7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Giedrė Kaukaitė

Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (VIII)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Atsigręžę į praeito šimtmečio vidurį, regime nuoseklų tautinės savimonės stiprėjimą visose kultūros srityse. Pakilimą anuomet inspiravo poezijos pavasariai, autentiškų etnografinių ansamblių kūrimasis, Justino Marcinkevičiaus ir Juozo Grušo dramos, Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos poezija, Rimanto Šavelio proza, Kazio Sajos ir Sauliaus Šaltenio pjesės, Jono Jurašo ir Eimunto Nekrošiaus spektakliai, Šarūno Nako Naujosios muzikos ansamblio veikla ir lygia greta ryškiausių to meto kompozitorių bei atlikėjų kūryba – visa tai, kaip priešinimasis priverstiniam dvasios karantinui, išugdė galingą kultūrinį proveržį, artinant istorinę laikotarpio kulminaciją – Sąjūdį.

Giedrė Kaukaitė ir Antanas Rekašius. LMAIC nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Antanas Rekašius. LMAIC nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Vilniaus rotušėje 2002 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Vilniaus rotušėje 2002 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis apdovanojami „Auksinių bičių“ statulėle. LRT nuotr.
Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis apdovanojami „Auksinių bičių“ statulėle. LRT nuotr.
Raminta Šerkšnytė. M. Ežerskio nuotr.
Raminta Šerkšnytė. M. Ežerskio nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (VII)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Viešnagių į Lenkijos festivalius Krokuvoje, Sandomire, Varšuvoje, Staliova Volioje ar Vroclave mūsų kompozitoriai, atlikėjai ir muzikologai vykdavo lietuviškos muzikos gerbėjo ir propaguotojo, muzikologo Krzysztofo Drobos iniciatyva. Tos kelionės įstrigo atmintin kaip ypatingos ir kiek savotiškos.

Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Iš kairės Krzysztofas Sadłowskis, Bronius Kutavičius, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Giedrė Kaukaitė. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018.
Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Iš kairės Krzysztofas Sadłowskis, Bronius Kutavičius, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Giedrė Kaukaitė. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018.
Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Giedrė Kaukaitė, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca. Antroje eilėje iš kairės: Augustinas Vasiliauskas, Donatas Katkus, Bronius Kutavičius, Krzysztofas Sadłowskis. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Festivalis Staliova Volioje, 1979 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Giedrė Kaukaitė, Halina Kochan, Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca. Antroje eilėje iš kairės: Augustinas Vasiliauskas, Donatas Katkus, Bronius Kutavičius, Krzysztofas Sadłowskis. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Krzysztof Droba, Staliova Volia, 1977. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Krzysztof Droba, Staliova Volia, 1977. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje LNOBT, 2000. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje LNOBT, 2000. Nuotr. iš kn. „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“. Sudarė ir parengė Rūta Stanevičiūtė. Vilnius, 2018
Giedrė Kaukaitė Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Norvegijoje, Kristiansando katedroje, 1990 gegužė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Norvegijoje, Kristiansando katedroje, 1990 gegužė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (VI)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Kompozitorių sąjunga ir Nacionalinė filharmonija anuomet glaudžiai bendradarbiavo, tad perklausoms pristatytieji ir aptartieji opusai pradėdavo savo tikrąjį gyvenimą koncertuose, festivaliuose, kompozitorių suvažiavimuose ir plenumuose, autoriniuose koncertuose bei paskirų solistų, ansamblių ir orkestrų koncertinėse programose.

Vytautas Landsbergis, Ona Narbutienė, Algirdas Ambrazas, Teisutis Makačinas. Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautas Landsbergis, Ona Narbutienė, Algirdas Ambrazas, Teisutis Makačinas. Asmeninio archyvo nuotr.
Irina Archipova įteikia Giedrei Kaukaitei M. Glinkos konkurso I premiją. Asmeninio archyvo nuotr.
Irina Archipova įteikia Giedrei Kaukaitei M. Glinkos konkurso I premiją. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje afiša. LIBIS nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje afiša. LIBIS nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Juozas Domarkas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Juozas Domarkas. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė (Baterflai). Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė (Baterflai). Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė su Vaclovu Daunoru ir Virgilijumi Noreika. 1970 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė su Vaclovu Daunoru ir Virgilijumi Noreika. 1970 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė monooperoje „Žmogaus balsas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė monooperoje „Žmogaus balsas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė. A. Žižiūno nuotr.
Giedrė Kaukaitė. A. Žižiūno nuotr.
Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (IV)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

(tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Nenustebčiau, jei Feliksas Bajoras kolegų kūryboje bus nebyliai pasigedęs pozityvios perspektyvos. Juk konstatuojama baigtis, ateities nematant. Ar tikrai tragediniai kūrinių finalai patys savaime anonsuoja virsmą ir atsinaujinimą?

Giedrė Kaukaitė su Leopoldu Digriu. Liudo Ruikio nuotr.
Giedrė Kaukaitė su Leopoldu Digriu. Liudo Ruikio nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Julius Andrejevas. 1987 m. Algimanto Žižiūno nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Julius Andrejevas. 1987 m. Algimanto Žižiūno nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (III)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Kelrodės dainos, kelią žinodamos, atvedė iki Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ balsui, vaikų chorui, ragams ir vargonams, pagal Sigito Gedos eiles (1978). Tuometė Mažoji baroko salė (Šv. Kryžiaus bažnyčia) tapo idealia oratorijos atlikimo vieta: žiūrovai, choristų supami, klausydamiesi jų, aplinkui einančių, sustojančių ir vėl ratu einančių, panirę į polifoniškai mirgantį balsų lalavimą, patys jautėsi apeigų dalyviais. Pradiniai oratorijos ragų šaukiniai, magiškai šimtmečių klodus nukėlę, atvėrė pirmaprades tautos šaknis. Akimirksniu jas atpažinome kaip savas: regis, tik šitaip, tarsi mirgėdama vaikų balsais, dūlavo toji mūsų pradžių pradžia, kai krikščionybė tebebuvo neužmatomai toli.

Giedrė Kaukaitė. Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ Mažojoje baroko salėje. A. Kunčiaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ Mažojoje baroko salėje. A. Kunčiaus nuotr.
Jadvyga Čiurlionytė po premjeros Mažojoje broko salėje. LIMIS nuotr.
Jadvyga Čiurlionytė po premjeros Mažojoje broko salėje. LIMIS nuotr.
Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“, partitūros fragmentas
Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“, partitūros fragmentas
Giedrė Kaukaitė ir Regina Maciūtė po „Cantus ad futurum“ premjeros. LMAIC nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Regina Maciūtė po „Cantus ad futurum“ premjeros. LMAIC nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (II)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją (tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Jei turėčiau išskirti man svarbias dainas iš visos muzikinės patirties, išskirčiau minėtą „Vai, ąžuole“, „Ritaujoja, sesute“ ir „Kurčias miškas be genelio“. Šios trys dainos tarsi kodai jungia sakralion trejybėn gimtinės meilės, tautos išlikimo ir žmogiškųjų saitų temas.

Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. 1981 m. A. Žižiūno nuotr.
Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. 1981 m. A. Žižiūno nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (I)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Jau senokai, dar neužėjus pandemijai ir neužsidarius karantine, kai visi puolėm prie įrašų ir ėmėm traukti iš spintų seniai klausytas plokšteles, mano mintis vis provokavo namų fonotekoje gyvenantis Giedrės Kaukaitės dvigubas albumas – išleistas gerokai anksčiau, tik kažin ar visus pasiekęs ir, deja, per mažai aptartas ir įvertintas.

Giedrė Kaukaitė ir Feliksas Bajoras. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Feliksas Bajoras. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“ Nacionalinėje filharmonijoje. 1997 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“ Nacionalinėje filharmonijoje. 1997 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrės Kaukaitės albumas
Giedrės Kaukaitės albumas
Giedrė Kaukaitė

Ar nuvilnys žinia po pasaulį?

Mintys po II Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso

Auksinis šių metų rugsėjis Lietuvoje štai jau antrąsyk pasitiko Tarptautinį Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursą. Šįkart jis kitoks – nebeturime tarp mūsų maestro Noreikos, o ir konkurso sąlygos neįprastos: dėl pandemijos pirmieji du turai buvo klausomi iš vaizdo įrašų. Gausus dalyvių būrys džiugino, o vertinimo komisijai teko kebli užduotis: negirdint gyvo skambėjimo objektyviai nuspręsti apie realų tembrą, skambumą, dinamiką, registrų tolygumą ir atskirti interpretacijos pelus nuo grūdų.

Baigiamoji konkurso akimirka po koncerto. M. Mikulėno nuotr.
Baigiamoji konkurso akimirka po koncerto. M. Mikulėno nuotr.
Gregor Ravnik. M. Mikulėno nuotr.
Gregor Ravnik. M. Mikulėno nuotr.
Inkyu Park. M. Mikulėno nuotr.
Inkyu Park. M. Mikulėno nuotr.
Julia Muzychenko ir Gintaras Rinkevičius. M. Mikulėno nuotr.
Julia Muzychenko ir Gintaras Rinkevičius. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso nugalėtoja Louise Foor, Gintaras Rinkevičius ir LNOBT orkestras. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso nugalėtoja Louise Foor, Gintaras Rinkevičius ir LNOBT orkestras. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso laureatai ir žiuri nariai. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso laureatai ir žiuri nariai. M. Mikulėno nuotr.
Kyoughan Seo. M. Mikulėno nuotr.
Kyoughan Seo. M. Mikulėno nuotr.
Louise Foor. M. Mikulėno nuotr.
Louise Foor. M. Mikulėno nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Jurgio Karnavičiaus dvasios fortas

Mintys po pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“. Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr. 6) ir Maurice’o Ravelio fortepijoninį ciklą „Atspindžiai“.

Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas