Autorius: Živilė Ramoškaitė
Živilė Ramoškaitė
Sugriebęs likimą už gerklės
Mintys po Vilniaus festivalio baigiamojo koncerto „Likimo simfonija“
Ludwigas van Beethovenas 1801 m. lapkričio 18 d. laiške artimam bičiuliui Franzui Gerhardui Wegeleriui prabyla apie jį užgriuvusią ligą, klausos sutrikimą, prasidėjusį prieš dvejus metus ir, nepaisant gydytojų pastangų, gresiantį virsti visišku kurtumu. Jau išgarsėjęs Vienoje trisdešimtmetis kompozitorius išgyveno baisias kančias, užsisklendė savyje, nustojo rodytis viešumoje, kad tik niekas nesužinotų apie jo negalią. Šiame laiške Beethovenas atsisako Wegelerio pasiūlymo apsigyventi pas jį, nes nenori, kad bičiulis ir jo artimieji matytų jį nelaimingą ir kenčiantį.
Živilė Ramoškaitė
„Kremerata Baltica“ sugrįžo
Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio koncerto
Nacionalinės filharmonijos salėje šis orkestras grojo išties senokai. Tad afišose apie birželio 17 d. Vilniaus festivalio koncertą skelbta teisingai: „Kremerata Baltica sugrįžta“. Jų sugrįžimas buvo iš tiesų labai laukiamas ir gausios publikos (žinoma, leistino kiekio) sutiktas bei palydėtas karštais aplodismentais.
Živilė Ramoškaitė
Pasaulinei smuikininkų šventei – 20
Mintys pasibaigus VI tarptautiniam Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursui
Pradžioje šiek tiek statistikos. Būtent apie ją pagalvojusi ir prisiminusi, kad pirmasis konkursas buvo surengtas 2001-aisiais, Jaschos Heifetzo šimtmečio proga, netikėtai suvokiau, kad šiemet konkursui jau 20 metų!
Živilė Ramoškaitė
Pristatyti trys Baltijos muzikos grandai
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vėl susitiko su publika
Balandžio 24-oji ilgam įsimins Vilniaus kongresų rūmuose reziduojančio Valstybinio simfoninio orkestro nariams, orkestro vadovui Gintarui Rinkevičiui ir visiems darbuotojams bei kolektyvo gerbėjams. Nors šeštadienio vakarą Vilniuje siautėjo žvarbus vėjas su besiplaikstančiomis snaigėmis, į atsiveriančius po pertraukos Kongresų rūmus skubančių melomanų tai neišgąsdino. Vos įžengusi į rūmų vestibiulį pajutau ypatingą besirenkančios publikos rimtį, be žodžių bylojusią apie momento svarbą. Koncerto klausytis galėjo tik 150 žmonių, laiku suskubusių įsigyti bilietus, tačiau koncertas buvo tiesiogiai transliuojamas ir internete.
Živilė Ramoškaitė
Pavasario garsai rudenėjančiame Vilniuje
Lietuvos kamerinio orkestro 60-ojo sezono atidarymas su Luku Geniušu ir Giedre Šlekyte
Vienas iškiliausių mūsų šalies kolektyvų Lietuvos kamerinis orkestras pradėjo šešiasdešimtąjį sezoną. Rugsėjo 26 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykęs koncertas dar kartą patvirtino neblėstančią orkestro meistrystę ir brandą. Greta šių pastovių ir visiems žinomų kolektyvo bruožų šį kartą ypač patraukė dar ir jaunatviškas gyvumas, veržlumas, optimizmas.
Živilė Ramoškaitė
Kristupo festivalyje – „Kremerata Baltica“ ansamblis
Mintys po koncerto „Tas delsiantis vėjas“
Vasarą koncertuojant kuriam nors mėgstamam kolektyvui, man ne visada pavyksta būti Vilniuje. Šįsyk toks sutapimas įvyko, tad rugpjūčio 11 d. turėjau galimybę Vilniaus universiteto Didžiajame kieme klausytis „Kremeratos“ orkestro lietuviškos dalies muzikantų parengto koncerto. Apgailestauju, kad negaliu išvardyti visų dalyvavusiųjų, mat programėlių nebuvo, pavardes tik išvardijo renginio pranešėja Rasa Murauskaitė. Grojo apie dešimt puikių stygininkų, vadovaujamų orkestro koncertmeisterio Džeraldo Bidvos. Prie jų prisijungė klarnetininkas Andrius Žiūra ir dainininkė Gunta Gelgotė.
Živilė Ramoškaitė
Džiaugsmingas muzikos pliūpsnis
Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras pradėjo „Vilniaus festivalio mozaiką“
Jei ne pandemija, būtume turėję gero europinio lygio kompaktišką „Vilniaus festivalį“. Jau dvidešimt ketvirtą! O štai klastingasis virusas ėmė ir sužlugdė ne tik Vilniaus, bet ir tūkstančius kitų koncertų bei festivalių visame pasaulyje. Laimė, festivalį rengiantis Nacionalinės filharmonijos kolektyvas panikai nepasidavė, iki paskutinės minutės tikėjosi rasti kokią nors išeitį, kad įvyktų bent dalis numatytų koncertų.
Živilė Ramoškaitė
Atrodė, jis bus visada
Muzikos pasaulis neteko Krzysztofo Pendereckio (1933 11 23–2020 03 29)
Pradžioje – įsiminusi pavardė; studentaujant – įspūdingų avangardinių kūrinių įrašai ir pirmieji lenkiški „Ruch muzyczny“ tekstai; metams bėgant, turtėjantis kompozitoriaus, menininko, žmogaus portretas, pildomas naujai išgirstais opusais, perskaitytais tekstais ir muzikos kritiko priedermių sąlygotais tiesioginiais kontaktais. Jie įkrenta gilion atmintin, nors ir neužfiksuoti magnetinėse juostose, diktofonuose, kurių tokiomis unikaliomis minutėmis kaip tyčia neturi po ranka. Mobiliųjų laikas dar tik ateis... Daugelio pašiepiama muzikos kritiko veikla turi neįkainojamą privalumą: nebūdamas, o ir negalėdamas būti (!) žymiausių muzikantų draugu ar geru pažįstamu, vis dėlto turi nuostabią galimybę be oficialių pristatymų prie jų prieiti, juos stebėti, užduoti vieną kitą klausimą, bandyti juos suprasti.
Živilė Ramoškaitė
Didingas dainų skambesys
Mintys po dirigento Gintaro Rinkevičiaus jubiliejinio koncerto
Kas jau kas, o Gintaras Rinkevičius be iššūkių gyventi negali. Tuo įsitikinome ne pirmą ir net nebe dešimtą kartą. Užuot be rūpesčių šventęs savo gražią sukaktį, jis sumanė užsikrauti dar vieną sunkią naštą. Per pačią savo gimimo dieną, vasario 20-ąją, sukvietė į Kongresų rūmus savo talento gerbėjus ir atliko jiems įspūdingą XX a. pradžios veikalą – Arnoldo Schönbergo kantatą „Gurre-Lieder“ („Gurės dainos“) solistams, chorui ir orkestrui. Iš karto sakau: atlikimas buvo geras, atmosfera šventiška, o sausakimša salė jubiliato sumanymą įvertino ovacijomis.
Živilė Ramoškaitė
Profesoriaus Viktoro Radovičiaus šimtmečiui
Mintys pasibaigus jubiliejiniams renginiams
2019-ieji buvo gausūs iškilių Lietuvos kultūros asmenybių jubiliejų. Minėtos įvairios sukaktys, tarp jų ypač išsiskyrė šimtmečiai. Daug dėmesio buvo skirta kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms, jų renginius vainikavo Klaipėdos muzikinio teatro naujai pastatyta opera „Kelionė į Tilžę“ ir koncertai Nacionalinėje filharmonijoje.
