Autorius: Dovilė Jadzevičiūtė
Dovilė Jadzevičiūtė
Skirtingos judesio ir minties komponavimo strategijos
Lietuvių kūrėjų darbai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Stebėdama šių metų tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatytus lietuvių kūrėjų darbus – Luko Karvelio „Kur krantas“, Dovydo Strimaičio „Hairy“ bei Petro Lisausko ir Mariyos Salo (Ukraina) „Nemigą“ – kėliau klausimą, kaip judesys tampa mintimi, idėja; kur yra riba tarp neįprasminto judesio ir jį įgalinančios reikšmės. Kiek judesys yra savaime autonomiškas, o kiek į jo savipakankamumą kėsinasi kūrėjas ar žiūrovas?
Dovilė Jadzevičiūtė
Žodynas antropocenui paaiškinti
Radijo spektaklis „Apie laiką ir vandenį“
„Tai, kas būdinga mūsų laikams, yra kova dėl žodžių, galia apibrėžti pasaulį ir jo ekonomiką, galia pranešti ir formuoti naujienas. Ta kova sukasi apie tai, iš kokių žodžių yra suformuluotas pasaulis. Žodžiai kuria realybę, todėl labai svarbu yra turėti žodžius ir priemones jiems platinti.“ (Andris Snæras Magnasonas, „Apie laiką ir vandenį“, vertė Jūratė Akucevičiūtė. Vilnius: Alma littera, 2022, p. 211)
Dovilė Jadzevičiūtė
Masinis išnykimas nr. 6
„Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ LNDT
Naujos Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklio „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ premjeros tema trikdo, nes žiūrovui primena jo veiksmų ir kasdienių sprendimų poveikį Žemei ir jos gyventojams. Sausio 27 d. važiuodama teatro link ir biliete pasitikrinusi, kurioje salės vietoje sėdėsiu, supratau, kad režisieriaus Antano Obcarsko spektaklį turėjau žiūrėti dieną anksčiau. Tada dar nežinojau, kad šis nesusipratimas įkūnys svarbią spektaklio mintį, mat jis užsimena ne tik apie ekologinę katastrofą, bet ir apie išnykimo grėsmę plačiąja prasme. Tokiu atveju kyla klausimas, kurios problemos yra tikros, o kurios – tik mūsų pačių susikurtos. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp to, kas nereikšminga, ir to, kas reikalauja atsakomybės?
