7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

„Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ laureatų pašlovinimas

Baigiantis metams Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2023 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureatus. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių šios srities kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai. Gruodžio 27 d. „Menų spaustuvėje“ apdovanojimai įteikti šių metų „Meno rakto“ laureatei teatrologei ir teatro kritikei Rimgailei Renevytei ir ilgamečiam teatro „Meno fortas“ vadovui Audriui Jankauskui. Atminimo ženklus laureatams sukūrė juvelyrė Marytė Dominaitė.

Audrius Jankauskas ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
Audrius Jankauskas ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
„Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ apdovanojimai. Autorė Marytė Dominaitė. V. Budrio nuotr.
„Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ apdovanojimai. Autorė Marytė Dominaitė. V. Budrio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė ir Rimgailė Renevytė. V. Budrio nuotr.
Daiva Šabasevičienė ir Audrius Jankauskas. V. Budrio nuotr.
Daiva Šabasevičienė ir Audrius Jankauskas. V. Budrio nuotr.
LDS inf.

In memoriam Juzefai Čeičytei

1922 05 19 – 2022 04 13

Su liūdesiu pranešame, kad balandžio 13 d. Anapilin išėjo ilgametė Lietuvos dailininkų sąjungos narė, talentinga tapytoja, scenografė, poetė Juzefa Čeičytė.

Juzefa Čeičytė, be pavadinimo. 2007 m. MO muziejaus kolekcija.
Juzefa Čeičytė, be pavadinimo. 2007 m. MO muziejaus kolekcija.
Juzefa Čeičytė
Juzefa Čeičytė
Monika Krikštopaitytė

Prioritetas vystytojams

Kultūros naujienos trumpai

Jau, ko gero, visos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos pastangomis buvo nukeltas Petro Cvirkos paminklas. Kelerius metus iki šiol daug kultūros veikėjų ir organizacijų (LDID, AICA, LDS, LRS) dėstė savo argumentus, kodėl su pavedu (kad ir turinčiu neigiamų reikšmių) taip elgtis negalima, daugybės išsilavinusių kultūros žmonių rašiniai pasirodo ir toliau, juose nusivylimas.

Vieta, kur buvo paminklas Petrui Cvirkai. L. Čiubačiaus nuotr.
Vieta, kur buvo paminklas Petrui Cvirkai. L. Čiubačiaus nuotr.
MUNCH muziejus. A. Goula nuotr.
MUNCH muziejus. A. Goula nuotr.
Edvard Munch, „Saulė“. 1910–1911 m. MUNCH muziejaus nuos.
Edvard Munch, „Saulė“. 1910–1911 m. MUNCH muziejaus nuos.
Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė

Ruth namo svečiai

Viename seniausių Vokietijos miestų – menininkės Patricijos Jurkšaitytės paroda

Spalio 6 d. Augsburgo (pietvakarių Bavarija) galerijoje „Neue Galerie im Höhmannhaus“ atidaryta tapytojos Patricijos Jurkšaitytės darbų paroda „Shelters // Bleiben“ – pirmoji menininkės personalinė paroda Vokietijoje. Pastarųjų dviejų dešimtmečių (nuo 2005-ųjų iki 2021 m.) Jurkšaitytės kūrybos pristatymas – Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje programos dalis.

Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Patricijos Jurkšaitytės parodos „Shelters // Bleiben“ fragmentas. K. Sopcic nuotr.
Polina Pailis

Chaimo Nachmano Bialiko apsilankymo Lietuvoje 90-mečiui

Chaimas Nachmanas Bialikas (1873–1934) – žydų poetas, šiuolaikinės hebrajų (ivrito) poezijos klasikas, rašytojas, vertėjas – buvo dvasinis vadovas visiems žydams nuo sostinės iki pačio mažiausio štetlo. Labiausiai tautiečius jaudino jo siekis sukurti žydų tautos namus.

Lietuvos bibliotekų lentynose buvo galima rasti jo knygų, klasikų, poezijos ir prozos vertimų į jidiš, lietuvių, rusų, lenkų kalbas. Hebrajų, jidiš, lietuvių ir rusų laikraščiai publikuodavo Ch.N. Bialiką originalo kalba, taip pat jo poezijos ir prozos kūrinių vertimus. Poeto ir mąstytojo populiarumą bei svarbą bylojo ir jo asmenybei, kūrybai skirti leidiniai, straipsniai. 

Ch. N. Bialkas Vilkaviškio stotyje.
Ch. N. Bialkas Vilkaviškio stotyje.
 Ch.N. Bialikas
Ch.N. Bialikas
Moišos Ceslerio sukurtas poeto biustas
Moišos Ceslerio sukurtas poeto biustas
Skelbimas apie vakarą laikraštyje „Di jidiše štime“
Skelbimas apie vakarą laikraštyje „Di jidiše štime“
Ch. N. Bialikas apsigyveno „Metropolio“ viešbutyje.
Ch. N. Bialikas apsigyveno „Metropolio“ viešbutyje.
Knyga „Cvei redes“
Knyga „Cvei redes“
Di jidiše štime, 1930 m. spalio 9 d.
Di jidiše štime, 1930 m. spalio 9 d.
Lietuvos aidas, 1930, rugsėjo 11.
Lietuvos aidas, 1930, rugsėjo 11.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rekordinis tenorų šou

Įspūdis iš unikalaus koncerto

Birželio 30 d. Mokytojų namų kiemelyje Vilniuje klausytojus viliojo neįprastas renginys – Lietuvos tenorų šou. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis, vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas) po pradžios fanfarų atvėrė sceną Lietuvos tenorams. Juos pristatė Vaida Genytė ir Jogaila Morkūnas. Tai dainininko Vaido Vyšniausko idėja – parodyti turtingą, spalvingą, profesionalią profesoriaus Virgilijaus Noreikos klasę ir su juo artimai bendravusius dainininkus. Būtina pasakyti, kad koncertas buvo mikrofonizuotas, kad pučiamųjų instrumentų skambesys nenustelbtų solisto balso.

Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis ir dainininkai. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis ir dainininkai. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis, „Trimitas“ ir Rafailas Karpis. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos tenorų šou. Ugnius Vaiginis, „Trimitas“ ir Rafailas Karpis. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Liepą atidaroma pirmoji Talino bienalė

Pirmosios Talino bienalės atidarymas įvyks liepos 2 dieną. Renginiu siekiama geografiniu ir instituciniu požiūriu užpildyti spragą tarp Kauno, Rygos ir Helsinkio bienalių. Talino bienalė siekia pritraukti tarptautinį dėmesį vietos scenai ir pristatyti menininkų darbus platesnei visuomenei, kalbėti apie šiandien aktualias problemas.

 

Talino bienalė išaugo iš Talino meno savaitės, kuri bus tęsiama kartu su bienale paeiliui. Bienalės vyriausioji organizatorė Andra Orn sako, kad meno savaitė, kitaip nei festivalio stiliaus bienalė, bus išsamesnė. „Bienalė vietos gyventojams ir, tikiuosi, ateityje tarptautinei auditorijai, suteiks galimybę pamatyti ir patirti naujausią Šiaurės ir Baltijos šalių šiuolaikinį meną per ilgesnį laiką. Ši tarptautinė bienalė padės Talinui patekti į meno profesionalų žemėlapį, pasiūlys naujų galimybių Estijos menininkams ir kurs naujus bendradarbiavimo projektus vietos kūrybinėms institucijoms“, – bienalės svarbą aiškina Orn.

Performanso fragmentas Talino meno savaitės metu. 2018 m.
Performanso fragmentas Talino meno savaitės metu. 2018 m.

Kultūros ir meno kūrėjų atstovai Lietuvoje sunerimo: Kauno miesto savivaldybė pažeidė Vyriausybės nutarimą

Balandžio 3-6 dienomis Vyriausybę, Seimo kultūros komitetą ir Kultūros ministeriją pasiekė kreipimaisi, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl Kauno miesto savivaldybės politikos kultūros sektoriaus atžvilgiu – nuo š.m. kovo mėn. 30 d. sustabdytos Kauno miesto biudžetinių kultūros įstaigų veiklos ir mažinama šių įstaigų biudžetai.


Kreipimus pateikė daugiau nei 20 miesto ir šalies kultūros įstaigų ir asociacijų.

Rengėjų inf.

Triumfas Venecijos bienalėje – pirmą kartą Lietuva įvertinta „Auksiniu liūtu“

Prestižiškiausiame šiuolaikinio meno renginyje 58-ojoje Venecijos bienalėje pagrindinis prizas skirtas Lietuvai. Venecijos simboliu laikomas „Auksinis liūtas“ šaliai įteiktas už menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“.

Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. „Saulė ir jūra (Marina)“ yra poilsio ir šiuolaikinio gyvenimo kritika, sudainuota eilinius žmones įkūnijančių atlikėjų ir savanorių lūpomis.

Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė. A. Vasilenko nuotr.
Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė. A. Vasilenko nuotr.
 Rugilė Barzdžiukaitė, Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Lucia Pietroiusti. A. Vasilenko nuotr.
Rugilė Barzdžiukaitė, Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė, Lucia Pietroiusti. A. Vasilenko nuotr.
Auksinis liūtas. A. Vasilenko nuotr
Auksinis liūtas. A. Vasilenko nuotr
Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta. A. Vasilenko nuotr.
Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta. A. Vasilenko nuotr.
Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta. A. Vasilenko nuotr
Venecijos bienalės prezidentas Paolo Baratta. A. Vasilenko nuotr
Operą-performansas „Saulė ir jūra (Marina)". A. Vasilenko nuotr
Operą-performansas „Saulė ir jūra (Marina)". A. Vasilenko nuotr
Operą-performansas „Saulė ir jūra (Marina)". A. Vasilenko nuotr
Operą-performansas „Saulė ir jūra (Marina)". A. Vasilenko nuotr
7md inf.

Geros naujienos

Apie laimėjimus

Dažniausiai meno sukuriamą naudą būna sunku pamatuoti, tačiau kartais ji aiškiai apčiuopiama: turi finansinę išraišką, užmezga svarbius kultūrinius ryšius, garsina Lietuvą ir prisideda prie jos profesionalų tobulėjimo.

Emilija Škarnulytė,  t 1 / 2. 2019 m.
Emilija Škarnulytė, t 1 / 2. 2019 m.
Emilija Škarnulytė
Emilija Škarnulytė
Laisvydės Šalčiūtės studijoje su svečiais. V. Solomino nuotr.
Laisvydės Šalčiūtės studijoje su svečiais. V. Solomino nuotr.
Mantujos kunigaikščių rūmų muziejaus plakatas
Mantujos kunigaikščių rūmų muziejaus plakatas
Kazys Varnelis, „Diena“. Iki 1943 m.
Kazys Varnelis, „Diena“. Iki 1943 m.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas