7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Beata Baublinskienė

Beata Baublinskienė

Galantiškas koncertas

LKO, Morta Grigaliūnaitė, Rūta Lipinaitytė, Pietro Borgonovo Nacionalinėje filharmonijoje

„Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ – taip buvo pavadintas vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Jame įvyko Jono Tamulionio kūrinio „Mėnesienos šviesoje žiūriu į raibuliuojantį ežero vandenį“ smuikui ir orkestrui (2023) premjera, buvo atlikti du Josepho Haydno opusai – nedažnai grojamas Koncertas smuikui, klavyrui ir styginiams Nr. 6 F-dur bei Simfonija Nr. 42 D-dur. Vakaro solistės – Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas), dirigavo svečias iš Italijos Pietro Borgonovo.

Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Saulei paliepus

„Liepaičių“ jubiliejui nuskambėjo Laimio Vilkončiaus misterija „Saulei paliepus“

Vilniaus mergaičių ir merginų choras „Liepaitės“ šiais metais švenčia jubiliejų. Choras, tiksliau, choro studija, buvo įkurtas 1964 m., o 1992 m. studijos pagrindu – chorinio dainavimo mokykla. Šiandien „Liepaitės“ – net ne vienas choras, o keletas pagal amžiaus grupes suskirstytų kolektyvų, kuriems vadovauja choro dirigentai Edita Jaraminienė (mokyklos direktorė), Justina Leinartaitė, Diana Mickevičiūtė, Karolina Ramonė, Evita Rudžionytė, Jaunius Šakalys, Jolita Vaitkevičienė. Be to, Vilniaus kultūros centre gyvuoja moterų choras „Liepos“, vadovaujamas Audronės Steponavičiūtės-Zupkauskienės. Tad, sukaupę ir subūrę tokį žmogiškąjį turtą, „Liepaitės“ ir draugai, arba gal geriau sakyti, visas „Liepaičių“ sambūris, jubiliejinius metus nutarė pažymėti ambicingai – užsakant naują kūrinį, skirtą specialiai šiai progai ir pritaikytą visai didelei atlikėjų sudėčiai.

Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. Aktorė Nelė Savičenko, Šv. Kristoforo orkestras, „Liepaičių“ chorai. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. Aktorė Nelė Savičenko, Šv. Kristoforo orkestras, „Liepaičių“ chorai. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
„Liepos“ ir „Liepaitės“. A. Stankevičiaus nuotr.
„Liepos“ ir „Liepaitės“. A. Stankevičiaus nuotr.
Dirigentas Modestas Barkauskas ir Šv. Kristoforo orkestras. A. Stankevičiaus nuotr.
Dirigentas Modestas Barkauskas ir Šv. Kristoforo orkestras. A. Stankevičiaus nuotr.
Kompozitorius Laimis Vilkončius. A. Stankevičiaus nuotr.
Kompozitorius Laimis Vilkončius. A. Stankevičiaus nuotr.
Beata Baublinskienė

Muzikologė Rasa Murauskaitė: „Muzika man įdomi platesniuose kontekstuose“

Muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto (JK) doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė. Čia baigė tiek bakalauro, tiek meno teorijos magistro studijas. Netrukus LMTA vyks stojamieji į šią programą, vienijančią muzikologijos, etnomuzikologijos, teatrologijos ir kinotyros studentus. Tad Rasą Murauskaitę kalbiname apie tai, ką jai suteikė, kokius kelius atvėrė meno teorijos magistro studijos.

Rasa Murauskaitė-Juškienė. T. Tereko nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė. T. Tereko nuotr.
Beata Baublinskienė

Kultūringi naktinėtojai kviečiami į koncertą „Meditacijos Mergelei Marijai“

Artėjančios „Kultūros nakties 2023“ įvairovėje savo nišą rado ir bažnytinė muzika. Pačioje Vilniaus širdyje esančioje nedidukėje Šv. Kryžiaus bažnyčioje birželio 16-osios vakarą skambės grigališkųjų giesmių ir vargonų muzikos koncertas „Meditacijos Mergelei Marijai“. Prie ypatingo pamaldumo sulaukusio Švč. Mergelės Marijos Snieginės atvaizdo bus atliekami kūriniai iš Vilniuje saugomų XIV–XV a. muzikinių rankraščių. Giedos grigališkoji grupė „Schola Cantorum Assumptionis“ (vad. Violeta Tumasonienė), giesmes vargonų improvizacijomis papildys Eglė Rudokaitė (vargonai), programos sumanytoja – muzikologė Beata Baublinskienė.

Eglė Rudokaitė. F. Jaruševičiūtės nuotr.
Eglė Rudokaitė. F. Jaruševičiūtės nuotr.
Beata Baublinskienė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šventė „Menų aikštė“

Birželio 3 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademija vilniečius, miesto svečius ir savo bendruomenę kvietė į Akademijos 90-mečio šventę „Menų aikštė“. Nuo 16 val. beveik iki vidurnakčio LMTA studentai, dėstytojai ir alumnai Lukiškių aikštėje ir jos prieigose rengė muzikos, teatro, šokio pasirodymus, buvo demonstruojami studentų sukurti trumpametražiai filmai.

LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
LMTA šventės akimirka. P. Jarmalos nuotr.
Beata Baublinskienė

Rimantas Armonas: „Violončelistai yra tokia tauta, kuri labai mėgsta groti drauge“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos gimtadienio šventėje „Menų aikštė“ birželio 3 d. greta kitų pasirodys ypatingas orkestras, kurį sudaro 44 violončelės! Šį kolektyvą specialiai šia proga subūrė žinomas violončelininkas, LMTA profesorius Rimantas Armonas. Orkestre grieš plati LMTA Styginių instrumentų katedros vienijama bendruomenė – studentai, dėstytojai ir absolventai, tarp kurių – dabartiniai Akademijos pedagogai ir žinomi atlikėjai Mindaugas Bačkus, Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Gleb Pyšniak, Domas Jakštas, Rokas Vaitkevičius, įvairių kartų absolventai – Elena Daunytė, Deividas Dumčius, Valentinas Kaplūnas, Lionius Treikauskas ir daugelis kitų atlikėjų, net kompozitorius Arvydas Malcys.

Rimantas Armonas ir jo studentai. D. Matvejevo / LNF nuotr.
Rimantas Armonas ir jo studentai. D. Matvejevo / LNF nuotr.
Beata Baublinskienė

Už mūsų ir jūsų muziką

Stanisławo Moniuszko „Halka“ Nacionalinėje filharmonijoje

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko Stanisławo Moniuszko operos „Halka“ koncertinis atlikimas. Vilnietiškąją, 1848 m. sukurtą dviejų veiksmų operos versiją atliko svečiai iš Krokuvos – „Capella Cracoviensis“ kamerinis choras ir orkestras bei solistai; meno vadovas ir dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. Šis atlikimas buvo kultūros mainų tarp Krokuvos ir Vilniaus miestų renginys Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus proga. Gražiai sutapo, kad šiais metais minime ir 175-ąsias „Halkos“ sukūrimo metines, o koncerto data artima kompozitoriaus gimimo dienai – jis gimė 1819 m. gegužės 5-ąją.

Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Przemysławas Borys, Mariola Siepak, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas ir „Capella Cracoviensis“. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Przemysławas Borys, Mariola Siepak, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas ir „Capella Cracoviensis“. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Mariola Siepak, Przemysławas Borys, Przemysławas Józefas Bałka. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Mariola Siepak, Przemysławas Borys, Przemysławas Józefas Bałka. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Sebastianas Szumskis, Michalina Bienkiewicz, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Sebastianas Szumskis, Michalina Bienkiewicz, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Beata Baublinskienė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-mečio iškilmės Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) šiais metais švenčia 90-metį. Kovo 29 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyko didžiausios Baltijos šalyse muzikos, teatro, kino ir šokio universitetinės aukštosios mokyklos jubiliejaus iškilmės. Šventiniame koncerte pasirodė Akademijos studentai – LMTA simfoninis orkestras, Kamerinis choras, kameriniai ansambliai ir solistai, įvyko naujo LMTA doktorantų Ramintos Naujanytės-Bjelle ir Mato Samulionio kūrinio premjera. Sveikinimo žodį nuo scenos tarė LMTA rektorė doc. dr. Judita Žukienė. 

LMTA kamerinis choras. Dir. Gintautas Venoslovas. S. Lukoševičiaus nuotr.
LMTA kamerinis choras. Dir. Gintautas Venoslovas. S. Lukoševičiaus nuotr.
Marimbininkai L. Budzinauskas, K. Jurgaitis, D. Daugirda. G. Matkutės nuotr.
Marimbininkai L. Budzinauskas, K. Jurgaitis, D. Daugirda. G. Matkutės nuotr.
Marimbininkai L. Budzinauskas, K. Jurgaitis, D. Daugirda. G. Matkutės nuotr.
Marimbininkai L. Budzinauskas, K. Jurgaitis, D. Daugirda. G. Matkutės nuotr.
Raminta Naujanytė Bjelle. G. Matkutės nuotr.
Raminta Naujanytė Bjelle. G. Matkutės nuotr.
LMTA simfoninis orkestras, dirigentas Martynas Staškus. S. Lukoševičiaus nuotr.
LMTA simfoninis orkestras, dirigentas Martynas Staškus. S. Lukoševičiaus nuotr.
Kristijonas Pūtys, LMTA simfoninis orkestras, dirigentas Martynas Staškus. G. Matkutės nuotr.
Kristijonas Pūtys, LMTA simfoninis orkestras, dirigentas Martynas Staškus. G. Matkutės nuotr.
Rapolas_Bartulis ir LMTA simfoninis orkestras, dirigentas Martynas Staškus. S. Lukoševičiaus nuotr.
Rapolas_Bartulis ir LMTA simfoninis orkestras, dirigentas Martynas Staškus. S. Lukoševičiaus nuotr.
Rapolas Bartulis. G. Matkutės nuotr.
Rapolas Bartulis. G. Matkutės nuotr.
Beata Baublinskienė

Arvydas Malcys ir jo „Užburtas ratas“

Apie naujausią Arvydo Malcio kompaktinę plokštelę „Vicious circle“ („Užburtas ratas“), 2022

Kas yra Arvydo Malcio „Užburtas ratas“? Objektyvus atsakymas – kompozitoriaus keturioliktasis autorinis albumas, skirtas jo simfoninei kūrybai, o pavadinimas – vaizdinga metafora, pasiskolinta iš pirmojo programos kūrinio. Tad plokštelėje skamba „Užburtas ratas“, simfonija Nr. 3 „Grünwald“, Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui „In memoriam“ ir dar vienas orkestrinis kūrinys „Žinia“. Griežia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, Juozo Domarko ir Martyno Stakionio.

Martynas Stakionis, Arvydas Malcys, Borisas Andrianovas D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis, Arvydas Malcys, Borisas Andrianovas D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Malcys, Modestas Pitrėnas ir LNSO. D. Matvejevo nuotr.
Arvydo Malcio CD viršelis „Vicious circle“
Arvydo Malcio CD viršelis „Vicious circle“
Beata Baublinskienė

Apie grigališkąjį choralą Lietuvoje

Tarp tyrinėjimų ir praktikos

Prieš 30 metų, tiksliau – 1989-aisiais, prasidėjęs grigališkojo choralo atgimimas Lietuvoje vis dar tęsiasi. Jis prasidėjo tuomet, kai Vilniaus arkikatedra buvo grąžinta tikintiesiems: 1989 m. vasario 5-ąją Šv. Kazimiero sarkofagas buvo iškilmingai perneštas iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios į katedrą (ką puikiai prisimenu, nes tuo metu besimokydama M.K. Čiurlionio menų mokykloje su kitais išėjau į Kosciuškos gatvę stebėti procesijos, nors, prisipažinsiu, tada nelabai suvokiau įvykio reikšmės). Rekonsekruotoje katedroje netruko susiburti chorai, o vienas iš jų buvo Šv. Kazimiero koplyčioje grigališkąjį choralą giedojusių vyrų grupė „Cantores Chorales Capellae S. Casimiri“. Vyrai giedojo iš iki tol Lietuvoje nematytos knygos, 1979 m. išleisto grigališkojo giesmyno „Graduale Triplex“, kurį smalsieji giedotojai (tarp jų buvo muzikologas Jonas Vilimas, choro dirigentai Romualdas Gražinis, Darius Skramtai, Rolandas Muleika, dabartinis šio choro vadovas, architektas pagal išsilavinimą Dainius Juozėnas ir kiti) atsivežė iš Prancūzijos, Solemo benediktinų vienuolyno.

„Schola Gregoriana Vilnensis“ Arkikatedroje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ Arkikatedroje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ Šv. Teresės bažnyčioje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ Šv. Teresės bažnyčioje, dirigentas Michał Sławecki, 2020 m. G. Pranckūno nuotr.
Fragmentas iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo XIV a. grigališkojo rankraščio, priklausiusio bernardinams.
Fragmentas iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo XIV a. grigališkojo rankraščio, priklausiusio bernardinams.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas