7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Kisarauskaitė

Aistė Kisarauskaitė

Butas’99

Publikuota „Dailė / Art". 77 knyga. 2019 ruduožiema. (p. 128-135)

Patricija Jurkšaitytė su vyru ir kūdikiu ant rankų, įkalinti balkone, kurio durys užmūrytos. Mikrofonas pririšamas prie nuleistos virvutės ir keliamas aukštyn į balkoną. Baigus filmuoti, taip pat ir nuleidžiamas.
– Nuo vakar vakaro, – atsako į klausimą, kiek jie ten jau praleido laiko.
– Ir kiek būsit?
– Visą gyvenimą!
– Kas yra laisvė? – užduoda klausimą TV reporteriai, klausimą, kuris turbūt labiausiai nustebina. Įsivaizduokite tokį klausimą, dabar užduotą TV laidoje... Vargu ar įmanoma.
– Kaip nekeista, mes dabar jaučiamės visai laisvi, – atsako Jurkšaitytė, – laisvi nuo įsipareigojimų, nereikia eiti į miestą, jokių reikalų...

„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 
1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm  
Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Gediminas Akstinas. Lazdelės 1998, medis, metalinė pakaba, 166 × 50 × 150 cm Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone 
Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Patricija JurkšaitytėĖ su šeima savo buto balkone Nuotrauka iš menininkės asmeninio archyvo
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, 
kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. 
Fotografuota 2019
„Butas'99“. Konstantinas Bogdanas (jaun.) savo tėvo bute, kuris yra beveik nepakitęs nuo projekto „Butas'99“. Fotografuota 2019
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė
1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Audrius Novickas. Stalas ir kėdė 1999. Nuotrauka iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija 
Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
„Butas'99“. Dainius Liškevičius. Kasdienybės imitacija Nuotraukos iš menininko asmeninio archyvo
Aistė Kisarauskaitė

Atkaklus noras išgyventi

Orūnės Morkūnaitės „Siena“

„Norėtųsi pristatyti sumanymą, kurį įgyvendintą bus galima pamatyti jau kitą savaitę“, – 1999 m. sausio 29-ąją rašė Jonas Valatkevičius, „7 meno dienose“ pristatydamas parodą „Kaip tapti laimingu“ (ŠMC). Paradoksalu, kad tai buvo beveik tą pačią dieną, kaip dabar, tik prieš 21 metus. Aš taip pat norėčiau pristatyti būsimą įvykį, tad galite tarti, kad čia – reklama, nors man tai rodosi kaip duoklė Lietuvos šiuolaikinio meno pradžiai, tam laukiniam 10-ajam dešimtmečiui, kuris sukūrė ar leido išsiskleisti daugeliui įdomiausių autorių, o netrukus kai kuriuos ir nušlavė nuo meno lauko paviršiaus. Tas laikas buvo tikras cunamis, verdanti lava, kurioje kristalizavosi naujos kultūrinės strategijos, institucijos, asmenybės ir jų legendos. Nemaža dalis autorių ir toliau tęsė menininko karjerą, likę pasitraukė į kitas veiklas, kartais ne mažiau sėkmingas. Pirmųjų ankstyvus kūrinius šiek tiek žino plačioji publika (nors ir tuo smarkiai abejoju), o antrųjų darbai atsidūrė po užmaršties pelenais, kartais sunkiai benukrapštomais, nors šie menininkai lieka ne mažiau svarbūs istoriniame kontekste.

Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnė Morkūnaitė „Siena“
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Orūnės Morkūnaitės lauke saugomas kūrinys
Aistė Kisarauskaitė, Ieva Pleikienė

Atšilimo kartos dailininkas

Antaną Kmieliauską (1932–2019) atsimenant

Kartais sunku susigaudyti, kas ką prikelia – tekstas prisiminimus ar pastarieji sugula į daugiau ar mažiau tvarkingas sakinių gretas. Ir net tokia liūdna proga, siekiant atiduoti pagarbą anapilin išėjusiam Antanui Kmieliauskui, rašomi sakiniai savo šaknimis siekia mūsų nerūpestingos vaikystės metus. Jis buvo vienas iš didelio būrio dailininkų, pradėjusių kurti atšilimo laikotarpiu, kartu šventusių įvairias šventes, vasarojusių, slidinėjusių, kopusių į kalnų viršūnes, lankiusių vienas kitą dirbtuvėse.

Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas, Naujametinis sveikinimas. 1977 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Antanas Kmieliauskas. I. Stanio nuotr. 2015 m.
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Iš kelionių po kalnus. Pirmas dešinėje – menininkas Vincas Kisarauskas, trečias – Antanas Kmieliauskas, penktas – kalbotyrininkas Vytautas Ambraziejus
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Saulė Kisarauskienė, Rita Kmieliauskienė, iš Australijos atvykusi paviešėti poetė Lidija Šimkutė, Antanas Kmieliauskas. Kisarauskų sodyboje, Bartelių kaime
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Antanas Kmieliauskas, Šv. Kristoforo paminklas. 1959 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Vaizdas iš parodos Antakalnio galerijoje „Žinomas nežinomas“, skirtos Antanui Kmieliauskui atminti. 2019 m.
Aistė Kisarauskaitė

Dešimtojo dešimtmečio kontekstai

Ievos Mediodios paroda „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Vilniaus rotušėje

 

Vis tas dejá vu, lydintis kai kurias parodas, ypač retrospektyvas, nukeliantis į sovietinius Dailės parodų rūmus. Tik ne Paulinos Eglės Pukytės retrospektyva „Kažkas yra“, vykusi VDA parodų salėse „Titanikas“ paskutinėmis 2018 m. dienomis, kuruota menotyrininkės Laimos Kreivytės kartu su autore (kuri yra taip pat aktyvi meno kritikos lauko dalyvė ir 2017 m. Kauno bienalės kuratorė). Paroda anąkart netapo tiesiog kūrybinio sandėliuko ekspozicija, o kūrybą įkontekstino, aktualizavo kiek primirštus ar nuo nūdienos tolimesniuose laiko taškuose atsidūrusius kūrinius, sukūrė nuoseklų parodos naratyvą. Ievos Mediodios parodos „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ Rotušėje retrospektyva nepavadinsi, nes ir tam skirta salė nedidelė, darbų ne tiek daug, nors ekspozicija apima beveik visą menininkės kūrybinį laikotarpį nuo 1992 iki dabar, bet būtent čia veikiama pagal senąją (reprezentavimo) parodų kuravimo tradiciją – tiesiog iškabinti ant sienų darbai palieka žiūrovą (ypač mažiau žinantį ar jaunesnį) klaidžioti vaizduose, nesuteikiant jokios informacijos apie laiko ar net žemyno kontekstą. O gaila, nes čia buvo galima kurti reklamines odes, atverti istorinius rakursus ar tiesiog suteikti daug informacinio malonumo.

Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Perskirstymas/ Recomposition. 2017 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Technologinis Aš/Technoself. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Skirta Miegamąjam/ For The Bedroom. 2005 m. Iš trečiosios Soroso metinės parodos "Dėl Grožio". Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Infantili Laisvės Idėja/ Infantile Idea of Liberation. 1996 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Juodas Pienas/ Black Milk. 1992 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Nedingstanti Informacija/Lossless Compression. 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Mėnulio baseinas/ Lunar Basin, 2012 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Ieva Mediodia, Raudonas Kambarys/ Red Room. 2016 m. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Valstybinis siurrealizmas


Labai seniai, dar tais baisiais sovietiniais laikais, kai okupacinė valdžia savo geležiniu kumščiu naikino Lietuvos kultūros paveldą ir gamtą, betonu buvo padengtos ir įgavo dabartinį vaizdą Neries krantinės. Tada mano tėtis menininkas Vincas Kisarauskas, slaptai tapęs sušaudytus ir nukankintus Lietuvos partizanus, nekentęs sovietų valdžios ir kovojęs už kiekvieną išsaugotą mūsų paveldo pėdą, knygą, pastatą, nusprendė netylėti ir parašė straipsnį į spaudą, regis, „Komjaunimo tiesą“, kad krantinės iš pliko betono, nepaliekant medžių pavėsio, nestatant suoliukų, yra baisu ir, kiek aš  pamenu, net sovietinė spauda tokį straipsniuką publikavo. Jis buvo tik menininkas, ne architektas, ne specialistas, tačiau jautė savo pareigą išsaugoti Lietuvos gamtą.

Aistė Kisarauskaitė, Buvę. 2009 m. (sidabro bromidas)
Aistė Kisarauskaitė, Buvę. 2009 m. (sidabro bromidas)
Kalnų parko sutvarkymo projekto pristatymas. A. Mickevičiaus biblioteka. M.Krikštopaitytės nuotr.
Kalnų parko sutvarkymo projekto pristatymas. A. Mickevičiaus biblioteka. M.Krikštopaitytės nuotr.
Sapiegų parkas karštą vasaros dieną. M.Krikštopaitytės nuotr.
Sapiegų parkas karštą vasaros dieną. M.Krikštopaitytės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Geras, gražus ir teisingas menas

Paroda „Rekomendacija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro Parodų rūmuose

Nepavyksta pradėti planuoto teksto, vis lenda į galvą Sapiegų parkas, nors jau išgelbėtas, bet ar ilgam? Neduoda ramybės Reformatų skveras. Kęstučio / Latvių gatvių kampe neseniai (17 d.) nupjauti medžiai. Vienas iš jų tokio storio, kad neužtektų mano rankų apkabinti... Kaip kalbėti apie meną, kai, atrodo, po gabalėlį trupa ne tik mūsų mylimas miestas, bet ir kiti, net maži jaukūs miesteliai, kai pjaunami jų centrinių aikščių medžiai, naikinamas paveldas? Ir Klaipėdoje „tvarkant“ skulptūrų parką ruošiamasi išpjauti apie 500 medžių...

Aurimas Eidukaitis. „Rekomendacijos“ kūrimas. D. Rimeikos nuotr.
Aurimas Eidukaitis. „Rekomendacijos“ kūrimas. D. Rimeikos nuotr.
Kairėje: Andrius Zakarauskas, „Reading brushstroke“. 2018 m. Dešinėje: Konstantinas Gaitanži, „Sielos gilumoje tu visada žinojai, kad mėgsti kriketą“. 2018-2019 m. N. Jankausko nuotr.
Kairėje: Andrius Zakarauskas, „Reading brushstroke“. 2018 m. Dešinėje: Konstantinas Gaitanži, „Sielos gilumoje tu visada žinojai, kad mėgsti kriketą“. 2018-2019 m. N. Jankausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Rimeikos nuotr.
Leo Ray, „Batas“. 2017 m. D. Rimeikos nuotr.
Leo Ray, „Batas“. 2017 m. D. Rimeikos nuotr.
Adomas Danusevičius. Magiškas kempas (11 dalių serija). 2018 m. D. Rimeikos nuotr.
Adomas Danusevičius. Magiškas kempas (11 dalių serija). 2018 m. D. Rimeikos nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Dievo spalva V“. 2004-2006 m. N. Jankausko nuotr.
Eglė Ridikaitė, „Dievo spalva V“. 2004-2006 m. N. Jankausko nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Niujorkas yra gražus

Punktyrai tarp ten ir čia

Kelionės beveik niekada nebūna vientisos, kaip ir visa kasdienybė, nebent sėdėtum kiauras dienas įkalintas į tekstų rašymą, lipdymą, metalo virinimą ar tapymą, bet ir tuomet praskrieja artimo žmogaus šypsena, iš toli aidi pavasarinių tuopų kvapas po lietaus, visada yra kokių nors vidinių sluoksnių, kur eismas vyksta net tada, kai galvoje nėra kitos minties, nes viską užima sakiniai ir žodžiai. Kelionių įspūdžiai taip pat nevienalyčiai, gula sluoksniais persišviesdami ir uždengdami.

Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Hilma af Klint parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Hilma af Klint parodos fragmentas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Niujorkas. Autorės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Esamasis dažninis

Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Limbo“ galerijoje „AV17“

Nežinia, ar aš kartoju, ar vėl esu kartojama Alaino Resnais filmo „Praėjusiais metais Marienbade“ („Last Year at Marienbad“, 1961). „Ir vėl vaikštau šiais koridoriais, po šias sales, galerijas, po šį pastatą, atkeliavusį iš kito amžiaus. Po šį didžiulį prabangų barokinį viešbutį, kur vieni koridoriai veda į kitus nesibaigiančius koridorius“, einu paskui Kristinos Inčiūraitės kartojamus filmo žodžius, viešbutyje, priklausančiame praeičiai, supainiotas laikas įtraukia savo spiralėmis, barokinėmis ar dabarties, tranzitinės erdvės neturi vieno stiliaus, tik visa persmelkiančią nuojautą, kad viskas jau kartojasi, dabar.

Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Kristinos Inčiūraitės parodos „Limbo“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Kultūros audinio skiautelė

Vilniaus Jeruzalė. Vildžiūnų namų lėlių teatras

Šis pasakojimas – apie neilgai trukusį sovietmečio laikotarpį, susijusį su Nikitos Chruščiovo vadovavimo pradžia, pilną laisvėjimo vilčių ir veržlios energijos. Nors netrukus prasidėjo stagnacija, vis dėlto būtent tuomet buvo padėti pagrindai Lietuvos (ir daugelio kitų šalių) modernizmui. Naujų meno formų, tikros kūrybos (o ne sovietinio realizmo kanono kartojimo) ilgesys skverbėsi visur, suvesdamas įvairių sričių kultūros žmones.

Zigmas Banevičius prie Vlado Vildžiūno kuriamos Barboros Radvilaitės skulptūros. Vildžiūnų šeimos archyvo nuotr.
Zigmas Banevičius prie Vlado Vildžiūno kuriamos Barboros Radvilaitės skulptūros. Vildžiūnų šeimos archyvo nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Klausimai apie brutalizmą

Gintauto Trimako parodoje „Atsakymas“ galerijoje „Vartai“

Suprantu, kad prieštarausite, bet šį kartą rašysiu sausai ir nuobodžiai, bent jau pradžioje. Gintauto Trimako paroda „Atsakymas“ tapo patogia proga pasitikrinti klausimą, kiek brutalizmo terminas taikytinas šiam menininkui ir apskritai kiek jis tinka Lietuvos fotografijai.

Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas