7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aistė Kisarauskaitė

Aistė Kisarauskaitė

Ramintos Jurėnaitės archyvas

„Daugiakalbiai peizažai“

Kadaise rašiau apie legendinės kritikės knygą „Su savo tiesa: Gražina Kliaugienė (1944–1995)“, sudarytą Danutės Zovienės. Todėl į tekstą apie knygą „Raminta Jurėnaitė. Daugiakalbiai peizažai (1971–2021)“ (sudarytoja prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir Ieva Koncytė, Vilniaus dailės akademijos leidykla) žiūriu kaip į antrą seriją pasakojimų apie legendines menotyrininkes. Tačiau neapsigaukite, iš tiesų nesiimsiu tyrinėti šių išskirtinių asmenybių biografijų, o žvelgsiu (į Gražinos Kliaugienės jau žvelgiau) tik į gyvenimo ir kūrybos atspindžius – knygas.

Aistė Kisarauskaitė

Pakeliui su ugnimi

Paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“ Daugpilio Marko Rothko meno centre

Autobuse su Lietuvos keramikais atsidūriau visi neplanuotai, iš smalsumo, noro pamatyti Daugpilio Marko Rothko meno centrą, kur liepos 8 d. atsidarė paroda „Sakmių kambariai. XXI a. Lietuvos keramika“, kuruota Ritos Mikučionytės. Čia pristatoma net 65 autorių kūrybos kolekcija, simboliškai išskleidžianti Lietuvos keramikos meno tendencijas pastaraisiais dešimtmečiais.

Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D.Grodzs nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Saulės nutvieksta versija

Paroda „anapilio matymai“ Palangos kurorto muziejuje

Kažkurią vasarą atostogaudama Liepojoje ne juokais širdau ant mūsų šalies kurortų. Ir ne dėl kūnų prikimšto pajūrio, nes ne kurortai, ne mūsų valstybė sukūrė dabarties geografiją su tokia trumpute mums priklausančio pajūrio juosta. Burnojau ne dėl milžiniškų nakvynės kainų, nes tas pajūrio ruoželio menkumas rinkodarai turi nemažą įtaką, o pykau pamačiusi Liepojos miesto (ar miestelio) muziejuje veikiančią Edgaro Dega litografijų parodą. Kitais metais čia poilsiautojai galėjo pasigrožėti Aleksandro Vasiljevo drabužių kolekcija.

Eglė Gineitytė, „Diena po nakties”. 2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Diena po nakties”. 2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Po nakties diena”. 2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Gineitytė, „Po nakties diena”. 2017 m. Autorės nuotr.
Eglės Gineitytės kūriniai. Rengėjų nuotr.
Eglės Gineitytės kūriniai. Rengėjų nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės kūriniai. Rengėjų nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės kūriniai. Rengėjų nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, „Kita Veneros diena“. 2012-2017 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, „Kita Veneros diena“. 2012-2017 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, „Undinė“. 2016 m. Rengėjų nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, „Undinė“. 2016 m. Rengėjų nuotr.
Fotografijos „Pabaltijo Zakpanė.Palanga Tyszkiewiczių laikais“. Rengėjų nuotr.
Fotografijos „Pabaltijo Zakpanė.Palanga Tyszkiewiczių laikais“. Rengėjų nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Romo Kalantos protesto teritorija

Paroda „1972. Pramušti sieną“ Kauno centriniame pašte

Tais 1972-aisiais greičiausiai buvo toks pat vaiskus pavasaris, kaip dabar, kai jaunas žmogus Romas Kalanta, užrašų knygelėje palikęs įrašą „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“, baigė savo gyvenimą, apsipildamas benzinu ir virsdamas fakelu. Šio įvykio datai pažymėti Kauno centriniame pašte gegužės 14 d. atidaryta paroda „1972. Pramušti sieną“, sumanymą kuravo menotyrininkė Rasa Žukienė.

Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Kristupas Petkūnas, puslapis iš savilaidos žurnalo BIN. 1970 m. Rymanto Penkausko nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kasdienybė“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kasdienybė“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kelionė“.A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas. skyrius „Kelionė“.A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Dedikacija Romui Kalantai“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Dedikacija Romui Kalantai“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Muzikos sraute“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Muzikos sraute“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Jaunimas ir mada“. A. Lisauskienės nuotr.
Parodos fragmentas, skyrius „Jaunimas ir mada“. A. Lisauskienės nuotr.
Antanas Matulevičius, „Sudie, Lenonai“. 1982 m.
Antanas Matulevičius, „Sudie, Lenonai“. 1982 m.
Aistė Kisarauskaitė

Ar popžvaigždė yra graži?

Marina Abramovič Kaune

Pradėsiu nuo akivaizdžių faktų – pagaliau Lietuvoje, Kaune, vyksta net trys pasaulinių meno žvaigždžių parodos – Yoko Ono „Ex It“, Williamo Kentridge’o „Tai, ko nepamename“, Marinos Abramovič „Būties atmintis“. Tiesa, kol kas Lietuvos banko Kauno filiale eksponuojama tik viena Yoko Ono instaliacija, skirta karui, o paroda bus atidaryta vėliau.

Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Ekspozicijos fragmentas. M. Plepio nuotr., KEKS 2022 nuos.
Aistė Kisarauskaitė

Ir mūsų tiesos

Knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“

Apie leidinį „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“ (sudarytoja Danutė Zovienė) pradėsiu kalbėti nuo vidurio, nuo čia publikuojamų legendinės meno kritikės tekstų, nes pirmiausia rūpėjo išgirsti jos balsą, o prisiminimų, interpretacijų, vertinimų, nuotraukų mozaiką galima peržvelgti ir po to. Mano smalsumas krypo į tai, ką gali atrakinti archyviniai tekstai ir nebūtinai archyvinė meno kritika.

Gražina prieš laidą „Mano pasaulis“. 1976 m. Nuotr. iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Gražina prieš laidą „Mano pasaulis“. 1976 m. Nuotr. iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo
Gražina 1967-aisiais
Gražina 1967-aisiais
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Gražina Kliaugienė ir Alfonsas Andriuškevičius televizijos laidoje „Versmės“. 1982 m. rugpjūčio 18 d.
Gražina Kliaugienė ir Alfonsas Andriuškevičius televizijos laidoje „Versmės“. 1982 m. rugpjūčio 18 d.
Gražina Kliaugienė apie 1992 m.
Gražina Kliaugienė apie 1992 m.
Aistė Kisarauskaitė

Ir atėjo medžių kariauna

Mintys po Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“

Apgailėdama, kad nepasirodė jokia išsamesnė menotyrinė Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“ apžvalga (kuratorė Jurgita Ludavičienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejus) ir kad parodą pamačiau beveik paskutinę dieną prieš uždarant, bandysiu nors kiek užpildyti šią spragą.

Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Iš Patricijos Gilytės parodos „Žemės nėra“. M.K. nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Negyvenamos salos

Šarūno Šimulyno (1939–1999) paroda „Kietas ir užsispyręs“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Šiuolaikiniai tyrimai pretenduoja ir pamažu bando išklibinti anksčiau kietai sukaltą linijinį meno istorijos supratimą, perstumdo ir ardo didelius ar mažesnius jo segmentus, augina atšakas ir brėžia paralelinius kelius. Hilmos af Klint atradimas stipriai pajudino tai, kas atrodė pakankamai tvirta – abstrakcijos tapyboje atsiradimo datą, autorių, ištakas. Lietuvos modernizmo paveikslas taip pat atrodo neblogai suręstas, nors linija ir gerokai trumpesnė, lyderiai seniai suformuoti, nesvarbu, kad daugelis vis dar palaikomi tik sovietinių laikų legendų apie jų genialumą.

Šarūnas Šimulynas, „Medžio siela". 1995 m. M.K. nuotr.
Šarūnas Šimulynas, „Medžio siela". 1995 m. M.K. nuotr.
Šarūnas Šimulynas, „Sėkla I ir II“. 1973 m. V. Nomado nuotr.
Šarūnas Šimulynas, „Sėkla I ir II“. 1973 m. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Šarūno Šimulyno parodos „Kietas ir užsispyręs“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Nepasitikint kalba

Anastasijos Sosunovos „Potvynių slėniai“ galerijoje „Swallow“

Komplekse „Sodas 21/23“ jau kurį laiką (nuo balandžio 16 d.) einant į „Atletiką“ tenka kirsti projektų erdvę „Swallow“ ir Anastasijos Sosunovos parodą „Potvynių slėniai“ (parodos kuratorė – Vaida Stepanovaitė). O tie slėniai (paroda) kaskart pasitinka su duona ir druska (du viename). Tešlos pynės kaip kasos, kaip ekskrementai. Panas, drakonas, chtoninės dievybės gali palikti dailią rudą krūvelę, virstančią gyvatėmis, laikančiomis baldakimą. Celofaną.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Po operos

Bendras MO muziejaus ir „Vilnius City Opera“ projektas „Iš tos operos“

Ne taip seniai, nepamenu, kokius reikalus spręsdami, su Vaidu Jauniškiu pasvarstėme ir apie įsigalėjusią virtualybę, turinčią mums atstoti gyvas / materialias patirtis.

 

„Nežinau, kaip jaučiasi mėgstantys operą, tačiau teatras online beveik neįmanomas“, – sakė Vaidas.

Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šeškaičio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas