7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nauji leidiniai

Danutė Zovienė

Charizmatiška meno kritikė pristatoma knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“

Lietuvos dailininkų sąjungoje (Vokiečių g. 4, Vilnius) 2021 m. spalio 11 d. pristatyta knyga „Gražina Kliaugienė. Su savo tiesa“, ją išleido VšĮ „Nepriklausomi meno kritikai“, sudarė menotyros mokslų daktarė Danutė Zovienė. Knygoje panaudotos nuotraukos iš savaitraščio „Literatūra ir menas“, Lietuvos dailininkų sąjungos, Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“, žurnalo „Dailė“, Lietuvos literatūros ir meno archyvų, taip pat iš Gražinos Kliaugienės šeimos bei dailininkų Jono Daniliauskio, Živilės Bardzilauskaitės ir Jurio Bergino, Jurgitos ir Dariaus Gerlikų, Raimondo Martinėno, Raimondo Savicko, Mindaugo Skudučio, Jūratės Stauskaitės, Ramunės Vėliuvienės, Nijolės Vilutienės, Elenos Nonos Zavadskienės asmeninių archyvų. Viršelyje – Raimondo Savicko paveikslas „Dailės kritikė Gražina Kliaugienė“ (1993) iš Juozo Pilipavičiaus kolekcijos. Leidinio tiražas – 500 vnt. Šia proga publikuojame knygos pratarmę.

Danutė Zovienė. Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Danutė Zovienė. Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Gražina Kliaugienė, apie 1985 m.
Gražina Kliaugienė, apie 1985 m.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.
Akimirka iš knygos pristatymo. A. Grigalaičio nuotr.

Roma yra begalinė

Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą. Iliustravo Medilė Šiaulytytė, dizainerė Indrė Klimaitė, Aukso žuvys, 2021.

Pasirodė dviejų kultūros žvaigždžių – Giedrės Jankevičiūtės ir Julijos Reklaitės – bendrai kurta knyga, skirta Romos miestui. Kultūros bendruomenė leidinį pasitiko labai džiugiai, ir ne tik todėl, kad šios profesionalės turi įspūdingą reputaciją, – jame sukoncentruota tai, ko šiuo metu labiausiai pasigendame: nuoširdus bendravimas, susitikimai, įdomių vietų lankymas, begalinė erdvė, ritualai, šiluma ir žydras dangus. Į Monikos Krikštopaitytės klausimus apie „Pasivaikščiojimus“ autorės atsako tandemu.

Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė. A. Baltėno nuotr.
Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė. A. Baltėno nuotr.
Medilė Šiaulytytė, piešinyje Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė
Medilė Šiaulytytė, piešinyje Julija Reklaitė, Giedrė Jankevičiūtė
Knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viršelis
Knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viršelis
Agnė Narušytė

Ilgai ir laimingai

Vilma Samulionytė, 60 monumentų, Vilnius: Nerutina, 2020.

Keista naujus metus pradėti pasakojimu apie tai, kas vyko senų metų spalio 7 dieną, kai baiginėjosi laisvės intarpas tarp dviejų karantinų. Jau ilgam įklimpusi antrajame, susitaikiusi su nelaisve ir atsimėgavusi egoistiniais malonumais, mėginu prisiminti Vilmos Samulionytės knygos „60 monumentų“ (išleido „Nerutina“) pristatymą Vilniaus santuokų rūmuose. Mat tie „monumentai“ – tai civilinės metrikacijos salės, kurias menininkė fotografavo keletą metų. 

Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Vilniaus santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, iš ciklo „Koša“. 2008–2011 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Mažeikių santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Rokiškio santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Pakruojo santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Gargždų santuokos rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Vilma Samulionytė, Jonavos santuokų rūmai, iš ciklo „60 monumentų“. 2012–2019 m.
Danguolė Ruškienė

Kintančio(s) kūno reikšmės

Apie dvi fotografijų knygas: Violetos Bubelytės „Vis-a-vis“ ir Snieguolės Michelkevičiūtės „Moteris apie vyrus“

Spektaklis, nesvarbu kokio turinio, visuomet yra reginys ir savotiškai įteisina žiūrėjimo galią. O tai, kas vyksta scenoje, dažniausiai siejasi su žmogaus kūnu. Per aktoriaus kūną, judesius, balsą, mimiką konstruojami personažų santykiai ir mezgamas spektaklio audinys. Kūnas čia dažniausiai tampa pagrindine siužeto varomąja jėga, kurią dar labiau išryškina tokios spektaklio dalys kaip muzika, apšvietimas, tekstas ir pan. Taigi kūnas spektaklyje-reginyje formuoja kūrinio stuburą, tampa viso turinio laikančiąja konstrukcija ir kartu pagrindine žiūrėjimo priežastimi. Taip yra ne tik teatre. Kaip ženklas, konkrečias reikšmes turintis atskiruose kontekstuose, kūnas yra viena parankiausių ir paveikiausių priemonių bet kurioje vaizduojamojo meno srityje.

Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Violeta Bubelytė. Vis-a-vis. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Snieguolė Michelkevičiūtė. Moteris apie vyrus. G. Skudžinsko nuotr.
Linas Vildžiūnas

Apie tai, kas skauda

Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei, Vilnius, 2020, 320 p.

Birželio gale pasirodė Rūtos Vanagaitės pokalbių su vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu knyga „Kaip tai įvyko?“, išsamiai aptarianti Holokausto Lietuvoje istoriją. Knyga išversta iš anglų kalbos. Jos leidybą iš dalies parėmė Geros valios fondas, prisidėjo privatūs asmenys iš Lietuvos, JAV, Kanados, Australijos, Izraelio ir kitų šalių. Išleido Rūta Vanagaitė, labai kokybiškai išspausdino „PRINT GROUP“ Ščecine. Knygą galima (ir būtina) įsigyti interneto prekybos tinkle patogupirkti.lt.

Katažyna Jankovska

Quis custodiet ipsos custodes?

Apie Valentyno Odnoviuno knygą „Stebėjimas. Priežasties tipologija“

Nuo seno žmonių pasąmonėje pasėta mintis, esą pasaulis yra stebimas iš viršaus visa reginčios ir teisiančios akies. Apvaizdos akis – iš krikščioniškos ikonografijos kilęs visur esančio ir viską matančio Dievo akies simbolis, siejamas su dieviškąja visagalybe, menantis anapusinį žvilgsnį, nuolatos stebintį žmoniją.

Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Seserys, tetos, mamos ir dukros

Moterys, kūrusios Lietuvą, sudarytoja Aurelija Auškalnytė, dizainerė Jurga Juodytė, dailininkė Akvilė Malukienė, Vilnius: Lygių galimybių plėtros centras, 2020.

Labai džiaugiuosi, kad galėjau drauge su kitais 257 žmonėmis užsisakyti knygą „Moterys, kūrusios Lietuvą“ iš anksto per WHUB renginių erdvę tam, kad knyga būtų išleista. Pirmosiomis karantino dienomis sulaukiau siuntinio. Pati nustebau, kad tik išpakavusi iš jaudulio apsiašarojau. Negaliu iki šiol parašyti knygos recenzijos, nes – dar keisčiau – skaitydama vėl susigraudinu.

Rita Nomicaitė

Girdėti garsą

Aurelija Arlauskienė. Operos legenda Irena Milkevičiūtė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020, 206 p.

Vilniaus knygų mugėje šiemet buvo pristatyta knyga apie mūsų brangiąją operos primadoną profesorę Ireną Milkevičiūtę. Veikalą parengusi Aurelija Arlauskienė yra profesionali žurnalistė, todėl jo vertingosios savybės skiriasi nuo tų, kurias suformuoja muzikologai. Kitaip tariant, pirmame plane matome mėginimą atspindėti žmogiškąsias operos solistės emocijas, profesinei veiklai skiriant mažėlesnį interesą. Šią monografiją galėtume laikyti pradinės informacijos „laikmena“, įžangine faktų ir požiūrių santrauka – o turint tokį pagrindą, vaizdą būtų nesunku ir papildyti.

Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Agnė Narušytė

Praskrenda paukštis (fotografijai)

Gidas po Vilniaus dabartį – šiame ir aname Neries krante

 

Pagaliau gavau ilgai lauktą knygą – Algimanto Kunčiaus „Fotorefleksijas“ apie Vilnių 1990–2019 metais (išleido „artseria“). Lauktą, nes žinojau, kad ją kartu su Kunčiumi kūrė netikėta kompanija: Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Saulė Mažeikaitė, fotomanipuliatorius, dizaineris (proginių monetų kūrėjas) Liudas Parulskis ir rašytojas, meno rinkos tyrinėtojas Ernestas Parulskis. Kitaip tariant, ne fotografijos žinovai ir ne rimtuoliai.

Žilvinas Dautartas

Pagiriamieji žodžiai iš širdies į širdį

Livijos Gulbinaitės knyga „Tūkstančio veidų vyriškis: baleto artistas Voldemaras Chlebinskas“

Nedažnai klasikinio baleto bendruomenę džiugina nauji leidiniai apie jos narius. Vienas tokių – Livijos Gulbinaitės knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“, skirta unikaliam šokėjui, M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniui Voldemarui Chlebinskui.

Knygos „Tūkstančio veidų vyriškis“ viršelis
Knygos „Tūkstančio veidų vyriškis“ viršelis
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
Knyga „Tūkstančio veidų vyriškis“. M. Aleksos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas