7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Beata Baublinskienė

Beata Baublinskienė

Geras dainavimas yra geriausia viešųjų ryšių kampanija

Pokalbis su operos dainininke Soile Isokoski

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje viešėjo garsi operos dainininkė, vienas žymiausių Europos lyrinių sopranų Soile Isokoski. Lapkričio 22–23 d. viešnia iš Suomijos vedė meistriškumo kursus pradedančioms dainininkėms.

Soile Isokoski veda meistriškuo kursus LMTA. Organizatorių nuotr.
Soile Isokoski veda meistriškuo kursus LMTA. Organizatorių nuotr.
Beata Baublinskienė

Onutė, Šv. Kotryna, Edmundas ir kiti

Mintys po Onutės Narbutaitės kamerinės muzikos koncerto „Heliografijos“

Šitą recenziją galėjo rašyti ir Edmundas Gedgaudas. Bet vienas iš jo tekstų apie fotografiją buvo panaudotas Onutės Narbutaitės kūrinyje „Heliografija“ („Heliography“), skambėjusiame kompozitorės autoriniame vakare Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje lapkričio 7 d. Tad, kaip „susijęs žmogus“, muzikologas nutarė nerašyti refleksijų apie visą koncertą. O kadangi mano tekstai dar nėra inspiravę nė vieno kompozitoriaus, drąsiai perėmiau iniciatyvą. Tačiau dabar, kai jau turiu ką nors rišlaus parašyti apie koncertą ir jame skambėjusią muziką, mano drąsa gerokai priblėso.

Onutė Narbutaitė. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Onutė Narbutaitė. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Sergejus Okruško. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Sergejus Okruško. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Giedrius Gelgotas ir Gunta Gelgotė. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Giedrius Gelgotas ir Gunta Gelgotė. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Garth Knox trio, Nora Petročenko ir Onutė Narbutaitė. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Garth Knox trio, Nora Petročenko ir Onutė Narbutaitė. V. Jurgeleviciaus nuotr.
„Heliografijos“ atlikėjai. V. Jurgeleviciaus nuotr.
„Heliografijos“ atlikėjai. V. Jurgeleviciaus nuotr.
Beata Baublinskienė

Netikra opera

„Elenos pagrobimo“ Valdovų rūmuose įspūdžiai

Netikrų naujienų (fake news) amžiuje nenuostabu, kad atsiranda ir kitų „netikrų“ reiškinių, pavyzdžiui, netikra opera arba netikras, naujai sukonstruotas barokas. Su tokiu tikrąja to žodžio prasme naujadaru melomanai susidūrė rugsėjo 8 ir 9 d. Valdovų rūmuose, žiūrėdami operą „Elenos pagrobimas“ pagal Virgilio Puccitelli 1636 m. parašytą libretą.

Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Magdalena Czarnecka (Amūras). V. Abramausko nuotr.
Magdalena Czarnecka (Amūras). V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Neptūnas, Jupiteris) choras ir orkestras. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Neptūnas, Jupiteris) choras ir orkestras. V. Abramausko nuotr.
Carlosas Monteiro (Paris). V. Abramausko nuotr.
Carlosas Monteiro (Paris). V. Abramausko nuotr.
Operos „Elenos pagrobimas“ režisierius Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Operos „Elenos pagrobimas“ režisierius Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos „Elenos pagrobimas“. V. Abramausko nuotr.
Rūta Vosyliūtė (Elena) ir Viktoras Gerasimovas (Menelajas). V. Abramausko nuotr.
Rūta Vosyliūtė (Elena) ir Viktoras Gerasimovas (Menelajas). V. Abramausko nuotr.
Beata Baublinskienė

Grigališkasis choralas kaip laisvės mokykla

Vasaros kursų Marijampolėje atgarsiai

„Grigališkasis choralas – tai laisvės mokykla“, – vasaros kursų dalyviams sakė dirigentas, pripažintas grigališkojo choralo žinovas Jaanas-Eikas Tulve (Estija). Rugpjūčio 5–12 d. Marijampolėje vyko tarptautinė XI grigališkojo choralo savaitė. Vasaros kursus Marijos mieste (lot. Polis Mariae) jau aštuntus metus organizuoja Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija, iki tol trejus metus juos rengusi Pažaislyje. O pirmosios grigališkojo choralo stovyklos Lietuvoje įvyko dar anksčiau – 1993 ir 1996 m. Kretingoje. Būtent 1996-aisiais Kretingoje kaip vienas iš mokytojų lankėsi estų choro dirigentas J.-E. Tulve, anuomet – Paryžiaus konservatorijos absolventas ir šioje aukštojoje mokykloje grigališkąjį choralą dėstančio autoritetingojo profesoriaus Louis-Marie Vigne’o asistentas bei Paryžiaus grigališkojo choro vadovas.

Jaanas-Eikas Tulve. S. Jašauskytės nuotr.
Jaanas-Eikas Tulve. S. Jašauskytės nuotr.
Jaanas-Eikas Tulve ir kursų dalyviai koncerto repeticijoje Marijampolės bazilikoje. D. Juozėno nuotr.
Jaanas-Eikas Tulve ir kursų dalyviai koncerto repeticijoje Marijampolės bazilikoje. D. Juozėno nuotr.
Jaanas-Eikas Tulve ir kursų dalyviai koncerto repeticijoje Marijampolės bazilikoje. D. Juozėno nuotr.
Jaanas-Eikas Tulve ir kursų dalyviai koncerto repeticijoje Marijampolės bazilikoje. D. Juozėno nuotr.
Jaanas-Eikas Tulve ir „Schola Gregoriana Vilnensis“ Marijampolėje
Jaanas-Eikas Tulve ir „Schola Gregoriana Vilnensis“ Marijampolėje
Palendriai. D. Bobinienės nuotr.
Palendriai. D. Bobinienės nuotr.
Beata Baublinskienė

„Opera Europa“ – apie vadybą, pinigus ir darbuotojų orumą

Tarptautinėje konferencijoje apsilankius

Daugelį pasaulio, ne vien Europos, operos teatrų, trupių, festivalių jungianti tarptautinė organizacija „Opera Europa“ kasmet rengia bent keletą visuotinių konferencijų bei įvairių specialistų forumų (vadybos, komunikacijos, finansų ir lėšų pritraukimo, edukacijos, techninės-pastatyminės dalies ir kitų teatro tarnybų), taip pat – režisierių, jaunųjų solistų kursus ir pan. Ši Briuselyje įsikūrusi ir per 16 gyvavimo metų 182 narius iš 42 šalių subūrusi organizacija („Opera Europa“ narys yra ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) aprėpia visą spektrą aktualių operos teatro, kaip meninės, techninės, finansinės, visuomeninės institucijos, klausimų. Antai vasarą (liepos 28–30 d.) Ciuriche vykusioje konferencijoje greta kitų aktualijų buvo tęsiamas „Opera Europa“ inicijuoto projekto aptarimas: projekto esmė – surinkti ir palyginti visų operos teatrų, atsiliepusių į šį siūlymą, veiklos duomenis (angl. Benchmarking). Tai daroma ne dėl varnelės kokioje ataskaitoje, o dėl labai konkretaus ir aktualaus tikslo. Opera – brangus menas, jam nuolat reikalingos nemažos įplaukos, dotacijos, rėmimas. Nesena ekonominės krizės patirtis parodė, koks trapus yra galią turinčiųjų – vyriausybių, rėmėjų – pasiryžimas tai daryti. Tad šios analizės padedama „Opera Europa“ ketina gauti ir kiekvienam savo nariui suteikti svarių argumentų apie ekonominę, greta visų kitų, operos žanro ir operos teatro naudą bei vertę.

 

Su daline Lietuvos kultūros tarybos parama man teko lankytis vienoje iš ankstesnių šių metų „Opera Europa“ konferencijų, kuri kovo mėnesį vyko Sofijoje, Bulgarijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Reikšminga politine proga tarptautinė „Opera Europa“ konferencija čia surengta pirmą kartą. Ir nors renginys įvyko jau senokai, svarbiausi klausimai, kuriais diskutavo Europos teatrų profesionalai Bulgarijoje, per pusmetį nė kiek neprarado aktualumo. Tad prieš prasidedant naujam sezonui, siūlau su jais susipažinti.

Sofijos operos ir baleto teatras
Sofijos operos ir baleto teatras
„Opera Europa“ diskusija. Mark Dakin, Charmaine Goodchild, Petra Kron Forsling, Barbara Minghetti. Autorės nuotr.
„Opera Europa“ diskusija. Mark Dakin, Charmaine Goodchild, Petra Kron Forsling, Barbara Minghetti. Autorės nuotr.
Beata Baublinskienė

Nauja knyga: „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“

Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta garsaus lenkų muzikologo, nuoširdaus lietuvių muzikos draugo ir propaguotojo Krzysztofo Drobos (1946–2017) knyga „Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė, išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018).

 

Knygos pristatyme dalyvavo senas Krzysztofo Drobos bičiulis prof. Vytautas Landsbergis, kompozitorė Onutė Narbutaitė, pianistas, LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas ir knygos sudarytoja, muzikologė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė. Pokalbį vedė muzikologė Beata Baublinskienė.

M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Mindaugas Urbaitis. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Mindaugas Urbaitis. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė ir Rūta Stanevičiūtė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė ir Rūta Stanevičiūtė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Rūta Stanevičiūtė, Onutė Narbutaitė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Rūta Stanevičiūtė, Onutė Narbutaitė ir Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Onutė Narbutaitė. M. Aleksos nuotr.
Onutė Narbutaitė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Zbignevas Ibelhauptas. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė. M. Aleksos nuotr.
Knygos pristatymas. Beata Baublinskienė. M. Aleksos nuotr.
Beata Baublinskienė

Lietuvių ir lenkų kultūrinio bendradarbiavimo liudijimas – knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“

Pasirodė nauja Lietuvos kompozitorių sąjungos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleista knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė). Knygos autorius – nuoširdus lietuvių muzikinės kultūros draugas ir populiarintojas, lenkų muzikologas Krzysztofas Droba (1946–2017), kurio dėka Šaltojo karo metais užsimezgė neformalūs Lietuvos ir Lenkijos muzikų ryšiai, svariai prisidėję prie lietuvių muzikos tarptautinės sklaidos.

 

Krzysztofo Drobos pastangomis praeito amžiaus aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais Lenkijos festivaliuose suskambo Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Onutės Narbutaitės muzika, koncertavo lietuvių atlikėjai, dramatiškais 1990-1991-aisiais buvo spausdinami interviu su Vytautu Landsbergiu, ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje buvo atrastas kompozitorius Vytautas Bacevičius. „Susitikimai su Lietuva“ yra pirma ir, deja, paskutinė daug apie mūsų muziką rašiusio lenkų muzikologo knyga lietuvių kalba, išėjusi jau po autoriaus mirties.

Beata Baublinskienė

Prasideda XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas

Balandžio 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks jau tradiciniu tapęs, XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas.

 

Tarpukario operos primadonos Vincės Jonuškaitės-Zaunienės vardo dainininkių konkursas rengiamas nuo 2000 metų. Per dvidešimtį metų konkurso laimėtojomis ir diplomantėmis tapo tokios šiandien žinomos Lietuvos ir svetur dainininkės kaip Lina Dambrauskaitė, Vera Talerko, Aistė Pilibavičiūtė, Dovilė Kazonaitė, Ona Kolobovaitė, Ieva Prudnikovaitė,  Lauryna Bendžiūnaitė, Asmik Grigorian, Joana Gedmintaitė, Katerina Tretyakova, Raminta Vaicekauskaitė, Viktorija Miškūnaitė, Jurgita Adamonytė, Milda Smalakytė ir daugelis kitų jaunesniosios kartos scenos žvaigždžių.

 

Kasmet konkursas pateikia naujų vardų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Šiais metais V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse varžysis vienuolika pajėgiausių LMTA studenčių. Konkursantes vertins operos scenos profesionalai – Irena Zelenkauskaitė (komisijos pirmininkė), Ieva Prudnikovaitė, Judita Leitaitė, Audrius Rubežius – bei konkurso premijų steigėjo, Vydūno jaunimo fondo, įgaliotinė Lietuvoje Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.

Vincė Jonuškaitė-Zaunienė operoje „Aida“
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė operoje „Aida“
Beata Baublinskienė

In memoriam Virgilijui Noreikai

  (1935 09 22 – 2018 03 03)

Kovo 3 d., eidamas 83-iuosius, mirė garsus Lietuvos tenoras, legendinis operos dainininkas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika.

 

„Aš baisiai noriu, kad manęs klausytų, kiekvieną mano žodį išgirstų. [...] Noriu, kad suprastų, apie ką aš dainuoju. Aš dainuoju publikai“, – interviu žurnalui „Bravissimo“ yra sakęs maestro Virgilijus Noreika.

 

„Man buvo duota ir drėbtelėta. Nepaprastai greitai mokiausi teksto. Be to, aš niekuomet balsu nesimokiau kūrinių. Visuomet išmokdavau grodamas. Gal procesas užtrunka ilgiau, bet toks buvimas muzikoje man labai sutaupė balsą.“

 

Virgilijus Kęstutis Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių, 1949–1953 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (solinio dainavimo pagrindus gavo iš Antano Norvaišo). 1953–1958 m. studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje. Dar studijuodamas 1957 m. tapo Operos ir baleto teatro solistu. 1965–1966 m. stažavosi Milano „La Scala“ teatre pas garsų vokalo pedagogą Gennaro Bara. 1975–1991 m. ėjo Operos ir baleto teatro direktoriaus pareigas.

 

Virgilijus Noreika (Alfredas) operoje „Traviata“. LNOBT archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika (Alfredas) operoje „Traviata“. LNOBT archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika. M. Aleksos nuotr.
Virgilijus Noreika. M. Aleksos nuotr.
Virgilijus Noreika. LMTA archyvo nuotr.
Virgilijus Noreika. LMTA archyvo nuotr.
Beata Baublinskienė

Europos kamerinės muzikos akademijos sesija

Alma Mater jubiliejui

Vasario 5–9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy – ECMA) sesija. Penkias dienas įvairiose LMTA erdvėse buvo rengiami meistriškumo kursai, vyko koncertai.

 

Vasario 7-ąją LMTA Didžiojoje salėje surengtas iškilmingas ECMA koncertas buvo skirtas ypatingai datai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 85-osioms įkūrimo metinėms. 1933 m. būtent vasario 7 d. tuometinis Lietuvos švietimo ministras pasirašė dokumentą dėl Konservatorijos steigimo. Pirmasis jos vadovas kompozitorius Juozas Gruodis būtų tikrai pasidžiaugęs tuo, ką 2018-ųjų vasario 7 d. koncerto publika išgirdo nuo scenos.

 

Pasirodė keturi ECMA sesijos dalyviai – „Duo CoLore“ ir styginių kvartetas „Festivo“ (LMTA), styginių kvartetas „Meteorôs“ (Norvegijos muzikos akademija) bei fortepijoninis trio „Helios“ (Paryžiaus nacionalinė muzikos ir šokio konservatorija).

Alexis Gournelis (fortepijonas) ir Camille’is Fonteneau (violončelė) iš Prancūzijos. M. Endriuškos nuotr.
Alexis Gournelis (fortepijonas) ir Camille’is Fonteneau (violončelė) iš Prancūzijos. M. Endriuškos nuotr.
„Duo CoLore“: smuikininkas Konradas Levickis ir pianistė Lauryna Lankutytė (LMTA). M. Endriuškos nuotr.
„Duo CoLore“: smuikininkas Konradas Levickis ir pianistė Lauryna Lankutytė (LMTA). M. Endriuškos nuotr.
Styginių kvartetas „Meteorôs“ (Norvegijos muzikos akademija). M. Endriuškos nuotr.
Styginių kvartetas „Meteorôs“ (Norvegijos muzikos akademija). M. Endriuškos nuotr.
Minadora Šernaitė. M. Endriuškos nuotr.
Minadora Šernaitė. M. Endriuškos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas