7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Kisarauskaitė

Aistė Kisarauskaitė

Ir nebūtasis linijinis

Dano Aleksos paroda „Peizažas 8 km/h greičiu“ galerijoje „(AV17)“

Lietuvos meno lauke mes visi susiję nematomomis šaknimis, šakomis ar laistymo sistemomis, kai vienas kitam padedame įkūnyti sumanymus, kalbamės apie idėjas, bandydami susirinkti kritiką dar prieš atidarant parodą ir pataisyti trūkumus, vieni kitus pažįstame artimiau ar bent jau sveikinamės, todėl šioje bendruomenėje meno kritika turi savo specifiką. Nemanau, kad verta gaminti nuasmenintus tekstus, tarsi matyčiau kūrinius iš tolimos viršukalnės, o išvykti porai metų ir grįžus viską pamatyti naujomis akimis kol kas sudėtinga. Tad šį kartą planuoju be sąžinės graužimo aukoti objektyvumą ir pabūti tiesiog pasakojimo dalyve.

Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Milkintės nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Milkintės nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Milkintės nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Milkintės nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Milkintės nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Milkintės nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Danas Aleksa, „Peizažas 8 km/h greičiu“, parodos vaizdas. 2024 m. D. A. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Neprofesionalaus piešinio siekis

Lino Jablonskio paroda „Truman Capote“

Jei bandyčiau apsimesti ir rašyti straipsnį, tarsi nepažįstu Lino Jablonskio, toks tekstas būtų ne tik veidmainiškas, bet ir neįgalus, nes vis užsukdavau į VU Grafikos kabinetą pažiūrėti, ką naujo nupiešė Jablonskis, ir apie jo kūrybą žinau gerokai daugiau, nei buvo rodoma parodoje „Truman Capote“ galerijoje „Drifts“. Pavyzdžiui, dar 2013-aisiais dairiausi iliustracijų savo prozos knygai, tikėdamasi surasti jauną šiuolaikišką grafikę, kuri savo kūryboje plėtoja moters temą, o radau Jablonskio piešinius. Jo veikla kartu su Ernestu Parulskiu ir Saulium Paukščiu tais devyniasdešimtiniais (pagal taisykles turėčiau sakyti „paskutiniame XX a. dešimtmetyje“) buvo legenda, kuria ir liko. Tačiau turbūt svarbiausia, kad Jablonskis yra vienas iš tų unikalių, dabar beveik išnykusių menininkų, kuriančių „į stalčių“, o ne parodoms. Būdamas visai abejingas savo karjerai, jis parodas rengia gerokai retai. Ir dar – šis tekstas stipriai nukreiptas į visas puses, ne tik į parodą galerijoje „Drifts“, nes parašyti apie Jablonskio piešinius buvau pažadėjusi dar tuomet, kai jo paroda „Viena savaitė“ buvo eksponuojama Dainiaus Liškevičiaus įsteigtoje galerijoje „Vitrina & Bench“.

Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Fake News apie sovietmetį ir tapytoją Romualdą Lankauską

Retrospektyvinė paroda „Netikėti nušvitimai“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Keista cituoti savo pačios tekstą, gal net nepadoru, tačiau daugelis mūsų tyrėjų tai daro nuolat, tad pasinaudosiu Kęstučio Šapokos numintu takeliu ir priminsiu savo tekstą, publikuotą beveik lygiai prieš 10 metų („Literatūra ir menas“, 2014 03 21), skirtą Romualdo Lankausko tapybai. Džiugintų, jei tai būtų tik priemonė išpūsti savo reitingus, tačiau šį straipsnį tenka išsitraukti dėl kitos priežasties – daugybė jame minėtų problemų liko praktiškai nepasikeitusios. Tiesa, įvyko ir vienas didelis pokytis – „Titanike“ atidaryta didelė retrospektyvinė menininko paroda „Netikėti nušvitimai“ (kuratorius Vidas Poškus). Ji suteikia progą ne tik vėl pakalbėti apie šį menininką, bet ir priminti nemažą jo kūrybos keliamų klausimų šleifą.

Romualdas Lankauskas, „Netikėtas nušvitimas“. 2019 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėtas nušvitimas“. 2019 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Polifonija“. 1982 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Polifonija“. 1982 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Projektai medinėms spalvotoms skulptūroms I–III“. 1999 m. „Eskizas kompozicijai“. 1998 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Projektai medinėms spalvotoms skulptūroms I–III“. 1999 m. „Eskizas kompozicijai“. 1998 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, Netikėti nušvitimai“, parodos fragmentas. 2024 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Ilgasis užtemimas“. 2013 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Ilgasis užtemimas“. 2013 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Alaus mėgėjas“. 1975 m. A. N. nuotr.
Romualdas Lankauskas, „Alaus mėgėjas“. 1975 m. A. N. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Vieną rūku persmelktą vasario šeštadienį parašyta recenzija

Apie Vido Poškaus parodą „Karalius – nuogas“ VVJ meno galerijoje

Gal Jūs, mielieji, žinote, kaip elgtis, jei netikėtai tampi mūza? Nesvarbu, kad gretoje kitų mūzų, bet tokį titulą suteikė Vidas Poškus per parodos „Karalius – nuogas“ atidarymą. Turėčiau paaiškinti: šį garbingą vardą gavau dėl prieš porą metų susapnuoto sapno su tuomet dar neegzistuojančiu Vido paveikslu – didžiulėje drobėje buvo nutapyta gerai žinoma Hanso Christiano Anderseno pasaka „Nauji karaliaus drabužiai“. Kartkartėmis mane aplanko sapnai su nematytais meno kūriniais ir paprastai tai būna galingi, įspūdingi, stiprūs mano draugų ar net kolegų, su kuriais nebendrauju, darbai.

Vidas Poškus, „Grupinis portretas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Grupinis portretas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Geltona kortelė ir baltas debesėlis, Aeronautika. III amžiaus vidurys“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Geltona kortelė ir baltas debesėlis, Aeronautika. III amžiaus vidurys“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Dviejų (dorėninių) kolonelių pagerbimas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Dviejų (dorėninių) kolonelių pagerbimas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Vladislovas Vaza maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Vladislovas Vaza maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Cecilija Renata maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Merkys. Cecilija Renata maudosi“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Karaliunas – nuogas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Karaliunas – nuogas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Rytinio prikėlimo ritualas“. V. Nomado nuotr.
Vidas Poškus, „Rytinio prikėlimo ritualas“. V. Nomado nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Čia nėra Atlantų, karaimų, aktorės Marylos Rodowicz ir profesoriaus Corrado Gini

Audriaus Novicko paroda „Lauko klostės“ Radvilų rūmų dailės muziejuje

Audrius Novickas parodas rengia retai, o gaila, nes jo architektūros tyrimai visuomet įsikūnija į netikėtas, socialiai angažuotas ir preciziškai atliktas formas. Parodos „Lauko klostės“ anotacijoje (o iš tiesų smagiai sulankstytame visai ne A4 formato lapelyje) sakoma, kad rodomame „filme „Vitrine morte“ jungiami trys pasakojimai apie mutuojančias Vilniaus stebėjimo perspektyvas ir jų sankirtoje atsiveriančias kaleidoskopines miesto dėliones“. Turbūt šis kaleidoskopiškumas, o gal įvairiakilmiai inspiracijų šaltiniai provokuoja ir atskirais blokais kylančias mintis. Nėra blogai blokas yra statybinis objektas, o Novickas jau ne vienus metus tiria ar atranda naujus architektūros būvius, sąsajas su istorija, dabartimi, mūsų suvokimu ir autobiografija.

Audrius Novickas, „Švytuoklė“. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Švytuoklė“, fragmentas. 2023 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Vitrine morte“. 2022 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Audrius Novickas, „Vitrine morte“. 2022 m. LNDM, G. Grigėnaitės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Mostelti į kairę, uždengti dešinėje

Dvi Dalios Truskaitės instaliacijos parodoje „Dešinė, kairė, dešinė“

Tik jei matai, kokios sunkios dėžės su Dalios Truskaitės stiklais, kuriuos ji pakavo daugybę dienų, kaip komplikuota ir baugu kabinti juos prie sienos ar, tuo labiau, erdvėje, kad nenudužtų, nenutrupėtų nė vienas kraštelis, kad išlaikytų metalas, tik tada gali suvokti, kokia tai sunkiasvorė ir beprotiškai trapi stiklo materija. Tačiau atsiradus laiko ir erdvės atstumui, vėl mintyse plevena stiklo lapeliai, tokie lengvi, kad ne krinta, o pasisiūbuodami sklendžia ant grindų. Kartais pagalvoju, kokios tos grindys, – ne, nemačiau Dalios Truskaitės „Uždengti“ Venecijoje, bet neabejoju, kad barokinės įvairiaspalvio ornamento „Palazzo Loredan“ terazzo grindys nė nedunkstelėjo, šiems truputį pasiglamžiusiems nuo kelionės lapeliams nusileidus.

Dalia Truskaitė, „Atidirbę“. 2023 m. A. N. nuotr.
Dalia Truskaitė, „Atidirbę“. 2023 m. A. N. nuotr.
Dalia Truskaitė, „Atidirbę“. 2023 m. A. N. nuotr.
Dalia Truskaitė, „Atidirbę“. 2023 m. A. N. nuotr.
Dalia Truskaitė, „Uždengti“. 2020 m. A. N. nuotr.
Dalia Truskaitė, „Uždengti“. 2020 m. A. N. nuotr.
Dalia Truskaitė, „Uždengti“. 2020 m. A. N. nuotr.
Dalia Truskaitė, „Uždengti“. 2020 m. A. N. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Pasaulis be konfliktų

Pakui Hardware paroda „Uždegimas“

Kaip dažnai mūsų ateities lūkesčiai statomi ant praeities sėkmių pamato... Pavyzdžiu galėtų būti kaip tik prieš metus Ukrainos armijos susigrąžintas Chersono miestas. Šiais metais iš ukrainiečių puolimo taip pat buvo tikimasi pergalingo, žaibiško prasiveržimo į priekį arba galingų smūgių, pralaužiančių Rusijos armijos įtvirtinimus, tačiau pernykštės sėkmės negarantuoja dabarties pergalių. Taip nutinka ir su menu – iš gerų ar labai gerų menininkų tikimasi vis naujos ir dar ryškesnės patirties, kažko panašaus į neįtikėtinus, gudriai suplanuotus smūgius į gerokai gausesnes priešo pajėgas, mes juos matome kaip iksmenus ar gretas thunberg, žodžiu, lūkesčiai to „daugiau“, „galingiau“ ar „netikėčiau“ remiasi ne tik ankstesniais šių autorių pasiekimais, bet ir susižavėjimu jais, o tai daugiatone našta prislegia tuos geriausius ir gabiausius.

Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), „Uždegimas“. 2023 m.
Žygimantas Augustinas, „Sirena“. 2023 m. „Light Stroke Photography“ (Valerija Semeniuk, Justas Gulbinovičius) nuotr.
Žygimantas Augustinas, „Sirena“. 2023 m. „Light Stroke Photography“ (Valerija Semeniuk, Justas Gulbinovičius) nuotr.
Aido Bareikio kūrinių ekspozicija parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Aido Bareikio kūrinių ekspozicija parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Aido Bareikio kūrinių ekspozicija parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Aido Bareikio kūrinių ekspozicija parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrinių ekspozicija parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrinių ekspozicija parodoje „4XGB“. 2023 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Juliaus Ludavičiaus kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m.Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Juliaus Ludavičiaus kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m.Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Juliaus Ludavičiaus kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m.Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Juliaus Ludavičiaus kūrinys parodoje „4XGB“. 2023 m.Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Nereikalaujanti komentarų

Paroda „(Įsi)vaizduojant save. Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Nuolat surengiamos tokios parodos, apie kurias norisi parašyti, parašyti vos ne didžiosiomis raidėmis, sušukti, mušti būgnais, kad aplankytų kuo daugiau žiūrovų, ir tuo pačiu metu visai nesinori apie jas rašyti. Netraukia tirti, dalinti pjūviais, sluoksniais, kažką ištraukti, pažymėti, nors dažniausiai – tai reikšmingos, įspūdingos, įkvepiančios parodos, kaip Monikos Krikštopaitytės kuruota „(Įsi)vaizduojant save. Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“, jau kurį laiką veikianti Vilniaus paveikslų galerijoje. Šios ekspozicijos paprastai būna surengtos profesionalių, talentingų menotyrininkų, kai pati paroda pasakoja viską, ką galėtum pasakyti štai tokiame meno kritikos tekste.

Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Haptinis vizualumas ir kintančio suvokimo erdvės

Paroda „Suiten. Kintančių suvokimų erdvės“ galerijoje „Arka“

Turbūt dauguma sutiks, kad galerijos „Arka“ erdvės yra itin charakteringos, o mano nuomone – net susireikšminusios ir dažnai nemandagiai pertraukiančios kalbantįjį, todėl jose eksponuoti parodas nėra lengva. Gražaus, tačiau todėl pastebimo medžio grindys, sudėtingai suplanuotos erdvės su įvairiais užkaboriais, šokčiojanti sienų linija, neaukštos lubos – visas istorinio pastato žavesys yra sunkiasvoris, aktyvus, tykantis užgožti menininką, todėl prie jo tenka derintis kaip prie kaprizingos garsios charakterinių vaidmenų aktorės. Ir priversti šią ponią bendradarbiauti tampa iššūkiu tiek kuratoriui, tiek menininkui.

Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Renata Valčik, Tomoo Nagai, „Debesis“. S. Valiaus nuotr.
Saulius Valius, „Link“. S. Valiaus nuotr.
Saulius Valius, „Link“. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Rūta Šipalytė, „Mano gimtasis rajonas“. S. Valiaus nuotr.
Rūta Šipalytė, „Mano gimtasis rajonas“. S. Valiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas