Autorius: Vitalij Binevič
Vitalij Binevič
Meistrystės nuobodulys
Nauji filmai – „Svetimas: Romulas“
Ar yra gerų filmų su moterimis? Taip kartą retoriškai paklausė mano draugas, bandydamas apginti seksistinę mintį, kad moterys negali tapti gero filmo pagrindinėmis herojėmis. Nedvejojęs nė akimirkos, iš karto pateikiau į galvą šovusį atsakymą: 1979 m. režisieriaus Ridley Scotto sukurtas filmas „Svetimas“ („Alien“). Nesiskaito, tai genialus kūrinys – teatsakė mano draugas.
Vitalij Binevič
Siaubo iteracija
Nauji filmai – „MaXXXine“
Prieš metus, artėjant siaubo kino fanų mėgstamiausiai šventei, internete paplito nauja Helovino kostiumo idėja. Merginos apsirengdavo raudonomis, kraujo spalvos suknelėmis ir pasiėmusios didelį kirvį garsiai šaukdavo: „Aš nesusitaikysiu su gyvenimu, kurio nesu verta!“ (angl. I will not accept a life I don't deserve!). Toks internetinis fenomenas akivaizdžiai liudijo apie režisieriaus Ti Westo filmo „Perlė“ („Pearl“, 2022) sėkmę – iš jo šis tipažas kaip tik ir buvo paimtas. Nors milijoną tekainavęs filmas kino teatruose surinko dešimt milijonų dolerių, galima drąsiai teigti, kad jis patenkino ištikimų režisieriaus fanų norus, taip pat atkreipė naujų žiūrov(i)ų dėmesį. Štai kodėl kitas režisieriaus filmas „MaXXXine“ (JAV, D. Britanija, Naujoji Zelandija, 2024) buvo toks laukiamas kūrinys, pasirodęs net Lietuvos kino teatruose.
Vitalij Binevič
Kinematografinė tąsa
Nauji serialai – „Aštuoneto žaidimas“
Prieš keletą metų „Netflix“ platformoje pasirodęs „Kalmaro žaidimas“ („Ojing-eo geim“, rež. Hwang Dong-hyuk, 2021) paliko pakankamai nemažą įspaudą populiariojoje kultūroje. Serialas ne tik prisidėjo prie niekaip nemirštančio Pietų Korėjos fenomeno (šios šalies produkcija, beje, jau tapo atskiru „Netflix“ segmentu), bet ir vėl pakurstė susidomėjimą tokiais distopiniais, mirtiną žmonių kovą vaizduojančiais kūriniais kaip „Bado žaidynės“ („The Hunger Games“, rež. Gary Ross, 2012) ar „Karališkoji kova“ („Batoru rowaiaru“, rež. Kinji Fukasaku, 2000). Nors spėju, kad pirmuoju tokio tipo filmu gali būti laikomas dar 1987 m. pagal Stepheno Kingo romaną susuktas „Bėgantis žmogus“ („The Running Man“, rež. Paul Michael Glaser), tokių kūrinių niekada nebus per daug. Ir štai tame pačiame „Netflixe“ pasirodė dar vienas korėjiečių distopinis serialas „Aštuoneto žaidimas“ („Deo Eiteu Syo“, rež. Bae Jin Soo, 2024), kuriame vėl žvelgiame į vienoje erdvėje uždarytus žmones, kovojančius dėl išgyvenimo.
Vitalij Binevič
Godzila, japonų kinas ir nacionalizmas
Apie filmą „Godzilla Minus One“
2023 m. pabaigoje pasirodęs filmas „Godzilla Minus One“ („Gojira -1.0“, rež. Takashi Yamazaki) sukėlė nedidelę sensaciją kino pasaulyje. Filmas iš karto sulaukė teigiamų kritikų ir gerbėjų vertinimų (šiuo metu turi 98 % „Rotten Tomatoes“ ir 7.7 IMDb platformose), taip pat galiausiai buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausius vizualinius efektus. Tačiau Lietuvoje, priešingai nei viso pasaulio kino teatruose, Godzila neužsibuvo – po keleto retų ir neišreklamuotų seansų monstras mįslingai dingo iš kino teatrų repertuaro. Tačiau filmas neseniai atsirado „Netflix“ platformoje ir jo nespėję pamatyti žiūrovai pagaliau turi galimybę išvysti tai, dėl ko kilo visas šis šaršalas. Žiūrov(i)ų dėmesį galėjo pakurstyti ir tai, kad geros kokybės nelegali filmo versija ilgai neatsidūrė internete. Dėl įvairių teisinių įmantrybių filmą kurį laiką buvo galima rodyti tik kino teatruose, o tai galbūt apsaugojo jį nuo kino piratų. Taigi, griaudama viską savo kelyje, Godzila pagaliau atžingsniavo į kino žiūrovo namus.
Vitalij Binevič
Pašėlęs Makso pasaulis
Dar kartą apie filmą „Furioza: Pašėlusio Makso saga“
1979 m. George’as Milleris už kelis šimtus tūkstančių dolerių sukūrė didžiulės sėkmės sulaukusį filmą „Pašėlęs Maksas“ („Mad Max“). Surinkęs per 100 milijonų JAV dolerių, jis kuriam laikui tapo pelningiausiu kūriniu kino istorijoje. Neturėtų stebinti, kad po dvejų metų pasirodė antroji dalis „Pašėlęs Maksas 2: Keliaujantis karys“ („Mad Max 2: The Road Warrior“, 1981), o dar po ketverių išleistas ir trečiasis filmas „Pašėlęs Maksas. Griaustinio karalystė“ („Mad Max Beyond Thunderdome“, 1985). Kaip ir įprasta seniems, didelę gerbėjų bazę turintiems filmams, ši franšizė sulaukė naujų, jau nūdien sukurtų dalių.
Vitalij Binevič
Vaizdinių tikroviškumas
Nauji filmai – „Pilietinis karas“
Kino teoretikas André Bazinas viename savo straipsnyje iškėlė amžiną teorinį klausimą: kur yra riba, kurios kinui nederėtų peržengti? Nagrinėdamas du iš pirmo žvilgsnio nesusijusius mirties ir erotikos vaizdinius, realistinės kino teorijos šalininkas pabrėžė, kad mes niekada nesitikime, jog filme vaidinantis aktorius iš tiesų mirs (anot teoretiko, giljotina neprivalo iš tiesų nukirsdinti aktoriaus galvos). Štai kodėl neturėtume tikėtis, kad aktoriai iš tiesų jaus ir erotinį geismą (jie nebūtinai privalo mylėtis).
Vitalij Binevič
Žanrų akivaruose
Nauji filmai – „Monkey Man“
Aktoriaus ir režisieriaus Devo Patelo debiutinis ilgametražis filmas „Monkey Man“ (JAV, Kanada, Singapūras, Indija, 2024) turi ilgą ir turiningą kinematografinę priešistorę. Šį kūrinį galima žiūrėti neon-noir žanro kontekste, kuriam priskiriami neoninių spalvų ir elektroninės muzikos (synthwave) perpildyti filmai, tokie kaip Nicolo W. Refno „Važiuok“ („Drive“, 2011) ar brolių Safdie „Geras laikas“ („Good Time“, 2017). Pati neon-noir koncepcija neretai siejama su 5–6-ajame dešimtmetyje užgimusiu film noir ir 7-ajame dešimtmetyje susiformavusiu neonoir žanrais. Nors kino tyrėjai, kūrėjai ir jo mylėtojai iki šiol ginčijasi, ar film noir ir neonoir yra gryni žanrai, ar vis dėlto tik kino stiliaus atmainos, pats ginčų gyvybingumas ir nauji kūriniai liudija, kad tai aktualus ir įdomus kinematografinis reiškinys.
Vitalij Binevič
Apie gerus blogus filmus
Po festivalio „Mondo Bizarro“
„Lengva mylėti šedevrus, o pabandyk pamilti kino šiukšlyną“, – viename tekste rašė kino kritikė Rasa Paukštytė. Atrodo, kad po šiųmetinio žanriniam kinui skirto festivalio „Mondo Bizarro“ pamilti kino šiukšlyną tapo gerok lengviau. Festivalyje (vyko rugpjūčio 31 – rugsėjo 3 d.) parodyti filmai puikiai atskleidžia, kaip „blogi“ kino kūriniai galiausiai tampa geri. Šiame straipsnyje aptarsiu kelis, mano subjektyvia nuomone, įdomiausius tokios metamorfozės pavyzdžius.
Vitalij Binevič
Suaugusių žmonių žaidimai
Apie vieno filmo recepciją
Žymiajame Abramo Roomo filme „Trečioji Meščianskaja gatvė“ („Tretja Meščianskaja“, 1927) parodoma šmaikšti, iš pirmo žvilgsnio sovietmečiui nebūdinga homoseksualios poros istorija. Volodia apsistoja pas savo seną draugą Kolią ir suvilioja jo žmoną Liudą, o tada visi jie apsigyvena tame pačiame bute. Tačiau heteroseksualiai romantikai išblėsus, Kolia ir Volodia ima leisti vis daugiau laiko kartu, o Liuda, neapsikentusi abiejų vyrų priekabių ir dėmesio trūkumo, juos palieka.
Vitalij Binevič
Jis atskrido iš kosmoso
Nauji filmai – „Ne“
Viename savo interviu Jordanas Peele’as prasitarė, kad niekad nekurs filmo apie baltaodžius, kadangi tokį jau daug kartų matė. Tokį filmą daug kartų matėme ir mes, paprasti, bet reiklūs kino mylėtojai. Štai kodėl Peele’o filmai yra tokie laukiami – jie originaliai perinterpretuoja siaubo kino žanro kanonus ir nesitaiksto su banaliu politkorektiškumu.
