7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Giedrė Kaukaitė

Giedrė Kaukaitė

Alsuoti muzika

Žiupsnelis minčių po ansamblio „Musica humana“ ir solistų senosios muzikos koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Į magiško pavadinimo koncertą „Angelo alsavimas“ (sausio 17 d.), kuriame sudomino dainininko Iljos Aksionovo dalyvavimas, snieguotą žiemos vakarą skubėjau pakiliai nusiteikusi, tebeprisimindama prieš keletą metų klausytą šio tenoro ir pianisto Gusto Raudoniaus rečitalį „Organum“ salėje. Tuomet įsimintinai nuskambėjo vientisa vokalinių kūrinių programa apibendrinančiu pavadinimu „Tolimai mylimajai“, kurios netikėtai koncentruotu „vertimu“ į lietuvių kalbą koncerto pabaigoje tapo jautriai interpretuota Felikso Bajoro daina „Šių naktely“.

Ilja Aksionovas, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Ilja Aksionovas, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Ilja Aksionovas, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Ilja Aksionovas, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Butkevičius, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Butkevičius, „Musica humana“, dirigentas Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Ilja Aksionovas. D. Matvejevo nuotr.
Ilja Aksionovas. D. Matvejevo nuotr.
Sonata Alšauskaitė, Ilja Aksionovas, Robertas Beinaris, „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Sonata Alšauskaitė, Ilja Aksionovas, Robertas Beinaris, „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Sonata Alšauskaitė, Ilja Aksionovas, Robertas Beinaris, Donatas Butkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Sonata Alšauskaitė, Ilja Aksionovas, Robertas Beinaris, Donatas Butkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Ties tuo, kas nepažinu

Virgilijaus Noreikos 90-osioms gimimo metinėms 

Bėgant metams daugybę kartų mėginau įspėti Virgilijaus Noreikos interpretacijos meno paslaptį. Po kiekvieno koncerto ar spektaklio klausdavau savęs ne ką, o kaip jis kalba ir kaip jam tai pavyksta. Atsakymo neradusi ištardavau sau tuos pačius, anaiptol ne naujus žodžius – Dievo dovana.

Giedrė Kaukaitė ir Virgilijus Noreika. 1969 m. I. Fišerio / LCVA nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Virgilijus Noreika. 1969 m. I. Fišerio / LCVA nuotr.
Virgilijus Noreika. A. Rakausko nuotr.
Virgilijus Noreika. A. Rakausko nuotr.
Virgilijus Noreika. 1994 m. L. Dmuchovskajos / LCVA nuotr.
Virgilijus Noreika. 1994 m. L. Dmuchovskajos / LCVA nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Algirdui Drevinskui – aukščiausias dainininko įvertinimas Vokietijoje

Saulėtą Lietuvos Valstybės dienos šventės sekmadienį, liepos 6-tąją, iš Vokietijos atskriejo džiugi žinia: mūsų tėvynainis, dainininkas, tenoras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, ilgametis Saro krašto Sarbriukeno Valstybinio teatro solistas Algirdas Drevinskas pelnė aukščiausią dainininko Vokietijoje įvertinimą – Kammersänger garbės titulą. Saro žemės kultūros ministrė Christine Streichert-Clivot, pasibaigus Mozarto operai „Užburtoji fleita“, kurioje pamėgtą Tamino vaidmenį A. Drevinskas yra atlikęs daugiau nei 100 kartų, scenoje jam įteikė raštą, liudijantį šio prestižinio garbės vardo suteikimą. 

Algirdui Drevinskui įteikiamas Kammersänger garbės titulo patvirtinimas. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdui Drevinskui įteikiamas Kammersänger garbės titulo patvirtinimas. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Drevinskas Gustavo Holsto operoje „Sita“. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Drevinskas Gustavo Holsto operoje „Sita“. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Drevinskas Stepheno Sondheimo operoje „Svynis Todas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Drevinskas Stepheno Sondheimo operoje „Svynis Todas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Drevinskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Drevinskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė

„Musica humana“ – 50

Prisiminimai iš ansamblio istorijos

Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ šiemet švenčia 50-metį ir balandžio 24 d. kviečia į jubiliejinį koncertą „Muzika žmogui ir dangui“ Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerte dalyvaus pats ansamblis, vadovaujamas Roberto Beinario, choras „Vilnius“, moksleivių chorai „Viva voce“ bei „Kivi“ ir didžiulis būrys solistų. Jubiliejiniame vakare skambės Marco-Antoine’o Charpentier „Te Deum“, lietuviškų miuziklų „Sidabrinis Ežerinis“, „Dzūkiška sakmė“, operų „Meilės legenda“, „Neringa“ fragmentai – muzika, pabrėžianti dabartinį ansamblio kūrybinį ir stilistinį įvairiapusiškumą. Bus pristatyta naujausia kompaktinė plokštelė ir ansamblio jubiliejui skirta knyga.

„Musica humana“. Ansamblio archyvo nuotr.
„Musica humana“. Ansamblio archyvo nuotr.
Algirdas Vizgirda, Robertas Beinaris ir „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Vizgirda, Robertas Beinaris ir „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir „Musica humana“. Ansamblio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir „Musica humana“. Ansamblio archyvo nuotr.
Regina Maciūtė ir „Musica humana“. Ansamblio archyvo nuotr.
Regina Maciūtė ir „Musica humana“. Ansamblio archyvo nuotr.
„Musica humana“ ir choras „Viva Voce“. Choro archyvo nuotr.
„Musica humana“ ir choras „Viva Voce“. Choro archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir„ Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir„ Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Kultūros naktis. Jono Korio pasija

Keletas spontaniškų žodžių vienam vakaro atlikėjui

Birželio 16-osios vakarą „Organum“ salėje po Dainiaus Sverdiolo įspūdingo vargonavimo Kultūros nakties programą pratęsė Jonas Korys, improvizavęs fortepijonu. Šį muziką pažįstame kaip ilgametį LRT garso režisierių, įrašų restauratorių, o dabar – vyriausiąjį šios įstaigos archyvarą, besirūpinantį turtingo LRT garso įrašų archyvo išlikimu. Natūralu, kad ši subtili ir įpareigojanti veikla patikėta žmogui, turinčiam ne tik puikų muzikinį išsilavinimą, jautrią klausą, bet ir ilgametės patirties ištobulintą skonį. Jonas mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo fortepijoną Muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Olgos Šteinberg klasėje, šias studijas derindamas su kompozicijos mokslais Vytauto Barkausko klasėje. 

Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas ir Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas ir Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Atsidavimas, sėkmė ir koziriai

III tarptautiniam Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursui pasibaigus

Šeši jauni dainininkai, sėkmingai įveikę abu pirmuosius III tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso turus, balandžio 2 d. dainavo finalinį koncertą su orkestru Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Štai tie laimingieji: sopranas iš Kroatijos Darija Auguštan, tenoras iš Pietų Korėjos Jaesung Kimas, sopranas iš Ispanijos Mar Morán (Maria del Mar Machado), baritonas iš Armėnijos Grisha Martyrosianas ir ukrainiečiai – sopranas Mariana Mazur ir baritonas Vladyslavas Tlushchas. Šį būrelį papildė septintasis dalyvis, baritonas Orchisairkhanas Erdenee, praėjusio konkurso finalininkas iš Mongolijos, dėl pandemijos trukdžių į finalą negalėjęs atskristi; jam buvo suteikta galimybė dalyvauti šio konkurso finale.

Darja Auguštan, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Darja Auguštan, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jaesung Kim, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jaesung Kim, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch ir Jaesung Kim. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch ir Jaesung Kim. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Konkurso dalyviai ir žiuri nariai. „Kilimas Arts“ nuotr.
Konkurso dalyviai ir žiuri nariai. „Kilimas Arts“ nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Iljos Aksionovo metamorfozė

Dainininko Iljos Aksionovo ir pianisto Gusto Raudoniaus koncerto „Organum“ salėje atgarsiai

2021 m. gruodžio pabaigoje išgirdome du Lietuvos menininkus – dainininką Ilją Aksionovą ir pianistą Gustą Raudonių, studijuojančius Diuseldorfo (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje. Šis duetas tarptautiniame „Lied-duo“ konkurse Hertogenbose (Nyderlandai) apdovanotas specialiuoju prizu už artistiškumą ir kitą sezoną kviečiamas sugrįžti rečitaliui su nauja programa.

Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Ilja Aksionovas ir pianistas Gustas Raudonius. A. Pivoriūno nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (VIII)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Atsigręžę į praeito šimtmečio vidurį, regime nuoseklų tautinės savimonės stiprėjimą visose kultūros srityse. Pakilimą anuomet inspiravo poezijos pavasariai, autentiškų etnografinių ansamblių kūrimasis, Justino Marcinkevičiaus ir Juozo Grušo dramos, Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos poezija, Rimanto Šavelio proza, Kazio Sajos ir Sauliaus Šaltenio pjesės, Jono Jurašo ir Eimunto Nekrošiaus spektakliai, Šarūno Nako Naujosios muzikos ansamblio veikla ir lygia greta ryškiausių to meto kompozitorių bei atlikėjų kūryba – visa tai, kaip priešinimasis priverstiniam dvasios karantinui, išugdė galingą kultūrinį proveržį, artinant istorinę laikotarpio kulminaciją – Sąjūdį.

Giedrė Kaukaitė ir Antanas Rekašius. LMAIC nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Antanas Rekašius. LMAIC nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Vilniaus rotušėje 2002 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Vilniaus rotušėje 2002 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis apdovanojami „Auksinių bičių“ statulėle. LRT nuotr.
Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis apdovanojami „Auksinių bičių“ statulėle. LRT nuotr.
Raminta Šerkšnytė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnytė. M. Ežerskio nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (VII)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Viešnagių į Lenkijos festivalius Krokuvoje, Sandomire, Varšuvoje, Staliova Volioje ar Vroclave mūsų kompozitoriai, atlikėjai ir muzikologai vykdavo lietuviškos muzikos gerbėjo ir propaguotojo, muzikologo Krzysztofo Drobos iniciatyva. Tos kelionės įstrigo atmintin kaip ypatingos ir kiek savotiškos.

Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Iš kairės Krzysztofas Sadłowskis, Bronius Kutavičius, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Giedrė Kaukaitė. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018.
Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Iš kairės Krzysztofas Sadłowskis, Bronius Kutavičius, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Giedrė Kaukaitė. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018.
Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Giedrė Kaukaitė, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca. Antroje eilėje iš kairės: Augustinas Vasiliauskas, Donatas Katkus, Bronius Kutavičius, Krzysztofas Sadłowskis. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Giedrė Kaukaitė, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca. Antroje eilėje iš kairės: Augustinas Vasiliauskas, Donatas Katkus, Bronius Kutavičius, Krzysztofas Sadłowskis. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Krzysztof Droba, Staliova Volia, 1977. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Krzysztof Droba, Staliova Volia, 1977. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje LNOBT, 2000. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje LNOBT, 2000. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Giedrė Kaukaitė Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Norvegijoje, Kristiansando katedroje, 1990 gegužė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Norvegijoje, Kristiansando katedroje, 1990 gegužė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (VI)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Kompozitorių sąjunga ir Nacionalinė filharmonija anuomet glaudžiai bendradarbiavo, tad perklausoms pristatytieji ir aptartieji opusai pradėdavo savo tikrąjį gyvenimą koncertuose, festivaliuose, kompozitorių suvažiavimuose ir plenumuose, autoriniuose koncertuose bei paskirų solistų, ansamblių ir orkestrų koncertinėse programose.

Vytautas Landsbergis, Ona Narbutienė, Algirdas Ambrazas, Teisutis Makačinas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Landsbergis, Ona Narbutienė, Algirdas Ambrazas, Teisutis Makačinas. Asmeninio archyvo nuotr.
Irina Archipova įteikia Giedrei Kaukaitei M. Glinkos konkurso I premiją. Asmeninio archyvo nuotr.
Irina Archipova įteikia Giedrei Kaukaitei M. Glinkos konkurso I premiją. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje afiša. LIBIS nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje afiša. LIBIS nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Juozas Domarkas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Juozas Domarkas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė (Baterflai). Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė (Baterflai). Asmeninio archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas