7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Kaip tortas tapo choru?

Violetos Martinkėnaitės-Indriūnienės tapybos paroda Vidmanto Martikonio galerijoje

Visi turime draugų, kurie studijų metais buvo kurso žvaigždės, kūrė neįprastus įdomius darbus, išsiskyrė iš bendraamžių, žavėjo dėstytojus, tačiau po studijų dingo iš meno pasaulio, pasislėpė. Kalbant apie moteris menininkes, atrodydavo, kad dažniausiai priesaga „-ienė“ užčiaupia menininkę „-aitę“, banguojantis šeimos gyvenimas ant seklumos užneša kūrybos laivą, ją pačią nusineša kitoks, tikriausiai ne mažiau už meną įdomus gyvenimas.

Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Akis danguje“. 1996 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Akis danguje“. 1996 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Abu išėjo“ (2020), „Junk“ (2019). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Abu išėjo“ (2020), „Junk“ (2019). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Kaip tortas tapo choru“ (1994), „Pilkas dūmas“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Kaip tortas tapo choru“ (1994), „Pilkas dūmas“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Zefyras“. 2020 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Zefyras“. 2020 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Pieno butelis su komentaru“ (1996) ir „Batlaižys“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Pieno butelis su komentaru“ (1996) ir „Batlaižys“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė,„Abu išėjo“ (2020), „Galva“ (1994), „Brangus draugas“ (2020). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė,„Abu išėjo“ (2020), „Galva“ (1994), „Brangus draugas“ (2020). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Spalvotas namo stuburas“ (1992). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Spalvotas namo stuburas“ (1992). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Vanduo“. 1994 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Vanduo“. 1994 m. Autorės nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Hommage Paryžiaus Dievo Motinai

Apie gotikinę katedrą

Viduramžių katedra – tai viduramžių miesto bažnyčia, jos centras – vyskupas, krikščioniško miesto valdytojas. Katedros statyba buvo religinis, ekonominis, technologinis, meninis žygis, kuriame dalyvavo visa visuomenė. Prancūzijoje per mažiau nei šimtmetį (1140–1230) buvo pastatyta 80 katedrų. Katedroje ne tik buvo švenčiama liturgija ir garbinama Dievo Motina (jai skirta didesnė Prancūzijos katedrų dalis), bet taip pat vyko įvairios šventės, buvo įprasta joje praleisti naktį, ilsėtis.

V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
V. Nomado nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“

Gruodžio 3 d. Vilniuje, Lauryno Gucevičiaus gatvėje esančių Šv. Kryžiaus namų kieme, atsidarė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ įrengta „Benamio prakartėlė“. Pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje viešai pastatytos, socialiai angažuotos prakartėlės sukūrimo idėjos autorius – šiais metais po biblistikos studijų Romoje grįžęs kun. Mozė Mitkevičius. Pradėjęs dirbti Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ kapelionu, kun. Mozė nusprendė, kad šalia Kalėdų eglute, muge ir tradicine prakartėle išpuoštos Katedros aikštės įrengta kitokia vaizdavietė būtų prasminga atsvara bei paskatinimas prisiminti ir paremti kitaip gyvenančius žmones.

„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.
„Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Autorės nuotr.