7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Živilė Ramoškaitė

Živilė Ramoškaitė

Bazelio kamerinis orkestras ir Andrius Žlabys

Mintys po Vilniaus festivalio koncerto Valdovų rūmuose

Birželio 19 d. Valdovų rūmuose vykęs priešpaskutinis 23-iojo Vilniaus festivalio koncertas iš kitų išsiskyrė pirmąsyk į Lietuvą atvykusiu kolektyvu – Bazelio kameriniu orkestru. Šveicarų orkestras pratęsė įdomių, naujų, intriguojančių festivalio programų sąrašą. Tikrai niekada Vilniuje nėra skambėję šiame koncerte atlikti šveicarų kompozitorių kūriniai. Bet tai dar ne visa šio koncerto intriga. Su svečiais koncertavo visuomet laukiamas pianistas Andrius Žlabys, jis skambino du Wolfgango Amadeus Mozarto koncertus. Bet ne tuos pianistų pamėgtus ir dažnai atliekamus, o retai koncertų salėse skambančius. Tai Mozarto kūrybos ankstyvojo laikotarpio koncertai: Nr. 9 Es-dur, KV 271 („Jenamy“) ir Nr. 12 A-dur, KV 414. Taigi koncertas Valdovų rūmuose tapo dar vienu ypač įdomiu ir kokybišku festivalio vadovės Rūtos Prusevičienės projektu.

Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Žlabys ir Bazelio kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Gidonas Kremeris vėl pristato nežinomą kūrėją

Paliesiaus dvare suskambo lenkų kompozitoriaus Miłoszo Magino kūriniai

Archeologai kone kas mėnesį skelbia pritrenkiančias žinias apie naujai atrastus senųjų kultūrų radinius, efektingas atkastas kapavietes, pastatų liekanas. Archeologinis šėlas yra apėmęs visas kultūros ir meno sritis. Radiniai – nebūtinai senienos, tai gali būti ir visai nesenos praeities dailės, architektūros, literatūros, muzikos kūriniai ar jų autoriai. Visų sričių tyrinėtojai ieško kažko užmiršto, nepažinto, nepamatyto ir neišgirsto arba kadaise nepakankamai suprasto. Paminėjau tyrėjus, bet tuo užsiima anaiptol ne tik jie! Intensyvus šiuolaikinis muzikinis gyvenimas, įsakmiai reikalaujantis nuolatinės kaitos ir įvairovės, į tokias paieškas volens nolens yra įtraukęs ne vieną muzikantą – dirigentą, pianistą, smuikininką. Jiems neabejotinai priklauso ir Gidonas Kremeris, nors nesu tikra, kad jis visiškai su tuo sutiktų. Panašioms nežinomo arba naujo nesuprasto paieškoms galima priskirti ano šimtmečio pabaigoje porą dešimtmečių trukusią G. Kremerio koncertinę veiklą, kai jis pasaulio koncertų repertuarą plėtė ir turtino nepripažintų buvusios sovietijos kompozitorių, ypač Alfredo Schnittke’s, kūriniais. Blogio imperijai žlugus, pastarąjį dešimtmetį G. Kremeris kartu su „Kremerata Baltica“ itin aktyviai propagavo nepelnytai užmiršto kompozitoriaus, Dmitrijaus Šostakovičiaus amžininko Mieczysławo Weinbergo (1919–1996) kūrybą. Ne kartą jų atliekama šio autoriaus muzika skambėjo ir Lietuvoje, o kur dar daugybė koncertų viso pasaulio salėse ir išleistų kompaktinių plokštelių!

Gidonas Kremeris, Lucas Debarque ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris, Lucas Debarque ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Džeraldas Bidva ir Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.
Džeraldas Bidva ir Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.
Koncerto akimirka Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Koncerto akimirka Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.
Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Orkestro šventėje – tikras žvaigždžių paradas

Jubiliejinis 30-ojo Valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas

Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertus rengia nuo pat savo gyvavimo pradžios. Didesnę jų dalį esu klausiusi, kai kurie išliko atmintyje iki šiol. Tačiau tokios ypatingos muzikinės šventės, kokia įvyko šįsyk, minint orkestro 30-metį, iki šiol nebuvo. Tiesiog apstulbino suburtų ryškių atlikėjų, tikrų žvaigždžių paradas ir muzikiniai sveikinimai. Be jų pačių noro ir meilės Gintaro Rinkevičiaus orkestrui tokio koncerto tikrai nesurengsi, kad ir kokių fantastiškų organizacinių gebėjimų turėtum.

Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Prudnikovas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Vladimiras Prudnikovas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley ir Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley, Petras Geniušas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Alexander Paley, Petras Geniušas, Gintaras Rinkevičius ir LVSO. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Susitikus po trijų dešimtmečių

Filharmonijoje – Gintaras Rinkevičius ir Vineta Sareika

Praėjusį šeštadienį filharmonijoje įvykęs koncertas dėmesį traukė pirmiausia tuo, kad jį dirigavo tris dešimtmečius prie Nacionalinio simfoninio orkestro pulto nematytas maestro Gintaras Rinkevičius. Po to, kai 1988 m. įkūrė Jaunimo simfoninį orkestrą (dabar jau daug metų vadinamą Valstybiniu simfoniniu), filharmonijos orkestrui diriguoti jis nebebuvo kviečiamas.

Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vineta Sareika, Gintaras Rinkevičius ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Skirta Vidurio ir Rytų Europos muzikai

Įspūdžiai iš Varšuvoje surengto pirmojo tarptautinio muzikos festivalio „Eufonie“

Lapkričio 11-ąją Lenkija iškilmingai šventė nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Šiai valstybės sukakčiai buvo ir tebėra skiriama daug jubiliejinių renginių. Vienas jų – naujas tarptautinis muzikos festivalis „Eufonie“, lapkričio 23 – gruodžio 1 dienomis vykęs Varšuvoje.

Krzysztof Penderecki apdovanojimo ceremonijoje. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki apdovanojimo ceremonijoje. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Pendereckio „Dies illa“ atlikimas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Pendereckio „Dies illa“ atlikimas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki ir Elzbieta Penderecka. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Krzysztof Penderecki ir Elzbieta Penderecka. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Partas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Partas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Parto koncertas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Arvo Parto koncertas. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Akiko Suwanai ir Lawrence Foster. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Akiko Suwanai ir Lawrence Foster. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Anne-Sophie Mutter ir Maciej Tvorek. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Anne-Sophie Mutter ir Maciej Tvorek. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
„Sala Koncertowa“. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
„Sala Koncertowa“. „Paradoxmedia.pl“ nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Geriausiųjų viešnagė

Karališkasis „Concertgebouw“ orkestras ir Yefimas Bronfmanas pirmąsyk Lietuvoje

Apie senokai suplanuotas „Concertgebouw“ orkestro gastroles pasikeitus Operos ir baleto teatro vadovybei sklandė prieštaringi gandai. Vieną dieną išgirsti, kad planuotas koncertas neįvyks, nes brangu, po kelių dienų – įvyks, nes jau pasirašyti dokumentai, kurių nutraukimas taip pat kainuotų... Galų gale apie būsimą koncertą pradėta skelbti viešai. Palyginti su ankstesniais garsių orkestrų koncertais Operoje, šio koncerto reklama gerokai vėlavo. Vis dėlto tikros, ne reklamuotojų pagamintos garsenybės, kokia yra „Concertgebouw“ orkestras, pristatymas platesnei publikai galėjo būti kur kas ryškesnis ir įtaigesnis. Lyginu su neseniai teatro pristatyto naujojo meno vadovo reklama, kai daugybėje Vilniaus centre stovinčių skydų buvo išklijuoti spalvoti jo portretai.

Bendras „Concertgebouw“ ir LMTA orkestras, Marija Pranskutė (antra iš kairės), Deividas Dumčius (trečias iš kairės). M. Aleksos nuotr.
Bendras „Concertgebouw“ ir LMTA orkestras, Marija Pranskutė (antra iš kairės), Deividas Dumčius (trečias iš kairės). M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Philippe Herreweghe. M. Aleksos nuotr.
Philippe Herreweghe. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Yefim Bronfman. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Įžengę į didžiąją sceną

Jaunųjų laureatų ir Euroradijo koncerte – retai girdimi Balio Dvariono ir Vytauto Bacevičiaus fortepijono koncertai

Kiekvienas talentingas jaunuolis svajoja tapti koncertuojančiu muzikantu. Tačiau be suinteresuotų asmenų ir organizacijų pagalbos toks tikslas šiais laikais labai sunkiai pasiekiamas, tiesą sakant, beveik neįmanomas. Daugybė Europoje rengiamų jaunųjų atlikėjų konkursų suteikia galimybę atrasti ryškiausius talentus.

Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Kelly. D. Matvejevo nuotr.
Thomas Kelly. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė ir Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė ir Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė. D. Matvejevo nuotr.
Milda Daunoraitė. D. Matvejevo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Martynas Stakionis. M. Ambrazo nuotr.
Uliana Zhivitckaia ir Martynas Stakionis. M. Ambrazo nuotr.
Songha Choi, Martynas Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Songha Choi, Martynas Stakionis ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Ambrazo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Svarbiausia – viltingai žvelgti į ateitį

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 30-ojo sezono pradžios įspūdžiai

Prieš kelias savaites sumaniai Bernardinų sode pristatydamas jubiliejinį 30-ąjį sezoną Valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius gausiai susirinkusius miestelėnus itin nuoširdžiai kvietė lankyti orkestro koncertus, klausytis muzikos ir palaikyti kolektyvą, nes viskas, ką jis daro ir kuria, skirta jiems. Per tris dešimtmečius orkestras ne tik subūrė didelį ištikimų klausytojų būrį, bet ir užaugino naują publikos kartą, pamilusią simfoninę muziką, suvokiančią jos įvairovę, atlikimo niuansus, laukiančią pamėgtų savų ir iš toliau atvykstančių solistų. Turtingoje orkestro biografijoje puikuojasi daug atlikimo meno pasaulinių įžymybių, kurių vardai į koncertų afišas buvo įrašyti ne vieną ir ne du kartus. Seniai pastebėjau, jei Kongresų rūmų publika kurį nors solistą pamilsta, tai laukia naujų susitikimų su juo ir myli jį karštai, nepaisydama nieko, o ypač – kurio nors profesionalo kritikos ar vėsokos reakcijos.

 

Įžymus smuikininkas Vadimas Repinas – vienas tokių numylėtinių, Kongresų rūmų salėje šįsyk sutiktas ypač šiltai. Nenuostabu, juk tai stulbinamą karjerą dar ankstyvoje jaunystėje pradėjęs virtuozas, pakerėjęs pasaulį tobula technika ir nepaprastu muzikalumu. V. Repinas koncertuoja su įžymiausiais pasaulio menininkais ir orkestrais. Jo grojimą daugybė muzikos gerbėjų pažįsta ne tik iš puikių koncertų, bet ir iš gausių įrašų. Galima pasidžiaugti, kad smuikininkas noriai bendradarbiauja su maestro G. Rinkevičiumi, su kuriuo, kaip sakė po koncerto, jam labai malonu kartu muzikuoti. Tad Vilniuje jie muzikavo jau nesyk, bet susitinka ir užsienio koncertų salėse, kuriose interpretavo įvairių kompozitorių veikalus.

Vadimas Repinas. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vadimas Repinas, Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Vilniaus festivalio kulminacija

Vienos filharmonijos orkestras ir Elīna Garanča Operos ir baleto teatre

Dvidešimt antrąjį Vilniaus festivalį birželio 19 d. vainikavo vienas žymiausių pasaulyje Vienos filharmonijos orkestras su šiuo metu ryškiausia operos žvaigžde Elīna Garanča. Vilniuje jau esame klausęsi labai gerų garsių orkestrų – Niujorko filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Karališkosios filharmonijos, „La Scala“ filharmonijos, Londono simfoninio, Izraelio filharmonijos, Vengrijos festivalio ir kitų. Vis dėlto galimybė Lietuvoje susitikti su Vienos filharmonijos orkestru („Wiener Philharmoniker“) prilygsta kultūros įvykiui, kuris įeis į mūsų šalies muzikinio gyvenimo istoriją. Joje bus užfiksuota, kad šis Vienos kolektyvas pirmąsyk Lietuvoje grojo 2018 metais, šaliai švenčiant Valstybės atkūrimo 100-metį.

Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča, Rafael Payare ir Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča. D. Matvejevo nuotr.
Elīna Garanča. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Šimtmečio rečitalis

Violeta Urmana ir Gaiva Bandzinaitė atlieka Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainas

Kiekvienas Violetos Urmanos koncertas tėvynėje – ypatingas įvykis, kurio pamiršti neįmanoma. Nors Lietuvoje jos klausomės lyg ir ne taip retai, kaskart po koncerto svarstai, ką turėtume padaryti, kad girdėtume ją dažniau. Štai ir šįkart, po šeštadienį Vilniaus festivalyje surengto V. Urmanos koncerto jau imi ilgėtis naujo susitikimo. Iš kur ta nepaprasta trauka? Balso grožis ir vokalinė meistrystė? Betgi panašius žodžius galima skirti ne vienai pasaulio muzikos žvaigždei. Tikriausiai mūsų mylimos solistės menas lemtingai veikia dar ir tuo, kad jį kuria ne tiktai aukščiausios prabos vokalo meistrė, bet ir į meno tiesą atsisukusi, jokių kompromisų sau neleidžianti, galingai spinduliuojanti, išmintinga ir jautri asmenybė. Karalienė!

Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Violeta Urmana. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
Urmana ir Gaiva Bandzinaitė. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas