7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Kisarauskaitė

Aistė Kisarauskaitė

Dešimtojo dešimtmečio kontekstai

Ievos Mediodios paroda „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Vilniaus rotušėje

 

Vis tas dejá vu, lydintis kai kurias parodas, ypač retrospektyvas, nukeliantis į sovietinius Dailės parodų rūmus. Tik ne Paulinos Eglės Pukytės retrospektyva „Kažkas yra“, vykusi VDA parodų salėse „Titanikas“ paskutinėmis 2018 m. dienomis, kuruota menotyrininkės Laimos Kreivytės kartu su autore (kuri yra taip pat aktyvi meno kritikos lauko dalyvė ir 2017 m. Kauno bienalės kuratorė). Paroda anąkart netapo tiesiog kūrybinio sandėliuko ekspozicija, o kūrybą įkontekstino, aktualizavo kiek primirštus ar nuo nūdienos tolimesniuose laiko taškuose atsidūrusius kūrinius, sukūrė nuoseklų parodos naratyvą. Ievos Mediodios parodos „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Rotušėje retrospektyva nepavadinsi, nes ir tam skirta salė nedidelė, darbų ne tiek daug, nors ekspozicija apima beveik visą menininkės kūrybinį laikotarpį nuo 1992 iki dabar, bet būtent čia veikiama pagal senąją (reprezentavimo) parodų kuravimo tradiciją – tiesiog iškabinti ant sienų darbai palieka žiūrovą (ypač mažiau žinantį ar jaunesnį) klaidžioti vaizduose, nesuteikiant jokios informacijos apie laiko ar net žemyno kontekstą. O gaila, nes čia buvo galima kurti reklamines odes, atverti istorinius rakursus ar tiesiog suteikti daug informacinio malonumo.

Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Valstybinis siurrealizmas


Labai seniai, dar tais baisiais sovietiniais laikais, kai okupacinė valdžia savo geležiniu kumščiu naikino Lietuvos kultūros paveldą ir gamtą, betonu buvo padengtos ir įgavo dabartinį vaizdą Neries krantinės. Tada mano tėtis menininkas Vincas Kisarauskas, slaptai tapęs sušaudytus ir nukankintus Lietuvos partizanus, nekentęs sovietų valdžios ir kovojęs už kiekvieną išsaugotą mūsų paveldo pėdą, knygą, pastatą, nusprendė netylėti ir parašė straipsnį į spaudą, regis, „Komjaunimo tiesą“, kad krantinės iš pliko betono, nepaliekant medžių pavėsio, nestatant suoliukų, yra baisu ir, kiek aš  pamenu, net sovietinė spauda tokį straipsniuką publikavo. Jis buvo tik menininkas, ne architektas, ne specialistas, tačiau jautė savo pareigą išsaugoti Lietuvos gamtą.

Aistė Kisarauskaitė, Buvę. 2009 m. (sidabro bromidas)
Aistė Kisarauskaitė, Buvę. 2009 m. (sidabro bromidas)
Kalnų parko sutvarkymo projekto pristatymas. A. Mickevičiaus biblioteka. M.Krikštopaitytės nuotr.
Kalnų parko sutvarkymo projekto pristatymas. A. Mickevičiaus biblioteka. M.Krikštopaitytės nuotr.
Sapiegų parkas karštą vasaros dieną. M.Krikštopaitytės nuotr.
Sapiegų parkas karštą vasaros dieną. M.Krikštopaitytės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Geras, gražus ir teisingas menas

Paroda „Rekomendacija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro Parodų rūmuose

Nepavyksta pradėti planuoto teksto, vis lenda į galvą Sapiegų parkas, nors jau išgelbėtas, bet ar ilgam? Neduoda ramybės Reformatų skveras. Kęstučio / Latvių gatvių kampe neseniai (17 d.) nupjauti medžiai. Vienas iš jų tokio storio, kad neužtektų mano rankų apkabinti... Kaip kalbėti apie meną, kai, atrodo, po gabalėlį trupa ne tik mūsų mylimas miestas, bet ir kiti, net maži jaukūs miesteliai, kai pjaunami jų centrinių aikščių medžiai, naikinamas paveldas? Ir Klaipėdoje „tvarkant“ skulptūrų parką ruošiamasi išpjauti apie 500 medžių...

Aurimas Eidukaitis. „Rekomendacijos“ kūrimas. D. Rimeikos nuotr.
Aurimas Eidukaitis. „Rekomendacijos“ kūrimas. D. Rimeikos nuotr.
Kairėje: Andrius Zakarauskas, „Reading brushstroke“. 2018 m. Dešinėje: Konstantinas Gaitanži, „Sielos gilumoje tu visada žinojai, kad mėgsti kriketą“. 2018-2019 m. N. Jankausko nuotr.
Kairėje: Andrius Zakarauskas, „Reading brushstroke“. 2018 m. Dešinėje: Konstantinas Gaitanži, „Sielos gilumoje tu visada žinojai, kad mėgsti kriketą“. 2018-2019 m. N. Jankausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Leo Ray, „Batas“. 2017 m. D. Rimeikos nuotr.
Leo Ray, „Batas“. 2017 m. D. Rimeikos nuotr.
Adomas Danusevičius. Magiškas kempas (11 dalių serija). 2018 m. D. Rimeikos nuotr.
Adomas Danusevičius. Magiškas kempas (11 dalių serija). 2018 m. D. Rimeikos nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Dievo spalva V“. 2004-2006 m. N. Jankausko nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Dievo spalva V“. 2004-2006 m. N. Jankausko nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Niujorkas yra gražus

Punktyrai tarp ten ir čia

Kelionės beveik niekada nebūna vientisos, kaip ir visa kasdienybė, nebent sėdėtum kiauras dienas įkalintas į tekstų rašymą, lipdymą, metalo virinimą ar tapymą, bet ir tuomet praskrieja artimo žmogaus šypsena, iš toli aidi pavasarinių tuopų kvapas po lietaus, visada yra kokių nors vidinių sluoksnių, kur eismas vyksta net tada, kai galvoje nėra kitos minties, nes viską užima sakiniai ir žodžiai. Kelionių įspūdžiai taip pat nevienalyčiai, gula sluoksniais persišviesdami ir uždengdami.

Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Hilma af Klint parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Hilma af Klint parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Esamasis dažninis

Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Limbo“ galerijoje „AV17“

Nežinia, ar aš kartoju, ar vėl esu kartojama Alaino Resnais filmo „Praėjusiais metais Marienbade“ („Last Year at Marienbad“, 1961). „Ir vėl vaikštau šiais koridoriais, po šias sales, galerijas, po šį pastatą, atkeliavusį iš kito amžiaus. Po šį didžiulį prabangų barokinį viešbutį, kur vieni koridoriai veda į kitus nesibaigiančius koridorius“, einu paskui Kristinos Inčiūraitės kartojamus filmo žodžius, viešbutyje, priklausančiame praeičiai, supainiotas laikas įtraukia savo spiralėmis, barokinėmis ar dabarties, tranzitinės erdvės neturi vieno stiliaus, tik visa persmelkiančią nuojautą, kad viskas jau kartojasi, dabar.

Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Kultūros audinio skiautelė

Vilniaus Jeruzalė. Vildžiūnų namų lėlių teatras

Šis pasakojimas – apie neilgai trukusį sovietmečio laikotarpį, susijusį su Nikitos Chruščiovo vadovavimo pradžia, pilną laisvėjimo vilčių ir veržlios energijos. Nors netrukus prasidėjo stagnacija, vis dėlto būtent tuomet buvo padėti pagrindai Lietuvos (ir daugelio kitų šalių) modernizmui. Naujų meno formų, tikros kūrybos (o ne sovietinio realizmo kanono kartojimo) ilgesys skverbėsi visur, suvesdamas įvairių sričių kultūros žmones.

Zigmas Banevičius prie Vlado Vildžiūno kuriamos Barboros Radvilaitės skulptūros. Vildžiūnų šeimos archyvo nuotr.
Zigmas Banevičius prie Vlado Vildžiūno kuriamos Barboros Radvilaitės skulptūros. Vildžiūnų šeimos archyvo nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Klausimai apie brutalizmą

Gintauto Trimako parodoje „Atsakymas“ galerijoje „Vartai“

Suprantu, kad prieštarausite, bet šį kartą rašysiu sausai ir nuobodžiai, bent jau pradžioje. Gintauto Trimako paroda „Atsakymas“ tapo patogia proga pasitikrinti klausimą, kiek brutalizmo terminas taikytinas šiam menininkui ir apskritai kiek jis tinka Lietuvos fotografijai.

Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Laiko slenksčiai

Vytauto Tomaševičiaus paroda „Pašnekesiai wirtuvėje“ Pamėnkalnio galerijoje

Kartą prie tų begalinius susitikimus lydinčių kavos puodelių leidyklos „Artseria“ direktorė Saulė Mažeikaitė ir literatūrologė Neringa Butnoriūtė išsakė nuomonę, kad tekstams pradžia visai nebūtina, tinkama eiti tiesiog prie esmės. Tad bandau.

 

Jubiliejinė XX Vytauto Tomaševičiaus paroda „Pašnekesiai wirtuvėje“ žymi beveik stulbinantį pokytį menininko biografijoje. Žinoma, tokie pasikeitimai nevyksta staiga, jie yra ilgesnio darbo rezultatas, tačiau žinantieji ankstesnius akivaizdžiai komercinius jo paveikslus, turėtų apstulbti pamatę šią parodą. Autorius staiga ne tik tapo pilnateisiu šiuolaikinio meno lygos žaidėju, bet ir taikosi aplenkti ne vieną jau senokai ten besikaunantį, tiesa, čia tenka susidurti ir su naujais šiuolaikinio meno žaidėjui keliamais reikalavimais.

 

Paroda, pripildyta citatų ir autoriaus prisiminimų, pretenduoja būti meniniu tyrimu, paremtu nostalgijos sąvoka. Autorius savo projektui renkasi pokalbių virtuvėje formatą. Pokalbių, kurie vyko anais, sovietiniais laikais. Pateikiama Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič citata kuo taikliausiai apibūdina, kuo buvo ta, kitaip nei dabar, atskira kelių kvadratinių metrų patalpa, – virtuvėje pasibaigdavo visi baliai, ji buvo tribūna, kur netyčia išsprūsdavo nepropagandinės mintys, palydimos gitara ir vynu ar degtine. Vieną iš dviejų pagrindinių parodos dalių ir sudaro atidarytų virtuvinių spintelių ir jų turinio fotografijos bei viena tikra, perkelta kaip objektas-instaliacija.

Vytautas Tomaševičius, „Aktualizuota Valaičio skulptūra, arba pomirtinis paminklas W raidei", grafitas,akrilas, neonas, emalė ant drobės, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Aktualizuota Valaičio skulptūra, arba pomirtinis paminklas W raidei", grafitas,akrilas, neonas, emalė ant drobės, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Big Love (sveiki sugrįžę per raudonojo mėnulio užtemimą)". 2018 m.
Vytautas Tomaševičius, „Big Love (sveiki sugrįžę per raudonojo mėnulio užtemimą)". 2018 m.
Vytautas Tomaševičius, „Miesto vartai", 60x90, popierius tonuotas kava, grafitas, pelenai, suplėšyti rinkimų agitacijos biuleteniai, sveiki rinkimų agitacijos biuleteniai supakuoti į metalinę talpą nuo cigaro, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Miesto vartai", 60x90, popierius tonuotas kava, grafitas, pelenai, suplėšyti rinkimų agitacijos biuleteniai, sveiki rinkimų agitacijos biuleteniai supakuoti į metalinę talpą nuo cigaro, 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m.Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m.Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m.
Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, „Landynai", vaizdo instaliacija. 2018 m. Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m.
Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m. Autoriaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Tomaševičiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Tomaševičiaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m.
Autoriaus nuotr.
Vytautas Tomaševičius, nuotraukų ciklas „Pašnekesėliai". 2018 m. Autoriaus nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Fotografijos kosmoso poligonas „Debiutas“

Tekstas iš parodos katalogo

Prisimenant ankstesnius „Debiuto“ konkursus dažnai tenka apgailestauti, kad nemaža dalis ten dalyvavusių gabių ir net laimėjusių pagrindinius prizus autorių vėliau dingo kitose gyvenimo veiklose, užmesdami fotografinius ieškojimus. Tačiau greta galima išvardyti ir fotografų, kadaise savo karjerą pradėjusių nuo „Debiuto“, kurie dabar gerai žinomi menininkai: Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis, Vytautas Balčytis, Raimondas Paknys, Violeta Bubelytė, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas, Alfonsas Budvytis, Vilma Samulionytė ir kiti. Septynios jaunųjų fotografų parodos buvo organizuotos 1975–1988 m., 2010 m. idėja buvo atnaujinta, o nuo praeitų metų konkursas tapo tarptautinis ir todėl žada daugiau šansų, kad sunkiai prasibrovusiems į finalą autoriams „Debiutas“ taps starto aikštele, o ne finaliniu punktu.

Artūras Jendovickis
Artūras Jendovickis
Luana Rigolli
Luana Rigolli
Matylda Awdziejczyk
Matylda Awdziejczyk
Sheng-Wen Lo
Sheng-Wen Lo
Tobias Asser
Tobias Asser
Albina Galeeva,
Albina Galeeva,
Gabrielė Vingraitė
Gabrielė Vingraitė
Claudia Corrent,
Claudia Corrent,
Aistė Kisarauskaitė

Tarsi mažytės šventyklos

Kazės Zimblytės abstrakcijų kalba

Nevaizduojančiojo meno raida nesibaigė su žymiuoju Kazimiro Malevičiaus „Juoduoju kvadratu“ (1913), abstrakčioji tapyba vystosi iki pat šių dienų. Lietuvoje abstrakcionizmas dažnai siejamas su Kazės Zimblytės vardu. Tapybos kūriniui nusimetus šimtmečius neštą prievolę reprezentuoti realybę, atsiveria didžiulė erdvė įdomiausiems žaidimams ar tyrimams, pradeda kalbėti anksčiau į darbą įkinkytos medžiagos. Menininkė ir susitelkia į paveikslo plokštumą kaip eksperimentų aikštelę, tačiau dėmesį kreipia ne į ekspresijos išraišką, nebando sujaudinti žiūrovo dramatiškais efektais, priešingai – jos kūriniai vis labiau rimsta, koncentruojasi į tvirtas, bet kartu nepaprastai subtilias, rafinuotas, trapias struktūras, paremtas vos pastebimais spalvos virptelėjimais, plokštumos pokyčiais.

Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
Kazė Zimblytė, be pavadinimo. Nedatuota.„Lewben Art Foundation“ nuosavybė
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas