Nauji filmai – „Marija Kalas“
Čilės kino režisierius Pablo Larraínas, pastarąjį dešimtmetį savo filmuose nagrinėjęs pasaulio dėmesį ir vaizduotę prikausčiusių XX a. moterų dramatiškus likimus, naujausiame kūrinyje įžengė į operos pasaulį – filmas „Marija Kalas“ („Maria“, Italija, Vokietija, Didžioji Britanija, JAV, 2024) pasakoja apie paskutines legendinės operos dainininkės gyvenimo dienas Paryžiuje.
Nauji filmai – „Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino“
Ar įsivaizduojate, kad su Bridžita Džouns esame praleidę ketvirtį amžiaus, 25 metus? Ir tai – tik kalbant apie jos pasirodymus kino ekrane. Pačiam personažui jau 30 metų – pirmą kartą Bridžita pasirodė britų rašytojos Helen Fielding savaitinėje rubrikoje dienraštyje „The Independent“. 1996 m. išleistas romanas, kuris 2001 m. buvo ekranizuotas – pasirodė „Bridžitos Džouns dienoraštis“ (rež. Sharon Maguire).
Galima diskutuoti apie „Oskarų“, JAV Kino meno ir mokslo akademijos kasmet teikiamų apdovanojimų, reikšmingumą arba beprasmiškumą, tačiau jie yra tam tikra neišvengiamybė, norom nenorom patraukianti mūsų dėmesį. Galima pasinerti visa galva ir stebėti apdovanojimų sezoną kaip tam tikras olimpines žaidynes, kuriose dalyvauja skirtingos kino industrijos darbuotojų gildijos, kritikų susibūrimai, kino asociacijos ir akademijos, spėliojant, kas vis dėlto laimės per sezono kulminaciją – „Oskarų“ ceremoniją, šiemet vyksiančią kovo 2 dieną.
Nauji filmai – „Gladiatorius 2“
Apie antrą „Gladiatoriaus“ („Gladiator“, rež. Ridley Scott, 2000) dalį imta kalbėti beveik iškart po pirmojo filmo pasirodymo. Suprantama: juosta, su kuria nebuvo siejama daug vilčių, tapo didžiuliu hitu ir susižėrė penkis „Oskarus“, tarp jų – geriausio filmo ir geriausio aktoriaus apdovanojimą, atitekusį Russellui Crowe ir įtvirtinusį jo kaip Holivudo žvaigždės statusą.
Nauji filmai – „Kryčio anatomija“
Ar galima suprasti dviejų žmonių santykius, būnant anapus tų santykių ribų? Tai vienas iš režisierės Justine Triet filmo „Kryčio anatomija“ („Anatomie d’une chute“, Prancūzija, 2023) kertinių klausimų. Nors filmą galima vadinti teismo drama ar trileriu, jo centre – dviejų žmonių santykių analizė, naratyvų subjektyvumas ir, galų gale, nepažinumas.
Keturi nauji Weso Andersono filmai
Weso Andersono filmų braižas – iškart atpažįstamas, dažnai kopijuojamas, įkvepiantis interjerus, baldus, netgi turintis savo muziejų. Žiūrėdama Andersono filmus visuomet prisimenu Susan Sontag raginimą neskirti stiliaus nuo turinio, tačiau vertindama pastaruosius jo filmus sunkiai išlaikau šį balansą. Panašios mintys aplanko žiūrint ir naujausią trumpametražių Andersono filmų kvartetą, neseniai pasirodžiusį „Netflix“ platformoje: „Nuodai“ („Poison“), „Žiurkių gaudytojas“ („The Rat Catcher“), „Gulbė“ („The Swan“) ir „Stulbinanti Henrio Sugaro istorija“ („The Wonderful Story of Henry Sugar“).