7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasaulyje

Martyna Jurkevičiūtė

Prisiminimų architektūra

Do Ho Suh paroda „Walk the House“ „Tate Modern“ galerijoje Londone

Į parodą įžengiu kaip į nebylų skirtingų laikmečių ir kultūrų labirintą. Architektūra čia susipynusi su tekstile, o į namų konceptą žvelgiama ne tiek kaip į geografinę vietą, kiek į emocijų ir išgyvenimų pripildytą erdvę. Tai pati korėjiečio menininko Do Ho Suh (g. 1962) kūrybos šerdis. Tiksliai skenuodamas erdves, kuriose gyveno ir tebegyvena, ir skrupulingai jas replikuodamas skirtingose medijose, menininkas atveria duris į itin asmenišką savo migracijos istoriją ir nepaliaujamą norą dokumentuoti po visą pasaulį išsibarsčiusių namų užuominas.

Do Ho Suh, „Nest/s“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Nest/s“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“, kūrinio fragmentas. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“, kūrinio fragmentas. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „My Homes“. 2010 m.
Do Ho Suh, „My Homes“. 2010 m.
Do Ho Suh, „Rubbing/Loving: Company Housing of Gwangju Theater“. 2012 m. Prudence Cuming Associates nuotr.
Do Ho Suh, „Rubbing/Loving: Company Housing of Gwangju Theater“. 2012 m. Prudence Cuming Associates nuotr.
Do Ho Suh, „Robin Hood Gardens, Woolmore Street, London E14 0HG“. 2018 m.
Do Ho Suh, „Robin Hood Gardens, Woolmore Street, London E14 0HG“. 2018 m.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Ramutė Rachlevičiūtė

Siurrealizmas ir šiuolaikinis siurrealistinis pasaulis. II dalis

Apie VI tarptautinę mokslinę konferenciją „Surrréalismes Paris 2024“

Leonora Carrington (1917–2011) – tarp konferencijos tyrinėtojų viena populiariausių siurrealisčių. Britų kilmės meksikietė ir V tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Hjustone buvo sulaukusi išskirtinio dėmesio, jos asmenybei ir kūrybai teko itin daug tyrimų, įvairių rakursų. Praėjusioje Hjustono konferencijoje buvo keli itin įdomūs pranešimai, rodos, visi jos takeliai išvaikščioti, visi natūros motyvai ištyrinėti, bet vis dar atrandama, į ką gilintis.

Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Malle Leis, „Kersti Kreismann portretas“. 1978 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Malle Leis, „Kersti Kreismann portretas“. 1978 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Ramutė Rachlevičiūtė

Siurrealizmas ir šiuolaikinis siurrealistinis pasaulis. I dalis

Apie VI tarptautinę mokslinę konferenciją „Surrréalismes Paris 2024“

2024 m. meno pasaulis šventė 100-ąsias siurrealizmo gimimo metines. Nacionaliniame Pompidou meno ir kultūros centre vyko didžiulė paroda „Surrréalisme“, Paryžiuje taip pat buvo surengta kasmetinė tarptautinė mokslinė konferencija, šįkart šeštoji, skirta šiam svarbiam modernaus meno galingos krypties jubiliejui.

„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
Alberto Giacometti, „Stalas“. 1933 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Alberto Giacometti, „Stalas“. 1933 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Toyen, Be pavadinimo. 1939–1940 m.„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Toyen, Be pavadinimo. 1939–1940 m.„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Valentine Hugo, „Gruodžio 21 dienos sapnas“. 1929 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Valentine Hugo, „Gruodžio 21 dienos sapnas“. 1929 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Nykstančio miesto ir kaliausių fotografas

Peterio Mitchello paroda „Nothing Lasts Forever“ Fotografų galerijoje Londone

Mančesteryje gimęs ir augęs, Londone studijavęs, darbo ieškoti 1972 m. Peteris Mitchellas (g. 1943) patraukė į Lidsą. Įsidarbinęs sunkvežimio vairuotoju ir kasdien migruodamas po visą miestą, pradėjo jį fiksuoti objektyvu. Eidama parodon galvoju apie Antano Sutkaus Lazdynų seriją, fotografuotą tą patį dešimtmetį kaip ir dauguma Mitchello darbų parodoje. Galvoju ir apie Algimanto Kunčiaus Vilnių – širdžiai mielą miesto portretą.

Peter Mitchell, „Scarecrow 28“. Data nežinoma
Peter Mitchell, „Scarecrow 28“. Data nežinoma
Peter Mitchell, „Mitchell, ‘How many Aunties?’, Back Hares Mount, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Mitchell, ‘How many Aunties?’, Back Hares Mount, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Sir Yank’s Heavy Disco, Harehills Avenue, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Sir Yank’s Heavy Disco, Harehills Avenue, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Priestly House, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Priestly House, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Kitson House telephone, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Kitson House telephone, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Francis Gavan, Ghost Train Ride, Woodhouse Moor, Leeds, Spring“. 1986 m.
Peter Mitchell, „Francis Gavan, Ghost Train Ride, Woodhouse Moor, Leeds, Spring“. 1986 m.
Peter Mitchell, „Mrs. McArthy & her daughter, Sangley Road, Catford, London,“. 1975 m.
Peter Mitchell, „Mrs. McArthy & her daughter, Sangley Road, Catford, London,“. 1975 m.
Peter Mitchell, „ABC (Aerated Bread Company offices), Camden Road, London“. 1979 m.
Peter Mitchell, „ABC (Aerated Bread Company offices), Camden Road, London“. 1979 m.
Karina Simonson

Glamūro studijos Londono muziejuose

Nekritinė parodų apie Barbę ir Naomi Campbell apžvalga

Mano akademiniame burbule kalbėti apie glamūrinį gyvenimą yra maždaug taip pat nepadoru, kaip prisipažinti meile Elviui Presley. Esant dabartinei geopolitinei situacijai tai atrodo mažiausiai nejautru. Tačiau būsiu atvira apie abi. Tik apie Elvį parašysiu kitą kartą, o dabar papasakosiu apie dvi glamūrines parodas, kaip tik ir užkabinusias šią mano jautrią vietą.

„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Žiedais ir ryškiomis spalvomis apkaišytas pasaulio absurdas

Arpitos Singh paroda „Remembering“ šiaurinėje „Serpentine“ galerijoje

Indų menininkės Arpitos Singh (g. 1937) kūryba man tapo netikėtu praeitų metų atradimu, kai jos drobes išvydau grupinėje Barbikano parodoje „The Imaginary Institution of India“. Singh tapyba išsiskyrė gana iliustratyviu stiliumi ir netikėtomis kompozicijomis, vienoje plokštumoje komponuojant iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių daiktų, veidų ir Šagalo skraiduolius primenančių figūrų koliažus su į banginio ir paukščio hibridą panėšėjančiais storais lėktuvais.

Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „My Lollipop City: Gemini Rising“. 2005 m.
Arpita Singh, „My Lollipop City: Gemini Rising“. 2005 m.
Kristė Agota Savė

Suomijos scenos meno organizacijos išgyvena drastiškus biudžeto mažinimus

Pokalbis su Hyde Hytti

Hyde Hytti – Suomijos teatro informacijos centro TINFO (Teatterin tiedotuskeskus TINFO – Theatre Info Finland) tarptautinių ryšių vadovas.

Hyde Hytti. P. Kauhanen nuotr.
Hyde Hytti. P. Kauhanen nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Gyvenimas kaip nesibaigiantis performanso aktas

Apie Leigh Bowery parodą „Tate Modern“ galerijoje Londone

Pompastiški kostiumai, provokuojantys performansai, klubas „Taboo“ ir Luciano Freudo portretai – „Tate Modern“ pirmą kartą surengė tokios skalės australų menininko Leigh Bowery (1961–1994) retrospektyvinę parodą. „Ši paroda galėtų vadintis Bowery ir draugai“, – per spaudos konferenciją sakė „Tate Modern“ direktorė Karin Hindsbo. Matomumas, išskirtinumas, vakarėliai ir buvimas scenoje ar gatvėje, nes, Bowery žodžiais, jam didelio skirtumo tarp jų nėra, – tai buvo jo kūrybos pagrindas.

„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
„Leigh Bowery!“, parodos fragmentas. 2025 m. L. A. Fernandes nuotr.
Kamilė Vaškelytė-Grigaitytė

Meilės laiškai iš Strasbūro

Marianne Marić ir Endre Tóto paroda „Dirty Rains“ Strasbūre

Metų pradžioje nusprendžiau nukeliauti į Strasbūrą – iš tiesų nežinojau, ko tikėtis, ar man patiks miestas ir, svarbiausia, ar sudomins menas ir kultūrinės institucijos bei veiklos. Tačiau mano abejonės ir baimės po pirmos paros sudužo, o šukes sušlavė Šiuolaikinės meninės veiklos Europoje centras (European contemporary artistic actions Center, CEAAC) ir jame vykstanti  paroda „Dirty Rains“ („Purvini lietūs“), kuruota šio centro direktorės Alice Motard.

„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2024 m. É. Vialet nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2024 m. É. Vialet nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2024 m. É. Vialet nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2024 m. É. Vialet nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2024 m. É. Vialet nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2024 m. É. Vialet nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
„Dirty Rains“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Vaškelytės-Grigaitytės nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Tirpstančio laiko filosofija

Apie Hiroshi Sugimoto parodą „Laiko mašina“ „Hayward“ galerijoje Londone

Skubėjimo, lėkimo, nerimasties pripildytame pasaulyje su didžiule XIX amžiaus kamera nusileidžia japonų menininkas, filosofas Hiroshi Sugimoto (g. 1948), it tikras keliautojas laiku. Klasikinės fotografijos principai menininkui tampa pagrindu išreikšti konceptualioms vizijoms, nuo kurių ir prasideda jo kūrinių kelias. Sugimoto save vadina paskutiniu nespalvotos, tradicinės fotografijos meistru. „Mano kamera veikia kaip laiko mašina“, – teigia menininkas, o jo žodžiai tampa ir parodos pavadinimu.

Hiroshi Sugimoto, „UA teatras, Niujorkas“. 1978 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „UA teatras, Niujorkas“. 1978 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Ankstyviausi žmogaus giminaičiai“. 1994 m. © Hiroshi Sugimoto, Marian Goodman galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Ankstyviausi žmogaus giminaičiai“. 1994 m. © Hiroshi Sugimoto, Marian Goodman galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Konceptualios formos ir matematinis modelis 006“. Sidabro želatinos atspaudai, aliuminis ir plienas. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Konceptualios formos ir matematinis modelis 006“. Sidabro želatinos atspaudai, aliuminis ir plienas. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto „Hayward“ galerijoje su „Jūros peizažų“ serija. R. Smith nuotr.
Hiroshi Sugimoto „Hayward“ galerijoje su „Jūros peizažų“ serija. R. Smith nuotr.
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Jūros peizažų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Jūros peizažų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Žaibų laukai 225“. 2009 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto, „Žaibų laukai 225“. 2009 m. © Hiroshi Sugimoto, menininko nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Optikos“ serija. Chromogeniniai atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Optikos“ serija. Chromogeniniai atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Portretų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
Hiroshi Sugimoto parodos vaizdas, „Portretų“ serija. Sidabro želatinos atspaudai. M. Blowerio nuotr. Menininko ir „Hayward“ galerijos nuosavybė
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas