Vien dėl parodos pavadinimo – „Prisiminimai“ – nukeliauju savo prisiminimų takeliais. Parodoje lankiausi tris kartus, bet geriausiai prisimenu pirmąjį – per atidarymą. Buvo labai tvanki vasaros diena, atėjom dviese su G, bet viduje sutikau ir kitų draugų. Patalpoje taip pat buvo karšta. Gelsva šviesa atrodė lyg sklindanti iš stalinės lempos ar senovinio toršero. Žmonės lėtai judėjo aplink gėrimų stalą. V pasijuto prastai, tad greitai išėjo, aptarėm naują M šukuoseną, E valgė mažus itališkus riestainiukus ir gėrė vyną.
Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.Augustė Verikaitė, Saulė Šmidtaitė, „Prisiminimai“, parodos fragmentas. 2026 m. S. Gerikaitės nuotr.
Dalia Truskaitė – šiuolaikinė menininkė, kurianti įvietintas instaliacijas. Savo kūryboje stiklu, viela ir šviesa ji plečia medžiagų galimybių ribas, švelniai apgaudinėdama žiūrovą. Su Dalia kalbamės trijų instaliacijų – rugpjūtį vykusios personalinės parodos „Kai“ VDA parodų salėse „Titanikas“, Helsinkio Katariina galerijos erdvei kurtos instaliacijos „Kiss & Hug“ ir MO muziejaus parodoje „Iš vidaus“ eksponuojamo kūrinio „Iš aukščiau II“ – apsuptyje.
Šiais metais Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedra švenčia 220 metų jubiliejų ir jo proga surengė net tris kūrybos parodas – absolventų „22° G: būvis“ VDA parodų salėse „Titanikas“, dėstytojų „22° G: rėžis“ galerijoje „Akademija“ ir studentų „22° G: terpė“ galerijoje „5 malūnai“.
„22° G: būvis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.„22° G: būvis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.„22° G: būvis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.„22° G: būvis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.„22° G: būvis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.„22° G: būvis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.„22° G: būvis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.„22° G: rėžis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.
„Aš noriu namo“ – girdžiu sakant ir sakau darbe, vakarėlyje, namie. Noriu grįžti į belaikę erdvę tarp patalų, kai dangus šviesesnis už medžių siluetus iki vėlyvo vakaro, noriu basomis vaikštinėti iš kampo į kampą, kur atvėsta arbata, lengvi vėjo gūsiai pro pravirą langą švelniai varsto duris ir katės kailiukas kutena nosį. Namai ne tik vieta, bet ir jausmas, žmonių apsuptis ar jų nebuvimas.
Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.Augustė Verikaitė, Nojus Juška, „Apie svajones ir tai, kas jau yra“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Barbora Matonytė – jaunosios kartos tarpdisciplininė menininkė, kurianti erdvines instaliacijas ir garso meną. Jos kūrybai būdinga universaliai aktualių temų dekonstravimas ir netikėtos (sub)kultūrinių vaizdų jungtys. Kartu su Barbora leidžiuosi per painius jos kuriamo pasaulio tunelius. Kalbamės apie kūrybinį procesą, įkvėpimo šaltinius, paauglystę, mirtinas nuodėmes, buvusius ir vykstančius jos veikėjų susidūrimus.
Barbora Matonytė, „Krindžila ir Engstas“. 2025 m. J. Mora nuotr.Barbora Matonytė VVJ meno galerijos projektų erdvėje „Balta drobė“. 2025 m. J. Mora nuotr.Barbora Matonytė VVJ meno galerijos projektų erdvėje „Balta drobė“. 2025 m. J. Mora nuotr.Barbora Matonytė VVJ meno galerijos projektų erdvėje „Balta drobė“. 2025 m. J. Mora nuotr.Barbora Matonytė VVJ meno galerijos projektų erdvėje „Balta drobė“. 2025 m. J. Mora nuotr.Barbora Matonytė VVJ meno galerijos projektų erdvėje „Balta drobė“. 2025 m. J. Mora nuotr.Barbora Matonytė, „Blackened“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Gurino nuotr.Barbora Matonytė, „Blackened“, parodos fragmentas. 2024 m. A. Gurino nuotr.
Kada pirmą kartą pasijutai nemylimas? Kada supratai, kad Tu, Tavo kūnas, mintys ir jausmai laikomi parazitiniais? Kad būsi nekenčiamas, bandydamas stiebtis link tos pačios saulės kaip ir kiti? Ar didžiuojiesi būdamas piktžole? Ar pykčio ašaros degina Tavo žandus? O gal Tau niekada nereikės taip galvoti?
Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Nemylimi“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos nuotr.Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Mandragora“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Mandragora“, kūrinio fragmentas. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“, kūrinio fragmentas. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Be pavadinimo“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Nemylimi“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos nuotr.Felicia Honkasalo ir Samas Williamsas, „Našlaitė“ ir „Botaninio troškimo pasekmės pagal Liuciją“. 2025 m. „Nemylimi“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Galva pilna liūdinančių minčių ir gąsdinančių naujienų, akys – žudomų likimų ir degančių laukų, ausys – praeivių šurmulio ir motociklų riaumojimo, kuris, meldžiu, nepakis į naikintuvų sparnų vėją. Šiuolaikinio meno centras sprogsta gyvybe kaip šalčio nebijančios medžio šakelės – parodų salėse gaudžia trijų parodų polifonija. Ji užgula ausis ir įsuka į keistą svaigulį.
Anouk De Clercq, „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“, ekspozicijos fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Anouk De Clercq, „Paukščių giesmės“, videokūrinio fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Anouk De Clercq, „Paukščių giesmės“, videokūrinio fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Anouk De Clercq, „Paukščių giesmės“, videokūrinio fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Anouk De Clercq, „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“, videokūrinio fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Anouk De Clercq, „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“, videokūrinio fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Anouk De Clercq, „Paukščių giesmės“, videokūrinio fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Anouk De Clercq, „Paukščių giesmės“, videokūrinio fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.
Prieš keletą metų paskaitoje išgirdau, kad galerijos pavadinimas „Kairė–dešinė“ siūlo lankymo kryptį. Prisimenu tai lipdama laiptais, sustoju laiptų aikštelėje ir pasižiūriu į abu šonus, lyg ruoščiausi eiti per gatvę. Einu į dešinę, kaip avelė, nes ten daugiau žmonių. Nors gal reikėtų pradėti nuo kairės, tokia tvarka, kokia skaitome?
Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Pakerytės nuotr.Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos, VGMC nuotr.Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Pakerytės nuotr.Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos, VGMC nuotr.Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Pakerytės nuotr.Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos, VGMC nuotr.Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Pakerytės nuotr.Ulijona Odišarija, „Vilkėjimas“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Skeisgielos, VGMC nuotr.
Noriu grįžti į laiką, kai nemokėjau nė žodžio. Kai viskas stebino, buvo nuostabu ir baisu. Kai mano verksmas, nerišlus murmėjimas ir mosavimas putliomis rankutėmis buvo vieninteliai komunikacijos būdai. Paroda „Bakakay“ (kuratoriai Monika Kornilova ir Artūras Mitinas) primena, kad juos jau užmiršau. Dabar temoku lipdyti raidę po raidės į žodžius, o juos – į nesibaigiančias sakinių mozaikas.
„Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.Ina Budrytė, „Mėnulio energijos jėgainė“. 2023 m. „Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.„Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.Hanna Umin, „Aeghisthus“. 2024 m. „Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.Artūras Mitinas, „Descent (Nusileidimas)“. 2025 m. „Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.„Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.„Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.„Bakakay“, parodos fragmentas. 2025 m. L. Mykolaičio nuotr.
Vasarį pagaliau pakvipo žiema, dangus nusimetė debesų kailinius ir panardino mus į vaiskų kosminį šaltį. Vilnelės vanduo šiuo metu žalias, beveik kaip jūra. O antytes Bernardinų sodo pakrantėse galima lengvai supainioti su akmenimis ir papilkėjusio sniego kąsniais vandenyje.
Žilvinas Baranauskas ir Paulina Vasiliauskaitė, „Būtybė“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Savičiūtės nuotr.Vasarė Kuprevičiūtė ir Lukas Pavilionis, „Namas“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Vasarė Kuprevičiūtė ir Lukas Pavilionis, „Namas“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Vasarė Kuprevičiūtė ir Lukas Pavilionis, „Namas“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Vasarė Kuprevičiūtė ir Lukas Pavilionis, „Namas“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Vasilenko nuotr.Povilas Dūda, „Keturašis biralinis* pusvagonis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.Povilas Dūda, „Keturašis biralinis* pusvagonis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.Povilas Dūda, „Keturašis biralinis* pusvagonis“, parodos fragmentas. 2025 m. A. Chostegian nuotr.
