7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasaulyje

Paulina Pukytė

Klausimai apie tai, kaip imti meną (ir pinigą)

Žiūrovo nuotaikos „Frieze“ meno mugėje Londone

Kas kelerius metus didvyriškai apsilankau (komercinėje) „Frieze“ meno mugėje, nors ten lankytis yra vargas: karšta, daug žmonių, meno mišrainė, o gal net ir faršas, o imti (pirkti) juk nieko nesiruošiu. Kaip čia viską apžiūrėti – metodiškai ir iš eilės ar padrikai ir atsitiktinai? Kaip nepamesti kelio dėl takelio ir neiti tris kartus pro ten pat, nespėjant pažiūrėti kitko? Yra čia turbūt ir šiuolaikinio meno, bet kaip į jį žiūrėti be kuratorinio konteksto?

P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
P. Pukytės nuotr.
Jolita Liškevičienė

Kolekcionuojant įspūdžius

Lietuvių menininkų fotografijos paroda Tel Avive

 

Tel Avivo „Indie“ fotografijos galerijoje birželio 28 d. atidaryta Lietuvos fotografijos paroda „Kolekcijos“. Parodos kuratoriai Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė atrinko parodai aštuonių Lietuvos menininkų kūrinius ir sumanė parodyti Lietuvos fotografijos spektrą, kitaip tariant, kuo didesnę šiuolaikinės fotografijos įvairovę. Pramoniniame rajone įsikūrusioje galerijoje rodomas Izraelio ir kitų šalių fotografijos menas, Lietuvos fotografija joje buvo pristatyta pirmą kartą. Visi aštuoni parodos autoriai – Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Valdemaras Manomaitis, Vilma Samulionytė, Vytautas Stanionis ir Gintautas Trimakas – yra ryškūs savo kūrybinėmis biografijomis, nors dauguma jų nedirba vien fotografijos srityje, K. Grigaliūnas, D. Liškevičius ir A. Maknytė yra šiuolaikinio meno atstovai, o V. Manomaitis kuria daugiau muzikinius projektus.

 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. 2011 m. G. Skudžinsko nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas, „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“. 2011 m. G. Skudžinsko nuotr.
 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“. 1993 m. G. Skudžinsko nuotr.
Gintautas Trimakas, „Torsas – kūno dalis“. 1993 m. G. Skudžinsko nuotr.
Aurelija Maknytės, „Keptos skaidrės“, kuriamas nuo 2012 m.G. Skudžinsko nuotr.
Aurelija Maknytės, „Keptos skaidrės“, kuriamas nuo 2012 m.G. Skudžinsko nuotr.
Alvydas Lukys, „Krikštai“. 1988 / 1998 / 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Alvydas Lukys, „Krikštai“. 1988 / 1998 / 2018 m. G. Skudžinsko nuotr.
Valdemaras Manomaitis. „Fotogramos“, 2006 m. G. Skudžinsko nuotr.
Valdemaras Manomaitis. „Fotogramos“, 2006 m. G. Skudžinsko nuotr.
 Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Ekspozicija. G. Skudžinsko nuotr.
Laima Laučkaitė

Lietuvos dailė Orsė muziejuje Paryžiuje

Paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“

Baltijos valstybių šimtmečio proga Orsė muziejus Paryžiuje pakvietė į parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“. Simbolizmas pasirinktas kaip ypatingo laikotarpio, nacionalinio judėjimo, valstybingumo formavimosi amžininkas, šauklys ir palydovas. Ši paroda – bendras Estijos dailės muziejaus Taline, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje, Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune projektas. Kūrinius ekspozicijai suteikė šie muziejai ir privatūs kolekcininkai, projekto vykdymą koordinavo Latvijos nacionalinis dailės muziejus ir jo direktorė Ginta Gerharde-Upeniece.

Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ fragmentas. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ reklama mieste. V. Mačianskaitės nuotr.
Parodos „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ reklama mieste. V. Mačianskaitės nuotr.

Viešoji sfera intelektualui svarbi

Pokalbis su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu

Gegužę ispanų dienraštis „El Pais“ išspausdino pokalbį su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu. Jis gimė 1929 m. birželio 18 dieną. Habermasas – garsiosios Frankfurto mokyklos atstovas, Theodoro Adorno mokinys ir asistentas. Vienas svarbiausių šiuolaikinių mąstytojų, filosofas pasisako visais pagrindiniais socialinių ir politinių mokslų klausimais, daug dėmesio skiria komunikacijos teorijai ir analizuoja kliūtis, trukdančias susikalbėti. Pateikiame Borjos Hermoso pokalbio, kuris vyko Starnberge, netoli Miuncheno, fragmentus.

Jürgen Habermas
Jürgen Habermas

Jau nebesirūpinu niekuo

Philipas Rothas apie save ir Ameriką

Gegužės 22 d. mirė Philipas Rothas – vienas didžiųjų šiuolaikinių JAV rašytojų. Jis gimė 1933 m. Niuarke, koservatyvioje žydų šeimoje. Pirmasis Rotho romanas „Goodbye, Columbus“ išspausdintas 1959 m., tačiau pasaulinę šlovę rašytojui pelnė po dešimties metų pasirodęs „Portnojaus skundas“. Kelis dešimtmečius Rothas derino rašytojo ir dėstytojo veiklą – dėstė Niujorko „Hunter College“. Rothas tapo daugybės prestižinių literatūros apdovanojimų, tarp jų – Tarptautinės Bookerio premijos (2011), laureatu. Šešios jo knygos buvo ekranizuotos: Larry Peerce’o filmas pagal „Goodbye, Columbus“ buvo sukurtas dar 1969 m., Isabel Coixet „Elegija“ (2008) rodyta ir Lietuvos kino teatruose, o 2016 m. Ewano McGregoro sukurtą  „Amerikietišką pastoralę “ parodė „Kino pavasaris“. 2014 m. rašytojas pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir nusprendė neberašyti. Pateikiame vieno paskutinių Rotho interviu Danieliui Sandstromui („Svenska Dagbladet“) fragmentus. Angliškai interviu buvo išspausdintas 2014 m. pradžioje.

Philip Roth
Philip Roth
Karina Simonson

Afrotopija

Malio sostinėje Bamake įvyko 11-oji fotografijos bienalė

Nuo tada, kai 1994 m. Malio sostinėje Bamake atsidarė pirmoji Afrikoje Fotografijos bienalė „Rencontres de Bamako“, ji tebėra viena svarbiausių Afrikos žemyno bei jo diasporos kultūrinio gyvenimo dalių. Tai vienintelė bienalė pasaulyje, skirta fotografijai iš Afrikos, ir vienintelis Afrikos žemyne reguliariai rengiamas tarptautinis fotografijos festivalis.

Athi-Patra Ruga, „Miss Azania – tremtis jau laukia“. 2015 m.
Athi-Patra Ruga, „Miss Azania – tremtis jau laukia“. 2015 m.
Alain Polo, „Baltas aukojimas“. 2016 m.
Alain Polo, „Baltas aukojimas“. 2016 m.
Bianca Baldi, videoinstaliacija „Akis tavo galvos juodulyje“. 2017 m.
Bianca Baldi, videoinstaliacija „Akis tavo galvos juodulyje“. 2017 m.
Baudouin Mouanda, „Vaiduoklių kronikos“. 2017 m.
Baudouin Mouanda, „Vaiduoklių kronikos“. 2017 m.
Cairo Bats, „1-as veiksmas. Stogas“. 2016 m.
Cairo Bats, „1-as veiksmas. Stogas“. 2016 m.
Eric Gyamfi, „Visai kaip mes“. 2016 m.
Eric Gyamfi, „Visai kaip mes“. 2016 m.
Girma Berta, „Judantys šešėliai II“. 2016–2017 m.
Girma Berta, „Judantys šešėliai II“. 2016–2017 m.
Fototala King Massassy, „Produktyvi anarchija“. 2017 m.
Fototala King Massassy, „Produktyvi anarchija“. 2017 m.

Sunkiausia užduotis – atrasti save

Pokalbis su režisieriumi, choreografu ir dailininku Dimitriu Papaioannou

Poreikis tiesiogiai bendrauti su žiūrovu paskatino Dimitrį Papaioannou dailę iškeisti į scenos menus. Graikų režisierius, choreografas ir dailininkas, plačiai žinomas kaip 2004-ųjų Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos organizatorius, gimė 1964 m. Atėnuose. Studijavo aukštojoje menų mokykloje ir anksti tapo pripažintu dailininku bei komiksų kūrėju. 1986 m. kartu su šokėja Angeliki Stellatou įkūręs Edafos šokio teatrą (Edafos Dance Theatre) atrado tikrąją meninės raiškos erdvę, kur dirbo septyniolika metų (iki 2002-ųjų). Būtent teatre Dimitriui Papaioannou kuriant vaizdus, pasakojant istorijas, pasirodant scenoje bei įkvepiant kitus geriausiai atsiskleidžia jo – dailininko, komiksų autoriaus, atlikėjo bei grupės vadovo – gebėjimai. Menininko spektakliuose dera šokis, fizinis teatras ir Vakarų vaizduojamojo meno istorija. Juose nėra žodžių, kartais nėra ir rūbų, kurie galėtų pridengti nuogą kūną.

Dimitris Papaioannou. J. Mommert nuotr.
Dimitris Papaioannou. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Scena iš spektaklio „Didysis tramdytojas“. J. Mommert nuotr.
Karina Simonson

Pasaulio meno istorija pagal šeichus

Apie naują muziejų Abu Dabyje

Viename iš Jungtinių Arabų Emyratų, Abu Dabyje, praeitų metų rudenį atsidarė didžiausias Arabijos pusiasalyje meno muziejus – Abu Dabio Luvras (Louvre Abu Dhabi). Lapkričio 11 d. plačioji visuomenė galėjo pamatyti baltų galerijų girliandas ir įspūdingą virš jų sklandantį kupolą. Saulės spindulių kaskados krito per nerūdijančio plieno ir aliuminio pastato nėrinius bei žvaigždės formos raštus. Tačiau kad šis žvaigždėtas dangus sužibėtų, teko ilgai laukti – siekiant sukurti pasaulinio garso muziejų, statybos vėlavo penkerius metus. Prie to prisidėjo ekonominė krizė, krentančios naftos kainos, politinė įtampa regione bei nuožmūs Prancūzijos intelektualų debatai apie šalies meno vertybių skolinimo riziką.

 

2007 m. Luvro muziejus Paryžiuje pasirašė 423 mln. eurų sutartį, leidžiančią Abu Dabio vyriausybei 30 metų naudoti Luvro vardą savo naujam muziejui, o dar 604 mln. eurų – už nuolatinę konsultaciją ir pagalbą valdant muziejų. Tačiau Abu Dabio Luvras jokiu būdu nėra Prancūzijos Luvro kopija ar padalinys, tai atskira institucija, siūlanti savo muziejaus interpretaciją, atspindintį jos erą ir vietinės šalies tradicijas. Emyratuose atsidaro vis daugiau naujų mokyklų ir universitetų, o keletas pripažintų tarptautinių institucijų, siūlančių pasaulinio lygio kultūrinę edukaciją, atvėrė savo duris ir Persijos įlankoje. Tarp jų yra Niujorko universitetas Abu Dabyje su meno istorijos kursais, taip pat Paryžiaus Sorbonos universitetas ir Emyratų Zayedo universitetas su muziejų studijų programomis. Taigi naujasis Abu Dabio Luvras gali tapti viena patraukliausių darboviečių būsimiems meno ekspertams.

Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. M. Somji nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Abu Dabio Luvras. R. Halbe nuotr.
Kupolo fragmentas.E. Rust nuotr.
Kupolo fragmentas.E. Rust nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Rust nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Rust nuotr.
Audronis Liuga

Lenkija. Lupa. Procesas

Režisierius Krystianas Lupa spektaklio pagal Kafkos „Procesą“ pastatymui ruošėsi kelerius metus. Repetuoti „Procesą“ jis pradėjo Vroclavo „Teatr Polski“. Bet dėl teatro vadovų kaitos, kurią lėmė politinė konjunktūra, repeticijas nutraukė. Tuo metu Lenkijoje jau sparčiai keitėsi politinis klimatas. Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija pradėjo beprecedentę teismų reformą.

Scena iš spektaklio „Procesas“. A. Kozako nuotr.
Scena iš spektaklio „Procesas“. A. Kozako nuotr.
Ilona Vitkauskaitė

Penki savaitės tekstai

Nicolas Rapoldas iš „Film Comment“ kalbasi su amerikiečių dokumentinio kino kūrėju Errolu Morrisu apie naujausią režisieriaus projektą – 4 valandų, 6 serijų televizijos miniserialą „Wormwood“, kurio premjera įvyks gruodžio 15 d. „Netflix“ internetinėje televizijos platformoje. Morrisas vėl gręžiasi į Šaltojo karo epochą. Dokumentinio ir vaidybinio kino ribas peržengiantis serialas pasakoja apie Ericą Olsoną ir jo tėvą karo mokslininką Franką Olsoną, kuris paslaptingomis aplinkybėmis 1953 m. žuvo iškritęs pro Manhatano viešbučio langą.

Errol Morris
Errol Morris
Park Chan-wook
Park Chan-wook
Amy Adams filme „Atvykimas“ (rež. Denis Villeneuve, 2016)
Amy Adams filme „Atvykimas“ (rež. Denis Villeneuve, 2016)
Kadras iš filmo „motina!“
Kadras iš filmo „motina!“
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas