Autorius: Vitalij Binevič
Vitalij Binevič
Vikingų raštai
Nauji filmai – „Vikingas“
Filmui pasibaigus ir salėje užsidegus šviesoms, pasigirdo nepatenkintas žiūrov(i)ų murmesys. Neigiamą reakciją jau žadėjo trys šešėliai, išsliūkinę iš tamsios kino salės filmui dar nepasibaigus, tačiau mane vis tiek šokiravo išgirsti negailestingi nuosprendžiai: nesąmonė, nieko nesupratau, nuteikia kažkaip liūdnai... Pažiūrėjus vieną įdomiausių kino reginių per pastarąjį laikotarpį – Roberto Eggerso „Vikingą“ („The Northman“, JAV, 2022), širdyje išlieka tam tikra nuoskauda. Kodėl filmas jiems nepatiko?
Vitalij Binevič
Vyrai, moterys ir benzopjūklai
Nauji filmai – „Kruvinos skerdynės Teksase“
Modernaus meno muziejus (MoMA) Niujorke į savo nuolatinę kolekciją yra įtraukęs kultinį 1974 m. pasirodžiusį filmą „Kruvinos skerdynės Teksase“ („The Texas Chain Saw Massacre“). Šis 140 tūkst. dolerių kainavęs ir B kategorijos kino sampratą puikiai reprezentuojantis kūrinys dėmesio vertas dėl dviejų priežasčių. Pirma, jame minimaliomis priemonėmis sukuriama nauja ir savotiška kino estetika, kurios įtaką pripažino tokie kino režisieriai kaip Ridley Scottas ar Nicolas Windingas Refnas. Antra, iš pirmo žvilgsnio kvailas ir pigus filmiūkštis geba kelti sudėtingus ir nevienareikšmius klausimus.
Vitalij Binevič
Namų nejauka
Nauji serialai – „Namas“
Aštuntajame dešimtmetyje namų keliamas nejaukumas tapo svarbia siaubo kino tema. Čia žmogaus, o ne monstrų kuriamas blogis perkeliamas į mums artimiausią erdvę. Namai figūruoja tokiuose visų matytuose siaubo filmuose kaip „Kruvinos skerdynės Teksase“ („The Texas Chain Saw Massacre“, 1974), „Egzorcistas“ („The Exorcist“, 1973) ar „Švytėjimas“ („The Shinning“, 1980). Dėl pasaulyje įvesto karantino ši tema ir vėl tapo aktuali – juk nūdien namai tapo savotišku kalėjimu.
Vitalij Binevič
Banalumo algoritmai
Nauji filmai – „Laisvasis Gajus“
„Aš čia atėjau kramtyti gumos ir spardyti subinių... ir man jau pasibaigė guma“, – įžengęs į banką sako pagrindinis filmo „Jie gyvi“ („They Live“, 1988) herojus Nada. Filme, kurį filosofas Slavojus Žižekas pavadino užmirštu kairiojo Holivudo šedevru, pasakojama apie slapta tikrovę užvaldžiusius ateivius, kurių tikrąją formą įmanoma pamatyti tik per specialius tamsintus akinius. Be abejo, toks banalus naratyvas kūriniui slapta padeda perteikti kapitalizmo ir vartotojiškumo kritiką.
