Autorius: Beata Baublinskienė
Beata Baublinskienė
Tarp labas ir sudie
Naujieji Nacionalinėje filharmonijoje
Gruodžio 31 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija pakvietė į šventinį 2019-ųjų sutiktuvių koncertą „Simfoninė salvė Naujiesiems“. Kartu, žinoma, atsisveikinome ir su senaisiais metais, taip pat – laikinai – su filharmonijos Didžiąja sale prieš jos rekonstrukciją, kuri, kiek girdėjau, užsitęs bent 10 mėnesių. Belieka tikėtis, kad atnaujinimo darbus pavyks įgyvendinti sklandžiai ir naujametis koncertas pasitinkant jau 2020-uosius vėl vyks vilniečių pamėgtoje, jaukioje ir galbūt dar labiau išgražėjusioje pagrindinėje filharmonijos scenoje.
Beata Baublinskienė
Geras dainavimas yra geriausia viešųjų ryšių kampanija
Pokalbis su operos dainininke Soile Isokoski
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje viešėjo garsi operos dainininkė, vienas žymiausių Europos lyrinių sopranų Soile Isokoski. Lapkričio 22–23 d. viešnia iš Suomijos vedė meistriškumo kursus pradedančioms dainininkėms.
Beata Baublinskienė
Onutė, Šv. Kotryna, Edmundas ir kiti
Mintys po Onutės Narbutaitės kamerinės muzikos koncerto „Heliografijos“
Šitą recenziją galėjo rašyti ir Edmundas Gedgaudas. Bet vienas iš jo tekstų apie fotografiją buvo panaudotas Onutės Narbutaitės kūrinyje „Heliografija“ („Heliography“), skambėjusiame kompozitorės autoriniame vakare Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje lapkričio 7 d. Tad, kaip „susijęs žmogus“, muzikologas nutarė nerašyti refleksijų apie visą koncertą. O kadangi mano tekstai dar nėra inspiravę nė vieno kompozitoriaus, drąsiai perėmiau iniciatyvą. Tačiau dabar, kai jau turiu ką nors rišlaus parašyti apie koncertą ir jame skambėjusią muziką, mano drąsa gerokai priblėso.
Beata Baublinskienė
Netikra opera
„Elenos pagrobimo“ Valdovų rūmuose įspūdžiai
Netikrų naujienų (fake news) amžiuje nenuostabu, kad atsiranda ir kitų „netikrų“ reiškinių, pavyzdžiui, netikra opera arba netikras, naujai sukonstruotas barokas. Su tokiu tikrąja to žodžio prasme naujadaru melomanai susidūrė rugsėjo 8 ir 9 d. Valdovų rūmuose, žiūrėdami operą „Elenos pagrobimas“ pagal Virgilio Puccitelli 1636 m. parašytą libretą.
Beata Baublinskienė
Grigališkasis choralas kaip laisvės mokykla
Vasaros kursų Marijampolėje atgarsiai
„Grigališkasis choralas – tai laisvės mokykla“, – vasaros kursų dalyviams sakė dirigentas, pripažintas grigališkojo choralo žinovas Jaanas-Eikas Tulve (Estija). Rugpjūčio 5–12 d. Marijampolėje vyko tarptautinė XI grigališkojo choralo savaitė. Vasaros kursus Marijos mieste (lot. Polis Mariae) jau aštuntus metus organizuoja Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija, iki tol trejus metus juos rengusi Pažaislyje. O pirmosios grigališkojo choralo stovyklos Lietuvoje įvyko dar anksčiau – 1993 ir 1996 m. Kretingoje. Būtent 1996-aisiais Kretingoje kaip vienas iš mokytojų lankėsi estų choro dirigentas J.-E. Tulve, anuomet – Paryžiaus konservatorijos absolventas ir šioje aukštojoje mokykloje grigališkąjį choralą dėstančio autoritetingojo profesoriaus Louis-Marie Vigne’o asistentas bei Paryžiaus grigališkojo choro vadovas.
Beata Baublinskienė
„Opera Europa“ – apie vadybą, pinigus ir darbuotojų orumą
Tarptautinėje konferencijoje apsilankius
Daugelį pasaulio, ne vien Europos, operos teatrų, trupių, festivalių jungianti tarptautinė organizacija „Opera Europa“ kasmet rengia bent keletą visuotinių konferencijų bei įvairių specialistų forumų (vadybos, komunikacijos, finansų ir lėšų pritraukimo, edukacijos, techninės-pastatyminės dalies ir kitų teatro tarnybų), taip pat – režisierių, jaunųjų solistų kursus ir pan. Ši Briuselyje įsikūrusi ir per 16 gyvavimo metų 182 narius iš 42 šalių subūrusi organizacija („Opera Europa“ narys yra ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) aprėpia visą spektrą aktualių operos teatro, kaip meninės, techninės, finansinės, visuomeninės institucijos, klausimų. Antai vasarą (liepos 28–30 d.) Ciuriche vykusioje konferencijoje greta kitų aktualijų buvo tęsiamas „Opera Europa“ inicijuoto projekto aptarimas: projekto esmė – surinkti ir palyginti visų operos teatrų, atsiliepusių į šį siūlymą, veiklos duomenis (angl. Benchmarking). Tai daroma ne dėl varnelės kokioje ataskaitoje, o dėl labai konkretaus ir aktualaus tikslo. Opera – brangus menas, jam nuolat reikalingos nemažos įplaukos, dotacijos, rėmimas. Nesena ekonominės krizės patirtis parodė, koks trapus yra galią turinčiųjų – vyriausybių, rėmėjų – pasiryžimas tai daryti. Tad šios analizės padedama „Opera Europa“ ketina gauti ir kiekvienam savo nariui suteikti svarių argumentų apie ekonominę, greta visų kitų, operos žanro ir operos teatro naudą bei vertę.
Su daline Lietuvos kultūros tarybos parama man teko lankytis vienoje iš ankstesnių šių metų „Opera Europa“ konferencijų, kuri kovo mėnesį vyko Sofijoje, Bulgarijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Reikšminga politine proga tarptautinė „Opera Europa“ konferencija čia surengta pirmą kartą. Ir nors renginys įvyko jau senokai, svarbiausi klausimai, kuriais diskutavo Europos teatrų profesionalai Bulgarijoje, per pusmetį nė kiek neprarado aktualumo. Tad prieš prasidedant naujam sezonui, siūlau su jais susipažinti.
Beata Baublinskienė
Nauja knyga: „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“
Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta garsaus lenkų muzikologo, nuoširdaus lietuvių muzikos draugo ir propaguotojo Krzysztofo Drobos (1946–2017) knyga „Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė, išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018).
Knygos pristatyme dalyvavo senas Krzysztofo Drobos bičiulis prof. Vytautas Landsbergis, kompozitorė Onutė Narbutaitė, pianistas, LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas ir knygos sudarytoja, muzikologė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė. Pokalbį vedė muzikologė Beata Baublinskienė.
Beata Baublinskienė
Lietuvių ir lenkų kultūrinio bendradarbiavimo liudijimas – knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“
Pasirodė nauja Lietuvos kompozitorių sąjungos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleista knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė). Knygos autorius – nuoširdus lietuvių muzikinės kultūros draugas ir populiarintojas, lenkų muzikologas Krzysztofas Droba (1946–2017), kurio dėka Šaltojo karo metais užsimezgė neformalūs Lietuvos ir Lenkijos muzikų ryšiai, svariai prisidėję prie lietuvių muzikos tarptautinės sklaidos.
Krzysztofo Drobos pastangomis praeito amžiaus aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais Lenkijos festivaliuose suskambo Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Onutės Narbutaitės muzika, koncertavo lietuvių atlikėjai, dramatiškais 1990-1991-aisiais buvo spausdinami interviu su Vytautu Landsbergiu, ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje buvo atrastas kompozitorius Vytautas Bacevičius. „Susitikimai su Lietuva“ yra pirma ir, deja, paskutinė daug apie mūsų muziką rašiusio lenkų muzikologo knyga lietuvių kalba, išėjusi jau po autoriaus mirties.
Beata Baublinskienė
Prasideda XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas
Balandžio 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks jau tradiciniu tapęs, XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas.
Tarpukario operos primadonos Vincės Jonuškaitės-Zaunienės vardo dainininkių konkursas rengiamas nuo 2000 metų. Per dvidešimtį metų konkurso laimėtojomis ir diplomantėmis tapo tokios šiandien žinomos Lietuvos ir svetur dainininkės kaip Lina Dambrauskaitė, Vera Talerko, Aistė Pilibavičiūtė, Dovilė Kazonaitė, Ona Kolobovaitė, Ieva Prudnikovaitė, Lauryna Bendžiūnaitė, Asmik Grigorian, Joana Gedmintaitė, Katerina Tretyakova, Raminta Vaicekauskaitė, Viktorija Miškūnaitė, Jurgita Adamonytė, Milda Smalakytė ir daugelis kitų jaunesniosios kartos scenos žvaigždžių.
Kasmet konkursas pateikia naujų vardų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Šiais metais V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse varžysis vienuolika pajėgiausių LMTA studenčių. Konkursantes vertins operos scenos profesionalai – Irena Zelenkauskaitė (komisijos pirmininkė), Ieva Prudnikovaitė, Judita Leitaitė, Audrius Rubežius – bei konkurso premijų steigėjo, Vydūno jaunimo fondo, įgaliotinė Lietuvoje Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.
Beata Baublinskienė
In memoriam Virgilijui Noreikai
(1935 09 22 – 2018 03 03)
Kovo 3 d., eidamas 83-iuosius, mirė garsus Lietuvos tenoras, legendinis operos dainininkas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika.
„Aš baisiai noriu, kad manęs klausytų, kiekvieną mano žodį išgirstų. [...] Noriu, kad suprastų, apie ką aš dainuoju. Aš dainuoju publikai“, – interviu žurnalui „Bravissimo“ yra sakęs maestro Virgilijus Noreika.
„Man buvo duota ir drėbtelėta. Nepaprastai greitai mokiausi teksto. Be to, aš niekuomet balsu nesimokiau kūrinių. Visuomet išmokdavau grodamas. Gal procesas užtrunka ilgiau, bet toks buvimas muzikoje man labai sutaupė balsą.“
Virgilijus Kęstutis Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių, 1949–1953 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (solinio dainavimo pagrindus gavo iš Antano Norvaišo). 1953–1958 m. studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje. Dar studijuodamas 1957 m. tapo Operos ir baleto teatro solistu. 1965–1966 m. stažavosi Milano „La Scala“ teatre pas garsų vokalo pedagogą Gennaro Bara. 1975–1991 m. ėjo Operos ir baleto teatro direktoriaus pareigas.
