7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Giedrė Jankevičiūtė

Giedrė Jankevičiūtė

Šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė

Ingridai Korsakaitei – VDA garbės daktaro vardas

Lapkričio 30 d. iškilmingame Vilniaus dailės akademijos senato posėdyje dailės istorikei Ingridai Korsakaitei suteiktas VDA garbės daktaro vardas. Iškilmėse dalyvavo ypač daug Ingridos kolegių ir kolegų. Korsakaitė – pirmoji moteris, tapusi VDA garbės daktare. Tikėsimės, kad tai bus vienas iš daugelio žingsnių pagerbiant vizualinio meno lauko veikėjas – menininkes, meno istorikes ir kritikes. VDA bibliotekoje surengta Ingridos Korsakaitės gyvenimą ir profesinę veiklą pristatanti paroda. Per jos atidarymą kalbėjo dailės tyrėjai Algė Andriulytė, Helmutas Šabasevičius, Laima Laučkaitė, Giedrė Mickūnaitė, Korsakaitės bičiulis ir jos tekstų herojus Juozas Galkus, vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, grafikų bendruomenės vardu Ingridą pasveikino Ramunė Vėliuvienė. Vakarą vedė viena parodos rengėjų – VDA bibliotekos vedėja Rūta Kuodienė. „7 meno dienos“ spausdina Giedrės Jankevičiūtės rašytą parodos anotaciją.

Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.
Giedrė Jankevičiūtė

Picasso kelionės į Italiją

Lietuviškos refleksijos apie parodą „Picasso. Tarp kubizmo ir klasicizmo: 1915–1925“ Romoje

Nuo šių metų rugsėjo 22 d. istorinių dailės parodų erdvėje „Scuderie del Quirinale“ Romoje veikia Pablo Picasso kūrybos paroda „Picasso. Tarp kubizmo ir klasicizmo: 1915–1925“ („Picasso. Tra cubismo e classicismo: 1915–1925“). Apžvalga, skirta dailininko kelionės į Italiją 100-mečiui, yra bene ryškiausias iki 2019 m. keliasdešimties kultūros institucijų vykdomos programos „Picasso-Méditerranée“ įvykis. 1917 m. vasarį–balandį dailininkas praleido Romoje, Neapolyje, Pompėjoje, Florencijoje, Milane. Patirti išgyvenimai ir kelionės įspūdžiai pakeitė Picasso supratimą apie dailę, paskatino naujai pažvelgti į klasikos paveldą.

Pablo Picasso, „Pano fleita“. 1923 m.
Pablo Picasso, „Pano fleita“. 1923 m.
Pablo Picasso, „Didžioji mauduolė“. 1921 m.
Pablo Picasso, „Didžioji mauduolė“. 1921 m.
Juozas Mikėnas, Grupuotės „Ars“ parodos laikinuosiuose M. K. Čiurlionio galerijos rūmuose afiša. 1932 m.
Juozas Mikėnas, Grupuotės „Ars“ parodos laikinuosiuose M. K. Čiurlionio galerijos rūmuose afiša. 1932 m.
Juozas Mikėnas, „Leda“. 1933 m.
Juozas Mikėnas, „Leda“. 1933 m.
Adomas Galdikas, Lietuvos grafikos parodos Košicės Rytų Slovakijos muziejuje plakatas su raižinio „Skudutininkas“ (kitaip „Panas“) reprodukcija. 1935 m.
Adomas Galdikas, Lietuvos grafikos parodos Košicės Rytų Slovakijos muziejuje plakatas su raižinio „Skudutininkas“ (kitaip „Panas“) reprodukcija. 1935 m.
Adomas Galdikas, „Mergina su vandens lelija“. Apie 1932 m.
Adomas Galdikas, „Mergina su vandens lelija“. Apie 1932 m.
Giedrė Jankevičiūtė

Lietuvos nacionaliniame muziejuje R. Paknio paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“

Gruodžio 8 d. 17.30 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Paroda veiks iki 2017 m. sausio 9 d.

 

Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo „Lietuvos bažnyčių menas“, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys „Senoji lietuvių skulptūra“. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia.

Giedrė Jankevičiūtė

Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijų paroda

 

2015 m. birželio 04–27 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje veikia Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijų paroda.

Algirdo Steponavičiaus piešinys.
Algirdo Steponavičiaus piešinys.
Giedrė Jankevičiūtė

Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba

 

Gruodžio 18 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba“. Rimanto Sakalausko liturginiai kūriniai ir antkapiai viešai pristatomi pirmą kartą.

Rimantas Sakalauskas
Rimantas Sakalauskas
Giedrė Jankevičiūtė

Paroda „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“

Skirta 110-osioms gimimo metinėms

 

 Parodos atidarymas įvyks spalio 29 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveiklsų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Paroda veiks iki 2014 m. sausio 19 d. Ekspoziciją atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir parodos kuratorės prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir Rima Rutkauskienė (Lietuvos dailės muziejus).

 

Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai žino jį kaip šio menininko kūrybos interpretuotoją, Vilniaus mylėtojai žavisi jo studija Vilniaus menas (1940). M. Vorobjovą mini ir Vakarų dailės istoriografija. Čia jis cituojamas kaip Pietų Vokietijos vėlyvojo baroko architekto Dominikus Zimmermanno (1685–1766) palikimo žinovas ir prancūzų dailės istoriko Henri Focillono (1881–1943) veikalo La vie des formes (1934) vienas pirmųjų recenzentų. Deja, nesame susipažinę ne tik su šiais dviem vokiečių kalba skelbtais M. Vorobjovo tekstais, mūsų atmintyje nėra ir daugumos lietuvių kalba publikuotų jo straipsnių, nebandyta rimčiau atkurti jo gyvenimo ir profesinės karjeros.

 

 

Mikalojus Vorobjovas. Nuotrauka iš JAV periodo
Mikalojus Vorobjovas. Nuotrauka iš JAV periodo
Giedrė Jankevičiūtė

5425 dienos

Stanislovo Kuzmos retrospektyva Nacionalinėje dailės galerijoje

Stanislovas Kuzma (1947–2012) – neabejotinai vienas geriausiai žinomų ir populiarių šiuolaikinės Lietuvos dailininkų. Iki gegužės 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti skulptoriaus retrospektyva „Skulptūra + 5425 dienos“ – lauktas ir svarbus įvykis jo meno gerbėjams. Tai pirmoji dailininko kūrybos apžvalga, kuri sumuodama jo palikimą atskleidžia mūsų laikų požiūrį į Kuzmos darbus. Tad paroda bus įdomi ir tiems, kurie stengiasi nepraleisti Lietuvos kultūros būviui suprasti reikšmingų įvykių.
 

Ir taip nelengvą užduotį parodos kuratorei Elonai Lubytei sunkino ekspozicijos rengimo aplinkybės. Dailėtyrininkei teko imtis darbo nesukakus nė metams po dailininko mirties, jo šeimai ir bičiuliams gyvai tebejaučiant artimo žmogaus netekties liūdesį, ilgo ir skausmingo galynėjimosi su sunkia liga įtampą. Kuratorė neleido sau

Stanislovas Kuzma, „Profesorius Vytautas Sirvydis“ (1980), „Širdies donoras“ (1987)
Stanislovas Kuzma, „Profesorius Vytautas Sirvydis“ (1980), „Širdies donoras“ (1987)
Stanislovas Kuzma, „Širdies donoras“. 1987 m.
Stanislovas Kuzma, „Širdies donoras“. 1987 m.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Dailininko darbo kalendoriaus fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Dailininko darbo kalendoriaus fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Filologijos motina (nebaigta)“. 1976–1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Filologijos motina (nebaigta)“. 1976–1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Pasilenkusi moteris“. 1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Pasilenkusi moteris“. 1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Ranka“ (1979), „Lapas“ (1978), „Galva“ (1980), „Trys atramos“ (1983). T. Kapočiaus nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Ranka“ (1979), „Lapas“ (1978), „Galva“ (1980), „Trys atramos“ (1983). T. Kapočiaus nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė

Grafika metrais

Irenos Daukšaitės-Guobienės paroda „Konfigūracijos: vaizdas ir tuštuma arba pasakos be galo“

Lapkričio 6 d. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ atidaryta Irenos Daukštaitės-Guobienės grafikos paroda – dailininkės dovana sau ir mums jos gimtadienio proga. 70-ojo gimtadienio. Matant dailią, elegantišką, judrią, švytėte švytinčią parodos autorę, tuo sunku patikėti. Šis skaičius stebina ir apžiūrint parodą: reprezentuojančią geriausias mūsų grafikos tradicijas, kartu kupiną eksperimento dvasios.
 

Oficialus parodos pavadinimas – „Konfigūracijos: vaizdas ir tuštuma arba pasakos be galo“. Man labiau patiktų autorės paminėtas neoficialusis: „Grafika metrais arba pasakos be galo“. Jis tiksliau perteikia sumanymą ir autorės santykį su eksponuotais kūriniais. Ši paroda – viena didelė instaliacija, sudaryta iš

Irena Daukšaitė-Guobienė. „Lopšinė – kelias“ (fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitė-Guobienė. „Lopšinė – kelias“ (fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis – vartai“(fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis – vartai“(fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
A. Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis vartai“. 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
A. Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis vartai“. 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.