kauno valstybinis choras švenčia 50-metį
Kauno valstybinis choras, šiemet švenčiantis savo 50-metį, neabejotinai yra didžiausias ir brandžiausias Kauno kolektyvas. Norėjosi sušukti bravo visiems choristams, jų vadovui Petrui Bingeliui, chormeisteriams Reginai Kamičaitienei, Mindaugui Radzevičiui, Kęstučiui Jakeliūnui, koncertmeisterei Beatai Andriuškevičienei po spalio 25-ąją Kauno filharmonijoje atliktos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“. Kauno choras kūrinį dainuoja jau beveik 40 metų. Jį pirmąkart 1992-aisiais atliko Berlyno stadione, tąsyk kolektyvui plojo 75 tūkstančių minia.
Įspūdžiai iš jubiliejinio Algimanto Kubiliūno kūrybos vakaro Kauno filharmonijoje
Spalio 15-osios vakarą jaukioje Kauno filharmonijos kamerinėje salėje buvo pažymėtas kompozitoriaus ir pedagogo Algimanto Kubiliūno ypatingas gyvenimo jubiliejus. Šventinę nuotaiką, kaip dera, kūrė pats jubiliatas, jo kameriniai kūriniai ir būrys talkininkų, darniai ir pagarbiai papildę neeilinį koncertą: pianistė ir renginio vedėja Šviesė Čepliauskaitė, dainininkas Giedrius Prunskus, pianistas Mykolas Bazaras, Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė). O dailininkė Irena Mika (Mikuličiūtė) kompozitoriui pateikė staigmeną: padovanojo nutapytą jo portretą – tokį ekspresyvų ir spalvingą kaip jo muzika.
Įspūdžiai iš festivalio
Liepos 12–20 dienomis antrą kartą vyko tarptautinis fortepijono muzikos festivalis ir meistriškumo kursai „Kaunas Piano Fest“. Šiemet renginys kvietė į dešimt rečitalių ir šešias atviras paskaitas, kurie vyko Kauno mieste, Kauno rajone ir Vilniuje. Išgirdome net 18 jaunųjų talentų iš skirtingų šalių: Estijos, Ukrainos, Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Rumunijos, Kazachstano, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos ir, žinoma, Lietuvos.
Natalijos Katilienės, Steino Skjervoldo ir Eglės Perkumaitės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Pavasariniame muzikiniame gyvenime itin gausu renginių: įvairiai sumanytų, išradingai ir mažiau sėkmingai įgyvendintų, pateikiamas įvairus kūrinių repertuaras. Tokiame įvykių sraute nelengva išsiskirti, juolab sulaukti publikos dėmesio ir ją sužavėti. Tad kuo patraukė jaukus kamerinės vokalinės muzikos vakaras „Tas amžinas jausmas“, vykęs Kauno valstybinės filharmonijos Mažojoje salėje kovo 25-ąją? Visų pirma, pasirinkta programa – skambėjo prancūzų dainos bei arijos ir amerikiečių muzikos šedevrai, kuriuos atliko gerai žinomi muzikai: Natalija Katilienė (sopranas), Steinas Skjervoldas (baritonas) ir pianistė Eglė Perkumaitė.
Pianisto Donaldo Račio buvusių ir esamų mokinių koncerto įspūdžiai
Paskambinti visus 24 Claude’o Debussy preliudus per vieną vakarą – iššūkis net ir įgudusiems, tarptautinį lygį pasiekusiems pianistams. Ką kalbėti apie jaunuosius, kurie dar tik pakeliui į meistrystės brandą.
Pianisto Roberto Lozinskio rečitalio Kauno valstybinėje filharmonijoje įspūdžiai
Renginys veja renginį. Atrodo, kad Lietuva, minėdama savo atkurtos valstybės 100-metį, tapo vienu didžiuliu renginiu be jokių pertraukų ir galimybių pasiruošti kitam. Ką jau kalbėti apie apmąstymus, kokius nors svarstymus, diskusijas. Koncertų, festivalių (ypač pastarųjų), parodų, filmų, literatūros popiečių skelbiama tiek, kad trijų parų neužtektų vos akies krašteliu į juos žvilgtelėti.
Justina Gringytė ir Petras Geniušas Pažaislio muzikos festivalyje
Per patį birželio pabaigos karštymetį dvidešimt trečiojo Pažaislio festivalio kelias pasuko į Kauno filharmonijos salę. Kelias, beje, nelabai patogus, skubotai sujauktas, išraustas (Kaunas tvarkosi). Ypač grubiai, lyg tyčia, prie filharmonijos, kur net senosios architekto Edmundo Fryko projektuotos kolonos jaučia chaotiškos tvarkos naštą. Tikėkimės, kad tie darbai laikini ir bus sėkmingi, o ne vienadieniai... Tik galima būtų tvarkytis kiek jautriau, atsižvelgiant bent į minimalius pėsčiųjų poreikius. Yra ir tokių, juk ne visi prabangiais automobiliais važinėja. Ypač klasikos koncertų lankytojai.
Įėjus į filharmoniją atsiduri tarsi kitoje realybėje. Inteligentiška publika (ne vien orių damų galvos), saikinga vėsa ir nebanalus šurmulys visuomet plevena ore. Ypač kai Pažaislio afišos skelbia, kad bus Petro Geniušo koncertas. Šįsyk su mecosopranu Justina Gringyte.