Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spalio 4 d. įvykusi Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera įeis į Lietuvos teatro istoriją kaip pirmoji Lietuvoje šio kompozitoriaus, laikomo vienu žymiausių pasaulyje, pastatyta opera. Kitų žanrų Glasso muzika Lietuvoje skambėjo nesyk, bet su jo scenos veikalu susiduriame pirmą kartą. Pastatyti naują nežinomą veikalą – atsakingas uždavinys. Norėdamas šiam darbui sutelkti kuo stipresnes menines pajėgas, teatras paskelbė atvirą tarptautinį konkursą. Ir ką gi, į konkursą atsiliepė per keturiasdešimt kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio, pateikusių labai įvairių pasiūlymų. Operos siužetas apima kelis labai nutolusius skirtingus laikotarpius – nuo ledynmečio iki būsimos tolimos ateities, tad potencialūs statytojai turėjo pasiūlyti itin sumanių sprendimų.
Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Naujas, jau 64-asis Nacionalinės filharmonijos sezonas rugsėjo 21-ąją buvo atvertas koncertu, kurį surengė Lietuvos kamerinis orkestras su savo meno vadovu, dirigentu ir solistu Sergejumi Krylovu. Kaip ir skelbė koncerto antraštė, programą sudarė du muzikos šedevrai: Franzo Schuberto Styginių kvartetas Nr. 14 d-moll, D. 810, „Mirtis ir mergelė“ (Gustavo Mahlerio versija styginių orkestrui) ir Niccolò Paganini Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 D-dur, op. 6 (Tomo Petrikio aranžuotė kameriniam orkestrui). Esu tikra, visi klausęsi koncerto įsiminsime jį ilgam. Abiejų veikalų interpretacija buvo pažymėta aukščiausiu meistriškumu, su kokiu susitinkame nedažnai.
28-asis Vilniaus festivalis pradėtas koncertu „Credo in Pace“ – „Tikiu taika“
Taigi, tai kreipimasis į mus visus – muzikantus ir muzikos mėgėjus, kultūrą puoselėjančius ir jai prijaučiančius, jaunus ir senus, turtingus ir vargšus, visus visus, dažniau ar rečiau apsilankančius klasikinės muzikos koncertuose: nieku gyvu nepraraskime vilties, tikėkime, kad karai ir kariniai konfliktai baigsis teisingumo pergale. Būtent tai birželio 2 d. Nacionalinėje filharmonijoje skelbė skambanti muzika ir ją atliekantis didelis būrys muzikų: Roberto Šerveniko diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), jaunosios kartos žymiausias britų violončelininkas Sheku Kanneh-Masonas ir ukrainiečių kilmės Kanados pianistas Dmitri Levkovichius.
Antonis Witas, Dalia Kuznecovaitė ir LNSO Nacionalinėje filharmonijoje
Koncertas įvyko gegužės 3 d. ir buvo skirtas kaip tik šią 1791 metų dieną Abiejų Tautų Respublikos seimo priimtai Konstitucijai. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šią istorijai svarbią datą labiau minėjo Lenkijos visuomenė, pastaraisiais dešimtmečiais apie Gegužės 3-iosios Konstituciją vis garsiau imta kalbėti ir Lietuvoje. Tai Lietuvos istorikų nuopelnas, jie įvairiais būdais – nuo mokslinių studijų iki populiarių straipsnių ir laidų žiniasklaidos priemonėse – skleidė žinią apie šios Konstitucijos istorinę reikšmę. Dabar tikriausiai ir praprusęs moksleivis žino, kad ši Konstitucija yra pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos. Tai Lenkijos ir Lietuvos piliečiams kelia pasididžiavimą, nors ji veikė tik šiek tiek ilgiau nei metus ir buvo priešiškų jėgų panaikinta.
Jubiliejinis Vladimiro Prudnikovo koncertas LVSO salėje
Retas vokalistas 75-metį gali švęsti scenoje, juolab dar atlikdamas ir visai naujai parengtą kūrinį. O Vladimiras Prudnikovas gali! Ir padainuoja taip, kad jo klausanti publika lieka be žado. Ne veltui jis tituluojamas gyva legenda.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo gimtadienio koncertas su Wagneriu ir Straussu
Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertuose visuomet pateikia ką nors naujo ir įdomaus arba tiesiog gražaus. Regis, 35-asis gimtadienis labiausiai įsimins kaip nepaprastai gražios muzikos šventė. Koncerto programoje buvo pateikti nuostabiausi fragmentai iš Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ ir labai retai pas mus skambanti Richardo Strausso „Alpių simfonija“. Operos fragmentus atliko įžymusis tenoras Edgaras Montvidas ir jauna, karjerą pradedanti solistė Gabrielė Bukinė. Orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras visą vakarą tiesiog švytėjo, grojo iš tiesų šventiškai. Spėju, šią programą tikėtasi atlikti orkestro namuose, rekonstruotoje Kongresų rūmų salėje. Tačiau statyboms užsitęsus koncertas vasario 8 d. įvyko Nacionalinėje filharmonijoje.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“ Paliesiaus dvare
Pastaraisiais metais menininkams ir kultūros funkcionieriams viešojoje erdvėje diskutuojant apie kultūros ir meno padėtį Lietuvos regionuose, nesu girdėjusi, kad kas nors būtų paminėjęs Paliesiaus dvarą ir jo organizuojamus renginius. O juk tai vieta, kurioje jau beveik dešimtmetį vyksta tokia kultūrinė veikla, kurią reikėtų vadinti labai rimtu visuomenės švietimu. Jei kalbėsime tik apie muziką, į Paliesių koncertuoti atvyksta atlikėjai ir kolektyvai, kurių Vilniuje galime ir nesulaukti, – žymūs, talentingi užsienio ir Lietuvos pianistai, smuikininkai, įvairūs instrumentininkai ir kameriniai ansambliai, atliekantys klasikinę bei šiuolaikinę muziką, dažnai pristatantys mūsų platumose nežinomus autorius ir jų kūrinius. Suprantama, kad surengtum tokius koncertus, reikia lėšų, tačiau ne tik jų, – svarbiausia, reikia muziką ir muzikantus iš tiesų mylinčio mecenato, tokio kaip profesorius dr. Julius Ptašekas.
104-ąjį LNOBT sezoną atvėrė naujas Giuseppe’s Verdi „Aidos“ pastatymas
Su didžiausiu nekantrumu laukėme naujojo Giuseppe’s Verdi operos pastatymo, lapkričio 10–12 dienomis parodyto Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Lietuvoje „Aida“ turi ilgą istoriją, prasidėjusią 1927 m. spektakliu Valstybės teatre. Operos istorikai suskaičiavo iki šiol šešis „Aidos“ pastatymus, tarp kurių vyresnė karta pamena galbūt tris, o iš tiesų gal tik du: įspūdingą 1975 m. Liudo Truikio ir 1997 m. Jono Jurašo su Adomo Jacovskio scenografija. Apie pirmąjį kuluaruose sklandė šmaikštūs pasakojimai, kaip režisieriaus ir dailininko sukurtų triko atsisakė solistės, ypač kategoriškai – šviesaus atminimo Gražina Apanavičiūtė.
Lietuvos kamerinio orkestro ir Hugo Ticciati koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Lietuvos kamerinio orkestro koncertas su smuikininku ir dirigentu Hugo Ticciati gausiems orkestro gerbėjams iš anksto žadėjo išskirtinių muzikinių įspūdžių. Mat po 2020 m. įvykusio puikaus bendro koncerto svečio iš Švedijos pavardę įsiminė daugelis. Tarp orkestro ir dirigento užsimezgęs glaudus kūrybinis ryšys reikalavo tąsos. Taigi, spalio 11 d. įvyko antrasis susitikimas, tapęs tikrų tikriausia muzikos švente ir atlikėjams, ir klausytojams.
Valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio muziką daugiau mažiau pažįsta profesionalai. Platesniems sluoksniams, net ir koncertus lankančiai publikai, ji beveik nežinoma. Retsykiais Szymanowskis suskamba, ypač iniciatyvą parodžius mūsų atlikėjams. Neminint senesnių laikų, kuriuos įprasta išmesti iš atminties kaip „kultūros dykumą“, jau Antrosios Respublikos laiku Rusnė Mataitytė bent porą kartų yra atlikusi Pirmąjį smuiko koncertą, o Nacionalinė filharmonija 2007 m. paminėjo kompozitoriaus 125-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Iškilmingą koncertą tuomet surengė maestro Antonio Wito diriguojamas Varšuvos filharmonijos orkestras, pristatęs minėtą smuiko koncertą ir kitus kūrinius.