90-oji „Oskarų“ ceremonija
Pirmadienio rytą baigėsi 90-ojo „Oskarų“ ceremonija. Ji nepateikė didesnių netikėtumų: geriausio metų filmo statulėlę gavo Guillermo del Toro „Vandens forma“, del Toro tapo geriausiu režisieriumi, filmas taip pat apdovanotas už scenografiją ir muziką. Ceremonijos rengėjai pasirūpino, kad pernai skelbiant geriausio filmo pavadinimą suklydę aktoriai Warrenas Beatty ir Faye Dunaway šiemet nugalėtoją paskelbtų kuo sklandžiausiai.
„Vandens forma“ buvo nominuota trylikoje kategorijų, bet ištikimi Martino McDonagh gerbėjai tikėjosi, kad geriausiu filmu taps „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“. Deja, filmui atiteko puikiai nuspėjamas „Oskaras“ už geriausią moters vaidmenį Frances McDormand ir „Oskaras“ už geriausią antro plano vyro vaidmenį Samui Rockwellui. Jie neturėjo rimtų konkurentų, kaip ir „Oskaru“ už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas Gary Oldmanas – jo Churchillis Jo Wrighto filme „Tamsiausia valanda“ – tipiškas „oskariškas“ vaidmuo. Geriausios antro plano moters vaidmens „Oskaras“ atiteko Allison Janney už vaidmenį filme „Aš esu Tonia“. Geriausiu filmu užsienio kalba tapo Čilės režisieriaus Sebastiáno Lelio „Fantastiška moteris“. Tai pirmasis Čilės kinematografo „Oskaras“. Geriausio originalaus scenarijaus „Oskarą“ pelnė didžiausias praėjusių metų JAV kino atradimas Jordanas Peele’as, sukūręs „Pradink“. Geriausio adaptuoto scenarijaus „Oskaras“ paskirtas Jamesui Ivory (Lucos Guadagnino filmas „Vadink mane savo vardu“). Geriausio operatoriaus apdovanojimą gavo Rogeris Deakinsas, nufilmavęs „Bėgantį skustuvo ašmenimis 2049“. Geriausio pilnametražio animacinio filmo „Oskaras“ atiteko Lee Unkricho ir Darlos K. Anderson filmui „Koko“. Geriausiu pilno metražo dokumentiniu filmu tapo Bryano Fogelio ir Dano Cogano „Ikaras“, pasakojantis apie Rusijos sportininkų dopingo skandalą. Daug nominaacijų surinkęs Christopherio Nolano „Diunkerkas“ turėjo tenkintis trimis „Oskarais“ – už geriausią montažą, garsą ir garso montažą.
Kaip ir reikėjo tikėtis, ceremoniją gaubė antiseksistinės kampanijos #MeToo dvasia, net žvaigždės dėvėjo palyginti kuklius drabužius, buvo pagerbtos Harvey’io Weinsteino nusikaltimus paviešinusios trys aktorės, bet apie seksualinį priekabiavimą Holivude kalbėta ramiai, be jokių spontaniškumo pasireiškimų. Tik Frances McDormand pakėlė ant kojų ceremonijoje dalyvavusias moteris, kurioms skyrė savo „Oskarą“, ir kvietė jas viešai prabilti apie savo nemalonią patirtį.
Ceremoniją vedęs Jimmy Kimmelis taip pat nesidrabstė įtartinais juokeliais. Jis tik pajuokavo, kad „Vandens forma“ priminė visiems, jog vyrai pernai taip daug kartų apsiriko, kad moterys pradėjo susitikinėti su žuvimis.
Išdalyti prancūzų „Cezariai“
Praėjusį penktadienį (kovo 2 d.) Paryžiuje įvyko 43-ioji Prancūzų kino akademijos apdovanojimų ceremonija, kuriai vadovavo aktorė Vanessa Paradis. Nugalėtoju tapo Robino Campillo filmas „120 dūžių per sekundę“ apie Paryžiaus aktyvistus, kurie 10-ajame dešimtmetyje norėjo nutraukti tylą, supančią AIDS plėtrą Prancūzijoje. Filmas gavo šešias statulėles: geriausio metų filmo, scenarijaus, antro plano aktoriaus, muzikos, montažo, aktoriaus – prancūzų kino vilties. Penkiais „Cezariais“ apdovanotas Albert’o Dupontelio filmas „Iki pasimatymo Anapilyje“ („Au revoir la-haute“), sukurtas pagal „Goncourt’ų premija apdovanotą Pierre’o Lemaitre’o romaną. Filmo veikėjai – trys Pirmojo pasaulinio karo kareiviai, kurių likimai keistai susipina ir kuriuos galima sekti iki 1920-ųjų pavasario. Filmas apdovanotas už režisūrą, operatoriaus darbą, kostiumus, scenografiją ir adaptuotą scenarijų. Už geriausią moters vaidmenį apdovanota Jeanne Balibar, Mathieu Amalrico filme „Barbara“ suvaidinusi legendinę prancūzų dainininkę. „Cezaris“ už geriausią vyro vaidmenį paskirtas Swannui Arlaud, Hubert’o Charuelio filme „Mažasis valstietis“ („Petit Paysan“) suvaidinusiam žemdirbį, kuris daro viską, kad apsaugotų savo karves nuo karvių pasiutligės. Šio filmo aktorei Sarai Giraudeau įteiktas „Cezaris“ už antro plano moters vaidmenį, filmas pripažintas geriausiu debiutu. Garbės „Cezaris“ įteiktas Penélopei Cruz. Geriausiu užsienio filmu tapo Andrejaus Zviagincevo „Nemeilė“, geriausiu dokumentiniu – „Aš nesu tavo negras“ (rež. Raoul Peck).
Vakaras praėjo po #MaintenantOnAgit – prancūziško #MeToo atitikmens ženklu. Visi dalyviai buvo įsisegę į drabužius baltą kaspinėlį. Ceremonija dedikuota 2017 m. liepą mirusiai aktorei Jeanne Moreau.
Parengė Ž. P.