Autorius: Giedrė Kaukaitė
Giedrė Kaukaitė
Jurgio Karnavičiaus dvasios fortas
Mintys po pianisto rečitalio „Organum“ salėje
Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“. Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr. 6) ir Maurice’o Ravelio fortepijoninį ciklą „Atspindžiai“.
Giedrė Kaukaitė
Netolygi rugsėjo kronika. Sąšaukos
Mintys apsilankius senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ ir kitur
Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, įkurtas muzikologės Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, nuo 2003 m. vadovaujamas senosios muzikos propaguotojo ir atlikėjo Dariaus Stabinsko, šiemet Vilniuje vyko 29-ą kartą. Intriguojanti šių metų šventės tema – moters portretas viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje. Valdovų rūmų menėje susitikome su graikų mitų heroje Andromeda, italų baroko laikų gudruole Vespeta bei legendine Renesanso epochos asmenybe Lukrecija Bordžija. Kitose Vilniaus istorinėse erdvėse vykę koncertai supažindino su dar keturiomis garsiomis moterimis: viduramžių Vokietijos mistike Hildegarda von Bingen, Italijos viduramžių vienuole šv. Klara Asyžiete, ankstyvojo baroko kompozitorės Chiaros Margaritos Cozzolani ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV laikų klavesinininkės virtuozės Élisabeth Jacquet de la Guerre kūryba. Įvairialypį moters paveikslą netikėtai papildė ir festivalio išvakarėse atlikta Lietuvos operos gimtadieniui skirta Alessandro Stradellos opera-serenata „Kirkė“.
Giedrė Kaukaitė
Šventė ir nepaliaujamas triūsas
Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursui pasibaigus
Balandžio 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyko tradicinis, jau 20-asis, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Laureačių koncerto pradžioje publikai priminusi V. Jonuškaitės-Zaunienės biografiją, muzikologė Beata Baublinskienė pabrėžė, jog klausydamiesi šios tarpukario Lietuvos dainininkės įrašų ne tik girdime balsą, kaip unikaliausią instrumentą, bet ir atpažįstame ypač ryškią, orią asmenybę ir tvirtą charakterį, girdime aukštą profesionalumo lygį. Dainininkė ypatinga ir tuo, kad švytėdama visais pagrindiniais mecosoprano vaidmenimis operos scenoje, pirmoji įteisino koncertų dainininkės statusą, įtraukdama į programas ir lietuvių liaudies dainas.
Giedrė Kaukaitė
Karūnuota praeitis
Jūratės Katinaitės knyga „Karalių kuria aplinka. Operos artistas Vaclovas Daunoras“, Vilnius, R. Paknio leidykla, 2018.
...Pirmieji keli muzikologės Jūratės Katinaitės monografijos apie dainininką Vaclovą Daunorą puslapiai – lengvi ir nerūpestingi, tarsi nelaukto lietaus lašai. Bet tik šie, pirmieji... Nudžiugintas jų gaivumo seki gausėjantį srautą ir jau nenustembi atsidūręs ties šaltinio versme. Stiprėjanti ir gilėjanti srovė patraukia keliauti drauge, su šaltiniu įsilieji į upelį, iš jo į didesnį, o tuomet jau į didelę ir plačią, kupiną intakų upę. Jos vaga gili, nenuspėjama, pilna verpetų, slėpiningų užutėkių, povandeninių srovių ir slenksčių, kupina ir nepastebimų seklumų, o už jų – vėl naujos, neįžvelgiamos gelmės. Upė kaskart vis kita, kaskart kitokia. Nejudrūs tik jos krantai. O ir srovė juk tik į vieną pusę. Atgal negrįš.
Nepretenzinga monografijos pradžia nelauktai stipriai pagauna ir įtraukia paskui save į vis gilėjantį ir vis sudėtingesnį pasakojimą – studiją – tyrimą. Autorės dalykinį Vaclovo Daunoro profesinio kelio aprašymą keičia paties dainininko išsamus, nuoširdus, ilgas ir vaizdingas gyvenimo ir kūrybos atpasakojimas. Skaitytojas su knygos herojumi nukeliauja visą jo vingiuotą gyvenimo kelią nuo pat ankstyvos vaikystės Žagarėje iki šių dienų. Herojaus gyvenimo įvykiai, situacijos ir faktai gyvu žodžiu atsikartoja ir kitų monografijos dalyvių – kolegų muzikų, mokinių, bičiulių, šeimos narių – pasakojimuose, patvirtindami, polemizuodami, papildydami, liudydami. Autorė talentingai juos užrašė, skaitydamas tarsi girdi pasakotojų tembrą, intonaciją ir pauzes, regi jų veido išraišką, gestus.
Giedrė Kaukaitė
Dainininkų šventė
Mintys po Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso
Pirmasis Virgilijaus Noreikos konkursas rugsėjo 16–22 d. įsiveržė į vėsų Vilnių tarsi gaivus ir galingas pavasario škvalas, pripildęs Lietuvos sostinę daugiau nei pusšimčio balsų iš viso pasaulio. 27 sopranai, 6 mecosopranai, 9 tenorai, 13 baritonų ir 1 bosas-baritonas dainavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje pirmo turo programas. Į antrą turą pateko 21, o trečią pasiekė tik 7: 3 tapo laureatais, 4 diplomantais. Pirmųjų turų dalyviams fortepijonu talkino drauge su dainininkais atvykę jų nuolatiniai, likusiems – mūsų akademijos pianistai. Trečiasis turas vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, akompanuojant teatro simfoniniam orkestrui, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui.
Giedrė Kaukaitė
Vado, ma dove? – Einu, o kur?
Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursui pasibaigus
Saulėtą balandžio 27-osios sekmadienį Lietuvos muzikos akademijos Didžiojoje salėje septynios jaunos dainininkės pagerbė iškilios tarpukario Lietuvos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės atminimą dalyvaudamos jos vardo konkurse, kurį jau 15-ąjį kartą surengė Vydūno fondas. Birutės Vizgirdienės vadovaujamai vertinimo komisijai ir publikai konkurso dalyvės pateikė barokinę arba klasicistinę ariją, romansą arba Lied, lietuvių kompozitoriaus originalų kūrinį ir liaudies dainą be pritarimo. Tokie konkurso reikalavimai leido pretendentėms parodyti įvairių stilių supratimą ir save, kaip sakoma, iš visų pusių.
