7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Živilė Ramoškaitė

Živilė Ramoškaitė

Orkestro šventėje – tikras žvaigždžių paradas

Jubiliejinis 30-ojo Valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas

Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertus rengia nuo pat savo gyvavimo pradžios. Didesnę jų dalį esu klausiusi, kai kurie išliko atmintyje iki šiol. Tačiau tokios ypatingos muzikinės šventės, kokia įvyko šįsyk, minint orkestro 30-metį, iki šiol nebuvo. Tiesiog apstulbino suburtų ryškių atlikėjų, tikrų žvaigždžių paradas ir muzikiniai sveikinimai. Be jų pačių noro ir meilės Gintaro Rinkevičiaus orkestrui tokio koncerto tikrai nesurengsi, kad ir kokių fantastiškų organizacinių gebėjimų turėtum.

Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Prudnikovas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Prudnikovas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley, Petras Geniušas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley, Petras Geniušas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Susitikus po trijų dešimtmečių

Filharmonijoje – Gintaras Rinkevičius ir Vineta Sareika

Praėjusį šeštadienį filharmonijoje įvykęs koncertas dėmesį traukė pirmiausia tuo, kad jį dirigavo tris dešimtmečius prie Nacionalinio simfoninio orkestro pulto nematytas maestro Gintaras Rinkevičius. Po to, kai 1988 m. įkūrė Jaunimo simfoninį orkestrą (dabar jau daug metų vadinamą Valstybiniu simfoniniu), filharmonijos orkestrui diriguoti jis nebebuvo kviečiamas.

Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Skirta Vidurio ir Rytų Europos muzikai

Įspūdžiai iš Varšuvoje surengto pirmojo tarptautinio muzikos festivalio „Eufonie“

Lapkričio 11-ąją Lenkija iškilmingai šventė nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Šiai valstybės sukakčiai buvo ir tebėra skiriama daug jubiliejinių renginių. Vienas jų – naujas tarptautinis muzikos festivalis „Eufonie“, lapkričio 23 – gruodžio 1 dienomis vykęs Varšuvoje.

Krzysztof Penderecki apdovanojimo ceremonijoje. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki apdovanojimo ceremonijoje. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Pendereckio „Dies illa“ atlikimas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Pendereckio „Dies illa“ atlikimas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki ir Elzbieta Penderecka. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki ir Elzbieta Penderecka. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Partas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Partas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Parto koncertas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Parto koncertas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Akiko Suwanai ir Lawrence Foster. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Akiko Suwanai ir Lawrence Foster. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Anne-Sophie Mutter ir Maciej Tvorek. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Anne-Sophie Mutter ir Maciej Tvorek. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
„Sala Koncertowa“. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
„Sala Koncertowa“. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Geriausiųjų viešnagė

Karališkasis „Concertgebouw“ orkestras ir Yefimas Bronfmanas pirmąsyk Lietuvoje

Apie senokai suplanuotas „Concertgebouw“ orkestro gastroles pasikeitus Operos ir baleto teatro vadovybei sklandė prieštaringi gandai. Vieną dieną išgirsti, kad planuotas koncertas neįvyks, nes brangu, po kelių dienų – įvyks, nes jau pasirašyti dokumentai, kurių nutraukimas taip pat kainuotų... Galų gale apie būsimą koncertą pradėta skelbti viešai. Palyginti su ankstesniais garsių orkestrų koncertais Operoje, šio koncerto reklama gerokai vėlavo. Vis dėlto tikros, ne reklamuotojų pagamintos garsenybės, kokia yra „Concertgebouw“ orkestras, pristatymas platesnei publikai galėjo būti kur kas ryškesnis ir įtaigesnis. Lyginu su neseniai teatro pristatyto naujojo meno vadovo reklama, kai daugybėje Vilniaus centre stovinčių skydų buvo išklijuoti spalvoti jo portretai.

Bendras „Concertgebouw“ ir LMTA orkestras, Marija Pranskutė (antra iš kairės), Deividas Dumčius (trečias iš kairės). M. Aleksos nuotr.
Bendras „Concertgebouw“ ir LMTA orkestras, Marija Pranskutė (antra iš kairės), Deividas Dumčius (trečias iš kairės). M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Philippe Herreweghe. M. Aleksos nuotr.
Philippe Herreweghe. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Įžengę į didžiąją sceną

Jaunųjų laureatų ir Euroradijo koncerte – retai girdimi Balio Dvariono ir Vytauto Bacevičiaus fortepijono koncertai

Kiekvienas talentingas jaunuolis svajoja tapti koncertuojančiu muzikantu. Tačiau be suinteresuotų asmenų ir organizacijų pagalbos toks tikslas šiais laikais labai sunkiai pasiekiamas, tiesą sakant, beveik neįmanomas. Daugybė Europoje rengiamų jaunųjų atlikėjų konkursų suteikia galimybę atrasti ryškiausius talentus.

Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Kelly. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Kelly. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė ir Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė ir Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė. D. Matvejevo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Martynas Stakionis. M. Ambrazo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Martynas Stakionis. M. Ambrazo nuotr.
Songha Choi, Martynas Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Songha Choi, Martynas Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Svarbiausia – viltingai žvelgti į ateitį

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 30-ojo sezono pradžios įspūdžiai

Prieš kelias savaites sumaniai Bernardinų sode pristatydamas jubiliejinį 30-ąjį sezoną Valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius gausiai susirinkusius miestelėnus itin nuoširdžiai kvietė lankyti orkestro koncertus, klausytis muzikos ir palaikyti kolektyvą, nes viskas, ką jis daro ir kuria, skirta jiems. Per tris dešimtmečius orkestras ne tik subūrė didelį ištikimų klausytojų būrį, bet ir užaugino naują publikos kartą, pamilusią simfoninę muziką, suvokiančią jos įvairovę, atlikimo niuansus, laukiančią pamėgtų savų ir iš toliau atvykstančių solistų. Turtingoje orkestro biografijoje puikuojasi daug atlikimo meno pasaulinių įžymybių, kurių vardai į koncertų afišas buvo įrašyti ne vieną ir ne du kartus. Seniai pastebėjau, jei Kongresų rūmų publika kurį nors solistą pamilsta, tai laukia naujų susitikimų su juo ir myli jį karštai, nepaisydama nieko, o ypač – kurio nors profesionalo kritikos ar vėsokos reakcijos.

 

Įžymus smuikininkas Vadimas Repinas – vienas tokių numylėtinių, Kongresų rūmų salėje šįsyk sutiktas ypač šiltai. Nenuostabu, juk tai stulbinamą karjerą dar ankstyvoje jaunystėje pradėjęs virtuozas, pakerėjęs pasaulį tobula technika ir nepaprastu muzikalumu. V. Repinas koncertuoja su įžymiausiais pasaulio menininkais ir orkestrais. Jo grojimą daugybė muzikos gerbėjų pažįsta ne tik iš puikių koncertų, bet ir iš gausių įrašų. Galima pasidžiaugti, kad smuikininkas noriai bendradarbiauja su maestro G. Rinkevičiumi, su kuriuo, kaip sakė po koncerto, jam labai malonu kartu muzikuoti. Tad Vilniuje jie muzikavo jau nesyk, bet susitinka ir užsienio koncertų salėse, kuriose interpretavo įvairių kompozitorių veikalus.

Vadimas Repinas. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Vilniaus festivalio kulminacija

Vienos filharmonijos orkestras ir Elīna Garanča Operos ir baleto teatre

Dvidešimt antrąjį Vilniaus festivalį birželio 19 d. vainikavo vienas žymiausių pasaulyje Vienos filharmonijos orkestras su šiuo metu ryškiausia operos žvaigžde Elīna Garanča. Vilniuje jau esame klausęsi labai gerų garsių orkestrų – Niujorko filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Karališkosios filharmonijos, „La Scala“ filharmonijos, Londono simfoninio, Izraelio filharmonijos, Vengrijos festivalio ir kitų. Vis dėlto galimybė Lietuvoje susitikti su Vienos filharmonijos orkestru („Wiener Philharmoniker“) prilygsta kultūros įvykiui, kuris įeis į mūsų šalies muzikinio gyvenimo istoriją. Joje bus užfiksuota, kad šis Vienos kolektyvas pirmąsyk Lietuvoje grojo 2018 metais, šaliai švenčiant Valstybės atkūrimo 100-metį.

Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Šimtmečio rečitalis

Violeta Urmana ir Gaiva Bandzinaitė atlieka Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainas

Kiekvienas Violetos Urmanos koncertas tėvynėje – ypatingas įvykis, kurio pamiršti neįmanoma. Nors Lietuvoje jos klausomės lyg ir ne taip retai, kaskart po koncerto svarstai, ką turėtume padaryti, kad girdėtume ją dažniau. Štai ir šįkart, po šeštadienį Vilniaus festivalyje surengto V. Urmanos koncerto jau imi ilgėtis naujo susitikimo. Iš kur ta nepaprasta trauka? Balso grožis ir vokalinė meistrystė? Betgi panašius žodžius galima skirti ne vienai pasaulio muzikos žvaigždei. Tikriausiai mūsų mylimos solistės menas lemtingai veikia dar ir tuo, kad jį kuria ne tiktai aukščiausios prabos vokalo meistrė, bet ir į meno tiesą atsisukusi, jokių kompromisų sau neleidžianti, galingai spinduliuojanti, išmintinga ir jautri asmenybė. Karalienė!

Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Pilkos spalvos drama

Estijos nacionalinės operos „Tanhoizeris“ Vilniuje

Baltijos valstybių šimtmetis suteikė retą galimybę susipažinti su kaimynų operos ir baleto teatrų pastatymais. Ne visi galime atitrūkti nuo darbų ir dažniau pasižvalgyti po Latvijos ir Estijos pagrindinių teatrų scenas. Sumanymas trims Baltijos šalims pasikeisti spektakliais – visokeriopai girtinas ir naudingas visiems, ir profesionalams, ir gausiems teatro lankytojams. Pirmieji mūsų svečiai, Estijos nacionalinė opera, į Vilnių atvežė tris spektaklius: operą ir du baletus. Šventinės svečių gastrolės prasidėjo gegužės 15 d. Richardo Wagnerio opera „Tanhoizeris“. Ši R. Wagnerio opera Lietuvoje buvo statoma tik porą kartų, 1930 m. Kauno valstybės teatre ir 1990 m. Vilniaus operos scenoje. Pastarasis pastatymas sutapo su intensyviais to laikotarpio politiniais įvykiais, kai visuomenės dėmesys buvo nukreiptas į kovą už laisvę, o teatras, koncertai ir kiti kultūros renginiai pasitraukė į tolimesnį planą. Tad nenuostabu, kad ir „užkietėję“ operomanai sunkiai prisiminė tuokart kūrėjų iš Erfurto pastatytą spektaklį.

Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Tanhoizeris“. M. Aleksos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Susikalbėjimo galia

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Mischa Maisky

Kaip susikalbėti, kai nesusikalbama. Vieša paslaptis: visiškai nesusikalba kultūrą kuriantys profesionalai ir ją dusinantys biurokratai. Mat biurokratai stovi aukščiau ir apie kultūrą viską žino geriau. Žino, kaip išauginti gerą orkestrą, kas privalo jo klausytis, kur jam reikia įsikurti, kokią sumą jis gali gauti ir t.t. Viską nuo a iki z jiems reikia reguliuoti ir administruoti, drausti ir prižiūrėti, bet ko trūksta orkestrui labiausiai ir apie ką kalbama gerus porą dešimtmečių – negirdėti. Biurokratui labai gera kai ko tiesiog negirdėti, nepastebėti, nesuprasti, ir baigta! O išvis geriausia, jei tų orkestrų visai nebūtų. Juk dabar elektronikos, kompiuterių, lazerių laikas.

Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Mischa Maisky ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Bataščiuko nuotr.
Zbignevas Levickis ir Gintaras Rinkevičius. G. Bataščiuko nuotr.
Zbignevas Levickis ir Gintaras Rinkevičius. G. Bataščiuko nuotr.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono uždarymo koncertas. G. Bataščiuko nuotr.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono uždarymo koncertas. G. Bataščiuko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas