Daugiau temų

„Nepatogaus kino“ programos sudarytojų rekomendacijos

Spalio 8 d. prasidedantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ parodys pusšimtį filmų. Visus pamatyti gali būti sudėtinga, todėl paprašėme festivalio programos sudarytojų pristatyti po kelis labiausiai įsiminusius filmus.

Aistė Kisarauskaitė

„Daugiakalbiai peizažai“

Kadaise rašiau apie legendinės kritikės knygą „Su savo tiesa: Gražina Kliaugienė (1944–1995)“, sudarytą Danutės Zovienės. Todėl į tekstą apie knygą „Raminta Jurėnaitė. Daugiakalbiai peizažai (1971–2021)“ (sudarytoja prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir Ieva Koncytė, Vilniaus dailės akademijos leidykla) žiūriu kaip į antrą seriją pasakojimų apie legendines menotyrininkes. Tačiau neapsigaukite, iš tiesų nesiimsiu tyrinėti šių išskirtinių asmenybių biografijų, o žvelgsiu (į Gražinos Kliaugienės jau žvelgiau) tik į gyvenimo ir kūrybos atspindžius – knygas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Didvyriais dabar tapti lengva – užtenka sudominti socialinius tinklus ar žiniasklaidą kokiu nors nekasdienišku poelgiu, kad ir surinkti svetimas šiukšles, arba pelnyti medalį kokiose nors sporto varžybose. Bet užimti paskutinę vietą pasaulyje – tikrai sudėtinga. Todėl lietuvių futbolininkai taip pat yra didvyriai. Kino kūrėjai tokius mėgsta. Filmų didvyriais vis dažniau tampa ir kontroversiškos asmenybės. Toks buvo Christinos Rosendahl filmo „Gerasis išdavikas“ (LRT Plius, spalio 6 d. 21.33) veikėjo prototipas – Danijos pasiuntinys JAV Henrikas Kauffmanas.

Santa Lingevičiūtė

Prasideda „Lokys, liūtas ir šakelė“

Spalio 4–9 d. įvyks jau antrasis festivalis – speciali programa „Lokys, liūtas ir šakelė“. Ir šįkart organizatoriai nebando šokti aukščiau bambos, neformuluoja manieringų minčių ir sakinių norėdami pristatyti programą. Šioje – dvylika filmų, rodytų šių metų Kanuose, Venecijoje, Berlyne. Kadangi festivalis vyks tik penkias dienas, o filmų – 12, siūlome rekomendacijas „7 meno dienų“ skaitytojui. Rubeną Östlundą – šių metų „Auksinės palmės šakelės“ laureatą – aplenksiu, nes tai saugiausias variantas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Apšvietos amžiaus idėjos suformuotam žmogui visuotinis dėmesys karalienės Elžbietos II laidotuvėms kelia nuostabą. Britus gal ir galiu suprasti, bet svetimos karalienės garbinimas Lietuvoje – tai jau provincialumo liudijimas. Kita vertus, lietuviai taip pat jau tapo reginio visuomenės dalimi. 1967 m. parašytoje knygoje „Spektaklio visuomenė“ Guy Debord’as sukūrė visuomenės viziją, kuri šį pirmadienį sklido iš beveik visų televizijų programų.

79-ajam Venecijos kino festivaliui pasibaigus

Rugpjūčio 10 d. baigėsi 79-asis tarptautinis Venecijos kino festivalis. Po paskelbtų apdovanojimų nemažai kas internetiniuose portaluose stebėjosi, kad didieji favoritai liko be apdovanojimų, o „Auksinis liūtas“ atiteko dokumentininkei Laurai Poitras už filmą „Visas grožis ir kraujas“ („All the Beauty and the Bloodshed“, JAV). Režisierė dėkojo žiuri, kuriai vadovavo Julianne Moore, kad dokumentika taip pat traktuojama kaip kinas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Šią savaitę laukia vienas šedevras, keli „Oskarai“ ir „Auksinis lokys“. Pastarąjį prieš kelerius metus gavo Irano režisieriaus Mohammado Rasouloufo filmas „Blogio nėra“ (LRT Plius, 22 d. 21.33). Tai keturios 150 min. trunkančios istorijos – variacija moralės ir mirties bausmės, asmens laisvės ir totalitarinės valdžios temomis. Režisieriui šios temos jau anksčiau užtraukė valdžios nemalonę ir apribojo jo meninę bei asmeninę laisvę.

Julius Norwilla

Vilniaus Šnipiškių senųjų žydų kapinių ir palaidotų jose palaikų naikinimas prasideda nuo 1830 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją. Šis sukilimas, Lenkijoje vadinamas Lapkričio sukilimu, ir kilo iš valios pasipriešinti imperinės Rusijos ketinimui pasiųsti Lenkijos, anuo metu imperijos autonomijos, kariuomenę įsiveržti į Belgiją ir Prancūziją bei siekių atkurti šalies nepriklausomybę. Rusijos imperijos valdžia, matydama, kad nepriklausomybės sukilimas persimeta į Vilnių, 1831 m. nusavino didelę Šnipiškių žydų kapinių dalį prie Neries kranto ir įkūrė čia tvirtovę – artilerijos fortą, kad laikytų įrėmusi patrankų vamzdžius į laisvę mylintį miestą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Lietuviškų medijų nususimą liudija televizorių ekranuose nuolat demonstruojamas šalies gyventojų susižavėjimas savimi, garsenybių gyvenimo būdo bei jų kulinarinių sugebėjimų mėgdžiojimas ir, žinoma, didvyriai. Tarp pastarųjų svarbiausi sportininkai. Jų garbinimas (lydimas žodžių „sutriuškino“, „palaužė“, „nugalėjo“ ir pan.) man visada atrodė ryškiausias sovietinio mentaliteto reliktas nepriklausomoje Lietuvoje.

XX amžiaus viduryje nedaugelis būtų drįsę suabejoti, kad kinas yra dominuojanti masinė pramoga pasaulyje. Šis statusas buvo pelnytas ne per vienus metus. Pirmais savo gyvavimo dešimtmečiais kinui dėl žiūrovų dėmesio teko pakovoti su visa aibe scenos menų: nuo vodevilio pasirodymų iki teatro trupių ir magijos šou.