7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasaulyje

Eglė Rindzevičiūtė

Trumpam ištirpę skirtumai

Įspūdžiai iš „Frieze“ meno mugės Londone

Pokalbio nuotrupa „Frieze Masters“ palapinėje (anglų k.):

Mergina (ryžtingai žingsniuodama tarp galerijų stendų rodo ranka): Išėjimas į tą pusę.

Vaikinas (kaip koks asmeninis treneris eina į priešingą pusę): Tu gali tai padaryti, tu tikrai gali. Einam ten, pažiūrėk į šitą galeriją, tu gali. Žinau, jau greitai užsidarys, bet nieko tokio, galime ateiti rytoj.

Mergina (atsidūsta, apsisuka ant aukštakulnių ir eina paskui vaikiną): Tik ne rytoj. Rytoj mes turim normaliai apsipirkti.

Frieze London. Autorės nuotr.
Frieze London. Autorės nuotr.
Osnova galerijos ekspozicija. Autorės nuotr.
Osnova galerijos ekspozicija. Autorės nuotr.
Frieze London mugė, kosmetikos stendas Autorės nuotr.
Frieze London mugė, kosmetikos stendas Autorės nuotr.
Frieze London mugė, baras. Autorės nuotr.
Frieze London mugė, baras. Autorės nuotr.
John Giorno, Thanx 4 nothing. 2019 m. Autorės nuotr.
John Giorno, Thanx 4 nothing. 2019 m. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
Frieze London mugės fragmentas. Autorės nuotr.
 Yto Barrada, Untitled (Fossil plate). 2014 m.
Yto Barrada, Untitled (Fossil plate). 2014 m.
Martyna Jurkevičiūtė

Vejantis ryškiaspalvį pavasarį

Davido Hockney paroda „Pavasario atėjimas, Normandija, 2020“ Karališkojoje Londono dailės akademijoje

2019 m. pradžioje pasaulinio garso menininkas Davidas Hockney (g. 1937) iš nuolatinės savo rezidencijos Los Andžele intensyviam kūrybiniam darbui persikėlė į vilą Normandijoje, Šiaurės Prancūzijoje. Čia menininkas turėjo galimybę ne tik saugiai išbūti karantino laikotarpį, bet ir atsidėti darbui. „Niekuomet nemėgau minios, tikriausiai tai dėl mano klausos problemų. Man patinka vienatvė, joje suvokiu esantis gamtos dalimi“, – duodamas interviu laikraščiui „The Guardian“ prisipažino menininkas.

David Hockney, Nr. 88, 2020 m. kovo 3 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 88, 2020 m. kovo 3 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 118, 2020 m. kovo 16 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 118, 2020 m. kovo 16 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 125, 2020 m. kovo 19 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 125, 2020 m. kovo 19 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 186, 2020 m. balandžio 11 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 186, 2020 m. balandžio 11 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 340, 2020 m. gegužės 21 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 340, 2020 m. gegužės 21 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 370, 2020 m. gegužės 2 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 370, 2020 m. gegužės 2 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 316, 2020 m. balandžio 30 d. iPad tapyba. © David Hockney
David Hockney, Nr. 316, 2020 m. balandžio 30 d. iPad tapyba. © David Hockney
Martyna Jurkevičiūtė

Naujas normalus pasaulis

Gilberto ir Georgo paroda „White Cube“ galerijoje Londone

Šiuolaikinio meno galerija „White Cube“ pristatė virtualią menininkų dueto Gilberto ir Georgo parodą, kurią nuo balandžio 13 d. galima aplankyti ir fiziškai. 2020-ieji puikiai parodė, kad ne visas menas veikia internetinėse platformose, tačiau šiai parodai tokia ekspozicija nesutrukdė.

Ekspozicijos vaizdas. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg, Blanket. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Blanket. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg, Bagged. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Bagged. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg,Bag-Man. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg,Bag-Man. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
 Gilbert & Georg, Number Twelve.  2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Number Twelve. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Woken.  2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Woken. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Ballooning. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Gilbert & Georg, Ballooning. 2020 m. M .Jurkevičiūtės nuotr.
Deima Žuklytė-Gasperaitienė

Santūrusis japonų menas

Ką įdomaus galima rasti Tokijo galerijose

Šiuo metu Japonijoje, tiksliau, Tokijuje – daugiausia gyventojų turinčiame pasaulio mieste – koronaviruso situacija gana neblogai suvaldyta, kasdienis naujų atvejų skaičius čia mažesnis nei Lietuvoje. Vyriausybė prašo gyventojų ir verslų imtis visų atsargumo priemonių, o muziejai ir galerijos šį prašymą interpretuoja labai įvairiai.

Satoru Kuratos parodos „Ba/u/cker La/u/cker“ eksponatas. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Satoru Kuratos parodos „Ba/u/cker La/u/cker“ eksponatas. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Satoru Kuratos parodos „Ba/u/cker La/u/cker“ eksponatas. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Satoru Kuratos parodos „Ba/u/cker La/u/cker“ eksponatas. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Satoru Kuratos parodos „Ba/u/cker La/u/cker“ eksponatas. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Satoru Kuratos parodos „Ba/u/cker La/u/cker“ eksponatas. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Akio Niisato paroda „Pusiausvyra ir šukės“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Luisos Lambri paroda „On view“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Luisos Lambri paroda „On view“. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Intensyvus, keistas, trikdantis

Bruce’o Naumano retrospektyvinė paroda „Tate Modern“

Antrasis karantinas Londone truko mėnesį ir po jo galerijos vėl įsileidžia žiūrovus. Amerikiečių menininko Bruce’o Naumano (g. 1941) retrospektyvinėje parodoje „Tate Modern“ lankiausi prieš karantiną ir dar kartą einu po jo. Būna parodų, stipresnių už kitas, o ši ilgam pasiliko mintyse.

Bruce’o Naumano instaliacijos „Washing Hands Normal“ / „Įprastas rankų plovimas“ (1996) vaizdas „Tate modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „Washing Hands Normal“ / „Įprastas rankų plovimas“ (1996) vaizdas „Tate modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS London 2020
Bruce Nauman, „Good Boy Bad Boy“ / „Geras berniukas, blogas berniukas“. 1985 m. „Tate“ nuosavybė, © ARS, NY and DACS, London 2020 
Bruce Nauman, „Good Boy Bad Boy“ / „Geras berniukas, blogas berniukas“. 1985 m. „Tate“ nuosavybė, © ARS, NY and DACS, London 2020 
Bruce’o Naumano instaliacijos „One Hundred Live and Die“ / „Šimtas gyvena ir miršta“ (1984) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „One Hundred Live and Die“ / „Šimtas gyvena ir miršta“ (1984) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „Anthro/Socio (Rinde Spinning) / Antro/socio (besisukantis Rinde)“ (1992) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce’o Naumano instaliacijos „Anthro/Socio (Rinde Spinning) / Antro/socio (besisukantis Rinde)“ (1992) vaizdas „Tate Modern“. M. Greenwood nuotr. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020
Bruce Nauman, „Clown torture“ / „Klouno kankinimas“. Fragmentas. 1987 m. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York
Bruce Nauman, „Clown torture“ / „Klouno kankinimas“. Fragmentas. 1987 m. © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York
Bruce Nauman, „My Name As Though It Were Written on the Surface of the Moon“ / „Kaip atrodytų mano vardas, užrašytas Mėnulio paviršiuje“. 1968 m. Amsterdamo miesto muziejaus (Stedelijk) kolekcija, © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York
Bruce Nauman, „My Name As Though It Were Written on the Surface of the Moon“ / „Kaip atrodytų mano vardas, užrašytas Mėnulio paviršiuje“. 1968 m. Amsterdamo miesto muziejaus (Stedelijk) kolekcija, © Bruce Nauman / ARS, NY and DACS, London 2020, Courtesy Sperone Westwater, New York
Virginijus Kinčinaitis

Skandalingojo ispano spindesio priežastis

Picasso ir Kahnweileris – meno rinkos dvyniai

Kiekvienas didis menininkas turi savo sėkmės šešėlį – mecenatą, prekeivį, kolekcininką. Tik vėliau atsiranda jo genialumo mitas plačioje visuomenėje. Piccasso žvaigždės statusas žinomas visiems, jo meilės istorijos aitrina vaizduotę ir kuria pridėtinę kubizmo vertę. Tačiau kokia šešėlinė skandalingojo ispano spindesio priežastis? 

Pablo Picasso su Daniel-Henry Kahnweiler. 1964 m.
Pablo Picasso su Daniel-Henry Kahnweiler. 1964 m.
Brassaï, Daniel-Henry Kahnweiler savo ofise, už jo - Pablo Picasso kūrinys. 1962
Brassaï, Daniel-Henry Kahnweiler savo ofise, už jo - Pablo Picasso kūrinys. 1962
Martyna Jurkevičiūtė

Menininkų dienoraščiai

Galerijos „White Cube“ projektas instagrame

Prasidėjus karantinui, Londono šiuolaikinio meno galerija „White Cube“ kvietė įvairius menininkus dalintis pasikeitusios kasdienybės dokumentacija. Taip galerijos instagramo profilis užsipildė ir tebesipildo menininkų vaizdo dienoraščiais, jais pasidalinti spėjo 9 menininkai: Tracey Emin, Antony Gormley, Sarah Morris, Theasteris Gates’as, Raqibas Shaw, Gilbertas ir George’as, Parkas Seo Bo, Ha Xiangyu, Ibrahimas Mahama. Kiekvienas menininkas savo nuožiūra į galerijos profilį 7 dienas iš eilės kėlė po vieną įrašą, dokumentuojantį gyvenimą ir darbą per izoliaciją.

Agnė Narušytė

Menininkės ir kanonas

Konferencija ir paroda KUMU dailės muziejuje

Tai buvo paskutinė mano prieš karantiną matyta paroda. Rašau apie ją žinodama, kad daugumą skaitytojų dabar domina tik viena tema. Bet rašymas (ir skaitymas) apie ką kita – neblogas būdas bent kuriam laikui atitolti nuo grėsmingai augančių skaičių sekimo, apokaliptinių scenarijų įsivaizdavimo ir mąstymo apie pandemijos etiką (ir estetiką). Netikiu, kad būtent tokio straipsnio dabar labiausiai reikia. Tačiau pandemijos pasibaigia, o straipsniai lieka. Tad gal verta tęsti.

Autoportretų galerija.
Autoportretų galerija.
Lydia Mei, „Moteris su cigarete“. 3-asis deš.
Lydia Mei, „Moteris su cigarete“. 3-asis deš.
Sally von Kügelgen, aktai. Nedatuota.
Sally von Kügelgen, aktai. Nedatuota.
Sally von Kügelgen, „Sophie Menter portretas“. 1907 m.
Sally von Kügelgen, „Sophie Menter portretas“. 1907 m.
Julie Hagen Schwarz, „Moters portretas“. 1853 m.
Julie Hagen Schwarz, „Moters portretas“. 1853 m.
Karin Luts, „Sodininkas“. 1928 m.
Karin Luts, „Sodininkas“. 1928 m.
Karin Luts, „Nekaltųjų žudynės“. 1928 m.
Karin Luts, „Nekaltųjų žudynės“. 1928 m.
Lüüdia Vallimäe-Mark, „Pionierės portretas“. 1951 m.
Lüüdia Vallimäe-Mark, „Pionierės portretas“. 1951 m.
Martyna Jurkevičiūtė

Už mūzos etiketės – ryški kūrėja

Doros Maar retrospektyva „Tate Modern“ galerijoje Londone

„Raudanti moteris juokiasi paskutinė“, – skelbia „The Guardian“ laikraščio antraštė. Tik šį kartą kalbama ne apie Picasso ir garsųjį paveikslą, o apie jo mūza, modeliu bei meiluže vadintą prancūzų kilmės dailininkę Dorą Maar (1907–1997, tikrasis vardas Henriette Theodora Markovitch). Praėjusiais metais viena įtakingiausių Paryžiaus meno erdvių – George’o Pompidou meno centras – visuomenei pristatė menininkės retrospektyvinę parodą, kuri šiuo metu perkelta į „Tate Modern“ galeriją Londone, o vėliau keliaus į Paulo Getty muziejų Los Andžele. Ilgai buvusi nustumta į paraštes, ne tik visuomenės atmintyje, bet ir meno kritikų darbuose, Dora Maar galiausiai iškilo iš už Picasso mūzos šešėlio. Ši paroda – trijų didžiųjų galerijų bendras darbas siekiant ne tik parodyti, kokia buvo Maar, bet ir nubraukti jai kabintas etiketes.

Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, be pavadinimo (mados fotografija). 1934 m. Collection Therond
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo (mados fotografija). 1934 m. Collection Therond
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1933 m. Harvard Art Museums/Fogg Museum, Richard and Ronay Menschel Fund for the Acquisition of Photographs
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1933 m. Harvard Art Museums/Fogg Museum, Richard and Ronay Menschel Fund for the Acquisition of Photographs © ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, "Pokalbis". 1937 m. Fundación Almine y Bernard Ruiz-Picasso para el Arte, Madrid  © FABA Photo : Marc Domage
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, "Pokalbis". 1937 m. Fundación Almine y Bernard Ruiz-Picasso para el Arte, Madrid  © FABA Photo : Marc Domage
© ADAGP, DACS nuos.
Dora Maar, be pavadinimo. 1934 m.
Dora Maar, be pavadinimo. 1934 m.
Dora Maar, be pavadinimo. 1980 m. The J. Paul Getty Museum, Los Angeles
Dora Maar, be pavadinimo. 1980 m. The J. Paul Getty Museum, Los Angeles
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, Tate Modern, ekspozicijos fragmentas. 2019 m. A. Dunkley nuotr.
Dora Maar, "29 namas d’Astorg gatvėje". 1936 m.
Collection Centre Pompidou, Paris. Musée national d’art moderne Centre de création industrielle
Photo © Centre Pompidou, MNAM-CCI / P. Migeat / Dist. RMN-GP
Dora Maar, "29 namas d’Astorg gatvėje". 1936 m. Collection Centre Pompidou, Paris. Musée national d’art moderne Centre de création industrielle Photo © Centre Pompidou, MNAM-CCI / P. Migeat / Dist. RMN-GP
Karina Simonson

Ieškant gijų

Afrikos šalių paviljonai 58-ojoje Venecijos bienalėje

Afrikos šalių dalyvavimo Venecijos meno bienalėje istorija yra labai nesena, prasidėjusi tik 2007 m. prieštaringai vertinamu Afrikos paviljonu, siekusiu atstovauti viso žemyno menui. Jis buvo organizuotas kaip 52-osios Roberto Storrso kuruotos bienalės dalis ir finansuotas kongiečio kolekcininko Sindikos Dokolo. Nepaisant renginį lydėjusio entuziazmo ir postūmio jausmo, inicijavusio nacionalinių Afrikos paviljonų steigimą, jų išliko nedaug.

 

Afrikos žemyno ir jo diasporos meno indėlis buvo ypač išryškintas ir įtrauktas į bienalės darbotvarkę nigeriečio menininko ir kuratoriaus Okwui Enwezoro dėka, jis 2015 m. kuravo 56-ąją Venecijos bienalę pavadinimu „Visos pasaulio ateitys“. Bienalėje pasirodė kūriniai, pasakojantys apie besitęsiantį kolonizacijos poveikį, klimato kaitą ir migracijos kaip „krizės“ suvokimo poveikį. Tačiau kitais metais Christine Macel iškelta tema „Viva Arte Viva!“ garbino menininkus ir „meną dėl meno“, taigi atitolino bienalę nuo politinių apmąstymų.

Seišelių paviljono fragmentas
Seišelių paviljono fragmentas
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
El Anatsui (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Felicia Abban (Gana). N. Lighter nuotr.
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Dramblio kaulo kranto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Egipto paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Madagaskaro paviljono fragmentas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
Pietų afrikos respublikos paviljonas
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas