Pasaulyje

Laima Kreivytė, Ugnė Bužinskaitė

Pirmieji įspūdžiai iš 59-osios tarptautinės Venecijos šiuolaikinio meno bienalės

Laima Kreivytė: Venecijos bienalės kuruotos parodos šiemet visiškai pakeitė ir istorinę, ir kultūrinę seniausios pasaulyje bienalės paradigmą. Kuratorė Cecilia Alemani grąžino intuityvų, siurrealistinį, ekscentrišką pradą į pervargusio racionalaus idėjų rūšiavimo pasaulį. Kelios ankstesnės bienalės, nepaisant kilnaus siekio subalansuoti pokolonijinius ir kitokius galios santykius, pakliūdavo į galerijų įtakos laukus. Nors galerijų vaiduokliai niekur neišnyko, bendras vaizdas ir bienalė kaip organizmas atrodo gyvesnis ir daugiasluoksniškesnis.

Sergiy Kuchma

Rusija užpuolė Ukrainą prisidengdama propagandiniais lozungais apie nepriklausomos valstybės „demilitarizaciją“ ir „denacionalizaciją“. Kremliaus pareigūnų teigimu, Rusijos kariai nekariauja prieš civilius gyventojus ir saugo kultūros paminklus. Kaip Ukrainos „demilitarizacija“ atrodo realybėje?

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Paroda „Donatello. Renesansas“ Florencijos Strozzi rūmuose ir nacionaliniame Bargello muziejuje

Ar įmanoma keliauti, žiūrėti, studijuoti ir negalvoti apie Ukrainą? Neįmanoma. Tačiau ir nepaliaujant galvoti apie karą, galima keliauti, žiūrėti ir studijuoti. Florencijos Strozzi rūmuose ir nacionaliniame Bargello muziejuje pristatomas ankstyvojo renesanso skulptūros genijus Donatello. Parodos pavadinimas „Donatello. Renesansas“ byloja, kad paroda yra istorinė ir, kaip sakoma anotacijoje, „nepakartojama“, nes stengiasi parodyti „svarbiausio ir įtakingiausio visų laikų Italijos menininko“ kūrybą, ją lyginant su tokių genijų kaip Brunelleschi, Masaccio, Andrea Mantegna, Giovanni Bellini, Raffaello, Michelangelo, Artemisia Gentileschi šedevrais.

Paulina Blažytė

Vivian Maier ir jos paroda „Nepaskelbta“ Turino Karališkajame muziejuje

Apie Vivian Maier pirmą kartą sužinojau prieš kelerius metus internete aptikusi menininkei dedikuotą dokumentiką: „Vivianos Maier atradimas“ („Finding Vivian Maier“, 2013). Istorija sudomino, tačiau buvau studentė, o filmo transliacija internetu mokama, pataupiau ir atidėjau. Tad pažintis neįvyko, kol nesulaukiau antro paraginimo pavasarį, kai menininkės parodoje „Nepaskelbta“ („Inedita“) Turino Karališkajame muziejuje apsilankiusi draugė pasakė: „Būtinai nueik, tau patiks.“

Martyna Jurkevičiūtė

Yayoi Kusamos paroda „Tate Modern“ Londone

Japonų kilmės menininkė Yayoi Kusama (g. 1929) – neabejotina meno pasaulio roko žvaigždė. Tai patvirtina ir faktas, kad dar praėjusiais metais į Londoną, „Tate Modern“ galeriją, atkeliavusios jos parodos „Veidrodžių begalybės kambariai“ („Infinity Mirrored Room“, kuratorė Frances Morris) bilietai buvo iššluoti vos per porą dienų. Kusamos meno dozė visuomenei buvo tokia reikalinga, kad paroda, originaliai planuota rodyti kelis mėnesius, pratęsta dvejiems metams.

Giedrė Jankevičiūtė

2022 m. kovo 1 d. Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje (La Galleria Nazionale d’Arte Moderna e Contemporanea) Romoje buvo pristatytas parodos „Antonietta Raphaël. Attraverso lo specchio“ („Antonietta Raphaël. Per veidrodį“) katalogas. Kauno žydų šeimoje gimusios XX a. italų modernistės parodą kuravo Giorgia Calò ir Alessandra Troncone. Parodos rengimą parėmė Lietuvos kultūros institutas ir LR ambasada Italijoje, jos oficiali globėja – LR premjerė Ingrida Šimonytė. Pateikiame sutrumpintą parodos kataloge publikuoto dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės straipsnio variantą. Straipsnį iliustruojančios Saros Goršenaitės, Elenos Každailevičiūtės, Černės Percikovičiūtės ir Domicelės Tarabildienės kūrinių reprodukcijos pirmą kartą supažindino italų meninę visuomenę su tarpukario Kauno dailininkių menu.

Agnė Narušytė

Ir kartu su ukrainiečiais skanduojame: „Putin chuilo“!

Pasaulio miestai nusidažo geltona ir mėlyna spalvomis. Gatvėmis žygiuoja protestuotojai, nešini Ukrainos vėliavomis ir plakatais: „Stabdyk karą“, „Rusija, eik namo“, „Putin chuilo“. Žiniasklaidoje liejasi komentarai, prognozės, pasipiktinimas, desperacija, viltis, bet svarbiausia – susižavėjimas ukrainiečių drąsa ir pasiryžimu ginti savo tėvynę. O aš vis pradedu rašyti šį tekstą ir kasdien ištrinu, rašau iš naujo, nes viskas greitai keičiasi. Iš pradžių atrodė, kad mano misija – raginti institucijas siekti, kad Rusija būtų pašalinta iš „Eurovizijos“ ir Venecijos bienalės. Bet tai įvyko greičiau, nei spėjau paraginti.

Emilija Vanagaitė

Peterio Fischli kuruota paroda „Stop Painting“ ir Bruce’o Naumano „Contrapposto studies“ Venecijoje

Tapybos mirties idėja siejama su fotografijos atsiradimu, apie 1840-uosius prancūzų tapytojas Paulis Delaroche’as dramatiškai pareiškė: „Nuo šiandienos tapyba mirusi.“ Visgi, kaip parodė laikas, tapybai numarinti ginklas kol kas dar neišrastas, o tiek per vienos, tiek kitos tirštus medijų laukus teko pasivaikščioti parodose Venecijoje.

Eglė Rindzevičiūtė

Įspūdžiai iš „Frieze“ meno mugės Londone

Pokalbio nuotrupa „Frieze Masters“ palapinėje (anglų k.):

Mergina (ryžtingai žingsniuodama tarp galerijų stendų rodo ranka): Išėjimas į tą pusę.

Vaikinas (kaip koks asmeninis treneris eina į priešingą pusę): Tu gali tai padaryti, tu tikrai gali. Einam ten, pažiūrėk į šitą galeriją, tu gali. Žinau, jau greitai užsidarys, bet nieko tokio, galime ateiti rytoj.

Mergina (atsidūsta, apsisuka ant aukštakulnių ir eina paskui vaikiną): Tik ne rytoj. Rytoj mes turim normaliai apsipirkti.

Martyna Jurkevičiūtė

Davido Hockney paroda „Pavasario atėjimas, Normandija, 2020“ Karališkojoje Londono dailės akademijoje

2019 m. pradžioje pasaulinio garso menininkas Davidas Hockney (g. 1937) iš nuolatinės savo rezidencijos Los Andžele intensyviam kūrybiniam darbui persikėlė į vilą Normandijoje, Šiaurės Prancūzijoje. Čia menininkas turėjo galimybę ne tik saugiai išbūti karantino laikotarpį, bet ir atsidėti darbui. „Niekuomet nemėgau minios, tikriausiai tai dėl mano klausos problemų. Man patinka vienatvė, joje suvokiu esantis gamtos dalimi“, – duodamas interviu laikraščiui „The Guardian“ prisipažino menininkas.