7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Kisarauskaitė

Aistė Kisarauskaitė

Užmirštos praeities dabartis

Iš pasakojimų apie 10-ąjį dešimtmetį

Susidūrus su praeities kūriniais, ar jie būtų vizualinio meno, ar kritikos tekstai, kino filmai, net roko baladės ar kvepalai, į mus dvelkteli ne tiek pats laikas, kiek, greičiau, jo ištrynimas – taškas A (anuomet) ir taškas B (dabar) staiga tampa vienu AB, ir galima pasitikrinti, ar dabartyje atsidūrę kūriniai išlaikė savo galią, ar veikia jų magija, ar buvo juose implantuotas ateities numatymas, leidžiantis vis dar būti aktualiems? Ypač įdomu žvelgti į tuos, sukurtus 10-ąjį dešimtmetį, jau kalbančius šiuolaikinio meno kalba (nesikabinėjant prie termino „šiuolaikinis“), nors taip pat liekančius praeitame šimtmetyje, net tūkstantmetyje, be to, didžioji jų dalis tiek prislėgti visiškos užmaršties, tarsi niekada nebuvo gimę. Kartais juos vos pamena net jų autoriai.

Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Autoriaus nuotr.
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, kūrinio „Nomadiškas“ dalis
Audrius Novickas, „Nomadiškas“
Audrius Novickas, „Nomadiškas“
Audrius Novickas, „Ekvalaizeris“
Audrius Novickas, „Ekvalaizeris“
Parodos „Užmiršta dabartis“ fragmentas. Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo.
Parodos „Užmiršta dabartis“ fragmentas. Audrius Novickas, „Nėriniai išorei ir vidui“. 1996 m. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo.
Aistė Kisarauskaitė

Prie kavos apie porcelianą

Dulkių valymo užrašai

Pripažinkime, namų areštas turi nemažai privalumų – nereikia vėl savęs transportuoti į bereikalingus susitikimus, paskaitas, kur dar viena mokslo ar meno įžymybė pasakoja blankias istorijas apie save mylimiausią. Nors valandų paroje vis dar nepadaugėjo, galima apsitvarkyti namus ir galvą, žodžiu, atlikti kažką, ką seniai ruošeisi. Taigi tai – dulkių valymo užrašai.

Agaškos tipo gėlė, nors ne Duliovo, o „Polonne“ fabriko. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Agaškos tipo gėlė, nors ne Duliovo, o „Polonne“ fabriko. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Kadras iš filmo „Balzaminovo vedybos“
Kadras iš filmo „Balzaminovo vedybos“
Michailas Vrubelis, dekoratyvinis indas-pano „Sadko svečiuose pas jūrų carą“. 1900 m.
Michailas Vrubelis, dekoratyvinis indas-pano „Sadko svečiuose pas jūrų carą“. 1900 m.
Dovbysevo fabriko dirbiniai su agaškos tipo gėlėmis. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Dovbysevo fabriko dirbiniai su agaškos tipo gėlėmis. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Duliovo porceliano arbatinukas. 1952–1964 m. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Duliovo porceliano arbatinukas. 1952–1964 m. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Arbatinukas iš „Gorodnicos“ fabriko. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Arbatinukas iš „Gorodnicos“ fabriko. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Duliovo fabriko indas. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Duliovo fabriko indas. Iš Aistės Kisarauskaitės asmeninio archyvo
Aistė Kisarauskaitė

Prarastas rojus

Kelios trumpos mintys apie Lino Leono Katino parodą Nacionalinėje dailės galerijoje

O trumpos jos todėl, kad galvoje kol kas yra tik murmančių sakinių grįžus iš Nacionalinėje dailės galerijoje vykusio Lino Leono Katino parodos „Raudona krisdama virsta balta“ atidarymo. Galbūt tos kelios minčių užuomazgos per eksponavimo laiką užaugs, subręs ir taps Labai Rimtomis Mintimis, tačiau dėl jų niekad negali būti tikras, ar neišsilakstys palikusios be nieko. Be to, kaip dauguma padorių šiuolaikinių žmonių, visai neturiu laiko jų laistyti bei puoselėti, o švenčių pakeisto grafiko esu skubinama.

Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Linas Leonas Katinas, Autoportretas. 1968 m. 7md nuotr.
Linas Leonas Katinas, Autoportretas. 1968 m. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Linas Leonas Katinas, projektas erdvei, kurios raudona spalva krisdama virsta balta. 1971 m. 7md nuotr.
Linas Leonas Katinas, projektas erdvei, kurios raudona spalva krisdama virsta balta. 1971 m. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Lobių paieškos

Dariaus Žiūros kūrinio radybos

Ši istorija galėtų būti reklaminis pasakojimas, viliojantis stoti į menotyros specialybę, nes ji nėra vien tik sudėtingų tekstų rašymas, dažnai tai nuotykiai, lobių ieškojimas ir svarbiausia – radimas.

Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Vyksta Dariaus Žiūros kūrinio paieška. Autorės nuotr.
Vyksta Dariaus Žiūros kūrinio paieška. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra ieško kūrinio. Autorės nuotr.
Darius Žiūra rado kūrinį. Autorės nuotr.Autorės nuotr.
Darius Žiūra rado kūrinį. Autorės nuotr.Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Autorės nuotr.
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“, fragmentas. 1996 m. parodos dokumentacija
Darius Žiūra. Iš serijos „Miręs vanduo“, fragmentas. 1996 m. parodos dokumentacija
1996 m. ekspozicijos fragmentas
1996 m. ekspozicijos fragmentas
Aistė Kisarauskaitė

Butas’99

Publikuota „Dailė / Art". 77 knyga. 2019 ruduožiema. (p. 128-135)

Patricija Jurkšaitytė su vyru ir kūdikiu ant rankų, įkalinti balkone, kurio durys užmūrytos. Mikrofonas pririšamas prie nuleistos virvutės ir keliamas aukštyn į balkoną. Baigus filmuoti, taip pat ir nuleidžiamas.
– Nuo vakar vakaro, – atsako į klausimą, kiek jie ten jau praleido laiko.
– Ir kiek būsit?
– Visą gyvenimą!
– Kas yra laisvė? – užduoda klausimą TV reporteriai, klausimą, kuris turbūt labiausiai nustebina. Įsivaizduokite tokį klausimą, dabar užduotą TV laidoje... Vargu ar įmanoma.
– Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – atsako Jurkšaitytė, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...

„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 
1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm  
Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone 
Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė
1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė 1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
Aistė Kisarauskaitė

Atkaklus noras išgyventi

Orūnės Morkūnaitės „Siena“

„Norėtųsi pristatyti sumanymą, kurį įgyvendintą bus galima pamatyti jau kitą savaitę“, – 1999 m. sausio 29-ąją rašė Jonas Valatkevičius, „7 meno dienose“ pristatydamas parodą „Kaip tapti laimingu“ (ŠMC). Paradoksalu, kad tai buvo beveik tą pačią dieną, kaip dabar, tik prieš 21 metus. Aš taip pat norėčiau pristatyti būsimą įvykį, tad galite tarti, kad čia – reklama, nors man tai rodosi kaip duoklė Lietuvos šiuolaikinio meno pradžiai, tam laukiniam 10-ajam dešimtmečiui, kuris sukūrė ar leido išsiskleisti daugeliui įdomiausių autorių, o netrukus kai kuriuos ir nušlavė nuo meno lauko paviršiaus. Tas laikas buvo tikras cunamis, verdanti lava, kurioje kristalizavosi naujos kultūrinės strategijos, institucijos, asmenybės ir jų legendos. Nemaža dalis autorių ir toliau tęsė menininko karjerą, likę pasitraukė į kitas veiklas, kartais ne mažiau sėkmingas. Pirmųjų ankstyvus kūrinius šiek tiek žino plačioji publika (nors ir tuo smarkiai abejoju), o antrųjų darbai atsidūrė po užmaršties pelenais, kartais sunkiai benukrapštomais, nors šie menininkai lieka ne mažiau svarbūs istoriniame kontekste.

Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Aistė Kisarauskaitė, Ieva Pleikienė

Atšilimo kartos dailininkas

Antaną Kmieliauską (1932–2019) atsimenant

Kartais sunku susigaudyti, kas ką prikelia – tekstas prisiminimus ar pastarieji sugula į daugiau ar mažiau tvarkingas sakinių gretas. Ir net tokia liūdna proga, siekiant atiduoti pagarbą anapilin išėjusiam Antanui Kmieliauskui, rašomi sakiniai savo šaknimis siekia mūsų nerūpestingos vaikystės metus. Jis buvo vienas iš didelio būrio dailininkų, pradėjusių kurti atšilimo laikotarpiu, kartu šventusių įvairias šventes, vasarojusių, slidinėjusių, kopusių į kalnų viršūnes, lankiusių vienas kitą dirbtuvėse.

Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Aistė Kisarauskaitė

Dešimtojo dešimtmečio kontekstai

Ievos Mediodios paroda „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Vilniaus rotušėje

 

Vis tas dejá vu, lydintis kai kurias parodas, ypač retrospektyvas, nukeliantis į sovietinius Dailės parodų rūmus. Tik ne Paulinos Eglės Pukytės retrospektyva „Kažkas yra“, vykusi VDA parodų salėse „Titanikas“ paskutinėmis 2018 m. dienomis, kuruota menotyrininkės Laimos Kreivytės kartu su autore (kuri yra taip pat aktyvi meno kritikos lauko dalyvė ir 2017 m. Kauno bienalės kuratorė). Paroda anąkart netapo tiesiog kūrybinio sandėliuko ekspozicija, o kūrybą įkontekstino, aktualizavo kiek primirštus ar nuo nūdienos tolimesniuose laiko taškuose atsidūrusius kūrinius, sukūrė nuoseklų parodos naratyvą. Ievos Mediodios parodos „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Rotušėje retrospektyva nepavadinsi, nes ir tam skirta salė nedidelė, darbų ne tiek daug, nors ekspozicija apima beveik visą menininkės kūrybinį laikotarpį nuo 1992 iki dabar, bet būtent čia veikiama pagal senąją (reprezentavimo) parodų kuravimo tradiciją – tiesiog iškabinti ant sienų darbai palieka žiūrovą (ypač mažiau žinantį ar jaunesnį) klaidžioti vaizduose, nesuteikiant jokios informacijos apie laiko ar net žemyno kontekstą. O gaila, nes čia buvo galima kurti reklamines odes, atverti istorinius rakursus ar tiesiog suteikti daug informacinio malonumo.

Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Valstybinis siurrealizmas


Labai seniai, dar tais baisiais sovietiniais laikais, kai okupacinė valdžia savo geležiniu kumščiu naikino Lietuvos kultūros paveldą ir gamtą, betonu buvo padengtos ir įgavo dabartinį vaizdą Neries krantinės. Tada mano tėtis menininkas Vincas Kisarauskas, slaptai tapęs sušaudytus ir nukankintus Lietuvos partizanus, nekentęs sovietų valdžios ir kovojęs už kiekvieną išsaugotą mūsų paveldo pėdą, knygą, pastatą, nusprendė netylėti ir parašė straipsnį į spaudą, regis, „Komjaunimo tiesą“, kad krantinės iš pliko betono, nepaliekant medžių pavėsio, nestatant suoliukų, yra baisu ir, kiek aš  pamenu, net sovietinė spauda tokį straipsniuką publikavo. Jis buvo tik menininkas, ne architektas, ne specialistas, tačiau jautė savo pareigą išsaugoti Lietuvos gamtą.

Aistė Kisarauskaitė, Buvę. 2009 m. (sidabro bromidas)
Aistė Kisarauskaitė, Buvę. 2009 m. (sidabro bromidas)
Kalnų parko sutvarkymo projekto pristatymas. A. Mickevičiaus biblioteka. M.Krikštopaitytės nuotr.
Kalnų parko sutvarkymo projekto pristatymas. A. Mickevičiaus biblioteka. M.Krikštopaitytės nuotr.
Sapiegų parkas karštą vasaros dieną. M.Krikštopaitytės nuotr.
Sapiegų parkas karštą vasaros dieną. M.Krikštopaitytės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Geras, gražus ir teisingas menas

Paroda „Rekomendacija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro Parodų rūmuose

Nepavyksta pradėti planuoto teksto, vis lenda į galvą Sapiegų parkas, nors jau išgelbėtas, bet ar ilgam? Neduoda ramybės Reformatų skveras. Kęstučio / Latvių gatvių kampe neseniai (17 d.) nupjauti medžiai. Vienas iš jų tokio storio, kad neužtektų mano rankų apkabinti... Kaip kalbėti apie meną, kai, atrodo, po gabalėlį trupa ne tik mūsų mylimas miestas, bet ir kiti, net maži jaukūs miesteliai, kai pjaunami jų centrinių aikščių medžiai, naikinamas paveldas? Ir Klaipėdoje „tvarkant“ skulptūrų parką ruošiamasi išpjauti apie 500 medžių...

Aurimas Eidukaitis. „Rekomendacijos“ kūrimas. D. Rimeikos nuotr.
Aurimas Eidukaitis. „Rekomendacijos“ kūrimas. D. Rimeikos nuotr.
Kairėje: Andrius Zakarauskas, „Reading brushstroke“. 2018 m. Dešinėje: Konstantinas Gaitanži, „Sielos gilumoje tu visada žinojai, kad mėgsti kriketą“. 2018-2019 m. N. Jankausko nuotr.
Kairėje: Andrius Zakarauskas, „Reading brushstroke“. 2018 m. Dešinėje: Konstantinas Gaitanži, „Sielos gilumoje tu visada žinojai, kad mėgsti kriketą“. 2018-2019 m. N. Jankausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Leo Ray, „Batas“. 2017 m. D. Rimeikos nuotr.
Leo Ray, „Batas“. 2017 m. D. Rimeikos nuotr.
Adomas Danusevičius. Magiškas kempas (11 dalių serija). 2018 m. D. Rimeikos nuotr.
Adomas Danusevičius. Magiškas kempas (11 dalių serija). 2018 m. D. Rimeikos nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Dievo spalva V“. 2004-2006 m. N. Jankausko nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Dievo spalva V“. 2004-2006 m. N. Jankausko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas