7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasaulyje

Rosana Lukauskaitė

Keturi šimtai pradžių, vienas atsisveikinimas

Björk „echolalia“ ir Jameso Merry „Metamorphlings“ Islandijos nacionalinėje galerijoje

Keturi šimtai kiaušinėlių ir vos du ar trys lizdai, nuausti iš motinos gyvenimo, – taip Björk dainoje „Sorrowful Soil“ kūno aritmetika pamažu virsta rauda. Tarp šių skaičių telpa laikas, kurio neįmanoma suskaičiuoti: laukimas, rūpestis, kažkam atiduotas miegas, balsas, kuriuo vėliau, patys to nepastebėdami, kalbėsime. Iš daugybės galimų pradžių tik kelios įgyja veidą, išmoksta tarti motinos vardą, ilgainiui susikuria atskirą pasaulį. O ji gyvena ir savo gyvenimą – su troškimais, maištu, žodžiais, kurių vaikai galbūt taip ir neišmoks suprasti.

Björk, „Sorrowful Soil“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas. 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Björk, „Sorrowful Soil“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas. 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Björk, „Sorrowful Soil“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas. 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Björk, „Sorrowful Soil“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas. 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Björk, „Sorrowful Soil“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas. 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Björk, „Sorrowful Soil“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas. 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Björk, „Nerve Bloom“, 2026 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Nerve Bloom“, 2026 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Nerve Bloom“, 2026 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Nerve Bloom“, 2026 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Nerve Bloom“, 2026 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Nerve Bloom“, 2026 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Ancestress“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Ancestress“, 2022 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muz-iejaus nuotr.
Björk, „Björk Orkestral“, 2021 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Björk, „Björk Orkestral“, 2021 m. „echolalia“, parodos fragmentas, 2026 m. Reikjaviko meno muziejaus nuotr.
Ignas Kazakevičius

Raktai tavo širdžiai atrakinti

Tracey Emin paroda „A Second Life“ Londone

Padėkite daugtaškį. Tracey Emin parodoje „A Second Life“ Londono „Tate Modern“ muziejuje lieka tik kūnas, atmintis ir tai, ko jau nebeįmanoma pagražinti... Pavadinimą būtų sunku versti pažodžiui. „Antrasis gyvenimas“ neišvengiamai siejasi su naujausiu menininkės biografijos etapu – onkologinės ligos pasekmėmis, kai Emin iš tiesų buvo priversta mokytis gyventi iš naujo.

Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, J. Monaghan nuotr.
Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, J. Monaghan nuotr.
Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, S. Bakrania nuotr.
Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, S. Bakrania nuotr.
Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, S. Bakrania nuotr.
Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, S. Bakrania nuotr.
Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, S. Bakrania nuotr.
Tracey Emin, „A Second Life“, parodos fragmentas. 2026 m. „Tate“, S. Bakrania nuotr.
Tracey Emin, „My Bed“. 1998 m. „The Saatchi Gallery“, „Prudence Cuming Associates Ltd“ nuotr.
Tracey Emin, „My Bed“. 1998 m. „The Saatchi Gallery“, „Prudence Cuming Associates Ltd“ nuotr.
Tracey Emin, „Mad Tracey from Margate. Everyone's been there“. 1997 m. T. Emin nuotr.
Tracey Emin, „Mad Tracey from Margate. Everyone's been there“. 1997 m. T. Emin nuotr.
Tracey Emin, „I never Asked to Fall in Love – You made me Feel like This“. 2018 m. T. Emin nuotr.
Tracey Emin, „I never Asked to Fall in Love – You made me Feel like This“. 2018 m. T. Emin nuotr.
Tracey Emin, „The End of Love“. 2024 m. T. Emin, „Tate“ nuotr.
Tracey Emin, „The End of Love“. 2024 m. T. Emin, „Tate“ nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Actekų požemio karalystė šeštame MoMA aukšte

Paroda „Frida ir Diego: paskutinis sapnas“

Niujorkas visada buvo miestas, geriausiai mokantis parduoti savo mitologiją, tačiau šį pavasarį Modernaus meno muziejus (MoMA) nusprendė perrašyti vieną ryškiausių XX a. meno istorijos romanų. Paroda „Frida ir Diego: paskutinis sapnas“ („Frida and Diego: The Last Dream“) nėra tiesiog dar viena retrospektyva. Tai – operinis spektaklis be dainininkų, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka ne tik drobės, bet ir pati erdvės dramaturgija.

„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
Akvilė Jasiukaitytė

Stebintis ar stebimas?

Panoptikumo refleksijos Augusto Serapino „Chair of the Invigilator“ instaliacijoje

Vasario mėnesį Bolonijoje, Fondazione Federico Zeri bibliotekoje, „ART CITY Bologna“ programos kontekste eksponuojamas Augusto Serapino instaliacijos „Chair of the Invigilator“ („Prižiūrėtojo kėdės“) fragmentas. Iš pirmo žvilgsnio – tai aukštos medinės kėdės, primenančios gelbėtojų bokštelius ar teniso teisėjų platformas. Tačiau ši vertikali konstrukcija funkcionuoja kaip subtili galios mechanizmo reprezentacija.

Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. Ornella De Carlo ir MAMbo (Museo d'Arte Moderna di Bologna) nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Jasiukaitytės nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Jasiukaitytės nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Jasiukaitytės nuotr.
Augustas Serapinas, „Prižiūrėtojo kėdės“ („Chair of the Invigilator“), instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Jasiukaitytės nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Prisiminimų architektūra

Do Ho Suh paroda „Walk the House“ „Tate Modern“ galerijoje Londone

Į parodą įžengiu kaip į nebylų skirtingų laikmečių ir kultūrų labirintą. Architektūra čia susipynusi su tekstile, o į namų konceptą žvelgiama ne tiek kaip į geografinę vietą, kiek į emocijų ir išgyvenimų pripildytą erdvę. Tai pati korėjiečio menininko Do Ho Suh (g. 1962) kūrybos šerdis. Tiksliai skenuodamas erdves, kuriose gyveno ir tebegyvena, ir skrupulingai jas replikuodamas skirtingose medijose, menininkas atveria duris į itin asmenišką savo migracijos istoriją ir nepaliaujamą norą dokumentuoti po visą pasaulį išsibarsčiusių namų užuominas.

Do Ho Suh, „Nest/s“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Nest/s“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“, kūrinio fragmentas. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“, kūrinio fragmentas. 2024 m. Jeon Taeg Su nuotr.
Do Ho Suh, „My Homes“. 2010 m.
Do Ho Suh, „My Homes“. 2010 m.
Do Ho Suh, „Rubbing/Loving: Company Housing of Gwangju Theater“. 2012 m. Prudence Cuming Associates nuotr.
Do Ho Suh, „Rubbing/Loving: Company Housing of Gwangju Theater“. 2012 m. Prudence Cuming Associates nuotr.
Do Ho Suh, „Robin Hood Gardens, Woolmore Street, London E14 0HG“. 2018 m.
Do Ho Suh, „Robin Hood Gardens, Woolmore Street, London E14 0HG“. 2018 m.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Do Ho Suh, „Perfect Home: London, Horsham, New York, Berlin, Providence, Seoul“. 2024 m. „The Genesis Exhibition: Do Ho Suh: Walk the House“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Monaghan, „Tate Modern“ nuotr.
Ramutė Rachlevičiūtė

Siurrealizmas ir šiuolaikinis siurrealistinis pasaulis. II dalis

Apie VI tarptautinę mokslinę konferenciją „Surrréalismes Paris 2024“

Leonora Carrington (1917–2011) – tarp konferencijos tyrinėtojų viena populiariausių siurrealisčių. Britų kilmės meksikietė ir V tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Hjustone buvo sulaukusi išskirtinio dėmesio, jos asmenybei ir kūrybai teko itin daug tyrimų, įvairių rakursų. Praėjusioje Hjustono konferencijoje buvo keli itin įdomūs pranešimai, rodos, visi jos takeliai išvaikščioti, visi natūros motyvai ištyrinėti, bet vis dar atrandama, į ką gilintis.

Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Malle Leis, „Kersti Kreismann portretas“. 1978 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Malle Leis, „Kersti Kreismann portretas“. 1978 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Ramutė Rachlevičiūtė

Siurrealizmas ir šiuolaikinis siurrealistinis pasaulis. I dalis

Apie VI tarptautinę mokslinę konferenciją „Surrréalismes Paris 2024“

2024 m. meno pasaulis šventė 100-ąsias siurrealizmo gimimo metines. Nacionaliniame Pompidou meno ir kultūros centre vyko didžiulė paroda „Surrréalisme“, Paryžiuje taip pat buvo surengta kasmetinė tarptautinė mokslinė konferencija, šįkart šeštoji, skirta šiam svarbiam modernaus meno galingos krypties jubiliejui.

„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. Pompidou, J. Rodriguez-Garcia nuotr.
Alberto Giacometti, „Stalas“. 1933 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Alberto Giacometti, „Stalas“. 1933 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Toyen, Be pavadinimo. 1939–1940 m.„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Toyen, Be pavadinimo. 1939–1940 m.„Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Valentine Hugo, „Gruodžio 21 dienos sapnas“. 1929 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Valentine Hugo, „Gruodžio 21 dienos sapnas“. 1929 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Victor Brauner, „Autoportretas“. 1931 m. „Surrréalisme“, parodos Pompidou centre fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Karin Luts, „Confirmees“. 1936 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Jüri Palm, „Peršviečiama moteris“. 1979 m. „Siurrealizmui 100. Praha, Tartu ir kiti pasakojimai...“, parodos Estijos Nacionaliniame muziejuje Tartu fragmentas. 2024 m. R. Rachlevičiūtės nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Nykstančio miesto ir kaliausių fotografas

Peterio Mitchello paroda „Nothing Lasts Forever“ Fotografų galerijoje Londone

Mančesteryje gimęs ir augęs, Londone studijavęs, darbo ieškoti 1972 m. Peteris Mitchellas (g. 1943) patraukė į Lidsą. Įsidarbinęs sunkvežimio vairuotoju ir kasdien migruodamas po visą miestą, pradėjo jį fiksuoti objektyvu. Eidama parodon galvoju apie Antano Sutkaus Lazdynų seriją, fotografuotą tą patį dešimtmetį kaip ir dauguma Mitchello darbų parodoje. Galvoju ir apie Algimanto Kunčiaus Vilnių – širdžiai mielą miesto portretą.

Peter Mitchell, „Scarecrow 28“. Data nežinoma
Peter Mitchell, „Scarecrow 28“. Data nežinoma
Peter Mitchell, „Mitchell, ‘How many Aunties?’, Back Hares Mount, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Mitchell, ‘How many Aunties?’, Back Hares Mount, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Sir Yank’s Heavy Disco, Harehills Avenue, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Sir Yank’s Heavy Disco, Harehills Avenue, Leeds“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Priestly House, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Priestly House, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Kitson House telephone, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „The Kitson House telephone, Quarry Hill Flats“. 1978 m.
Peter Mitchell, „Francis Gavan, Ghost Train Ride, Woodhouse Moor, Leeds, Spring“. 1986 m.
Peter Mitchell, „Francis Gavan, Ghost Train Ride, Woodhouse Moor, Leeds, Spring“. 1986 m.
Peter Mitchell, „Mrs. McArthy & her daughter, Sangley Road, Catford, London,“. 1975 m.
Peter Mitchell, „Mrs. McArthy & her daughter, Sangley Road, Catford, London,“. 1975 m.
Peter Mitchell, „ABC (Aerated Bread Company offices), Camden Road, London“. 1979 m.
Peter Mitchell, „ABC (Aerated Bread Company offices), Camden Road, London“. 1979 m.
Karina Simonson

Glamūro studijos Londono muziejuose

Nekritinė parodų apie Barbę ir Naomi Campbell apžvalga

Mano akademiniame burbule kalbėti apie glamūrinį gyvenimą yra maždaug taip pat nepadoru, kaip prisipažinti meile Elviui Presley. Esant dabartinei geopolitinei situacijai tai atrodo mažiausiai nejautru. Tačiau būsiu atvira apie abi. Tik apie Elvį parašysiu kitą kartą, o dabar papasakosiu apie dvi glamūrines parodas, kaip tik ir užkabinusias šią mano jautrią vietą.

„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
„NAOMI: In Fashion“, parodos fragmentas. 2025 m. Viktorijos ir Alberto muziejaus (V&A) nuotr.
Martyna Jurkevičiūtė

Žiedais ir ryškiomis spalvomis apkaišytas pasaulio absurdas

Arpitos Singh paroda „Remembering“ šiaurinėje „Serpentine“ galerijoje

Indų menininkės Arpitos Singh (g. 1937) kūryba man tapo netikėtu praeitų metų atradimu, kai jos drobes išvydau grupinėje Barbikano parodoje „The Imaginary Institution of India“. Singh tapyba išsiskyrė gana iliustratyviu stiliumi ir netikėtomis kompozicijomis, vienoje plokštumoje komponuojant iš pirmo žvilgsnio atsitiktinių daiktų, veidų ir Šagalo skraiduolius primenančių figūrų koliažus su į banginio ir paukščio hibridą panėšėjančiais storais lėktuvais.

Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „Remembering“, parodos fragmentas. 2025 m. J. Underhill nuotr.
Arpita Singh, „My Lollipop City: Gemini Rising“. 2005 m.
Arpita Singh, „My Lollipop City: Gemini Rising“. 2005 m.
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas