Daugiau temų

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Pirmadienio rytą baigėsi 90-ojo „Oskarų“ ceremonija. Ji nepateikė didesnių netikėtumų: geriausio metų filmo statulėlę gavo Guillermo del Toro „Vandens forma“, del Toro tapo geriausiu režisieriumi, filmas taip pat apdovanotas už scenografiją ir muziką. Ceremonijos rengėjai pasirūpino, kad pernai skelbiant geriausio filmo pavadinimą suklydę aktoriai Warrenas Beatty ir Faye Dunaway šiemet nugalėtoją paskelbtų kuo sklandžiausiai.

Pokalbis su režisieriumi, choreografu ir dailininku Dimitriu Papaioannou

Poreikis tiesiogiai bendrauti su žiūrovu paskatino Dimitrį Papaioannou dailę iškeisti į scenos menus. Graikų režisierius, choreografas ir dailininkas, plačiai žinomas kaip 2004-ųjų Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos organizatorius, gimė 1964 m. Atėnuose. Studijavo aukštojoje menų mokykloje ir anksti tapo pripažintu dailininku bei komiksų kūrėju. 1986 m. kartu su šokėja Angeliki Stellatou įkūręs Edafos šokio teatrą (Edafos Dance Theatre) atrado tikrąją meninės raiškos erdvę, kur dirbo septyniolika metų (iki 2002-ųjų). Būtent teatre Dimitriui Papaioannou kuriant vaizdus, pasakojant istorijas, pasirodant scenoje bei įkvepiant kitus geriausiai atsiskleidžia jo – dailininko, komiksų autoriaus, atlikėjo bei grupės vadovo – gebėjimai. Menininko spektakliuose dera šokis, fizinis teatras ir Vakarų vaizduojamojo meno istorija. Juose nėra žodžių, kartais nėra ir rūbų, kurie galėtų pridengti nuogą kūną.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Netrukus kino teatrai pradės rodyti penkiems „Oskarams“ nominuotą debiutinį Gretos Gerwig filmą „Lady Bird“, o TV1 šįvakar (kovo 2 d. 22.55) visai laiku primins prieš porą metų sukurtą Rebeccos Miller filmą „Megės planas“, kuriame Gerwig suvaidino pagrindinį vaidmenį. Gerwig gimė 1983 m. Kalifornijoje, kine ji nuo 2006-ųjų. Ji suvaidino daug vaidmenų nepriklausomuose, mažo biudžeto filmuose, kurie dažnai pavadinami „mumblecore“ (nuo angliško žodžio mumble – „murmėti“) ir kuriuose svarbiausia dialogai bei improvizacija. Lūžiu aktorės karjeroje tapo Noah Baumbacho filmas „Frances Ha“ (2012), kurio scenarijų ji parašė kartu su režisieriumi.

Beata Baublinskienė

Alma Mater jubiliejui

Vasario 5–9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy – ECMA) sesija. Penkias dienas įvairiose LMTA erdvėse buvo rengiami meistriškumo kursai, vyko koncertai.

Vasario 7-ąją LMTA Didžiojoje salėje surengtas iškilmingas ECMA koncertas buvo skirtas ypatingai datai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 85-osioms įkūrimo metinėms. 1933 m. būtent vasario 7 d. tuometinis Lietuvos švietimo ministras pasirašė dokumentą dėl Konservatorijos steigimo. Pirmasis jos vadovas kompozitorius Juozas Gruodis būtų tikrai pasidžiaugęs tuo, ką 2018-ųjų vasario 7 d. koncerto publika išgirdo nuo scenos.

Pasirodė keturi ECMA sesijos dalyviai – „Duo CoLore“ ir styginių kvartetas „Festivo“ (LMTA), styginių kvartetas „Meteorôs“ (Norvegijos muzikos akademija) bei fortepijoninis trio „Helios“ (Paryžiaus nacionalinė muzikos ir šokio konservatorija).

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Austrų režisierius Michaelis Haneke („Baltas kaspinas“, „Meilė“), kurio naujausias filmas „Laiminga pabaiga“ dar rodomas Lietuvoje, rengiasi kurti serialą „Kelvino knyga“ („Kelvin’s Book“). Tai bus „jaudinanti ir ambicinga istorija“ apie ateitį. Režisierius aiškina, kad norėjo pagaliau papasakoti ilgesnę istoriją, kuri netilptų į tradicinės trukmės filmą. Serialo veiksmas perkels į netolimą ateitį. Grupė jaunuolių sužino stulbinančią tiesą apie tai, kokia iš tikrųjų yra jų valstybė po to, kai jų lėktuvas priverstas nusileisti dėl avarijos. Bus dešimt serialo serijų, jis kuriamas anglų kalba, premjeros data dar nežinoma.

Karina Simonson

Apie naują muziejų Abu Dabyje

Viename iš Jungtinių Arabų Emyratų, Abu Dabyje, praeitų metų rudenį atsidarė didžiausias Arabijos pusiasalyje meno muziejus – Abu Dabio Luvras (Louvre Abu Dhabi). Lapkričio 11 d. plačioji visuomenė galėjo pamatyti baltų galerijų girliandas ir įspūdingą virš jų sklandantį kupolą. Saulės spindulių kaskados krito per nerūdijančio plieno ir aliuminio pastato nėrinius bei žvaigždės formos raštus. Tačiau kad šis žvaigždėtas dangus sužibėtų, teko ilgai laukti – siekiant sukurti pasaulinio garso muziejų, statybos vėlavo penkerius metus. Prie to prisidėjo ekonominė krizė, krentančios naftos kainos, politinė įtampa regione bei nuožmūs Prancūzijos intelektualų debatai apie šalies meno vertybių skolinimo riziką.

2007 m. Luvro muziejus Paryžiuje pasirašė 423 mln. eurų sutartį, leidžiančią Abu Dabio vyriausybei 30 metų naudoti Luvro vardą savo naujam muziejui, o dar 604 mln. eurų – už nuolatinę konsultaciją ir pagalbą valdant muziejų. Tačiau Abu Dabio Luvras jokiu būdu nėra Prancūzijos Luvro kopija ar padalinys, tai atskira institucija, siūlanti savo muziejaus interpretaciją, atspindintį jos erą ir vietinės šalies tradicijas. Emyratuose atsidaro vis daugiau naujų mokyklų ir universitetų, o keletas pripažintų tarptautinių institucijų, siūlančių pasaulinio lygio kultūrinę edukaciją, atvėrė savo duris ir Persijos įlankoje. Tarp jų yra Niujorko universitetas Abu Dabyje su meno istorijos kursais, taip pat Paryžiaus Sorbonos universitetas ir Emyratų Zayedo universitetas su muziejų studijų programomis. Taigi naujasis Abu Dabio Luvras gali tapti viena patraukliausių darboviečių būsimiems meno ekspertams.

Audronis Liuga

Režisierius Krystianas Lupa spektaklio pagal Kafkos „Procesą“ pastatymui ruošėsi kelerius metus. Repetuoti „Procesą“ jis pradėjo Vroclavo „Teatr Polski“. Bet dėl teatro vadovų kaitos, kurią lėmė politinė konjunktūra, repeticijas nutraukė. Tuo metu Lenkijoje jau sparčiai keitėsi politinis klimatas. Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija pradėjo beprecedentę teismų reformą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

...1969-ųjų pavasarį Viktoras Šklovskis rašo laišką savo paaugliui anūkui iš Jaltos. Čia jis atostogauja ne pirmą kartą ir pastebi, kad per metus užaugo vietinės varnos: „Jos turi savo gyvenimą. Gyvena po šimtą metų, nes neskaito laikraščių ir nežiūri televizoriaus. Taip ir auga. Aš jas jau 15 metų matau augančias. Labai norėčiau parašyti (baigti rašyti) knygą ir užaugti. Suprasti, kuo užsiiminėjau visą gyvenimą. Gyvenimas išaugo. Atsirado genetikos, bionikos, kibernetikos. Užaugo piktžolės. Džiaugsmas netapo įvairesnis. Auk, mano berniuk, nebijok gyvenimo.“

(1928 01 27 – 2018 02 15)

Sausio 27-ąją profesorius Vaclovas Paketūras šventė 90-ąjį gimtadienį. Vasario 15 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kompozitoriui būtų įteikusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. Tą dieną ir netekome kompozitoriaus, muzikologo, ilgamečio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, daugelio įvairių kartų muzikų Mokytojo.

Monika Krikštopaitytė

Naujausių dailės ir dailėtyros leidinių apžvalga

Knygų leidėjai ir autoriai žino, kad spaustuvių mechanizmai garsiausiai gaudžia prieš Naujuosius metus, kai tenka atsiskaityti rėmimo fondams, ir prieš pat Knygų mugę, nes čia leidiniai turi daugiau progų būti pamatyti. Bent jau to tikimasi. Šiandienos tik ką į knygas materializavęsi dailės tyrimai verti atskiro dėmesio pirmiausiai todėl, kad yra kelerių metų, o kartais ir dešimtmečio sutelkto, atkaklaus ir įdomaus tarsi nuotykių filmas darbo esencijos, tikras lobis smalsiam protui.