7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Živilė Ramoškaitė

Živilė Ramoškaitė

Vilniaus festivalio kulminacija

Vienos filharmonijos orkestras ir Elīna Garanča Operos ir baleto teatre

Dvidešimt antrąjį Vilniaus festivalį birželio 19 d. vainikavo vienas žymiausių pasaulyje Vienos filharmonijos orkestras su šiuo metu ryškiausia operos žvaigžde Elīna Garanča. Vilniuje jau esame klausęsi labai gerų garsių orkestrų – Niujorko filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Karališkosios filharmonijos, „La Scala“ filharmonijos, Londono simfoninio, Izraelio filharmonijos, Vengrijos festivalio ir kitų. Vis dėlto galimybė Lietuvoje susitikti su Vienos filharmonijos orkestru („Wiener Philharmoniker“) prilygsta kultūros įvykiui, kuris įeis į mūsų šalies muzikinio gyvenimo istoriją. Joje bus užfiksuota, kad šis Vienos kolektyvas pirmąsyk Lietuvoje grojo 2018 metais, šaliai švenčiant Valstybės atkūrimo 100-metį.

Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Šimtmečio rečitalis

Violeta Urmana ir Gaiva Bandzinaitė atlieka Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainas

Kiekvienas Violetos Urmanos koncertas tėvynėje – ypatingas įvykis, kurio pamiršti neįmanoma. Nors Lietuvoje jos klausomės lyg ir ne taip retai, kaskart po koncerto svarstai, ką turėtume padaryti, kad girdėtume ją dažniau. Štai ir šįkart, po šeštadienį Vilniaus festivalyje surengto V. Urmanos koncerto jau imi ilgėtis naujo susitikimo. Iš kur ta nepaprasta trauka? Balso grožis ir vokalinė meistrystė? Betgi panašius žodžius galima skirti ne vienai pasaulio muzikos žvaigždei. Tikriausiai mūsų mylimos solistės menas lemtingai veikia dar ir tuo, kad jį kuria ne tiktai aukščiausios prabos vokalo meistrė, bet ir į meno tiesą atsisukusi, jokių kompromisų sau neleidžianti, galingai spinduliuojanti, išmintinga ir jautri asmenybė. Karalienė!

Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Pilkos spalvos drama

Estijos nacionalinės operos „Tanhoizeris“ Vilniuje

Baltijos valstybių šimtmetis suteikė retą galimybę susipažinti su kaimynų operos ir baleto teatrų pastatymais. Ne visi galime atitrūkti nuo darbų ir dažniau pasižvalgyti po Latvijos ir Estijos pagrindinių teatrų scenas. Sumanymas trims Baltijos šalims pasikeisti spektakliais – visokeriopai girtinas ir naudingas visiems, ir profesionalams, ir gausiems teatro lankytojams. Pirmieji mūsų svečiai, Estijos nacionalinė opera, į Vilnių atvežė tris spektaklius: operą ir du baletus. Šventinės svečių gastrolės prasidėjo gegužės 15 d. Richardo Wagnerio opera „Tanhoizeris“. Ši R. Wagnerio opera Lietuvoje buvo statoma tik porą kartų, 1930 m. Kauno valstybės teatre ir 1990 m. Vilniaus operos scenoje. Pastarasis pastatymas sutapo su intensyviais to laikotarpio politiniais įvykiais, kai visuomenės dėmesys buvo nukreiptas į kovą už laisvę, o teatras, koncertai ir kiti kultūros renginiai pasitraukė į tolimesnį planą. Tad nenuostabu, kad ir „užkietėję“ operomanai sunkiai prisiminė tuokart kūrėjų iš Erfurto pastatytą spektaklį.

Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Susikalbėjimo galia

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Mischa Maisky

Kaip susikalbėti, kai nesusikalbama. Vieša paslaptis: visiškai nesusikalba kultūrą kuriantys profesionalai ir ją dusinantys biurokratai. Mat biurokratai stovi aukščiau ir apie kultūrą viską žino geriau. Žino, kaip išauginti gerą orkestrą, kas privalo jo klausytis, kur jam reikia įsikurti, kokią sumą jis gali gauti ir t.t. Viską nuo a iki z jiems reikia reguliuoti ir administruoti, drausti ir prižiūrėti, bet ko trūksta orkestrui labiausiai ir apie ką kalbama gerus porą dešimtmečių – negirdėti. Biurokratui labai gera kai ko tiesiog negirdėti, nepastebėti, nesuprasti, ir baigta! O išvis geriausia, jei tų orkestrų visai nebūtų. Juk dabar elektronikos, kompiuterių, lazerių laikas.

Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Zbignevas Levickis ir Gintaras Rinkevičius. G. Bataščiuko nuotr.
Zbignevas Levickis ir Gintaras Rinkevičius. G. Bataščiuko nuotr.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono uždarymo koncertas. G. Bataščiuko nuotr.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono uždarymo koncertas. G. Bataščiuko nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Bičiuliai iš Lenkijos ir Dalia Kuznecovaitė

Orkestro „Sinfonia Varsovia“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Nacionalinė filharmonija organizavo daug iškilių muzikinių renginių, kurie vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Apie juos savaitraščio skaitytojai jau išsamiai informuoti. Tačiau šimtmečio šventimas toli gražu nesibaigė, jis tęsiasi ir tęsis visą sezoną. Praėjusį šeštadienį, balandžio 21 d., filharmonijoje vykęs Lenkijos orkestro „Sinfonia Varsovia“ koncertas – taip pat šių šventinių renginių dalis. Gražiai sutapo, kad kaimynai lenkai irgi švenčia valstybingumo atkūrimo šimtmetį, tad svečių pasirodymu Vilniuje paminėjome abiejų šalių jubiliejų. Su „Sinfonia Varsovia“ koncerte grojo lietuvė smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Kuznecovaitė, dirigavo jaunas dvidešimt šešerių metų lenkų maestro Dawidas Runtzas.

Orkestras „Sinfonia Varsovia“ ir Dawidas Runtzas. D. Labučio nuotr.
Orkestras „Sinfonia Varsovia“ ir Dawidas Runtzas. D. Labučio nuotr.
Orkestro „Sinfonia Varsovia“ dirigentas Dawidas Runtzas. D. Labučio nuotr.
Orkestro „Sinfonia Varsovia“ dirigentas Dawidas Runtzas. D. Labučio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Labučio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Labučio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė ir orkestras „Sinfonia Varsovia“. D. Labučio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė ir orkestras „Sinfonia Varsovia“. D. Labučio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Dawidas Runtzas ir orkestras „Sinfonia Varsovia“. D. Labučio nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Dawidas Runtzas ir orkestras „Sinfonia Varsovia“. D. Labučio nuotr.
Dawidas Runtzas ir orkestras „Sinfonia Varsovia“. D. Labučio nuotr.
Dawidas Runtzas ir orkestras „Sinfonia Varsovia“. D. Labučio nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Lietuvos kultūros labui

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo dvidešimtmetis

Apie savo 1998 m. įkurtą fondą Saulius Karosas ne kartą yra sakęs, jog tai viena maloniausių jo veiklos sričių. Kovo 28 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje surengtu koncertu fondas paminėjo veiklos dvidešimtmetį. Sveikindamas koncerto dalyvius ir klausytojus S. Karosas linkėjo, kad fondas gyvuotų daug metų, kad puoselėtų Lietuvos kultūrą, kuriai dėmesio niekada nebūna per daug.

Mūza Rubackytė. V. Grigo nuotr.
Mūza Rubackytė. V. Grigo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Modestas Barkauskas. V. Grigo nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Modestas Barkauskas. V. Grigo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Horizontali tėkmės trilogija

Koncertas Leonardo Bernsteino ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Paskutiniu metu beveik kiekvienas Nacionalinėje filharmonijoje ir ne tik joje vykstantis koncertas turi kokią nors antraštę. Įsivaizduoju, kaip vargsta tas, kuriam pavesta antraštes kurti, juk su panašiais galvosūkiais susiduriame ir mes, recenzijų autoriai. Kiekvieną kartą jas perskaitę ar išgirdę per radiją sukame galvą, apie ką jos informuoja ir kam skirtos. Ko gero, skirtos tik tiems, kurie, paraginti miesto reklaminiuose skyduose „skanaus“ vaizdelio su tiesmuku reklaminiu šūkiu „Šiandien – dar didesnis!“, mėgaujasi mėsainiais su bulvytėmis. Pavartykime šio pusmečio filharmonijos bukletą: „Varis ir stygos“, „Baltijos laisvė“, „Begalinis judėjimas“, „Garsų paveikslai“, „Klasikos ir egzotikos banga“, „Nė dienos be muzikos!“ Paskutinis pavadinimas – apie koncertą, kuriame skambėjo Leonardo Bernsteino (pasirodo, tai išimti iš konteksto jo žodžiai) ir Vytauto Germanavičiaus kūriniai. Įdomu, ar šis „intriguojantis“ pavadinimas turėjo bent minimalios įtakos kovo 17 d. gausiai susirinkusiai filharmonijos publikai? Spėju, kad ne. Bet jis tikrai vertė ne vieną muzikos mėgėją pasijusti kažin kokiu provincialiu nesubrendėliu... Gal palikime tuos „išraiškingus“ pavadinimus rajono kultūros namų teminiams vakarams, o filharmonijai ir kitoms koncertus rengiančioms organizacijoms leiskime paprasčiausiai informuoti publiką, kas ir ką atliks, kaip visada darė ir tebedaro rimtos viso pasaulio koncertų salės, tarp jų ir mūsų filharmonija.

 

Sakyčiau, gana dirbtinai šiame koncerte, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, pridurtas dar vienas, amerikiečių kompozitoriaus ir dirigento Leonardo Bernsteino šimtmetis. Jei jau norėta šį kompozitorių pagerbti, būtų gražiau surengti atskirą jo kūrinių koncertą. O mūsų valstybės šimtmečio vakarą prasmingai greta V. Germanavičiaus naujo veikalo papildytų populiaresni (jei siekiama gausios publikos) anksčiau kūrusių autorių retai skambantys opusai. Kad ir Balio Dvariono Koncertas smuikui, Eduardo Balsio Antrasis koncertas smuikui, gal Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis“ gražiausi fragmentai. Išvardijau tik pirmiausia šovusius galvon.

Ingrida Armonaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Armonaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Armonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Armonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Armonaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Armonaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Astrauskas, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Astrauskas, Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Germanavičius ir Ingrida Armonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Germanavičius ir Ingrida Armonaitė. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Jaunatviška festivalio kulminacija

Baltijos šalių orkestrų festivalyje – Anna ir Lukas Geniušai

Kovo 2-ąją Kongresų rūmuose įvyko trečiasis ir paskutinis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas. Jį vainikavo pianistai Lukas Geniušas su žmona Anna ir Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras.

Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. A. Požarskio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. A. Požarskio nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Stygininkų muzikinė puota

Antrasis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas Kongresų rūmuose

Gintaro Rinkevičiaus inicijuotas Baltijos šalių orkestrų festivalis tęsiasi. Vasario 17 d. Kongresų rūmuose įvyko jau antrasis koncertas, pavadintas „100 stygų“. Scenoje išvydome Lietuvos valstybinio, Latvijos nacionalinio ir Liepojos simfoninio stygininkus – daugiau kaip šimtą. Tikrai įspūdingas vaizdas, gražiai įrėmintas scenos gilumoje išsidėsčiusių net trylikos kontrabosininkų! Tarp matytų savų smuikininkų, altininkų, violončelininkų buvo gausu naujų veidų. Įdėmiai stebint svečių grojimo būdą buvo galima pamatyti, kad jis šiek tiek skiriasi nuo mūsiškių. Latvijos stygininkų, ypač smuikininkų, mokykla visada, kiek pamenu, pasižymėjo ypač aukštu profesionalumu. Šįkart apie tai iškalbingai bylojo meistriški jų nacionalinio simfoninio orkestro smuikų, altų ir violončelių grupių koncertmeisterių soliniai intarpai ir ypač šių atlikėjų išgaunama garso kokybė. Gal latvių muzikantai groja geresniais instrumentais?!

Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „100 stygų“ Kongresų rūmuose. D. Matvejevo nuotr.
Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „100 stygų“ Kongresų rūmuose. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius diriguoja Lietuvos valstybinio, Latvijos nacionalinio ir Liepojos simfoninio stygininkų orketrui. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius diriguoja Lietuvos valstybinio, Latvijos nacionalinio ir Liepojos simfoninio stygininkų orketrui. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius diriguoja Lietuvos valstybinio, Latvijos nacionalinio ir Liepojos simfoninio stygininkų orketrui. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius diriguoja Lietuvos valstybinio, Latvijos nacionalinio ir Liepojos simfoninio stygininkų orketrui. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Gimtadienis su „Turangalila“

Valstybinio simfoninio orkestro 29-ojo gimtadienio koncertas Kongresų rūmuose

Kad ir ką sakytų prieš šventimus nusiteikę skeptikai, šventės reikalingos. Jos suteikia daug džiaugsmo ir mums nuolat stingančio pozityvumo. Kartais švenčių reikia tam, kad padarytume ką nors išties nepaprasto. Gintaras Rinkevičius jau dvidešimt devynerius metus iš eilės švenčia savo įkurto Valstybinio simfoninio orkestro gimtadienius. Švenčia tikrai ne bet kaip ir ne dėl paties šventimo. Kiekvienais metais tuo pačiu metu jis su orkestru surengia ypatingą gimtadienio koncertą su įsimenančia nekasdieniška programa. Nuolat nepastoviame mūsų gyvenime toks nuoseklus pastovumas kelia pagarbą.

Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Bruno Perrault ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Bruno Perrault ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Zbignevas Levickis, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Zbignevas Levickis, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Alexander Paley, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Olivier Messiaeno simfonijos „Turangalila“ atlikimas Kongresų rūmuose. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
Olivier Messiaeno simfonijos „Turangalila“ atlikimas Kongresų rūmuose. M. Ambrazo nuotr., „Lietuvos rytas“
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas