Autorius: Aistė Kisarauskaitė
Aistė Kisarauskaitė
Sovietinio dekadanso svajotoja
Danutės Jonkaitytės grafika ir jos kontekstai
Neseniai Vilniuje vyko kelios nedidelės parodos, veikusios kaip laiko mašinos, grąžinančios į sovietmetį, – Kosto Dereškevičiaus (kuruota Vido Poškaus) galerijoje „Akademija“ ir Danutės Jonkaitytės galerijoje „Artifex“. Abi jau uždarytos, tačiau kaip tik parodos atidarymo proga išleistas Jonkaitytės kūrybai skirtas albumas, sudarytas Danutės Zovienės, tad net parodai pasibaigus yra proga pakalbėti apie šios grafikės chrestomatiniais tapusius kūrinius; apie šį albumą jau parašė Erika Grigoravičienė. Tiesa, Dereškevičiaus paroda taip pat suteikė progą ne tik dar sykį akis į akį pabendrauti su pamėgtais autoriaus paveikslais, bet ir pamatyti iki šiol nepažintų naujų drobių, o parodos struktūra bei kuratoriaus tekstai irgi nemažai prisidėjo prie žiūrėjimo malonumo.
Aistė Kisarauskaitė
Viską stebinti viesulo akis
Vytauto Tomaševičiaus paroda „Ramybė viesulo aky“
Pastaraisiais metais aplink siaučia ne vienas daugiau ar mažiau matomas įvykių uraganas. Koronaviruso atmainų srautai, prasiskverbiantys pro visus plyšius, uždarė mus namuose taip, tarsi aplink šėltų galingiausios stichijos, nors jie iš tiesų irgi yra stichija, taip pat naikinanti, tik rezultatai išryškėja ne iš karto. Po pandemijos atsigaunantį pasaulį užgriuvo karo baisumai, gal matomi tik ekrane, tačiau griaunantys visą iki šiol buvusią pasaulio tvarką. Tad Vytauto Tomaševičiaus parodos, kovo 7 d. atidarytos Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje Vokiečių g. 2, pavadinimas „Ramybė viesulo aky“ nepaprastai taikliai apibūdina ne tik menininko, bet ir daugelio iš mūsų savijautą, kai nelabai gali kažką pakeisti, todėl belieka stebėti, laukti, kuo ir kada viskas baigsis. Uragano akis neturi konkrečios vietos, galima tarti, kad tai būsena, gerai pažįstama ne vienam.
Aistė Kisarauskaitė
Kas mąsto apie amarus?
Arūnės Tornau paroda „Svetimkūniai“ galerijoje „The Room“
Dažnai sakoma, kad niekam neįdomu, ką jaučia, mėgsta, kaip eina į parodą meno kritikas (-ė), o įdomu tik pats menas (na, dar kokie skandalingesni menininko biografijos faktai). Man irgi menas nepaprastai įdomus, vis dar taip pat, kaip anksčiau, pažadina kažką užmiršta, rezonuoja su nuotaikomis ir jausmais, su pomėgiais ar aistromis, rodo, ką gerai žinai, bet niekada atskirai net nesiruošei apie tai mąstyti, kaip, tarkim, kas gi ims atskirai mąstyti apie amarus, kai gatvėje taip stilingai sninga? Na, gal ir mąsto apie amarus tokie kaip mano vyresnioji dukra, kuri turi įsirengusi žiemos vakarų tamsoje šviečiančias spintas, pilnas egzotinių augalų su į burtažodžius panašiais vardais. Ji žino, kur nusipirkti boružių, puikiai susidorojančių su amarais.
Aistė Kisarauskaitė
Per tris dienas
Baltijos stiklo menas Vroclave
Tokios medžiagos kaip stiklas ar porcelianas jau savaime žadina vaizduotę, jų istorija pilna virtuozų meistrų pavardžių, atradimų, žinomiausių gamintojų ženklų, ilgaamžių tradicijų, falsifikacijų ar apgavysčių, o šiais laikais, sparčiai vystantis įvairioms technologijoms, lauki ir jų panaudojimo stikle ar tiesiog šiuolaikinių stebuklų. Taigi, iš šiuolaikinio stiklo parodos tikiesi to paties, ko ir iš meno apskritai, tačiau šiemet ne pirmus metus vykstančiame renginyje „Žaisk su stiklu – Europos stiklo festivalis“ („Play with Glass – European glass festival“, kuratorės Marta Ģibiete, Bārbala Gulbe (Latvija), Kati Kerstna, Merle Kannus (Estija), Julija Pociūtė, Dalia Truskaitė (Lietuva)) Vroclave pristatytos Baltijos stiklo meno ekspozicijos „Tirpstančios sienos“ („Melting borders“, spalio 17 – lapkričio 27 d.) suteikė dar ir galimybę pamatyti bendrą mūsų šalies, Latvijos, Estijos bei Lenkijos stiklo meno panoramą, jos skirtumus, bendrumus, galbūt net ateities galimybes.
Aistė Kisarauskaitė
Ramintos Jurėnaitės archyvas
„Daugiakalbiai peizažai“
Kadaise rašiau apie legendinės kritikės knygą „Su savo tiesa: Gražina Kliaugienė (1944–1995)“, sudarytą Danutės Zovienės. Todėl į tekstą apie knygą „Raminta Jurėnaitė. Daugiakalbiai peizažai (1971–2021)“ (sudarytoja prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir Ieva Koncytė, Vilniaus dailės akademijos leidykla) žiūriu kaip į antrą seriją pasakojimų apie legendines menotyrininkes. Tačiau neapsigaukite, iš tiesų nesiimsiu tyrinėti šių išskirtinių asmenybių biografijų, o žvelgsiu (į Gražinos Kliaugienės jau žvelgiau) tik į gyvenimo ir kūrybos atspindžius – knygas.
Aistė Kisarauskaitė
Pakeliui su ugnimi
Paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“ Daugpilio Marko Rothko meno centre
Autobuse su Lietuvos keramikais atsidūriau visi neplanuotai, iš smalsumo, noro pamatyti Daugpilio Marko Rothko meno centrą, kur liepos 8 d. atsidarė paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“, kuruota Ritos Mikučionytės. Čia pristatoma net 65 autorių kūrybos kolekcija, simboliškai išskleidžianti Lietuvos keramikos meno tendencijas pastaraisiais dešimtmečiais.
Aistė Kisarauskaitė
Saulės nutvieksta versija
Paroda „anapilio matymai“ Palangos kurorto muziejuje
Kažkurią vasarą atostogaudama Liepojoje ne juokais širdau ant mūsų šalies kurortų. Ir ne dėl kūnų prikimšto pajūrio, nes ne kurortai, ne mūsų valstybė sukūrė dabarties geografiją su tokia trumpute mums priklausančio pajūrio juosta. Burnojau ne dėl milžiniškų nakvynės kainų, nes tas pajūrio ruoželio menkumas rinkodarai turi nemažą įtaką, o pykau pamačiusi Liepojos miesto (ar miestelio) muziejuje veikiančią Edgaro Dega litografijų parodą. Kitais metais čia poilsiautojai galėjo pasigrožėti Aleksandro Vasiljevo drabužių kolekcija.
Aistė Kisarauskaitė
Romo Kalantos protesto teritorija
Paroda „1972. Pramušti sieną“ Kauno centriniame pašte
Tais 1972-aisiais greičiausiai buvo toks pat vaiskus pavasaris, kaip dabar, kai jaunas žmogus Romas Kalanta, užrašų knygelėje palikęs įrašą „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“, baigė savo gyvenimą, apsipildamas benzinu ir virsdamas fakelu. Šio įvykio datai pažymėti Kauno centriniame pašte gegužės 14 d. atidaryta paroda „1972. Pramušti sieną“, sumanymą kuravo menotyrininkė Rasa Žukienė.
Aistė Kisarauskaitė
Ar popžvaigždė yra graži?
Marina Abramovič Kaune
Pradėsiu nuo akivaizdžių faktų – pagaliau Lietuvoje, Kaune, vyksta net trys pasaulinių meno žvaigždžių parodos – Yoko Ono „Ex It“, Williamo Kentridge’o „Tai, ko nepamename“, Marinos Abramovič „Būties atmintis“. Tiesa, kol kas Lietuvos banko Kauno filiale eksponuojama tik viena Yoko Ono instaliacija, skirta karui, o paroda bus atidaryta vėliau.
Aistė Kisarauskaitė
Ir mūsų tiesos
Knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“
Apie leidinį „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“ (sudarytoja Danutė Zovienė) pradėsiu kalbėti nuo vidurio, nuo čia publikuojamų legendinės meno kritikės tekstų, nes pirmiausia rūpėjo išgirsti jos balsą, o prisiminimų, interpretacijų, vertinimų, nuotraukų mozaiką galima peržvelgti ir po to. Mano smalsumas krypo į tai, ką gali atrakinti archyviniai tekstai ir nebūtinai archyvinė meno kritika.
