7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

In memoriam

Rolandas Aidukas

In memoriam Karolis Rimtautas Kašponis

(1933 07 24 – 2018 04 07)

2018 m. balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius Karolis Rimtautas Kašponis.

Karolis Rimtautas Kašponis
Karolis Rimtautas Kašponis
Karolis Rimtautas Kašponis Marijampolėje. 2009 m. Muzikų sajungos nuotr.
Karolis Rimtautas Kašponis Marijampolėje. 2009 m. Muzikų sajungos nuotr.
Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės): prof. dr. Darius Kučinskas, sekretorius doc. Rolandas Aidukas, pirmininkas prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis, doc. Romaldas Misiukevičius, doc. dr. Rimantas Astrauskas (LMS salėje, Vilniuje, 2011 05 13). G. Zemlicko nuotrauka
Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės): prof. dr. Darius Kučinskas, sekretorius doc. Rolandas Aidukas, pirmininkas prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis, doc. Romaldas Misiukevičius, doc. dr. Rimantas Astrauskas (LMS salėje, Vilniuje, 2011 05 13). G. Zemlicko nuotrauka

In memoriam Vaclovui Paketūrui

(1928 01 27 – 2018 02 15)

Sausio 27-ąją profesorius Vaclovas Paketūras šventė 90-ąjį gimtadienį. Vasario 15 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kompozitoriui būtų įteikusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. Tą dieną ir netekome kompozitoriaus, muzikologo, ilgamečio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, daugelio įvairių kartų muzikų Mokytojo.

Vaclovas Paketūras. M. Aleksos nuotr.
Vaclovas Paketūras. M. Aleksos nuotr.
Audronis Liuga

Mokytojo atmintis

In memoriam Jurijui Barbojui (1938–2017)

Paskutinę 2017-ųjų dieną mirė teatrologijos profesorius, ilgametis Sankt Peterburgo Teatro, muzikos ir kinematografijos akademijos Teatro teorijos katedros vadovas Jurijus Michailovičius Barbojus. Mums, lietuvių teatrologams, įgijusiems profesines žinias mieste prie Nevos, Barbojus buvo pirmasis ir svarbiausias Mokytojas. Man jis toks liko iki šiol.

Jurijus Barbojus. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jurijus Barbojus. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Lietuvos kompozitorių sąjunga

In memoriam Irenai Mikšytei

(1927 11 21 – 2017 11 14)

2017 m. lapkričio 14 d. Vilniuje po sunkios ligos mirė Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, muzikologė, publicistė, dainų tekstų autorė ir vertėja Irena Mikšytė. Kitą savaitę jai būtų sukakę 90.

Irena Mikšytė. M. Aleksos nuotr.
Irena Mikšytė. M. Aleksos nuotr.
„Tonikai“ – 10 iš kairės: Adeodatras Tauragis, Jonas Bruveris, Živilė Ramoškaitė, Irena Mikšytė, Julija Adamkevičienė, Irena Grybaitė, operatorius Jurgis Vaitulevičius. 1974 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
„Tonikai“ – 10 iš kairės: Adeodatras Tauragis, Jonas Bruveris, Živilė Ramoškaitė, Irena Mikšytė, Julija Adamkevičienė, Irena Grybaitė, operatorius Jurgis Vaitulevičius. 1974 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Edmundas Gedgaudas

In memoriam Krzysztofui Drobai

(1946 07 25–2017 11 10)

Sėkmingai baigęs Fryderyko Chopino licėjaus Krokuvoje fortepijono klasę, tame pačiame mieste pasirinko muzikos teorijos studijas. Įgijęs diplomą 1971 m., nuo 1972 m. dirbo dabartinėje Krokuvos muzikos akademijoje, kompozitoriams ir teoretikams dėstydamas XX a. muzikos istoriją ir literatūrą. Nuo 1975-ųjų įsitraukė į savo sumanytus festivalius Stalovoje Volioje, Baranove, Sandomire, kur reikšmingai dalyvaudavo ir jo pakviesti muzikai iš Lietuvos. Nuo 1989 m. inspiruojančiai triūsė lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijose, buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys, Gedimino ordino kavalierius, pelnė įvairių pagarbos ir dėkingumo ženklų Lenkijoje ir kitur.

Krzysztofas Droba, filmo apie Raimundą Katilių įrašas. Vilnius, 2003 m.
Krzysztofas Droba, filmo apie Raimundą Katilių įrašas. Vilnius, 2003 m.
Krzysztofas Droba, Rima Mikėnaitė, Osvaldas Balakauskas, Vilnius, 1990 m.
Krzysztofas Droba, Rima Mikėnaitė, Osvaldas Balakauskas, Vilnius, 1990 m.
Pirmoji viešnagė Lietuvoje – iš dešinės Krzysztofas Droba, Jūratė Burokaitė, Igoris Dybakas. Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1981 m.
Pirmoji viešnagė Lietuvoje – iš dešinės Krzysztofas Droba, Jūratė Burokaitė, Igoris Dybakas. Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1981 m.
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje. LNOBT, 2000 m.
Bronius Kutavičius, Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofas Droba operos „Lokys“ premjeroje. LNOBT, 2000 m.
Ona Narbutienė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Ona Narbutienė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Onutė Narbutaitė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Onutė Narbutaitė ir Krzysztofas Droba, Vilnius, 2003 m.
Krzysztofas Droba ir Vytautas Landsbergis, XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija Vilniuje, 2010 m.
Krzysztofas Droba ir Vytautas Landsbergis, XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija Vilniuje, 2010 m.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Algirdui Stulgiui

(1938 04 05–2017 10 21)

Po ilgai jo sąmonę temdžiusios ligos mirė talentingas smuikininkas, nusipelnęs artistas Algirdas Stulgys. 

Algirdas Stulgys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algirdas Stulgys. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Rimtautas Šilinis (1937–2017)

In memoriam

Rugsėjo 15 d., eidamas 80-uosius metus, mirė garsių dokumentinių filmų scenaristas, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis.

Rimtautas Šilinis (1937–2017)
Rimtautas Šilinis (1937–2017)
Audra Baranauskaitė

Gyvenimo vingiai

Povilas Pukys (1925–2017)

Pirmą kartą apsilankiau Pukių namuose prieš trylika metų, kai vienam žurnalui rengiau interviu su Silvija Lomsargyte-Pukiene apie jos knygą „Dita“. Tada ir susipažinau su Povilu Pukiu, paskui čia lankiausi dar keletą kartų, jau ne dėl interviu, o todėl, kad buvo be galo smagu bendrauti su šiais žmonėmis.

 

Draugai ir artimieji Pukį vadino Paulium. Atviras žvilgsnis, džiugi, veidą nutvieskianti kone vaikiška šypsena, adekvati ir greita reakcija, kad ir ką pasakytum. Būdamas tolerantiškas ir liberalus, niekada neslėpdavo savo nuomonės ar emocijų, galėdavo patraukti per dantį, numoti ranka, sakydamas „ai, nesvarbu“, ir vis tiek tai buvo vienas mieliausių pašnekovų, su kuriais kalbėdama nejutau amžiaus skirtumo, o vien tik bendravimo džiaugsmą.

Povilas Pukys. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Povilas Pukys. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Pasišventęs knygrišystės menui

In memoriam Rimantui Dūdai (1953 07 26 – 2017 01 18)

Rimantas Dūda – profesionalus meninės odininkystės kūrėjas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Vilniaus knygrišių gildijos narys. Mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, 1977 m. baigė Estijos dailės institutą, meninį odos apdirbimą. 1977–1997 m. dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“, nuo 1997 m. vadovavo įmonei „Rimanto Dūdos PĮ“. Dalyvavo visose odininkų ir knygrišių parodose Lietuvoje, taip pat kai kuriose tarptautinėse parodose užsienyje (Estijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje), apdovanojimais įvertintas Rusijoje, Lietuvoje, Estijoje. 1997 m. „Baltų lankų“ leidyklos organizuotoje knygrišystės parodoje-konkurse Jeano-François Lyotard’o knygai „Postmodernus būvis“ Rimantui Dūdai buvo skirta pirmoji vieta. 1998 m. LDS organizuotoje parodoje buvo apdovanotas dailininko kūrinys „Puodelis“. 2000 m. Taline, II tarptautinėje meninio knygų įrišimo ir kaligrafijos parodoje „Scripta manent II“, diplomu įvertintos dvi autorinio rišimo knygos: Doris Kareva „Armuaeg“ ir Jaan Kaplinski „If I Must Be At All“.

Rimantas Dūda
Rimantas Dūda
Gražina Mareckaitė

Iš arti ir iš toli

In memoriam Aurelijai Ragauskaitei (1924–2017)

Dabar, kai Aureliją Ragauskaitę išlydėjome į kitus pasaulius, matau ją, tolstančią erdvėje, kaip vientisą, scenos menui gimusią, scenos menui kurti pasiaukojusią figūrą. Matau be laikinų buities priemaišų, be dviprasmybių naštos. Aurelijos Ragauskaitės (1924–2017) gyvenamą metą lydėjo daugybė tragiškų istorinių ir politinių situacijų, tačiau jos kelrodė žvaigždė visados buvo teatras, tik teatras, tarsi atribojęs tikrovę nuo realybės, nuo politikos ir visuomeninių peripetijų, teatras, plukdęs ją per nepakeliamą pokario veidmainystą, per negyvas meno dogmas, per vadinamus „atšilimo“ metus ir vėlesnius lietuvių sovietinio meno egzistencijos etapus – „novatoriškus ieškojimus“, atradimus ir naujųjų laikų eksperimentus. Teatre ir su teatru vyko Aurelijos Ragauskaitės asmenybės tapsmas, jos kaip žmogaus ir menininkės brendimas. Tik scenoje koncentravosi jos viltys ir baimės, drąsūs žingsniai ir politiniai atkryčiai, neįveikti riboženkliai ir rezignacijos kartėlis. 

Aurelija Ragauskaitė. 2001 m. A. Baryso nuotr.
Aurelija Ragauskaitė. 2001 m. A. Baryso nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas