Autorius: Beata Baublinskienė
Beata Baublinskienė
Jaunai kompozitorei Godai Marijai Gužauskaitei – tarptautinio konkurso auksas
Jauna kompozitorė Goda Marija Gužauskaitė tapo Grace (Austrija) surengto atviro Europos studentų 3D garso kūrinių konkurso nugalėtoja. Konkursas vyko rugsėjo 7–10 d. Tarptautinės erdvinio garso konferencijos „ICSA 2017“ metu.
Goda pelnė auksą Šiuolaikinės ir kompiuterių muzikos kategorijoje – pirmoji premija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinei skirta už kūrinį „Towards the Tone“. Antroji premija atiteko Fredrikui Mathiasui Josefsonui iš Karališkojo Švedijos muzikos koledžo už kūrinį „The History of Levitation“, trečioji – Pezaro G. Rossini konservatorijos (Italija) auklėtinio Matteo Tomasečio kūriniui „Mystery Landscapes“.
Beata Baublinskienė
Kas operoje svarbiausia?
Operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjera Vilniaus festivalyje ir „Tanhoizeris“ Rygos operos festivalyje
Kai prieš keletą mėnesių Romoje nuėjau į operos teatrą, baisiai nustebau supratusi, kad nusipirkau bilietus į vietas, iš kurių visiškai nesimato scenos. Užtat puikiai matoma... centrinė ložė. Tačiau Vilniaus festivalio atidarymo koncerte Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pagalvojau, kad italai žinojo, ką daro. Kai tik pasigirsdavo plojimai tarp dieviškosios Elīnos Garančos dainuojamų arijų, ne vieno iš sėdinčiųjų parteryje kaklas įsitempdavo bandant išvysti, kas ir su kuo įsitaisęs LNOBT centrinėje ložėje. Istorinio Romos teatro statytojai puikiai išmanė ne tik menines, bet ir socialines žanro tradicijas: tuos visuomeninius ritualus, kurie neišvengiamai įveiksminami operos teatro – ypač pagrindinio šalyje – žiūrovų salėje ir ne mažiau (o gal net labiau) intriguoja nei spektaklis scenoje.
Šis straipsnis – apie Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjerą Vilniuje bei Rygoje matytą Richardo Wagnerio „Tanhoizerį“, tačiau naujausių pokyčių LNOBT akivaizdoje norėtųsi kiek plačiau pakomentuoti visuomeninių ritualų vaidmenį teatro gyvenime. Kadangi yra tekę gilintis į tai, kas Vakaruose vadinama operos studijomis, galiu konstatuoti, jog situacija LNOBT yra beveik chrestomatinis kai kurių meno sociologijos teorijų pavyzdys. Teorijų, teigiančių, kad kultūra ir politika – arba kultūros ir politinės bei ekonominės galios laukai – yra susiję ir veikia vienas kitą. Tiesa, ne visada šis procesas akivaizdus, dažniausiai galios lauko poveikis vyksta subtiliai, beveik nematomai: per kitus, tarpinius laukus, labiau kaip idėjų kova (pvz., per kritiką, nors žiniasklaidos vaidmuo pastaruosiuose LNOBT įvykiuose irgi ne paskutinis). Kad ir kaip būtų, skirtingų laukų sąveika arba noras paveikti ir kontroliuoti egzistuoja visada. Todėl neretai esama nesutapimo, o kartais ir konfrontacijos, tarp meno lauko, veikiančio pagal savo imanentinius dėsnius, ir išorinio galios lauko, kuris bando primesti meno laukui visuomeninio naudingumo ir moralės viršenybės kriterijus. Šiuo konkrečiu atveju kilo konfliktas tarp nuostatos, kad atstatydintasis LNOBT direktorius Gintautas Kėvišas yra geras vadybininkas ir teatro veiklai tai svarbiausia, bei reikalavimo pirmiausia paisyti moralinių kriterijų, kurių pažeidimo negali atsverti net ir puikiausia meno pasaulyje įgyta reputacija.
Beata Baublinskienė
Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija
Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų, netrukus nuskambės Neringoje.
Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Beata Baublinskienė
Skelbiama registracija į III tarptautinį Juozo Naujalio choro dirigentų konkursą
Lietuvos muzikos ir teatro akademija skelbia dalyvių registraciją į III tarptautinį Juozo Naujalio choro dirigentų konkursą. Konkursas vyks 2017 m. spalio 24–27 d. Vilniuje. Tikimasi, kad LMTA Choro dirigavimo katedros iniciatyva atgaivinamos dirigentų varžytuvės prisidės prie ilgamečių Lietuvos choro meno tradicijų puoselėjimo.
Konkurse kviečiami dalyvauti 18–30 metų Lietuvos ir užsienio valstybių choro dirigentai, aukštųjų meno mokyklų, universitetų, konservatorijų choro dirigavimo studentai ir absolventai.
Dalyvių registracija vyks iki birželio 30 d. imtinai.
Beata Baublinskienė
Jaunieji operos balsai žengia į Filharmonijos sceną
Gegužės 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje rengiamas tradicinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros studentų pasirodymas „Jaunieji operos balsai“. Simboliška, kad talentingojo jaunimo koncertas Didžiojoje koncertinėje erdvėje šiais metais sutampa su Europos operos dienomis ir šios šventės tema „Operos panorama“.
Koncerto programoje – itin spalvinga populiarių ir rečiau atliekamų operų arijų, ansamblių ir dainų panorama bei jauniausiosios, savo kelią dar tik pradedančios dainininkų kartos galerija, parengta gerbiamų LMTA pedagogų. Scenoje pasirodys ryškių scenos profesionalų auklėtiniai: profesorių Astos Krikščiūnaitės, Virgilijaus Noreikos, Irenos Milkevičiūtės, Sigutės Stonytės, Reginos Maciūtės, Vladimiro Prudnikovo, Irenos Laurušienės, docentų Algirdo Januto, Aušros Stasiūnaitės, Jolantos Čiurilaitės, Deivido Staponkaus, taip pat Giedriaus Žalio, Aušros Liutkutės, Liudo Norvaišo dainavimo klasių studentai.
Beata Baublinskienė
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – skirtingų medijų kūrybinių eksperimentų savaitė
Jau trečius metus šiltąjį pavasario sezoną Lietuvos muzikos ir teatro akademija pasitinka visuomenei pristatydama kūrybinių eksperimentų festivalį „MiSC medijų savaitė“, sujungiantį erdvinio garso sferos galimybes ir įvairias medijas. Festivalis vyks gegužės 8–12 d. Programoje – mintis į muziką paverčiantis šalmas, performansą atliekantys tropiniai drugeliai, garso joga ir kiti intriguojantys kūrybiniai projektai.
LMTA Muzikos inovacijų studijų centre įsikūrusioje Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje (beje, vienintelėje Baltijos šalyse) įvyks 9 renginiai: bus pristatyta daugiau nei 15 jaunosios kartos kompozitorių, garso ir audiovizualinių medijų menininkų kūrybinių darbų.
Beata Baublinskienė
Virš mūsų tik dangus
Arvydo Malcio jubiliejinis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Kompozitoriui Arvydui Malciui šiais metais sukako 60. Taigi – jubiliejiniai metai (nors sąvokų ir papročių puristai sako, kad jubiliejai švenčiami tik kas 25 metus, todėl 60-metis yra sukaktis). Bet kuriuo atveju – tai proga švęsti. Balandžio 22 d. Nacionalinės filharmonijos salėje buvo surengtas autorinis Arvydo Malcio simfoninės muzikos koncertas. Ir nors tikrąjį gimtadienį kompozitorius šventė vasario 22 d., balandžio 22-oji tapo ne ką mažiau reikšminga, nes A. Malcio simfoninius opusus griežė „jo“ orkestras – Lietuvos nacionalinis simfoninis, kuriame pats A. Malcys daug metų groja violončele.
Netenka abejoti, kad programą pats kompozitorius itin kruopščiai atrinko. Ji buvo nemenka: abiejose koncerto dalyse skambėjo po instrumentinį koncertą ir simfoninį opusą, tarp jų – net visa Trečioji simfonija „Grünwald“ („Žalgiris“). Autorinis Arvydo Malcio koncertas buvo išties solidus, o publikai suteikė progos išgirsti muziką, kuri vis dėlto nedažnai atliekama koncertų salėse. Nors pasigilinus į A. Malcio kūrinių „biografijas“ tenka nustebti, kokia plati, tarptautinė yra jo muzikos sklaida.
Beata Baublinskienė
Erdvinio garso sfera keliasi į klubą „Pelėda“
Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyksta intensyvūs šiuolaikinės muzikos kūrybos kursai „NORD+MIX“, kuriuose dalyvauja dėstytojai ir studentai iš 8 Šiaurės ir Baltijos šalių: Danijos, Estijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Kursų dalyviai kviečia ir į savo kūrybos koncertus, tačiau jie rengiami ne akademinėje erdvėje, bet Profsąjungų rūmų patalpose veikiančiame klube „Pelėda“ (V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius).
Didžiąją „Pelėdos“ klubo salę specialiai šiems renginiams į garso sferą pavertė erdvinio garso įrankių „AmbiX“ kūrėjas Matthias Kronlachneris iš Vokietijos. Ambisoninėje erdvėje klausytojai muziką girdės iš visų pusių – tiek horizontaliomis, tiek vertikaliomis kryptimis. Beje, prieš metus atsidaręs „Pelėdos“ klubas didžiuojasi salės akustika, kurios gerinimui buvo panaudota per keliasdešimt tūkstančių knygų.
Beata Baublinskienė
Naujasis Baltijos muzikos akademijų orkestras pradeda „Šimtmečio turą“ – 3 metai, 7 šalys, 12 miestų
Artėjant trijų Baltijos kraštų šimtmečiui, kurį Lietuva, Latvija ir Estija švęs 2018 metais, jauni muzikos talentai iš trijų kaimyninių kraštų susibūrė į Baltijos muzikos akademijų orkestrą (BAO). Po Velykų BAO surengs savo pirmuosius tris koncertus Rygoje, Vilniuje ir Tartu.
Iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademijos (LMA) bei Estijos muzikos ir teatro akademijos (EMTA) studentų sudaryto Baltijos akademijų orkestro „Šimtmečio turo“ pasirodymai numatyti iki 2019 m. Per trejus metus bus aplankytos 7 šalys ir 12 miestų, kurių publikai jaunieji atlikėjai greta klasikinio repertuaro pristatys ir naująją Baltijos kraštų muziką.
Beata Baublinskienė
Jaunųjų atlikėjų konkursai – tramplinas į ateitį
Taip sutapo, jog kovo mėnesį sostinės muzikinį peizažą praturtins bent penki muzikos atlikėjų konkursai, rengiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mažiausiai keturi iš jų dedikuoti Lietuvos ir pasaulio muzikos scenos didiesiems.
Kovo 8 d. vienos charizmatiškiausių Lietuvos pianisčių Mūzos Rubackytės iniciatyva startuoja naujas pianistų konkursas „Lisztofonija“, skirtas populiarinti Lietuvoje Ferenco Liszto kūrybą.
Kovo 17 ir 18 d. vyks jau daugelį metų rengiami Stasio Baro dainininkų (tenorų) ir Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursai.
