Tenoro Jonathano Tetelmano, LNSO ir Modesto Pitrėno koncertas
Po Vilniaus festivalio baigiamojo koncerto norėjosi lyg Aidai sušukti: „Ritorna vincitor!“, nors vakaro žvaigždė tenoras iš JAV Jonathanas Tetelmanas labiausiai garsėja kaip Puccini muzikos atlikėjas. Birželio 20-osios vakarą jis kartu su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko programą, kurioje skambėjo Giacomo Puccini operų arijos, neapolietiškos dainos ir keletas kitų kūrinių. Solistas netikėtai pakeitė susirgusį garsų tenorą Josephą Calleją.
Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Christianu Tetzlaffu ir Nacionaliniu simfoniniu orkestru
29-asis Vilniaus festivalis prasidėjo gegužės 30-ąją ir pakvietė publiką į beveik mėnesio trukmės įspūdingą muzikinę kelionę, kurios didžioji dalis numatyta iki Joninių. Festivalio programą iki birželio 20 d. sudaro dar devyni koncertai, o savotiškas post scriptum įvyks rugpjūčio 20 d., kai bus surengtas koncertas „Slava Ukraini!“ su Ukrainos laisvės orkestru.
Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Don Žuanas“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre
Kovo 7–14 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodomas naujas Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymas. Jo kūrėjai – britų režisierius Johnas Fulljamesas, režisierė statytoja Aylin Bozok, scenografas Dickas Birdas (lietuviams pažįstamas iš „Vilnius City Opera“ spektaklių), kostiumų dailininkė Annemarie Woods ir kiti.
Muzikos ir kino projektas LNOBT Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste
Rugsėjo 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvyko antrasis pasaulyje Jono Meko (1922–2019) „Requiem“ atlikimas. Pirmą kartą paskutinis Meko filmas „Requiem“, skirtas rodyti gyvai atliekant Giuseppe’s Verdi „Messa da Requiem“, buvo pademonstruotas 2019 m. Niujorke, „The Shed“ meno erdvėje, jau po menininko mirties. Kūrinio, kuriam žymusis filmininkas iš Semeniškių paskyrė paskutinius savo gyvenimo metus, atsiradimą ir atlikimą inicijavo meno kuratorius Hansas Ulrichas Obristas ir „The Shed“ vadovas Alexas Pootsas, muzikiniam atlikimui dirigavo žymus batutos meistras Teodoras Currentzis.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo gala koncertas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) iškilmingu koncertu balandžio 20 d. atidarė savo naujuosius rūmus. Molio tinku dekoruota didžioji salė „Jūra“ – laužytais sienų ir lubų kontūrais, išraižytais pagal akustikos poreikius, – vizualiai primena ir brangakmenio briaunas. Tad taip ir maga pavadinti naujuosius rūmus prie jūros sužibusiu deimantu, juolab turint minty industrinį uosto kraštovaizdį. Kontrastas tarp, viena vertus, rafinuotų teatro architektūrinių formų ir jo veiklos turinio subtilumo, kita vertus, gana atšiauraus uosto etoso suteikia miesto atmosferai savitos romantikos!
Pirmasis koncertas rekonstruotoje LVSO koncertų salėje
„Ewig-Weibliche“ – Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Gustavo Mahlerio Simfonijoje Nr. 8 išaukštintas himnas „amžinajam moteriškumui“ – pakiliai ir jaudinančiai vainikavo Valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salės atidarymą. Išties ne kasdien Lietuvoje atidaroma nauja koncertų salė, o pritaikyta simfoninei muzikai atlikti – bene pirmą kartą! Ir nors tai nebuvo naujos salės statyba, o tik senos rekonstrukcija, pastaroji buvo esminė, sukuriant visai kito lygio akustiką, tad šiuo požiūriu – tai naujos erdvės gimimas.
LKO, Morta Grigaliūnaitė, Rūta Lipinaitytė, Pietro Borgonovo Nacionalinėje filharmonijoje
„Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ – taip buvo pavadintas vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Jame įvyko Jono Tamulionio kūrinio „Mėnesienos šviesoje žiūriu į raibuliuojantį ežero vandenį“ smuikui ir orkestrui (2023) premjera, buvo atlikti du Josepho Haydno opusai – nedažnai grojamas Koncertas smuikui, klavyrui ir styginiams Nr. 6 F-dur bei Simfonija Nr. 42 D-dur. Vakaro solistės – Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas), dirigavo svečias iš Italijos Pietro Borgonovo.
„Liepaičių“ jubiliejui nuskambėjo Laimio Vilkončiaus misterija „Saulei paliepus“
Vilniaus mergaičių ir merginų choras „Liepaitės“ šiais metais švenčia jubiliejų. Choras, tiksliau, choro studija, buvo įkurtas 1964 m., o 1992 m. studijos pagrindu – chorinio dainavimo mokykla. Šiandien „Liepaitės“ – net ne vienas choras, o keletas pagal amžiaus grupes suskirstytų kolektyvų, kuriems vadovauja choro dirigentai Edita Jaraminienė (mokyklos direktorė), Justina Leinartaitė, Diana Mickevičiūtė, Karolina Ramonė, Evita Rudžionytė, Jaunius Šakalys, Jolita Vaitkevičienė. Be to, Vilniaus kultūros centre gyvuoja moterų choras „Liepos“, vadovaujamas Audronės Steponavičiūtės-Zupkauskienės. Tad, sukaupę ir subūrę tokį žmogiškąjį turtą, „Liepaitės“ ir draugai, arba gal geriau sakyti, visas „Liepaičių“ sambūris, jubiliejinius metus nutarė pažymėti ambicingai – užsakant naują kūrinį, skirtą specialiai šiai progai ir pritaikytą visai didelei atlikėjų sudėčiai.
Muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto (JK) doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė. Čia baigė tiek bakalauro, tiek meno teorijos magistro studijas. Netrukus LMTA vyks stojamieji į šią programą, vienijančią muzikologijos, etnomuzikologijos, teatrologijos ir kinotyros studentus. Tad Rasą Murauskaitę kalbiname apie tai, ką jai suteikė, kokius kelius atvėrė meno teorijos magistro studijos.
Artėjančios „Kultūros nakties 2023“ įvairovėje savo nišą rado ir bažnytinė muzika. Pačioje Vilniaus širdyje esančioje nedidukėje Šv. Kryžiaus bažnyčioje birželio 16-osios vakarą skambės grigališkųjų giesmių ir vargonų muzikos koncertas „Meditacijos Mergelei Marijai“. Prie ypatingo pamaldumo sulaukusio Švč. Mergelės Marijos Snieginės atvaizdo bus atliekami kūriniai iš Vilniuje saugomų XIV–XV a. muzikinių rankraščių. Giedos grigališkoji grupė „Schola Cantorum Assumptionis“ (vad. Violeta Tumasonienė), giesmes vargonų improvizacijomis papildys Eglė Rudokaitė (vargonai), programos sumanytoja – muzikologė Beata Baublinskienė.