7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūra

Agnė Narušytė

Svirbia

Kalėdinė esė

Spėju, kad mano galvoje užsiliko dar vasarį išleistos knygos personažas. Vis girdžiu jo žodžius: „Aš noriu kalbėti. Aš noriu reikšti rišlias mintis. Aš noriu būti suprastas. Aš negaliu būti suprastas, nes esu vienišas. Aš visą laiką suku ratus šiuo labirintu.“ Tai – Minotauras iš filosofo Reino Raudo pjesės.

Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Autorės nuotr.
Ieva Pleikienė

Knyga „Dekonstruktyvizmo pradmenys“

Šiuolaikinis pasaulis, nors gerokai atitolęs nuo gamtos gyvenimo tėkmės, tebėra nulemtas kalendoriaus diktuojamo ritmo. Gruodis – intensyvus metas, kai privalu užbaigti tai, kas pradėta. Tokia ritmika prisidėjo prie Alfonso Vincento Ambraziūno biografiją ir kūrybą pristatančios knygos „Dekonstruktyvizmo pradmenys“ pasirodymo prieš porą savaičių (sudarytoja Eglė Ambraziūnaitė, Marijampolė, Piko valanda, 2018).

Rimantė Černiauskaitė

Marianos Veriovkinos vasaros Vyžuonėlėse šiandien

Kiekvieną vasarą Lietuvoje vyksta dešimtys plenerų, kuriuos dailininkai mėgsta, nes gali kurti ne studijoje, o gamtoje. Patinka jie ir vietiniams gyventojams, džiugina jų vietovėje rengiamos parodos, bendruomenėms dovanojami kūriniai. Bet nedaug vyksta kūrybinių stovyklų, kurios turėtų ir aukštesnių tikslų, o būtent tokie yra Marianos Veriovkinos simpoziumai, rengiami siekiant išgelbėti apleistą vokiečių ekspresionizmo dailininkės dvarą Vyžuonėlėse, Utenos rajone.

Mykolė Ganusauskaitė prie M. Veriovkinos studijos
Mykolė Ganusauskaitė prie M. Veriovkinos studijos
Klezmer muzikantai Vyžuonėlės dvare.
Klezmer muzikantai Vyžuonėlės dvare.
M. Veriovkinos paveikslai.
M. Veriovkinos paveikslai.
Simpoziumo dalyviai prie M. Veriovkinos studijos
Simpoziumo dalyviai prie M. Veriovkinos studijos
Simpoziumo paroda Vyžuonėlių dvaro svirne 2017 07 16
Simpoziumo paroda Vyžuonėlių dvaro svirne 2017 07 16
Dalia Vasiliūnienė

Šv. Kazimiero šlovės atspindžiai Italijos mene

Lietuvos šventojo karalaičio gerbimo istorijos šedevrai Bažnytinio paveldo muziejuje

Lietuvos meno lauko profesionalai ir gerbėjai tikrai nelepinami atvežtinėmis klasikinės dailės parodomis, o Europos muziejuose saugomų aukščiausio lygio šedevrų eksponavimas mūsų šalyje dažnumu galėtų rungtis su popiežių vizitais. Todėl ypač nudžiugino Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva į Vilnių iš Italijos atgabenti baroko epochos dailininkų kūrinius.

Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Iš retų knygų lentynos

Kada prasidės bibliofilinis žaidimas?

Neseniai buvo pristatyta Virginijos Kulvinskaitės, dar žinomos kaip Virginija Cibarauskė, poezijos knyga „Antrininkė“. Tačiau šįkart norėtųsi pakalbėti ne apie poeziją ar jos autorę, o apie mažo tiražo popierinę knygą.

Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson – nėra jokių „slaptų“ kultūros įstaigų tinklo pertvarkos projektų

Kultūros ministerija pareiškia, kad valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka šiuo metu nėra svarstoma. Viešojoje erdvėje pasirodė klaidinanti informacija, be to, dar painiojami du skirtingi dalykai – Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta parengti ilgalaikė kultūros strategija (2019–2030 m.) ir valstybinių kultūros įstaigų pertvarka.  

Strategijos parengimas yra viena iš kelių užduočių, įeinančių į Kultūros ministerijai pavestą atlikti Vyriausybės strateginio portfelio darbą – Strateginio Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas ir tvaraus finansavimo modelio įgyvendinimo sąlygų užtikrinimas.

„Rengiant strategijas, pertvarkas reikalingi išsamūs vertinimai, analizės ir jų pagrindu parengtos išvados, – pažymi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Todėl buvo įvykdytas viešasis pirkimas galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti.“

DĖL VALSTYBINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ TINKLO PERTVARKOS

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos bei
Valstybės teatrų asociacijos, vienijančios taip pat ir koncertines įstaigas,

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos  Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Kultūros ministrei Lianai Ruokytei - Jonsson
Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

K R E I P I M A S I S
DĖL VALSTYBINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ TINKLO PERTVARKOS

2018 m. gegužės 14 d.
Vilnius

Viešoje erdvėje skelbiamas Kultūros ministerijos rengiamas dokumentas „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka“. Kultūros ministerijos atstovas patvirtino, kad „tai yra vienas iš svarstomų“ tinklo pertvarkos variantų. Jis buvo parengtas nedalyvaujant kultūros tinklo institucijoms ir neatlikus jokių išsamių kultūros lauko tyrimų. Valstybės kultūros strategijos galimybių studija Kultūros ministerijos užsakymu šiuo metu rengiama ir bus pristatyta š.m. rugsėjo mėn. Toks vieno iš Kultūros ministerijos svarstomų valstybės kultūros įstaigos tinklo pertvarkos variantų parengimo kelias yra antidemokratinis ir civilizuotoje visuomenėje nepriimtinas. Šis akibrokštas diskredituoja pačią

Svarbu išreikšti jausmus

Jo Nesbø apie buvimą rašytoju

Jo Nesbø (g. 1960) – vienas garsiausių norvegų rašytojų, populiarių detektyvų autorius, jis parašė serialo „Okupuoti“ scenarijų. Rašytojo knygos leidžiamos ir Lietuvoje. Nesbo dirbo makleriu ir žurnalistu, groja roko grupėje „Di Derre“. Pateikiame jo interviu Colta.ru ir „Gazeta Wyborcza“ žurnalistams Kirilui Glikmanui ir Katarzynai Bielas fregmentus.

Jo Nesbø
Jo Nesbø
Kultūros bendruomenė

Lietuvos kultūros bendruomenės viešas laiškas

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

2017 m. birželio 28 d.

Nors Lietuvos Respublika artėja prie savo šimtmečio ir skaičiuoja 27-erius metus nuo valstybingumo atkūrimo, apmaudu matyti, kad kultūra išrinktų valdžios atstovų vis dar nėra suprantama kaip esminis šalies kūrimo ir žmonių sugyvenimo pamatas. Valstybė tiek 1918-aisiais, tiek 1990-aisiais buvo sukurta iš kultūros, jos kultūros žmonių išmintimi, įžvalgomis ir pastangomis. Kalbėdami apie tarpukario Lietuvą mes pirmiausia prisimename kultūros įvykius ir žmones; šiandien net ginčijamės dėl paminklų jiems, įrašome kultūros reiškinius į pasaulio paveldo sąrašus.

 

Tačiau dabar kultūra suprantama tik kaip fasadinis iškilmingas vakaras Valstybės dienos proga, ne pirmo būtinumo laisvalaikio forma, kuriai skirtos visuomenės lėšos gali būti atimtos ištikus bet kokiai krizei. Vìsos Lietuvos partijos kultūrą suprasdavo ir supranta kaip nebūtiną prabangą, kurią galima sau leisti patenkinus bazinius poreikius, nors seniai įrodyta esminė kultūros įtaka mažinant socialinę gyventojų atskirtį, priklausomybių ligų sukeliamas problemas, smurto apraiškas. Bet valdžiai reikia argumentuoti tik ekonominę kultūros naudą, nors kultūringa visuomenė yra viena pagrindinių, jei ne svarbiausia šalies vystymosi sąlyga ir mūsų tapatybės, išskirtinumo pasaulyje pagrindas. Turtingos pasaulio šalys, į kurias lygiuojamės kaip į sėkmės pavyzdžius, pirmiausia yra turtingos todėl, kad kultūrą ir švietimą prieš daugiau nei šimtą metų suvokė kaip žmonių gerovės pagrindą, kaip investiciją, kuri visada atsiperka.

 

Anatolijus Šenderovas

Atviras laiškas Kultūros ministrei

Gerbiama Kultūros ministre,

 

Dar š.m. balandžio 10 d. išsiunčiau Jums, taip pat Lietuvos Seimo Kultūros komitetui laišką, kuriame išreiškiau savo susirūpinimą susidariusia situacija, atkreipiau žmonių, formuojančių mūsų kultūros politiką, dėmesį į rimtas problemas, reikalaujančias, mano manymu, neatidėliotino sprendimo. Į savo laiškus negavau jokio atsakymo.

 

Naujai išrinktos valdžios menininkų ir jų nuomonės ignoravimas sukelia didelį nusivylimą ir nepasitenkinimą, ieškojimą išeities iš situacijos, kuri kasdien tik blogėja.

 

Jūsų, kaip Kultūros ministrės, ryškiausias pasiekimas per pakankamai neilgą Jūsų kadencijos pradžią – pačių žymiausių mūsų šalies kultūros žmonių nuolatinis ir tendencingas persekiojimas ir gąsdinimas, neleidžiant jiems normaliai dirbti. Jums, gerbiama Ministre, kažkodėl reikėjo įrodyti savo viršenybę, kuri, deja, nepanaši į tikrą rūpestį Lietuvos elitinės kultūros ateitimi ir pagrindiniais teisinės valstybės principais.

 

Ir pagaliau Jūs tariamai pasiekėte savo tikslą – atleidote Operos ir baleto teatro Generalinį direktorių. Jums rūpėjo surasti bet kokį būdą, bet kokią priežastį. Tai buvo tikslas, gal ir ne visai Jūsų. Kaip pasakė premjeras, „bus ieškoma teisinių priemonių G. Kėvišui atleisti“. Kitaip sakant: jei nėra – surasim!

  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas