7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Giedrė Kaukaitė

Giedrė Kaukaitė

Jurgio Karnavičiaus dvasios fortas

Mintys po pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“. Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr. 6) ir Maurice’o Ravelio fortepijoninį ciklą „Atspindžiai“.

Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Netolygi rugsėjo kronika. Sąšaukos

Mintys apsilankius senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ ir kitur

Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, įkurtas muzikologės Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, nuo 2003 m. vadovaujamas senosios muzikos propaguotojo ir atlikėjo Dariaus Stabinsko, šiemet Vilniuje vyko 29-ą kartą. Intriguojanti šių metų šventės tema – moters portretas viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje. Valdovų rūmų menėje susitikome su graikų mitų heroje Andromeda, italų baroko laikų gudruole Vespeta bei legendine Renesanso epochos asmenybe Lukrecija Bordžija. Kitose Vilniaus istorinėse erdvėse vykę koncertai supažindino su dar keturiomis garsiomis moterimis: viduramžių Vokietijos mistike Hildegarda von Bingen, Italijos viduramžių vienuole šv. Klara Asyžiete, ankstyvojo baroko kompozitorės Chiaros Margaritos Cozzolani ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV laikų klavesinininkės virtuozės Élisabeth Jacquet de la Guerre kūryba. Įvairialypį moters paveikslą netikėtai papildė ir festivalio išvakarėse atlikta Lietuvos operos gimtadieniui skirta Alessandro Stradellos opera-serenata „Kirkė“.

Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Operą „Andromeda“ atlieka ansamblis „Ex silentio“. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „Capella de Ministrers“ ir dainininkė Èlia Casanova. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. V. Abramausko nuotr.
Ansamblis „In campo aperto“. V. Abramausko nuotr.
Operos „Pimpinonė“ atlikėjai Karstenas Krügeris ir Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Operos „Pimpinonė“ atlikėjai Karstenas Krügeris ir Claudio Levati. V. Abramausko nuotr.
Vakarinės liturginės valandos akimirka. V. Abramausko nuotr.
Vakarinės liturginės valandos akimirka. V. Abramausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Šventė ir nepaliaujamas triūsas

Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursui pasibaigus

Balandžio 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyko tradicinis, jau 20-asis, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas. Laureačių koncerto pradžioje publikai priminusi V. Jonuškaitės-Zaunienės biografiją, muzikologė Beata Baublinskienė pabrėžė, jog klausydamiesi šios tarpukario Lietuvos dainininkės įrašų ne tik girdime balsą, kaip unikaliausią instrumentą, bet ir atpažįstame ypač ryškią, orią asmenybę ir tvirtą charakterį, girdime aukštą profesionalumo lygį. Dainininkė ypatinga ir tuo, kad švytėdama visais pagrindiniais mecosoprano vaidmenimis operos scenoje, pirmoji įteisino koncertų dainininkės statusą, įtraukdama į programas ir lietuvių liaudies dainas.

Konkurso laureatės: L. Laurinskaitė, E. Kviatkovska, A. Zinkevičiūtė. K. Kurieniaus nuotr.
Konkurso laureatės: L. Laurinskaitė, E. Kviatkovska, A. Zinkevičiūtė. K. Kurieniaus nuotr.
Žiuri: G. Žalys, B. Baublinskienė, A. Liutkutė, pirmininkė B. Vizgirdienė. K. Kurieniaus nuotr.
Žiuri: G. Žalys, B. Baublinskienė, A. Liutkutė, pirmininkė B. Vizgirdienė. K. Kurieniaus nuotr.
Diplomas koncertmeisterei Linai Giedraitytei. K. Kurieniaus nuotr.
Diplomas koncertmeisterei Linai Giedraitytei. K. Kurieniaus nuotr.
Konkurso žiuri ir laureatės. K. Kurieniaus nuotr.
Konkurso žiuri ir laureatės. K. Kurieniaus nuotr.
Muzikologė Beata Baublinskienė. K. Kurieniaus nuotr.
Muzikologė Beata Baublinskienė. K. Kurieniaus nuotr.
Jolita Buzinaitė-Kašalynienė. K. Kurieniaus nuotr.
Jolita Buzinaitė-Kašalynienė. K. Kurieniaus nuotr.
Eglė Stundžiaitė, Raminta Gocentienė-fortepijonas. K. Kurieniaus nuotr.
Eglė Stundžiaitė, Raminta Gocentienė-fortepijonas. K. Kurieniaus nuotr.
Dainuoja Lorijana Laurinskaitė. K. Kurieniaus nuotr.
Dainuoja Lorijana Laurinskaitė. K. Kurieniaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Karūnuota praeitis

Jūratės Katinaitės knyga „Karalių kuria aplinka. Operos artistas Vaclovas Daunoras“, Vilnius, R. Paknio leidykla, 2018.

 

...Pirmieji keli muzikologės Jūratės Katinaitės monografijos apie dainininką Vaclovą Daunorą puslapiai – lengvi ir nerūpestingi, tarsi nelaukto lietaus lašai. Bet tik šie, pirmieji... Nudžiugintas jų gaivumo seki gausėjantį srautą ir jau nenustembi atsidūręs ties šaltinio versme. Stiprėjanti ir gilėjanti srovė patraukia keliauti drauge, su šaltiniu įsilieji į upelį, iš jo į didesnį, o tuomet jau į didelę ir plačią, kupiną intakų upę. Jos vaga gili, nenuspėjama, pilna verpetų, slėpiningų užutėkių, povandeninių srovių ir slenksčių, kupina ir nepastebimų seklumų, o už jų – vėl naujos, neįžvelgiamos gelmės. Upė kaskart vis kita, kaskart kitokia. Nejudrūs tik jos krantai. O ir srovė juk tik į vieną pusę. Atgal negrįš.

 

Nepretenzinga monografijos pradžia nelauktai stipriai pagauna ir įtraukia paskui save į vis gilėjantį ir vis sudėtingesnį pasakojimą – studiją – tyrimą. Autorės dalykinį Vaclovo Daunoro profesinio kelio aprašymą keičia paties dainininko išsamus, nuoširdus, ilgas ir vaizdingas gyvenimo ir kūrybos atpasakojimas. Skaitytojas su knygos herojumi nukeliauja visą jo vingiuotą gyvenimo kelią nuo pat ankstyvos vaikystės Žagarėje iki šių dienų. Herojaus gyvenimo įvykiai, situacijos ir faktai gyvu žodžiu atsikartoja ir kitų monografijos dalyvių – kolegų muzikų, mokinių, bičiulių, šeimos narių – pasakojimuose, patvirtindami, polemizuodami, papildydami, liudydami. Autorė talentingai juos užrašė, skaitydamas tarsi girdi pasakotojų tembrą, intonaciją ir pauzes, regi jų veido išraišką, gestus. 

Giedrė Kaukaitė

Dainininkų šventė

Mintys po Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso

Pirmasis Virgilijaus Noreikos konkursas rugsėjo 16–22 d. įsiveržė į vėsų Vilnių tarsi gaivus ir galingas pavasario škvalas, pripildęs Lietuvos sostinę daugiau nei pusšimčio balsų iš viso pasaulio. 27 sopranai, 6 mecosopranai, 9 tenorai, 13 baritonų ir 1 bosas-baritonas dainavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje pirmo turo programas. Į antrą turą pateko 21, o trečią pasiekė tik 7: 3 tapo laureatais, 4 diplomantais. Pirmųjų turų dalyviams fortepijonu talkino drauge su dainininkais atvykę jų nuolatiniai, likusiems – mūsų akademijos pianistai. Trečiasis turas vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, akompanuojant teatro simfoniniam orkestrui, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui.

Valentinas Dytiukas, Modestas Pitrėnas. M. Mikulėno nuotr.
Valentinas Dytiukas, Modestas Pitrėnas. M. Mikulėno nuotr.
Modestas Sedlevičius. M. Mikulėno nuotr.
Modestas Sedlevičius. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso diplomantai. M. Mikulėno nuotr.
Konkurso diplomantai. M. Mikulėno nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Vado, ma dove? – Einu, o kur?

Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursui pasibaigus

Saulėtą balandžio 27-osios sekmadienį Lietuvos muzikos akademijos Didžiojoje salėje septynios jaunos dainininkės pagerbė iškilios tarpukario Lietuvos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės atminimą dalyvaudamos jos vardo konkurse, kurį jau 15-ąjį kartą surengė Vydūno fondas. Birutės Vizgirdienės vadovaujamai vertinimo komisijai ir publikai konkurso dalyvės pateikė barokinę arba klasicistinę ariją, romansą arba Lied, lietuvių kompozitoriaus originalų kūrinį ir liaudies dainą be pritarimo. Tokie konkurso reikalavimai leido pretendentėms parodyti įvairių stilių supratimą ir save, kaip sakoma, iš visų pusių.

Dovilė Kazonaitė, Elzita Girčytė, Renata Dubinskaitė, Birutė Ramonaitė. A. Seliuko nuotr.
Dovilė Kazonaitė, Elzita Girčytė, Renata Dubinskaitė, Birutė Ramonaitė. A. Seliuko nuotr.