7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasaulyje

Monika Krikštopaitytė

Moteriškojo kūrybingumo triumfas

Plačiau savo įspūdžiais iš 59-osios Venecijos bienalės sutiko pasidalinti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas

Šių metų bienalė, vadovaujama Cecilios Alemani, nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje joje dominuoja moterys menininkės drauge su lyties nepatikslinančiais asmenimis. Kaip tai justi ekspozicijoje? Kokias matote tendencijas Arsenale, paviljonuose, apskritai?

Šių metų (59-oji) Venecijos bienalė džiugina taip stipriai, kad net galima būtų apibendrinant sakyti, jog tai didžiulė ir triumfališka moteriškojo kūrybingumo pergalė, pasireiškianti Meno pasaulyje prieš brutalius ir laukinius, nevaldomus vyriškus instinktus, demonstruojamus geopolitikos pasaulyje, – žinoma, čia turiu omeny Kremliaus nusikaltėlių Ukrainoje vykdomą totalų nužmogėjimo aktą, Ukrainos civilių gyventojų genocidą. Šis kontrastas taip bado akis, kad kiekviena akimirka, praleista Venecijos bienalėje ir kitose Venecijos mieste vykstančiose parodose, atrodo kaip stebuklinga likimo dovana ir gaivus vilties gurkšnis.

Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Ovartaci kūriniai, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Louise Nevelson kūrinio fragmentas, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Aneta Grzeszykowska, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Žana Kadyrova, paroda „Palyanitsia“. A.G. nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Zineb Sedira, Nacionalinis Prancūzijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Skuja Braden, Nacionalinis Latvijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo akimirka. A. Solomino nuotr.
Laima Kreivytė, Ugnė Bužinskaitė

Šimtmečio bienalė

Pirmieji įspūdžiai iš 59-osios tarptautinės Venecijos šiuolaikinio meno bienalės

Laima Kreivytė: Venecijos bienalės kuruotos parodos šiemet visiškai pakeitė ir istorinę, ir kultūrinę seniausios pasaulyje bienalės paradigmą. Kuratorė Cecilia Alemani grąžino intuityvų, siurrealistinį, ekscentrišką pradą į pervargusio racionalaus idėjų rūšiavimo pasaulį. Kelios ankstesnės bienalės, nepaisant kilnaus siekio subalansuoti pokolonijinius ir kitokius galios santykius, pakliūdavo į galerijų įtakos laukus. Nors galerijų vaiduokliai niekur neišnyko, bendras vaizdas ir bienalė kaip organizmas atrodo gyvesnis ir daugiasluoksniškesnis.

Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
 Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.
Sergiy Kuchma

Ukrainos „demilitarizavimas“ – muziejų naikinimas

Rusija užpuolė Ukrainą prisidengdama propagandiniais lozungais apie nepriklausomos valstybės „demilitarizaciją“ ir „denacionalizaciją“. Kremliaus pareigūnų teigimu, Rusijos kariai nekariauja prieš civilius gyventojus ir saugo kultūros paminklus. Kaip Ukrainos „demilitarizacija“ atrodo realybėje?

Ikirevoliucinė Popovo pilies nuotrauka
Ikirevoliucinė Popovo pilies nuotrauka
Vasiljevkos muziejaus šiaurės vakarų fligelis 2021 m.
Vasiljevkos muziejaus šiaurės vakarų fligelis 2021 m.
Koncertas muziejuje-draustinyje
Koncertas muziejuje-draustinyje
Muziejaus-draustinio apšaudymo rezultatai
Muziejaus-draustinio apšaudymo rezultatai
Muziejaus ekspozicija su senoviniu klozetu
Muziejaus ekspozicija su senoviniu klozetu
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

„Tau skirta daryti šventuosius, o man – valstiečius“

Paroda „Donatello. Renesansas“ Florencijos Strozzi rūmuose ir nacionaliniame Bargello muziejuje

Ar įmanoma keliauti, žiūrėti, studijuoti ir negalvoti apie Ukrainą? Neįmanoma. Tačiau ir nepaliaujant galvoti apie karą, galima keliauti, žiūrėti ir studijuoti. Florencijos Strozzi rūmuose ir nacionaliniame Bargello muziejuje pristatomas ankstyvojo renesanso skulptūros genijus Donatello. Parodos pavadinimas „Donatello. Renesansas“ byloja, kad paroda yra istorinė ir, kaip sakoma anotacijoje, „nepakartojama“, nes stengiasi parodyti „svarbiausio ir įtakingiausio visų laikų Italijos menininko“ kūrybą, ją lyginant su tokių genijų kaip Brunelleschi, Masaccio, Andrea Mantegna, Giovanni Bellini, Raffaello, Michelangelo, Artemisia Gentileschi šedevrais.

Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Parodos fragmentai. Organizatorių nuotr.
Paulina Blažytė

Šešėliuose

Vivian Maier ir jos paroda „Nepaskelbta“ Turino Karališkajame muziejuje

Apie Vivian Maier pirmą kartą sužinojau prieš kelerius metus internete aptikusi menininkei dedikuotą dokumentiką: „Vivianos Maier atradimas“ („Finding Vivian Maier“, 2013). Istorija sudomino, tačiau buvau studentė, o filmo transliacija internetu mokama, pataupiau ir atidėjau. Tad pažintis neįvyko, kol nesulaukiau antro paraginimo pavasarį, kai menininkės parodoje „Nepaskelbta“ („Inedita“) Turino Karališkajame muziejuje apsilankiusi draugė pasakė: „Būtinai nueik, tau patiks.“

Vivien Maier, Autoportretas. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Vivien Maier, Autoportretas. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Vivien Maier, Čikaga II. 1963 m. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Vivien Maier, Čikaga II. 1963 m. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Vivien Maier, Čikaga II. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Vivien Maier, Čikaga II. © Vivian Maier nuosavybė, leidus „Maloof Collection“ ir „Howard Greenberg Gallery“ Niujorke
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Ekzpozicijos fragmentas. P.B. nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Pasaulis iš veidrodžių ir taškelių

Yayoi Kusamos paroda „Tate Modern“ Londone

Japonų kilmės menininkė Yayoi Kusama (g. 1929) – neabejotina meno pasaulio roko žvaigždė. Tai patvirtina ir faktas, kad dar praėjusiais metais į Londoną, „Tate Modern“ galeriją, atkeliavusios jos parodos „Veidrodžių begalybės kambariai“ („Infinity Mirrored Room“, kuratorė Frances Morris) bilietai buvo iššluoti vos per porą dienų. Kusamos meno dozė visuomenei buvo tokia reikalinga, kad paroda, originaliai planuota rodyti kelis mėnesius, pratęsta dvejiems metams.

Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Sielvarto sietynas“. 2016–2018 m. Privati nuos. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Yayoi Kusama, „Užpildyta gyvenimo spindesio“. 2011–2017 m. ©Yayoi Kusama
Giedrė Jankevičiūtė

Antonietta Raphaël-Mafai: „Sono lituana“

2022 m. kovo 1 d. Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje (La Galleria Nazionale d’Arte Moderna e Contemporanea) Romoje buvo pristatytas parodos „Antonietta Raphaël. Attraverso lo specchio“ („Antonietta Raphaël. Per veidrodį“) katalogas. Kauno žydų šeimoje gimusios XX a. italų modernistės parodą kuravo Giorgia Calò ir Alessandra Troncone. Parodos rengimą parėmė Lietuvos kultūros institutas ir LR ambasada Italijoje, jos oficiali globėja – LR premjerė Ingrida Šimonytė. Pateikiame sutrumpintą parodos kataloge publikuoto dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės straipsnio variantą. Straipsnį iliustruojančios Saros Goršenaitės, Elenos Každailevičiūtės, Černės Percikovičiūtės ir Domicelės Tarabildienės kūrinių reprodukcijos pirmą kartą supažindino italų meninę visuomenę su tarpukario Kauno dailininkių menu.

Antonietta Raphaël, Autoportretas. Iki 1945 m. Iš parodos Romos GNAM. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, Autoportretas. Iki 1945 m. Iš parodos Romos GNAM. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, „Trys seserys“ (Miriam, Simona, Giulia). 1936 m. GNAM ekspozicija. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, „Trys seserys“ (Miriam, Simona, Giulia). 1936 m. GNAM ekspozicija. S. Šilingytės nuotr.
Antoniettos Raphaël skulptūra „Svajotoja“ (1946) jos vyro Mario Mafai paveikslo „Portretas skulptūros studijoje“ (1934) fone. GNAM ekspozicija.  S. Šilingytės nuotr.
Antoniettos Raphaël skulptūra „Svajotoja“ (1946) jos vyro Mario Mafai paveikslo „Portretas skulptūros studijoje“ (1934) fone. GNAM ekspozicija. S. Šilingytės nuotr.
Parodos fragmentas: Antoniettos Raphaël skulptūros ir Mario Mafai tapybos kūriniai. Iš parodos Romos GNAM
Parodos fragmentas: Antoniettos Raphaël skulptūros ir Mario Mafai tapybos kūriniai. Iš parodos Romos GNAM
Antoniettos Raphaël britiškas pasas. Iš parodos Romos GNAM
Antoniettos Raphaël britiškas pasas. Iš parodos Romos GNAM
Antonietta Raphaël,  „Tėvo ir motinos portretai“. 1932–1958 m. Privati kolekcija, Milanas. Iš parodos Romos GNAM.  S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël, „Tėvo ir motinos portretai“. 1932–1958 m. Privati kolekcija, Milanas. Iš parodos Romos GNAM. S. Šilingytės nuotr.
Antonietta Raphaël archyvo ekspozicijos fragmentas iš parodos Romos GNAM
Antonietta Raphaël archyvo ekspozicijos fragmentas iš parodos Romos GNAM
Lankytojai laukia eilės pateikti į Antoniettos Raphaël kūrybos parodos Nacionalinėje Modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje Romoje atidarymą. S. Šilingytės nuotr.
Lankytojai laukia eilės pateikti į Antoniettos Raphaël kūrybos parodos Nacionalinėje Modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje Romoje atidarymą. S. Šilingytės nuotr.
Agnė Narušytė

Slava Ukraini!

Ir kartu su ukrainiečiais skanduojame: „Putin chuilo“!

Pasaulio miestai nusidažo geltona ir mėlyna spalvomis. Gatvėmis žygiuoja protestuotojai, nešini Ukrainos vėliavomis ir plakatais: „Stabdyk karą“, „Rusija, eik namo“, „Putin chuilo“. Žiniasklaidoje liejasi komentarai, prognozės, pasipiktinimas, desperacija, viltis, bet svarbiausia – susižavėjimas ukrainiečių drąsa ir pasiryžimu ginti savo tėvynę. O aš vis pradedu rašyti šį tekstą ir kasdien ištrinu, rašau iš naujo, nes viskas greitai keičiasi. Iš pradžių atrodė, kad mano misija – raginti institucijas siekti, kad Rusija būtų pašalinta iš „Eurovizijos“ ir Venecijos bienalės. Bet tai įvyko greičiau, nei spėjau paraginti.

Lietuvos grafičių piešėjai
Lietuvos grafičių piešėjai
Emilija Vanagaitė

Baltasis triukšmas, barokinė tapyba

Peterio Fischli kuruota paroda „Stop Painting“ ir Bruce’o Naumano „Contrapposto studies“ Venecijoje

Tapybos mirties idėja siejama su fotografijos atsiradimu, apie 1840-uosius prancūzų tapytojas Paulis Delaroche’as dramatiškai pareiškė: „Nuo šiandienos tapyba mirusi.“ Visgi, kaip parodė laikas, tapybai numarinti ginklas kol kas dar neišrastas, o tiek per vienos, tiek kitos tirštus medijų laukus teko pasivaikščioti parodose Venecijoje.

Peterio Fischli kuruotos parodos „Stop Painting“ maketas. Autorės nuotr.
Peterio Fischli kuruotos parodos „Stop Painting“ maketas. Autorės nuotr.
Kadras iš Bruce’o Naumano parodos „Contrapposto studies“. Autorės nuotr.
Kadras iš Bruce’o Naumano parodos „Contrapposto studies“. Autorės nuotr.
Eglė Rindzevičiūtė

Trumpam ištirpę skirtumai

Įspūdžiai iš „Frieze“ meno mugės Londone

Pokalbio nuotrupa „Frieze Masters“ palapinėje (anglų k.):

Mergina (ryžtingai žingsniuodama tarp galerijų stendų rodo ranka): Išėjimas į tą pusę.

Vaikinas (kaip koks asmeninis treneris eina į priešingą pusę): Tu gali tai padaryti, tu tikrai gali. Einam ten, pažiūrėk į šitą galeriją, tu gali. Žinau, jau greitai užsidarys, bet nieko tokio, galime ateiti rytoj.

Mergina (atsidūsta, apsisuka ant aukštakulnių ir eina paskui vaikiną): Tik ne rytoj. Rytoj mes turim normaliai apsipirkti.

Frieze London. Autorės nuotr.
Frieze London. Autorės nuotr.
Osnova galerijos ekspozicija. Autorės nuotr.
Osnova galerijos ekspozicija. Autorės nuotr.
Frieze London mugė, kosmetikos stendas Autorės nuotr.
Frieze London mugė, kosmetikos stendas Autorės nuotr.
Frieze London mugė, baras. Autorės nuotr.
Frieze London mugė, baras. Autorės nuotr.
John Giorno, Thanx 4 nothing. 2019 m. Autorės nuotr.
John Giorno, Thanx 4 nothing. 2019 m. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
 Yto Barrada, Untitled (Fossil plate). 2014 m.
Yto Barrada, Untitled (Fossil plate). 2014 m.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas