Žiupsnelis minčių po ansamblio „Musica humana“ ir solistų senosios muzikos koncerto Nacionalinėje filharmonijoje
Į magiško pavadinimo koncertą „Angelo alsavimas“ (sausio 17 d.), kuriame sudomino dainininko Iljos Aksionovo dalyvavimas, snieguotą žiemos vakarą skubėjau pakiliai nusiteikusi, tebeprisimindama prieš keletą metų klausytą šio tenoro ir pianisto Gusto Raudoniaus rečitalį „Organum“ salėje. Tuomet įsimintinai nuskambėjo vientisa vokalinių kūrinių programa apibendrinančiu pavadinimu „Tolimai mylimajai“, kurios netikėtai koncentruotu „vertimu“ į lietuvių kalbą koncerto pabaigoje tapo jautriai interpretuota Felikso Bajoro daina „Šių naktely“.
Virgilijaus Noreikos 90-osioms gimimo metinėms
Bėgant metams daugybę kartų mėginau įspėti Virgilijaus Noreikos interpretacijos meno paslaptį. Po kiekvieno koncerto ar spektaklio klausdavau savęs ne ką, o kaip jis kalba ir kaip jam tai pavyksta. Atsakymo neradusi ištardavau sau tuos pačius, anaiptol ne naujus žodžius – Dievo dovana.
Saulėtą Lietuvos Valstybės dienos šventės sekmadienį, liepos 6-tąją, iš Vokietijos atskriejo džiugi žinia: mūsų tėvynainis, dainininkas, tenoras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, ilgametis Saro krašto Sarbriukeno Valstybinio teatro solistas Algirdas Drevinskas pelnė aukščiausią dainininko Vokietijoje įvertinimą – Kammersänger garbės titulą. Saro žemės kultūros ministrė Christine Streichert-Clivot, pasibaigus Mozarto operai „Užburtoji fleita“, kurioje pamėgtą Tamino vaidmenį A. Drevinskas yra atlikęs daugiau nei 100 kartų, scenoje jam įteikė raštą, liudijantį šio prestižinio garbės vardo suteikimą.




Prisiminimai iš ansamblio istorijos
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ šiemet švenčia 50-metį ir balandžio 24 d. kviečia į jubiliejinį koncertą „Muzika žmogui ir dangui“ Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerte dalyvaus pats ansamblis, vadovaujamas Roberto Beinario, choras „Vilnius“, moksleivių chorai „Viva voce“ bei „Kivi“ ir didžiulis būrys solistų. Jubiliejiniame vakare skambės Marco-Antoine’o Charpentier „Te Deum“, lietuviškų miuziklų „Sidabrinis Ežerinis“, „Dzūkiška sakmė“, operų „Meilės legenda“, „Neringa“ fragmentai – muzika, pabrėžianti dabartinį ansamblio kūrybinį ir stilistinį įvairiapusiškumą. Bus pristatyta naujausia kompaktinė plokštelė ir ansamblio jubiliejui skirta knyga.






Keletas spontaniškų žodžių vienam vakaro atlikėjui
Birželio 16-osios vakarą „Organum“ salėje po Dainiaus Sverdiolo įspūdingo vargonavimo Kultūros nakties programą pratęsė Jonas Korys, improvizavęs fortepijonu. Šį muziką pažįstame kaip ilgametį LRT garso režisierių, įrašų restauratorių, o dabar – vyriausiąjį šios įstaigos archyvarą, besirūpinantį turtingo LRT garso įrašų archyvo išlikimu. Natūralu, kad ši subtili ir įpareigojanti veikla patikėta žmogui, turinčiam ne tik puikų muzikinį išsilavinimą, jautrią klausą, bet ir ilgametės patirties ištobulintą skonį. Jonas mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo fortepijoną Muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Olgos Šteinberg klasėje, šias studijas derindamas su kompozicijos mokslais Vytauto Barkausko klasėje.
III tarptautiniam Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursui pasibaigus
Šeši jauni dainininkai, sėkmingai įveikę abu pirmuosius III tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso turus, balandžio 2 d. dainavo finalinį koncertą su orkestru Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Štai tie laimingieji: sopranas iš Kroatijos Darija Auguštan, tenoras iš Pietų Korėjos Jaesung Kimas, sopranas iš Ispanijos Mar Morán (Maria del Mar Machado), baritonas iš Armėnijos Grisha Martyrosianas ir ukrainiečiai – sopranas Mariana Mazur ir baritonas Vladyslavas Tlushchas. Šį būrelį papildė septintasis dalyvis, baritonas Orchisairkhanas Erdenee, praėjusio konkurso finalininkas iš Mongolijos, dėl pandemijos trukdžių į finalą negalėjęs atskristi; jam buvo suteikta galimybė dalyvauti šio konkurso finale.







Dainininko Iljos Aksionovo ir pianisto Gusto Raudoniaus koncerto „Organum“ salėje atgarsiai
2021 m. gruodžio pabaigoje išgirdome du Lietuvos menininkus – dainininką Ilją Aksionovą ir pianistą Gustą Raudonių, studijuojančius Diuseldorfo (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje. Šis duetas tarptautiniame „Lied-duo“ konkurse Hertogenbose (Nyderlandai) apdovanotas specialiuoju prizu už artistiškumą ir kitą sezoną kviečiamas sugrįžti rečitaliui su nauja programa.
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
Atsigręžę į praeito šimtmečio vidurį, regime nuoseklų tautinės savimonės stiprėjimą visose kultūros srityse. Pakilimą anuomet inspiravo poezijos pavasariai, autentiškų etnografinių ansamblių kūrimasis, Justino Marcinkevičiaus ir Juozo Grušo dramos, Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos poezija, Rimanto Šavelio proza, Kazio Sajos ir Sauliaus Šaltenio pjesės, Jono Jurašo ir Eimunto Nekrošiaus spektakliai, Šarūno Nako Naujosios muzikos ansamblio veikla ir lygia greta ryškiausių to meto kompozitorių bei atlikėjų kūryba – visa tai, kaip priešinimasis priverstiniam dvasios karantinui, išugdė galingą kultūrinį proveržį, artinant istorinę laikotarpio kulminaciją – Sąjūdį.
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
Viešnagių į Lenkijos festivalius Krokuvoje, Sandomire, Varšuvoje, Staliova Volioje ar Vroclave mūsų kompozitoriai, atlikėjai ir muzikologai vykdavo lietuviškos muzikos gerbėjo ir propaguotojo, muzikologo Krzysztofo Drobos iniciatyva. Tos kelionės įstrigo atmintin kaip ypatingos ir kiek savotiškos.





Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
Kompozitorių sąjunga ir Nacionalinė filharmonija anuomet glaudžiai bendradarbiavo, tad perklausoms pristatytieji ir aptartieji opusai pradėdavo savo tikrąjį gyvenimą koncertuose, festivaliuose, kompozitorių suvažiavimuose ir plenumuose, autoriniuose koncertuose bei paskirų solistų, ansamblių ir orkestrų koncertinėse programose.





