7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šimtmečio bienalė

Pirmieji įspūdžiai iš 59-osios tarptautinės Venecijos šiuolaikinio meno bienalės

Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.

Laima Kreivytė: Venecijos bienalės kuruotos parodos šiemet visiškai pakeitė ir istorinę, ir kultūrinę seniausios pasaulyje bienalės paradigmą. Kuratorė Cecilia Alemani grąžino intuityvų, siurrealistinį, ekscentrišką pradą į pervargusio racionalaus idėjų rūšiavimo pasaulį. Kelios ankstesnės bienalės, nepaisant kilnaus siekio subalansuoti pokolonijinius ir kitokius galios santykius, pakliūdavo į galerijų įtakos laukus. Nors galerijų vaiduokliai niekur neišnyko, bendras vaizdas ir bienalė kaip organizmas atrodo gyvesnis ir daugiasluoksniškesnis. Labai pradžiugino istoriniai ekskursai ir su derama pagarba pristatytos XX a. pradžios ir vidurio vaizdinių „kiborgų“ kūrėjos: Marianne Brandt, Elsa von Freytag-Loringhoven (taip, tai ji pirmoji sugalvojo ready-made, ir Duchamp’as jį „pasiskolino“, kaip pats pripažino laiške seseriai), Hannah Höch, Louise Nevelson, Anu Põder, Sophie Taeuber-Arp.

Išraiškinga Mėlynoji salė su milžiniškomis autorių ir kūrinių fotografijomis Arsenale. Ne mažesnį įspūdį paliko Auksinė salė centriniame paviljone bienalės soduose. Čia žėrėjo puikios siurrealistės Leonor Fini, Lise Deharme, Carol Rama, Valentine Penrose, Remedios Varo, Leonora Carrington, kurios knyga ir įkvėpė bienalės pavadinimą „Svajonių pienas“ („The Milk of Dreams“). Tas sapnų ir svajų pasaulis, mitologijos ir vizijų sampynos tiesiog prašyte prašėsi tolimesnių tęsinių, kuriuos kiekviena (-as) lankytoja (-as) vingiavo savo fantazijos vagomis. Man prisižiūrėjus Arsenale moterų su gyvatėmis kilo mintis apie „Eglę žalčių karalienę“ ir Emilijos Škarnulytės undines. Eglės Budvytytės „Komposto dainos“ užbūrė lankytojus Nidos peizaže „irstančių“ kūnų plastika. Ir šitas visiškai kitokios, gaivios, netikėtos bienalės įspūdis nulemtas ir gausaus moterų menininkių dalyvavimo – pirmą kartą bienalės istorijoje jų rodoma 90 procentų. Ir šiame kontekste Lietuva vis dar išlieka šalimi, kurios nacionaliniame paviljone nė karto nerodyta vienos menininkės kūryba. Ir tai nėra akmuo į Roberto Narkaus stilingus ir konceptualius dumblių perdirbimo „fabrikėlius“, o veikiau į mūsų apsamanojusį kultūros politikos lauką. Aktualios XXI a. tendencijos jį vis dar sėkmingai aplenkia.

 

Ugnė Bužinskaitė: Mano rekomendacijos ketinantiems apsilankyti bienalėje: Arsenale, žinoma, pagrindinė paroda ir verta atkreipti dėmesį į Latvijos ir Meksikos paviljonus, „Giardini“ man, ko gero, labiausiai patiko Brazilijos paviljonas (beje, su čia pristatomu Jonathasu de Andrade „Lewben Art Foundation“ esame bendradarbiavę). Nustebino Rumunijos paviljone Adinos Pintilie videoinstaliacija „You Are Another Me – A Cathedral of the Body“ – labai stipri. Įspūdį paliko Korėja, nerealios JAV atstovaujančios Simone Leigh skulptūros, patiko Prancūzų paviljonas (šiai šaliai atstovauja Zineb Sedira). Be abejonės, verta pamatyti britų „Auksinio liūto“ laimėtoją Sonią Boyce. Castello rajone yra Lietuvos paviljonas ir Robertas Narkus.

Iš satelitinių parodų minėčiau „Palazzo Grassi“ rodomą didelę Marlene Dumas retrospektyvą „open-end“, „Fondazione Prada“ – labai įdomi paroda apie smegenis „Human brains“ – iš mokslinės, sociologinės, antropologinės, istorinės perspektyvos tyrinėjamas mąstymas, įtaigi ekspozicija. „Galerie de Academia“ įspūdį palieka Anisho Kapooro paroda, ypač vertinant per šiandienos karo Ukrainoje perspektyvą.

Labai gerai atrodo buvusiame Lietuvos paviljone architektūros bienalėje bažnyčios erdvėse (Barbaria de le Tole, 6691, Castello rajone) įsikūrusi videomeno paroda „Penumbra“, organizuota „Fondazione in Between Art Film“. Joje eksponuojamas ir Emilijos Škarnulytės darbas. Verta užsukti ir į „Ocean Space“.

Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Leonora Carrington, kūrinio „Ulu“ kelnės fragmentas. 1952 m. Privati nuos.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Simone Leigh, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Felipe Baeza, Arsenalas, Venecijos bienalė. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
Sonia Boyce, Nacionalinis Jungtinės karalystės paviljonas. Rengėjų nuotr.
 Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Adina Pintilie, NAcionalinis Rumunijos paviljonas. Rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.
Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymas. A. Solomino nuotr.