7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Beata Baublinskienė

Beata Baublinskienė

Ritorna vincitor! Vilniaus festivalio finalas kaip pažadas

Tenoro Jonathano Tetelmano, LNSO ir Modesto Pitrėno koncertas

Po Vilniaus festivalio baigiamojo koncerto norėjosi lyg Aidai sušukti: „Ritorna vincitor!“, nors vakaro žvaigždė tenoras iš JAV Jonathanas Tetelmanas labiausiai garsėja kaip Puccini muzikos atlikėjas. Birželio 20-osios vakarą jis kartu su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko programą, kurioje skambėjo Giacomo Puccini operų arijos, neapolietiškos dainos ir keletas kitų kūrinių. Solistas netikėtai pakeitė susirgusį garsų tenorą Josephą Calleją.

Jonathanas Tetelmanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Jonathanas Tetelmanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Jonathanas Tetelmanas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Jonathanas Tetelmanas. D. Matvejevo nuotr.
Jonathanas Tetelmanas. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Vėlyvojo romantizmo muzikos pilnatvėje

Vilniaus festivalio pradžios koncertas su Christianu Tetzlaffu ir Nacionaliniu simfoniniu orkestru

29-asis Vilniaus festivalis prasidėjo gegužės 30-ąją ir pakvietė publiką į beveik mėnesio trukmės įspūdingą muzikinę kelionę, kurios didžioji dalis numatyta iki Joninių. Festivalio programą iki birželio 20 d. sudaro dar devyni koncertai, o savotiškas post scriptum įvyks rugpjūčio 20 d., kai bus surengtas koncertas „Slava Ukraini!“ su Ukrainos laisvės orkestru.

Christian Tetzlaff, Mirian Khukhunaishvili ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Christian Tetzlaff, Mirian Khukhunaishvili ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Christian Tetzlaff. D. Matvejevo nuotr.
Christian Tetzlaff. D. Matvejevo nuotr.
Mirian Khukhunaishvili ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mirian Khukhunaishvili ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mirian Khukhunaishvili ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mirian Khukhunaishvili ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Kriminologinė opera viešbutyje

Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Don Žuanas“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Kovo 7–14 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodomas naujas Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymas. Jo kūrėjai – britų režisierius Johnas Fulljamesas, režisierė statytoja Aylin Bozok, scenografas Dickas Birdas (lietuviams pažįstamas iš „Vilnius City Opera“ spektaklių), kostiumų dailininkė Annemarie Woods ir kiti.

Modestas Sedlevičius, Krystianas Adamas, Ona Kolobovaitė, Tadas Girininkas, Liudas Norvaišas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Krystianas Adamas, Ona Kolobovaitė, Tadas Girininkas, Liudas Norvaišas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Lina Dambrauskaitė, Raimundas Juzuitis operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Lina Dambrauskaitė, Raimundas Juzuitis operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Tadas Girininkas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius, Tadas Girininkas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Krystianas Adamas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Krystianas Adamas operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas, Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Tadas Girininkas, Ona Kolobovaitė, Modestas Sedlevičius, Kamilė Bonté operoje „Don Žuanas“. M. Aleksos nuotr.
Beata Baublinskienė

Jono Meko „Requiem“ kaip liudijimas

Muzikos ir kino projektas LNOBT Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste

Rugsėjo 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvyko antrasis pasaulyje Jono Meko (1922–2019) „Requiem“ atlikimas. Pirmą kartą paskutinis Meko filmas „Requiem“, skirtas rodyti gyvai atliekant Giuseppe’s Verdi „Messa da Requiem“, buvo pademonstruotas 2019 m. Niujorke, „The Shed“ meno erdvėje, jau po menininko mirties. Kūrinio, kuriam žymusis filmininkas iš Semeniškių paskyrė paskutinius savo gyvenimo metus, atsiradimą ir atlikimą inicijavo meno kuratorius Hansas Ulrichas Obristas ir „The Shed“ vadovas Alexas Pootsas, muzikiniam atlikimui dirigavo žymus batutos meistras Teodoras Currentzis.

Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Justina Gringytė, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas, LNOBT choras. M. Aleksos nuotr.
Viktorija Miškūnaitė, Justina Gringytė, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas, LNOBT choras. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Meko-Verdi projekto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Dirigentas Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Dirigentas Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Beata Baublinskienė

Prie jūros sužibęs deimantas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo gala koncertas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) iškilmingu koncertu balandžio 20 d. atidarė savo naujuosius rūmus. Molio tinku dekoruota didžioji salė „Jūra“ – laužytais sienų ir lubų kontūrais, išraižytais pagal akustikos poreikius, – vizualiai primena ir brangakmenio briaunas. Tad taip ir maga pavadinti naujuosius rūmus prie jūros sužibusiu deimantu, juolab turint minty industrinį uosto kraštovaizdį. Kontrastas tarp, viena vertus, rafinuotų teatro architektūrinių formų ir jo veiklos turinio subtilumo, kita vertus, gana atšiauraus uosto etoso suteikia miesto atmosferai savitos romantikos!

KVMT atidarymas. KVMT orkestras, dirigentas Tomas Ambrozaitis. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. KVMT orkestras, dirigentas Tomas Ambrozaitis. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, Gintaras Rinkevičius, KVMT orkestras. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, Gintaras Rinkevičius, KVMT orkestras. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Gala koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Gala koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. KVMT choras ir orkestras, vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. KVMT choras ir orkestras, vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Almas Švilpa, Katerina Estrada Tretyakova, KVMT orkestras. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Almas Švilpa, Katerina Estrada Tretyakova, KVMT orkestras. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Gala koncerto atlikėjai. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Gala koncerto atlikėjai. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Iškilmių finalas. M. Aleksos nuotr.
KVMT atidarymas. Iškilmių finalas. M. Aleksos nuotr.
KVMT naujo pastato atidarymas. Teatro archyvo nuotr.
KVMT naujo pastato atidarymas. Teatro archyvo nuotr.
Beata Baublinskienė

Įspūdingas atidarymas

Pirmasis koncertas rekonstruotoje LVSO koncertų salėje

„Ewig-Weibliche“ – Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Gustavo Mahlerio Simfonijoje Nr. 8 išaukštintas himnas „amžinajam moteriškumui“ – pakiliai ir jaudinančiai vainikavo Valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salės atidarymą. Išties ne kasdien Lietuvoje atidaroma nauja koncertų salė, o pritaikyta simfoninei muzikai atlikti – bene pirmą kartą! Ir nors tai nebuvo naujos salės statyba, o tik senos rekonstrukcija, pastaroji buvo esminė, sukuriant visai kito lygio akustiką, tad šiuo požiūriu – tai naujos erdvės gimimas.

Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choras „Ažuoliukas“. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choras „Ažuoliukas“. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choras „Ažuoliukas“. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choras „Ažuoliukas“. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
Koncerto akimirka. G. Jauniškio nuotr.
LVSO ir solistai. Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
LVSO ir solistai. Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
Beata Baublinskienė

Galantiškas koncertas

LKO, Morta Grigaliūnaitė, Rūta Lipinaitytė, Pietro Borgonovo Nacionalinėje filharmonijoje

„Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ – taip buvo pavadintas vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Jame įvyko Jono Tamulionio kūrinio „Mėnesienos šviesoje žiūriu į raibuliuojantį ežero vandenį“ smuikui ir orkestrui (2023) premjera, buvo atlikti du Josepho Haydno opusai – nedažnai grojamas Koncertas smuikui, klavyrui ir styginiams Nr. 6 F-dur bei Simfonija Nr. 42 D-dur. Vakaro solistės – Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas), dirigavo svečias iš Italijos Pietro Borgonovo.

Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Morta Grigaliūnaitė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Morta Grigaliūnaitė ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Pietro Borgonovo. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Saulei paliepus

„Liepaičių“ jubiliejui nuskambėjo Laimio Vilkončiaus misterija „Saulei paliepus“

Vilniaus mergaičių ir merginų choras „Liepaitės“ šiais metais švenčia jubiliejų. Choras, tiksliau, choro studija, buvo įkurtas 1964 m., o 1992 m. studijos pagrindu – chorinio dainavimo mokykla. Šiandien „Liepaitės“ – net ne vienas choras, o keletas pagal amžiaus grupes suskirstytų kolektyvų, kuriems vadovauja choro dirigentai Edita Jaraminienė (mokyklos direktorė), Justina Leinartaitė, Diana Mickevičiūtė, Karolina Ramonė, Evita Rudžionytė, Jaunius Šakalys, Jolita Vaitkevičienė. Be to, Vilniaus kultūros centre gyvuoja moterų choras „Liepos“, vadovaujamas Audronės Steponavičiūtės-Zupkauskienės. Tad, sukaupę ir subūrę tokį žmogiškąjį turtą, „Liepaitės“ ir draugai, arba gal geriau sakyti, visas „Liepaičių“ sambūris, jubiliejinius metus nutarė pažymėti ambicingai – užsakant naują kūrinį, skirtą specialiai šiai progai ir pritaikytą visai didelei atlikėjų sudėčiai.

Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. Aktorė Nelė Savičenko, Šv. Kristoforo orkestras, „Liepaičių“ chorai. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. Aktorė Nelė Savičenko, Šv. Kristoforo orkestras, „Liepaičių“ chorai. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
Misterijos akimirka. A. Stankevičiaus nuotr.
„Liepos“ ir „Liepaitės“. A. Stankevičiaus nuotr.
„Liepos“ ir „Liepaitės“. A. Stankevičiaus nuotr.
Dirigentas Modestas Barkauskas ir Šv. Kristoforo orkestras. A. Stankevičiaus nuotr.
Dirigentas Modestas Barkauskas ir Šv. Kristoforo orkestras. A. Stankevičiaus nuotr.
Kompozitorius Laimis Vilkončius. A. Stankevičiaus nuotr.
Kompozitorius Laimis Vilkončius. A. Stankevičiaus nuotr.
Beata Baublinskienė

Muzikologė Rasa Murauskaitė: „Muzika man įdomi platesniuose kontekstuose“

Muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto (JK) doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė. Čia baigė tiek bakalauro, tiek meno teorijos magistro studijas. Netrukus LMTA vyks stojamieji į šią programą, vienijančią muzikologijos, etnomuzikologijos, teatrologijos ir kinotyros studentus. Tad Rasą Murauskaitę kalbiname apie tai, ką jai suteikė, kokius kelius atvėrė meno teorijos magistro studijos.

Rasa Murauskaitė-Juškienė. T. Tereko nuotr.
Rasa Murauskaitė-Juškienė. T. Tereko nuotr.
Beata Baublinskienė

Kultūringi naktinėtojai kviečiami į koncertą „Meditacijos Mergelei Marijai“

Artėjančios „Kultūros nakties 2023“ įvairovėje savo nišą rado ir bažnytinė muzika. Pačioje Vilniaus širdyje esančioje nedidukėje Šv. Kryžiaus bažnyčioje birželio 16-osios vakarą skambės grigališkųjų giesmių ir vargonų muzikos koncertas „Meditacijos Mergelei Marijai“. Prie ypatingo pamaldumo sulaukusio Švč. Mergelės Marijos Snieginės atvaizdo bus atliekami kūriniai iš Vilniuje saugomų XIV–XV a. muzikinių rankraščių. Giedos grigališkoji grupė „Schola Cantorum Assumptionis“ (vad. Violeta Tumasonienė), giesmes vargonų improvizacijomis papildys Eglė Rudokaitė (vargonai), programos sumanytoja – muzikologė Beata Baublinskienė.

Eglė Rudokaitė. F. Jaruševičiūtės nuotr.
Eglė Rudokaitė. F. Jaruševičiūtės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas