7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūra

Monika Krikštopaitytė

Prioritetas vystytojams

Kultūros naujienos trumpai

Jau, ko gero, visos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos pastangomis buvo nukeltas Petro Cvirkos paminklas. Kelerius metus iki šiol daug kultūros veikėjų ir organizacijų (LDID, AICA, LDS, LRS) dėstė savo argumentus, kodėl su pavedu (kad ir turinčiu neigiamų reikšmių) taip elgtis negalima, daugybės išsilavinusių kultūros žmonių rašiniai pasirodo ir toliau, juose nusivylimas.

Vieta, kur buvo paminklas Petrui Cvirkai. L. Čiubačiaus nuotr.
Vieta, kur buvo paminklas Petrui Cvirkai. L. Čiubačiaus nuotr.
MUNCH muziejus. A. Goula nuotr.
MUNCH muziejus. A. Goula nuotr.
Edvard Munch, „Saulė“. 1910–1911 m. MUNCH muziejaus nuos.
Edvard Munch, „Saulė“. 1910–1911 m. MUNCH muziejaus nuos.
(AICA) Lietuvos sekcija

Meno (ne)laisvės ekologija

Pozicija dėl projekto „Nepamirškime nebeprisiminti“ Petro Cvirkos aikštėje

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija reiškia nerimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ribojant raiškos laisvę mene ir pačios savivaldybės nustatyto kultūros renginių taisyklių reglamento nesilaikymo. 2021 m. lapkričio 10 d. menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė pradėjo įgyvendinti kasdienybės spektaklio projektą „Nepamirškime nebeprisiminti“ Petro Cvirkos aikštėje Vilniuje, jo scenografijos dalis buvo ir pats Juozo Mikėno sukurtas paminklas Petrui Cvirkai. Projekto autorės apdengė paminklą dirbtinėmis samanomis, kviesdamos miesto gyventojus susimąstyti apie laiko tėkmę ir istorijos reikšmę. Nors renginys buvo gavęs rašytinį leidimą iš savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimu menininkėms buvo liepta demontuoti scenografiją ir palikti aikštę. Lapkričio 19 d. Petro Cvirkos paminklas buvo demontuotas.

Projektas „Nepamirškime nebeprisiminti“. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Projektas „Nepamirškime nebeprisiminti“. E. Grėbliauskaitės nuotr.
Žemiau pasirašiusios organizacijos

Dėl Kultūros rėmimo fondo ir Lietuvos kultūros tarybos bendraveikos

Pareiškimas

Spalio 21 dieną pristatytos ateinančių metų Lietuvos kultūros tarybos sezono gairės ir pokyčiai vėl sukėlė įvairių diskusijų bei klausimų. Jie ypač aktualūs nenumaldomai artėjant Kultūros ministerijos teikto Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymo naikinimo (XIVP-856) svarstymams Seime.

Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė

Ruth namo svečiai

Viename seniausių Vokietijos miestų – menininkės Patricijos Jurkšaitytės paroda

Spalio 6 d. Augsburgo (pietvakarių Bavarija) galerijoje „Neue Galerie im Höhmannhaus“ atidaryta tapytojos Patricijos Jurkšaitytės darbų paroda „Shelters // Bleiben“ – pirmoji menininkės personalinė paroda Vokietijoje. Pastarųjų dviejų dešimtmečių (nuo 2005-ųjų iki 2021 m.) Jurkšaitytės kūrybos pristatymas – Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje programos dalis.

Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Emilija Vanagaitė

Menas kaip išpažinties forma

Pokalbis su psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ įkūrėja Karolina Zakarauskaite

Šiuolaikinio meno lauke galima pastebėti, kaip madinga tapo naudoti psichikos sveikatą kaip prieigą prie žiūrovo. Kartais atrodo, jog šioks toks šių problemų romantizavimas, estetizavimas pakiša koją nuoširdžiam pokalbiui apie jas, išeičių paieškoms. Šį rudenį vykstantis pirmasis Lietuvoje psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“ patraukia savo siekiu kalbėti apie šias problemas tiesiogiai, o ne naudoti jas kaip įrankį. Apie tai ir kitus aspektus kalbuosi su jo įkūrėja, organizatore Karolina Zakarauskaite.

Karolina Zakarauskaitė. F. Rufini nuotr.
Karolina Zakarauskaitė. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Akimirka iš festivalio „Ryšiai“. F. Rufini nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Daugiau jokių „bet“

Tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“

Tai glaustai ir įspūdingai papasakota kelių tūkstantmečių istorija, formavusi Europą, ir intriguojantis pasakojimas apie pagrindinę jos tyrinėtoją – nuostabiąją Mariją Gimbutienę (1921–1994). Nors ši lietuvė archeologė nepertraukiamu atkakliu darbu ir drąsia vaizduote, visada paremta sunkiai suvokiamu kiekiu empirinės medžiagos, pelnė pasaulinės garsenybės laurus, pateko į svarbiausių pasaulio archeologų penketuką, Lietuvoje neretai jos įžvalgos palydimos kažkokiu įkyriu „bet“.

Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Antropomorfinis indas, 4500–3900 m pr. Kr., Rumunija. S. Samsono nuotr.
Antropomorfinis indas, 4500–3900 m pr. Kr., Rumunija. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatas. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatas. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Parodos „Deivės ir kariai“ eksponatai. S. Samsono nuotr.
Algė Gudaitytė

Inspiruojanti laisvė

Nauja Lukiškių kalėjimo versija

Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus centre žinomas tikrai visiems. Apipintas istorijomis, gandais, ten kalėjusių ar dirbusių pasakojimais, jis nepaliauja žadinti žmonių fantazijų ir emocijų jau daugybę metų. Baigtas statyti 1904 m., per visą laiką iki pat uždarymo 2019 m. vasarą jis nepakeitė savo išvaizdos ir funkcijos: buvo naudojamas kaip įkalinimo įstaiga. Nuo 2021 m. kovo Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą laimėjo muzikos agentūra „8 Days A Week“. Su vienu iš jos įkūrėjų, Martynu Butkevičiumi, ir kalbuosi saulėtą rytą. Būtent Lukiškėse.

Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. M. Repečkos nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. M. Repečkos nuotr.
Danutė Zovienė

33 viršeliai

Knygų dailininko Jokūbo Jacovskio paroda Šiauliuose

Pirmoje asmeninėje knygų dailininko Jokūbo Jacovskio parodoje, kuri rugsėjo 9 – spalio 5 d. eksponuojama Šiauliuose, „Laiptų“ galerijoje, rodoma tik labai nedidelė jo gausios kūrybos dalis – vos 33-ijų knygų viršeliai. Paroda surengta gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją.

Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Autorių grupė

Literatūros tarybos nariai stebisi, kad kultūros ministras su jais nesikonsultavo dėl Petro Cvirkos paminklo

Lietuvos kultūros ministerijos suburtos Literatūros tarybos nariai, veikiantys kaip patariamasis organas, atsiliepdami į šių metų rugpjūčio 24 d. Kultūros ministerijos išplatiną žinią, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos sprendimu Petro Cvirkos paminklas Vilniuje išbraukiamas iš Kultūros paveldo registro, kreipėsi į kultūros ministrą Simoną Kairį. Literatūros tarybos nariai reiškia susirūpinimą tokia kultūros administravimo praktika, kai vengiama platesnės diskusijos su kultūros ir meno lauko ekspertais, ir nepritaria būdui, kuriuo buvo priimtas šis savavališkas politizuotas sprendimas, kultūros ministrui neparodžius jokios iniciatyvos pasitarti.

Gediminas Pranckūnas, Petro Cvirkos skveras Vilniuje. 2021 m.
Gediminas Pranckūnas, Petro Cvirkos skveras Vilniuje. 2021 m.
Laimutė Ligeikaitė

Ėjimas pakrante

25-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje atgarsiai

Yra toks reiškinys, kuris iškalbingai byloja apie Lietuvos kultūrą, jos tvarumą ir netvarumą, tradiciją ir modernumą, tarptautiškumą ir nacionalinį identitetą. Tai tarptautinis Thomo Manno festivalis, prilyginamas reikšmingiausiems kultūros forumams, nors rengiamas ne sostinėje, o toli nuo jos, Nidoje, įstabioje Baltijos pakrantėje. Būtent „Pakrantės“ ir „Kultūros kraštovaizdžiai“ tapo šių metų festivalio tema, gvildenančia daugybę aspektų, kuriais šie reiškiniai gali atsiskleisti. Liepos viduryje vykstantį ilgametį Thomo Manno festivalį ir tęstinius jo renginius palyginčiau su stabiliai stovinčiu švyturiu, nepaisant jokių aplinkybių šviečiančiu ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai ir už jos ribų. Nors bendras kultūrinis miesto peizažas, rodos, pamažu keičiasi plastikinių popso linksmybių pusėn – apie tai jau pradedama diskutuoti ir viešojoje erdvėje.

Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Simonas Lepperis ir Benjaminas Applas. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Pradžios koncerto akimirka. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Antanas Gailius, Florianas Schulleris, Jūratė Žukauskaitė. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Irena Vaišvilaitė, Sergejus Medvedevas. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Saulius S. Lipčius. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas ir Albina Šikšniūtė. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
Konradas Levickis ir Mindaugas Bačkus. G. Beržinsko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas