7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūra

Tyrimas nustatė, kad kultūrinio gyvenimo dalyviai yra pilietiškesni ir laimingesni

Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas gyventojų tyrimas apie kultūros produktų ir paslaugų vartojimą, jų prieinamumą ir kokybę atskleidė, kad aktyviausiai į kultūrą įsitraukia Kauno ir Klaipėdos miestų bei Alytaus apskrities gyventojai, o kultūros prieinamumas geriau nei vidutiniškai vertinamas Vilniuje ir Kaune, kultūros kokybė – Vilniuje ir Kauno bei Alytaus apskrityse.

Atgimstančiuose Sapiegų rūmuose – šiuolaikinio meno ir istorijos dermė

Po daugiau nei penkerius metus trukusių tvarkybos ir restauravimo darbų pristatyti rekonstruoti Sapiegų rūmai. Jų rekonstrukcijos ir aktualizavimo projektą kuravo Kultūros ministerijai pavaldus Šiuolaikinio meno centras. Atgimstančiuose rūmuose veiks įvairioms lankytojų grupėms ir jų interesams pritaikytos erdvės, nuolatinės bei keičiamos rūmų istorijos ir šiuolaikinio meno ekspozicijos.

G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
G. Grigėnaitės nuotraukos
Nina Ronlev

Modernizmas ant Profesorių kalvos

Niekada neįvykęs pokalbis su architektu Jonu Mazurkevičiumi apie jo suprojektuotą pastatą

Laba diena, mielieji, leiskite prisistatyti ‒ Mazurkevičius aš, Jonas Mazurkevičius, Miestų statybos projektavimo instituto vyr. architektas[1]. Stovite jūs prie buvusio Švietimo ministerijos kooperatinio namo ant Profesorių kalvos B. Sruogos g. 36. Taip taip, Profesorių kalva, kaipgi kitaip, kai čia kiekviename bute po profesorių apgyvendinome. Kai 1966 m.[2] Rimantas Dičius su Zigmu Daunora ir Juliumi Jurgelioniu VISI[3], o 1970 m. ir Vilniaus universiteto naujus korpusus Saulėtekyje pastatė, tai, skaityk, visa profesūra į Antakalnį persikraustė.

Architekto Jono Mazurkevičiaus suprojektuotas daugiabutis B. Sruogos g. 36. 1971 m. N. Ronlev nuotr.
Architekto Jono Mazurkevičiaus suprojektuotas daugiabutis B. Sruogos g. 36. 1971 m. N. Ronlev nuotr.

„Keliuonė“ – apie Šiaulius komikso formatu

Pokalbis su rašytoju Rimantu Kmita ir iliustratoriumi, architektu Povilu Vincentu Jankūnu

Rudens pabaigoje skaitytojus pagaliau pasiekė Šiaulių dailės galerijos ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleistas komiksas „Keliuonė“. Dvejus metus trukusio kūrybinio proceso autoriais tapo rašytojas Rimantas Kmita ir iliustratorius, architektas Povilas Vincentas Jankūnas, kuriems teko nelengva užduotis – papasakoti apie Šiaulius komikso formatu.

E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
E. Tamošiūno nuor.
Giedrė Nalivaikaitė

Garso spektaklis tamsoje „Eiti į pat vidurį“

Pokalbis su kūrėjais

Atsimerki. O aplinkui vis tiek tamsu. Taip tamsu, kad sunku orientuotis erdvėje, net jausti savo kūną. Šioje juodumoje pasigirsta skardos, medžio, popieriaus triukšmai, vėliau – žodžiai. Tai – kvietimas į garsinį pasaulį. Tokį, kokį jį „mato“ neregiai.

 

Liepos viduryje garso meno ir muzikos edukacijos projektas „Regėjimo fonas“ pakvietė reginčiuosius patirti visišką tamsą ir joje atrasti garsovaizdžius, kuriuos mato aklieji ir silpnaregiai, didžiąją dalį informacijos apie šį pasaulį gaudami garsiniu pavidalu.

Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Pagalbos taktika ir svajonių strategija

Apie Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondą ir kitas galimybes padėti Ukrainai kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu

Atvirai kalbant, į Lietuvos didžiojo etmono, karvedžio ir visuomenininko Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo įkūrimą (2019 m. lapkričio 11 d.) nelabai sureagavau. Gal dėl beveik grynai vyriškos (ir dėl to klubą primenančios) 11 dalininkų sudėties (vad. Edmundas Jakilaitis, Donatas Juozas Katkus, Alfredas Bumblauskas, Astijus Kungys, Valdas Rakutis, Ramūnas Banys, jūs ir kiti). Nebuvo aišku, kokį pavidalą įgis siekiai „įamžinti ir plačiai visuomenei pristatyti Lietuvos didžiojo etmono J.K. Chodkevičiaus asmenybę, skatinti giliau pažinti šalies istoriją, kviesti piliečius veikti valstybės klestėjimo labui, skirti jėgas visuomeninei ir kultūrinei veiklai“. Labiau simbolinę fondo veiklą (minėjimai, premijos teikimas) pakreipė ir labai konkretizavo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Kokie paramos ir labdaros projektai buvo įgyvendinami per šį fondą ar fondui bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis?

Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai prie pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntos Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai prie pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntos Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai pakrauna pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntą Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai pakrauna pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntą Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme.  G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme. G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme.  G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme. G. Grigėnaitės nuotr.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Tarsi sapne

Laiškas iš Romos

Paauglystėje girdėdama močiutę sakant: „Gyvenimas kaip sapnas“, ironiškai galvodavau: „Na ir romantika“, o dabar beveik kasdien ši mintis suskamba mano galvoje čia, Romoje: „Sapnas!“ Ne tik dėl to, kad mane supa ypatingas Amžinojo miesto grožis ir šiaip nemenkas gyvenimo pokytis persikraustyti į kitą šalį (tapo Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto – red. past.), bet ir todėl, kad tai, apie ką sapnuodavau Lietuvoje, dabar išsipildo realybėje: juk daugelis esame patyrę būseną – tai jau sapnavau!

Koridorius Vatikane. Autorės nuotr.
Koridorius Vatikane. Autorės nuotr.
Protestas Romoje
Protestas Romoje
Vaizdas iš parodos  „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos  „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos  „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos  „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos  „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos  „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Vaizdas iš parodos „Viskas yra šventa“ skirtos Piero Paolo Pasolini gimimo 100-mečiui. Autorės nuotr.
Agnė Narušytė

Karo Kalėdos

Yra Kalėdos ir yra Karo Kalėdos. Šiemet jau žinau skirtumą, nors esu dar tik užnugaryje. Jau 300-oji diena. Kai skaitysite, bus 304-oji ar 305-oji. Ir taip toliau.

Anksčiau ant visų eglučių, palangių, net namų stogų tupėdavo angelai. Gal jie ten ir dabar tupi, bet man vaidenasi angelas su prieštankine raketa „Javelin“. Jo veide – įniršis, ant peties – ukrainietiškas trišakis. Putlų kūnelį pridengia mėlyni ir geltoni kaspinai, vietoj dangaus – kamufliažinės uniformos raštas ir palinkėjimas: „From Ukraine with NLAW“. Nuo Ukrainos su išmaniąja raketų sistema „iššauk ir užmiršk“. O užsieniečių savanorių padalinys „Tamsieji angelai“ šiais ginklais medžioja ordos tankus. Bet Kremina jau užimta, Azovo pulkas vis dar gina sugriautą Mariupolį.

Mindaugas Lukošaitis, „Vilnius grafito dulkėse“, 2022 m.
Mindaugas Lukošaitis, „Vilnius grafito dulkėse“, 2022 m.
Mindaugas Lukošaitis, „Dūla trupa“, 2022 m.
Mindaugas Lukošaitis, „Dūla trupa“, 2022 m.
Roberta Stonkutė

Komiksų knygai apie Šiaulius pieštukai paruošti!

Šiaulių dailės galerija įgyvendina projektą „Šiaulių miesto mitas: grafinio leidinio rengimas“, kurio metu leidybai rengiamas pirmasis jaunimui skirtas komiksas. Jis kvies ne tik skaityti, bet ir pažinti miestą, vaikštant ir atrandant jo istoriją, svarbius įvykius, asmenybes ir meno objektus.

Leidinio turinį kuria šiauliečiams gerai žinomas rašytojas, literatūrologas, romanų „Pietinia kronikas“, „Remyga“ autorius Rimantas Kmita ir architektas, iliustratorius Povilas Vincentas Jankūnas, kuris jau turi panašios patirties, rengiant ir komikso formatui adaptuojat Justino Žilinsko knygą „Mano Vilnius mano“, kuri virto grafiniu miesto metraščiu „Atgal į Vilnių“. Su kūrėjais nutarėme praskleisti komikso rengimo užkulisius ir pasikalbėti apie kūrybinius procesus, kurių rezultatai jau 2023 metais pasieks skaitytojus!

Povilo Vincento Jankūno iliustracija
Povilo Vincento Jankūno iliustracija
Laimutė Ligeikaitė

Kaip skamba kaimynystė

XXVI tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje apsilankius

Tarp gausybės vasaros kultūros renginių neabejotiną kokybės svorį išlaiko Thomo Manno festivalis Nidoje, kasmet liepos mėnesį kviečiantis į akademinės muzikos koncertus, intelektualų diskusijas, rytinius skaitymus, naktines filmų peržiūras, dailės parodas. Kaip žinome, Thomo Manno kultūros centro rengiamas festivalis neturi nieko bendra su poilsinio atostogų renginio formatu. 26-erių metų tradiciją skaičiuojantis savaitės trukmės intelektualų ir menininkų koncentratas yra tapęs vienu reikšmingiausių ir kokybiškiausių kultūros forumų, kurio gerai apmąstyta tematika, programos, svečių įžvalgos skamba drąsiai ir aktualiai. Humanistinių vertybių ir kultūros kaip atsvaros brutaliai jėgai svarbą visuomet pabrėžia festivalio globėjas, Neringos garbės pilietis, prezidentas Valdas Adamkus, kurio sveikinimo žodį pradžios koncerte, prezidentui šįkart negalėjus atvykti, perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis, giminingas mintis išsakė Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas, apsilankęs beveik visuose renginiuose, Thomo Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.

Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Romanas Kudriašovas ir Klaipėdos kamerinis orkestras. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Festivalio atidarymas. Lina Motuzienė, ambasadorius Matthias Sonn, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Maria Stolarek, Cornelius Ochmannas. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius skaito Th. Manno tekstus. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Aurimas Švedas ir Sergejus Loznitsa. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis, Lauryna Lankutytė, Kornelija Kupšytė. G. Beržinsko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas