7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Giedrė Jankevičiūtė

Giedrė Jankevičiūtė

Antonietta Raphaël-Mafai: „Sono lituana“

2022 m. kovo 1 d. Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje (La Galleria Nazionale d’Arte Moderna e Contemporanea) Romoje buvo pristatytas parodos „Antonietta Raphaël. Attraverso lo specchio“ („Antonietta Raphaël. Per veidrodį“) katalogas. Kauno žydų šeimoje gimusios XX a. italų modernistės parodą kuravo Giorgia Calò ir Alessandra Troncone. Parodos rengimą parėmė Lietuvos kultūros institutas ir LR ambasada Italijoje, jos oficiali globėja – LR premjerė Ingrida Šimonytė. Pateikiame sutrumpintą parodos kataloge publikuoto dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės straipsnio variantą. Straipsnį iliustruojančios Saros Goršenaitės, Elenos Každailevičiūtės, Černės Percikovičiūtės ir Domicelės Tarabildienės kūrinių reprodukcijos pirmą kartą supažindino italų meninę visuomenę su tarpukario Kauno dailininkių menu.

Antonietta Raphaël, Autoportretas. Iki 1945 m. Iš parodos Romos GNAM. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, Autoportretas. Iki 1945 m. Iš parodos Romos GNAM. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, „Trys seserys“ (Miriam, Simona, Giulia). 1936 m. GNAM ekspozicija. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, „Trys seserys“ (Miriam, Simona, Giulia). 1936 m. GNAM ekspozicija. S. Šilingytės nuotr.
Antoniettos Raphaël skulptūra „Svajotoja“ (1946) jos vyro Mario Mafai paveikslo „Portretas skulptūros studijoje“ (1934) fone. GNAM ekspozicija.  S. Šilingytės nuotr.
Antoniettos Raphaël skulptūra „Svajotoja“ (1946) jos vyro Mario Mafai paveikslo „Portretas skulptūros studijoje“ (1934) fone. GNAM ekspozicija. S. Šilingytės nuotr.
Parodos fragmentas: Antoniettos Raphaël skulptūros ir Mario Mafai tapybos kūriniai. Iš parodos Romos GNAM
Parodos fragmentas: Antoniettos Raphaël skulptūros ir Mario Mafai tapybos kūriniai. Iš parodos Romos GNAM
Antoniettos Raphaël britiškas pasas. Iš parodos Romos GNAM
Antoniettos Raphaël britiškas pasas. Iš parodos Romos GNAM
Antonietta Raphaël,  „Tėvo ir motinos portretai“. 1932–1958 m. Privati kolekcija, Milanas. Iš parodos Romos GNAM.  S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, „Tėvo ir motinos portretai“. 1932–1958 m. Privati kolekcija, Milanas. Iš parodos Romos GNAM. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël archyvo ekspozicijos fragmentas iš parodos Romos GNAM
Antonietta Raphaël archyvo ekspozicijos fragmentas iš parodos Romos GNAM
Lankytojai laukia eilės pateikti į Antoniettos Raphaël kūrybos parodos Nacionalinėje Modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje Romoje atidarymą. S. Šilingytės nuotr.
Lankytojai laukia eilės pateikti į Antoniettos Raphaël kūrybos parodos Nacionalinėje Modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje Romoje atidarymą. S. Šilingytės nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė

Muziejus buvo visas jo gyvenimas

In memoriam Osvaldui Daugeliui

2020 m. liepos 19 d. Kaune mirė dailės istorikas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. 

 

Osvaldas Daugelis gimė 1955 m. spalio 6 d. Naujamiestyje, mokėsi M.K. Čiurlionio ir J. Naujalio vidurinėse meno mokyklose, 1979 m. baigė dailės istoriją ir teoriją tuomečiame LSSR valstybiniame dailės institute ir pradėjo dirbti M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Buvo šio muziejaus muziejininkas, Tapybos skyriaus vedėjas (1988), direktoriaus pavaduotojas (1988–1992), direktorius (1992–2019), Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos (nuo 1995), Tarptautinio olandų ir flamandų meno kuratorių tinklo (CODART) narys (nuo 2002). Paskelbė straipsnių apie M.K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos dvarų dailės rinkinius, sudarė parodų katalogų, albumų. Pagrindinė tyrinėjimų sritis – XIX–XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija. 

 

Osvaldą Daugelį prisimena kolegė ir bičiulė dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė

 

Telefono atmintyje tebeturiu birželio 23 d. susirašinėjimą su Osvaldu žinutėmis. Apie kosulį, dusulį, deguonies kaukę, kuri leido truputį pailsėti. Joninių naktį Osvaldas dar praleido paprastoje palatoje. Rytą jį perkėlė į reanimaciją, o liepos 19 d. ligos išsekintas kūnas atsisakė veikti. Nežinau, kodėl neištryniau šio susirašinėjimo ir kol kas ranka tam nekyla, nors protas sako, kad daug svarbiau džiaugtis laiku, kurį drauge praleidome parodoje „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“ jo ligos išvakarėse. 

Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. Iš šeimos archyvo
Osvaldas Daugelis. Iš šeimos archyvo
Su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Apie 1995-1996 m. Iš Stasio Eidrigevičiaus asmeninio archyvo
Su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Apie 1995-1996 m. Iš Stasio Eidrigevičiaus asmeninio archyvo
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Osvaldas Daugelis. R. Šeškaičio nuotr.
Rengiantis Baltijos šalių simbolizmo parodai Nepriklausomybių atkūrimo šimtmečiui Paryžiuje. Susitikimas Latvijoje, Rundalės pilyje su Rudolphe Rapetti - parodos generaliniu kuratoriumi. N.Simėnienės nuotr.
Rengiantis Baltijos šalių simbolizmo parodai Nepriklausomybių atkūrimo šimtmečiui Paryžiuje. Susitikimas Latvijoje, Rundalės pilyje su Rudolphe Rapetti - parodos generaliniu kuratoriumi. N.Simėnienės nuotr.
2008 m. gruodį muziejuje prie tik ką išpokuoto naujo pirkinio – dingusiu laikyto M. K. Čiurlionio paveikslo „Piramidžių sonata. Andante“. Iš kairės: Osvaldas Daugelis, Milda Kairaitienė, Giedrė Jankevičiūtė, Nijolė Adomavičienė.
2008 m. gruodį muziejuje prie tik ką išpokuoto naujo pirkinio – dingusiu laikyto M. K. Čiurlionio paveikslo „Piramidžių sonata. Andante“. Iš kairės: Osvaldas Daugelis, Milda Kairaitienė, Giedrė Jankevičiūtė, Nijolė Adomavičienė.
Indrė Tubinienė ir Osvaldas Daugelis, parodos „Spyruoklės laiku“ atidarymo akimirka. 2019 m. A. Solomino nuotr.
Indrė Tubinienė ir Osvaldas Daugelis, parodos „Spyruoklės laiku“ atidarymo akimirka. 2019 m. A. Solomino nuotr.
Osvaldas Daugelis po spektaklio ir atsiminimų vakaro su Michailu Baryšnikovu. 2019 m. J. Danielevičiaus nuotr.
Osvaldas Daugelis po spektaklio ir atsiminimų vakaro su Michailu Baryšnikovu. 2019 m. J. Danielevičiaus nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė

Šventė Vilniaus „Knygų šalyje“

Apie Marion Bataille ir Katsumi Komagatos viešnagę

Vilniaus 20-ojoje knygų mugėje švytėjo vietinės knygų pasaulio žvaigždės, pasaulinio ryškumo šviesulių teturėjome du: prancūzę Marion Bataille ir japoną Katsumi Komagata. Tai vieni garsiausių šiuolaikinių erdvinės knygos kūrėjų, popieriaus inžinerijos virtuozai. Marion ir Katsumi atvyko į Vilnių „Knygų šalies“, tiksliau, jos valdovės Sigutės Chlebinskaitės dėka. Ačiū Sigutei už šį nepaprastą susitikimą, kuris turėjo tapti mugės sensacija, bet netapo. Ką gi, pasirodė, kad Marion ir Katsumi atstovauja tam pasauliui, kuris nuo mūsų vis dar atokus. Ne geografiškai, bet kultūriškai. Tai platesnės, gilesnės kultūros dalis. Tokia kūryba – tarsi aukštesnė civilizacijos pakopa, ant kurios mes pradedame dėti vieną koją, bet ji dar tik pakilo į orą. Jie iš ten, kur vertinamas tikslumas, precizija, lakoniška išraiška, konceptualumas, tyros, išgrynintos formos estetika, o emocija tyli ir taupi.

Marion Bataille, „ABC3D“. 2008 m.
Marion Bataille, „ABC3D“. 2008 m.
Marion Bataille, „ABC3D“. 2008 m.
Marion Bataille, „ABC3D“. 2008 m.
Marion Bataille, „ABC3D“. 2008 m.
Marion Bataille, „ABC3D“. 2008 m.
Marion Bataille, skaičių knyga „10“. 2010 m.
Marion Bataille, skaičių knyga „10“. 2010 m.
Marion Bataille, skaičių knyga „10“. 2010 m.
Marion Bataille, skaičių knyga „10“. 2010 m.
Marion Bataille, „AOZ“. 2016 m.
Marion Bataille, „AOZ“. 2016 m.
Marion Bataille, „AOZ“. 2016 m.
Marion Bataille, „AOZ“. 2016 m.
Katsumi Komagata, „Medelis“. 2008 m.
Katsumi Komagata, „Medelis“. 2008 m.
Aleksandra Jacovskytė, Gražina Pajarskaitė. 1964 m. Mo nuosavybė
Aleksandra Jacovskytė, Gražina Pajarskaitė. 1964 m. Mo nuosavybė
Gražina Pajarskaitė. 2018 m. J. Stauskaitės nuotr.
Gražina Pajarskaitė. 2018 m. J. Stauskaitės nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė

Šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė

Ingridai Korsakaitei – VDA garbės daktaro vardas

Lapkričio 30 d. iškilmingame Vilniaus dailės akademijos senato posėdyje dailės istorikei Ingridai Korsakaitei suteiktas VDA garbės daktaro vardas. Iškilmėse dalyvavo ypač daug Ingridos kolegių ir kolegų. Korsakaitė – pirmoji moteris, tapusi VDA garbės daktare. Tikėsimės, kad tai bus vienas iš daugelio žingsnių pagerbiant vizualinio meno lauko veikėjas – menininkes, meno istorikes ir kritikes. VDA bibliotekoje surengta Ingridos Korsakaitės gyvenimą ir profesinę veiklą pristatanti paroda. Per jos atidarymą kalbėjo dailės tyrėjai Algė Andriulytė, Helmutas Šabasevičius, Laima Laučkaitė, Giedrė Mickūnaitė, Korsakaitės bičiulis ir jos tekstų herojus Juozas Galkus, vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, grafikų bendruomenės vardu Ingridą pasveikino Ramunė Vėliuvienė. Vakarą vedė viena parodos rengėjų – VDA bibliotekos vedėja Rūta Kuodienė. „7 meno dienos“ spausdina Giedrės Jankevičiūtės rašytą parodos anotaciją.

Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.
Giedrė Jankevičiūtė

Picasso kelionės į Italiją

Lietuviškos refleksijos apie parodą „Picasso. Tarp kubizmo ir klasicizmo: 1915–1925“ Romoje

Nuo šių metų rugsėjo 22 d. istorinių dailės parodų erdvėje „Scuderie del Quirinale“ Romoje veikia Pablo Picasso kūrybos paroda „Picasso. Tarp kubizmo ir klasicizmo: 1915–1925“ („Picasso. Tra cubismo e classicismo: 1915–1925“). Apžvalga, skirta dailininko kelionės į Italiją 100-mečiui, yra bene ryškiausias iki 2019 m. keliasdešimties kultūros institucijų vykdomos programos „Picasso-Méditerranée“ įvykis. 1917 m. vasarį–balandį dailininkas praleido Romoje, Neapolyje, Pompėjoje, Florencijoje, Milane. Patirti išgyvenimai ir kelionės įspūdžiai pakeitė Picasso supratimą apie dailę, paskatino naujai pažvelgti į klasikos paveldą.

Pablo Picasso, „Pano fleita“. 1923 m.
Pablo Picasso, „Pano fleita“. 1923 m.
Pablo Picasso, „Didžioji mauduolė“. 1921 m.
Pablo Picasso, „Didžioji mauduolė“. 1921 m.
Juozas Mikėnas, Grupuotės „Ars“ parodos laikinuosiuose M. K. Čiurlionio galerijos rūmuose afiša. 1932 m.
Juozas Mikėnas, Grupuotės „Ars“ parodos laikinuosiuose M. K. Čiurlionio galerijos rūmuose afiša. 1932 m.
Juozas Mikėnas, „Leda“. 1933 m.
Juozas Mikėnas, „Leda“. 1933 m.
Adomas Galdikas, Lietuvos grafikos parodos Košicės Rytų Slovakijos muziejuje plakatas su raižinio „Skudutininkas“ (kitaip „Panas“) reprodukcija. 1935 m.
Adomas Galdikas, Lietuvos grafikos parodos Košicės Rytų Slovakijos muziejuje plakatas su raižinio „Skudutininkas“ (kitaip „Panas“) reprodukcija. 1935 m.
Adomas Galdikas, „Mergina su vandens lelija“. Apie 1932 m.
Adomas Galdikas, „Mergina su vandens lelija“. Apie 1932 m.
Giedrė Jankevičiūtė

Lietuvos nacionaliniame muziejuje R. Paknio paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“

Gruodžio 8 d. 17.30 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Paroda veiks iki 2017 m. sausio 9 d.

 

Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo „Lietuvos bažnyčių menas“, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys „Senoji lietuvių skulptūra“. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia.

Giedrė Jankevičiūtė

Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijų paroda

 

2015 m. birželio 04–27 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje veikia Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijų paroda.

Algirdo Steponavičiaus piešinys.
Algirdo Steponavičiaus piešinys.
Giedrė Jankevičiūtė

Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba

 

Gruodžio 18 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba“. Rimanto Sakalausko liturginiai kūriniai ir antkapiai viešai pristatomi pirmą kartą.

Rimantas Sakalauskas
Rimantas Sakalauskas
Giedrė Jankevičiūtė

Paroda „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“

Skirta 110-osioms gimimo metinėms

 

 Parodos atidarymas įvyks spalio 29 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveiklsų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Paroda veiks iki 2014 m. sausio 19 d. Ekspoziciją atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir parodos kuratorės prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir Rima Rutkauskienė (Lietuvos dailės muziejus).

 

Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai žino jį kaip šio menininko kūrybos interpretuotoją, Vilniaus mylėtojai žavisi jo studija Vilniaus menas (1940). M. Vorobjovą mini ir Vakarų dailės istoriografija. Čia jis cituojamas kaip Pietų Vokietijos vėlyvojo baroko architekto Dominikus Zimmermanno (1685–1766) palikimo žinovas ir prancūzų dailės istoriko Henri Focillono (1881–1943) veikalo La vie des formes (1934) vienas pirmųjų recenzentų. Deja, nesame susipažinę ne tik su šiais dviem vokiečių kalba skelbtais M. Vorobjovo tekstais, mūsų atmintyje nėra ir daugumos lietuvių kalba publikuotų jo straipsnių, nebandyta rimčiau atkurti jo gyvenimo ir profesinės karjeros.

 

 

Mikalojus Vorobjovas. Nuotrauka iš JAV periodo
Mikalojus Vorobjovas. Nuotrauka iš JAV periodo
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas