Daugiau temų
Jonas Ūbis
Tiesiog istorijos
Krėsle prie televizoriaus
Bosnė Jasmila Žbanić – karo buvusioje Jugoslavijoje liudininkė. Jo atgarsiai girdimi ne viename režisierės filme. 2020 m. pasirodęs „Quo vadis, Aida?“ (LRT Plius, lapkričio 3 d. 21.33) nukels į 1995-ųjų Srebrenicą, kur serbai nužudė per septynis tūkstančius musulmonų. Filme Srebrenicos tragedija rodoma bosnės Aidos (išskirtinis Jasna Đuričić vaidmuo) akimis. Ji dirba vertėja JT taikdarių, vadinamųjų „Mėlynųjų šalmų“, dalinyje. Prie Srebrenicos priartėjus serbų kariuomenei, Aida supranta tai, ko niekaip negali suprasti Nyderlandų kariškiai, – serbai iš tikrųjų rengiasi masiškai žudyti taikius gyventojus.
Ignas Zalieckas
Portugališkas Europos veidrodis Paryžiuje
Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“
Vėlų spalio 11-osios vakarą „Bouffes du Nord“ teatre, Paryžiaus rudens festivalyje, parodytas portugalų režisieriaus, aktoriaus, dramaturgo ir naujojo Avinjono teatro festivalio direktoriaus Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ (2020). Jame įvairaus pobūdžio politiniai ginčai sklandžiai susijungia į vieną klausimą – kas šiandien yra fašizmas? Tokia perspektyva priimtina ne visiems, nes dalis prancūzų žiūrovų per paskutinę sceną paliko salę, rėkdami ant aktorių bei vieni ant kitų ir į sceną mėtydami suglamžytas programėles ar net batus. Tai tik įrodo, kad Rodrigueso ir kūrybinės grupės sukurtas socialinis atspindys tapo nepakeliamai ryškus.
Jonas Ūbis
Duonos ir emocijų
Krėsle prie televizoriaus
Artėjanti žiema ir augančios kainos skatina pokalbius apie socialinį teisingumą. Nors lietuviška veidmainystė, žinoma, klesti. Ir ne tik Seime: išvedęs šunį kasdien matau reklamą – milijonus uždirbantis krepšininkas (ar krepšininkai – neskiriu jų veidų) kviečia apsipirkti pigioje maisto parduotuvėje. Reikėtų logiškos atsvaros, bet abejoju, ar kokį benamį kviestų reklamuoti „Chanel“. Jei tautiečiams už duoną svarbiau krepšinis ir nauji stadionai – nesiginčysiu, nes pastaruosiuose patiriamos emocijos lietuviams ir jų prezidentams daug reiškia.
Monika Krikštopaitytė
Taip, nustebau!
5-oji Lietuvos knygos meno paroda „O imago!“
Ar nustebote? – klausia parodos-konkurso kataloge viena iš kuratorių Jolita Liškevičienė (kuravo drauge su Ieva Babilaite). Taip, nustebau, nes knygų iliustracijai atgyti tarp juodų raidžių yra įgimta, tad ir nustebti galima ne kartą, dairantis tarp daugybės su knyga susijusių kūrinių. Paprastai verčiant iliustruotos knygos puslapius net kvapą užlaikęs ieškai, kad vaizdas atvertų duris, langą, kelią, pasaulį, o gal mažo vaiko, žvėrelio perspektyvą, gal tik atspindžius ar masinančią formą, kuri įdomi būtent tuo, kad neaišku, kas tokia, kam skirta, bet negali atplėšti akių. Visa tai galima rasti parodoje „O imago!“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“.
7md inf.
Jaunas lenkų kinas
Prasideda lenkų kino festivalis
Gausių rudens kino renginių paradą papildys spalio 20 d. prasidedantis Jauno lenkų kino festivalis. Jį rengia Lenkijos institutas Vilniuje ir Lenkijos televizija (TVP). Filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose ir Šalčininkuose. Programą sudaro skirtingų kartų lenkų kūrėjų, skirtingų žanrų vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, prie kurių atsiradimo prisidėjo TVP. Filmuose daug dėmesio skiriama Lenkijos istorijai, išskirtinėms asmenybėms, šių dienų problemoms. Programa bus rodoma iki lapkričio 20 dienos.
Agnė Narušytė
Ground Control Revisited
Janinos Sabaliauskaitės ir Rimaldo Vikšraičio parodos Sanderlande, Didžiojoje Britanijoje
Kaip šiandien pamenu. 1997 metai. Saulėta diena. Laima Kreivytė, tuometinė „7 meno dienų“ dailės puslapių redaktorė, atneša laikraštį, kurio pirmame puslapyje – tekstas apie projektą „Valdymas iš žemės“ („Ground Control“, 1995–1997), sujungusį dvi menininkų valdomas erdves: „Beaconsfield“ galeriją Londone ir „Jutempus“ Vilniuje. Projekto pavadinimo pratęsimas paaiškina, kas čia vyksta: „Technologijos ir utopija“. Tuomet dar tik besimezgantis world wide web – pasaulinis internetas – sujungia erdvėje nutolusius menininkus iš dešimtmečius sovietinės okupacijos atskirtų Europos regionų.
Jonas Ūbis
Ko nori visi žmonės
Krėsle prie televizoriaus
Aktualiausio šio savaitgalio filmo premjera įvyko 1940-ųjų spalio 15 dieną. Charlie Chaplino „Didysis diktatorius“ (LRT Plius, 15 d. 21 val.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo tarp populiariausių JAV filmų. Chaplinas jį pradėjo kurti praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios – 1939 m. rugsėjį. Sulaukusios grasinimų, Holivudo studijos įtariai vertino šį sumanymą, todėl Chaplinas investavo į filmą savo „du milijonus dolerių ir dvejus darbo metus“.
Martyna Jurkevičiūtė
Lietuviški peizažai ir pasakos Londone
Apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą „Supantys pasauliai“ Dalidžo (Dulwich) paveikslų galerijoje Londone
Britų dienraščiai mėgsta sudarinėti TOP dešimtukus bene viskam. Šie, nors ir komerciniai, – visuomet įdomūs ieškant dar nelankytų parodų. Gera ir keista čia rasti ir iki skausmo pažįstamus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) tarytum iš tamsių Lietuvos girių nusileidusius karalius, delnuose laikančius saulės miestą. Po parodos atidarymo Čiurlionis įsirašo trečioje dešimtuko vietoje.
Jonas Ūbis
Naujųjų laikų dainos
Krėsle prie televizoriaus
Dominico Cooke’o „Kurjeris“ (LNK, šįvakar, 7 d., 21 val.) prasideda 7-ojo dešimtmečio vaizdais, kai įtampa tarp JAV ir SSRS pasiekė apogėjų ir iškilo trečiojo pasaulinio karo grėsmė: Nikita Chruščiovas grasina imperialistams atominiu ginklu. Tarp besiklausančiųjų – GRU pulkininkas Olegas Penkovskis. Jis dažnai važinėja į užsienio komandiruotes, bet po Chruščiovo kalbos pasiūlys savo paslaugas amerikiečių žvalgybai. Ši jo pasiūlymą perduos anglams ir MI6 pradės ieškoti asmens, galinčio Maskvoje užmegzti ryšius su Penkovskiu.
Martyna Jurkevičiūtė
Laisvas, veržlus, trikdantis menas
Carolee Schneemann paroda „Kūno politika“ Barbikano meno centre Londone
Dažniausiai mintis apie parodą užsirašau iškart po apsilankymo joje, vėliau įdomu sugrįžti prie sukeltų jausmų. Po Carolee Schneemann (1939–2019) retrospektyvinės parodos Barbikano meno centre neužsirašiau nieko. Jaučiausi sutrikusi, sunkiai gebėjau įžodinti tai, ką mačiau, jaučiau, galvojau. Labai įdomu matyti tokią stiprią, kūrybingą, drąsią asmenybę visą save atidavusią menui. Sunku aprėpti jos talentą – dar nuo 6-ojo dešimtmečio Schneemann kaip viesulas trikdo, stulbina, intriguoja ir žavi meno pasaulį.
